Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas

6 versijos · 2000-04-06
2020-07-10
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 19 más

Pakeitimai 2020-07-10

@@ -1,82 +1,78 @@
# Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2010-11-23 iki 2020-07-09
Suvestinė redakcija nuo 2020-07-10
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 34-952, i. k. 1001010ISTAIII-1610
Nauja redakcija nuo 2010-07-01:
Nr. XI-654, 2010-01-14, Žin. 2010, Nr. 12-560 (2010-01-30), i. k. 1101010ISTA00XI-654
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAŠARŲ
ĮSTATYMAS
Nauja redakcija nuo 2020-07-10:
Nr. XIII-3209, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15403
LIETUVOS RESPUBLIKOS PAŠARŲ ĮSTATYMAS
2000 m. balandžio 6 d. Nr. VIII-1610
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato pašarų, išskyrus vaistinius pašarus, gamybos, laikymo, fasavimo, pakavimo, transportavimo, naudojimo, tiekimo rinkai ir valstybinės pašarų kontrolės teisinius pagrindus.
1. Šis įstatymas nustato pašarų tvarkymo ir valstybinės pašarų priežiūros teisinius pagrindus.
2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.
3. Be šio įstatymo priede nurodytų įgyvendinamųjų teisės aktų, šis įstatymas Lietuvos Respublikoje taip pat taikomas kartu su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, su visais pakeitimais, 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 382/2005, nustatančiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles, su visais pakeitimais, 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 999/2001, nustatančiu tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, su visais pakeitimais, 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo su visais pakeitimais, 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo, 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų su visais pakeitimais, 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/786, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB nustatytų gyvūnų pašarams skirtų produktų detoksikacijos procesų priimtinumo kriterijai.
2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis
Šis įstatymas taikomas visiems pašarus gaminantiems, laikantiems, fasuojantiems, pakuojantiems, transportuojantiems, naudojantiems, tiekiantiems rinkai ūkio subjektams, taip pat valstybinės pašarų kontrolės institucijoms.
Šis įstatymas taikomas visiems pašarus tvarkantiems ūkio subjektams, taip pat valstybinės pašarų priežiūros institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Tarnyba).
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Fitosanitarinis sertifikatas – Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduodamas oficialus dokumentas, kuriuo pažymima, kad fitosanitarinė augalų, augalinių produktų ir kitų objektų būklė atitinka juos įvežančios šalies nustatytus reikalavimus.
2. Genetiškai modifikuotas pašaras – iš genetiškai modifikuotų organizmų pagamintas, iš jų susidedantis arba šių organizmų savo sudėtyje turintis pašaras.
3. Gyvūnas – žmogaus poreikius tenkinantis naminis arba laukinis gyvūnas.
4. Gyvūninis pašaras – natūralus, šviežias, konservuotas ar perdirbtas gyvūninis produktas, skirtas gyvūnams šerti arba pašarams gaminti.
5. Kombinuotasis pašaras – pašarinių žaliavų mišinys su pašaro priedais arba be jų, naudojamas kaip visavertis pašaras ar pašaro papildas gyvūnams.
6. Melasinis papildas – pašaras iš melasos, turintis ne mažiau kaip 14 procentų cukraus, išreikšto sacharoze.
7. Mineralinis papildas – pašaro papildas, turintis ne mažiau kaip 40 procentų žalių pelenų.
8. Nepageidaujamos medžiagos pašaruose (toliau – nepageidaujamos medžiagos) – medžiagos, produktai ar augalinės priemaišos, išskyrus patogeninius organizmus, esantys pašaruose ir (arba) ant jų, keliantys pavojų gyvūnų, žmonių sveikatai ar aplinkai, galintys daryti neigiamą poveikį gyvūniniams produktams.
9. Paros davinys – vidutinis 12 procentų drėgnio pašarų kiekis, kurio reikia įvairių rūšių, amžiaus grupių ir produktyvumo gyvūnų mitybos poreikiams tenkinti.
10. Pašaras – natūralus, šviežias arba konservuotas augalinis ar gyvūninis produktas, iš jo pramoniniu būdu gautas produktas, taip pat šalutinis maisto produktas, skirti gyvūnams šerti tiesiogiai arba juos sumaišius, į juos pridėjus ar nepridėjus pašarų priedų.
11. Pašarinės žaliavos – natūralūs, švieži arba konservuoti augaliniai ir gyvūniniai produktai, iš jų pramoniniu būdu gauti produktai, organinės arba neorganinės medžiagos su pašarų priedais arba be jų, šeriami gyvūnams tiesiogiai arba perdirbti naudojami gaminant kombinuotuosius pašarus ar kaip premiksų užpildai.
12. Pašaro atitikties deklaracija (toliau – atitikties deklaracija) – tiekėjo išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad reikiamu būdu paženklintas pašaras atitinka tam tikras teisės aktų normas.
13. Pašaro papildas – pašaro mišinys, turintis daug tam tikrų medžiagų, naudojamas gyvūnų paros daviniui papildyti derinant jį su kitais pašarais.
14. Pašaro priedas – medžiaga, mikroorganizmas arba preparatas, išskyrus pašarines žaliavas ir premiksus, dedami į pašarus ar vandenį tam, kad atliktų bent vieną iš 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų funkcijų.
15. Pašarų tiekimas rinkai – kaip apibrėžta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 3 straipsnio 8 dalyje.
16. Pašarų tranzitas – pašarų vežimas per Europos Bendrijų muitų teritoriją iš ne Europos Sąjungos šalies į kitą ar į tą pačią ne Europos Sąjungos šalį.
17. Pašarų ūkio subjektas (toliau – ūkio subjektas) – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka gaminantis, laikantis, fasuojantis, pakuojantis, transportuojantis, naudojantis ir tiekiantis rinkai pašarus.
18. Pieno pakaitalas – kombinuotasis pašaras gyvūnų jaunikliams, naudojamas sausas ar ištirpintas vandenyje gyvūnų prieaugliui šerti arba skerdimui skirtiems veršeliams girdyti.
19. Pirminė pašarų gamyba – kaip apibrėžta 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, 3 straipsnio f punkte.
20. Premiksas – tiesiogiai gyvūnams šerti neskirtas pašarų priedų mišinys arba vieno ar kelių pašarų priedų ir pašarinių žaliavų ar vandens mišinys, naudojamas kaip tam tikrų medžiagų šaltinis kombinuotiesiems pašarams gaminti.
21. Saugus pašaras – pašaras, naudojamas įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti naudojimo sąlygomis, įskaitant ir kitokį gamintojo nurodytą naudojimą, nesukelia jokios rizikos arba gali kelti gyvūnų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktų nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų apsaugą, kai įvertinta:
1) pašaro sudėtis, pakuotė ar fasuotė, gamybos ir naudojimo tvarka, priežiūra naudojant;
1. Genetiškai modifikuotas pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 2 straipsnio 7 punkte.
2. Gyvūnas – kaip apibrėžta 2016 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“), 4 straipsnio 1 punkte.
3. Kombinuotasis pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte.
4. Nepageidaujama medžiaga pašare – pašarams skirtame produkte ar ant jo esanti medžiaga, išskyrus patogenines medžiagas, kelianti potencialią grėsmę gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai arba aplinkai ir galinti turėti neigiamą poveikį gyvulininkystės produkcijai.
5. Nesąžininga pašarų ūkio subjekto veikla – pašarų ūkio subjekto pašarų tvarkymą, įvežimą į Lietuvos Respubliką ar eksportą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, kuriuo siekiama ekonominės naudos ir apgaunamas pašarų pirkėjas.
6. Pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte.
7. Pašarinės žaliavos – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies g punkte.
8. Pašaro papildas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies j punkte.
9. Pašaro priedas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 2 straipsnio 2 dalies a punkte.
10. Pašarų atsekamumas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 15 punkte.
11. Pašarų įvežimas į Lietuvos Respubliką – pašarų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš teritorijų, nenurodytų Reglamento (ES) 2017/625 I priede, siekiant juos tiekti rinkai arba vežti per Europos Sąjungos teritoriją tranzitu.
12. Pašarų tiekimas mažais kiekiais vietinei rinkai – pirmine pašarų gamyba užsiimančių pašarų ūkio subjektų, kurių žemės ūkio naudmenos neviršija 3 ha, pagamintų pašarų tiekimas iš savo ūkio tiesiogiai vietinių ūkių reikmėms.
13. Pašarų tiekimas rinkai – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte.
14. Pašarų tvarkymas – veiksmai su pašaru ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant pašaro gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys daryti poveikį pašaro saugai, kokybei ir mitybos vertei, taip pat pašarų naudojimas.
15. Pašarų ūkio subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „pašarų verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 6 punkte.
16. Pašarų ūkio subjekto patvirtinimas – teisės vykdyti veiklą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, suteikimas pašarų ūkio subjektui ir jo įtraukimas į Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą.
17. Pašarų ūkio subjekto registravimas – teisės vykdyti kitą negu šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą suteikimas pašarų ūkio subjektui ir jo įtraukimas į Pašarų ūkio subjektų registrą.
18. Pirminė pašarų gamyba – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 183/2005 3 straipsnio f punkte.
19. Premiksas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 2 straipsnio 2 dalies e punkte.
20. Saugus pašaras – pašaras, kuris naudojamas įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti naudojimo sąlygomis, įskaitant ir kitokį gamintojo nurodytą naudojimą, nesukelia jokios rizikos arba gali kelti gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktų nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, apsaugą, kai įvertinta:
1) pašaro sudėtis, pakuotė, ženklinimas, gamybos ir naudojimo tvarka, priežiūra naudojant;
2) poveikis kitiems pašarams, jeigu jie bus naudojami kartu;
@@ -84,239 +80,443 @@
4) poveikis jautriems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas;
5) pašaro tinkamumo naudoti terminas.
22. Sausasis pašaras – dehidratuotas ir (arba) natūraliai džiovintas pašaras.
23. Savikontrolės sistema – pašarų ūkio subjekto vykdoma kontrolės sistema, pagrįsta rizikos veiksnių analize ir svarbiųjų valdymo taškų kontrole ir užtikrinanti tvarkomų pašarų saugumą.
24. Specialusis pašaras – dietinis kombinuotasis pašaras specialioms mitybos reikmėms, kuris yra kitokios sudėties ar kitaip apdorotas nei paprastasis pašaras.
25. Užpildas – medžiaga, pridedama į premiksą kaip terpė, sudaryta iš vienos ar kelių organinių (kvietinių sėlenų, sojų rupinių, gyvūninių ar kitų pašarinių žaliavų) arba iš neorganinių (kreidos, fosfatų ar kitų) žaliavų ar vandens.
26. Valstybinė pašarų kontrolė – kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, 2 straipsnio 1 punkte.
27. Visavertis pašaras – suderintas pašarų mišinys, kurio sudėtis atitinka gyvūnų paros davinį.
ANTRASIS SKIRSNIS
PAŠARŲ GAMYBA, LAIKYMAS, FASAVIMAS, PAKAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, NAUDOJIMAS IR TiekimAS RINKAI
4 straipsnis. Pašarų gamybos sąlygos
1. Tik patvirtinti ir (arba) įregistruoti ūkio subjektai gali gaminti, laikyti, pakuoti, fasuoti, transportuoti, tiekti rinkai arba gaminti savo reikmėms, taip pat importuoti, eksportuoti pašarus, vadovaudamiesi 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 382/2005, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles, ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, reikalavimais.
2. Pašarų gamybos, transportavimo, laikymo ir naudojimo įrangai, talpykloms, naudojimo priemonėms, vamzdynams ir paviršiams dezinfekuoti galima naudoti tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka autorizuotus biocidus.
3. Patvirtinti ūkio subjektai, sumokėję valstybės rinkliavą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme, įtraukiami į Lietuvos Respublikos patvirtintų pašarų ūkio subjektų registrą.
4. Pašarai turi būti gaminami pagal patalpų veterinarijos ir higienos būklės reikalavimus įrengtose patalpose ir atitikti ūkio subjektams teisės aktuose, standartuose ir metodikose nustatytus reikalavimus. Pašarų saugai ir kokybei užtikrinti ūkio subjektai įdiegia ir taiko savikontrolės sistemas.
5. Žemės ūkio ministerija nustato:
1) privalomuosius pašarų ženklinimo ir kokybės deklaravimo reikalavimus;
2) patalpų veterinarijos ir higienos būklės reikalavimus;
3) draudžiamų naudoti medžiagų, pašarinių žaliavų sąrašą;
4) nepageidaujamų medžiagų, augalinių priemaišų ir pašarų priedų leistinus kiekius pašarinėse žaliavose, gaminamuose pašaruose ir leistinas nuokrypio normas (paklaidas);
5) genetiškai modifikuotų pašarų ženklinimo ir naudojimo taisykles;
6) ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo ir įregistravimo taisykles;
7) pašarų, pripažintų pavojingais žmonių ar gyvūnų sveikatai, kenksmingumo pašalinimo ir (arba) šių pašarų sunaikinimo taisykles.
5 straipsnis. Pašarų laikymo sąlygos
Pašarai turi būti laikomi supakuoti arba palaidi pagal veterinarijos ir higienos reikalavimus įrengtuose sandėliuose ir talpyklose, nepažeidžiant 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus.
6 straipsnis. Pašarų transportavimo, naudojimo ir tiekimo rinkai reikalavimai
1. Pašarai turi atitikti tiekėjų atitikties deklaracijoje ir ženklinimo rekvizituose nurodytus duomenis ir būti paženklinti pagal privalomuosius pašarų saugos ir ženklinimo reikalavimus.
2. Pašarai transportuojami nepažeidžiant 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005, nustatančio pašarų higienos reikalavimus, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir sauga.
3. Pašarai turi būti naudojami pagal ženklinimo rekvizituose (atitikties deklaracijose) nurodytą paskirtį, nepažeidžiant tinkamumo naudoti termino.
TREČIASIS SKIRSNIS
PAŠARŲ EKSPORTO, IMPORTO IR TRANZITO REIKALAVIMAI
7 straipsnis. Pašarų eksportas, importas ir tranzitas
1. Pašarai eksportuojami ir importuojami vadovaujantis šio įstatymo, 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 450/2008, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL 2008 L 145, p. 1), 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/1993, išdėstančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/1992, nustatantį Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatas, ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, taip pat tarptautinėmis sutartimis. Importuojami ir eksportuojami pašarai privalo turėti atitikties deklaraciją, o eksportuojami pašarai, kai to reikalauja šalis gavėja, – fitosanitarinį sertifikatą.
2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę uždrausti įvežti ir importuoti į Lietuvos Respubliką pašarus ir juos naudoti arba vežti per Lietuvos Respublikos teritoriją tranzitu, jeigu jie:
5) pašaro tinkamumo naudoti terminas ir laikymo sąlygos.
21. Savikontrolės sistema – pašarų ūkio subjekto vykdoma kontrolės sistema, kuria jis užtikrina savo tvarkomų pašarų saugą.
22. Specialusis pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies o punkte.
23. Tarpinis produktas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/4 3 straipsnio 2 dalies b punkte.
24. Vaistinis pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/4 3 straipsnio 2 dalies a punkte.
25. Valstybinė pašarų priežiūra – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla, apimanti metodinės pagalbos pašarų ūkio subjektams teikimą, prižiūrėjimą, kaip šie subjektai laikosi pašarų sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, įskaitant Reglamentą (ES) 2017/625, nustatytų reikalavimų, kontroliavimą, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kitų priemonių, kuriomis užtikrinamas tinkamas pašarų sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis, įgyvendinimą.
26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nurodytas Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA
4 straipsnis. Valstybės institucijų kompetencija
1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją formuoja valstybės politiką pašarų srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, bei nustato:
1) specialiųjų pašarų ženklinimo reikalavimus;
2) valstybinės pašarų priežiūros taisykles;
3) nepageidaujamų medžiagų, augalinių priemaišų ir pašarų priedų leistinus kiekius pašaruose ir leistinas nuokrypio normas (paklaidas);
4) ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo taisykles;
5) ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, registravimo taisykles;
6) pašarų gamybos, tiekimo rinkai ir atsargų statistinės atskaitomybės tvarką ir duomenų pateikimo periodiškumą, suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu.
2. Tarnyba pagal savo kompetenciją:
1) vykdo pašarų tvarkymo, įskaitant pirminę pašarų gamybą, įvežamų į Lietuvos Respubliką ir eksportuojamų pašarų, taip pat pašarų saugos ir kokybės reikalavimų valstybinę priežiūrą;
2) žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka patvirtina ir (arba) registruoja pašarų ūkio subjektus;
3) Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka patvirtina ir (arba) registruoja pašarų ūkio subjektus, kurie naudoja pašarų gamybai šalutinius gyvūninius produktus;
4) atrenka valstybinius pašarų mėginius, kuriuos tiria arba teisės aktų nustatyta tvarka perduoda tirti akredituotoms laboratorijoms, atliekančioms pašarų kokybės ir saugos rodiklių tyrimus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2017/625;
5) tikrina pašarų ūkio subjektų savikontrolės sistemas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2017/625;
6) laikinai sustabdo arba uždraudžia gaminti, tiekti rinkai ir naudoti nesaugius pašarus ir imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nesaugių pašarų platinimui ateityje ir būtų apsaugota gyvūnų ir (ar) žmonių sveikata ir interesai;
7) ypatingomis aplinkybėmis, kai, įvertinus turimą informaciją, nustatoma kenksmingo poveikio gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai galimybė, imasi proporcingų ir neapribojančių prekybos daugiau negu reikia priemonių, ribojančių pašaro patiekimą rinkai, arba reikalauja pašalinti jį iš rinkos, siekiant apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą ir interesus;
8) vykdo tyčinio genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką pašarų gamybos tikslu valstybinę priežiūrą pagal Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalies b punktą;
9) atlieka kitas su valstybine pašarų priežiūra susijusias šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
III SKYRIUS
PAŠARŲ ŪKIO SUBJEKTŲ REGISTRAS IR PAŠARŲ TVARKYMAS
5 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų registras
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia Pašarų ūkio subjektų registrą, tvirtina jo nuostatus ir paskiria tvarkytojus. Pašarų ūkio subjektų registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija.
2. Pašarų ūkio subjektų registro objektas – pašarų ūkio subjektai, išskyrus nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje.
3. Pašarų ūkio subjektai patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir (arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas Reglamente (EB) Nr. 183/2005 ir Ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo taisyklėse arba Ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų patvirtinimas ir registravimas
1. Pašarų ūkio subjektai turi būti patvirtinti, jeigu:
1) gamina ir (arba) tiekia rinkai pašarų priedus, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 ir kurie nurodyti Reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 1 skyriuje;
2) gamina ir (arba) tiekia rinkai premiksus, pagamintus naudojant pašarų priedus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje;
3) gamina tiekti rinkai arba savo reikmėms kombinuotuosius pašarus, naudodami pašarų priedus arba premiksus, kurių sudėtyje yra pašarų priedų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 3 skyriuje;
4) tiekia rinkai kaip pašarus ar pašarines žaliavas produktus, kurie susidaro (gaunami) vykdant šią veiklą:
a) nevalyto augalinio aliejaus, išskyrus tą, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 852/2004, apdorojimą;
b) oleocheminę riebalų rūgščių gamybą;
c) biodyzelino gamybą;
d) riebalų maišymą;
5) gamina specialiuosius pašarus, kuriuose viršijamas Reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje nurodytų pašarų priedų nustatytas didžiausias kiekis visaverčiuose pašaruose daugiau negu 100 kartų, o kokcidiostatikų ir histomonostatų atveju – daugiau negu 5 kartus;
6) detoksikuoja Reglamento (EB) 767/2009 VIII priedo 1 punkte nurodytus pašarus;
7) gamina, saugo, veža ar tiekia rinkai vaistinius pašarus ir tarpinius produktus.
TAR pastaba. 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas įsigalioja 2022 m. sausio 28 d.
2.  Pašarų ūkio subjektai, vykdantys kitą negu šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą, turi būti registruoti.
3. Patvirtinimo ir (arba) registravimo reikalavimas netaikomas ūkio subjektams, kurie:
1) gamina pašarus savo maistiniams gyvūnams, laikomiems asmeninėms reikmėms, arba savo nemaistiniams gyvūnams šerti;
2) laiko maistinius gyvūnus asmeninėms reikmėms;
3) laiko nemaistinius gyvūnus;
4) užsiima pašarų tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veikla;
5) užsiima mažmenine prekyba gyvūnų augintinių ėdalu, išskyrus mažmeninę vaistinių pašarų ir pašarų, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių produktų, prekybą.
7 straipsnis. Pašarų tvarkymo reikalavimai
1. Gaminami, laikomi, gabenami, naudojami ir tiekiami rinkai tik saugūs ir kokybiški pašarai.
2. Jeigu nustatoma, kad pašarai neatitinka pašarų saugos reikalavimų, laikoma, kad visi pašarų partiją, siuntą ar krovinį sudarantys pašarai yra nesaugūs, išskyrus atvejus, kai, atlikus išsamų kitų tos partijos, siuntos ar krovinio pašarų vertinimą, nustatoma, kad likusioji pašarų partijos, siuntos ar krovinio dalis yra saugi. Jeigu įvežamų į Lietuvos Respubliką pašarų tikrinimo metu nustatoma, kad pašarai kelia riziką gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei, genetiškai modifikuotų pašarų atveju ir aplinkai, taikomos Reglamento (ES) 2017/625 67 straipsnyje nustatytos priemonės.
3. Tik patvirtinti ir (arba) registruoti pašarų ūkio subjektai gali tvarkyti pašarus, juos įvežti į Lietuvos Respubliką ar eksportuoti, vadovaudamiesi šiame įstatyme, jo priede nurodytų ir kitų teisės aktų reikalavimais, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis.
4. Pašarų gamybos, gabenimo, laikymo ir naudojimo įrangai, talpykloms, vamzdynams ir paviršiams dezinfekuoti galima naudoti tik Reglamento (ES) Nr. 528/2012 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka autorizuotus šiems tikslams skirtus biocidinius produktus.
5. Pašarai turi būti gaminami ir (ar) laikomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 183/2005 nuostatų.
6. Pašarai, išskyrus pašarų priedus ir premiksus, turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 reikalavimų. Pašarų priedai ir premiksai turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 reikalavimų.
7. Pašarai gabenami nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 183/2005 ir kitų teisės aktų reikalavimų, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir sauga.
8. Pašarai turi būti naudojami pagal ženklinimo etiketėje nurodytą paskirtį, nepažeidžiant tinkamumo naudoti termino.
9. Pašarų, valstybinės pašarų priežiūros institucijos pripažintų pavojingais gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai, taip pat galinčiais turėti neigiamos įtakos gyvūninio maisto kokybei ir saugai, kenksmingumo šalinimas atliekamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/786 nuostatomis arba šie pašarai tvarkomi kaip atliekos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus pašarus, kurių sudėtyje yra šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kurie tvarkomi vadovaujantis šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.
10. Pašarų ūkio subjektams draudžiama užsiimti nesąžininga ar klaidinančia veikla, dėl kurios vykdymo taikoma šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta atsakomybė.
11. Ekologiški pašarai gaminami vadovaujantis 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka. Už ekologiškų pašarų gamybos valstybinę priežiūrą atsakinga Žemės ūkio ministerija, už ekologiškų pašarų ženklinimo priežiūrą ir jų priežiūrą rinkoje atsakinga Tarnyba.
IV SKYRIUS
PAŠARŲ EKSPORTO, ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ REIKALAVIMAI
8 straipsnis. Pašarų eksportas, įvežimas į Lietuvos Respubliką
1. Pašarai eksportuojami, įvežami į Lietuvos Respubliką, įskaitant vežimą tranzitu, vadovaujantis šio įstatymo, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais, Reglamento (ES) 2017/625, Veterinarijos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, taip pat tarptautinėmis sutartimis.
2. Pašarus įvežti į Lietuvos Respubliką, išskyrus vežimą tranzitu, ir (ar) eksportuoti gali tik Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patvirtinti ir (arba) registruoti pašarų ūkio subjektai.
3. Tarnyba turi teisę uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką pašarus, jeigu jie:
1) neatitinka teisės aktuose pašarams nustatytų reikalavimų;
2) įvežami iš valstybės ar jos regiono, kuriame nustatyta pavojinga gyvūnų užkrečiamoji liga ar yra kitų veiksnių, kenkiančių pašarų saugai.
3. Genetiškai modifikuoti pašarai importuojami ir eksportuojami vadovaujantis 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų ir 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
PAŠARŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI IR ATSARGŲ STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS, VALSTYBINĖS PAŠARŲ KONTROLĖS IR ADMINISTRAVIMO NUOSTATOS
8 straipsnis. Atskaitomybė
Pašarų gamybos, tiekimo rinkai ir atsargų statistinės atskaitomybės tvarką ir duomenų pateikimo periodiškumą nustato Lietuvos statistikos departamentas, suderinęs su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija).
Straipsnio pakeitimai:
2) įvežami iš valstybės ar jos regiono, kuriame nustatyta pavojinga gyvūnų užkrečiamoji liga ar yra kitų veiksnių, kenkiančių pašarų saugai, gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ir aplinkai.
4. Genetiškai modifikuoti pašarai įvežami į Lietuvos Respubliką ir eksportuojami vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003, Reglamento (EB) Nr. 1946/2003 ir kitų teisės aktų reikalavimais.
V SKYRIUS
VALSTYBINĖ PAŠARŲ PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRAVIMAS
9 straipsnis. Valstybinė pašarų priežiūra ir pranešimai apie padarytus ar galimus pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
1. Valstybinė pašarų priežiūra vykdoma taikant Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus metodus ir priemones.
2. Valstybinė pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka reguliariai, be išankstinio pranešimo (išskyrus atvejus, kai išankstinis pranešimas yra būtinas ir pagrįstas siekiant tinkamai atlikti valstybinę pašarų kontrolę), taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Valstybinės pašarų kontrolės metodai turi atitikti jos tikslus. Tarnyba, gavusi pašarų ūkio subjekto prašymą atlikti valstybinę pašarų kontrolę, sprendžia, ar valstybinė pašarų kontrolė turi būti atliekama iš anksto įspėjus, ar ne. Jeigu nusprendžiama vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto įspėjus, toks sprendimas nepanaikina galimybės vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto neįspėjus.
3. Valstybinė pašarų kontrolė gali būti atliekama gavus pranešimą, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.
4. Asmenų pranešimai apie pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikiami Tarnybai. Pranešimai nagrinėjami ir tolesni veiksmai atliekami Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
5. Tarnyba užtikrina asmenų, kurie pranešė apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą, išskyrus atvejus, kai šią informaciją pagal įstatymus būtina atskleisti teisėsaugos ar kitoms valstybės institucijoms. Asmenų, pranešusių apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, asmens duomenys saugomi ir tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Šiame straipsnyje nustatyta valstybinė pašarų priežiūra, kurią vykdo Tarnyba, neapima ekologinės pašarų gamybos valstybinės priežiūros, už kurią atsakinga Žemės ūkio ministerija.
10 straipsnis. Tarnybos pareigūnų teisės, teismo leidimų atlikti kontrolės veiksmus išdavimas
1. Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinę pašarų priežiūrą, be teisių, nustatytų kituose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, turi teisę:
1) taikyti Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus oficialios kontrolės metodus ir priemones;
2) nekliudomi patekti į pašarų ūkio subjektų patalpas ar teritoriją, kurioje tvarkomi pašarai, pašarų ūkio subjekto darbo valandomis;
3) jeigu yra įtarimų, kad pažeidžiami pašarų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, bet kuriuo metu patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas;
4) gauti ar paimti iš pašarų ūkio subjektų visus valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus dokumentus ir susijusią informaciją;
5) reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;
6) atlikdami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti policijos pareigūnus;
7) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
8) imti pašarų ir kitų medžiagų (valiklių, biocidinių ar kitų produktų), kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei ir saugai, mėginius laboratoriniams tyrimams;
9) atlikti šios dalies 3, 4, 5, 7 ir 8 punktuose nustatytus veiksmus tik turėdami teismo leidimą, išduotą vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
2. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas apygardos administraciniam teismui. Apygardos administracinis teismas prašymą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Tarnyba nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
3. Neatidėliotinais atvejais, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami pašarų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ir dėl tokio pažeidimo gresia pavojus gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ar gyvybei ir (ar) aplinkai, šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyti Tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Šiuo atveju prašymas pateikiamas apygardos administraciniam teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo. Apygardos administracinis teismas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą. Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą, iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu apygardos administracinis teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų atlikimo metu gauta informacija sunaikinama.
11 straipsnis. Komercinių paslapčių apsauga ir valstybinę pašarų priežiūrą atliekančių pareigūnų atsakomybė
1. Valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai privalo saugoti pašarų gamybos technologines ir komercines paslaptis ir gali naudoti jas be savininko sutikimo tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. Ši nuostata taikoma ir asmenims, turėjusiems darbo santykių su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, trejus metus po šių santykių pasibaigimo.
2. Pašarų ūkio subjektai ir kiti asmenys, teikdami šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimams tirti reikalingus dokumentus ar kitą informaciją valstybinės pašarų priežiūros institucijai arba kai tik sužino, kad valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, gali pateikti valstybinę pašarų priežiūrą vykdančiai institucijai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turėtų laikyti pašarų ūkio subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi. Jeigu toks prašymas nėra pateikiamas, laikoma, kad valstybinės pašarų priežiūros institucijos turimuose dokumentuose nėra informacijos, sudarančios pašarų ūkio subjekto komercinę paslaptį.
3. Valstybinės pašarų priežiūros institucija ar jos įgalioti pareigūnai, ne vėliau negu priimamas nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo, priima sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti ir praneša pašarų ūkio subjektui ar kitam asmeniui, jeigu priimamas sprendimas prašyme nurodytos informacijos nelaikyti komercine paslaptimi. Prašymas dėl komercinių paslapčių apsaugos netenkinamas, jeigu jame nurodyta informacija nelaikoma komercine paslaptimi pagal įstatymus arba turi įrodomosios reikšmės nustatant šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą. Šio prašymo nagrinėjimo metu pašarų ūkio subjekto ar kito asmens prašyme nurodyta informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija.
4. Jeigu pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją valstybinė pašarų priežiūros institucija turi laikyti pašarų ūkio subjekto ar kito asmens komercine paslaptimi, valstybinė pašarų priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pareikalauja, kad prašymą pateikęs pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo per valstybinės pašarų priežiūros institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą nurodytų šią informaciją. Pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi valstybinės pašarų priežiūros institucija, gali būti įpareigotas per valstybinės pašarų priežiūros institucijos nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo nenurodo, kurią konkrečią informaciją valstybinė pašarų priežiūros institucija turi laikyti komercine paslaptimi, nepateikia dokumento ar kitos informacijos išrašo be komercinę paslaptį sudarančios informacijos bei siekiamos apsaugoti informacijos aprašymo, laikoma, kad valstybinės pašarų priežiūros institucijos turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija.
5. Tarnyba, spręsdama klausimą, ar informaciją laikyti veterinarinės kontrolės subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi, atsižvelgia į galimą riziką gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ar aplinkai ir tokios rizikos pobūdį, rimtumą ir mastą.
6. Tarnybos ir pareigūnų veiksmai, sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
12 straipsnis.         Pašarų ūkio subjektų pareigos ir atsakomybė
1. Pašarų ūkio subjektai visais pašarų tvarkymo etapais turi:
1) užtikrinti, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusius pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;
2) užtikrinti pašarų atsekamumą;
3) turėti sistemas ir taikyti procedūras, suteikiančias galimybę nustatyti pašarų bei kitų medžiagų, skirtų arba reikalaujamų dėti į pašarą, tiekėjus ir gavėjus;
4) bendradarbiauti su Tarnyba atliekant veiksmus, leidžiančius išvengti arba sumažinti pavojų, kurį kelia jų tiekiamas arba jau patiektas rinkai ar naudojamas pašaras;
5) teikti Tarnybai valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus duomenis, įsileisti Tarnybos pareigūnus į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdoma pašarų tvarkymo veikla;
6) informuoti Tarnybą apie nesaugų pašarą.
2. Rinkai patiekti arba tiektini pašarai turi būti ženklinami taip, kad juos būtų lengva atsekti.
3. Jeigu pašarų ūkio subjektas mano arba turi pagrindo manyti, kad į Lietuvos Respubliką jo įvežtas, išaugintas, pagamintas ir (ar) rinkai patiektas pašaras neatitinka pašarų saugos reikalavimų, jis tuoj pat pradeda šio pašaro pašalinimo iš rinkos procedūras ir apie tai skubiai praneša Tarnybai. Šioje dalyje ar šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu pašarų partija, siunta ar krovinys neatitinka pašarų saugos reikalavimų, pašarai turi būti sunaikinami, nebent Tarnyba leistų pašalinti tokių pašarų kenksmingumą, grąžinti juos į trečiąją šalį ar panaudoti ne pagal pirminę paskirtį. Pašarų ūkio subjektas veiksmingai ir tiksliai informuoja pašarų pirkėjus ar jų naudotojus apie pašarų pašalinimo priežastį, o prireikus atsiima iš pašarų ūkio subjektų, įskaitant naudotojus, jiems jau patiektus pašarus, jeigu kitų priemonių nepakanka aukštam sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti.
4. Pašarų ūkio subjektas, atsakingas už pašarų mažmeninę prekybą arba pašarų paskirstymą, nesusijusį su pakavimu, ženklinimu etiketėmis, pašarų sauga arba tapatumu, savo veiklą pradeda pašarų saugos reikalavimų neatitinkančių produktų pašalinimo iš rinkos procedūromis ir kartu su kitais prisideda prie pašarų saugos – perduoda atitinkamą informaciją, būtiną norint atsekti pašarą, padeda augintojams, perdirbėjams, gamintojams ir (arba) Tarnybai.
5. Ūkio subjektai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus ir padarę žalos kitam ūkio subjektui ar valstybei, atsako ir žalą atlygina įstatymų nustatyta tvarka.
VI SKYRIUS
PAŠARŲ REKLAMA
13 straipsnis. Pašarų reklamos reikalavimai
1. Asmenų neturi klaidinti pašarų ženklinimas, reklama ir pateikimas, įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudedamąsias dalis, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis teikiant apie juos informaciją.
2. Pašarų reklamos reikalavimai ir principai nustatyti šiame straipsnyje ir Reklamos įstatyme.
3. Draudžiama reklamuoti pašarus, kurie neatitinka teisės aktuose pašarams nustatytų reikalavimų.
4. Vaistinių pašarų ir tarpinių produktų reklama yra draudžiama, išskyrus tik privatiems veterinarijos gydytojams skirtą reklamą, kurioje negali būti klaidinančios ar neteisingą vaistinio pašaro naudojimą lemiančios informacijos.
5. Asmenys už pašarų reklamos pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn Reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMĄ TAIKYMO TVARKA
14 straipsnis. Nuobaudų taikymas už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
Tarnyba už šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus:
1) pašarų ūkio subjektams taiko Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje nustatytas poveikio priemones, skiria įspėjimą arba šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas;
2) pašarų ūkio subjektams fiziniams asmenims ar pašarų ūkio subjektų paskirtiems juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiria Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas administracines nuobaudas.
15 straipsnis. Baudos ir įspėjimai už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
1. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda.
2. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, už įpareigojimo nutraukti jo tiekimą rinkai nesilaikymą skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda.
3. Pašarų ūkio subjektams, nevykdantiems Tarnybos sprendimo pašalinti nesaugų pašarą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 2 000 iki 6 000 eurų bauda.
4. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūnų sveikatai, skiriama nuo 3 000 iki 6 000 eurų bauda.
5. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų sveikatai, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda.
6. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūnų žūtį, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda.
7. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų mirtį, skiriama nuo 12 000 iki 24 000 eurų bauda.
8. Įspėjimų arba baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti gyvūnų laikytojams ir gyvūninių produktų vartotojams padarytą žalą.
16 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
1. Pašarų ūkio subjektas neatsako už nesaugaus pašaro patiekimą rinkai, jeigu jis įrodo, kad:
1) jis nesaugaus pašaro rinkai nepatiekė;
2) pašaras tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) pašarą, dėl kitų nuo pašarų ūkio subjekto valios nepriklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus pašaras buvo patiektas rinkai, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;
4) gyvūnų laikytojas naudojo gyvūnams šerti pašarus, pažeisdamas pašaro gamintojo nustatytas pašaro naudojimo taisykles, dėl kurių nesilaikymo gyvūnams buvo padaryta žalos ar gyvūniniai produktai, gauti iš šiuo pašaru šertų gyvūnų, tapo nesaugūs;
5) pašaro pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga.
2. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.
3. Skiriant nuobaudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikomos šios aplinkybės:
1) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, bendradarbiauja su Tarnyba atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;
2) pašarų ūkio subjektai pašalino pažeidimą;
3) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, gera valia atlygino gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;
4) kitos reikšmingos aplinkybės.
4. Skiriant nuobaudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikomos šios aplinkybės:
1) pašarų ūkio subjektas slėpė padarytą teisės akto pažeidimą;
2) pašarų ūkio subjektas pakartotinai per vienus metus nuo dienos, kurią įsiteisėjo nutarimas skirti nuobaudą už šio įstatymo tos pačios straipsnio dalies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;
3) pašarų ūkio subjektas neatlygino ar vengė atlyginti gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;
4) pašarų ūkio subjektas nebendradarbiavo su Tarnyba.
17 straipsnis. Baudų ir įspėjimų už pašarų saugos pažeidimus skyrimo terminas
Šio įstatymo 15 ir 21 straipsniuose nustatyta nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
18 straipsnis. Pašarų saugos pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo tvarka
1. Tarnyba nagrinėja pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bylas ir skiria nustatytas nuobaudas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos.
2. Tarnybos pareigūnai dėl pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų surašo protokolus, kurių vieną egzempliorių įteikia pažeidėjui ir (ar) jo įgaliotam atstovui.
3. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka.
4. Pažeidėjui ir (ar) jo įgaliotam atstovui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios raštu pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.
5. Pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas iki bylos nagrinėjimo paaiškinimus gali teikti per Tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 darbo dienų nuo dienos, kurią pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą protokolą.
6. Tarnybos sprendimu į bylą gali būti įtraukti kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.
7. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Tarnyba pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas pažeidėjo ir (ar) jo atstovo protokole nurodytu adresu registruotu paštu arba elektroniniu paštu.
8. Išnagrinėjusi bylą, Tarnyba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.
9. Tarnybos nutarimai ir sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo turi būti skelbiami Tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo.
19 straipsnis. Tarnybos nutarimų apskundimas
1. Pašarų ūkio subjektas Tarnybos nutarimus dėl įspėjimų ar baudų už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.
20 straipsnis. Baudų išieškojimas
1. Paskirtos baudos, nustatytos šio įstatymo 15 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo. Įvertinusi atsakomybėn traukiamo pašarų ūkio subjekto finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu Tarnyba, kai pašarų ūkio subjektas pateikia finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, priimdama nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo ir atsižvelgdama į gautą rašytinį prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis ir skiriamos baudos dydį, gali leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per nustatytą ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį. Po nutarimo dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo tvarkos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
2. Tarnybos nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo gali būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos.
21 straipsnis. Atsakomybė už nesąžiningą pašarų ūkio subjekto veiklą
1. Tarnyba už nesąžiningą pašarų ūkio subjekto veiklą pašarų ūkio subjektams skiria iki 6 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą. Jeigu pašarų ūkio subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu 100 000 eurų.
2. Pašarų ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų ar pajamų deklaracijų duomenis.
3. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti pašarų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 200 000 eurų, Tarnyba vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytos baudos pašarų ūkio subjektui skiria iki 12 000 eurų baudą.
4. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytus baudų dydžius, Tarnyba turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.
5. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą.
6. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje.
7. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje.
8. Šiame straipsnyje nurodytas pažeidimas nagrinėjamas, Tarnybos nutarimas dėl paskirtos baudos skundžiamas, baudos išieškomos šio įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatyta tvarka.
22 straipsnis. Nuobaudų už pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skyrimas
1. Kai vienas pašarų ūkio subjektas padaro du arba daugiau pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nuobauda skiriama už kiekvieną pažeidimą atskirai.
2. Kai pašarų ūkio subjekto vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio įstatymo ir (ar) Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius ar kelias straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam pašarų ūkio subjektui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
pašarų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.
2. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje.
3. 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus.
4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB.
5. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas).
6. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1832, 2000-07-11, Žin., 2000, Nr. 61-1834 (2000-07-26), i. k. 1001010ISTAIII-1832
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2210, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2541 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2210
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-654, 2010-01-14, Žin., 2010, Nr. 12-560 (2010-01-30), i. k. 1101010ISTA00XI-654
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1094, 2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6995 (2010-11-23), i. k. 1101010ISTA0XI-1094
9 straipsnis. Valstybinė pašarų kontrolė
1. Valstybinę pašarų kontrolės sistemą sudaro:
1) importuojamų, eksportuojamų ir tranzitu per Lietuvos Respubliką vežamų pašarų valstybinė veterinarinė kontrolė;
2) pašarų gamybos, laikymo, fasavimo, pakavimo, naudojimo, tiekimo rinkai, patalpų veterinarijos ir higienos būklės, taip pat pašarų kokybės rodiklių ir saugos reikalavimų kontrolė;
3) pašarų mėginių, kuriuos paėmė valstybinę pašarų kontrolę atliekantys pareigūnai, kokybės ir saugos rodiklių tyrimas akredituotose pašarų tyrimo laboratorijose;
4) pašarų gamybos, laikymo, fasavimo, pakavimo ir tiekimo rinkai ūkio subjektų patvirtinimo ir (arba) įregistravimo kontrolė;
5) ūkio subjektų savikontrolės sistemų tikrinimas (auditas), kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių.
2. Valstybinė pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama reguliariai, be išankstinio įspėjimo, taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimai.
3. Valstybinės pašarų kontrolės vykdymo taisykles nustato Žemės ūkio ministerija.
10 straipsnis. Valstybinės pašarų kontrolės institucijos
1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
1) vykdo importuojamų, eksportuojamų ir tranzitu per Lietuvos Respubliką vežamų pašarų valstybinę veterinarinę kontrolę;
2) vykdo pašarų gamybos, įskaitant pirminę pašarų gamybą, laikymo, fasavimo, pakavimo, naudojimo, tiekimo rinkai, patalpų veterinarijos ir higienos būklės, taip pat pašarų kokybės ir saugos reikalavimų kontrolę;
3) tvirtina ir (arba) registruoja ūkio subjektus, kurie verčiasi pirmine pašarų gamyba, pašarų priedų, premiksų, kombinuotųjų pašarų gamyba, laikymu, fasavimu, pakavimu, transportavimu ir tiekimu rinkai;
4) atlieka valstybinei pašarų kontrolei atrinktų pašarų mėginių, kuriuos paėmė valstybinę veterinarinę pašarų kokybės kontrolę atliekantys pareigūnai, kokybės ir saugos rodiklių tyrimus Vyriausybės nustatyta tvarka akredituotose laboratorijose, kurios atlieka pašarų kokybės ir saugos rodiklių tyrimus, kaip tai nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių;
5) suteikia ūkio subjektams, naudojantiems pašarų gamybai gyvūninius produktus, veterinarinį patvirtinimą;
6) tikrina pašarų ūkio subjektų savikontrolės sistemas, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių.
2. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vykdo pirminės pašarų gamybos, kuri apima trąšų ir augalų apsaugos priemonių tvarkingą saugojimą, naudojimą ir jų apskaitą, kontrolę.
11 straipsnis. Pašarų mokslo komitetas
1. Pašarų mokslo komitetas yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų. Komitetas teikia siūlymus dėl pašarų teisės aktų projektų, moksliškai pagrįstas rekomendacijas pašarų saugos ir kokybės, naujų pašarų gamybos klausimais, atlieka kitas Komiteto darbo reglamente nustatytas funkcijas.
2. Pašarų mokslo komiteto sudėtį ir jo darbo reglamentą tvirtina Žemės ūkio ministerija.
12 straipsnis. Valstybinę pašarų kontrolę atliekančių institucijų ir pareigūnų funkcijos ir teisės
1. Valstybinės pašarų kontrolės institucijos turi teisę:
1) kontroliuoti, kaip laikomasi pašarų gamybos, laikymo, fasavimo, pakavimo, transportavimo, naudojimo, tiekimo rinkai, pašarų kokybės ir saugos bei patalpų veterinarijos ir higienos būklės reikalavimų;
2) laikinai sustabdyti arba uždrausti gaminti, tiekti rinkai ir naudoti nesaugius pašarus.
2. Valstybinę pašarų kontrolę atliekantys pareigūnai turi teisę:
1) nekliudomi patekti į pašarus gaminančių, laikančių, fasuojančių, pakuojančių, transportuojančių, naudojančių ir tiekiančių ūkio subjektų patalpas;
2) iš pašarus gaminančių, laikančių, fasuojančių, pakuojančių, transportuojančių, naudojančių ir tiekiančių ūkio subjektų gauti visus valstybinei pašarų kokybės kontrolei reikalingus dokumentus;
3) prireikus pasitelkti į pagalbą teisėsaugos institucijas;
4) imti pašarų ir kitų medžiagų (valiklių, biocidų), kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei ir saugai, mėginius laboratoriniams tyrimams.
3. Pašarai, valstybinę pašarų kontrolę atliekančių institucijų pripažinti pavojingais žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai, taip pat galinčiais turėti įtakos gyvūninių maisto produktų kokybei ir saugai, padaromi nekenksmingi arba sunaikinami Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Valstybinę pašarų kontrolę atliekančių pareigūnų atsakomybė
1. Valstybinę pašarų kontrolę atliekantys pareigūnai privalo saugoti pašarų gamybos technologines ir komercines paslaptis, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus.
2. Valstybinę pašarų kontrolę atliekančių pareigūnų veiksmai, šią kontrolę atliekančių institucijų ir jų pareigūnų sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.
14 straipsnis. Ūkio subjektų, gaminančių, laikančių, fasuojančių, pakuojančių, transportuojančių, naudojančių ir tiekiančių rinkai pašarus, atsakomybė
Ūkio subjektai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus ir padarę žalos kitam ūkio subjektui ar valstybei, atsako ir žalą atlygina įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS
Lietuvos Respublikos
pašarų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/373/EEB dėl prekybos kombinuotaisiais pašarais (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 4 tomas, p. 50) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).
2. 1982 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 82/471/EEB dėl tam tikrų produktų, naudojamų gyvūnams šerti (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 5 tomas, p. 151), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).
3. 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/74/EEB dėl pašarų konkretiems mitybos tikslams (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 15 tomas, p. 74) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. balandžio 14 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 301).
4. 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyva 96/25/EB dėl pašarinių žaliavų apyvartos, iš dalies keičianti Direktyvas 70/524/EEB, 74/63/EEB, 82/471/EEB ir 93/74/EEB ir panaikinanti Direktyvą 77/101/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 19 tomas, p. 96) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).
5. 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 3 tomas, p. 3).
6. 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 36 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).
7. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 208/2008 (OL 2008 L 60, p. 17).
8. 2002 m. spalio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002, nustatantis sveikatos taisykles gyvūninės kilmės šalutiniams produktams, neskirtiems vartoti žmonėms (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 37 tomas, p. 92), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 717/2008 (OL 2008, L 207, p. 9).
9. 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 650).
10. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 432) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 298/2008 (OL 2008 L 97, p. 64).
11. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/18/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 455) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1).
12. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 378/2005 (OL 2005 L 59, p. 8).
13. 2004 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 65/2004, nustatantis genetiškai modifikuotų organizmų unikalių identifikatorių sudarymo ir priskyrimo sistemą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 33 tomas, p. 11).
14. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1029/2008 (OL 2008 L 278, p. 6).
15. 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus (OL 2005 L 35, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 219/2009 (OL 2009 L 87, p. 109).
16. 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 382/2005, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles (OL 2005 L 61, p. 4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 230/2009 (OL 2009 L 74, p. 12).
17. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB (OL 2009 L 229, p. 1).
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1832, 2000-07-11, Žin., 2000, Nr. 61-1834 (2000-07-26), i. k. 1001010ISTAIII-1832
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 3, 4, 8 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2210, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2541 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2210
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-654, 2010-01-14, Žin., 2010, Nr. 12-560 (2010-01-30), i. k. 1101010ISTA00XI-654
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1094, 2010-11-04, Žin., 2010, Nr. 137-6995 (2010-11-23), i. k. 1101010ISTA0XI-1094
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas
Nr. XIII-3209, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15403
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymo Nr. VIII-1610 pakeitimo įstatymas
2010-11-23
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas — arts. 8, 14
2010-07-01
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas — arts. 12, 9, 8 y 11 más
2004-04-30
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas — arts. 12, 9, 8 y 11 más
2000-07-26
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas — arts. 8, 3, 14, 4
2000-04-26
Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas
originali versija Tekstas šią datą