LegalizeLietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas
Priežiūros institucija:
1) turi teisę iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonės gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) turi teisę atlikti Lietuvos Respublikoje įsteigto filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) turi teisę dalyvauti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos atliekamame Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonės filialo Lietuvos Respublikoje patikrinime;
4) turi teisę šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės veikla gali pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 3 dalyje;
5) gavusi šio įstatymo 219 straipsnyje numatytą prašymą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, neatsižvelgdama į kitas šio straipsnio nuostatas, privalo taikyti poveikio priemones, nurodytas šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose;
6) teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonei ar jos filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ir perdraudimo įmonei priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;
2) skirti administracines nuobaudas kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovui, reikalauti, kad jis būtų pakeistas;
3) šio įstatymo 207 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka ir kai yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymas, areštuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, esantį Lietuvos Respublikoje;
4) laikinai ar visam laikui uždrausti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.
Kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonė pažeidžia jai taikomus Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepateikia informacijos priežiūros institucijai arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė vykdo rizikingą veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, priežiūros institucija pirmiausia įspėja šią įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustato šių pažeidimų pašalinimo terminus. Jeigu pažeidimai nepašalinami priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka, priežiūros institucija privalo apie tai pranešti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai ir prašyti, kad ši imtųsi visų teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti.
Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 4 dalyje numatytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemones, numatytas šio straipsnio 3 dalies 2 ir 4 punktuose. Kai neatidėliotinai būtina, priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalies nuostatas.
Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, dėl kurio ji taikoma, turinį, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonei ir draudimo sistemos saugumui, stabilumui ir patikimumui. Apie taikomą poveikio priemonę priežiūros institucija raštu praneša kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo ar perdraudimo įmonei ir išsamiai nurodo šios priemonės taikymo motyvus.
Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.
210 straipsnis. Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų veiklos priežiūra
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkų, teikiančių paslaugas Lietuvos Respublikoje, ar šių tarpininkų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų draudimo tarpininkavimo veiklos priežiūrą atlieka šios valstybės narės kompetentinga institucija. Nepaisant šios nuostatos, priežiūros institucija turi šiame straipsnyje nustatytas teises ir pareigas.
Priežiūros institucija turi teisę:
1) gauti informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininko ar jo įsteigto filialo;
2) atlikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininko filialo patikrinimus šio įstatymo 212 straipsnyje nustatyta tvarka;
3) dalyvauti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos atliekamame šios Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininko filialo patikrinime;
4) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais, taip pat kai pablogėja kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininko įmonės filialo finansinė būklė ir ji nebeatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ar nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai arba kyla tokio pablogėjimo ar pažeidimo grėsmė ar kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininko ar jo filialo rizikinga veikla gali pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, taikyti poveikio priemones, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje;
5) teikti rekomendacijas ir privalomus nurodymus Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkui ar jo įsteigtam filialui dėl jų veiklos Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija turi teisę taikyti šias poveikio priemones kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkui ar jo filialui:
1) įspėti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininką dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;
2) įstatymų nustatyta tvarka skirti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininko filialo Lietuvos Respublikoje vadovui administracines nuobaudas;
3) reikalauti pakeisti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininko filialo Lietuvos Respublikoje vadovą ar darbuotojus, vykdančius tarpininkavimo veiklą;
4) šio įstatymo 207 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu areštuoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininko ar jo filialo turtą, esantį Lietuvos Respublikoje;
5) laikinai ar visam laikui uždrausti draudimo tarpininko veiklą Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija parenka poveikio priemonę atsižvelgdama į pažeidimo, dėl kurio taikoma ši priemonė, turinį, šio pažeidimo ir taikomos priemonės pasekmes kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo tarpininkui ar jo filialui. Apie taikomą poveikio priemonę nedelsiant pranešama kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.
Sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.
211 straipsnis. Priežiūros institucijos teisės į informaciją, susijusios su perdraudimo ir perdraudimo tarpininkavimo veikla
Šio straipsnio nuostatos taikomos:
1) Lietuvos Respublikos perdraudimo įmonėms;
2) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių perdraudimo įmonėms, kurios sudaro sutartis neįsisteigusios Lietuvos Respublikoje ar įsteigusios filialus Lietuvos Respublikoje;
3) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių perdraudimo tarpininkams, kurie sudaro perdraudimo sutartis neįsisteigę Lietuvos Respublikoje ar įsteigę filialus Lietuvos Respublikoje.
Priežiūros institucija turi teisę gauti iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų informaciją ir atlikti Lietuvos Respublikos perdraudimo įmonių ar asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, filialų ir atstovybių Lietuvos Respublikoje patikrinimus.
Lietuvos Respublikos perdraudimo įmonės ir užsienio valstybių perdraudimo įmonių filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo viešai paskelbti metinių finansinių ataskaitų rinkinius, patikrintus audito įmonės.
Jeigu nevykdomi šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, priežiūros institucija turi teisę laikinai apriboti ar visam laikui uždrausti Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms ar užsienio valstybių draudimo įmonių filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, sudaryti perdraudimo sutartis su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis arba per šiuos asmenis.
Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai Lietuvos Respublikos perdraudimo įmonei.
212 straipsnis. Priežiūros institucijos rengiami patikrinimai
Priežiūros institucija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų, kaip laikomasi šio įstatymo ir jo pagrindu priimtų teisės aktų.
Patikrinimų atlikimo tvarką nustato priežiūros institucija.
Priežiūros institucija turi teisę rengti patikrinimus:
1) Lietuvos Respublikos draudimo, perdraudimo įmonių ir draudimo tarpininkų įmonių;
2) Lietuvos Respublikos draudimo, perdraudimo įmonių ir draudimo tarpininkų filialų, įsteigtų kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, prieš tai pranešusi šios valstybės narės kompetentingai institucijai ir sudariusi sąlygas šios institucijos atstovams dalyvauti patikrinime;
3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininko filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, šios valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu ir sudariusi sąlygas šios institucijos atstovams dalyvauti patikrinime;
4) užsienio valstybės draudimo, perdraudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, prieš tai pranešusi tos valstybės kompetentingai institucijai ir sudariusi sąlygas šios institucijos atstovams dalyvauti patikrinime;
5) asmenų, su kuriais draudimo, perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo, perdraudimo įmonės filialas sudarė šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytas sutartis;
6) įmonių, nurodytų šio įstatymo 48 straipsnio 2 dalyje;
7) asmenų, kurie neteisėtai verčiasi draudimo, perdraudimo įmonės ar draudimo tarpininkų veikla ar kurie yra susiję su šio įstatymo ar jo pagrindu priimtų teisės aktų pažeidimais.
Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi teisę:
1) gauti tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, reikalauti, kad šie asmenys ar jų atstovai atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio tarnautojo tarnybines patalpas;
2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir priežiūros institucijos sprendimą, atlikti patikrinimą, laisvai įeiti į juridinių asmenų patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus, kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų ar ekspertų gauti išvadas;
3) išreikalauti ar pasidaryti apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, kitų dokumentų ir informacijos kopijas;
4) laikinai, ne ilgiau kaip vienam mėnesiui, paimti tikrinamų juridinių asmenų dokumentus, kurie gali būti naudojami kaip pažeidimo įrodymai, palikdami motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo ir dokumentų poėmio aktą;
5) pateikę priežiūros institucijos sprendimą, gauti iš kredito ir finansų įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu juridiniu asmeniu, kopijas.
Priežiūros institucijos teisės atlikti užsienio valstybėse įsteigtų Lietuvos Respublikos draudimo įmonių, perdraudimo įmonių ar draudimo tarpininkų įmonių filialų ir kitų asmenų patikrinimus apibrėžiamos bendradarbiavimo sutartyse su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms teisėms įgyvendinti priežiūros institucijos tarnautojai Lietuvos Respublikoje gali pasitelkti policijos pareigūnų.
213 straipsnis. Draudimo ir perdraudimo taisyklės ir kita informacija
Priežiūros institucija neturi teisės reikalauti, kad draudimo ir perdraudimo taisyklės ir kiti sąlygų aprašai, draudimo ir perdraudimo įmokų tarifai ir kiti dokumentai, naudojami draudimo ir perdraudimo sutartiniams santykiams, o gyvybės draudimo ir perdraudimo atveju – ir aktuarinė informacija, naudojama skaičiuojant draudimo ir perdraudimo įmokų tarifus ir (ar) draudimo ir perdraudimo techninius atidėjinius, būtų teikiami išankstiniam patvirtinimui ar periodiškai.
Priežiūros institucija, kreipdamasi į draudiką ar perdraudiką, turi teisę pareikalauti, kad šis pateiktų draudimo ar perdraudimo taisykles ir kitus sąlygų aprašus, draudimo ar perdraudimo įmokų tarifus ar kitus dokumentus, naudojamus draudimo ar perdraudimo sutartiniams santykiams, o gyvybės draudimo ar perdraudimo atveju – ir aktuarinę informaciją, naudojamą skaičiuojant draudimo ar perdraudimo įmokų tarifus ir (ar) draudimo ar perdraudimo techninius atidėjinius. Priežiūros institucija turi teisę tikrinti, ar šie pateikti dokumentai ir informacija atitinka teisės aktų, reglamentuojančių draudimo ir perdraudimo sutartinius santykius, nuostatas, o gyvybės draudimo ir perdraudimo atveju – ir teisės aktų nuostatas dėl Lietuvos Respublikos draudimo ar perdraudimo įmonės ir užsienio valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo, įsteigto Lietuvos Respublikoje, taikomų aktuarinių principų. Reikalavimas pateikti šioje dalyje nustatytą informaciją negali būti išankstinė draudiko ir perdraudiko veiklos sąlyga. Priežiūros institucijai draudžiama nustatyti periodinį šios informacijos pateikimą.
214 straipsnis. Vartotojų ginčų su draudiku nagrinėjimas
Vartotojų ginčai su draudiku nagrinėjami Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS KOMISIJA ir kitų Europos Sąjungos valstybIŲ narIŲ KOMPETEnTINGOMIS INSTITUCIJOMIS
215 straipsnis. Bendradarbiavimas tiesioginio draudimo ir perdraudimo priežiūros klausimais
Priežiūros institucija privalo glaudžiai bendradarbiauti su Europos Komisija ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis tiesioginio draudimo ir perdraudimo priežiūros Europos Sąjungoje tobulinimo klausimais.
Priežiūros institucija privalo informuoti Europos Komisiją apie esminius sunkumus, kurie kyla taikant Europos Sąjungos direktyvų pagrindu priimtų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, ir kartu su Europos Komisija ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis analizuoti susidariusias problemas siekdamos rasti tinkamą šių problemų sprendimo būdą.
216 straipsnis. Informacija apie privalomąjį draudimą
Priežiūros institucija privalo informuoti Europos Komisiją apie privalomąjį draudimą Lietuvos Respublikoje, nurodydama:
1) teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį draudimą;
2) informaciją, kuri privalo būti privalomojo draudimo liudijime.
Lietuvos Respublikoje yra pripažįstami kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių privalomojo draudimo liudijimai ir kitokie sertifikatai, kurių turinys atitinka reikalavimus, Europos Komisijos paskelbtus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
217 straipsnis. Informacija, susijusi su užsienio valstybių asmenimis
Priežiūros institucija privalo informuoti Europos Komisiją ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas apie:
1) draudimo veiklos licencijos išdavimą draudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra užsienio valstybės juridinio asmens ar asmenų dukterinė įmonė. Šiuo atveju priežiūros institucija taip pat turi pateikti informaciją apie grupės, į kurią įeina dukterinė draudimo įmonė, struktūrą;
2) užsienio valstybės juridinio asmens ar asmenų įgytas draudimo įmonės akcijas, jeigu ši įmonė tampa dukterine draudimo įmone.
Priežiūros institucija privalo informuoti Europos Komisiją apie esmines kliūtis ir sunkumus, kuriuos patiria Lietuvos Respublikos draudimo įmonės užsienio valstybėse.
Europos Komisijos reikalavimu priežiūros institucija privalo laikinai sustabdyti procedūras dėl:
1) leidimų užsienio valstybės draudimo įmonės filialo veiklai Lietuvos Respublikoje išdavimo ar draudimo veiklos licencijos išdavimo draudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra užsienio valstybės juridinio asmens ar asmenų dukterinė įmonė;
2) leidimų įsigyti draudimo įmonės akcijų išdavimo užsienio valstybės juridiniam asmeniui ar asmenims, tiesiogiai ar netiesiogiai po šio akcijų įsigijimo turėsiančiam ar turėsiantiems dukterinę draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytos procedūros sustabdomos ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau Europos Komisijos reikalavimu priežiūros institucija privalo šį terminą pratęsti.
Šio straipsnio 3 dalies nuostatos netaikomos tokiu atveju, kai kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtos užsienio valstybių juridinių asmenų dukterinės draudimo įmonės ar šių draudimo įmonių dukterinės draudimo įmonės steigia dukterinę draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje ar ketina įsigyti draudimo įmonės Lietuvos Respublikoje akcijų.
Europos Komisijos prašymu priežiūros institucija privalo informuoti Europos Komisiją apie:
1) visus prašymus dėl leidimų užsienio valstybių draudimo įmonių filialų veiklai Lietuvos Respublikoje išdavimo ar prašymus išduoti draudimo veiklos licenciją draudimo įmonei, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai yra užsienio valstybės juridinio asmens ar asmenų dukterinė įmonė;
2) užsienio valstybės juridinio asmens ar asmenų prašymus įsigyti draudimo įmonės akcijų, po šio akcijų įsigijimo tiesiogiai ar netiesiogiai turėsiančiam ar turėsiantiems dukterinę draudimo įmonę Lietuvos Respublikoje.
Informacijai, susijusiai su užsienio valstybių asmenimis, vykdančiais perdraudimo veiklą, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos.
218 straipsnis. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija paprašo priežiūros institucijos nuomonės apie kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prižiūrimos draudimo įmonės ketinimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartis Lietuvos Respublikos draudimo įmonei, priežiūros institucija privalo per 3 mėnesius pranešti apie prieštaravimą ar neprieštaravimą dėl teisių ir pareigų perleidimo.
Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimui tik tuo atveju, kai po perdavimo nebus išlaikyta teisės aktų reikalaujama Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialo Lietuvos Respublikoje mokumo atsarga.
219 straipsnis. Poveikio priemonės
Gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informaciją apie šios valstybės draudimo įmonei taikomus turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu apribojimus ir prašymą taikyti tokius apribojimus Lietuvos Respublikoje, priežiūros institucija privalo priimti sprendimą dėl šių apribojimų (turto arešto) taikymo Lietuvos Respublikoje.
Gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informaciją, kad šios valstybės draudimo įmonei panaikintas draudimo veiklos licencijos galiojimas, priežiūros institucija privalo priimti sprendimą uždrausti šiai draudimo įmonei vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje.
220 straipsnis. Intervencinės priemonės
Lietuvos Respublikoje be jokių papildomų formalumų visiškai pripažįstamos kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų taikomos intervencinės priemonės, turėsiančios ar galinčios turėti pasekmių Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, net jeigu Lietuvos Respublikoje nėra numatytos tokio pobūdžio intervencinės priemonės arba šių intervencinių priemonių taikymas Lietuvos Respublikoje yra siejamas su tam tikrų papildomų sąlygų įgyvendinimu ir šios sąlygos nėra įgyvendintos.
Kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų taikomos intervencinės priemonės Lietuvos Respublikoje įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informaciją apie priimtą sprendimą taikyti intervencines priemones, atsižvelgdama į intervencinės priemonės galimą poveikį Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, turi teisę paskelbti gautą informaciją „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
221 straipsnis. Papildoma priežiūra
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu priežiūros institucija privalo pati patikrinti papildomai priežiūrai reikšmingą informaciją arba leisti šiai institucijai, jos nurodytai audito įmonei ar kitam ekspertui atlikti papildomai priežiūrai reikšmingos informacijos patikrinimą Lietuvos Respublikoje:
1) su kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmone ar perdraudimo įmone susijusiose įmonėse;
2) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės dukterinėje įmonėje;
3) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojančioje įmonėje;
4) kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės patronuojančios įmonės dukterinėse įmonėse.
Kai priežiūros institucija kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu atlieka informacijos, reikšmingos papildomai priežiūrai, patikrinimą, kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos atstovai turi teisę dalyvauti šiame patikrinime.
222 straipsnis. Likvidavimas ir bankrotas
Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos informaciją apie priimtą sprendimą likviduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonę ar iškelti jai bankroto bylą, atsižvelgdama į šio sprendimo galimą poveikį Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams asmenims, turi teisę paskelbti gautą informaciją „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
Sprendimas likviduoti kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonę ir jos filialus Lietuvos Respublikoje be jokių papildomų formalumų pripažįstamas Lietuvos Respublikoje ir įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Kitos Europos Sąjungos valstybės narės valstybės institucijos ar kito subjekto paskirtas į šio įstatymo 158 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas asmuo, ketinantis veikti Lietuvos Respublikoje, privalo turėti sprendimo dėl paskyrimo vertimą į lietuvių kalbą. Legalizacijos ir kitų panašių formalumų nereikalaujama.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys ar jų atstovai, paskirti kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikoje turi teisę atlikti visus veiksmus, kuriuos jie turi teisę atlikti šioje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
XI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
223 straipsnis. Kiti reikalavimai draudimo įmonėms
Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, naudojasi teisėmis ir vykdo pareigas pagal šias sutartis iki šių sutarčių pabaigos. Šių draudimo sutarčių šalys negali keisti iki 2004 m. sausio 1 d. sudarytos gyvybės draudimo sutarties termino nustatydamos ilgesnį gyvybės draudimo sutarties terminą. Veikiančios ne gyvybės draudimo įmonės, turinčios galiojančių gyvybės draudimo sutarčių, privalo vadovautis priežiūros institucijos nurodymais dėl gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo veiklos atskiro administravimo.
224 straipsnis. Piniginis vienetas
Visi šiame įstatyme eurais nurodyti dydžiai išreiškiami litais pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų euro ir lito santykį.
Šiame įstatyme eurais nurodytus dydžius, kurių indeksavimą numato Europos Sąjungos teisės aktai, indeksuoja priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos vartotojų kainų indeksą, skelbiamą Eurostat.
225 straipsnis. Pasaulio prekybos organizacijos narių draudimo ir perdraudimo įmonės
Pasaulio prekybos organizacijos narių draudimo įmonės, neįsteigusios filialo Lietuvos Respublikoje, turi teisę sudaryti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 5, 6, 11, 12 punktuose išvardytų draudimo grupių savanoriškojo draudimo sutartis ir laivais (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) ir skraidymo aparatais vežamų krovinių savanoriškojo draudimo sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ir juridiniais asmenimis.
Galimybė užsienio valstybių, kurios yra Pasaulio prekybos organizacijos narės, draudimo įmonėms veikti šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais nesuteikia teisės užsienio valstybės draudimo įmonei paskirti atstovaujamos užsienio valstybės draudimo įmonės nurodymams ir kontrolei pavaldų ir nuolat ar ilgą laiką Lietuvos Respublikoje reziduosiantį asmenį, kuriam yra suteikti įgaliojimai sukurti teises ir pareigas užsienio valstybės draudimo įmonei.
Priežiūros institucija, atlikdama užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonės veiklos neįsteigus filialo Lietuvos Respublikoje priežiūrą, turi teisę:
1) iš užsienio valstybės draudimo įmonės gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti;
2) šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais pagrindais arba kai pažeisti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesai, taikyti poveikio priemones, nurodytas šio straipsnio 4 dalyje.
Užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonei priežiūros institucija gali taikyti šias poveikio priemones:
1) įspėti užsienio valstybės draudimo įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustatyti šių pažeidimų pašalinimo terminus;
2) laikinai ar visam laikui uždrausti užsienio valstybės draudimo įmonei sudaryti draudimo sutartis su Lietuvos Respublikos fiziniais ar juridiniais asmenimis.
Kai užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonė pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktus, nepateikia informacijos priežiūros institucijai ar vykdo rizikingą veiklą, galinčią pakenkti draudėjų, apdraustųjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir naudos gavėjų interesams, priežiūros institucija pirmiausia įspėja užsienio valstybės draudimo įmonę dėl nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktų pažeidimų ir nustato šių pažeidimų pašalinimo terminus. Jeigu pažeidimai nepašalinami priežiūros institucijos nustatytais terminais ir tvarka, priežiūros institucija privalo apie tai pranešti užsienio valstybės kompetentingai institucijai ir pareikalauti, kad ši imtųsi visų užsienio valstybės teisės aktų leidžiamų priemonių pažeidimams pašalinti.
Jeigu paaiškėja, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytos priemonės nėra pakankamos pažeidimams pašalinti, priežiūros institucija, prieš tai įspėjusi užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, kompetentingą instituciją, turi teisę taikyti poveikio priemonę, nurodytą šio straipsnio 4 dalies 2 punkte. Kai neatidėliotinai būtina, priežiūros institucija turi teisę taikyti šią poveikio priemonę neatsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalies nuostatas.
Apie taikomą poveikio priemonę priežiūros institucija raštu praneša užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, draudimo įmonei ir išsamiai nurodo šios priemonės taikymo motyvus.
Priežiūros institucija, atlikdama užsienio valstybės, kuri yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, perdraudimo įmonės, neįsteigusios filialo Lietuvos Respublikoje, veiklos priežiūrą, turi teisę priežiūros institucijos nustatyta tvarka gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti.
226 straipsnis. Užsienio valstybių, kurios nėra Pasaulio prekybos organizacijos narės, perdraudimo įmonės
Priežiūros institucija, atlikdama užsienio valstybės, kuri nėra Pasaulio prekybos organizacijos narė, perdraudimo įmonės, tiek įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, tiek neįsteigusios filialo, veiklos priežiūrą, turi teisę priežiūros institucijos nustatyta tvarka gauti informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms atlikti.
227 straipsnis. Draudimo sutartis
Šis įstatymas taikomas iš draudimo sutarties atsirandantiems ar su ja susijusiems teisiniams santykiams, atsiradusiems po 2004 m. sausio 1 d., išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis.
Jeigu iš draudimo sutarties atsirandantys ar su ja susiję teisiniai santykiai atsirado iki 2004 m. sausio 1 d., šis įstatymas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado po 2004 m. sausio 1 d.
Sutartinės prievolės, kuri vykdoma po 2004 m. sausio 1 d., vykdymą reglamentuoja šio įstatymo normos.
228 straipsnis. Draudimo rizikos vertinimas atsižvelgiant į apdraustojo lytį
Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką ir ne rečiau kaip kartą per metus atnaujina šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodytus statistinius ir aktuarinius duomenis.
Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos statistikos departamentas ir kitos valstybės institucijos bei įstaigos privalo priežiūros institucijai teikti informaciją, reikalingą įgyvendinant šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas.
Finansų ministerija informuoja Europos Komisiją apie šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Po 5 metų nuo 2007 m. gruodžio 21 d., atsižvelgdama į Europos Komisijos parengtą ataskaitą, Finansų ministerija su atitinkamomis suinteresuotomis institucijomis apsvarsto šio įstatymo 114 straipsnio 2 dalies nuostatų tikslingumą ir apie tai informuoja Europos Komisiją.
Lietuvos Respublikos
draudimo įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1964 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 64/225/EEB dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas apribojimų panaikinimo perdraudimo bei retrocesijos srityse (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 5).
1972 m. balandžio 24 d. Tarybos direktyva 72/166/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo įgyvendinimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 10).
1973 m. liepos 24 d. pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 14).
1973 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 73/240/EEB, panaikinanti įsisteigimo laisvės apribojimus vykdant tiesioginį draudimą, išskyrus gyvybės draudimą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 31).
1976 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 76/580/EEB, iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 44).
1978 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 78/473/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su Bendrijos bendruoju draudimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 64).
1978 m. liepos 25 d. ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 21).
1983 m. birželio 13 d. septintoji Tarybos direktyva 83/349/EEB, pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 58).
1983 m. gruodžio 30 d. antroji Tarybos direktyva 84/5/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 3).
1988 m. birželio 22 d. antroji Tarybos direktyva 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, apibrėžianti nuostatas, padedančias veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas, ir iš dalies keičianti Direktyvą 73/239/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 198).
1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/618/EEB iš dalies keičianti, pirmiausia dėl motorinių transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo, Direktyvą 73/239/EEB ir Direktyvą 88/357/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 252).
1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo, iš dalies keičianti Direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (trečioji ne gyvybės draudimo Direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 346).
1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/26/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 77/780/EEB ir 89/646/EEB dėl kredito įstaigų, Direktyvas 73/239/EEB ir 92/49/EEB dėl ne gyvybės draudimo, Direktyvas 79/267/EEB ir 92/96/EEB dėl gyvybės draudimo, Direktyvą 93/22/EEB dėl investicinių įmonių, Direktyvą 85/611/EEB dėl kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS), kad būtų gerinama riziką ribojanti priežiūra (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 269).
1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 151) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB (OL 2005 L 323, p. 1).
2000 m. lapkričio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/64/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB ir 93/22/EEB dėl keitimosi informacija su trečiosiomis valstybėmis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 348).
2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/17/EB dėl draudimo įmonių reorganizavimo ir likvidavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 3).
2001 m. spalio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2157/2001 dėl Europos bendrovės (SE) statuto (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 251).
2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/13/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 73/239/EEB dėl ne gyvybės draudimo įmonėms taikomų mokumo atsargos reikalavimų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 310).
2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 6 tomas, p. 3).
2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 330).
2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 340).
2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyva 2004/113/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (OL 2004 L 373, p. 37).
2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/1/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 85/611/EEB, 91/675/EEB, 92/49/EEB bei 93/6/EEB, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 94/19/EB, 98/78/EB, 2000/12/EB, 2001/34/EB, 2002/83/EB ir 2002/87/EB, siekiant sukurti naują finansinių paslaugų komitetų organizacinę struktūrą (OL 2005 L 79, p. 9).
2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/14/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 72/166/EEB, 84/5/EEB, 88/357/EEB ir 90/232/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/26/EB, susijusias su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (OL 2005 L 149, p. 14).
2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 92/49/EEB ir direktyvas 98/78/EB bei 2002/83/EB (OL 2005 L 323, p. 1).
2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/44/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL 2007 L 247, p. 1).“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ DALIA GRYBAUSKAITĖ
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).