Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas

Mediatorius, paskirtas vykdyti teisminę mediaciją, per penkias darbo dienas nuo paskyrimo privalo susikurti mediatoriaus paskyrą Lietuvos teismų informacinės sistemos viešųjų elektroninių paslaugų posistemyje.

Kol vyksta teisminė mediacija, sustabdomi šiame ir kituose įstatymuose nustatyti skundų (prašymų, pareiškimų) padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai.

Mediatorius skiriamas vykdyti teisminę mediaciją Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu teisminę mediaciją vykdys administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar administracinę bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos narys, jo sutikimas vykdyti teisminę mediaciją įforminamas nutartimi. Prieš duodamas sutikimą vykdyti teisminę mediaciją, mediatorius turi teisę gauti šio įstatymo 791 straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją apie ginčo esmę, proceso šalis, bylos kategoriją.

Mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais. Be to, mediatorius turi nusišalinti, jeigu:

Paskirtam mediatoriui teisminės mediacijos laikotarpiu sudaromos sąlygos susipažinti su byla arba mediatoriaus prašymu byla jam perduodama pasirašytinai. Mediatorius iki teismo nutartyje nustatyto teismo posėdžio, kuriame bus nagrinėjama byla, laiko privalo grąžinti bylą teismui.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašymą kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją dėl Europos Komisijos sprendimo (toliau – prašymas dėl Europos Komisijos sprendimo) paduoda Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytais atvejais.

Prašyme dėl Europos Komisijos sprendimo turi būti nurodyta:

Prie šiame straipsnyje nurodyto prašymo turi būti pridėtas skundas, kurį nagrinėdama Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija nusprendė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Prašymas dėl Europos Komisijos sprendimo nagrinėjamas pagal bendrąsias šiame įstatyme nustatytas proceso taisykles, išskyrus šiame skirsnyje nustatytas išimtis.

Prašymas dėl Europos Komisijos sprendimo paprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Išnagrinėjęs prašymą dėl Europos Komisijos sprendimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų:

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą dėl Europos Komisijos sprendimo, yra galutinis ir neskundžiamas.

Grupės skundą šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę paduoti fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupė.

Grupės skundo bylą teismas nagrinėja pagal šiame skirsnyje nustatytas taisykles. Šiame įstatyme nustatytos bendrosios bylų nagrinėjimo taisyklės grupės skundo bylai taikomos tiek, kiek grupės skundo nagrinėjimo taisyklių nenustatyta šiame skirsnyje.

Rengiant grupės skundą, būtinas advokato dalyvavimas. Advokato atstovavimas grupei būtinas teismui nagrinėjant grupės skundo bylą.

Skaičiuojant grupės skundo padavimo ir ieškinio senaties terminus laikoma, kad grupės narių reikalavimai, nesvarbu, kada jie prisijungė prie grupės, buvo pareikšti, kai buvo paduotas grupės skundas.

Grupės skundo formai ir turiniui taikomi šio įstatymo 24 straipsnyje, išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nustatyti reikalavimai. Be to, grupės skunde turi būti:

Grupės skundą pasirašo grupės atstovas ir grupės advokatas.

Grupės skundo priėmimo klausimą teismas išsprendžia ne vėliau kaip per keturiolika darbo dienų nuo skundo gavimo teisme dienos priimdamas nutartį dėl grupės skundo priėmimo.

Teismas nutartimi dėl grupės skundo priėmimo taip pat nusprendžia, ar skundas gali būti nagrinėjamas pagal grupės skundo proceso taisykles, įvertina, ar visi skundą reiškiantys asmenys gali būti laikomi grupės nariais, ar pareikšti individualaus pobūdžio reikalavimai yra susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu. Teismas, spręsdamas, ar grupės skundas yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs skundai, pagal grupės atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis įvertina apibūdintą grupę, grupės skundu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas aplinkybes.

Kai grupės skundas neatitinka šio įstatymo 1262 straipsnio 5, 6 ir 7 punktuose, 1263, 1264 ir 1266 straipsniuose nustatytų reikalavimų, skundo trūkumai šalinami šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas gali nustatyti terminą grupės skundo trūkumams šalinti ir tais atvejais, kai ne visi skundą reiškiantys asmenys gali būti grupės nariais, ne visi skunde nurodyti reikalavimai gali būti nagrinėjami pagal grupės skundo proceso taisykles arba ne visi grupės narių individualaus pobūdžio reikalavimai susiję su grupės skundo dalyku ir pagrindu.

Prieš priimdamas nutartį dėl grupės skundo priėmimo, teismas išsiunčia atsakovui grupės skundo nuorašą (skaitmeninę kopiją) ir nurodo terminą, per kurį atsakovas gali pareikšti nuomonę dėl grupės skundo ir grupės narių sąrašo. Be to, teismas praneša atsakovui apie jam žinomus pareiškėjus prie grupės skundo nuorašo (skaitmeninės kopijos) pridėdamas grupės narių sąrašo nuorašą (skaitmeninę kopiją) ir pažymi, kad šiuo metu grupė nėra patvirtinta, todėl žinomi ne visi pareiškėjai. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai teismas atsisako priimti grupės skundą šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais ar dėl to, kad nėra šio įstatymo 1262 straipsnio 4 punkte nurodytos sąlygos.

Nutartis dėl grupės skundo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Jeigu atskirasis skundas paduodamas, byla sustabdoma, kol jis bus išnagrinėtas.

Teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti grupės skundą, jeigu nėra bent vienos iš grupės skundo padavimo prielaidų ir sąlygų, nurodytų šio įstatymo 1262 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose.

Už grupės skundą mokamas vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų žyminis mokestis. Šis žyminis mokestis grupės nariams tenka lygiomis dalimis.

Žyminį mokestį už grupės skundą, įgyvendindamas grupės atstovo teises ir pareigas, sumoka grupės atstovas.

Šiame skirsnyje nustatytos taisyklės taip pat taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį grupės atstovas sumoka paduodamas grupės apeliacinį skundą ir prašymą dėl proceso atnaujinimo grupės skundo byloje.

Prie bylos nagrinėjimo išlaidų, be šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytųjų, priskiriamos ir grupės atstovo bei grupės narių būtinos ir pagrįstos išlaidos.

Kai pagal šio įstatymo 40 straipsnį teismas priteisia iš grupės atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas, laikoma, kad šios išlaidos grupės nariams priteisiamos lygiomis dalimis, išskyrus šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.

Kai priimamas tarpinis sprendimas, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos taisyklės taikomos tik tarpinio sprendimo priėmimo išlaidoms. Individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimų nagrinėjimo išlaidos po tarpinio sprendimo priėmimo tenka atskirai kiekvienam individualaus pobūdžio reikalavimą pareiškusiam grupės nariui.

Grupės narys, kuris pasitraukia iš grupės, atsako tik už tas išlaidas, kurios yra susijusios su iki jo pasitraukimo atliktais procesiniais veiksmais.

Apeliacinio proceso ar proceso atnaujinimo metu savo, kaip proceso šalies, teisių ir pareigų atsisakęs grupės narys neatsako dėl apeliacinio proceso ar proceso atnaujinimo metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų. Kitais atvejais apeliacinio proceso ar proceso atnaujinimo metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

Grupės atstovas yra reikalavimą byloje pareiškiantis ir bylos baigtimi suinteresuotas grupės narys (išskyrus atvejus, kai grupei atstovauja šioje dalyje nurodyta asociacija arba profesinė sąjunga), kuris grupės narių vardu kartu su grupės advokatu pasirašo skundą ir kartu su grupės advokatu veda grupės skundo bylą atstovaudamas visų grupės narių interesams. Grupės atstove gali būti asociacija arba profesinė sąjunga, kai grupės skundu reiškiami reikalavimai kyla iš teisinių santykių, tiesiogiai susijusių su asociacijos arba profesinės sąjungos veiklos tikslais ir sritimi, ir kai ne mažiau kaip dešimt grupės narių yra asociacijos arba profesinės sąjungos nariai. Šiuo atveju grupės nariais gali būti ne tik asociacijos arba profesinės sąjungos nariai, tačiau, nagrinėjant bylą, asociacija arba profesinė sąjunga kartu su grupės advokatu atstovauja visų grupės narių interesams.

Grupės atstovas laikomas pareiškėju. Grupės atstovo procesinei padėčiai, teisėms ir pareigoms mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 4414 straipsnio 5 dalies 1–6 punktų ir 6–9 dalių nuostatos.

Visi grupės nariai laikomi pareiškėjais. Grupės narių procesinei padėčiai, teisėms ir pareigoms mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 4415 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos.

Grupės procesinėms teisėms ir pareigoms mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 4416 straipsnio nuostatos.

Teismas nutartyje dėl grupės skundo priėmimo nustato grupės papildymo terminą, patvirtina šio įstatymo 1264 straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo ir jį paskelbia specialiame interneto tinklalapyje. Grupės atstovas teismo patvirtintą šio įstatymo 1264 straipsnio 4 punkte nurodytą pranešimą dėl grupės pildymo gali skelbti per visuomenės informavimo priemones ir kitais būdais.

Pildant ir tvirtinant grupę mutatis mutandis taikomi Civilinio proceso kodekso 4418 straipsnio 1, 4–8 dalyse nustatyti reikalavimai.

Asmens teisė prisijungti prie grupės skundo ar iš grupės pasitraukti per teismo nustatytą grupės papildymo terminą neribojama. Asmuo prisijungia prie grupės pateikdamas grupės atstovui šio įstatymo 1262 straipsnio 6 punkte nurodytą pareiškimą, o pasitraukia iš grupės pateikdamas teismui ir grupės atstovui rašytinį atsisakymą būti grupės nariu ir pareiškėju grupės skundo byloje. Laikoma, kad grupės narys yra prisijungęs prie grupės, kai jis grupės atstovui pateikia šio įstatymo 1262 straipsnio 6 punkte nurodytą pareiškimą.

Teismui priėmus nutartį patvirtinti galutinį grupės narių sąrašą, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję pasinaudoti teise tapti grupės nariais, turi teisę pateikti teismui motyvuotą prašymą prisijungti prie grupės. Teismas šį prašymą gali tenkinti tik tuo atveju, kai yra grupės atstovo ir atsakovo sutikimai. Atsakovo sutikimo nereikia tampant grupės nariu šio įstatymo 12610 straipsnyje nurodytu atveju.

Bendras sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės skundu reiškiamus reikalavimus, priimtas sprendimas, bendras visiems grupės nariams.

Tarpinis sprendimas – teismo, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusio grupės skundu reiškiamus bendrus grupės reikalavimus dėl grupės narius vienijančių faktinių aplinkybių, priimtas sprendimas, kuris yra bendras visiems grupės nariams ir priimamas tais atvejais, kai grupės skunde reiškiami individualaus pobūdžio grupės narių reikalavimai.

Individualus sprendimas – teismo, rašytinio proceso (arba teismui nusprendus – žodinio proceso) tvarka ir remiantis įsiteisėjusiu tarpiniu sprendimu išnagrinėjusio kiekvieno grupės nario individualaus pobūdžio reikalavimą, priimtas sprendimas. Individualius sprendimus toje pačioje grupės skundo byloje, jeigu tai įmanoma, teismas paskelbia tą pačią dieną.

Teismas, išnagrinėjęs grupės skundo bylą, gali atidėti šiame straipsnyje nurodytų teismo sprendimų priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.

Apeliaciniam procesui grupės skundo byloje taikomos Civilinio proceso kodekso 44113 straipsnio 1–7 dalių nuostatos ir šiame įstatyme nustatytos apeliacinio proceso taisyklės.

Atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių grupės skundo byloje turi teisę paduoti grupės atstovas. Atskirąjį skundą surašo grupės advokatas, pasirašo grupės advokatas ir grupės atstovas. Atskirieji skundai paduodami ir nagrinėjami pagal šio įstatymo III dalies ketvirtajame skyriuje nustatytas taisykles.

Atnaujinant procesą grupės skundo byloje mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 44113 straipsnio 1, 2, 4, 6 ir 7 dalių nuostatos ir šiame įstatyme nustatytos prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės.

Nutartis dėl kreipimųsi pakeisti grupės atstovą, prireikus paduodamų iki prašymų atnaujinti procesą padavimo termino pabaigos, priima bendrą sprendimą dėl grupės skundo arba tarpinį sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.

Viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į Regionų administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko).

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo nenagrinėjamas, jeigu:

Šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėtini reikalavimai pareiškėjo pasirinkimu taip pat gali būti nagrinėjami pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles.

Jeigu tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas šiame skirsnyje nereglamentuotas, taikomos bendrosios šiame įstatyme nustatytos bylų nagrinėjimo taisyklės. Reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal šį skirsnį nagrinėjamose bylose dėl teismo įsakymo išdavimo netaikomos.

Bylos šiame skirsnyje nustatyta tvarka nagrinėjamos naudojant vienodos formos procesinius dokumentus. Jų formas tvirtina teisingumo ministras.

Bylose dėl teismo įsakymo išdavimo procesiniams dokumentams apdoroti teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti naudojamos informacinės ir elektroninių ryšių technologijos.

Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, be šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1, 3, 13 punktuose ir 3 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų pareiškimo turiniui ir formai, turi būti nurodyta:.

Prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai nepridedami.

Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas išsprendžiamas per vieną darbo dieną nuo jo padavimo teismui dienos. Jeigu pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus, gali būti išduodamas teismo įsakymas ir nesurašoma teismo nutartis ar teisėjo rezoliucija dėl šio pareiškimo priėmimo.

Teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka šio įstatymo 1312 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu yra šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje ar 1311 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės arba jeigu pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Nutartis atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atskiruoju skundu neskundžiama.

Spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, teismas netikrina pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo.

Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja po pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą, jei jis yra išduotas, ir pareiškimą palieka nenagrinėtą arba, kai yra šio įstatymo 103 straipsnyje nurodyti pagrindai, bylą nutraukia. Šios teismo nutartys gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais.

Jeigu pareiškėjas atsiima pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iki skolininko prieštaravimų gavimo teisme arba iki skolininko prieštaravimų padavimo termino pabaigos, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą. Tai netrukdo pareiškėjui šio įstatymo nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo iš naujo. Jeigu pareiškėjas atsisako pareiškimo (reikalavimo) po teismo įsakymo išdavimo, teismas pareiškimo atsisakymo klausimą išsprendžia pagal šiame įstatyme  nustatytas skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymo taisykles.

Išsprendęs pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, teismas nedelsdamas, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, išduoda pareiškėjui teismo įsakymą.

Teismo įsakyme nurodoma:

Teismo įsakymas turi atitikti vykdomajam dokumentui nustatytus reikalavimus.

Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos. Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus šio įstatymo 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

Teismo įsakymą pasirašo teisėjas ir patvirtina teismo antspaudu. Teismo įsakymą, įteikiamą elektroninių ryšių priemonėmis, teisėjas pasirašo elektroniniu parašu (šis parašas turi tokią pačią teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose).

Teismo įsakymas apeliacine tvarka neskundžiamas. Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per šio įstatymo 1315 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymo skubiai vykdyti negalima. Įsiteisėjęs teismo įsakymas per tris darbo dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiunčiamas pareiškėjui (išieškotojui).

Įsiteisėjęs teismo įsakymas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo įsakymo privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas.

Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo kopija ir teismo įsakymo patvirtinta kopija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo įsakymo išdavimo išsiunčiamos skolininkui. Kartu su šiomis kopijomis teismas išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyta:

Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami Civilinio proceso kodekse nustatyta pagal šį kodeksą išduoto teismo įsakymo ir susijusių dokumentų kopijų įteikimo skolininkams tvarka. Procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Kai po teismo įsakymo išdavimo paaiškėja, kad fizinio asmens (skolininko) gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, teismas panaikina teismo įsakymą ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palieka nenagrinėtą. Ši teismo nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs pareiškėjui terminą patikslinti fizinio asmens (skolininko) gyvenamąją ir darbo vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.

Prieštaravimus dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ar dėl jo dalies skolininkas pateikia teismo įsakymą išdavusiam teismui. Jeigu skolininkas dalį pareiškėjo reikalavimų įvykdė arba nors ir neįvykdė, tačiau dalį reikalavimų pripažįsta, jis gali pareikšti prieštaravimus dėl likusios reikalavimų dalies pagrįstumo.

Skolininko prieštaravimai dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti pateikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 9 punktus) nustatytus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiame skirsnyje nustatytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti pareiškėjui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias administracinių bylų nagrinėjimo taisykles teismui pateikti prašymą, atitinkantį šio įstatymo 24 straipsnio reikalavimus.

Jeigu skolininkas dalį pagal teismo įsakymą priteistų reikalavimų įvykdo arba nors ir neįvykdo, bet jų dalį pripažįsta, o prieštaravimus pareiškia tik dėl likusios reikalavimų dalies, teismas pagal šio skirsnio taisykles priima naują įsakymą dėl skolininko neginčijamos reikalavimų dalies priteisimo. Dėl nepriteistos reikalavimų dalies pareiškėjas gali pateikti teismui prašymą šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paduotas prašymas, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio prašymo priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar jo dalis.

Jeigu pareiškėjas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto prašymo teismui nepateikia, pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui, o teismo įsakymas panaikinamas. Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Tai netrukdo pareiškėjui pateikti prašymą bendra tvarka.

Jeigu skolininkas per šio įstatymo 1315 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą terminą teismo įsakymą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo įsakymą ir bylą nutraukia.

Jeigu pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikęs pareiškėjas ir skolininkas po teismo įsakymo išdavimo sudaro taikos sutartį ir teismas ją patvirtina, ta pačia teismo nutartimi teismo įsakymas panaikinamas.

Įsiteisėję teismo įsakymai vykdomi Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.

Teismui priėmus nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas ar nutartis yra skundžiami.

Tais atvejais, kai skundžiami sprendimas ar nutartis buvo priimti išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, byla nagrinėti iš naujo priimama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Jeigu procesas tokioje byloje buvo atnaujintas šio įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ar 12 punkte nurodytu pagrindu, byla perduodama nagrinėti iš naujo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei teisėjų kolegijai ar plenarinei sesijai.

Skiriant bylą nagrinėti iš naujo, sudaromoje teisėjų kolegijoje negali dalyvauti teisėjas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas, išskyrus Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

Atnaujinus procesą, bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta pagal pirmosios instancijos teismo proceso taisykles, jeigu skundžiami įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą pirmąja instancija.

Jeigu skundžiami teismo sprendimas ar nutartis buvo priimti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atnaujinus procesą bylos nagrinėjimas iš naujo vyksta apeliacinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.

Kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, teismas priima vieną iš šių sprendimų:

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju priimama teismo nutartis, o 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais – sprendimas ar nutartis.

Administraciniam teismui priėmus naują sprendimą, kartu turi būti naikinami visi ankstesni teismų sprendimai, priimti išnagrinėtoje byloje.

Prašymo atnaujinti procesą padavimas, taip pat teismo nutartis atnaujinti procesą byloje nestabdo skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymo.

Priėmęs nagrinėti prašymą atnaujinti procesą, teismas turi teisę sustabdyti skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Atnaujinus procesą byloje, skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymas taip pat gali būti sustabdytas, iki bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama.