Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas

Šio įstatymo tikslas – užtikrinti, kad valstybės nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs objektai (įmonės, įrenginiai ir turtas bei ūkio sektoriai) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonose (toliau – apsaugos zonos) esantis turtas ir teritorija bei esminių kibernetinio saugumo subjektų, nurodytų Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme, (toliau – esminis subjektas) sandoriai būtų apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių, ir šalinti tokių veiksnių atsiradimo priežastis ir sąlygas.

Įtraukiant įmones, įrenginius ir turtą į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašus ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą, vertinamos grėsmės, pavojai ir rizikos veiksniai nacionalinio saugumo interesams, kaip tai suprantama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ar įmonių, kurios valdo, naudoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą ar jais disponuoja, taip pat kitų įmonių, kurios veikia nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje, organams draudžiama priimti šio įstatymo tikslui prieštaraujančius sprendimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai, kuriais pagal šį įstatymą gali būti ribojami, sustabdomi ar panaikinti sandoriai, investicijos ar ūkinė komercinė veikla, priimami nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2016 C 202, p. 47) 52 ir 65 straipsnių nuostatas.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių atskiras juridinių asmenų teisines formas ir veiklą reglamentuojantys įstatymai, taip pat kiti įstatymai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja šiam įstatymui.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 5 priede.

Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės:

Investuotojas – Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas arba trečiosios valstybės investuotojas, kuris:

Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas – Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančios valstybės pilietis arba šiose valstybėse įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, išskyrus atvejus, kai 1/4 ar daugiau balsavimo teisių tokio juridinio asmens ar kitos organizacijos dalyvių susirinkime priklauso trečiajai valstybei, jos kontroliuojamiems juridiniams asmenims arba piliečiams.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbus ūkio sektorius – Lietuvos Respublikos valstybei ir visuomenei ypač svarbios veiklos, kurią nutraukus, sutrikdžius, apribojus ar nustojus vystyti gali būti pažeisti nacionalinio saugumo interesai, sritis.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ir trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas – projektuojami, statomi ar esami įrenginiai ir turtas, nurodyti šio įstatymo 4 priede, kuriuos, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, būtina apsaugoti nuo visų galinčių kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams rizikos veiksnių.

Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai, kaip jie suprantami Nacionalinio saugumo strategijoje, transeuropinės infrastruktūros plėtra bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinti esminiai visuomenės interesai, įskaitant svarbiausių bendrus interesus atitinkančių paslaugų teikimą ir kita.

Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės:

Sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar sandoris neatitinka nacionalinio saugumo interesų, – Vyriausybės priimtas sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas ar sandoris kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Neteko galios nuo 2024-10-10

Trečioji valstybė – valstybė, nepriklausanti Europos Sąjungai, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai.

Trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės – šio įstatymo 3 priede nurodytos pagal savo paskirtį ar veiklos pobūdį turinčios strateginę reikšmę nacionalinio saugumo interesams akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės, kurių visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei, savivaldybei, valstybės valdomai bendrovei priklauso mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų arba kurių akcijos šioje dalyje nurodytiems juridiniams asmenims nepriklauso.

Trečiosios valstybės investuotojas – trečiosios valstybės pilietis arba trečiojoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančioje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, kurių dalyvių susirinkime 1/4 ar daugiau balsavimo teisių priklauso trečiajai valstybei, jos kontroliuojamiems juridiniams asmenims arba piliečiams.

Valstybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, kurioje daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų priklauso valstybei.

Šiame įstatyme vartojama sąvoka „sutartinai veikiantys asmenys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, sąvoka „kontroliuojantis asmuo“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, sąvoka „kibernetinio saugumo subjektas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatyme.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, nuosavybės teise priklausantys valstybei arba savivaldybėms, įstatymų nustatyta tvarka gali būti perduoti, išskyrus nuosavybės teisių perdavimą, nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui, kuris negali jam perduotų įrenginių ir turto parduoti ar kitaip perleisti kitų asmenų nuosavybėn, jų įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į juos, jais garantuoti, laiduoti ar kitu būdu jais užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbūs įrenginiai ir turtas, nuosavybės teise priklausantys nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms arba investuotojams, gali būti perduoti tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančiam investuotojui ar tokio investuotojo reikalavimams užtikrinti šie įrenginiai ir turtas gali būti įkeisti arba jiems gali būti nustatyta hipoteka, nebent šioje dalyje nurodytas teises riboja kiti įstatymai.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą valdantys, naudojantys ar jais disponuojantys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai turi užtikrinti šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytų reikalavimų laikymąsi.

Vyriausybė, vadovaudamasi šio įstatymo 4 priede nurodytu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašu, nustato, kokie konkretūs įrenginiai ir turtas sudaro nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius įrenginius ir turtą.

Ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme nurodytos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis, projekto įgyvendinimo bendrovė ir nauja atominė elektrinė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir nacionalinis investuotojas, per savo dukterines įmones valdantis pagrindinę Lietuvos elektros energetikos sistemos dalį, įgyvendina Lietuvos strateginį tikslą – kompleksiškai integruoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos valstybių elektros perdavimo sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas.

Įgyvendindamos šio straipsnio 2 dalyje numatytą strateginį tikslą, Vyriausybė ir valstybės institucijos, priimdamos nutarimus ir sprendimus bei sudarydamos susitarimus, valstybės akcijų valdytojai, priimdami sprendimus, sudarydami susitarimus ir įgyvendindami valstybei nuosavybės teise priklausančių nacionalinio investuotojo ar jo teisių perėmėjo bendrovėje, taip pat šių bendrovių įsteigtose dukterinėse bendrovėse akcininkų teises, užtikrina, kad:

Projekto įgyvendinimo bendrovei, naujai atominei elektrinei, Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtims su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės energetikos sistemomis ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės. Nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės yra teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse nustatytos sąlygos ir reikalavimai, skirti esminių valstybės interesų (valstybės saugumo, suvereniteto, ekonominės galios, visuomenės sveikatos ir saugios aplinkos, viešosios tvarkos užtikrinimo ir kitų) apsaugai, siekiant užkirsti kelią grėsmę keliantiems veiksmams ir neveikimui, šalinti jų atsiradimo priežastis bei sąlygas.

Teisės aktuose nustatomos šios nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės:

Projekto įgyvendinimo bendrovei ir investuotojams taikomos ir kitos specialiosios saugumo priemonės, nustatytos Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Šiame straipsnyje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatyme.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbūs yra šie ūkio sektoriai:

Vyriausybė nustato ir konkrečiai nurodo, kokios ūkinės veiklos sritys yra laikomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi.

Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/3 ar daugiau balsų trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/3 ar daugiau trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų.

Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės konvertuojamųjų obligacijų, kurios, jas pakeitus į akcijas, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteiktų 1/3 ar daugiau balsų trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, bet kokios akcijų dalies perleidimui reikalingas Seimo pritarimas. Nuosavybės teisė į valstybei priklausančias pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, akcijas gali būti perleista įstatymų nustatyta tvarka.

Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas gali būti įgyvendinti tik pritarus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuri spręsdama, ar šie veiksmai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, įvertina šių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą.

Jeigu dėl pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, reorganizavimo, pertvarkymo ar įstatinio kapitalo didinimo, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės įstatiniame kapitale sumažėtų valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei priklausanti pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalis, tai tokiam reorganizavimui, įstatinio kapitalo didinimui, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, turi pritarti Seimas.

Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodytos pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų.

Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, kurios teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, konvertuojamųjų obligacijų, kurios, jas pakeitus į akcijas, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteiktų 1/4 ar daugiau balsų šioje dalyje nurodytos pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kurių teisinė forma yra uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, akcijų, kurios priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, valdytojai ar savininkai, suteikdami teisę naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimus balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, turi užtikrinti, kad asmenys, kuriems suteikiama teisė naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimai balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, laikytųsi reikalavimų ir pareigų, taikomų patiems šioje dalyje nurodytų akcijų valdytojams ar savininkams.

Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas gali būti įgyvendinti tik pritarus Komisijai, kuri spręsdama, ar šie veiksmai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, įvertina šių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą.

Jeigu dėl antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, akcijų perleidimo ar įstatinio kapitalo didinimo, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, valstybei priklausanti antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalis sumažėtų taip, kad įvykdžius šiuos veiksmus valstybei priklausančios akcijos suteiktų mažiau negu 2/3 balsų antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, tai tokiam reorganizavimui, akcijų perleidimui arba įstatinio kapitalo didinimui, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, turi pritarti Seimas.

Jeigu dėl antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimo, akcijų perleidimo ar įstatinio kapitalo didinimo, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, valstybės valdomai bendrovei priklausanti antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų dalis sumažėtų taip, kad įvykdžius šiuos veiksmus valstybės valdomai bendrovei priklausančios akcijos suteiktų mažiau negu 2/3 balsų antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, tai tokiam reorganizavimui, akcijų perleidimui arba įstatinio kapitalo didinimui, išplatinant naują akcijų emisiją ar išleidžiant konvertuojamąsias obligacijas, turi pritarti Vyriausybė.

Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodytos antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcijų.

Tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantis investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, gali įsigyti antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės konvertuojamųjų obligacijų, kurios, jas pakeitus į akcijas, kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteiktų 1/4 ar daugiau balsų šioje dalyje nurodytos antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotiniame akcininkų susirinkime.

Antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų, kurios priklauso valstybei, savivaldybei ar valstybės valdomai bendrovei, valdytojai ar savininkai, suteikdami teisę naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimus balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, turi užtikrinti, kad asmenys, kuriems suteikiama teisė naudotis balsavimo teise ar išduodami įgaliojimai balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, laikytųsi reikalavimų ir pareigų, taikomų patiems šioje dalyje nurodytų akcijų valdytojams ar savininkams.

Investuotojais gali būti fiziniai asmenys, privatūs ir viešieji juridiniai asmenys, kitos organizacijos, kurie nekelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams.

Investuotojo patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams (toliau – patikra arba patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams) atliekama ir sprendimas dėl jo priimamas vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytais kriterijais ir šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kituose įstatymuose gali būti numatyti atvejai, kai visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones trečiosioms valstybėms investuotoju negali būti konkrečios trečiosios valstybės investuotojas ar negali būti vykdoma konkreti veikla, pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, taip pat valstybės valdomos bendrovės ir jų dukterinės bendrovės atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams nėra atliekama.

Europos Sąjungos valstybės narės, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančios valstybės, taip pat akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą atitinkantys ribotos atsakomybės juridiniai asmenys, kuriuose šių valstybių centrinės, regioninės ir (ar) vietos valdžios institucijoms priklauso daugiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių šių juridinių asmenų vertybinių popierių ar dalių, išreiškiančių kapitalą, tarptautinės finansų organizacijos, kurių narė yra Lietuvos Respublika, taip pat kitos tarptautinės finansinės institucijos ar organizacijos, kurių tikslai, investavimo politika ir veikla nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais nėra atliekama.

Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojai, vykdantys ilgalaikę veiklą Europos Sąjungos valstybėje narėje, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai ar Europos laisvosios prekybos asociacijai priklausančioje valstybėje ir turintys patirties atitinkamoje srityje, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos ar užsienio investuotojas, valstybė, kurioje jis įsteigtas ar kuri jį kontroliuoja, arba trečioji valstybė, su kuria toks investuotojas siejamas, veikia taip, kad kyla rizikos veiksnių, pavojų ar grėsmių nacionalinio saugumo interesams, atitinka nacionalinio saugumo interesus ir jų patikra šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytais atvejais nėra atliekama, išskyrus atvejus, kai patikra atliekama šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, arba investuotojas kelia riziką arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Kai investuotojas yra juridinis asmuo ar kita organizacija, laikoma, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus, jeigu juos atitinka jis pats ir jį kontroliuojantys asmenys.

Investuotojo sandoriai, prieštaraujantys nacionalinio saugumo interesams, yra neteisėti ir negalioja nuo jų sudarymo momento, išskyrus šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus sandorius, kuriems taikomos šio įstatymo 14 straipsnyje numatytos pasekmės.

Investuotojas, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekdamas įsigyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau balsų nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens visuotiniame akcininkų susirinkime, arba sudarant balsavimo teisės perleidimo sutartį įgyti teisę naudotis neturtinėmis akcininko teisėmis, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia 1/4 ar daugiau šioje dalyje nurodyto juridinio asmens akcijų, apie šioje dalyje nurodytus ketinamus sudaryti sandorius ar ketinamus atlikti veiksmus turi Komisijai pranešti Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdymo organų nariai ir investuotojai privalo laikytis šio įstatymo pagrindu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms ar investavimui nustatytų privalomų reikalavimų ar sąlygų, fizinės ir veiklos apsaugos ir (arba) kibernetinio saugumo reikalavimų ar kitų šio įstatymo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms ar investuotojams nustatytų reikalavimų ir užtikrinti tinkamą jų vykdymą.

Investuotojo ir sutartinai veikiančių asmenų turimiems balsams skaičiuoti taikoma Vertybinių popierių įstatyme nustatyta asmens turimų balsų skaičiavimo tvarka.

Investuotojas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, jeigu:

Kai pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose ir 10 punkte nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia riziką nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti keliančiu riziką nacionaliniam saugumui, o kai pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus nustatoma, kad investuotojas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, yra pagrindas tokį investuotoją pripažinti neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.

Investuotojo patikra, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytas išimtis, turi būti atlikta šiais atvejais:

Prieš sudarydami sandorius ar atlikdami veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, investuotojas arba šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų akcijų ir konvertuojamųjų obligacijų savininkai, arba šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyto turto savininkai (toliau kiekvienas iš jų atskirai vadinami pareiškėju) privalo kreiptis į Komisiją dėl patikros ir kartu su kreipimusi pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus bei informaciją ir atitinkamai negali sudaryti sandorių ar atlikti veiksmų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, taip pat negali pasikeisti akcininką kontroliuojantis asmuo, kaip tai apibrėžta šio straipsnio 21 dalyje, kol dėl investuotojo nebus priimtas sprendimas, patvirtinantis jo atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Patikra, kai investuotojas siekia įsigyti arba po 2014 m. lapkričio 1 d. įsigijo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje veikiančio ar steigiamo juridinio asmens vertybinius popierius, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, arba siekia vykdyti veiklą arba ją vykdo nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje arba apsaugos zonos teritorijoje, arba yra įgijęs šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus vertybinius popierius (ir (arba) teises), arba siekia įsigyti turto apsaugos zonos teritorijoje, atliekama šio straipsnio 4 dalyje nurodytų subjektų iniciatyva, jeigu paaiškėja šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytos aplinkybės arba šie subjektai turi duomenų, kad tokio investuotojo planuojama vykdyti ar vykdoma veikla arba įsteigto juridinio asmens organų priimami sprendimai gali kelti riziką ar grėsmę nacionalinio saugumo interesams.

Patikrą gali inicijuoti:

Komisija patikrą, kreipdamasi į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas institucijas, pradeda ne vėliau kaip kitą darbo dieną po to, kai iš investuotojo arba pareiškėjo gauna kreipimąsi ir kartu su kreipimusi pateiktus visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją. Kai dėl patikros į Komisiją kreipiasi šio straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai, Komisija praneša investuotojui apie numatomą pradėti patikrą ir nurodo, kad investuotojas per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos Komisijai turi pateikti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, ir pradeda patikrą ne vėliau kaip kitą darbo dieną, iš investuotojo gavusi visus Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją.

Apie pradėtą patikrą Komisija ne vėliau kaip kitą darbo dieną praneša investuotojui, pareiškėjui, taip pat Vyriausybei, tais atvejais, kai atliekama tiesioginių užsienio investicijų į Europos Sąjungą patikra, – Vyriausybės paskirtai institucijai, atliekančiai Reglamente (ES) 2019/452 ir šiame įstatyme nurodytas ryšių palaikymo punkto funkcijas (toliau – Ryšių palaikymo punktas), ir patikrą inicijavusiam subjektui. Investuotojas, pareiškėjas ar šio straipsnio 4 dalyje nurodytas subjektas, teikdami Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją, raštu gali nurodyti, kad ši informacija sudaro komercinę (gamybinę) paslaptį ar yra konfidenciali, o Vyriausybė ir (arba) Komisija privalo užtikrinti šios informacijos konfidencialumą.

Atliekant patikrą, taip pat įgyvendinant šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytas funkcijas, Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pagal savo kompetenciją teikia Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Komisijos sprendimu – kitos institucijos. Vadovaujantis Reglamentu (ES) 2019/452, Ryšių palaikymo punktas Komisijai teikia gautas iš Europos Komisijos ar Europos Sąjungos valstybės narės pastabas, nuomonę arba prašymą pateikti papildomą informaciją dėl atliekamos patikros.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytos institucijos išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikti Komisijai išvadas dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams gavimo. Jeigu per šioje dalyje nurodytą terminą institucijos nepateikia išvadų, laikoma, kad institucijos neturi informacijos apie tai, kad investuotojas atitinka šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose nustatytus kriterijus.

Šio straipsnio 8 dalyje nurodytas 15 darbo dienų terminas šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų rašytiniu prašymu, pateikiamu Komisijai ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki šio straipsnio 8 dalyje nurodyto termino pabaigos, gali būti pratęstas iki 5 darbo dienų, jeigu Komisijos pirmininkas, įvertinęs aplinkybę, kad institucijoms reikia papildomo laiko duomenims ar informacijai apie atitinkamą investuotoją surinkti, motyvuotu sprendimu sutinka šį terminą pratęsti.

Komisija, įvertinusi investuotojo atitiktį šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1–5, 9 ir 10 punktuose nustatytiems kriterijams ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktas išvadas ir Ryšių palaikymo punkto pateiktą informaciją, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo patikros pradėjimo dienos priima išvadą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams (toliau – Išvada), kurioje konstatuojama, kad investuotojas:

Dėl didelės šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų pateiktų išvadų apimties arba šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais pratęsus institucijų išvadų pateikimo terminą Išvados priėmimo terminas motyvuotu Komisijos pirmininko sprendimu gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 3 darbo dienų laikotarpiui. Apie Išvados priėmimą arba patikros pratęsimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešama pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui.

Patikra Komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu:

Apie patikros sustabdymą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po tokio sprendimo priėmimo Komisija turi pranešti pareiškėjui, investuotojui ir investuotojo patikrą inicijavusiam subjektui ir nurodyti patikros sustabdymo priežastį.

Komisija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo termino pateikti papildomą informaciją arba pastabas ar nuomonę pagal Reglamentą (ES) 2019/452 pasibaigimo pagal turimą informaciją priima Išvadą.

Jeigu per šiame straipsnyje nurodytus terminus Komisija nepriima Išvados arba priima Išvadą, kurioje konstatuojama, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus arba kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, tokia Išvada (išskyrus šio straipsnio 20 dalyje nurodytą atvejį) laikoma galutiniu sprendimu dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi laikantis nustatytų rekomendacijų (jeigu tokios rekomendacijos yra nustatytos). Išvados turinio reikalavimai nustatomi Komisijos darbo tvarkos apraše.

Išvadą, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, Komisija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po jos priėmimo pateikia Vyriausybei. Teikiant šioje dalyje nurodytą išvadą, kartu pridedamos šio straipsnio 7 dalyje nurodytų institucijų išvados (jeigu institucijos jas pateikė), pareiškėjo, investuotojo ar patikrą inicijavusio subjekto kreipimasis, kiti Komisijos darbo tvarkos apraše nurodyti dokumentai ir informacija. Apie išvados, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, pateikimą Vyriausybei pranešama pareiškėjui, investuotojui ir patikrą inicijavusiam subjektui.

Remdamasi išvada, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, galutinį teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams per 15 darbo dienų nuo šios išvados gavimo dienos priima Vyriausybė. Šioje dalyje nurodytas sprendimas įforminamas Vyriausybės nutarimu, kuriame gali būti teikiamos ir rekomendacijos investuotojui dėl jo ketinamų sudaryti sandorių ar ketinamų vykdyti veiksmų. Komisija apie šioje dalyje nurodytą sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jo priėmimo praneša investuotojui ar pareiškėjui ir patikrą inicijavusiam subjektui ir kartu persiunčia Vyriausybės nutarimą ir Komisijos išvadą. Jeigu per šioje dalyje nurodytus terminus Vyriausybė nepriima sprendimo dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikoma, kad investuotojas atitinka nacionalinio saugumo interesus, o sandoris ar kiti veiksmai, dėl kurių sudarymo ar vykdymo buvo kreiptasi prašant įvertinti investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams, gali būti sudaromi ir vykdomi. Vyriausybės nutarimai, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, Teisės aktų registre nėra skelbiami.

Vyriausybės sprendimas, patvirtinantis, kad investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo interesų, reiškia, kad šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodyti investuotojo sandoriai ar veiksmai prieštarauja nacionalinio saugumo interesams, todėl investuotojas negali sudaryti tokių sandorių ir (ar) atlikti veiksmų, kol nebus pašalintos Vyriausybės sprendime nurodytos nacionalinio saugumo interesams grėsmę keliančios priežastys, jeigu tokios priežastys gali būti pašalintos, ir Vyriausybė, prieš tai gavusi naują Išvadą, nepriims sprendimo, patvirtinančio investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

Investuotojas iki galutinio sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo gali pateikti Komisijai pranešimą dėl savo ketinamų sudaryti sandorių ar ketinamų vykdyti veiksmų atsisakymo. Komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo priima sprendimą nutraukti patikrą ir apie tai praneša Vyriausybei, pareiškėjui ir patikrą inicijavusiam subjektui.

Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos riziką ir grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančios priežastys laikomos nepašalinamomis.

Šio įstatymo nuostatos dėl patikros mutatis mutandis taikomos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės akcininkui, jeigu jis yra juridinis asmuo, kuris nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioje įmonėje turi daugiau kaip 1/3 balsų suteikiančių akcijų, ir numatoma, kad pasikeis jį kontroliuojantis asmuo. Šioje dalyje nurodytas akcininkas laikomas investuotoju, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams turi būti įvertinta pagal šį straipsnį, išskyrus atvejus, kai toks akcininkas atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, kurioms esant investuotojo patikra nėra atliekama.

Prireikus sunaikinti turtą, nurodytą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, kuri valdo, naudoja šį turtą ar juo disponuoja, turi kreiptis į Komisiją ir pateikti Komisijai prašymą dėl pritarimo šio turto sunaikinimui ir informaciją apie sunaikintiną turtą bei jo sunaikinimo priežastis. Komisija per 20 darbo dienų nuo šio kreipimosi gavimo parengia išvadą dėl šioje dalyje nurodyto turto sunaikinimo. Jeigu šioje dalyje nurodytoje išvadoje Komisija:

Prireikus reorganizuoti, pertvarkyti ar restruktūrizuoti pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar akcijų valdytojas turi kreiptis į Komisiją ir pateikti jai prašymą dėl pritarimo šios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui ar restruktūrizavimui, taip pat Komisijos darbo tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir informaciją apie numatomą reorganizavimą, pertvarkymą ar restruktūrizavimą ir šių veiksmų priežastis.

Komisija per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 23 dalyje nurodyto prašymo gavimo dienos priima sprendimą pritarti ar nepritarti pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui ar restruktūrizavimui ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie šį sprendimą praneša tokiai įmonei ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ar akcijų valdytojui, kuris kreipėsi į Komisiją. Jeigu per šioje dalyje nustatytą terminą Komisija nepriima sprendimo pritarti ar nepritarti šioje dalyje nurodytam pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimui, pertvarkymui ar restruktūrizavimui, laikoma, kad Komisija šiems veiksmams pritaria ir pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės reorganizavimas, pertvarkymas ar restruktūrizavimas gali būti įgyvendintas, jeigu nėra reikalingas šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje ar 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas pritarimas.

Komisijos reikalavimu pirmos arba antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Komisijos pareikalavimo turi pateikti Komisijai visą šio straipsnio 24 dalyje nurodytam sprendimui priimti reikalingą informaciją, susijusią su šių įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ar restruktūrizavimu. Šiuo atveju terminas šio straipsnio 24 dalyje nurodytam sprendimui priimti pradedamas skaičiuoti nuo visos reikalingos informacijos, susijusios su įmonių reorganizavimu, pertvarkymu ar restruktūrizavimu, pateikimo. Dėl didelės šioje dalyje nurodytos informacijos apimties Komisijos pirmininko motyvuotu sprendimu šio straipsnio 24 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas vieną kartą ne ilgesniam kaip 5 darbo dienų laikotarpiui. Apie termino pratęsimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešama šio straipsnio 24 dalyje nurodytą prašymą pateikusiam subjektui.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius ar jau sudarytų sandorių pakeitimus (išskyrus išimtinai techninio (redakcinio) pobūdžio pakeitimus), kai sandorio vertė viršija 10 procentų praėjusių finansinių metų metinių įmonės pajamų, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Šioje dalyje nurodyta sandorio vertė skaičiuojama be pridėtinės vertės mokesčio. Apie sandorio sudarymą taip pat privalo pranešti esminiai subjektai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, neatsižvelgdami į sandorio vertę, jeigu konkurso metu buvo keliami reikalavimai dėl tiekėjų, subtiekėjų, prekių, paslaugų ar darbų atitikties nacionalinio saugumo interesams. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijos darbo tvarkos apraše nustatyta tvarka privalo pranešti Komisijai apie ketinamus sudaryti sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, ar tokių jau sudarytų sandorių pakeitimus (išskyrus išimtinai techninio (redakcinio) pobūdžio pakeitimus), neatsižvelgdamos į sandorio vertę.

Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės taip pat privalo informuoti Komisiją apie ketinamus sudaryti sandorius, kai sandorio šaliai sandorio pagrindu yra suteikiamos šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o subtiekėjui – šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sandorius. Kreipdamosi į Komisiją dėl šioje dalyje nurodytų ketinamų sudaryti sandorių pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės Komisijai privalo pateikti vertinimą, pagrindžiantį, kad ketinamu sudaryti sandoriu sandorio šaliai yra suteikiamos šio straipsnio 4 dalies 1 punkte, o subtiekėjui – šio straipsnio 4 dalies 1 punkto a papunktyje nurodytos teisės, ir kitą Komisijos darbo tvarkos apraše nustatytą informaciją.

Komisija, gavusi šio straipsnio 1, 2 ar 7 dalyje nurodytą pranešimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį apsvarsto ir informuoja nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią įmonę, esminį subjektą arba atitinkamai šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodytą subjektą, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Jeigu Komisija nustato, kad šioje dalyje nurodytam sprendimui priimti reikia gauti ar išnagrinėti papildomą informaciją iš nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, valstybės ar savivaldybių institucijų ar kitų asmenų, ji ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į šiuos subjektus dėl papildomos informacijos gavimo ir nurodo, kad asmuo per 10 darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo dienos turi pateikti Komisijos prašomą informaciją. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, ne vėliau kaip per 8 darbo dienas turi nuspręsti, ar ketina pradėti sandorio patikrą. Komisijai nusprendus pradėti sandorio patikrą, iki galutinio sprendimo dėl sandorio atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo planuojamas sudaryti sandoris negali būti sudaromas, o jau sudaryto sandorio vykdymas sustabdomas, nebent Komisija sprendime dėl patikros pradėjimo nurodo kitaip. Jeigu Komisija patikros nepradeda, laikoma, kad sandoris, dėl kurio buvo kreiptasi, gali būti sudaromas.

Komisijos atliekama sandorio patikra susideda iš:

Komisijai išvadą dėl šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto vertinimo teikia:

Komisijai išvadą dėl šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyto vertinimo teikia jos sprendime nurodytos institucijos.

Jeigu nustatoma, kad sandorio pagrindu sandorio šaliai ir subtiekėjui būtų ar yra suteiktos šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytos teisės ir tokia sandorio šalis arba subtiekėjas kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų ir (ar) šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta sandorio šalis ar sandoriui vykdyti pasitelkiami subtiekėjai kelia riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, toks sandoris laikomas atitinkamai keliančiu riziką nacionalinio saugumo interesams arba neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų. Šioje dalyje nurodyti sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytos tvarkos.

Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyti subjektai turi teisę pranešti Komisijai apie: