Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin.,

2008, Nr. 135-5230

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

STATUTO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2008 m. lapkričio 6 d. Nr. X-1791

Vilnius

(Žin., 2000, Nr.

39-1088; 2003, Nr. 49-2158; 2005, Nr. 28-876, Nr. 143-5181;

2006, Nr. 72-2678,

Nr. 87-3404;

2007, Nr. 132-5349;

2008, Nr. 74-2869)

1 straipsnis. Tarnybos Kalėjimų departamente prie

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto

nauja redakcija

Pakeisti

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo

ministerijos statutą ir jį išdėstyti taip:

„TARNYBOS KALĖJIMŲ DEPARTAMENTE

PRIE LIETUVOS

RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

S T A T U T A S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Statuto paskirtis

Tarnybos

Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

statutas (toliau – Statutas) nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos

Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam

pavaldžių įstaigų veiklos teisinius pagrindus, uždavinius, finansavimą,

kontrolę, pareigūnų teisinę padėtį, specialias priėmimo į valstybės tarnybą,

tarnybos atlikimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias

sąlygas.

2

straipsnis. Šiame statute vartojamos sąvokos

departamentui pavaldžios įstaigos – probacijos tarnybos (pataisos

inspekcijos) (toliau – probacijos tarnybos), areštinės, pataisos namai,

nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo ir pataisos

namai, laisvės atėmimo vietų ligoninės, tardymo izoliatoriai ir Kalėjimų

departamento Mokymo centras.

atėmimo vietos – areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai,

kalėjimai, atviros kolonijos, gydymo ir pataisos namai, laisvės atėmimo vietų

ligoninės ir tardymo izoliatoriai.

departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnas (toliau – pareigūnas)

– asmuo, priimtas į valstybės tarnybą šio statuto nustatyta tvarka ir (ar)

turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims.

pareigūnas – pareigūnas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų pareigūną.

3 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam

pavaldžių įstaigų statusas ir uždaviniai

departamentas yra biudžetinė įstaiga prie Teisingumo

ministerijos. Kalėjimų departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turi

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.

departamentas ir jam pavaldžios įstaigos atlieka uždavinius, kurie joms yra

nustatyti Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, kituose

įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat šių įstaigų nuostatuose.

Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga turi antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu ir savo pavadinimu ir yra viešasis juridinis asmuo.

4

straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veiklos principai

Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo,

žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo

ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo,

progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais.

5 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam

pavaldžių įstaigų veiklos teisiniai pagrindai

departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos

Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Baudžiamuoju kodeksu,

Baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo

statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės

aktais.

tarnybos, areštinės, pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai, atviros

kolonijos, tardymo izoliatoriai ir Kalėjimų departamento Mokymo centras veikia

pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą, gydymo ir pataisos namai ir laisvės atėmimo

vietų ligoninės – pagal Biudžetinių įstaigų įstatymą ir sveikatos priežiūrą

reglamentuojančius teisės aktus.

6

straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ryšiai

Kalėjimų

departamentas ir jam pavaldžios įstaigos, įgyvendindami pavestus uždavinius,

bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių

institucijomis ir įstaigomis, įmonėmis, kuriose dirba nuteistieji, kitais

juridiniais ir fiziniais asmenimis, kitų valstybių kompetentingomis

institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

7

straipsnis.

Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų steigimas, reorganizavimas,

pertvarkymas ir likvidavimas

departamentą, areštines, pataisos namus, nepilnamečių pataisos namus,

kalėjimus, atviras kolonijas, gydymo ir pataisos namus, laisvės atėmimo vietų

ligonines ir tardymo izoliatorius steigia, reorganizuoja, pertvarko ir

likviduoja Vyriausybė Teisingumo ministerijos teikimu.

tarnybas ir Kalėjimų departamento Mokymo centrą teisės aktų nustatyta tvarka

steigia, reorganizuoja, pertvarko ir likviduoja Teisingumo ministerija.

departamento, probacijos tarnybų, areštinių, pataisos namų, nepilnamečių

pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, gydymo ir pataisos namų, laisvės

atėmimo vietų ligoninių, tardymo izoliatorių ir Kalėjimų departamento Mokymo

centro nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

ANTRASIS

SKIRSNIS

KALĖJIMŲ

DEPARTAMENTO IR JAM PAVALDŽIŲ ĮSTAIGŲ

STRUKTŪRA,

PAREIGŪNAI, KITI VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR

DARBUOTOJAI,

DIRBANTYS PAGAL DARBO SUTARTIS IR GAUNANTYS DARBO UŽMOKESTĮ IŠ VALSTYBĖS

BIUDŽETO IR VALSTYBĖS PINIGŲ FONDŲ

8 straipsnis. Pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai

ir darbuotojai,

dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės

biudžeto ir valstybės pinigų fondų

departamente ir jam pavaldžiose įstaigose dirba pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai

ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš

valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai).

tarnyba Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose organizuojama

statutinės drausmės pagrindais ir reglamentuojama įstatymuose, šiame statute ir

kituose teisės aktuose. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų

pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų

statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines

garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų

statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės

tarnybos įstatymas. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų

darbo apmokėjimo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir šis

statutas.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų tarnybą

reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Be to, šiems valstybės tarnautojams

taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 2 ir 3 dalių

nuostatos.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų darbuotojų darbo santykius reglamentuoja

darbo įstatymai. Be to, šiems darbuotojams ir valstybės įmonių prie pataisos

įstaigų darbuotojams, kurių pareigybių sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento

direktorius, taip pat taikomos šio statuto 10 straipsnio 3 dalies ir 11

straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos.

9

straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų struktūra

struktūrą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašus,

vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymu, tvirtina šio departamento

direktorius, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės

patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių

skaičiaus.

departamentui pavaldžios įstaigos struktūrą tvirtina šios įstaigos direktorius,

suderinęs su Kalėjimų departamento direktoriumi.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų pareigybių sąrašus,

neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės patvirtinto

didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus,

tvirtina šio departamento direktorius.

departamentui pavaldžios įstaigos direktorius, neviršydamas darbo užmokesčiui

nustatytų lėšų ir Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės

tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus,

tvirtina šios įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašus.

Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos konkretų valstybės

tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių tvirtina šio departamento

direktorius, neviršydamas bendro visoms Kalėjimų departamentui pavaldžioms

įstaigoms Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir

darbuotojų pareigybių skaičiaus.

departamento direktorius, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnų

pareigybių aprašymus tvirtina šios įstaigos direktorius.

TREČIASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PRIĖMIMAS, RENGIMAS IR ATESTACIJA

10

straipsnis. Pareigūnų atranka

savanoriškumo ir atrankos pagrindu priimami ne jaunesni kaip 18 metų valstybinę

kalbą mokantys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie pagal išsilavinimą,

asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą, sveikatos būklę tinka eiti

Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų pareigas.

departamento direktoriumi, jo pavaduotojais, administracijos padalinių vadovais

ir jų pavaduotojais, šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriais ir jų

pavaduotojais gali būti tik aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą

išsilavinimą turintys asmenys.

priimami į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, yra

tikrinami pagal Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų žinybinius

registrus. Šio specialaus tikrinimo taisykles nustato teisingumo ministras ir

vidaus reikalų ministras bendru įsakymu.

priimamų į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, ir

pareigūnų tinkamumo tarnybai pagal sveikatos būklę patikrinimą Kalėjimų

departamento arba jam pavaldžios įstaigos siuntimu, atlieka Lietuvos

Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – Medicinos

centras).

įstaigose, pareigūnų tinkamumo tarnybai sveikatos būklės reikalavimus, taip pat

privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų taisykles tvirtina

teisingumo ministras, sveikatos apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras

bendru įsakymu.

11 straipsnis. Pareigūnų priėmimo į tarnybą Kalėjimų

departamente ir jam pavaldžiose įstaigose apribojimai

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti priimtas

asmuo:

1) pagal

Medicinos centro sveikatos būklės patikrinimo išvadą netinkamas tarnauti

pareigūnu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose;

2) jeigu jis

buvo atleistas iš tarnybos, pareigų ar darbo už tarnybinį (drausmės)

nusižengimą ir nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;

3) jeigu

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje eina pareigas jo

sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, su

kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

4) jeigu jis yra

įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;

5) įstatymų

nustatyta tvarka pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nepaisant

teistumo išnykimo ar panaikinimo, arba pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos

veikos padarymą, jeigu nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio (nutarties)

įsiteisėjimo dienos arba jis turi teistumą dėl (padaryto) nusikaltimo;

6) jeigu jo

sutuoktinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę ir tai gali sukelti

viešųjų ir privačių interesų konfliktą;

7) buvęs SSRS

valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) kadriniu darbuotoju – pagal

įstatymo „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo

ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ reikalavimus.

priėmimo į tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje metu

apie priimamą asmenį paaiškėjo duomenų, kurie galėtų pakenkti geram Kalėjimų

departamento pareigūno vardui, pareigūnus į pareigas skiriantis vadovas

savarankiškai sprendžia apie asmens tinkamumą tarnybai. Atsisakius asmenį

priimti į tarnybą, pareigūną į pareigas skiriantis vadovas privalo šį asmenį

informuoti apie turimus duomenis.

dėl atsisakymo priimti į tarnybą gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta

tvarka.

12

straipsnis. Pareigūnų skyrimas į pareigas

tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose, pareigūną į pareigas

skiriantis vadovas pareigūnui, išskyrus teisingumo ministro skiriamus

pareigūnus, nuo skyrimo į pareigas dienos nustato nuo 1 iki 6 mėnesių išbandymo

terminą. Jeigu išbandymo terminas yra pasibaigęs, o pareigūnas iš pareigų

neatleistas, laikoma, kad jo tarnyba įvertinta teigiamai ir tęsiasi. Įvadinio

mokymo, atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo terminą

neįskaitomas.

tarnybą asmuo priėmimo dieną turi būti pasirašytinai supažindintas su

pareigybės, į kurią priimtas, aprašymu.

pareigas paskyręs pareigūną vadovas pripažįsta, kad išbandymo rezultatai yra

nepatenkinami, pareigūnas iki išbandymo termino pabaigos atleidžiamas iš

tarnybos vadovaujantis šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 6 punktu. Atleisti

pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 6 punktą galima

išbandymo terminui nepasibaigus. Šioje dalyje numatytais atvejais pareigūnas

atleidžiamas iš tarnybos raštu įspėjus apie atleidimą ne vėliau kaip prieš 3

dienas.

departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktoriaus pareigas asmenis skiria ir iš jų atleidžia

teisingumo ministras.

straipsnio 4 dalyje nenurodytas pareigūnų pareigas asmenis skiria ir iš jų

atleidžia Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžių

įstaigų direktoriai. Pareigūnų pareigybių, į kurias skiria ir iš kurių

atleidžia Kalėjimų departamento direktorius, ir pareigybių, į kurias skiria ir

iš kurių atleidžia šiam departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai, sąrašus

tvirtina teisingumo ministras.

departamento direktorius, direktoriaus pavaduotojai, šio departamento

administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai, šių įstaigų administracijos

padalinių vadovai ir jų pavaduotojai į pareigas skiriami objektyviai įvertinus

jų profesinį pasirengimą, įgūdžius ir privalumus konkurso būdu. Skyrimo į

pareigūnų pareigas konkurso būdu taisykles tvirtina teisingumo ministras.

pareigūnais asmenys skiriami į laikinai negalinčių eiti pareigų pareigūnų

pareigas ir jas eina tol, kol sugrįžta negalėjęs eiti pareigų pareigūnas, bet

ne ilgiau kaip 3 metus. Be to, pakaitinis pareigūnas pareigas gali eiti ne

ilgiau, negu jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo

nustatytas senatvės pensijos amžius.

straipsnio 6 dalyje nenurodytas pareigūnų pareigas ir pakaitinių pareigūnų

pareigas skiriama atrankos būdu. Skyrimo į šias pareigūnų pareigas atrankos

būdu taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

paskirtas į pareigūno pareigas, su įsakymu dėl paskyrimo į pareigūno pareigas

supažindinamas jo paskyrimo į pareigūno pareigas dieną.

tarnybą pareigūnui pradedama pildyti asmens byla. Pareigūno asmens bylos turinį

ir jos pildymo taisykles nustato teisingumo ministras.

tarnybinių pažymėjimų formą, jų išdavimo, keitimo ir paėmimo iš pareigūnų

taisykles nustato teisingumo ministras.

13

straipsnis. Pareigūnų priesaika

paskirtas į pareigūno pareigas, prieš pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia

tarnauti Lietuvos valstybei pasirinkdamas vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas

ir pavardė),

prisiekiu būti

ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją

ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) visuomenės ir valstybės

interesus, gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas

pareigas ir visada saugoti gerą Kalėjimų departamento pareigūno (pareigūnės)

vardą.

Tepadeda man

Dievas.“;

2) „Aš, (vardas

ir pavardė),

prisiekiu būti

ištikimas (ištikima) Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją

ir įstatymus, negailėti jėgų gindamas (gindama) visuomenės ir valstybės interesus,

gerbti žmogaus teises ir laisves, sąžiningai atlikti man patikėtas pareigas ir

visada saugoti gerą Kalėjimų departamento pareigūno (pareigūnės) vardą.“

pareigūno pasirašytas lapas su priesaikos tekstu saugomas šio pareigūno asmens

byloje.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų prisaikdinimo taisykles nustato

teisingumo ministras.

14

straipsnis. Pareigūnų rengimas

įvadinį mokymą išeina Kalėjimų departamento Mokymo centre, o kvalifikaciją

tobulina šiame centre ir kvalifikacijos tobulinimo įstaigose. Įvadinis mokymas

trunka iki 6 mėnesių.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams įvadinio mokymo, taip pat

kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu yra paliekamos einamos pareigos ir

mokamas nustatytas darbo užmokestis.

įvadinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo Kalėjimų departamento Mokymo

centre taisykles nustato šio departamento direktorius.

15

straipsnis. Pareigūnų atestacija

sugebėjimai, profesinė veikla, asmeninės savybės, taip pat ar jie tinka eiti

šias pareigas, įvertinami atestacijos metu.

pirmą kartą atestuojami po priėmimo į tarnybą praėjus ne mažiau kaip 6

mėnesiams, neįskaitant išbandymo termino. Vėliau jie atestuojami kas 4 metai.

pareigūną į aukštesnes pareigas arba kvalifikacijos vertinimo komisijos siūlymu

pareigūno neeilinę atestaciją inicijuoja:

1) Kalėjimų

departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktoriaus – teisingumo ministras;

2) Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžios įstaigos pareigūnų – Kalėjimų departamento

direktorius;

3) Kalėjimų

departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnų – šios įstaigos direktorius.

atestaciją atlieka atestacijos komisija. Atestacijos komisija sudaroma iš ne

mažiau kaip 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje

veikia profesinė sąjunga, vienas

atestacijos komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų

departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į

atestacijos komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro

atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atestacijos komisijos narius

neskiriamas. Teisingumo ministras, Kalėjimų departamento direktorius ir

jam pavaldžių įstaigų direktoriai negali būti atestacijos komisijų pirmininkai

ir nariai.

krūtimi maitinančios pareigūnės ir pareigūnai, išėję vaiko priežiūros atostogų,

iki vaikui sueis 3 metai, atestuojami tik jų prašymu.

atestavimo taisykles nustato teisingumo ministras.

turi teisę atestacijos komisijos išvadą per 5 darbo dienas nuo supažindinimo su

šia išvada dienos apskųsti. Atestacijos komisijos išvada skundžiama:

1) Teisingumo

ministerijoje sudarytos atestacijos komisijos išvada – teisingumo ministrui;

2) Kalėjimų

departamente sudarytos atestacijos komisijos išvada – Kalėjimų departamento

direktoriui;

3) Kalėjimų

departamentui pavaldžioje įstaigoje sudarytos atestacijos komisijos išvada –

šios įstaigos direktoriui.

skundas dėl atestacijos komisijos išvados turi būti išnagrinėtas ir sprendimas

dėl šios išvados priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo

dienos. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytų vadovų įsakymais gali būti panaikintos

atitinkamų atestacijos komisijų išvados.

šio straipsnio 8 dalyje nurodytus sprendimus gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta

tvarka.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ TARNYBINIAI

RANGAI IR

TARNYBINĖ

UNIFORMA

16

straipsnis. Pareigūnų

tarnybiniai rangai

patirčiai nustatyti suteikiami bausmių vykdymo sistemos pareigūnų tarnybiniai

rangai (toliau – rangai).

pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos

jaunesniojo pareigūno III rangas;

2) pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangas;

3) pataisos

jaunesniojo pareigūno I rangas.

grandies rangai yra:

1) pataisos

pareigūno III rangas;

2) pataisos

pareigūno II rangas;

3) pataisos

pareigūno I rangas.

pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos

vyresniojo pareigūno III rangas;

2) pataisos

vyresniojo pareigūno II rangas;

3) pataisos

vyresniojo pareigūno I rangas.

pareigūnų grandies rangai yra:

1) pataisos

vyriausiasis pareigūnas;

2) pataisos

generalinis pareigūnas.

17

straipsnis. Pareigūnų

rangų suteikimas

nustatytam išbandymo terminui, pareigūnui, paskirtam Kalėjimų departamente ar

jam pavaldžioje įstaigoje:

1) eiti

jaunesniųjų pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos jaunesniojo

pareigūno III rangas, o pareigūnui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, – pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangas;

2) eiti

pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos pareigūno III rangas, o

pareigūnui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, –

pataisos pareigūno II rangas;

3) eiti

vyresniųjų pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyresniojo

pareigūno III rangas;

4) eiti vyriausiųjų

pareigūnų grandies pareigas, suteikiamas pataisos vyriausiojo pareigūno rangas.

jaunesniųjų pareigūnų grandies rangas, atsižvelgiant į nuopelnus, suteikiamas

pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos

jaunesniojo pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 3 metus;

2) pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 3 metus.

pareigūnų grandies rangas, atsižvelgiant į nuopelnus, suteikiamas pareigūnui,

turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos

pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 2 metus;

2) pataisos

pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 2 metus.

vyresniųjų pareigūnų grandies rangas, atsižvelgiant į nuopelnus, suteikiamas

pareigūnui, turinčiam atitinkamą rangą ir ištarnavusiam:

1) pataisos

vyresniojo pareigūno III rangą – ne mažiau kaip 4 metus;

2) pataisos

vyresniojo pareigūno II rangą – ne mažiau kaip 4 metus.

generalinio pareigūno rangas suteikiamas turinčiam pataisos vyriausiojo

pareigūno rangą pareigūnui, kuris paskirtas Kalėjimų departamento direktoriumi

ir šias pareigas eina ne trumpiau kaip 6 mėnesius.

pareigūnui, paskirtam į pareigas Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje

įstaigoje, rangas suteikiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

rangus suteikia pareigūną į pareigas skiriantis vadovas.

turinčiam galiojančią tarnybinę nuobaudą, aukštesnis rangas

nesuteikiamas.

priskyrimą pareigūnų grandims, rangų priskyrimą pareigybėms ir rangų suteikimo

taisykles nustato teisingumo ministras.

Kalėjimų departamento ar jam pavaldžios įstaigos pareigūno turėtas rangas,

pareigūnui grįžus į tarnybą, suteikiamas pareigūno paskyrimo į pareigas dieną.

18

straipsnis. Pareigūnų tarnybinė uniforma ir skiriamieji ženklai

dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto

pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika.

tarnybinė uniforma išduodama nemokamai.

uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras.

PENKTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

TEISINĖ PADĖTIS

19

straipsnis. Pareigūnų teisinė padėtis

gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, teises ir laisves gina Lietuvos Respublikos

įstatymai.

atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

pareigūnas gauna įstatymams ar kitiems teisės aktams prieštaraujantį įsakymą ar

nurodymą, jis turi vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, o apie

neteisėtą įsakymą ar nurodymą pranešti Kalėjimų departamento direktoriui.

Neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia pareigūno nuo atsakomybės.

pareigūnas asmeniškai atsako už savo sprendimus ir veiksmus ar neveikimą bei jų

pasekmes.

teisėti nurodymai, susiję su tarnybinių funkcijų atlikimu, yra privalomi

visiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

šio statuto ir kitų teisės aktų pažeidimus ir padarytas nusikalstamas veikas

pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

20

straipsnis. Pareigūnų profesinių interesų įgyvendinimas

įstatymų nustatyta tvarka gali steigti organizacijas, įgyvendinančias jų

profesinius interesus, ir į jas stoti.

dalyvavimas organizacijų, įgyvendinančių jų profesinius interesus, veikloje

neturi trukdyti tiesioginėms pareigoms.

21

straipsnis. Draudimai pareigūnams

Pareigūnams

draudžiama:

1) būti

renkamiems (skiriamiems) įmonės organo nariais, išskyrus atvejus, kai šiais

nariais jie yra išrinkti ar paskirti Kalėjimų departamentui įgaliojus, taip pat

gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus

įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės

organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedamos į

valstybės biudžetą, išskyrus šiam pareigūnui, pasiųstam į tarnybinę

komandiruotę, mokamus dienpinigius ir kompensuojamas su komandiruote susijusias

išlaidas;

2) įstaigų,

kuriose jie eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis

įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkai, tikrieji nariai ar

komanditoriai yra jie patys arba jų sutuoktiniai, artimieji giminaičiai ar

asmenys, su pareigūnais susiję svainystės (partnerystės) ryšiais, taip pat

sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jie patys arba jų

sutuoktiniai, artimieji giminaičiai ar asmenys, susiję su pareigūnais

svainystės (partnerystės) ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą

daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) būti

politinių partijų nariais. Pareigūnas, pradėdamas tarnybą Kalėjimų departamente

arba jam pavaldžioje įstaigoje, nutraukia narystę politinėje partijoje;

4) streikuoti;

5) naudotis ne

tarnybos reikalams darbovietės turtu;

6) gauti dovanų,

išskyrus vardines dovanas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 3

punkte, kai tai susiję su pareigūno tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis

pareigomis;

7) turėti

alkoholinių gėrimų, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų pirmtakų

(prekursorių), stipriai veikiančių medikamentų ir daiktų (reikmenų), kurių

sąrašą nustato Kalėjimų departamento direktorius, Kalėjimų departamentui

pavaldžių įstaigų teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta

kardomoji priemonė – suėmimas, bei atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo

ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes nuteistieji, taip pat įmonių

teritorijose, kuriose dirba nuteistieji;

8) būti

tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar

kitokių medžiagų.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SPECIALIOSIOS TEISĖS

22

straipsnis. Pareigūnų specialiosios teisės

turi šias specialiąsias teises:

1) atlikti

asmenų, įeinančių (išeinančių) į (iš) laisvės atėmimo vietas (vietų) ir įmones

(įmonių), kuriose dirba nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės

atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, apžiūrą ir daiktų

patikrinimą;

2) teisės aktų

nustatyta tvarka naudotis Vidaus reikalų ministerijos ir policijos įstaigų

duomenų bankais;

3)

bendradarbiauti su policija organizuojant asmenų, pabėgusių iš laisvės atėmimo

vietų, paiešką ir asmenų, įtrauktų į probacijos tarnybų įskaitą, priežiūrą;

4)

bendradarbiauti su vidaus tarnybos sistemos pareigūnais perduodant kitoms

valstybėms nuteistus laisvės atėmimu asmenis, kurie yra tų valstybių piliečiai,

grąžinant iš kitų valstybių į Lietuvą nuteistus Lietuvos Respublikos piliečius

laisvės atėmimo bausmei atlikti;

5) kartu su

vidaus tarnybos sistemos pareigūnais rengti specialiosios taktikos pratybas,

kuriose pareigūnai išmokomi veikti, jeigu susidarytų ypatinga situacija laisvės

atėmimo vietose ir kitose Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, taip

pat įmonėse, kuriose dirba nuteistieji, atliekantys arešto, terminuoto laisvės

atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes;

6) turėti ir saugoti

tarnybai naudojamus ginklus, šaudmenis ir specialiąsias priemones Ginklų ir

šaudmenų kontrolės įstatymo ir Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta

tvarka. Šią teisę turi tik įvadinį mokymą išėję pareigūnai.

departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai turi teisę Valstybės tarnybos

įstatymo nustatyta tvarka dirbti kitą darbą ir gauti už tai atlyginimą.

teisės aktų nustatytų teisių.

23

straipsnis. Šaunamųjų ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimas

Pareigūnai

Bausmių vykdymo kodekse, Suėmimo vykdymo įstatyme, kituose įstatymuose

numatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti šaunamuosius ginklus ir

specialiąsias priemones. Šią teisę turi tik įvadinį mokymą išėję pareigūnai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SKATINIMAS IR TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ

24

straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir tarnybinė atsakomybė

gali būti skatinami:

1) padėka;

2) vienkartine

pinigine išmoka, mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) vardine

dovana;

4) papildomomis

mokamomis atostogomis;

5) žinybiniu

ženklu.

už tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas

papeikimas;

4) atleidimas iš

tarnybos.

nuobaudos galioja vienus metus nuo jų paskyrimo dienos.

nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama tik šio statuto 31

straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 3, 4 ir 7 punktus, nurodytais

pagrindais.

padarytus tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn traukiami

neatsižvelgiant į tai, ar taikoma baudžiamoji ar administracinė atsakomybė.

turintys galiojančių tarnybinių nuobaudų, neskatinami.

šiame straipsnyje nustatytus paskatinimus ir tarnybines nuobaudas turi teisę

skirti pareigūną į pareigas paskyręs vadovas.

nuobauda ją paskyrusio vadovo motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta

anksčiau, negu sueina šio straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, arba kai

pareigūnas gauna valstybės apdovanojimą.

įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo

su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

paskatinimų ir tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles nustato teisingumo

ministras.

25

straipsnis. Pareigūnų papildomos mokamos atostogos

Pareigūnams

papildomas mokamas atostogas, numatytas šio statuto 24 straipsnio 1 dalies 4

punkte, iki 10 kalendorinių dienų turi teisę įsakymais suteikti teisingumo

ministras ir Kalėjimų departamento direktorius, iki 5 kalendorinių dienų – šiam

departamentui pavaldžių įstaigų direktoriai.

26

straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

ministras, Kalėjimų departamento direktorius arba šiam departamentui pavaldžios

įstaigos direktorius turi teisę inicijuoti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

nusižengimo tyrimas pradedamas nedelsiant, kai gaunamas rašytinis šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pavedimas (įsakymas, rezoliucija) pradėti

tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliekamas ir

sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas per 30 kalendorinių dienų

nuo pavedimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą dienos. Laikas, kurį pareigūnas

nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, taip pat

laikas, kurį tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo sustabdytas, neįskaitomas į 30

kalendorinių dienų terminą, nustatytą tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Jeigu yra svarbių aplinkybių, tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėti

pavedęs asmuo gali pratęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą dar iki 30

kalendorinių dienų.

nusižengimo tyrimo metu nustačius, kad tarnybinis nusižengimas turi

nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tyrimas

sustabdomas ir jo medžiaga perduodama kompetentingai institucijai. Tarnybinio

nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos

yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės

pažeidimo teisena. Šiais atvejais tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas

iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ar bylos dėl administracinio teisės

pažeidimo teiseną arba iki baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio

teisės pažeidimo teisenos pabaigos. Tarnybinio nusižengimo tyrimas

atnaujinamas nuo atitinkamo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių,

neatitinkančių nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo

požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo

proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

nusižengimo tyrimo metu, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti raštu

pareikalauta, kad pareigūnas per 3 darbo dienas raštu pasiaiškintų dėl

tarnybinio nusižengimo. Jeigu per šį nustatytą terminą pareigūnas nepateikia

pasiaiškinimo, tarnybinę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo, išskyrus

atvejus, kai pareigūnas praneša apie svarbias priežastis, dėl kurių jis negali

pasiaiškinimo pateikti. Pasiaiškinimo nepateikimo faktas įforminamas rašytiniu

aktu.

skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu praėjo 6 mėnesiai nuo tarnybinio nusižengimo

padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas

sustabdomas šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais ir kai tarnybinis

nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių

inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą.

Šiais atvejais tarnybinė nuobauda

turi būti skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareigūnas supažindinamas

pasirašytinai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po įsakymo pasirašymo. Į šį

terminą neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl pateisinamų

priežasčių.

nusižengimų tyrimo taisykles nustato teisingumo ministras.

sąjungų nariams negali būti skiriamos tarnybinės nuobaudos, įskaitant atleidimą

iš tarnybos, dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo Kalėjimų

departamento ar jam pavaldžių įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos

profesinėse sąjungose.

27

straipsnis. Pareigūnų padarytos žalos atlyginimas

Žala, kurią

eidamas tarnybines pareigas pareigūnas padaro neteisėtais sprendimais, veiksmais ar neveikimu, atlyginama įstatymų

nustatyta tvarka.

AŠTUNTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ

28

straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų atvejai, terminai ir tvarka

pareigų įsakymu turi teisę :

1) Kalėjimų

departamento direktorių, direktoriaus pavaduotojus ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktorių – teisingumo ministras;

2) Kalėjimų

departamento ir jam pavaldžios įstaigos pareigūnus – Kalėjimų departamento

direktorius;

3) Kalėjimų

departamentui pavaldžios įstaigos pareigūnus – šios įstaigos direktorius.

gali būti nušalintas nuo pareigų:

1) jei jis darbo

laiku tarnybos vietoje yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių,

psichotropinių ar kitokių medžiagų, – tą dieną (pamainą);

2) jei jis

įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, – kol bus atliktas tarnybinio

nusižengimo tyrimas;

3) jei jis

atestacijos komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu eiti pareigūno pareigas

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, – kol bus priimtas

sprendimas dėl jo tolesnės tarnybos;

4) jei jis yra

įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, – iki baudžiamojo

proceso nutraukimo arba išteisinamojo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

turi būti nušalintas nuo pareigų remiantis pagal įstatymus turinčių teisę

nušalinti pareigūnų arba institucijos ar įstaigos rašytiniu reikalavimu.

Reikalavime nušalinti nuo pareigų turi būti nurodyta, kuriam laikui pareigūnas

nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys ir teisinis pagrindas.

turi būti nušalintas nuo pareigų ir Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais.

29

straipsnis. Pareigūnų nušalinimo nuo pareigų pasekmės

Pareigūnas,

nušalintas nuo pareigų, netenka teisės dėvėti tarnybinę uniformą, privalo

grąžinti pareigūno tarnybinį pažymėjimą, kitus dokumentus, tarnybinį šaunamąjį

ginklą, šaudmenis, specialiąsias ir darbo priemones, kurias jis turėjo eidamas

tarnybines pareigas.

30 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimas

pareigūnams, nušalintiems nuo pareigų

nušalintam nuo pareigų šio statuto 28 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose, 3

ir 4 dalyse numatytais atvejais, darbo užmokesčio mokėjimas sustabdomas.

nepagrįstai nušalintam nuo pareigų, už laiką, kurį jis buvo nušalintas,

išmokamas vidutinis darbo užmokestis.

DEVINTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS

31

straipsnis. Pareigūnų atleidimo iš tarnybos pagrindai

1) kai savo

poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu pažemino pareigūno vardą;

2) kai

neteisėtai perdavė suimtiesiems ar nuteistiesiems arba neteisėtai gavo iš šių

asmenų daiktų ar paslaugų;

3) kai

panaikinama pareigybė;

4) kai dėl

laikinojo nedarbingumo neatvyko į darbą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš

eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių,

jeigu šis neatvykimas nėra susijęs su sveikatos sutrikdymu atliekant tarnybos

pareigas arba įstatymuose nėra nustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos

paliekamos ilgesnį laiką;

5) kai

nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė tarnybos drausmę, jei prieš tai

jam per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos;

6) kai tyčine

neteisėta veika Kalėjimų departamentui arba jam pavaldžiai įstaigai padarė

turtinės žalos;

7) kai įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas;

8) kai jis darbo

laiku tarnybos vietoje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių

ar kitokių medžiagų;

9) kai jis

neatvyko į tarnybą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

10) kai jis

pažeidė draudimą streikuoti;

11) kai jis

pažeidė draudimą dalyvauti politinių partijų veikloje;

12) kai jis

pažeidė Viešųjų ir privačių

interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.

atleidžiamas iš tarnybos:

1) jo paties

prašymu;

2) kai netenka

Lietuvos Respublikos pilietybės;

3) kai atsisako

prisiekti arba prisiekęs atsisako priesaikos;

4) kai negali

eiti savo kaip pareigūno pareigų Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose

įstaigose dėl sveikatos būklės (kai yra atitinkama Medicinos centro išvada), o

perkelti pareigūną į kitas pareigas, kurias jis pagal sveikatos būklę ir

kvalifikaciją galėtų eiti, nėra galimybės;

5) kai

įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas pripažįstamas kaltu dėl

nusikalstamos veikos padarymo;

6) kai išbandymo

rezultatai įvertinami nepatenkinamai;

7) kai

atestacijos komisijos sprendimu pripažįstamas netinkamu eiti pareigūno pareigas

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje;

8) kai pereina į

renkamas pareigas arba pareigas, į kurias skiriama konkurso būdu;

9) kai paaiškėjo

šio statuto 11 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių asmuo į

tarnybą Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose negali būti

priimtas ir kurios asmens priėmimo į tarnybą metu nebuvo žinomos;

10) kai

paaiškėjo, kad priimant į tarnybą buvo pateikti suklastoti dokumentai;

11) kai

paaiškėjo, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys

tikrovės duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

12) kai po

atleidimo iš privalomosios pradinės karo tarnybos arba

alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą

negrįžta į eitas pareigas;

13) kai jam

sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės

pensijos amžius;

14) kai jam

paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

15) jo paties prašymu

dėl išėjimo į pensiją;

16) kai jam

sukanka 50 metų, jeigu jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje

įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

17) kai baigėsi

šio statuto 32 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo

terminas arba tarnybos laikas ir jo tarnyba Kalėjimų departamente arba jam

pavaldžioje įstaigoje nebuvo pratęsta šio statuto 32 straipsnyje nustatyta

tvarka;

18) kai

likviduojamas Kalėjimų departamentas arba jam pavaldi įstaiga;

19) kai

pasibaigė pakaitinio pareigūno paskyrimo į laikinai negalinčio eiti pareigų

pareigūno pareigas laikas.

atleidimo iš tarnybos tvarką nustato teisingumo ministras.

32

straipsnis. Pareigūnų tarnybos pratęsimo tvarka

pareigūnui sukaks šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 16 punkte nustatytas

amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos

pratęsimo terminas, pareigūnas turi teisę ne vėliau kaip prieš 3 tris mėnesius

pateikti šio statuto 12 straipsnio 4 arba 5 dalyje nurodytiems vadovams

rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymais pareigūno

tarnybą pratęsti kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 3 metams, tačiau ne ilgiau,

negu jam sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas

senatvės pensijos amžius.

pareigūno pareigas skiriamas vyresnis kaip 50 metų asmuo, jo tarnybos laikas

skiriant į pareigas nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metai, tačiau šio pareigūno

tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka Valstybinių socialinio

draudimo pensijų įstatymo nustatytas senatvės pensijos amžius. Iki tol,

kol pareigūnui baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas tarnybos laikas

arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo

terminas, tarnybos laikas gali būti pratęsiamas

šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pakaitiniams pareigūnams.

33

straipsnis. Atleidimas iš tarnybos pareigūno prašymu

kuris nori nutraukti tarnybą šio statuto 31 straipsnio 2 dalies 1 arba 15

punktuose nurodytais atleidimo iš tarnybos pagrindais, rašo prašymą vadovui,

turinčiam įgaliojimus atleisti iš tarnybos to prašantį pareigūną.

prašymas atleisti jį iš tarnybos turi būti patenkintas ne vėliau kaip per 14

kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

padavęs prašymą atleisti jį iš tarnybos, turi teisę atšaukti savo prašymą ir

tęsti tarnybą, jeigu iki prašymo atšaukimo nepasirašytas įsakymas dėl jo

atleidimo.

34

straipsnis. Reikalavimai atleidžiant pareigūną iš tarnybos atskirais atvejais

atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba

atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 4

punktą ir 2 dalies 1, 4 ir 15 punktus). Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš

tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų

ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus

ir 2 dalies 16, 17 ir 18 punktus galima tik įspėjus jį raštu ne vėliau kaip

prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą

senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nėščiai pareigūnei, pareigūnui,

vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš

tarnybos turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo

dienos. Įspėjimas netenka galios, jei pasibaigus įspėjimo terminui praeina

daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pareigūno laikinojo nedarbingumo ir

atostogų laiko. Jei pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo

terminui, jo atleidimo data nukeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti

įspėjimo terminas.

pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3 ir 7 punktus

galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės šio statuto 38 straipsnyje

nustatyta tvarka perkelti pareigūną kitas pareigas.

pareigūnas negali būti atleistas iš tarnybos šio statuto 31 straipsnio 2 dalies

16 punkte nurodytais pagrindais.

pareigūnė negali būti atleista iš tarnybos šio statuto 31 straipsnio 1 dalies

3, 4 ir 7 punktuose ir 2 dalies 4, 6, 14, 16 ir 17 punktuose nurodytais

pagrindais.

kuris augina vaiką (vaikus) iki 3 metų, negali būti atleistas iš tarnybos šio

statuto 31 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 7 punktuose ir 2 dalies 6, 7, 14, 16 ir

17 punktuose nurodytais pagrindais.

35

straipsnis. Išeitinė išmoka

Kai pareigūnas

atleidžiamas iš tarnybos pagal šio statuto 31 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7

punktus ir 2 dalies 4 ir 18 punktus, atleidimo iš tarnybos dieną jam išmokama

jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į

nepertraukiamąjį to pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos

reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje

įstaigoje ar valstybės įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų

inspekcijoje) arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje (į nepertraukiamąjį

pareigūno tarnybos stažą Kalėjimų departamente (Pataisos reikalų departamente

prie Vidaus reikalų ministerijos arba jam pavaldžioje įstaigoje ar valstybės

įmonėje bei policijos komisariato pataisos darbų inspekcijoje) arba jam

pavaldžioje įstaigoje ar valstybės įmonėje taip pat įskaitomas laikas, kurį

pareigūnas šio statuto 34 straipsnio 3 dalyje ir 38 straipsnyje nustatytais

atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, ir laikas, kurį pareigūnas teisės

aktų nustatyta tvarka buvo paskirtas į kitas pareigas konkurso (atrankos)

tvarka (būdu):

1) iki 5 metų –

2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) nuo 5 iki 10

metų – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) nuo 10 iki 20

metų – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) daugiau kaip

20 metų – 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

36

straipsnis. Atsiskaitymas su atleidžiamu iš tarnybos pareigūnu

Su atleidžiamu

iš tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną.

37 straipsnis. Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių

įstaigų pareigūnų žinybinis registras

Kalėjimų

departamentas steigia ir tvarko Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų

pareigūnų žinybinį registrą.

DEŠIMTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

PERKĖLIMAS Į KITAS PAREIGAS

38

straipsnis. Pareigūnų

perkėlimas ir laikinas perkėlimas į kitas pareigas

gali būti perkeltas į kitas pareigas teisingumo ministro, Kalėjimų departamento

direktoriaus arba jam pavaldžios įstaigos direktoriaus (direktorių) įsakymu.

aukštesnes pareigas gali būti perkeltas jo sutikimu ar prašymu ir kai yra

atestacijos komisijos rekomendacija.

lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu

ar prašymu;

2) kai

panaikinama pareigybė;

3) kai įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas.

žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) jo sutikimu

ar prašymu;

2) kai

panaikinama pareigybė dėl darbo organizavimo pakeitimo ir nėra galimybės

perkelti į lygiavertes pareigas;

3) kai įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžta pirmiau dirbęs pareigūnas ir nėra

galimybės perkelti į lygiavertes pareigas;

4) pagal

atestacijos komisijos rekomendaciją.

gali būti perkeltas į kitas pareigas, jeigu atitinka pareigybės aprašyme

nustatytus specialiuosius reikalavimus.

būtinumo atvejais pareigūnus laikinai perkelti iš vienų pareigų į kitas

aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes tos pačios grandies pareigūnų pareigas toje

pačioje ar kitoje įstaigoje savo įsakymais gali teisingumo ministras ar Kalėjimų

departamento direktorius.

būtinumo atvejais Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnus laikinai

perkelti iš vienų pareigų į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes tos

pačios grandies pareigūnų pareigas toje pačioje įstaigoje savo įsakymais gali

šių įstaigų direktoriai, kurie turi teisę skirti šiuos pareigūnus į pareigas.

laikinas perkėlimas į kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali trukti

ilgiau negu vienus metus. Laikino perkėlimo metu pareigūnui mokamas darbo

užmokestis, gautas iki laikino perkėlimo, o kai perkeliama į aukštesnes

pareigas, – mokamas darbo užmokestis pagal tas pareigas, į kurias pareigūnas

perkeltas.

pareigūną perkelti ar laikinai perkelti į kitas pareigas, jeigu įstaigoje, į

kurią perkeliamas pareigūnas, pareigas eina jo sutuoktinis, artimasis

giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo, jei tarp jų būtų tiesioginio

pavaldumo ryšys.

perkėlimo ir laikino perkėlimo į kitas pareigas taisykles nustato teisingumo

ministras.

įsakymą dėl jo perkėlimo ar laikino perkėlimo į kitas pareigas per vieną mėnesį

nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

39

straipsnis. Pavedimas

pareigūnui laikinai eiti kitas pareigas

departamento direktorius ar Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos

direktorius gali, neperkeldamas į kitas pareigas, įsakymu pavesti pareigūnui be

jo sutikimo laikinai eiti ir kitas jo kvalifikaciją atitinkančias pareigas toje

pačioje įstaigoje.

kuriam laikinai pavesta eiti ir kitas pareigas, mokama priemoka už įprastą

darbo krūvį viršijančią veiklą.

pareigūnui laikinai eiti ir kitas pareigas per 5 jo tarnybos metus negali

trukti ilgiau negu vienus metus.

straipsnis netaikomas nėščioms pareigūnėms, taip pat pareigūnams, vieniems

auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų ar neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų.

įsakymą dėl pavedimo jam laikinai eiti ir kitas pareigas per vieną mėnesį nuo

supažindinimo su įsakymu dienos gali apskųsti teismui Administracinių bylų

teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VIENUOLIKTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ DARBO

UŽMOKESTIS

40 straipsnis. Tarnybos Kalėjimų departamentui

pavaldžiose įstaigose  priskyrimas pavojingiems darbams

Pareigybių, į

kurias paskirtiems Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams mokamos

priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis, sąrašą tvirtina Kalėjimų departamento

direktorius.

41

straipsnis. Pareigūnų darbo užmokestis

1 ir 2 dalių redakcija iki 2013 m.

gruodžio 31 d.:

darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei

stažą, turimą rangą, kvalifikacinę kategoriją, apmokėjimas už darbą poilsio ir

švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, taip pat

pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas ir priemokos.

departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareiginė alga, priedai ir

priemokos, taip pat už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei

viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Valstybės tarnybos įstatymo ir šio

statuto nustatyta tvarka.

nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal

pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) už pataisos

jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,1 bazinio dydžio;

2) už pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,15 bazinio dydžio;

3) už pataisos

jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,25 bazinio dydžio;

4) už pataisos

pareigūno III rangą – 0,3 bazinio dydžio;

5) už pataisos

pareigūno II rangą – 0,35 bazinio dydžio;

6) už pataisos

pareigūno I rangą – 0,4 bazinio dydžio;

7) už pataisos

vyresniojo pareigūno III rangą – 0,45 bazinio dydžio;

8) už pataisos

vyresniojo pareigūno II rangą – 0,5 bazinio dydžio;

9) už pataisos

vyresniojo pareigūno I rangą – 0,55 bazinio dydžio;

10) už pataisos

vyriausiojo pareigūno rangą – 0,7 bazinio dydžio;

11) už pataisos

generalinio pareigūno rangą – 0,8 bazinio dydžio.

3 dalies redakcija nuo 2014 m. sausio 1

d.:

nustatomi tokie pareiginės algos priedų už turimus rangus apskaičiavimo pagal

pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) koeficientai:

1) už pataisos

jaunesniojo pareigūno III rangą – 0,2 bazinio dydžio;

2) už pataisos

jaunesniojo pareigūno II rangą – 0,25 bazinio dydžio;

3) už pataisos

jaunesniojo pareigūno I rangą – 0,3 bazinio dydžio;

4) už pataisos

pareigūno III rangą – 0,35 bazinio dydžio;

5) už pataisos

pareigūno II rangą – 0,4 bazinio dydžio;

6) už pataisos

pareigūno I rangą – 0,5 bazinio dydžio;

7) už pataisos

vyresniojo pareigūno III rangą – 0,6 bazinio dydžio;

8) už pataisos

vyresniojo pareigūno II rangą – 0,7 bazinio dydžio;

9) už pataisos

vyresniojo pareigūno I rangą – 0,8 bazinio dydžio;

10) už pataisos

vyriausiojo pareigūno rangą – 0,9 bazinio dydžio;

11) už pataisos

generalinio pareigūno rangą – 1 bazinio dydžio.

4.

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines kategorijas:

1)

už 3 kategoriją – 10 procentų pareiginės algos;

2)

už 2 kategoriją – 20 procentų pareiginės algos;

3)

už 1 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.

4 dalies redakcija nuo 2013 m. spalio 1

d.:

4.

Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacines

kategorijas:

1)

už 3 kategoriją – 15 procentų pareiginės algos;

2)

už 2 kategoriją – 30 procentų pareiginės algos;

3)

už 1 kategoriją – 50 procentų pareiginės algos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-370,

2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3924 (2009-07-31)

Nr. XI-947,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4301 (2010-07-13)

Nr. XI-1725,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7040 (2011-12-08)

Nr. XII-117,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7995 (2012-12-31)

Nr. XII-521,

2013-09-19, Žin., 2013, Nr. 102-5030 (2013-09-28)

Nr. XI-535,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6782 (2009-12-22)

Nr. XI-948,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4302 (2010-07-13)

Nr. XI-1724,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7039 (2011-12-08)

Nr. XII-118,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7996 (2012-12-31)

42

straipsnis. Priemokos

Pareigūnams,

kurių tarnyba tiesiogiai susijusi su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir dresavimu,

gali būti mokama iki 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka.

43 straipsnis. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su

tarnybos santykiais susijusių išmokų mokėjimas

Kai dėl Kalėjimų

departamento arba jam pavaldžios įstaigos kaltės pavėluotai išmokamas darbo

užmokestis ar kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, kartu pareigūnui

išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

44

straipsnis. Pareigūnų kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka

atsižvelgiant į jų tarnybinės veiklos rezultatus, dalykines savybes,

profesinius įgūdžius ir administracinius gebėjimus, gali būti suteiktos

kvalifikacinės kategorijos. Kvalifikacinės kategorijos yra trys: aukščiausia

yra 1 kvalifikacinė kategorija, žemiausia – 3 kvalifikacinė kategorija.

2.

Kvalifikacines kategorijas, atsižvelgdami į kvalifikacijos vertinimo komisijos

siūlymą, gali suteikti:

1) Kalėjimų

departamento direktoriui, direktoriaus pavaduotojams ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktoriui – teisingumo ministras;

2) kitiems Kalėjimų departamento pareigūnams, šiam departamentui

pavaldžių įstaigų direktorių pavaduotojams ir administracijos padalinių

vadovams – Kalėjimų departamento direktorius;

3) kitiems

Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams – šių įstaigų direktoriai.

pareigūnus į pareigas, jiems gali būti suteikiama 3 kvalifikacinė kategorija,

atsižvelgiant į jų kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį.

skyrimo į pareigūno pareigas asmeniui pagal Valstybės tarnybos įstatymą buvo

suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė klasė arba pagal pareigūnų statusą reglamentuojančius

teisės aktus buvo suteikta 3, 2 ar 1 kvalifikacinė kategorija, jos,

atsižvelgiant į asmens kvalifikaciją, profesinius įgūdžius ir darbo patirtį,

gali būti atitinkamai prilyginamos Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios

įstaigos pareigūnams suteikiamoms kvalifikacinėms kategorijoms, jeigu nuo

asmens atleidimo iš buvusios tarnybos dienos iki skyrimo į Kalėjimų

departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigūno pareigas dienos nepraėjo

daugiau kaip 2 mėnesiai.

straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais pareigūnui kvalifikacinę

kategoriją gali suteikti (palikti) šį pareigūną į pareigas skiriantis

(perkeliantis) vadovas skyrimo (perkėlimo) į pareigas dieną.

departamento direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų ir šiam departamentui

pavaldžios įstaigos direktoriaus tarnybinę veiklą per kalendorinius metus

vertina teisingumo ministro įsakymu sudaryta kvalifikacijos vertinimo komisija.

Kitų Kalėjimų departamento pareigūnų ir šiam departamentui pavaldžių įstaigų

direktorių pavaduotojų ir administracijos padalinių vadovų tarnybinę veiklą per

kalendorinius metus vertina Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaryta

kvalifikacijos vertinimo komisija. Kitų Kalėjimų departamentui pavaldžių

įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina šių įstaigų

direktorių įsakymais sudarytos kvalifikacijos vertinimo komisijos. Jeigu

pareigūno tarnybinę veiklą jo tiesioginis vadovas 2 metus iš eilės įvertina

gerai arba labai gerai, kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno veiklą gali

vertinti, jeigu pats pareigūnas nepateikia rašytinio prašymo, ir kartą per

trejus metus.

7.

Kvalifikacijos vertinimo komisija sudaroma 2 metams. Kvalifikacijos vertinimo

komisija susideda iš 5 narių. Jeigu Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje

įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu Kalėjimų

departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į

komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo

paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į komisijos narius neskiriamas.

tarnybinės veiklos vertinimą Teisingumo ministerijoje, Kalėjimų departamente ar

jam pavaldžioje įstaigoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės

veiklos vertinimo pradžios pranešama pareigūnui.

9.

Kvalifikacijos vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti

labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai.

10.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai

gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam

pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti

pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją, jeigu ji dar nebuvo suteikta;

2) suteikti

pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;

3) palikti tą

pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos

dydžio vienkartinį priedą.

kurio tarnybinę veiklą kvalifikacijos vertinimo komisija įvertino gerai, iki

vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia.

12.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą

patenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar jam

pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti

pareigūnui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę kategoriją arba panaikinti jo

turimą 3 kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti pareigūno kvalifikaciją;

2) tobulinti

pareigūno kvalifikaciją.

13.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą

nepatenkinamai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar šiam

departamentui pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) panaikinti

pareigūno turimą kvalifikacinę kategoriją ir tobulinti jo kvalifikaciją;

2) tobulinti

pareigūno, neturinčio kvalifikacinės kategorijos, kvalifikaciją;

3) atlikti

pareigūno neeilinę atestaciją.

14.

Kvalifikacijos vertinimo komisija, įvertinusi pakaitinio pareigūno tarnybinę

veiklą labai gerai, teisingumo ministrui, Kalėjimų departamento direktoriui ar

jam pavaldžios įstaigos direktoriui siūlo:

1) suteikti

pareigūnui 3 kvalifikacinę kategoriją;

2) palikti

pareigūnui turimą kvalifikacinę kategoriją ir skirti jam pareiginės algos

dydžio vienkartinį priedą.

15.

Kvalifikacijos vertinimo komisija nėščių ir krūtimi maitinančių pareigūnių ir pareigūnų,

išėjusių vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sueis 3 metai, tarnybinę veiklą

vertina tik jų prašymu.

sprendimus, priimtus pagal kvalifikacijos vertinimo komisijos pasiūlymus, ir

sprendimus dėl kvalifikacinių kategorijų, nurodytus šio straipsnio 5 dalyje,

per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali apskųsti

teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo

nustatyta tvarka.

kvalifikacinių kategorijų suteikimo taisykles, taip pat konkrečius reikalavimus

kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato ir kvalifikacijos vertinimo

komisijos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.

DVYLIKTASIS

SKIRSNIS

PAREIGŪNŲ

SOCIALINĖS GARANTIJOS

45

straipsnis. Pareigūnų pensijos

Pareigūnų

aprūpinimo pensijomis tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų

įstatymas ir kiti įstatymai.

46 straipsnis.

Pareigūnų atostogos

tokia kasmetinių atostogų trukmė pareigūnams, atsižvelgiant į pareigūno

tarnybos stažą:

1) 30

kalendorinių dienų – ištarnavusiems iki 10 metų;

2) 35

kalendorinės dienos – ištarnavusiems nuo 10 iki 15 metų;

3) 40

kalendorinių dienų – ištarnavusiems nuo 15 iki 20 metų;

4) 45

kalendorinės dienos – ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų.

iki 10 metų pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų arba

neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių

dienų atostogos.

kasmetinės atostogos suteikiamos už kalendorinius metus. Pirmaisiais

kalendoriniais tarnybos metais atostogų trukmė apskaičiuojama proporcingai

išdirbtam laikui.

dirbantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys,

sergantys infekcinėmis ligomis, kasmetinių atostogų trukmė, nustatyta šio

straipsnio 1 dalyje, pailginama 10 kalendorinių dienų.

atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų svarbių aplinkybių gali būti

suteikiamos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo ir pareigūno susitarimu.

atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Europos Parlamento, Respublikos Prezidento ar

savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.

pagal šio statuto 38 straipsnį perkeliamam į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje

vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų atostogų dėl pareigūno perkėlimo į kitas

pareigas. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo

užmokestis. Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį moka įstaiga, į kurią pareigūnas

perkeltas.

atostogų rūšis, trukmę ir jų suteikimo pareigūnams tvarką nustato šis statutas

ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

47

straipsnis. Pareigūnų tarnybos stažas

tarnybos stažas (toliau – tarnybos stažas) skaičiuojamas tarnybos pradžia

laikant jo priėmimo į tarnybą datą, į tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp

jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinį

tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros

sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente (Pataisos

reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžiose

įstaigose ir valstybės įmonėse), jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse

ir Lietuvos muitinėje laiką nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso

įgijimo dienos;

2) darbo įstaigose ir organizacijose laiką, jeigu pareigūnas buvo

nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto

apsaugos ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo departamento pareigūnų

(kadrų) rezervą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (personalo) rezervą;

3) nuteisto pareigūno

ar kario bausmės atlikimo laiką, jeigu vėliau jis išteisintas;

4) faktinį

tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus

reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir

batalionuose) laiką – Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) darbo

policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos,

valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose, Kalėjimų

departamente (Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos ir

jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse) ir jam pavaldžiose

įstaigose ir valstybės įmonėse laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu

vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

6) darbo laiką,

dirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinio vadovu, gaisrininku,

gaisrininku vairuotoju Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šis

darbuotojas buvo paskirtas statutiniu priešgaisrinės apsaugos pareigūnu;

7) vieną

tarnybos ar darbo dieną Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento

struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – kaip 3 tarnybos dienas;

8) asmeniui,

pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje,

ir asmeniui, pradėjusiam tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio

saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

9) mokymosi

vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose

vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų),

saugumo ir karo mokyklose laiką. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių

mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos stažą Vyriausybės nustatyta

tvarka. Į tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose,

aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę

asmenys yra priimti į tarnybą per 3 mėnesius, neįskaitant ligos, nėštumo ir

gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo

kariniuose mokymuose trukmės;

10) vieną

tarnybos dieną tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu: taikos

įvedimo misijose – kaip 3 tarnybos dienas, taikos palaikymo misijose ir

patarėjų bei stebėtojų misijose – kaip 2 tarnybos dienas;

11) pareigūno

laikinojo nedarbingumo laiką, atostogų laiką, taip pat buvimo Vidaus reikalų

ministerijos personalo žinioje laiką;

12) tarnybos

stažą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje, einant valstybės

tarnautojo pareigas.

stažas, kai pareigūnas eina pareigas ne vienu metu, sudedamas.

į tarnybos stažą, pareigūnui nustatoma šio statuto 46 straipsnyje nurodytų

kasmetinių atostogų trukmė.

48 straipsnis. Kompensacijos pareigūno

mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais

žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų

departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10

metų (120 mėnesių) žuvusio pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši

kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pareigūno šeimos

nariui. Žuvusysis laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40

minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) dydžių, arba jį laidojančiam asmeniui

išmokama 40 MGL dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti.

Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

šeimos nariais laikomi vaikas (vaikai), įskaitant gimusius po jo žūties arba

mirties, ir įvaikis (įvaikiai), kol jiems sukaks 18 metų, o besimokantieji

nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių ir bendrojo

lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose – kol jiems sukaks 24 metai, taip pat

sutuoktinis, tėvai (įtėviai).

kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas arba jeigu tai

susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose,

atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį,

išmokama kompensacija:

1) dėl sveikatos

sutrikdymo netekusiam 75–100 procentų darbingumo – 60 jo vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio;

2) dėl sveikatos

sutrikdymo netekusiam 60–70 procentų darbingumo – 48 jo vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio;

3) dėl sveikatos

sutrikdymo netekusiam 45–55 procentų darbingumo ir pagal Medicinos centro

išduotą sveikatos būklės patikrinimo išvadą negalinčiam eiti pareigūno pareigų

Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose – 36 jo vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio;

4) sunkaus

sveikatos sutrikdymo atveju – 24 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

5) apysunkio

sveikatos sutrikdymo atveju – 18 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

6) lengvo

sveikatos sutrikdymo atveju – 12 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio.

kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6

punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir

darbingumo lygis, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4,

5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3

punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį,

skirtumas.

žūties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3

dalyse, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo

užmokestį.

žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba

Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, nustatoma Kalėjimų

departamento direktoriaus nustatyta tvarka.

sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį teisės aktų nustatyta tvarka nustato

Medicinos centras, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos.

kompensuojama padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri

yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos tyrimo metu. Ši

kompensacija išmokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

49 straipsnis.

Kompensacijų nemokėjimas

Šio statuto 48

straipsnyje nurodytos kompensacijos nemokamos, jeigu:

1) pareigūnas

žuvo arba sutrikdė savo sveikatą darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;

2) pareigūnas

žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl apsvaigimo nuo alkoholio, narkotinių,

psichotropinių ar kitokių medžiagų;

3) pareigūnas

nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia sutrikdė savo sveikatą;

4) pareigūnas

žuvo arba sutrikdė savo sveikatą dėl eismo įvykio vairuodamas transporto

priemonę, kai neturėjo teisės ją vairuoti, arba perdavė ją vairuoti asmeniui,

apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitokių medžiagų arba

neturinčiam teisės ją vairuoti;

5) pareigūno

sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ir tai nesusiję su tarnybinių pareigų

ėjimu.

50

straipsnis.

Kitos kompensacijos

kuris paskyrimo vietoje arba laikino perkėlimo eiti kitas pareigas kitoje

gyvenamojoje vietovėje neturi gyvenamosios patalpos, Valstybės tarnybos

įstatymo nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.

Pareigūnui, kuris laikinai perkeltas eiti kitas pareigas kitoje

gyvenamojoje vietovėje, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos

kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pareigūnui gyvenamosios patalpos

nuomos išlaidas, taip pat vienkartinę negrąžinamą Vyriausybės nustatytos

minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išmoką skiria įstaiga, į kurią

jis laikinai perkeltas eiti kitas pareigas.

kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos narių ligos ar

mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA

dydžio pašalpa. Pašalpą skiria įstaigos, kurioje pareigūnas tarnauja,

direktorius iš įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos direktoriui pašalpa skiriama iš

jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų.

kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu

tarnybos tikslais, kompensuojamos važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi.

Pareigūnų važiavimo išlaidų kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo

išlaidų kompensacijos dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3 dalies redakcija nuo 2014 m. sausio 1

d.:

kuris pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu

tarnybos tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kompensuojamos

važiavimo išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Pareigūnų važiavimo išlaidų

kompensavimo taisykles ir maksimalų važiavimo išlaidų kompensacijos dydį

nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

gali būti vežami į tarnybos vietą tarnybiniu transportu. Pareigūnų vežimo į

tarnybos vietą tvarką ir taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-535,

2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6782 (2009-12-22)

Nr. XI-948,

2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4302 (2010-07-13)

Nr. XI-1724,

2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7039 (2011-12-08)

Nr. XII-118,

2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7996 (2012-12-31)

51 straipsnis.

Pareigūnų sveikatos priežiūra

sveikatos priežiūros paslaugos pareigūnams teikiamos asmens sveikatos

priežiūros įstaigose, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ministerija, taip pat