Dėl Lietuvos tarybų socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso patvirtinimo

Kodeksas skelbtas: Žin., 1961,

Nr. 18-147

Neoficialus Kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMASIS KODEKSAS

BENDROJI DALIS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų

paskirtis

Lietuvos Respublikos baudžiamieji

įstatymai turi tokią paskirtį:

1) uždrausti veikas, kurios padaro esminę

žalą asmens, valstybės ar visuomenės interesams arba kelia grėsmę tokiai žalai

atsirasti;

2) tiksliai apibrėžti, kokios veikos

pripažįstamos nusikaltimais;

3) nustatyti nusikalstamų veikų pavojingumo

pobūdį bei laipsnį ir jas atitinkančias bausmes;

4) saugoti asmenis ir visuomenę nuo

nusikalstamų kėsinimųsi grasinant kriminalinėmis bausmėmis ir nustatyti

pagrindus, kuriais remiantis baudžiami nusikaltusieji asmenys norint juos

pataisyti.

2 straipsnis. Neteko galios.

3 straipsnis. Baudžiamosios atsakomybės

pagrindai

Asmuo gali būti baudžiamas tik tuo

atveju, jeigu jo padarytos veikos baudžiamumas buvo nustatytas įstatymo,

įsigaliojusio iki nusikaltimo padarymo.

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako ir

baudžiamas tik toks fizinis asmuo, kuris kaltas nusikaltimo padarymu, tai yra

tyčia ar dėl neatsargumo padarė baudžiamojo įstatymo numatytą veiką.

Nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali

būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu šios veikos

padarymo metu galima buvo iš jo reikalauti įstatymą atitinkančio elgesio.

Niekas negali du kartus būti baudžiamas už vieną ir tą

patį nusikaltimą.

Niekas negali būti pripažintas kaltu nusikaltimo

padarymu, taip pat negali būti nuteistas kriminaline bausme kitaip, kaip teismo

nuosprendžiu pagal įstatymą.

4 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų

galiojimas Lietuvos Respublikoje padarytų veikų

atžvilgiu

Visi asmenys, padarę nusikaltimus

Lietuvos teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius

įstatymus. Lietuvos teritorija suprantama visa teritorija ir gelmės valstybės

sienų ribose, taip pat teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų.

Nusikaltimo padarymo vieta yra ta vieta, kurioje asmuo

veikė ar galėjo ir privalėjo veikti, arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo

įstatymo numatytos pasekmės. Bendrininkų nusikaltimo padarymo vieta yra ta, kur

buvo šis nusikaltimas padarytas, o jeigu bendrininkas veikė kitoje vietoje -

tai jo veikimo vieta.

Padarius tą patį nusikaltimą Lietuvos teritorijoje ir

kitos valstybės teritorijoje, nusikaltimas laikomas padarytu Lietuvos

teritorijoje, jeigu Lietuvos teritorijoje nusikaltimas buvo pradėtas ar baigtas

arba jam užkirstas kelias.

Pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus atsako taip

pat asmenys, padarę nusikaltimus orlaiviuose, jūrų ar upių laivuose, kurie buvo

su Lietuvos vėliava ar Lietuvos skiriamaisiais ženklais už Lietuvos Respublikos

ribų.

Užsienio valstybių diplomatinių atstovų ir kitų jiems

prilygintų asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, šiems asmenims padarius

nusikaltimą Lietuvos teritorijoje, sprendžiamas diplomatiniu būdu.

5 straipsnis. Neteko galios.

6 straipsnis. Patraukimas baudžiamojon

atsakomybėn už nusikaltimus, padarytus

užsienyje

Lietuvos piliečiai ir nuolatos Lietuvoje

gyvenantys asmenys be pilietybės už nusikaltimus, padarytus užsienyje, atsako

pagal Lietuvos baudžiamuosius įstatymus.

Kiti asmenys, padarę užsienyje

nusikaltimus, gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama

nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos

Respublikos baudžiamuosius įstatymus. Jeigu asmuo, padaręs nusikaltimą

užsienyje, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius

įstatymus, tačiau abiejose šalyse šis nusikaltimas baudžiamas skirtingai,

nusikaltusiam asmeniui skiriama bausmė, numatyta švelnesnio įstatymo.

Padaręs nusikaltimą užsienyje, asmuo

netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu jis:

1) visiškai atliko užsienyje teismo

paskirtą bausmę;

2) užsienio valstybės įsiteisėjusiu

teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės

arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje šalyje numatytais

teisiniais pagrindais.

7 straipsnis. Baudžiamųjų įstatymų

galiojimas laiko atžvilgiu

Veikos nusikalstamumą ar baudžiamumą nustato

įstatymas, galiojęs šios veikos padarymo metu. Nusikalstamos veikos padarymo

laiku pripažįstamas veikimo (neveikimo) laikas. Nusikaltimo padarymo laiku pripažįstamas

baudžiamojo įstatymo numatytų pasekmių atsiradimo laikas tuo atveju, jei

kaltininkas norėjo, kad pasekmės atsirastų kitu laiku.

Įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą,

sušvelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis veiką padariusiojo

asmens teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas asmenims,

padariusiems atitinkamą veiką iki tokio įstatymo įsigaliojimo, taip pat

atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą.

Įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą,

griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis veiką padariusio asmens teisinę

padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Medicininio ir auklėjamojo poveikio priemonės

skiriamos tos, kurios yra nustatytos teismo sprendimo priėmimo metu.

7(1) straipsnis. Asmenų

išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija)

Lietuvos Respublikos pilietis arba

užsienietis, padaręs nusikaltimą, gali būti išduotas užsienio valstybei tik

remiantis Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi.

Lietuvos Respublikos piliečių ir

užsieniečių, padariusių nusikaltimus, išdavimo užsienio valstybei sąlygas ir

tvarką nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas.

Asmenys, kuriems pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus yra suteiktas prieglobstis, už nusikaltimus, dėl kurių

jie buvo persekiojami užsienyje, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius

įstatymus nebaudžiami ir užsienio valstybėms neišduodami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-737, 2002-01-25,

Žin., 2002, Nr. 15-555 (2002-02-13)

ANTRASIS SKYRIUS

NUSIKALTIMAS

privalomai skiriama už šiuos nusikaltimus: genocidas (71 straipsnis),

piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais (74(2) straipsnis),

8 straipsnis. Nusikaltimo sąvoka

Nusikaltimu laikoma baudžiamojo įstatymo

numatyta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi į

Lietuvos Respublikos visuomeninę santvarką, jos politinę ir ekonominę sistemas,

nuosavybę, į piliečių asmenybę, politines, darbines, turtines ir kitas jų

teises ir laisves, taip pat kitokia baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga

veika, kuria kėsinamasi į Lietuvoje nustatytą teisėtvarką.

Nėra nusikaltimas toks veikimas arba

neveikimas, kuris formaliai kad ir turi kurios nors baudžiamojo įstatymo

numatytos veikos požymius, bet dėl mažareikšmiškumo nėra pavojingas.

8(1) straipsnis. Sunkaus

nusikaltimo sąvoka

Sunkiais nusikaltimais laikomos šio

straipsnio antrojoje dalyje išvardytos tyčinės veikos, sukeliančios padidintą

pavojų visuomenei.

Sunkūs nusikaltimai yra: itin pavojingi

valstybiniai nusikaltimai (62–71 straipsniai), piktnaudžiavimas oficialiais

81 straipsnis. Neteko galios.

742 straipsnis.

Piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais

Pareigūno, įgalioto atstovauti Lietuvos

Respublikai santykiuose su kita valstybe ar jos organizacija, tyčinis atlikimas

veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės interesams ir kurie

padarė ar galėjo padaryti didelę žalą Lietuvos Respublikai, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki

aštuonerių metų ir bauda ar be jos, arba bauda.

masinės riaušės (78 straipsnis), neteisėtas užsieniečių gabenimas per Lietuvos

Respublikos valstybės sieną arba neteisėtai valstybės sieną perėjusių

užsieniečių slėpimas ar gabenimas (82(1) straipsnio 2 ir 3 dalys),

Lietuvos Respublikos piliečių gabenimas į užsienį nelegaliai ten jiems

pasilikti ar palikti be pagalbos (82(2 )straipsnio 2 dalis),

susisiekimo kelių ir transporto priemonių sužalojimas (85 straipsnio 2 ir 3

dalys), tyčinis nužudymas (104–106 straipsniai), tyčinis sunkus kūno

sužalojimas (111 straipsnis), išžaginimas (118 straipsnis), įkaitų paėmimas

(131(1) straipsnis), prekyba žmonėmis (131(3)

straipsnis), itin piktybinis chuliganizmas (225 straipsnio 3 dalis),

nusikalstamas susivienijimas (227(1 )straipsnis), teroro aktas (227(3)

straipsnis), neteisėtas psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimas,

įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas

sunkinančiomis aplinkybėmis (232(1) straipsnio 3, 4 ir 5 dalys),

psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimas sunkinančiomis aplinkybėmis (232(2)

straipsnio 2 ir 3 dalys), lindynių psichotropinėms ar narkotinėms medžiagoms

vartoti organizavimas ar laikymas (232(4) straipsnis), lenkimas

vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas sunkinančiomis aplinkybėmis (232(5)

straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ir

sprogstamųjų medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas ir realizavimas

(234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų

medžiagų grobimas (234(1) straipsnis), nusikalstamų grupių

ginklavimas (234(4) straipsnis), orlaivių nuvarymas (249(2)

straipsnis), įsakymo nevykdymas sunkinančiomis aplinkybėmis (251 straipsnio 2

paėmimą (1311 straipsnis), kėsinimąsi į policininko ar policijos

2271 straipsnis.

Nusikalstamas susivienijimas

Susivienijimo iš trijų ar daugiau asmenų

bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius nusikaltimus - kūrimas, taip pat

dalyvavimas jo veikloje -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki

dešimties metų.

Tie patys veiksmai, kai nusikalstamas

susivienijimas ginkluotas šaunamuoju ginklu ar sprogstamosiomis medžiagomis, -

baudžiami laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki

penkiolikos metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės

asmuo, kuris dalyvavo nusikalstamo susivienijimo, numatyto šio straipsnio

pirmojoje ir antrojoje dalyse, daromuose nusikaltimuose arba priklausė tokiam

susivienijimui, tačiau prisipažinęs teisėsaugos organams suteikė vertingos

informacijos, kurios pagrindu buvo užkirstas kelias nusikalstamo susivienijimo

veiklai arba jo nariai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ši dalis

netaikoma asmeniui, dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-983,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3238 (98.12.31)

227(2) straipsnis. Žmogaus

terorizavimas

Žmogaus bauginimas grasinant jam sprogdinimu,

padegimu ar kitokia pavojinga žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui veika, taip

pat sistemingas žmogaus bauginimas naudojant kitokią psichinę prievartą -

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų

ir bauda arba be jos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-744,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1396 (98.06.03)

227(3) straipsnis. Teroro aktas

Sprogmenų padėjimas turint tikslą sukelti

sprogimą, taip pat sprogdinimas ar padegimas, jeigu tai padaryta žmonių

gyvenamojoje, darbo, susibūrimo ar viešoje vietoje, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties

metų.

Ta pati veika, sukėlusi nukentėjusiajam kūno

sužalojimą, arba jei dėl to buvo sunaikinti ar sužaloti transporto priemonė

arba statinys ar statinyje buvusi įranga, arba teroro aktas, padarytas

organizuotos grupės, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki

dvylikos metų.

Teroro aktas, sukėlęs apysunkį ar sunkų kūno

sužalojimą trims ar daugiau asmenų arba nukentėjusiojo mirtį, taip pat sprogdinimas

ar padegimas, nukreiptas prieš valstybės valdžios ar valdymo instituciją ar

strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčią įmonę ar įrenginį, -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki

dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-744,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1396 (98.06.03)

Nr. VIII-983,

98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3238 (98.12.31)

priemonėms vartoti organizavimas ar laikymas (2324 straipsnis),

lenkimas vartoti narkotines priemones sunkinančiomis aplinkybėmis (2325

straipsnio 2 ir 3 dalys), neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų

medžiagų nešiojimas, laikymas, įgijimas, gaminimas, realizavimas ir perdavimas

sunkinančiomis aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo,

šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas (2341 straipsnis),

nusikalstamų grupių ginklavimas (2344 straipsnis), orlaivių

straipsnis), orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis), plėšimą

sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys), netikrą pinigų ar

vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba paleidimą apyvarton sunkinančiomis

aplinkybėmis (327 straipsnio 2 dalis) ir vėl padarė kurį nors iš šių

nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu ne mažiau kaip penkeriems

metams;

2) asmuo, kuris pirmiau buvo bet kuria eile du kartus

nuteistas laisvės atėmimu už itin pavojingą valstybinį nusikaltimą (62-71

straipsniai), piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais (74(2)

pavaldinį (254 straipsnis), krašto apsaugos tarnybos statutuose numatytų

taisyklių pažeidimas itin sunkinančiomis aplinkybėmis (256 straipsnio 3 dalis),

neteisėtas įsakymas (257 straipsnis), tyčinis krašto apsaugos turto

261 straipsnis. (Neteko galios)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-776, 98.06.09, Žin., 1998,

Nr.57-1580 (98.06.24)

sunaikinimas ar sužalojimas sunkinančiomis aplinkybėmis (264 straipsnis),

žūvančio karo laivo palikimas sunkinančiomis aplinkybėmis (268 straipsnio 2

dalis), vagystė, padaryta įsibraunant į gyvenamąją patalpą, ir vagystė,

padaryta stambiu mastu (271 straipsnio 3 ir 4 dalys), plėšimas (272

straipsnis), plėšimą (272 straipsnis), turto sunaikinimą ir sužalojimą tyčia

sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-617, 98.02.03, Žin., 1998,

Nr.17-397 (98.02.19)

11(1) straipsnis.

Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė

Juridinis asmuo atsako pagal

straipsnis), turto prievartavimas (273 straipsnis), sukčiavimas stambiu mastu

(274 straipsnio 3 dalis), turto pasisavinimas arba iššvaistymas stambiu mastu

(275 straipsnio 3 dalis), turto sunaikinimas ar sužalojimas tyčia

sunkinančiomis aplinkybėmis (278 straipsnio 2 dalis), kyšio priėmimas (282

straipsnis), kišimasis į kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo ar teismo

antstolio veiklą sunkinančiomis aplinkybėmis (298 straipsnio 3 dalis), laisvės

atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimas sunkinančiomis aplinkybėmis (303

straipsnio 2 dalis), naminės degtinės, brogos, kitų namų gamybos stiprių

alkoholinių gėrimų gaminimas, laikymas, gabenimas, realizavimas, nedenatūruoto

etilo alkoholio, denatūruoto etilo alkoholio, techninio etilo alkoholio ir jų

skiedinių, aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas

(310 straipsnio 5 ir 6 dalys), apmokestinamų prekių neteisėtas laikymas,

gabenimas ar realizavimas (310(1) straipsnio 2 dalis), kontrabanda

baudžiamuosius įstatymus tik už kyšio priėmimą (282 straipsnis), papirkimą (284

pinigų plovimas (326 straipsnis), netikrų pinigų ar vertybinių popierių

pagaminimas, laikymas arba paleidimas apyvarton (327 straipsnis), tarptautinės

9 straipsnis. Nusikaltimo padarymas

tyčia

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia,

jeigu jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba

neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir jų norėjo.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia ir tuo atveju,

kai jį padariusis asmuo suprato pavojingą visuomenei savo veikimo arba

neveikimo pobūdį, numatė pavojingas visuomenei jo pasekmes ir, nors nenorėjo

šių pasekmių, sąmoningai leido joms kilti.

10 straipsnis. Nusikaltimo padarymas

dėl neatsargumo

Nusikaltimas laikomas padarytu dėl

neatsargumo, jeigu jį padariusis asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas

gali sukelti pavojingas visuomenei pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad

jų bus išvengta.

Nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo

atveju, kai jį padariusis asmuo nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors

turėjo ir galėjo jas numatyti.

11 straipsnis. Nepilnamečių atsakomybė

Pagal baudžiamuosius įstatymus atsako

asmenys, kuriems prieš padarant nusikaltimą yra suėję šešiolika metų.

Asmenys, kurie padaro nusikaltimą

turėdami nuo keturiolikos iki šešiolikos metų amžiaus, atsako pagal

baudžiamuosius įstatymus tik už tyčinius veiksmus, galinčius sukelti traukinio

katastrofą (85 straipsnis), nužudymą (104-107, 109 straipsniai), tyčinius kūno

sužalojimus, sutrikdžiusius sveikatą (111-113 straipsniai ir 116 straipsnio 2

dalis), išžaginimą (118 straipsnis), piktybinį arba itin piktybinį chuliganizmą

(225 straipsnio 2 ir 3 dalys), psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimą

(232(2) straipsnis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar

sprogstamųjų medžiagų grobimą (234(1) straipsnis), vagystę (271

271 straipsnis. Vagystė

Slaptas ar atviras svetimo turto

pagrobimas (vagystė) -

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių

metų arba pataisos darbais, arba bauda.

Vagystė,

padaryta pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba

įsibraunant į negyvenamąją patalpą, -

baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių

metų su bauda ar be baudos.

Vagystė, padaryta įsibraunant į

gyvenamąją patalpą, taip pat automobilio vagystė –

baudžiama

laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų su bauda ar be baudos.

Vagystė, padaryta stambiu mastu, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki

dešimties metų su bauda ar be baudos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1439,

99.11.25, Žin., 1999, Nr.106-3059 (99.12.15)

Nr. IX-800,

2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 38-1356 (2002-04-10)

271(1) straipsnis.

Neteisėtas naudojimasis energija ar vandeniu

Neteisėtas naudojimasis elektros ar

šilumos energija, dujomis arba vandeniu, padaręs didelės turtinės žalos, –

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių

metų arba pataisos darbais, arba bauda.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-800,

2002-03-21, Žin., 2002, Nr. 38-1356 (2002-04-10)

12 straipsnis. Nepakaltinamumas

Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus

toks asmuo, kuris, darydamas pavojingą visuomenei veiką, buvo nepakaltinamumo

būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl

chroninės psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės

ar kitokios patologinės būsenos. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali būti

taikomos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, numatytos šio kodekso

59 straipsnyje.

Nebaustinas taip pat toks asmuo, kuris

padarė nusikaltimą, būdamas pakaltinamumo būsenoje, bet, prieš teismui priimant

nuosprendį, susirgo psichine liga, dėl kurios jis negali suprasti savo veiksmų

esmės arba jų valdyti. Tokiam asmeniui, teismo paskyrimu, gali būti taikomos

priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės, o pasveikęs jis gali būti

baustinas.

12(1) straipsnis. Neteko

galios.

121 straipsnis. Tvirkinamieji veiksmai

Tvirkinamieji veiksmai jaunesnio kaip

šešiolikos metų amžiaus asmens atžvilgiu -

baudžiami laisvės atėmimu iki trejų

metų.

13 straipsnis. Girto ar apsvaigusio nuo

narkotinių ar toksinių priemonių asmens

atsakomybė už padarytą nusikaltimą

Asmuo, kuris būdamas fiziologiškai girtas

ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių padarė nusikaltimą, nuo

baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas.

Asmuo, prieš savo valią nugirdytas ar apsvaigintas ir

dėl to nevisiškai sugebėjęs suvokti savo daromos veikos, baudžiamas švelniau

arba gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą veiką.

14 straipsnis. Būtinoji gintis

Nėra nusikaltimas toks veikimas, kuris nors ir

formaliai atitinka Baudžiamajame įstatyme numatytos veikos požymius, tačiau

padarytas esant būtinajai ginčiai, tai yra ginant save, kitą asmenį, nuosavybę,

būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto

ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos

būtinosios ginties ribos.

Žmogus turi teisę į būtinąją gintį nepriklausomai nuo

to, ar jis turėjo galimybę išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus

asmenis ar valdžios organus.

14(1) straipsnis. Būtinosios

ginties ribų peržengimas

Būtinosios ginties ribų peržengimas yra

aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui.

Nelaikomas būtinosios ginties ribų

peržengimu veikimas, kurio metu besikėsinančiajam padarytas lengvas ar

apysunkis kūno sužalojimas, materialinė žala.

Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės

toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio

sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba ginantis nuo

įsibrovimo į būstą.

Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės

būtinosios ginties ribų peržengimas, jeigu besikėsinančiajam padaryta žala dėl

neatsargumo.

Tais atvejais, kai būtinosios ginties

ribų peržengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, gali būti skiriama švelnesnė

negu įstatymo nustatyta bausmė (45 straipsnio 3 dalis).

14(2) straipsnis. Asmens,

padariusio nusikaltimą, sulaikymas

Neužtraukia baudžiamosios atsakomybės

veiksmai, kai vejantis, sustabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais

aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikaltimą padariusiam asmeniui padaroma

materialinė žala, lengvas ar apysunkis kūno sužalojimas, o sulaikant

nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį tyčinį nužudymą, - sunkus kūno

sužalojimas, jeigu kitaip jo nebuvo galima sulaikyti.

Atremiant nusikaltimą padariusio asmens

pasipriešinimą, jį sulaikant, galioja taisyklės, nustatytos būtinajai ginčiai.

141 straipsnis. Saugos darbe norminių

aktų pažeidimas

Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ar kitų saugos darbe

norminių aktų pažeidimas, jeigu tai galėjo sukelti nelaimingų atsitikimų

žmonėms, avariją ar kitokias sunkias pasekmes, –

baudžiamas

pataisos darbais iki vienerių metų arba bauda.

Ta pati veika, sukėlusi nelaimingų atsitikimų žmonėms,

avariją ar kitokias sunkias pasekmes,-

baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų arba

bauda.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-1036,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3098 (2002-07-19)

142 straipsnis.

Autorystės teisės pasisavinimas

Svetimo literatūros, mokslo ar meno

kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba jo dalies ar

išradimo išleidimas arba viešas paskelbimas savo vardu -

baudžiamas

laisvės atėmimu iki dvejų metų arba bauda.

Literatūros,

mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) arba

išradimo autoriaus privertimas pripažinti kitą asmenį bendraautoriu ar

autoriaus teisių perėmėju arba atsisakyti autorystės teisių pasinaudojant

tarnybos padėtimi arba grasinant autoriui ar jo artimiesiems smurtu, turto

sunaikinimu ar sužalojimu arba kompromituojančių žinių paskelbimu -

baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų

metų arba bauda.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1646,

00.04.20, Žin., 2000, Nr.38-1054 (00.05.10)

142(1) straipsnis.

Literatūros, mokslo ar meno kūrinio, audiovizualinio kūrinio ar

fonogramos neteisėtas atgaminimas,

neteisėtų kopijų importavimas,

eksportavimas, platinimas, gabenimas

ar laikymas

Literatūros, mokslo ar meno kūrinio

(įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes), audiovizualinio kūrinio ar

fonogramos neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų importavimas,

eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, jeigu

atgaminamų, importuojamų, eksportuojamų, platinamų, gabenamų ar laikomų

neteisėtų kopijų bendra vertė (apskaičiuojama pagal teisėtų kopijų mažmenines

kainas) yra ne mažesnė kaip 100 minimalių gyvenimo lygių (MGL) suma, arba ta

pati veika, padaryta grupės iš anksto susitarusių asmenų, -

baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų

arba bauda.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1646,

00.04.20, Žin., 2000, Nr.38-1054 (00.05.10)

142(2) straipsnis.

Informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą

sunaikinimas arba pakeitimas

Informacijos

apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą, identifikuojančios kūrinį,

kūrinio autorių, kitą autorių teisių subjektą arba atlikėją, kūrinio atlikimą,

fonogramą, fonogramos gamintoją, kitą gretutinių teisių subjektą, taip pat

informacijos apie kūrinio, atlikimo ar fonogramos naudojimo sąlygas ir tvarką,

įskaitant visus skaičius ar kodus, perteikiančius tokią informaciją, kuri

pažymėta kūrinio, atlikimo įrašo ar fonogramos egzemplioriuose arba pateikiama

jų viešo paskelbimo metu, sunaikinimas arba pakeitimas komerciniais tikslais be

autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų leidimo -

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių

metų arba bauda.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1646,

00.04.20, Žin., 2000, Nr.38-1054 (00.05.10)

142(3) straipsnis.

Neteisėtas autorių teisių ar gretutinių teisių techninių apsaugos

priemonių pašalinimas

Neteisėtas bet

kokių techninių apsaugos priemonių, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių

subjektai naudoja savo teisėms įgyvendinti arba apsaugoti, pašalinimas bei

prietaisų (dekoderių, dekodavimo kortelių ir kitų prietaisų), leidžiančių

pašalinti tas technines apsaugos priemones, gaminimas, importavimas,

eksportavimas, laikymas, gabenimas ar platinimas komerciniais tikslais -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų metų

arba bauda.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. VIII-1646,

00.04.20, Žin., 2000, Nr.38-1054 (00.05.10)

15 straipsnis. Būtinasis reikalingumas

Nėra nusikaltimas toks veikimas, kuris

kad ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymius, bet padarytas

būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį

Lietuvos valstybės interesams, visuomenės interesams, to asmens ar kitų

piliečių asmenybei arba teisėms, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo

būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau

reikšminga, negu išvengtoji žala.

15(1) straipsnis. Neteko galios nuo 2003 m.

sausio 29 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1290,

2003-01-09, Žin., 2003, Nr. 10-340 (2003-01-29)

151 straipsnis.

Kelio užkirtimas organizuotos grupės veiklai

Atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės

asmuo, kuris būdamas organizuotos grupės nariu dalyvavo grupės daromuose

nusikaltimuose, tačiau prisipažino apie dalyvavimą tokioje nusikalstamoje

veikoje ir suteikė teisėsaugos organams vertingos informacijos, kurios pagrindu

buvo užkirstas kelias organizuotos grupės veiklai arba jos nariai buvo

patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Šio straipsnio pirmoji dalis netaikoma

asmeniui, dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą, arba kai toks atleidimas nuo

atsakomybės jau buvo jam taikytas. taip pat tokios grupės organizatoriui.

16 straipsnis. Atsakomybė už rengimąsi

padaryti nusikaltimą ir už pasikėsinimą padaryti nusikaltimą

Rengimusi padaryti nusikaltimą laikomas priemonių arba

įrankių suieškojimas ar pritaikymas arba kitoks tyčinis sudarymas sąlygų

nusikaltimui padaryti.

Pasikėsinimu padaryti nusikaltimą laikomas tyčinis

veikimas, kuriuo tiesiogiai siekiama padaryti nusikaltimą, jeigu nusikaltimas

nebuvo pabaigtas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.

Bausmė už rengimąsi padaryti nusikaltimą ir už

pasikėsinimą padaryti nusikaltimą skiriama pagal įstatymą, numatantį atsakomybę

už tą nusikaltimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltininko padarytą

veiksmą pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, į nusikalstamo ketinimo

įvykdymo laipsnį ir į priežastis, dėl kurių nusikaltimas nebuvo pabaigtas.

18 straipsnis. Bendrininkavimas

Bendrininkavimu laikomas tyčinis

bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme.

Nusikaltimo bendrininkais, greta

vykdytojų, laikomi organizatoriai, kurstytojai ir padėjėjai.

Vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs

nusikaltimą. Organizatorium laikomas asmuo, organizavęs nusikaltimo padarymą ar

vadovavęs jo padarymui.

Kurstytoju laikomas asmuo, palenkęs kitą

asmenį padaryti nusikaltimą.

Padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikaltimą,

duodamas patarimą, nurodymą, teikdamas priemonių arba šalindamas kliūtis, taip

pat asmuo, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikaltimo padarymo

įrankius ir priemones, nusikaltimo pėdsakus ar daiktus, įgytus nusikalstamu

būdu.

Teismas, skirdamas bausmę, turi

atsižvelgti į kiekvieno iš bendrininkų dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį

ir pobūdį.

19 straipsnis. Slėpimas

Iš anksto nepažadėtas nusikaltėlio

slėpimas, taip pat nusikaltimo padarymo įrankių ir priemonių, nusikaltimo

pėdsakų ar nusikalstamu būdu įgytų daiktų slėpimas užtraukia atsakomybę tik

baudžiamojo įstatymo specialiai numatytais atvejais.

20 straipsnis. Nepranešimas

Nepranešimas apie tikrai žinomą rengiamą

ar padarytą nusikaltimą užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik baudžiamojo

įstatymo specialiai numatytais atvejais.

TREČIASIS SKYRIUS

BAUSMĖ

21 straipsnis. Bausmė ir jos paskirtis

Kriminalinė bausmė yra valstybės

prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui,

padariusiam nusikaltimą, ir apribojanti nuteistojo teises bei laisves

visuomenės interesais.

Kriminalinės bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų

padarymo;

2) nubausti nusikaltimą padariusį

asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistajam

galimybes daryti naujus nusikaltimus;

4) siekti, kad asmenys, atlikę bausmę,

laikytųsi valstybėje galiojančių įstatymų ir nedarytų naujų nusikaltimų.

Bausme nesiekiama daryti fizinių kančių

arba žeminti žmogaus orumo.

22 straipsnis. Bausmių rūšys

Asmeniui, pripažintam kaltu padarius

nusikaltimą, gali būti skiriamos pagrindinės ir papildomos bausmės.

Pagrindinės bausmės yra šios:

1) laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

2) laisvės atėmimas;

3) pataisos darbai be laisvės atėmimo;

4) bauda.

Asmeniui už vieną nusikaltimą gali būti

skiriama tik viena pagrindinė bausmė.

Šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose

numatytais atvejais gali būti skiriamos dvi pagrindinės bausmės.

Kartu su pagrindinėmis bausmėmis

nuteistiesiems gali būti skiriamos papildomos bausmės:

1) turto konfiskavimas;

2) bauda;

3) atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti

tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla.

Nuteistajam gali būti skiriama ne daugiau kaip dvi

papildomos bausmės.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-983, 98.12.21, Žin., 1998,

Nr.115-3238 (98.12.31)

22(1) straipsnis. Bausmių rūšys juridiniams

asmenims

Juridiniam asmeniui už padarytą

nusikaltimą gali būti skiriamos šios bausmės:

1) bauda;

2) turto konfiskavimas;

3) juridinio asmens veiklos apribojimas;

4) juridinio asmens likvidavimas.

Teismas, paskyręs bausmę juridiniam

asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo

priemones.

Juridiniam asmeniui už vieną nusikaltimą

gali būti skiriamos ne daugiau kaip dvi bausmės.

Juridiniams asmenims skiriamos bausmės

šio kodekso ypatingosios dalies straipsnių sankcijose nenurodomos. Teismas,

skirdamas bausmę juridiniam asmeniui, vadovaujasi šio straipsnio pirmojoje

dalyje nustatytu bausmių sąrašu.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. IX-737,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-555 (2002-02-13)

23 straipsnis. Neteko galios.

24 straipsnis. Laisvės atėmimas iki gyvos

galvos

Laisvės atėmimas iki gyvos galvos yra

pagrindinė bausmė, teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė

neskiriama asmenims, kuriems nusikaltimo padarymo momentu nebuvo suėję 18 metų.

Asmenys, kurie nuteisti laisvės atėmimu

iki gyvos galvos, laikomi kalėjime atskirai nuo nuteistųjų laisvės atėmimu.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-708, 98.04.21, Žin., 1998,

Nr.42-1140 (98.05.06)

Nr. VIII-776, 98.06.09, Žin., 1998,

Nr.57-1580 (98.06.24)

Nr. VIII-983, 98.12.21, Žin., 1998,

Nr.115-3238 (98.12.31)

25 straipsnis. Laisvės atėmimas

Laivės atėmimas yra pagrindinė bausmė,

teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais. Laisvės atėmimas

nustatomas nuo 3 mėnesių iki 20 metų, o skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės

padaromas naujas nusikaltimas (43 straipsnis), - iki 25 metų. Jeigu straipsnio

sankcijoje laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatyta 3 ir daugiau metų, tai

skiriant šią bausmę nepilnamečiui, jos minimumas skaičiuojamas nuo pusės

minimalaus bausmės dydžio, numatyto šio kodekso straipsnio, pagal kurį

teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Laisvės atėmimo bausmė asmenims,

kuriems nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 18 metų, negali viršyti 10 metų.

Laisvės atėmimo laikas skaičiuojamas

metais ir mėnesiais.

Atlikti laisvės atėmimo bausmę teismo

nuosprendžiu skiriama pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse, bendrojo,

sustiprintojo ir griežtojo režimų kolonijose arba kalėjime, taip pat bendrojo

ir sustiprintojo režimų auklėjimo darbų kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose

skiriama vyrams:

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu

už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat pirmą kartą

nuteisiamiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už nesunkius

tyčinius nusikaltimus, būtent: neteisėtą aborto padarymą (124 straipsnio 2 ir 3

dalys), vengimą išlaikyti vaikus (125 straipsnis), palikimą pavojingoje gyvybei

padėtyje (128 straipsnio 2 dalis), šmeižimą (132 straipsnis), įžeidimą (133

straipsnio 2 dalis), statybos taisyklių pažeidimą (215 straipsnis), neteisėtą

statybinių medžiagų įgijimą (216 straipsnis), įvaikinimo paslapties pagarsinimą

(217(1) straipsnio 2 dalis), melagingą paliudijimą (218 straipsnis),

įtraukimą nepilnamečio į nusikalstamą veiklą arba girtavimą (241 straipsnio 2

dalis), sukčiavimą be sunkinančių aplinkybių (274 straipsnio 1 dalis), turto

pasisavinimą arba iššvaistymą be sunkinančių aplinkybių (275 straipsnio 1

dalis), piktnaudžiavimą tarnyba (285 straipsnis), tarnybinį suklastojimą (289

straipsnis), melagingą pranešimą apie nusikaltimą (291 straipsnis), melagingą

įskundimą asmens (292 straipsnis), melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus

ir vertimus (293 straipsnis), nepranešimą apie nusikaltimą (294 straipsnis),

falsifikuotų prekių gaminimą sunkinančiomis aplinkybėmis (309 straipsnio

2 dalis), vartotojų apgaulę (311 straipsnis), tyčinį bankrotą (315 straipsnis),

pramoninį šnipinėjimą (317 straipsnis), apgaulingą apskaitos vedimą (323

straipsnis), neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą (324 straipsnis),

vandens gyvūnų gaudymą (331 straipsnis), Lietuvos Respublikos kontinentinio

šelfo įstatymų pažeidimą (332 straipsnis) - kolonijose-gyvenvietėse;

pirmą kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu

už nesunkius tyčinius nusikaltimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalies

antrojoje pastraipoje, - bendrojo režimo kolonijose;

pirmą

kartą nuteisiamiems laisvės atėmimu už sunkius nusikaltimus - sustiprintojo

režimo kolonijose;

nuteisiamiems už itin pavojingus

valstybinius nusikaltimus (62-71 straipsniai) ir už karo nusikaltimus (333-339

straipsniai), pirmiau atlikusiems laisvės atėmimo bausmę ir pripažintiems itin

pavojingais recidyvistais, - griežtojo režimo kolonijose.

Atlikti bausmę pataisos darbų kolonijose

skiriama moterims:

pirmą kartą nuteisiamoms laisvės atėmimu už

nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat pirmą kartą nuteisiamoms už

tyčinius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio ketvirtosios dalies antrojoje

pastraipoje, - kolonijose-gyvenvietėse; kitoms nuteisiamoms laisvės atėmimu

moterims - bendrojo režimo kolonijose.

Atlikti bausmę auklėjimo darbų kolonijose skiriama:

nepilnamečiams, pirmą kartą nuteisiamiems laisvės

atėmimu, taip pat nepilnametėms - bendrojo režimo kolonijose;

nepilnamečiams, pirmiau atlikusiems

laisvės atėmimo bausmę, - sustiprintojo režimo kolonijose.

Atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pobūdį ir

pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, teismas,

nurodydamas priimto sprendimo motyvus, gali paskirti atlikti laisvės atėmimo

bausmę: pirmą kartą nuteistiems už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo,

taip pat už tyčinius nusikaltimus, nurodytus šio straipsnio ketvirtosios dalies

trečiojoje pastraipoje, - bendrojo režimo pataisos darbų kolonijose; kitiems

nuteistiems laisvės atėmimu, bet nepripažintiems itin pavojingais

recidyvistais, - bet kurios rūšies pataisos darbų kolonijose, išskyrus

kolonijas-gyvenvietes; nuteistiems nepilnamečiams - bendrojo režimo auklėjimo

darbų kolonijose vietoj sustiprintojo režimo kolonijų.

Laisvės atėmimas, ištisai ar iš dalies

atliktinas kalėjime, gali būti paskirtas:

itin pavojingiems recidyvistams;

asmenims, kurie, suėjus aštuoniolikai

metų, padarė itin pavojingus valstybinius nusikaltimus (62-71 straipsniai) ir

karo nusikaltimus (333-339 straipsniai);

asmenims, kurie, suėjus aštuoniolikai

metų, padarė kitus sunkius nusikaltimus, nuteisiamiems už juos laisvės atėmimu

daugiau kaip penkeriems metams.

Asmenys, nuteisti pagal šio kodekso 227

straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atlieka ištisai kalėjime.

Paskirtą nuteistajam pataisos darbų

įstaigos rūšį pakeičia teismas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais

pagrindais ir tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-708, 98.04.21, Žin., 1998,

Nr.42-1140 (98.05.06)

Nr. VIII-776, 98.06.09, Žin., 1998,

Nr.57-1580 (98.06.24)

Nr. VIII-849, 98.07.02, Žin., 1998,

Nr.67-1937 (98.07.29)

Nr. VIII-1754,

00.06.27, Žin., 2000, Nr.56-1647 (00.07.12)

25(1) straipsnis. Neteko

galios.

251 straipsnis. Įsakymo nevykdymas

Įžūlus viršininko įsakymo nevykdymas ar

netinkamas vykdymas -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų

metų.

Ta pati veika, sukėlusi sunkias

pasekmes, -

baudžiama

laisvės atėmimu iki dešimties metų.

Karys, neįvykdęs viršininko įsakymo,

verčiančio sulaužyti priesaiką ar aiškiai neteisėto, pagal baudžiamuosius

įstatymus neatsako.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1439,

99.11.25, Žin., 1999, Nr.106-3059 (99.12.15)

26 straipsnis. Itin pavojingas

recidyvistas

Itin pavojingu recidyvistu gali būti

teismo nuosprendžiu pripažįstamas:

1) asmuo, kuris pirmiau buvo nuteistas

laisvės atėmimu už itin pavojingą valstybinį nusikaltimą (62-70 straipsniai), banditizmą

įgaliojimais (74(2) straipsnis), banditizmas (75 straipsnis),

(234 straipsnis), orlaivio nuvarymą (2492 straipsnis), plėšimą

sunkinančiomis aplinkybėmis (272 straipsnio 2 ir 3 dalys), netikrą pinigų ar

vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba paleidimą apyvarton sunkinančiomis

aplinkybėmis (327 straipsnio 2 dalis) ir vėl padarė kurį nors iš šių

nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu ne mažiau kaip penkeriems

metams;

2) asmuo, kuris pirmiau buvo bet kuria

eile du kartus nuteistas laisvės atėmimu už itin pavojingą valstybinį

nusikaltimą (62-71 straipsniai), piktnaudžiavimą oficialiais įgaliojimais (74(2)

2342 straipsnis.

Radioaktyviųjų medžiagų grobimas

Radioaktyviųjų medžiagų

grobimas -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki

dešimties metų.

pinigais ar vertybiniais popieriais taisyklių pažeidimą (329 straipsnis), karo

nusikaltimą, numatytą 333-340 straipsniuose, ir vėl padarė kurį nors iš šių

nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu daugiau kaip trejiems

metams;

3) asmuo, kuris pirmiau buvo bet kuria

eile tris ar daugiau kartų nuteistas laisvės atėmimu už piktybinį chuliganizmą

(225 straipsnio 2 dalis), arba už nusikaltimus, suminėtus šio straipsnio

pirmosios dalies 2 punkte, ir vėl padarė piktybinį chuliganizmą (225 straipsnio

2 dalis) arba kurį nors iš šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte suminėtų

nusikaltimų, už kurį jis nuteisiamas laisvės atėmimu;

4) asmuo, kuris, atlikdamas laisvės

atėmimo bausmę už kurį nors iš šio straipsnio pirmosios dalies 2 ir 3 punktuose

suminėtų nusikaltimų, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteisiamas

laisvės atėmimu ne mažiau kaip penkeriems metams.

Spręsdamas asmens pripažinimo itin

pavojingu recidyvistu klausimą, teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę,

padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų motyvus, nusikalstamų ketinimų įvykdymo

laipsnį, į dalyvavimo padarant nusikaltimus laipsnį bei pobūdį ir kitas bylos

aplinkybes. Teismo sprendimas turi būti motyvuotas nuosprendyje.

Sprendžiant asmens pripažinimo itin

pavojingu recidyvistu klausimą, neatsižvelgiama į teistumą už nusikaltimą, kurį

jis padarė, būdamas jaunesnis kaip aštuoniolikos metų amžiaus, taip pat į

teistumą, kuris yra panaikintas arba išnykęs įstatymo nustatyta tvarka.

Asmens pripažinimas itin pavojingu

recidyvistu panaikinamas, panaikinant jo teistumą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai.

numatantys atsakomybę už itin pavojingo recidyvisto padarytus nusikaltimus,

taikomi tais atvejais, kai asmuo įstatymo nustatyta tvarka buvo pripažintas

itin pavojingu recidyvistu iki šio nusikaltimo padarymo.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-617, 98.02.03, Žin., 1998,

Nr.17-397 (98.02.19)

Nr. VIII-708, 98.04.21, Žin., 1998,

Nr.42-1140 (98.05.06)

Nr. VIII-776, 98.06.09, Žin., 1998,

Nr.57-1580 (98.06.24)

27 straipsnis. Neteko galios.

28 straipsnis. Neteko galios.

29 straipsnis. Pataisos darbai be

laisvės atėmimo

Pataisos darbai be laisvės atėmimo

skiriami nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų ir atliekami pagal teismo nuosprendį

nuteistojo darbovietėje.

Pataisos darbų laikas skaičiuojamas mėnesiais.

Nuteisus pataisos darbais be laisvės atėmimo, iš

nuteistojo uždarbio į valstybės pajamas daromos teismo nuosprendžiu nustatyto

dydžio išskaitos nuo penkių iki dvidešimt procentų uždarbio. Pataisos darbą

atlikimo laikas neįskaitomas į darbo stažą.

Jeigu nuteistasis pataisos darbais be laisvės atėmimo,

atlikdamas bausmę, sąžiningai dirbo ir pavyzdingai elgėsi, tai, jam atlikus

bausmę, teismas visuomeninių organizacijų ar darbo kolektyvo prašymu gali

pataisos darbų atlikimo laiką įskaityti į darbo stažą.

Asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės,

amžiaus ar kitų priežasčių negali atlikti pataisos darbų, teismas turi teisę

šią bausmę pakeisti bauda - skaičiuojant vieną MGL baudos už du pataisos darbų

mėnesius arba lygtinai atleisti nuo bausmės prieš terminą.

Pataisos darbai be laisvės atėmimo

kariams pakeičiami laikymu daboklėje iki dviejų mėnesių.

Jeigu asmuo, nuteistas pataisos darbais

be laisvės atėmimo, piktybiškai vengia atlikti bausmę, teismas gali neatbūtąjį

pataisos darbą laiką pakeisti laisvės atėmimo bausme tam pačiam laikui.

Pataisos darbų be laisvės atėmimo

atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

30 straipsnis. Atėmimas teisės eiti tam

tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba

užsiimti tam tikra veikla

Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas,

dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla yra papildoma bausmė,

teismo skiriama baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais, taip pat teismo

nuožiūra.

Teismas savo nuožiūra skiria atėmimą

teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra

veikla tais atvejais, kai nusikaltimas padaromas kaltininko darbinės veiklos

srityje arba piktnaudžiaujant jam suteikta teise, ir, atsižvelgdamas į padaryto

nusikaltimo pobūdį, teismas prieina prie išvados, jog nuteistajam negalima

palikti teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam

tikra veikla.

Atėmimas teisės eiti tam tikras pareigas, dirbti tam

tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla nustatomas nuo 1 iki 5 metų.

31 straipsnis. Neteko galios.

32 straipsnis. Bauda

Bauda yra piniginė nuobauda, teismo skiriama kaip

pagrindinė ar papildoma bausmė baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais.

Bauda kaip pagrindinė bausmė gali būti

skiriama nuo 1 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, o už

savanaudiškus nusikaltimus – nuo 1 iki 50000 MGL dydžio. Nepilnamečiams

bauda kaip pagrindinė bausmė gali būti skiriama nuo 1 iki 500 MGL

dydžio.

Bauda kaip papildoma bausmė gali būti

skiriama nuo 1 iki 500 MGL dydžio, o nepilnamečiams – nuo 1 iki

200 MGL dydžio.

Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo

sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas skirdamas bausmę. Nustatydamas

baudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą,

nusikaltimu padarytą žalą bei kaltininko materialinę padėtį. Savanaudiškų

nusikaltimų atveju baudos, kaip pagrindinės bausmės, dydis negali būti mažesnis,

nei nustatyti neteisėtos finansinės, ūkinės ar komercinės veiklos mastai,

neteisėtai laikomų, gabenamų ar realizuojamų prekių vertė ar nuslėptų įplaukų

ar padarytos turtinės žalos dydis, tačiau neviršijant maksimalios baudos dydžio

sumos, numatytos šio straipsnio antrojoje dalyje.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo

nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgdamas į materialinę nuteistojo

padėtį, teismas gali nustatyti ilgesnį baudos mokėjimo terminą. Jei asmuo per 2

mėnesius ar kitą teismo nustatytą laikotarpį neįvykdo bausmės, bauda išieškoma

priverstinai.

Jei

asmuo vengia savanoriškai sumokėti baudą arba neturi pajamų ir turto, į kuriuos

gali būti nukreiptas baudos, paskirtos kaip pagrindinė bausmė, išieškojimas,

teismas per šio kodekso 50 straipsnyje nustatytą laiką gali pakeisti baudą

laisvės atėmimu santykiu viena laisvės atėmimo diena už vieno MGL baudą, tačiau

ne daugiau kaip 90 dienų, arba atidėti baudos vykdymą įpareigojus atlikti

nemokamų darbų iki 1000 valandų šio kodekso 47(1) straipsnio

trečiojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse numatytomis sąlygomis.

Juridiniam asmeniui gali būti skiriama iki 10000 MGL

dydžio bauda.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-849, 98.07.02, Žin., 1998,

Nr.67-1937 (98.07.29)

Nr. VIII-1281, 99.07.01, Žin., 1999,

Nr.66-2112 (99.07.30)

Nr. IX-540,

2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 91-3188 (2001-10-26)

Nr. IX-737,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-555 (2002-02-13)

32(1) straipsnis. Juridinio asmens veiklos

apribojimas

Teismas,

skirdamas juridinio asmens veiklos apribojimo bausmę, uždraudžia juridiniam

asmeniui verstis tam tikra veikla arba įpareigoja uždaryti tam tikrą juridinio

asmens padalinį.

Juridinio asmens veikla gali būti apribota

nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės terminas skaičiuojamas metais ir

mėnesiais.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. IX-737,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-555 (2002-02-13)

32(2) straipsnis. Juridinio asmens

likvidavimas

Teismas, skirdamas juridinio asmens

likvidavimo bausmę, įpareigoja juridinį asmenį nutraukti visą ūkinę, komercinę,

finansinę ar profesinę veiklą ir uždaryti visus juridinio asmens padalinius.

Kodeksas papildytas

straipsniu:

Nr. IX-737,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-555 (2002-02-13)

33 straipsnis. Neteko galios.

34 straipsnis. Neteko galios.

34(1) straipsnis. Neteko

galios.

341 straipsnis. Marodieriavimas

Įsakymas grobti arba pagrobimas

kautynių lauke daiktų iš nukautųjų ar sužeistųjų -

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių

metų.

35 straipsnis. Turto konfiskavimas

Turto konfiskavimas yra papildoma bausmė, teismo

821 straipsnis.

Nelegalus asmenų gabenimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, joje arba iš jos

ar jų slėpimas

Nelegalus asmenų gabenimas į Lietuvos

Respublikos teritoriją, joje arba iš jos ar jų slėpimas -

baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki

dešimties metų su bauda arba be baudos.

Ta pati veika, padaryta pakartotinai arba

grupės iš anksto susitarusių asmenų,-

baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki

penkiolikos metų su bauda.

finansine ar profesine veikla (306 straipsnis), neteisėta įmonės veikla (307

straipsnis), neteisėtas prekių ir paslaugų ženklo naudojimas (308 straipsnio 2

307 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla

Steigimo dokumentuose nenumatytos

veiklos vykdymas stambiu mastu -

baudžiamas pataisos darbais ir bauda

arba tik bauda.

Įmonės, kuri naudojama kaip priedanga

kitokiai negu įmonės steigimo dokumentuose numatyta, be to, neteisėtai veiklai,

įsteigimas ar veikla -

baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių

metų ir bauda arba tik bauda.

308 straipsnis. Neteisėtas prekių ir

paslaugų ženklo naudojimas

Be prekių ir

paslaugų ženklo savininko sutikimo prekių, pažymėtų prekių ir paslaugų ženklu,

tapačiu ar klaidinamai panašiu į įstatymų nustatyta tvarka saugomą prekių ir

paslaugų ženklą, gaminimas, laikymas, gabenimas ar platinimas komerciniais

tikslais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka saugomo paties prekių ir paslaugų

ženklo (egzempliorių) atgaminimas, naudojimas, laikymas, gabenimas ar

platinimas komerciniais tikslais -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų

metų arba bauda.

Ta pati veika, padaryta stambiu mastu

arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, arba padariusi nukentėjusiajam

didelės žalos, arba sukėlusi ar galėjusi sukelti pavojų žmonių gyvybei ar

sveikatai, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki

penkerių metų arba bauda.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1646,

00.04.20, Žin., 2000, Nr.38-1054 (00.05.10)

jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas (310 straipsnis),

apmokestinamų prekių neteisėtas laikymas, gabenimas ar realizavimas (310(1)

straipsnis), apgaulingi pareiškimai apie įmonės veiklą (313 straipsnis),

paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį (314 straipsnis), privedimas prie

bankroto (315 straipsnio 2 ir 3 dalys), skolininko nesąžiningumas ar apgaulė

(316 straipsnis), pramoninis šnipinėjimas (317 straipsnis), piktnaudžiavimas

320 straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1439,

99.11.25, Žin., 1999, Nr.106-3059 (99.12.15)

Nr. IX-737,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-555 (2002-02-13)

pasitikėjimu ūkinėje veikloje (321 straipsnis), apgaulingas apskaitos tvarkymas

325 straipsnis. Mokesčių ir įmokų

vengimas

Nepateikimas laiku valstybinei mokesčių

inspekcijai deklaracijos ar nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ir kito

dokumento apie savo turtą ar pajamas arba įmonės pajamas, pelną arba

nesumokėjimas laiku mokesčių po šių dokumentų pateikimo dėl priežasčių,

nesusijusių su nemokumu, po to, kai mokesčių inspekcija raštu priminė apie

pareigą pateikti deklaraciją ar kitokius nustatyta tvarka patvirtintus

dokumentus bei ataskaitas ir sumokėti mokesčius, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių

metų arba bauda.

Ta pati veika, padariusi didelę turtinę

žalą valstybei, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki

šešerių metų.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų

apskaičiavimo ir jų mokėjimo nustatytos tvarkos pažeidimas, vengimas

registruotis draudėju valstybinio socialinio draudimo įstaigose, neįsileidimas

valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnų tikrinti duomenų, susijusių

su valstybinio socialinio draudimo įmokomis bei išmokomis, nepateikimas jiems

dokumentų arba jų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, neteisingų duomenų

apie gautas pajamas, reikalingų valstybinei socialinio draudimo pensijai

skirti, įrašymas į išduodamas piliečiams pažymas ar kitus dokumentus, taip pat

valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų

nevykdymas, jeigu už tai draudėjui per vienerius metus pakartotinai buvo

paskirta administracinė nuobauda, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki dvejų

metų ar bauda.

Ta pati veika, padariusi didelę turtinę

žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, -

baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki

ketverių metų.

3281 straipsnis. Netikrų

banderolių prekėms ar kitų specialių ženklų gaminimas,

realizavimas, laikymas ar naudojimas

Netikrų banderolių ar kitų specialių

ženklų prekėms, kuriomis draudžiama prekiauti be banderolių ar kitų specialių

ženklų, gaminimas, laikymas, realizavimas ar naudojimas dideliais kiekiais arba

jei dėl to padaryta didelė žala valstybei, -

baudžiamas laisvės atėmimu iki vienerių

metų ir bauda arba tik bauda.

Dideliu kiekiu laikoma, kai banderolių

prekėms ar kitų specialių ženklų skaičius viršija vieną tūkstantį vienetų.

36 straipsnis. Neteko galios.

37 straipsnis. Pretenzijų, kylančių iš

nuteistojo prievolių, tenkinimas konfiskuoto turto

sąskaita

Konfiskavus turtą, valstybė neatsako už nuteistojo

prievoles, atsiradusias be kvotos, tardymo ar teismo organų sutikimo po to, kai

šie organai jau ėmėsi turto apsaugos priemonių.

Valstybė atsako už nuteistojo prievoles konfiskuoto

turto sąskaita tik šio turto vertės ribose. Tokių pretenzijų tenkinimo eilę

nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

38 straipsnis. Neteko galios.

38(1) straipsnis. Neteko galios.

KETVIRTAS SKYRIUS

BAUSMĖS SKYRIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS

381 straipsnis. Neteko galios.

KETVIRTAS SKYRIUS

BAUSMĖS SKYRIMAS IR ATLEIDIMAS NUO BAUSMĖS

39 straipsnis. Bendrieji bausmės

skyrimo pradmenys

Teismas skiria bausmę įstatymo

straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, nustatytose ribose,

tiksliai laikydamasis šio kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę,

teismas, vadovaudamasis teisine sąmone, atsižvelgia į padarytojo nusikaltimo

pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir į bylos aplinkybes,

lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę.

40 straipsnis. Atsakomybę lengvinančios

aplinkybės

Skiriant bausmę, lengvinančiomis

atsakomybę aplinkybėmis laikoma tai:

1) kad kaltininkas užkirto kelią žalingoms padarytojo

nusikaltimo pasekmėms arba savo noru atlygino padarytą nuostolį ar pašalino

padarytą žalą;

2) kad nusikaltimas padarytas dėl

susidėjusių sunkių asmeninių ar šeiminių aplinkybių;

3) kad nusikaltimas padarytas grasinimo

ar prievartos įtakoje arba dėl materialinio, tarnybinio ar kitokio

priklausomumo;

4) kad nusikaltimas padarytas didelio

susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, įtakoje;

5) kad nusikaltimas padarytas gynybos nuo

pavojingo visuomenei kėsinimosi atveju, nors ir peržengiant būtinosios ginties

ribas;

6) kad nusikaltimą padarė nepilnametis;

7) kad nusikaltimą padarė nėščia

moteris;

8) kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi ar

pats atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą arba aktyviai padėjo išaiškinti

nusikaltimą ar susekti kitus nusikaltėlius.

Skirdamas bausmę, teismas taip pat gali atsižvelgti ir

į nenurodytas įstatyme lengvinančias aplinkybes.

41 straipsnis. Atsakomybę sunkinančios

aplinkybės

Skiriant bausmę, sunkinančiomis

atsakomybę aplinkybėmis laikoma tai:

1) kad nusikaltimą padarė asmuo, kuris

pirmiau buvo padaręs kokį nors nusikaltimą.

Teismas turi teisę, priklausomai nuo pirmojo

nusikaltimo pobūdžio, nepripažinti jam sunkinančios aplinkybės reikšmės;

2) kad nusikaltimą padarė organizuota grupė;

3) kad nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų ar

kitokių žemų paskatų;

4) kad nusikaltimas sukėlė sunkias

pasekmes;

5) kad nusikaltimas padarytas prieš mažametį,

nusenusį, bejėgiškumo būklėje esantį arba materialiai, tarnybiškai ar kitaip

priklausomą nuo kaltininko asmenį;

6) kad nepilnamečiai buvo kurstomi padaryti

nusikaltimą;

7) kad nusikaltimas padarytas su ypatingu žiaurumu

arba pasityčiojimu iš nukentėjusiojo;

8) kad nusikaltimas padarytas, pasinaudojant

visuomeninės nelaimės sąlygomis;

9) kad nusikaltimas padarytas visuotinai pavojingu

būdu arba naudojant sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar dujinius

šaunamuosius ginklus;

10) kad nusikaltimą padarė asmuo būdamas girtas,

apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių priemonių.

Teismas turi teisę nepripažinti, priklausomai nuo

nusikaltimo pobūdžio, šios aplinkybės sunkinančia atsakomybę;

11) kad nusikaltimas padarytas, turint tikslą nuslėpti

kitą nusikaltimą arba palengvinti jį padaryti.

12) (neteko galios).

41(1)

straipsnis. Bausmės skyrimas, visiškai pripažinus kaltę

Jei kaltininkas visiškai prisipažino padaręs

nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir byloje

nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam laisvės atėmimo

bausmę, ne didesnę kaip įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas

bausmės vidurkis, arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę kaip įstatymo

sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, teismas gali

skirti asmeniui, dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą, jeigu jis prisipažino dėl

visų savo padarytų nusikaltimų ir aktyviai padėjo išaiškinti organizuotos

grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą.

Šio straipsnio antroji dalis netaikoma tyčinio

nužudymo, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1290,

2003-01-09, Žin., 2003, Nr. 10-340 (2003-01-29)

411 straipsnis.

Bausmės skyrimas, visiškai pripažinus kaltę

Jei kaltininkas visiškai prisipažino padaręs

nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir

byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam laisvės

atėmimo bausmę, ne didesnę kaip) įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą

numatytas bausmės vidurkis, arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

42 straipsnis. Bausmės skyrimas

padarius kelis nusikaltimus

Jeigu asmuo pripažįstamas kaltas tuo, kad

jis padarė du ar daugiau nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso to paties

straipsnio skirtingose dalyse arba skirtinguose straipsniuose, iš kurių nė už

vieną jis nebuvo nuteistas, teismas skiria bausmę už tuos nusikaltimus pagal

kiekvieną straipsnį ar jo dalį atskirai, po to paskiria subendrintą bausmę.

Skirdamas subendrintą bausmę esant realiajai nusikaltimų sutapčiai, teismas

gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti, o esant idealiajai

nusikaltimų sutapčiai - tik apimti.

Teismas, skirdamas subendrintą bausmę,

kai bent už vieną nusikaltimą yra paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos

bausmė, bausmes gali tik apimti.

Skiriant bausmę šio straipsnio 1 dalyje

nustatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimties metų,

nepilnamečiams - dešimties metų, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė, o

paskyrus kitų rūšių bausmes - maksimalaus dydžio, įstatymo nustatyto tai

bausmės rūšiai.

Pagal šio straipsnio taisykles skiriama

bausmė ir tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad nuteistasis

kaltas dar ir kitu to paties straipsnio toje pačioje ar kitoje dalyje arba

kitame straipsnyje numatytu nusikaltimu, kurį jis yra padaręs prieš priimant

nuosprendį pirmojoje byloje. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė,

visiškai ar iš dalies atlikta pagal pirmąjį nuosprendį.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-983, 98.12.21, Žin., 1998,

Nr.115-3238 (98.12.31)

471 straipsnis. Bausmės vykdymo

atidėjimas

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam pataisos

darbais arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už nesunkų tyčinį

nusikaltimą ir ne daugiau kaip penkeriems metams už neatsargų nusikaltimą,

teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jei yra

atlyginta bent 1/3 nusikaltimu padarytos žalos tuo atveju, kai nusikaltimu buvo

padaryta žala.

Asmeniui, kuris padarė nusikaltimą nesuėjus

jam aštuoniolikai metų ir yra pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau

kaip 4 metams už tyčinį nusikaltimą ir ne daugiau kaip 8 metams už neatsargų

nusikaltimą, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo 1 iki 3

metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jei

teismas prieina prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus

bausmės atlikimo.

Esant šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje

dalyse numatytoms sąlygoms, atidėdamas pagrindinės bausmės vykdymą, teismas

gali atidėti ir paskirtų papildomų bausmių, išskyrus turto konfiskavimą ir

baudą, vykdymą.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas

įpareigoja nuteistąjį per nustatytą laikotarpį atlyginti likusią neatlygintą

nusikaltimu padarytą žalą tuo atveju, kai nusikaltimu buvo padaryta žala, ir

paskiria vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:

1) atsiprašyti nukentėjusiojo;

2) teikti nukentėjusiajam pagalbą

gydymosi laikotarpiu;

3) įsidarbinti ar be teismo sutikimo nekeisti

darbo vietos;

4) pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti specialybę;

5) išeiti gydymosi nuo alkoholizmo,

narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą;

6) be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo

atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;

7) atlikti nemokamų darbų iki 1000 valandų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kartu teismas nustato laiką, per kurį

nuteistasis privalo įvykdyti šio straipsnio penktojoje dalyje numatytus

įpareigojimus. Nuteistojo elgesį kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą

prižiūrintys organai.

Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo

laikotarpiu:

1) atlygino nusikaltimu padarytą žalą, įvykdė

teismo nustatytus įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, numatytų šio straipsnio

septintosios dalies 2 punkte, ir yra pagrindo manyti, jog asmuo ateityje

laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, teismas, pasibaigus bausmės

vykdymo atidėjimui, galutinai atleidžia jį nuo bausmės;

2) neatlygina nusikaltimu padarytos žalos ar

be pateisinamų priežasčių neįvykdo kitų teismo paskirtų įpareigojimų arba

pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitus teisės pažeidimus, už

kuriuos jam du kartus buvo taikomos administracinės nuobaudos ar

drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančio

organo teikimu priima nutarimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti

nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-849, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1937 (98.07.29)

44 straipsnis. Bausmių sudėjimo ir

pakeitimo taisyklės

Sudedant paskirtąsias bausmes, taip pat

vienas bausmes keičiant kitomis, laikomasi šių taisyklių:

1) viena laisvės atėmimo diena

prilyginama trims pataisos darbų dienoms;

2) bauda, kai ši bausmė paskirta kaip

pagrindinė, negali būti sudedama ar pakeičiama kitomis bausmėmis ir vykdoma

atskirai, išskyrus šio kodekso 32 straipsnio šeštojoje dalyje numatytą atvejį;

3) įvairių rūšių papildomos bausmės

negali būti sudedamos ar pakeičiamos kitomis ir vykdomos kiekviena atskirai.

Keičiant bausmes šio kodekso 42 ir 43 straipsniuose numatytais atvejais,

švelnesnė bausmė turi būti keičiama į griežtesnę.

45 straipsnis. Švelnesnės negu

įstatymo numatyta bausmės skyrimas

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes,

gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, jeigu asmuo, padaręs

nusikaltimą, pats savanoriškai atvyko ir prisipažino padaręs nusikaltimą ir, be

to, nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą ir padėjo tardymui bei

teismui išaiškinti nusikaltimą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos

aplinkybes, gali paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę taip pat, kai

atlyginta nusikaltimu padaryta žala, jeigu byloje yra atsakomybę kitų

lengvinančių aplinkybių, ir:

1) nuteistojo išlaikomi asmenys serga

sunkia liga ir nėra kam juos prižiūrėti, arba

2) nuteistasis išlaiko mažamečius vaikus,

kurių dėl įstatyme numatytos bausmės paskyrimo nebus kam prižiūrėti, arba

3) nuteistojo vaidmuo bendrininkų

padarytame nusikaltime buvo antraeilis, arba

4) nusikaltimas pagal šio Kodekso 16

straipsnį nutrūko rengimosi arba pasikėsinimo stadijoje.

Taip pat teismas, atsižvelgdamas į byloje

esančias atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kai bent iš dalies atlyginta

nusikaltimu padaryta žala, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta

bausmę, kai nusikaltimą padarė nepilnametis.

Švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė

taip pat gali būti paskirta, kai nusikaltimas padarytas peržengiant būtinosios

ginties ribas.

Teismas taip pat

gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę asmeniui, dalyvavusiam

darant tyčinį nužudymą, jeigu jis prisipažino dėl visų savo padarytų

nusikaltimų ir aktyviai padėjo išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo

susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą, ir:

1) nužudymas padarytas grasinimo ar prievartos

įtakoje, arba

2) nuteistojo

vaidmuo bendrininkų padarytame nužudyme buvo antraeilis, arba

3) nužudymas pagal šio Kodekso 16 straipsnį nutrūko

rengimosi ar pasikėsinimo stadijoje.

Esant šio straipsnio pirmojoje,

antrojoje, trečiojoje, penktojoje ar šeštojoje dalyse nurodytoms sąlygoms,

teismas gali:

1) paskirti mažesnę bausmę negu žemiausioji riba,

įstatymo numatyta už padarytą nusikaltimą, arba

2) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta

įstatyme už padarytą nusikaltimą, arba

3) neskirti papildomos bausmės tais atvejais, jei jos

paskyrimas pagal įstatymą yra privalomas, išskyrus turto konfiskavimo bausmę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-849,

98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1937 (98.07.29)

Nr. IX-1258,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5544 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

Nr. IX-1290,

2003-01-09, Žin., 2003, Nr. 10-340 (2003-01-29)

46 straipsnis. Neteko galios.

47 straipsnis. Neteko galios.

47(1) straipsnis. Bausmės

vykdymo atidėjimas

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam pataisos

darbais arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už nesunkų tyčinį

nusikaltimą ir ne daugiau kaip penkeriems metams už neatsargų nusikaltimą,

teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jei yra

atlyginta bent 1/3 nusikaltimu padarytos žalos tuo atveju, kai nusikaltimu buvo

padaryta žala.

Asmeniui, kuris padarė nusikaltimą

nesuėjus jam aštuoniolikai metų ir yra pirmą kartą nuteistas laisvės atėmimu ne

daugiau kaip 4 metams už tyčinį nusikaltimą ir ne daugiau kaip 8 metams už

neatsargų nusikaltimą, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo 1

iki 3 metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidedamas,

jei teismas prieina prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus

bausmės atlikimo.

Esant šio straipsnio pirmojoje ar

antrojoje dalyse numatytoms sąlygoms, atidėdamas pagrindinės bausmės vykdymą,

teismas gali atidėti ir paskirtų papildomų bausmių, išskyrus turto konfiskavimą

ir baudą, vykdymą.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą,

teismas įpareigoja nuteistąjį per nustatytą laikotarpį atlyginti likusią

neatlygintą nusikaltimu padarytą žalą tuo atveju, kai nusikaltimu buvo padaryta

žala, ir paskiria vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:

1) atsiprašyti nukentėjusiojo;

2) teikti nukentėjusiajam pagalbą

gydymosi laikotarpiu;

3) įsidarbinti ar be teismo sutikimo

nekeisti darbo vietos;

4) pradėti mokytis, tęsti mokslą ar įgyti

specialybę;

5) išeiti gydymosi nuo alkoholizmo,

narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos kursą;

6) be organo, prižiūrinčio bausmės

vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos;

7) atlikti nemokamų darbų iki 1000

valandų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kartu teismas nustato laiką, per kurį

nuteistasis privalo įvykdyti šio straipsnio penktojoje dalyje numatytus

įpareigojimus. Nuteistojo elgesį kontroliuoja bausmės vykdymo atidėjimą

prižiūrintys organai.

Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo

laikotarpiu:

1) atlygino nusikaltimu padarytą žalą,

įvykdė teismo nustatytus įpareigojimus, nepadarė pažeidimų, numatytų šio

straipsnio septintosios dalies 2 punkte, ir yra pagrindo manyti, jog

asmuo ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų, teismas,

pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimui, galutinai atleidžia jį nuo bausmės;

2) neatlygina nusikaltimu padarytos žalos

ar be pateisinamų priežasčių neįvykdo kitų teismo paskirtų įpareigojimų arba

pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitus teisės pažeidimus, už

kuriuos jam du kartus buvo taikomos administracinės nuobaudos ar

drausminio poveikio priemonės, teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančio

organo teikimu priima nutarimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti

nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-849, 98.07.02, Žin., 1998,

Nr.67-1937 (98.07.29)

48 straipsnis. Kardomojo kalinimo

įskaitymas

Kardomąjį kalinimą teismas įskaito į

bausmės laiką, nuteisdamas laisvės atėmimu - dieną už dieną, o nuteisdamas

pataisos darbais - dieną už tris dienas.

Paskirdamas kitų rūšių bausmes, teismas gali,

atsižvelgda­mas į kardomąjį kalinimą, atitinkamai sušvelninti savo paskirtą

bausmę arba visiškai atleisti kaltininką nuo bausmės atlikimo.

48(1) straipsnis. Neteko

galios.

481 straipsnis.

Neteko galios.

49 straipsnis. Patraukimo baudžiamojon

atsakomybėn senatis

Asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybė,

jeigu nuo tos dienos, kai jis padarė nusikaltimą, suėjo šie terminai:

1) vieneri metai nuo tos dienos, kai buvo padaryti

nusikaltimai, numatyti šio kodekso 116 straipsnio pirmojoje dalyje, 133, 145,

189, 202, 202(1), 213 straipsniuose;

2) treji metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas

nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne

daugiau kaip dvejiems metams arba bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu,

išskyros nusikaltimus, numatytus šio straipsnio 1 punkte;

3) penkeri metai nuo tos dienos, kai buvo padarytas

nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne

daugiau kaip penkeriems metams;

4) dešimt metų nuo tos dienos, kai buvo padarytas

nusikaltimas, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama griežtesnė bausmė, negu

laisvės atėmimas penkeriems metams.

Senaties eiga nutrūksta, jeigu, prieš sueinant šiame

straipsnyje nurodytiems terminams, asmuo padaro naują nusikaltimą, už kurį

pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas daugiau kaip dvejiems

metams. Senatis šiuo atveju pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai buvo

padarytas naujasis nusikaltimas.

Senaties eiga sustoja, jeigu padariusis

nusikaltimą asmuo pasislepia nuo tardymo ar teismo. Šiais atvejais senaties

eiga atsinaujina nuo to momento, kai asmuo sulaikomas arba kai jis pats

atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau asmuo negali būti

traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo to laiko, kai jis padarė

nusikaltimą, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo

padarymo.

Klausimą dėl senaties taikymo asmeniui,

padariusiam nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriama laisvės

atėmimo iki gyvos galvos bausmė, sprendžia teismas. Jeigu teismas nepripažįsta

esant galima taikyti senatį, skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė

arba laisvės atėmimo bausmė.

Nėra senaties genocido nusikaltimui ir

karo nusikaltimams, numatytiems 333-339 straipsniuose.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-617, 98.02.03, Žin., 1998,

Nr.17-397 (98.02.19)

Nr. VIII-708, 98.04.21, Žin., 1998,

Nr.42-1140 (98.05.06)

Nr. VIII-776, 98.06.09, Žin., 1998,

Nr.57-1580 (98.06.24)

Nr. VIII-983, 98.12.21, Žin., 1998,

Nr.115-3238 (98.12.31)

Nr. VIII-1924,

00.09.12, Žin., 2000, Nr.81-2444 (00.09.27)

50 straipsnis. Apkaltinamojo nuosprendžio

vykdymo senatis

Apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas,

jeigu jis nebuvo įvykdytas per šiuos terminus, skaičiuojant nuo nuosprendžio

įsiteisėjimo dienos:

1) per trejus metus, - jeigu nuteista

laisvės atėmimu ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausme, nesusijusia su

laisvės atėmimu;

2) per penkerius metus, - jeigu nuteista

laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams;

3) per dešimt metų, -jeigu nuteista

griežtesne bausme, negu laisvės atėmimas penkeriems metams.

Senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis

vengia atlikti bausmę arba, prieš sueinant terminams, padaro naują nusikaltimą,

už kurį teismas nubaudžia laisvės atėmimu ne mažiau kaip vieneriems metams.

Padarius naują nusikaltimą, senatis pradedama skaičiuoti nuo jo padarymo

momento, o jeigu buvo vengta atlikti bausmę, - nuo to momento, kai slapstęsis

nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti, arba nuo to momento, kai jis buvo

sulaikytas. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu nuo

to laiko, kai jis buvo priimtas, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko

dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Klausimą dėl senaties taikymo asmeniui,

nuteistam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, sprendžia teismas. Jeigu

teismas nepripažįsta esant galima taikyti senatį,  skiriama laisvės atėmimo iki

gyvos galvos bausmė arba laisvės atėmimo bausmė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-983, 98.12.21, Žin., 1998,

Nr.115-3238 (98.12.31)

51 straipsnis. Atleidimas nuo

baudžiamosios atsakomybės veikai praradus pavojingumą

Asmuo, padaręs nusikaltimą, atleidžiamas

nuo baudžiamosios atsakomybės, jei teismas pripažįsta, jog iki bylos

nagrinėjimo teisme veika prarado pavojingumą dėl aplinkybių pasikeitimo.

51(1) straipsnis. Neteko galios.

51(2) straipsnis. Atleidimas nuo

baudžiamosios atsakomybės asmens, aktyviai

padėjusio išaiškinti organizuotos grupės ar

nusikalstamo

susivienijimo narių padarytus nusikaltimus

Asmuo, kuris dalyvavo organizuotos grupės ar

nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose arba priklausė

nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios

atsakomybės, jeigu jis prisipažino apie dalyvavimą tokioje nusikalstamoje

veikoje ar priklausymą nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo

išaiškinti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytus

nusikaltimus.

Šio straipsnio pirmoji dalis netaikoma asmeniui,

dalyvavusiam darant tyčinį nužudymą, arba kai toks atleidimas nuo atsakomybės

jau buvo jam taikytas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo

susivienijimo organizatoriui.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1290,

2003-01-09, Žin., 2003, Nr. 10-340 (2003-01-29)

511 straipsnis. Neteko galios.

52 straipsnis. Neteko galios.

52(1) straipsnis. Nepilnamečių

atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir

priverčiamųjų auklėjamojo pobūdžio

priemonių paskyrimas

Nepilnametis, padaręs nesunkų

nusikaltimą, teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu

jis:

1) pirmą kartą padarė nusikaltimą;

2) visiškai pripažino savo kaltę ir

gailisi padaręs nusikaltimą;

3) atlygino padarytą žalą arba susitarė

su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, jei ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, jog ateityje jis

laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų.

Tokiam nepilnamečiui teismas paskiria

priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, numatytas šio kodekso 61

straipsnyje.

521 straipsnis.

Nepilnamečių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir priverčiamųjų

auklėjamojo pobūdžio priemonių paskyrimas

Nepilnametis, padaręs nesunkų nusikaltimą,

teismo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) pirmą kartą padarė nusikaltimą;

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą;

3) atlygino padarytą žalą arba susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos

atlyginimo, jei ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, jog ,ateityje jis

laikysis įstatymą, nedarys naujų nusikaltimų.

Tokiam nepilnamečiui teismas paskiria

priverčiamąsias auklėjamojo pobūdžio priemones, numatytas šio kodekso 61

straipsnyje.

53 straipsnis. Neteko galios.

53(1) straipsnis.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir

nukentėjusiajam susitaikius

Asmuo, padaręs vieną iš veikų, numatytų šio kodekso

112 straipsnio pirmojoje dalyje, 115, 125, 126 straipsniuose, 132 straipsnio

pirmojoje dalyje, 225 straipsnio pirmojoje dalyje, 246 straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse, 247 straipsnio pirmojoje dalyje, 271 straipsnio pirmojoje

dalyje, 274 straipsnio pirmojoje dalyje, 275 straipsnio pirmojoje dalyje, 276,

277 straipsniuose, 278 straipsnio pirmojoje dalyje, 279 straipsnyje, 310(1)

straipsnio pirmojoje ir trečiojoje dalyse, 314, 315, 316, 321, 321(1),

322, 323, 325 straipsniuose ir 329(2) straipsnio pirmojoje dalyje,

gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) prisipažino padaręs nusikaltimą;

2) savanoriškai

atlygino žalą, padarytą valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui arba

susitarė dėl tokios žalos atlyginimo;

3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės

institucijos ar juridinio asmens atstovu.

Negali būti atleidžiamas nuo

baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais

asmuo, turintis teistumą, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo

baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės

pagal šio straipsnio pirmąją dalį, padarė per vienerius metus naują nusikaltimą

arba nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo, tai pirmasis

sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir

sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už

visas padarytas veikas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-849, 98.07.02, Žin., 1998,

Nr.67-1937 (98.07.29)

Nr. IX-1258,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5544 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01

531 straipsnis.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam

susitaikius

Asmuo, padaręs vieną iš veikų, numatytų šio

kodekso 112 straipsnio pirmojoje dalyje, 115, 125, 126 straipsniuose, 132

straipsnio pirmojoje dalyje, 225 straipsnio pirmojoje dalyje, 246 straipsnio

pirmojoje ir antrojoje dalyse, 247 straipsnio pirmojoje dalyje, 271 straipsnio

pirmojoje dalyje, 274 straipsnio pirmojoje dalyje, 275 straipsnio pirmojoje

dalyje, 276, 277 straipsniuose, 278 straipsnio pirmojoje dalyje, 279, 314, 315,

316, 321 ir 321(1) straipsniuose, gali būti atleidžiamas nuo

baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) prisipažino padaręs nusikaltimą;

2) savanoriškai atlygino žalą, padarytą

valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui;

3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba

valstybės institucijos ar juridinio asmens atstovu.

Negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios

atsakomybės šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais pagrindais asmuo,

turintis teistumą, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo

baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios

atsakomybės pagal šio straipsnio pirmąją dalį, padarė per vienerius metus naują

nusikaltimą, tai pirmasis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės

nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens patraukimo

baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas veikas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

VIII-849, 98.07.02, Žin., 1998, Nr.67-1937 (98.07.29)

54 straipsnis. Lygtinis atleidimas nuo

bausmės prieš terminą ar bausmės pakeitimas

švelnesne bausme

Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu

arba pataisos darbais, taip pat asmenims, lygtinai paleistiems iš laisvės

atėmimo vietų pagal šio kodekso 542 straipsnį, išskyrus asmenis,

paminėtus šio kodekso 541 straipsnyje, gali būti taikomas lygtinis

atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalis pakeista

švelnesne bausme.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš

terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti

taikomas nuteistajam tik tuo atveju, jeigu jis pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu

darbu įrodė, kad pasitaisė.

Lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš

terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimą švelnesne bausme nuleistajam

taiko jo bausmės atlikimo vietos teismas pagal organo, kurio žinioje yra

bausmės vykdymas, teikimą, o darbingiems asmenims, lygtinai paleistiems iš

laisvės atėmimo vietų, -pagal bendrą organo, kurio žinioje yra bausmės

vykdymas, ir nuteistojo darbo vietos administracijos teikimą.

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš

terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti

taikomas nuteistiesiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip pusę paskirto bausmės

laiko, išskyrus šio straipsnio penktojoje dalyje numatytus atvejus.

Asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki

penkerių metų įskaitytinai už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, lygtinis

atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies

pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas jiems faktiškai atbuvus ne

mažiau kaip vieną trečdalį paskirto bausmės laiko.

Asmenims, nuteistiems už tyčinį

nusikaltimą laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų įskaitytinai, lygtinis

atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba neatliktosios bausmės dalies

pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas jiems faktiškai atbuvus ne mažiau

kaip du trečdalius paskirtos bausmės laiko.

Asmenims:

1) nuteistiems už tyčinį nusikaltimą

laisvės atėmimu daugiau kaip dešimčiai metų;

2) nuteistiems už psichotropinių ar

narkotinių medžiagų grobimą sunkinančiomis aplinkybėmis (232(2)

straipsnio 2 dalis), išskyrus plėšimo būdu, radioaktyviųjų medžiagų grobimą

(234(2) straipsnis), turto prievartavimą sunkinančiomis aplinkybėmis

(273 straipsnio 2 ir 3 dalys) -

lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš

terminą arba neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti

taikomas jiems faktiškai atbuvus tris ketvirtadalius paskirtojo bausmės laiko.

Asmenims:

1) bausmės atlikimo metu padariusiems

laisvės atėmimo vietose tyčinį nusikaltimą, už kurį jie nuteisti laisvės

atėmimu;

2) nuteistiems už banditizmą (75

dalis); narkotinių priemonių grobimą (2322 straipsnis), padarytą

plėšimo būdu; neteisėtą šaunamojo ginklo, šaudmenų ir sprogstamųjų medžiagų

nešiojimą, laikymą, įgijimą, gaminimą, realizavimą ir perdavimą sunkinančiomis

aplinkybėmis (234 straipsnio 2 dalis); šaunamojo ginklo, šaudmenų ar

laisvės atėmimo įstaigų darbo dezorganizavimą (303 straipsnis) -

lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą arba

neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme gali būti taikomas

jiems faktiškai atbuvus keturis penktadalius paskirtojo bausmės laiko.

Lygtinai atleidus nuo bausmės prieš terminą arba

pakeitus bausmę švelnesne bausme, nuteistasis gali būti taip pat atleistas nuo

bausmės - atėmimo teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą,

arba užsiimti tam tikra veikla.

Pakeičiant neatliktąją laisvės atėmimo

bausmės dalį pataisos darbais, ši bausmė skiriama laikantis terminų, nustatytų

šios rūšies bausmei, ir neturi viršyti neatbūto laisvės atėmimo laiko.

Jeigu asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš

terminą, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują nusikaltimą,

teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 43 straipsnyje numatytas taisykles.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-617, 98.02.03, Žin., 1998,

Nr.17-397 (98.02.19)

Nr. VIII-744, 98.05.14, Žin., 1998,

Nr.51-1396 (98.06.03)

Nr. VIII-849, 98.07.02, Žin., 1998,

Nr.67-1937 (98.07.29)

54(1) straipsnis. Lygtinio

atleidimo nuo bausmės prieš terminą ir bausmės pakeitimo

švelnesne bausme netaikymas

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš

terminą ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme netaikomas:

1) itin pavojingam recidyvistui;

2) asmeniui, nuteistam už itin

pavojingą valstybinį nusikaltimą ar karo nusikaltimą, numatytą 333-339

straipsniuose;

3) asmeniui, nuteistam už tyčinį

541 straipsnis.

Lygtinio atleidimo nuo bausmės pri terminą ir bausmės

pakeitimo

švelnesne bausme netaikymas

Lygtinis atleidimas nuo bausmės prieš terminą

ir neatliktosios bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme netaikomas:

1) itin pavojingam recidyvistui;

2) asmeniui, nuteistam už itin pavojingą

valstybinį nusikaltimą ar karo nusikaltimą, numatytą 333-339 straipsniuose;

3) asmeniui, nuteistam už tyčinį nužudymą

nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis (105 straipsnis); išžaginimą, jeigu tai

padarė grupė asmenų arba sukėlė itin sunkias pasekmes, taip pat išžaginimą

nepilnametės, mažametės (118 straipsnio 3 ir 4 dalys); įkaitų paėmimą (131(1)

straipsnis); kėsinimąsi į policininko ar policijos rėmėjo gyvybę (203(1)

straipsnis); nusikalstamą susivienijimą (227(1) straipsnis); teroro

aktą sunkinančiomis aplinkybėmis (227(3) straipsnio 2, 3, 4 ir 5

dalys); orlaivio nuvarymą (249(2) straipsnis);

4) asmeniui, kuriam paskirta laisvės

atėmimo iki gyvos galvos bausmė;

5) asmeniui, kuris, neatlikęs viso

teismo paskirtojo bausmės laiko, buvo anksčiau atleistas lygtinai nuo bausmės

prieš terminą arba lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos ir vėl padarė

tyčinį nusikaltimą neatliktosios bausmės dalies metu;

6) asmeniui, kuris neatlygino visos

nusikaltimu padarytos materialinės žalos (jei nusikaltimu buvo padaryta

materialinė žala).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-708, 98.04.21, Žin., 1998,

Nr.42-1140 (98.05.06)

Nr. VIII-744, 98.05.14, Žin., 1998,

Nr.51-1396 (98.06.03)

Nr. VIII-776, 98.06.09, Žin., 1998,

Nr.57-1580 (98.06.24)

Nr. VIII-983, 98.12.21, Žin., 1998,

Nr.115-3238 (98.12.31)

Nr. VIII-995, 98.12.22, Žin., 1999,

Nr.1-2 (99.01.06)

Nr. IX-1036,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3098 (2002-07-19)

54(2) straipsnis. Lygtinis

paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

Asmenis, laisvės atėmimo vietose

atlikusius įstatymo nustatytą bausmės dalį, institucija, kurios žinioje yra

bausmės vykdymas, esant nuteistojo sutikimui, teikia lygtiniam

paleidimui iš laisvės atėmimo vietų.

Lygtinį

paleidimą iš laisvės atėmimo vietų, atsižvelgdamas į įkalinimo įstaigos

administracijos teikiamą įkalintojo charakteristiką, jo turėtas ar turimas

nuobaudas ir paskatinimus, jeigu asmenį įmanoma toliau taisyti jį prižiūrint,

tačiau neizoliavus nuo visuomenės, ir esant nuteistojo įsipareigojimui

pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys, taiko tos

vietos, kur nuteistasis atlieka bausmę, teismas.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo

vietų gali būti teismo taikomas:

1) asmenims, nuteistiems laisvės

atėmimu iki penkerių metų įskaitytinai už nusikaltimus, padarytus dėl

neatsargumo; asmenims, nuteistiems už nusikaltimus, padarytus prieš jiems

sueinant aštuoniolika metų, nėščioms moterims, taip pat vienišam tėvui

(motinai), turinčiam vaikų iki 7 metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų

(jei tokių tėvų valdžia šiems vaikams  nėra teismo apribota), jeigu jų padaryti

nusikaltimai nepaminėti šio kodekso 54 straipsnio septintosios dalies 2 punkte

ir aštuntojoje dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų šiame

punkte nurodytiems asmenims gali būti teismo taikomas jiems faktiškai atlikus

ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtosios bausmės laiko;

2) asmenims, nuteistiems iki dešimties

metų įskaitytinai, jiems faktiškai atlikus ne mažiau kaip pusę paskirtosios

bausmės laiko;

3) asmenims, nuteistiems daugiau kaip

dešimčiai metų, jiems faktiškai atlikus ne mažiau kaip du trečdalius

paskirtosios bausmės laiko;

4) asmenims, nuteistiems už

nusikaltimus, nurodytus šio kodekso 54 straipsnio septintosios dalies 2 punkte

ir aštuntojoje dalyje, taip pat itin pavojingiems recidyvistams ir asmenims,

542 straipsnis. Lygtinis

paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

Asmenims, atliekantiems bausmę laisvės

atėmimo vietose, jeigu įmanoma juos toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės,

bet prižiūrimus, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo

vietų.

Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų

taiko teismas tos vietos, kur nuteistasis atlieka bausmę, pagal organo. kurio

žinioje yra bausmės vykdymas, teikimą, esant nuteistojo įsipareigojimui

pavyzdingu elgesiu ir sąžiningu darbu įrodyti, kad jis pasitaisys.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

gali būti taikomas:

1) asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu iki

penkerių metą įskaitytinai už nusikaltimus, padarytų dėl neatsargumo,

nepilnamečiams, nėščioms moterims, taip pat moterims, turinčioms vaiką iki 7

metų arba du ir daugiau nepilnamečių vaikų (jei iš tų moterų neatimtos

motinystės teisės), jeigu jų padaryti nusikaltimai nepaminėti šio kodekso 54

straipsnio septintosios dalies 2 punkte ir aštuntojoje dalyje, jiems faktiškai

atbuvus ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtosios bausmės laiko;

2) asmenims, nuteistiems iki dešimties metų

įskaitytinai, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip pusę paskirtosios bausmės

laiko;

3) asmenims, nuteistiems daugiau kaip

dešimčiai metų, jiems faktiškai atbuvus ne mažiau kaip du trečdalius

paskirtosios bausmės laiko;

4) asmenims, nuteistiems už nusikaltimus,

paminėtus šio kodekso 54 straipsnio septintosios dalies 2 punkte ir aštuntoje

dalyje, taip pat itin pavojingiems recidyvistams ir asmenims, nuteistiems už

išžaginimą pagal šio kodekso 118 straipsnio 1 ir 2 dalis, jiems faktiškai

atbuvus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius paskirtosios bausmės laiko.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

netaikomas asmenims, nurodytiems šio kodekso 54(1) straipsnio 2-5

punktuose, bei asmenims, neatlyginusiems bent pusės nusikaltimu padarytos

materialinės žalos (jei nusikaltimu buvo padaryta tokia žala).

Darbingi asmenys, lygtinai paleisti iš

laisvės atėmimo vietų, per penkiolika dieną nuo paleidimo momento privalo

įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir pranešti apie tai bausmę

vykdančiam organui.

Teismas, lygtinai paleisdamas asmenį iš

laisvės atėmimo vietos, įpareigoja asmenį per neatliktosios bausmės dalies

laiką atlyginti likusią nusikaltimu padarytos materialinės žalos dalį (jei

nusikaltimu buvo padaryta materialinė žala), taip pat nustato vieną arba kelias

iš šių pareigų:

1) uždraudimą išeiti iš namų tam tikru laiku,

jei tai nesusiję su darbu;

2) uždraudimą lankytis tam tikrose vietose,

jei tai nesusiję su darbu;

3) uždraudimą be leidimo išvykti už

gyvenamosios vietos rajono ribų daugiau kaip septynioms paroms;

4) registravimąsi bausmę vykdančiame organe

nuo vieno iki keturių kartų per mėnesį.

Lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos

asmeniui, jeigu jis sutinka, teismas gali šio straipsnio šeštosios dalies 1-4

punktuose numatytas pareigas pakeisti piniginiu užstatu, kuris turi būti

įmokėtas į teismo sąskaitą, nuo 10 iki 100 MGL dydžio.

Jeigu lygtinai paleistas darbingas asmuo

vengia dirbti arba sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėja darbo drausmę,

taip pat jeigu lygtinai paleistasis asmuo sistemingai arba itin piktybiškai

pažeidinėja viešąją tvarką ar jam nustatytas pareigas, taip pat jeigu lygtinai

paleistasis neatlygina likusios nusikaltimu padarytos materialinės žalos

dalies, jis pagal teismo nutartį siunčiamas atlikti likusią laisvės atėmimo

bausmės dalį. Jei siunčiamas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį asmuo

yra įmokėjęs į teismo sąskaitą piniginį užstatą, tai šis tampa valstybės

nuosavybe. Asmeniui, įvykdžiusiam visas lygtinio paleidimo sąlygas, pasibaigus

paskirtosios bausmės laikui, piniginis užstatas grąžinamas ne vėliau kaip per

penkiolika dienų.

Jeigu asmuo, lygtinai paleistas iš laisvės

atėmimo vietos, per neatliktosios bausmės dalies laiką padaro naują

nusikaltimą, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 43 straipsnyje

numatytas taisykles.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-995,

98.12.22, Žin., 1999, Nr.1-2 (99.01.06)

54(3) straipsnis.

Nuteistųjų, atlyginusių nusikaltimu padarytą materialinę žalą, lygtinis

paleidimas iš laisvės atėmimo vietų

Asmenims, nuteistiems pagal šio kodekso 112

straipsnio 1 dalį, 115, 125, 126 straipsnius, 132 straipsnio 1 dalį, 225

straipsnio 1 dalį, 246 straipsnio 1 ir 2 dalis, 247 straipsnio 1 dalį, 271

straipsnio 1 dalį, 274 straipsnio 1 dalį, 275 straipsnio 1 dalį, 276, 277

straipsnius, 278 straipsnio 1 dalį, 279, 308, 313, 314, 315, 316, 321, 321(1),

326(1), 326(2) ir 329(2) straipsnius, gali

būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, jeigu jie:

1) savanoriškai atlygino ne mažiau kaip pusę

nusikaltimu padarytos materialinės žalos; ir

2) atliko ne mažiau kaip du penktadalius

paskirtos laisvės atėmimo bausmės; ir

3) pavyzdingai elgėsi laisvės atėmimo bausmės

atlikimo metu.

Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų

pagal šį straipsnį taiko teismas tos vietos, kur nuteistasis atlieka bausmę,