Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, atsakomybę už turtinę žalą, nustato kelių transporto priemonių vairuotojų, vežančių krovinius arba keleivius tarptautiniais maršrutais, komandiravimo ypatumus.

Šio kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.

Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines.

Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi.

Autobusas – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą.

Troleibusas – autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija.

Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.

Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą, pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus.

Neteko galios 2009-12-28.

Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės.

Krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais.

Priekaba – transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė.

Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

Kelių transporto priemonės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, tarptautinėms organizacijoms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims, negali būti perleista kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir tarptautinėms organizacijoms.

Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Neteko galios 2009-12-28.

Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos.

Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

Vežimų organizavimas – techninių ir organizacinių vežimo sąlygų ir keleivio, krovinio ar (ir) bagažo siuntėjo, gavėjo ir vežėjo teisinių santykių nustatymas.

Vežėjas – įmonė, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 dalyje.

Keleivių vežimo organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padalinys, sudarantis technines sąlygas vežėjui ir keleiviui elektroninių ryšių priemonėmis susitarti dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.

Taksi dispečerinė – taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdytojams, kurie yra sudarę sutartis su šiuo centru.

Keleivių vežimo organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio. Taksi dispečerinė negali vykdyti keleivių vežimo organizatoriaus veiklos.

Profesinė vežimo kelių transportu veikla suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 3 dalyje. Profesinei vežimo kelių transportu veiklai, išskyrus keleivių vežimą už atlygį lengvaisiais automobiliais, vadovauja transporto vadybininkas arba, kai transporto vadybininkas laikinai nėra paskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamų kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių nurodytais atvejais, – vežėjo vadovas ar vežėjo paskirtas kitas atsakingas atstovas (toliau – vežėjo vadovas). Transporto vadybininkas laikomas paskirtu, kai apie jo paskyrimą vadovauti profesinei vežimo kelių transportu veiklai yra informuota Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija) šio kodekso nustatyta tvarka ir terminais.

Profesinę vežimo kelių transportu veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys šio straipsnio 2 dalyje nurodytą galiojančią licenciją ar leidimą.

Licencijų ir leidimų rūšys:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta  licencija ar leidimas nereikalingi:

Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turinčiam vežėjui, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus, išduodamos licencijos kopijos, kurios turi būti naudojamos vykdant profesinę vežimo kelių transportu veiklą. Laikoma, kad licencijos kopija yra naudojama, kai Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje ji yra susieta su konkrečia vežėjo kelių transporto priemone. Šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją turintys vežėjai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą ir licencijų kopijų kitiems asmenims. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

Viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei, kuri yra įregistruota Lietuvos Respublikoje, turi transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus ir kuri valdoma ar naudojama vežėjo nuosavybės, patikėjimo teise ar pagal išperkamosios nuomos, nuomos ar lizingo sutartį ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, neteikiant vairavimo ar techninės priežiūros paslaugos.

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali naudoti krovinines transporto priemones, kurias jis išsinuomoja iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusių įmonių, su sąlyga, kad:

Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali savo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas ar naudojamas krovinines transporto priemones išnuomoti kitų Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose įsisteigusioms įmonėms.

Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus.

Vidaus vežimas yra kelių transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomas keleivių vežimas iš jų įlaipinimo vietų į išlaipinimo vietas ar krovinių gabenimas iš jų pakrovimo vietų į paskirties (iškrovimo) vietas.

Tarptautinis vežimas yra kelių transporto priemonėmis arba keliais transportavimo būdais vykdomas keleivių ar krovinių vežimas, kurio metu kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną. Tarptautiniais vežimais laikomi:

Kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys.

Ekipažo narių teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleivių ir krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

Ekipažo narių darbą ir poilsį nustato Vyriausybės tvirtinami darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte, kelių transporto priemonių vairuotojų vairavimą ir poilsį taip pat nustato Reglamentas (EB) Nr. 561/2006.

Miestuose ir didesnėse gyvenvietėse steigiamos autobusų stotys, kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius, vykstančius reguliariaisiais reisais vietinio (priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų išvykimo ir atvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys.

Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Autobusų stočių priežiūrą atlieka Transporto saugos administracija. Stočių valdytojai turi sudaryti visiems vežėjams vienodas sąlygas ir rinkodarą naudotis stočių infrastruktūra.

Jeigu autobusų stotį teisėtu pagrindu valdo savivaldybė, Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai (toliau – autobusų stoties valdytojai) ir jeigu jie vykdo keleivių vežimo už atlygį autobusais vidaus ar tarptautiniais maršrutais veiklą, kuriai vykdyti reikalinga licencija, stoties valdytojo funkcijas turi atlikti kitas stoties valdytojo padalinys, nevykdantis keleivių vežimo už atlygį autobusais vidaus ar tarptautiniais maršrutais veiklos, kuriai vykdyti reikalinga licencija.

Autobusų stoties valdytojas privalo užtikrinti, kad autobusų stoties valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo keleivių vežimo už atlygį autobusais vidaus ar tarptautiniais maršrutais veiklą, apskaitos, ir teikti komercinės veiklos finansinę informaciją finansinių ataskaitų rinkiniuose pagal 8-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės apskaitos standartą „Veiklos segmentai“ arba 34-ąjį verslo apskaitos standartą „Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“, kad būtų užtikrinama galimybė palyginti įmonės finansinių ataskaitų duomenis.

Autobusų stotys, taip pat oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių, taip pat oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, teikiamomis paslaugomis ir teikti Transporto saugos administracijai ir savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam viešojo administravimo subjektui (jeigu dėl duomenų teikimo yra sutarta) pranešimus apie tolimojo susisiekimo maršrute vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio. Šie duomenys teikiami per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą nedelsiant, o savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam viešojo administravimo subjektui (jeigu dėl šių duomenų teikimo yra sutarta) – jų nurodytu būdu per jų nustatytą terminą.

Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybės atstovaujamosios institucijos nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.

Autobusų stoties valdytojai privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai pateikiant autobusų stoties interneto svetainėje.

Autobusų stotys turi turėti Vyriausybės nustatytus bendruosius reikalavimus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms atitinkančią interneto svetainę, kurioje skelbiama keleiviams ir vežėjams aktuali informacija apie stoties veiklą, reisų tvarkaraščius ir jų pakeitimus.

Autobusų stoties darbo laiką nustato stoties administracija, atsižvelgdama į reisų tvarkaraščius. Autobusų stotyje viso stoties darbo metu turi būti prieinama naudoti:

Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje autobusų stoties darbo metu būtina teikti šias paslaugas:

Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai.

Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių miestuose, gyvenvietėse ir keliuose įrengimą ir priežiūrą reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas.

Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies susitarimai, Europos Sąjungos reglamentai, šis kodeksas ir susisiekimo ministro tvirtinamos tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės.

Jeigu pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies susitarimą numatoma keistis kelionės leidimais, kurie suteikia teisę užsienio šalyje užregistruotai transporto priemonei ar jos junginiui įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) vežti krovinį ar keleivius tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, ir (arba) vežti krovinį ar keleivius į (iš) trečiąsias (-iųjų) šalis (-ių), jų pildymo ir naudojimo taisykles nustato susisiekimo ministras.

Užsienio šalies Lietuvos Respublikai perduotus kelionės leidimus vežėjams, turintiems šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą licenciją, išduoda Transporto saugos administracija jos nustatyta tvarka. Už užsienio šalies Lietuvos Respublikai perduotų kelionės leidimų išdavimą mokama valstybės rinkliava Vyriausybės nustatyta tvarka.

Valstybinė kelių transporto priežiūra apima:

Valstybinę kelių transporto priežiūrą atlieka:

Transporto saugos administracijos valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas, Viešojo administravimo įstatymas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir susisiekimo ministro tvirtinami keleivinio kelių transporto priežiūros nuostatai.

Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus, tikrinti krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės techninius parametrus, keleivinės kelių transporto priemonės ir lengvojo automobilio, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, apipavidalinimą, krovininės ir keleivinės kelių transporto priemonės ekipažo dokumentus, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, jeigu vežėjas neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, tachografo įrašus ir komandiravimo deklaracijas. Kai komandiravimo deklaracijos patikrinimo kelyje rezultatai leidžia manyti, kad buvo įvykdytas pažeidimas, susijęs su darbo sutartimi, darbo laiko apskaita ar darbo užmokesčiu komandiravimo laikotarpiu, Transporto saugos administracija apie tai informuoja Valstybinę darbo inspekciją. Valstybinė darbo inspekcija pagal kompetenciją įvertina galimą pažeidimą ir poreikį per Vidaus rinkos informacinę sistemą kreiptis į užsienio šalies vežėją dėl šio kodekso 101 straipsnio 7 dalyje nurodytos informacijos pateikimo, o šiam nepateikus, – į vežėjo įsisteigimo šalies kompetentingą instituciją. Transporto saugos administracijos pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (arba) duomenis, ir, nustatę pažeidimų, turi teisę siųsti transporto priemonę į tachografų techninės priežiūros dirbtuves, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai.

Savivaldybių tarnybų valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas, Viešojo administravimo įstatymas ir susisiekimo ministro tvirtinami keleivinio kelių transporto priežiūros nuostatai.

Savivaldybių tarnybų pareigūnai turi teisę savo savivaldybės teritorijoje sustabdyti ir tikrinti lengvuosius automobilius, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti keleivines kelių transporto priemones, tikrinti šių transporto priemonių apipavidalinimą, ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių tarnybų pareigūnų stabdomos kelių transporto priemonės privalo sustoti. Savivaldybių tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimų, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai.

Valstybės institucijų valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas ir šių institucijų veiklą reglamentuojantys teisės aktai:

Kai transporto priemonių patikrinimo metu tikrinant atitiktį tarptautinio vežimo reikalavimams Europos Sąjungos valstybės narės vežėjo vairuotojas nepateikia galiojančios Bendrijos licencijos kopijos arba nepateikia komandiravimo deklaracijos kopijos, užsienio šalies vežėjo vairuotojas arba Europos Sąjungos valstybės narės vežėjo vairuotojas (kai taikoma) neturi kelionės leidimo arba turimas kelionės leidimas neatitinka važiavimo pobūdžio, yra neužpildytas arba užpildytas nevisiškai ar neteisingai, turi neleidžiamų taisymų arba yra nesumokėtas kelių naudotojo mokestis ar kelių rinkliava, transporto priemonei ar jos junginiui leidžiama:

Kai transporto priemonių patikrinimo metu nustatomi toliau nurodyti pažeidimai, uždraudžiama transporto priemonei toliau vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, kol bus pašalinti nustatyti pažeidimai:

Transporto priemonei važiuoti toliau, kol bus pašalinti pažeidimai, uždraudžiama transporto priemones tikrinančiam pareigūnui pritaikius transporto priemonės sulaikymo priemones – transporto priemonės registracijos dokumentų paėmimą ir transporto priemonės nukreipimą į stovėjimo vietą. Transporto priemonei nukreipti stovėti į tam skirtą aikštelę gali būti pasitelkti kiti subjektai, o visos su tuo susijusios išlaidos, įskaitant transporto priemonės stovėjimo, saugojimo, prastovos ir krovinio perkrovimo išlaidas, tenka vežėjui.

Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas.

Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybės atstovaujamoji institucija. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.

Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka.

Keleivių vežimo reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato ir juos skelbia vežėjas Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Autobusų stotys visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (vietinio (priemiestinio), tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taiko vienodus paslaugų tarifus.

Kiti keleivių ir krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Su keleivių ir krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai.

Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone.

Bagažas – daiktai, kuriuos keleivis vežasi keleivine kelių transporto priemone arba keleivis ar kitas asmuo perduoda vežti keleivine kelių transporto priemone.

Bagažo maksimalų dydį ir svorį nustato susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Keleivių vežimą autobusais reglamentuoja šis kodeksas, taip pat susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Savivaldybės atstovaujamoji institucija, detalizuodama keleivių ir bagažo vežimo taisykles ir tvirtindama keleivių ir bagažo vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais taisykles, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse tvarkos aprašus, privalo užtikrinti, kad stotelės būtų įrengiamos tose vietose, kuriose yra užtikrintas patogus sveikatos, švietimo, mokslo, socialinių, kultūros, oro uostų, geležinkelio stočių ir kitų viešųjų paslaugų teikimas. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatoma ir gyvūnų vežimo tvarka.

Reisas – keleivių vežimas nustatytu maršrutu į vieną pusę.

Keleiviai vežami reguliariais, specialiais ir užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais. Transporto saugos administracija, tvirtindama tolimojo susisiekimo maršrutus, ir savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, tvirtindami vietinio susisiekimo maršrutus, atsižvelgia į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą.

Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų. Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, išvykimo iš stotelių laikai. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.

Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tos pačios savivaldybės teritorijoje vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas. Dėl užsakomojo reiso paslaugos užsakovas susitaria su vežėju.

Keleivių vežimo užsakomuoju reisu sutartyje turi būti nurodyta:

Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų, keleivių vykdant kombinuotąjį keleivių vežimą pagal Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso nuostatas, kai viena iš transporto rūšių, sudarančių kombinuotąjį keleivių vežimą, yra kelių transportas). Dėl specialaus reiso paslaugos su vežėju susitaria ne keleiviai, kurie tokio reiso atveju laikomi specialia keleivių grupe, o užsakovas.

Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje.

Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Miesto savivaldybė šiame straipsnyje suprantama kaip didmiestis arba tankiai apgyvendinta vietovė, kaip jie apibrėžiami 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo. Atskirais atvejais, suderinus su Transporto saugos administracija, maršrutas gali tęstis per dviejų ir daugiau gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Kai maršrutas tęsiasi per daugiau kaip dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, jo trasa negali būti ilgesnė kaip 50 km.

Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus reisų tvarkaraščius savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Vyriausybės tvirtinamos kelių eismo taisyklės.

Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatyta gatvių ir kelių trasa tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai. Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti tolimojo susisiekimo maršrutus ar keisti maršrutų reisų skaičių pagal šio straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus.

Tarptautinio susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos ir užsienio valstybės, kurios teritorijoje numatytas maršrutas, įgaliotos institucijos nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.

Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas, išskyrus šio kodekso 171 straipsnyje numatytus atvejus. Leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 182 straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis leidimų išdavimo taisyklėmis. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka.

Tolimojo susisiekimo maršrutus ir autobusų išvykimo dažnumą nustato ir Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“) skelbia Transporto saugos administracija. Nustatant tolimojo susisiekimo maršrutą, nurodomas išvykimo punktas, tarpiniai punktai, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), ir galinis punktas. Jeigu šalia nustatomo tolimojo susisiekimo maršruto 100 m atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti numatomas tarpinis punktas, kad šias įstaigas būtų lengviau pasiekti. Tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi laikantis šių kriterijų:

Savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas, gavę iš Transporto saugos administracijos informaciją apie organizuojamus ir (ar) keičiamus tolimojo susisiekimo maršrutus, per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos nustato gatves, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, ir raštu apie tai praneša Transporto saugos administracijai.

Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas per šio straipsnio 15 dalyje nustatytą terminą nenustato gatvių, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, Transporto saugos administracija gatves, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, nustato savarankiškai.

Transporto saugos administracija gali keisti, panaikinti maršrutus arba nustatyti viešųjų paslaugų teikimą šio kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka maršrutuose, kuriuose ilgiau kaip 2 mėnesius nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo nėra nė vieno vežėjo, kuriam būtų išduotas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, taip pat, įvertinusi keleivių srautus, keisti autobusų išvykimo dažnumą. Vežėjas, įvertindamas sezoninius (vasaros ir žiemos) keleivių srautų pasikeitimus, gali keisti autobusų išvykimo laikus du kartus per metus.

Leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu išduodamas, jeigu tenkinami visi Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 8 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pratęsiamas ir leidimas vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu keičiamas Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 9 straipsnyje nustatytais atvejais. Leidimo vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutu galiojimas pasibaigia Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 10 straipsnyje nustatytais atvejais.

Keleivio bilietas – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra sudaryta keleivių vežimo reguliariu reisu sutartis, arba skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą.

Bilietų rekvizitus, jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Keleivis turi teisę:

Keleivis privalo:

Neteko galios nuo 2025-04-01

Ekipažas turi teisę:

Ekipažas privalo:

Bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui ar bagažą perdavusiam asmeniui, o keleivis ar bagažą perdavęs asmuo įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

Bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas.

Bagažas į keleivinę kelių transporto priemonę priimamas ir paskirties punkte išduodamas pateikus bagažo kvitą ar keleivio bilietą.

Draudžiamų vežti ir saugoti daiktų sąrašas nustatomas Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse.

Rasti transporto priemonės salone arba stoties teritorijoje daiktai perduodami ekipažui arba autobusų stoties administracijai.

Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Krovinys – daiktai, kurie sudedami į transporto priemonę arba ant transporto priemonės ar jos dalies ir kurie nėra nuolat pritvirtinti prie kelių transporto priemonės, įskaitant krovinių vežimo priemonėse – dėžėse ir kitose pakuotėse, keičiamuosiuose kėbuluose ar ant kelių transporto priemonės uždėtuose konteineriuose – esančius daiktus.

Krovinių vežimas yra jų gabenimas kelių transporto priemonėmis iš siuntėjo nurodytos pakrovimo vietos į gavėjo paskirties (iškrovimo) vietą.

Siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jų nurodytam gavėjui.

Gavėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti krovinį.

Krovėjas – krovinio krovimo į transporto priemonę arba ant transporto priemonės ar jos dalies darbus atliekantis asmuo.

Krovinių vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio vežimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita.

Krovinių vidaus vežimo tvarką ir dalyvių santykius reguliuoja šis kodeksas ir susisiekimo ministro tvirtinamos krovinių vežimo taisyklės.

Krovinių vežimas už atlygį – vežėjo už atitinkamą užmokestį vykdoma krovinio vežimo iš siuntėjo nurodytos pakrovimo vietos į gavėjo paskirties (iškrovimo) vietą operacija. Krovinių vežimas už atlygį yra profesinė vežimo kelių transportu veikla.

Krovinių vežimas savo sąskaita – ūkio subjekto vykdoma krovinio vežimo operacija, atitinkanti šias sąlygas:

Vežimas nekomerciniais tikslais suprantamas taip, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 561/2006 4 straipsnio r punkte.

Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti.

Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

Užsakyme nurodomi šie rekvizitai:

Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų kroviniui vežti.

Užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.

Važtaraštyje siuntėjas nurodo:

Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

Neteko galios 2005-04-12.

Važtaraštis gali būti spausdintas (surašytas) popieriuje ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodyti nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu būdu. Elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas. Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindami važtaraštį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumu – važtaraščio duomenų keitimo (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas. Važtaraščio įskaitomumas reiškia, kad važtaraštis yra įskaitomas (perskaitomas) ir pateiktas taip, kad visą jo turinį galima aiškiai įskaityti popieriuje arba ekrane, kad nereikėtų papildomo interpretavimo ar nagrinėjimo. Elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinami bent vienu iš šių būdų:

Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį.

Jeigu važtaraštis yra neelektroninis, surašomi trys jo egzemplioriai. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis lieka pas vežėją. Antrasis ir trečiasis važtaraščio egzemplioriai turi lydėti krovinį ir turi būti pateikti valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančio pareigūno prašymu. Šalių susitarimu gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių. Elektroninio važtaraščio surašomas vienas egzempliorius.

Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu.

Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas – krovinį.

Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje.

Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas.

Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje.

Siuntėjas atsako už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį teisingumą. Jei dėl to, kad šie duomenys buvo klaidingi, netikslūs ar ne visi, vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių, siuntėjas turi juos atlyginti.

Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje, vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.

Krovinio siuntėjas ar ekspeditorius arba krovėjas, kai siuntėjo ar ekspeditoriaus pakrovimo vietoje nėra, prieš pateikdamas krovinį vežėjui, privalo įsitikinti, kad vežėjas turi Europos Sąjungoje arba Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licenciją vežti krovinius, jeigu jis yra Europos Sąjungos valstybės narės vežėjas, arba važiavimo pobūdį atitinkantį kelionės leidimą, jeigu jis yra užsienio šalies vežėjas arba Europos Sąjungos valstybės narės vežėjas, kai taikoma kelionės leidimų sistema, taip pat komandiravimo deklaracijos kopiją, kai vežėjo vairuotojas buvo komandiruotas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Krovinio siuntėjas ar ekspeditorius arba krovėjas, kai siuntėjo ar ekspeditoriaus pakrovimo vietoje nėra, įvertinęs transporto priemonės ar jų junginio techninius parametrus, prieš pateikdamas krovinį vežėjui arba prieš išvykstant transporto priemonei ar jų junginiui iš pakrovimo vietos, privalo įsitikinti, kad vežėjas turi leidimą naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (arba) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nustatyta tvarka ir jame nurodyta informacija atitinka faktinius duomenis.

Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarime.

Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys turi būti nuvežtas gavėjui per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimuose terminą.

Atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi.

Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento.

Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčai, gali būti kviečiamas ekspertas.

Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sugadinus jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį.

Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra, vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Negavęs siuntėjo nurodymo, vežėjas grąžina krovinį siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti krovinį laikinai saugoti.

Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms.

Kroviniai ženklinami kelių eismo ir kitų taisyklių nustatyta tvarka.

Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR).

Pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Vežantis krovinį savo sąskaita vežėjas privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą vykdančių pareigūnų prašymu pateikti važtaraštį, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį, atitinkantį susisiekimo ministro tvirtinamose krovinių vežimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui.

Ekspeditorius – juridinis arba fizinis asmuo, kuris krovinio vežimo dokumente – konosamente, tiesioginiame konosamente ar važtaraštyje – nurodytas kaip siuntėjas ar gavėjas ir (arba) kurio vardu arba kurio naudai su vežėju yra sudaryta krovinio vežimo sutartis.

Pagal ekspedijavimo sutartį siuntėjas ar gavėjas gali pavesti ekspeditoriui atlikti veiksmus, susijusius su krovinio siuntimu ir gavimu.

Ekspeditorius, organizuodamas įvairiarūšio krovinių vežimo operacijas, vežėjui turi įteikti deklaraciją, kurioje nurodoma vežamo konteinerio arba nuimamojo kėbulo masė, taip pat turi suteikti galimybę vežėjui susipažinti su visais kitais ekspeditoriaus turimais dokumentais, susijusiais su įvairiarūšio krovinių vežimo operacija.

Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės.

Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleiviui kelių transporto priemonėje arba įsėdimo ar išlipimo iš jos metu, neatsižvelgiant į tai, ar kelių transporto priemonė atliko vežimą, ar ne.

Vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti kelių transporto priemonės valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.

Vežimu laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.

Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.

Krovinio ar bagažo praradimu laikomas jų nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.

Vežėjas padarytą žalą kroviniui ar bagažui, kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.

Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė.

Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis ar asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę.

Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokių kainų nėra, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.

Kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.

Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji.

Vežėjas, pažeidęs keleivio, bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiesčio maršrutais), privalo atlyginti keleiviui, krovinio siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

Vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, transporto priemonės gedimo, gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei, šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.

Žalą, padarytą keleiviui, bagažui ar kroviniui susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina transporto priemonės, dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas, valdytojas.

Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai nukentėjusiesiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį.

Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu yra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jeigu vežėjas įrodys, kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.