Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo" įsigaliojimo

Redaguota: 1995 04 07

Redaguota: 1995 04

07

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos 1994.11.08

Įstatymas

Nr.1-635

Žin., 1994,

Nr.89-1711

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ

ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO

"DĖL

LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, LIETUVOS APELIACINIO

TEISMO,

APYGARDŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO, APYGARDŲ IR APYLINKIŲ

TEISMŲ VEIKLOS

TERITORIJŲ NUSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS

REFORMAVIMO" ĮSIGALIOJIMO" PAPILDYMO

2.Lietuvos

Respublikos 1995 03 28

Įstatymas Nr.

1-832

Žin., 1995,

Nr.30-682

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ

ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL

LIETUVOS

AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO,

APYGARDŲ

TEISMŲ ĮSTEIGIMO, APYGARDŲ IR APYLINKIŲ TEISMŲ

VEIKLOS

TERITORIJŲ NUSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROKURATŪROS

REFORMAVIMO" ĮSIGALIOJIMO" PAPILDYMO

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

1994 m. birželio 15 d. Nr.I-498

Vilnius

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO IR

LIETUVOS

RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO

TEISMO,

LIETUVOS APELIACINIO TEISMO, APYGARDŲ TEISMŲ

ĮSTEIGIMO,

APYGARDŲ IR APYLINKIŲ TEISMŲ VEIKLOS TERITORIJŲ

NUSTATYMO

BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS

REFORMAVIMO" ĮSIGALIOJIMO

1 straipsnis

Lietuvos

Respublikos teismų įstatymas įsigalioja nuo 1995 m.

sausio 1 dienos.

2 straipsnis

Nuo 1995  m.

sausio 1 d. netenka galios Lietuvos Respublikos

teisiniai aktai

pagal šio įstatymo priedėlį.

3 straipsnis

Lietuvos

Aukščiausiasis Teismas:

1)  pirmąja

instancija  gautas  ir  nepradėtas  nagrinėti,

paskirtas, bet

nepradėtas  nagrinėti,  atidėtas  ir  sustabdytas

bylas po 1995 m. sausio 1 d. perduoda teismams pagal teismingumą;

2)

nagrinėjamas  pirmąja instancija  bylas turi  išnagrinėti

tos pačios sudėties

teismas (teisėjai ir teismo tarėjai). Teisėjų

ir teismo  tarėjų

įgaliojimai  išlieka tol,  kol byla  bus baigta

nagrinėti  arba

jos  nagrinėjimas  bus  atidėtas.  Šiose  bylose

teismas

vadovaujasi  iki  1995  m.  sausio  1  d.  galiojusiomis

procesinėmis

normomis;

3) gautus  ir

iki  1994 m.  gruodžio  31  d.  neišnagrinėtus

priežiūrinius   protestus

dėl   apylinkių   teismų   sprendimų,

nuosprendžių,

nutarčių   ir  nutarimų   bylose,  kurios   nebuvo

nagrinėtos kasacine

tvarka, po  1995 m.  sausio 1 d. išnagrinėja

kasacine tvarka

pagal nuo  1995 m.  sausio  1  d.  galiosiančias

procesines normas.

Tokiais atvejais  laikoma, jog  kasacinė byla

jau iškelta;

4)

Aukščiausiojo   Teismo  civilinių  ir  baudžiamųjų  bylų

kolegijų

sprendimus,   nuosprendžius,  nutartis,  nutarimus  bei

Aukščiausiojo

Teismo  prezidiumo nutarimus,  dėl kurių  gauti  ir

neišnagrinėti iki  1994 m.  gruodžio 31  d. protestai  priežiūros

tvarka, po  1995 m.  sausio  1  d.  išnagrinėja  kasacine  tvarka

Aukščiausiojo

Teismo   pirmininko  sudaryta   atitinkama  penkių

teisėjų kolegija

pagal nuo  1995 m.  sausio 1  d.  galiosiančias

procesines normas.

Tokiais atvejais  laikoma, jog  kasacinė byla

jau iškelta.  Jeigu

kolegija  panaikins  sprendimą,  nuosprendį,

nutartį, nutarimą

ir nuspręs  bylą perduoti  nagrinėti iš naujo,

byla  perduodama

nagrinėti  pagal   procesiniuose   įstatymuose

nustatytą

teismingumą;

5) gautus  ir

iki  1994 m.  gruodžio  31  d.  neišnagrinėtus

priežiūrinius

skundus    dėl   apylinkių    teismų   sprendimų,

nuosprendžių,

nutarčių   ir  nutarimų   bylose,  kurios   nebuvo

nagrinėtos kasacine

tvarka, po  1995 m.  sausio  1  d.  perduoda

nagrinėti kasacine

tvarka apygardų  teismams, o  bylose,  kurios

buvo  nagrinėtos

kasacine  tvarka   -  Aukščiausiasis   Teismas

nagrinėja

kasacine   tvarka  pagal  nuo  1995  m.  sausio  1  d.

galiosiančias

procesines normas;

6) nagrinėja

kasacinius teikimus  dėl Aukščiausiojo  Teismo

kaip  pirmosios

instancijos  teismo   sprendimų,  nuosprendžių,

nutarčių ir

nutarimų laikantis  nuo     1995   m.  sausio  1  d.

galiosiančių

procesinių normų ir apskundimo terminų;

7) kasacine

tvarka nagrinėtas  ir sustabdytas arba nenagrinėtas

bylas po 1995m.

sausio  1 d.  perduoda nagrinėti  apeliacine  tvarka

apygardų teismams;

8) sustabdytas

priežiūros tvarka  pradėtas nagrinėti  bylas

dėl  apylinkių

teismų  sprendimų,   nuosprendžių,  nutarčių  ir

nutarimų po  1995 m.  sausio 1  d.  perduoda  nagrinėti  kasacine

tvarka apygardų

teismams. Tokiais atvejais laikoma, jog kasacinė

byla jau iškelta.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1995 03 28

Įstaymas Nr.1-832

Žin., 1995,

Nr.30-682

4 straipsnis

Aukščiausiojo

Teismo   plenumo  nutarimai   civilinėse   ir

baudžiamosiose

bylose negali būti skundžiami.

5 straipsnis

Asmenys,

turintys  teisę  paduoti  kasacinį  arba  atskirąjį

skundą dėl

apylinkių teismų  priimtų po  1994 m.  gruodžio 1  d.

sprendimų,

nuosprendžių,  nutarčių  ir  nutarimų,  šių  kasacinio

apskundimo terminu

turi  teisę  kreiptis  į  bylą  išnagrinėjusį

apylinkės teismą  su

pareiškimu,  jog paduosią apeliacinį skundą.

Tokiose bylose

apeliacinio skundo padavimo terminas prasideda nuo

1995 m. sausio 2 dienos.

Jeigu  šio

straipsnio  pirmojoje  dalyje  nurodytu  terminu

apylinkės teisme

negautas pareiškimas, kuriuo išreiškiamas noras

rašyti  apeliacinį

skundą,  teismo   sprendimas,   nuosprendis,

nutartis, nutarimas

įsiteisėja.

6 straipsnis

Teismų

sprendimai,  nuosprendžiai,  nutartys  ir  nutarimai,

įsiteisėję iki  1994 m.  gruodžio 31  d., nuo 1995 m. sausio 2 d.

gali  būti

apskųsti  kasacine   tvarka  tokiais   terminais  ir

pagrindais,  kaip

ir  sprendimai,  nuosprendžiai,  nutartys  bei

nutarimai, priimti

po 1995 m. sausio 1 dienos.

7 straipsnis

Iki šiol

išrinktų arba  paskirtų apylinkių  teismų  teisėjų

įgaliojimų  laikas

yra  penkeri  metai nuo  jų  išrinkimo  arba

paskyrimo dienos.

Pasibaigus  šiam  laikui  teisėjai  gali  būti

skiriami

vadovaujantis  Lietuvos Respublikos  teismų įstatymo  36

straipsniu.

8 straipsnis

Lietuvos

Respublikos  įstatymo "Dėl  Lietuvos  Aukščiausiojo

Teismo, Lietuvos

apeliacinio teismo,  apygardų teismų įsteigimo,

apygardų ir

apylinkių teismų  veiklos teritorijų  nustatymo  bei

Lietuvos

Respublikos  prokuratūros  reformavimo"  4-6  straipsnių

normos,

reglamentuojančios reikalavimus asmenims, galintiems būti

šių  teismų

teisėjais,   taip   pat   patariamąja   institucija

Respublikos

Prezidentui, taikomos iki Lietuvos Respublikos teismų

įstatymo

įsigaliojimo.

9 straipsnis

Valstybinių

arbitrų,  paskirtų dirbti teisėjais, valstybinio

arbitro stažas

prilyginamas teisėjo stažui.

10 straipsnis

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė iki  1994 m. lapkričio 1 d.

užtikrina, kad

apygardų teismams, Lietuvos apeliaciniam teismui,

taip pat  Lietuvos

Aukščiausiajam  Teismui būtų skirti šių teismų

darbuotojų etatai

ir išspręsti darbo sąlygų ir kiti materialinio

bei finansinio

aprūpinimo klausimai.

11 straipsnis

Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė iki  1994 m.  rugsėjo 1  d.

parengia ir

pateikia  Seimui  įstatymų,  reglamentuojančių  bylų

nagrinėjimo procesą

teismuose, projektus.

12 straipsnis

Pasiūlyti

Lietuvos   Aukščiausiajam  Teismui  iki  1994  m.

rugsėjo 1  d.

parengti  ir pateikti Seimui Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo statuto

projektą.

13 straipsnis

Pavesti

Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo  pirmininkui iki 1994

m. liepos  5 d.

pasiūlyti Respublikos Prezidentui teisėjų skaičių

Lietuvos

Aukščiausiajame Teisme.

14 straipsnis

Lietuvos

apeliacinio  teismo ir  apygardų teismų pirmininkai

bei šių  teismų

skyrių  pirmininkai nuo  jų paskyrimo dienos turi

teisę paskirstyti

šių teismų teisėjus į skyrius, priimti į darbą

teismo raštinės

tarnautojus  bei kitus  darbuotojus,  atidaryti

sąskaitas banke,

disponuoti skirtomis  lėšomis, taip pat vykdyti

kitas būtinas

organizacines-ūkines funkcijas, užtikrinančias, kad

šie teismai  galėtų

pradėti  funkcionuoti nuo  1995 m.  sausio  1

dienos.

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos

1994 11 08

Įstatymas Nr.1-635;

Žin., 1994,

Nr.89-1711

15 straipsnis

Naujojo

Lietuvos   Aukščiausiojo  Teismo   pirmininkas nuo

paskyrimo dienos

turi  teisę  paskirstyti  teisėjus  į skyrius,

patvirtinti šio

teismo raštvedybos instrukciją bei teismo vidaus

struktūrą, siūlyti

iš paskirtųjų teisėjų Respublikos Prezidentui

teikti  Seimui

kandidatus  į  Aukščiausiojo      Teismo  skyrių

pirmininkus,

priimti  į darbą  teismo raštinės   tarnautojus  bei

kitus darbuotojus,

taip pat vykdyti kitas būtinas organizacines

funkcijas,

užtikrinančias,     kad    įsteigtasis     Lietuvos

Aukščiausiasis

Teismas  pradėtų funkcionuoti nuo 1995 m. sausio 1

dienos.

Dabartinio

Lietuvos   Aukščiausiojo      Teismo   raštinės

tarnautojus bei

kitus darbuotojus  iš darbo atleidžia ir su jais

atsiskaito

dabartinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

Dabartinio

Lietuvos   Aukščiausiojo Teismo  pirmininkas, jei

jis nepaskirtas

naujojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininku,

savo pareigas

naujojo Lietuvos  Aukščiausiojo Teismo pirmininkui

perduoda 1994  m.

gruodžio  30 d.  16 val.  45 min.,  dalyvaujant

Lietuvos

Respublikos  Seimo  valdybos  paskirtam  atstovui.  Kiti

Lietuvos

Aukščiausiojo  Teismo reikalai  turi būti  perduoti  iki

1995 m. sausio 7 dienos.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 11 08

įstatymas Nr.

1-635,

Žin., 1994,

Nr.89-1711

16 straipsnis

Lietuvos

Respublikos   teismų   įstatymo   51   straipsnio

trečiosios

dalies    nuostata  gali būti  taikoma  nuo  1994 m.

lapkričio 15 dienos.

Pakeitimai:

Lietuvos

Respublikos 1994 11 08

įstatymas

Nr.1-635;

Žin., 1994,

Nr.89-1711

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS              ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

1994 m. birželio 15 d.

įstatymo Nr.I-498

priedėlis

Lietuvos

Respublikos teisiniai aktai, kurie,

įsigaliojus Lietuvos

Respublikos teismų įstatymui,

netenka galios

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo

1976 m.  vasario 25  d. įsakas "Dėl Lietuvos

Respublikos liaudies

teismų ir  renkamų

liaudies teisėjų skaičiaus" (Žin., 1976, Nr.6-

53).

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo

1976 m.  spalio 21  d. įsakas  "Dėl Lietuvos

Respublikos  rajonų

(miestų) liaudies

teismų išrinktinų  liaudies tarėjų  skaičiaus"

(Žin., 1976,

Nr.29-263).

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo

1978  m.   vasario

22   d.  įsakas  "Dalinai  pakeisti  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo 1976 metų vasario

25 dienos  įsaką

"Dėl  Lietuvos Respublikos  liaudies  teismų  ir

renkamų liaudies

teisėjų skaičiaus" (Žin., 1978, Nr.6-74).

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo

1979 m.  balandžio 25  d. įsakas "Dėl Lietuvos

Respublikos rajonų

(miestų) liaudies

teismų išrinktinų  liaudies tarėjų  skaičiaus"

(Žin., 1979,

Nr.13-162).

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo

1979  m.  gegužės

18  d.  įsakas  "Lietuvos  Respublikos  rajonų

(miestų) liaudies

teismų liaudies  tarėjų rinkimai" (Žin., 1979,

Nr.14-185).

Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo

1979  m.  rugpjūčio

29  d.  įsakas  "Dalinai  pakeisti  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo 1976 metų vasario

25 dienos  įsaką

"Dėl  Lietuvos Respublikos  liaudies  teismų  ir

renkamų liaudies

teisėjų skaičiaus" (Žin., 1979, Nr.24-301).

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo

1980  m.   sausio

30   d.  įsakas   "Dalinai  pakeisti  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo 1976 metų vasario

25 dienos  įsaką

"Dėl  Lietuvos Respublikos  liaudies  teismų  ir

renkamų liaudies

teisėjų skaičiaus" (Žin., 1980, Nr.3-35).

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo

1980  m.   birželio

25  d.  įsakas  "Dalinai  pakeisti  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo 1976 metų vasario

25 dienos  įsaką

"Dėl  Lietuvos Respublikos  liaudies  teismų  ir

renkamų liaudies

teisėjų skaičiaus" (Žin., 1980, Nr.18-266).

Respublikos Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo

1982 m.  vasario    24 d. įsakas "Dėl Lietuvos

Respublikos rajonų

(miestų) liaudies

teismų sudarymo,  renkamų  į  rajonų  (miestų)

liaudies teismus

liaudies teisėjų  ir liaudies tarėjų skaičiaus"

(Žin., 1982,

Nr.6-40).

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

1983  m.   birželio

22  d.  įsakas  "Dalinai  pakeisti  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos Prezidiumo 1982 metų vasario

24  dienos   įsaką

"Dėl  Lietuvos  Respublikos  rajonų  (miestų)

liaudies teismų

sudarymo, renkamų  į  rajonų  (miestų)  liaudies

teismus liaudies

teisėjų ir  liaudies tarėjų  skaičiaus"  (Žin.,

1983, Nr.18-197).

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

1983 m.  birželio 29 d. įsakas "Dėl atlyginimo

liaudies tarėjams,

visuomeninių

organizacijų  ir darbo  kolektyvų atstovams išlaidų,

susijusių su  jų

pareigų  ėjimu teisme, tvarkos ir dydžių" (Žin.,

1983, Nr.18-199).

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

1984 m.  rugsėjo 26  d. įsakas  "Dėl Lietuvos

Respublikos rajonų

(miestų) liaudies

teismų liaudies tarėjų skaičiaus" (Žin., 1984,

Nr.27-308).

Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo

1985  m.   sausio

23  d.  įsakas  "Padaryti  pakeitimą  Lietuvos

Respublikos

Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1982 m. vasario 24

d. įsake  "Dėl

Lietuvos  Respublikos  rajonų  (miestų)  liaudies

teismų sudarymo,