LegalizeLietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas
Įstatymas netenka galios 2020-07-01:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3068, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14343
Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymas
Suvestinė redakcija nuo 2003-05-01 iki 2020-06-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 69-1731, i. k. 0971010ISTAVIII-353
Nauja redakcija nuo 2001-07-11:
Nr. IX-392, 2001-06-26, Žin. 2001, Nr. 60-2138 (2001-07-11), i. k. 1011010ISTA00IX-392
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ORGANIZUOTO NUSIKALSTAMUMO UŽKARDYMO
Į S T A T Y M A S
1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-353
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką.
2 straipsnis. Organizuoto nusikalstamumo prevencinių poveikio priemonių taikymo principai
Organizuoto nusikalstamumo prevencinės poveikio priemonės (toliau – prevencinės poveikio priemonės) taikomos laikantis teisėtumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, humaniškumo principų, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principo.
3 straipsnis. Prevencinės poveikio priemonės
Jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnyje numatyti pagrindai, gali būti taikomos prevencinės poveikio priemonės:
1) oficialus perspėjimas;
2) teismo įpareigojimai.
4 straipsnis. Prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindai
Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1486, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1731 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1486
ANTRASIS SKIRSNIS
OFICIALUS PERSPĖJIMAS
5 straipsnis. Oficialaus perspėjimo sąvoka
Oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis.
6 straipsnis. Oficialaus perspėjimo pareiškimo tvarka ir pasekmės
Policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdami į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus duomenis, įgalioja policijos pareigūną pareikšti asmeniui oficialų perspėjimą.
Įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas sprendimą dėl oficialaus perspėjimo taikymo, turi teisę iškviesti asmenį į policijos įstaigą.
Sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu. Nutarimą patvirtina policijos įstaigos vadovas.
Oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti.
Asmeniui turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas.
Jei asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas gali įgalioti policijos pareigūną spręsti, ar prašyti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus.
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISMO ĮPAREIGOJIMAI
7 straipsnis. Teismo įpareigojimų skyrimo tvarka
Įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas policijos įstaigos vadovo arba jį pavaduojančio policijos pareigūno pavedimą pagal šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, privalo asmenį iškviesti atvykti į policijos įstaigą ir apklausti apie aplinkybes, dėl kurių galima kreiptis į teismą ir skirti teismo įpareigojimus.
Įgaliotas policijos pareigūnas, apklausęs asmenį, apie apklausos rezultatus informuoja policijos įstaigos vadovą arba jį pavaduojantį policijos pareigūną. Policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdami į apklausos rezultatus, gali įgalioti policijos pareigūną surašyti motyvuotą teikimą teismui, kad skirtų teismo įpareigojimus.
Teikime skirti asmeniui teismo įpareigojimus nurodoma:
1) įgalioto policijos pareigūno, surašiusio motyvuotą teikimą, pavardė ir pareigos;
2) asmens, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, darbo (užsiėmimo) pobūdis, pagrindinis pajamų šaltinis, šeiminė padėtis;
3) motyvai, kuriais grindžiama būtinybė taikyti teismo įpareigojimus;
4) siūlomų skirti įpareigojimų rūšys, trukmė bei sąlygos;
5) prie teikimo pridedami dokumentai apie asmens veiklos pavojingumą bei kiti dokumentai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo.
Motyvuotą teikimą skirti teismo įpareigojimus nagrinėja ir sprendžia vienas apylinkės ar apygardos teismo teisėjas dalyvaujant asmeniui, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, ir įgaliotam policijos pareigūnui. Teisme sprendžiant teismo įpareigojimų skyrimo klausimą gali dalyvauti advokatas.
Teismas gautą teikimą skirti asmeniui teismo įpareigojimus išnagrinėja ne vėliau kaip per 48 valandas. Išklausęs paaiškinimus ir susipažinęs su medžiaga, teisėjas priima sprendimą skirti asmeniui teismo įpareigojimus arba motyvuotai atsisako juos skirti.
Asmuo, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, turi teisę duoti teisėjui paaiškinimus bei susipažinti su teismui pateikta medžiaga. Su įstatymų nustatyta tvarka įslaptinta informacija, taip pat su kita medžiaga, kurios atskleidimas yra ribotas, asmuo, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, turi teisę susipažinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismo įpareigojimai gali būti skiriami 1–6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu yra pagrindas, paskirti teismo įpareigojimai vieną kartą gali būti pratęsti dar 3 mėnesiams. Pratęsimo klausimas sprendžiamas bei sprendimai dėl įpareigojimų paskyrimo ar nepaskyrimo apskundžiami šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Asmuo, kuriam buvo paskirti teismo įpareigojimai, pats ar per savo advokatą, taip pat įgaliotas policijos pareigūnas turi teisę apskųsti teisėjo sprendimą aukštesniam teismui: apylinkės teismo teisėjo – apygardos teismui, apygardos teismo teisėjo – Lietuvos apeliaciniam teismui. Skundai paduodami per 3 dienas nuo teisėjo sprendimo priėmimo dienos.
Apskundęs teismo sprendimą skirti teismo įpareigojimus, asmuo privalo laikytis įpareigojimų sąlygų iki galutinio sprendimo priėmimo.
Aukštesniojo teismo sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo gavimo dienos. Aukštesniojo teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
8 straipsnis. Teismo įpareigojimų rūšys
Teismas gali skirti asmeniui vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:
1) nepalaikyti ryšio su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis;
2) nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo ir nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje;
3) nesilankyti nurodytose vietose.
Skirdamas teismo įpareigojimus, teismas nustato įpareigojimų trukmę.
9 straipsnis. Teismo įpareigojimų vykdymo kontrolė
Teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą kontroliuoja policijos įstaigos.
10 straipsnis. Teismo įpareigojimų nevykdymo pasekmės
Asmuo, pažeidęs teismo nustatytus įpareigojimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-392, 2001-06-26, Žin., 2001, Nr. 60-2138 (2001-07-11), i. k. 1011010ISTA00IX-392
Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1486, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1731 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1486
Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
11 straipsnis. Policijos pareigūno, kuris atlieka asmens, įrašyto į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą, priežiūrą, teisės
Įgaliotas policijos pareigūnas, prižiūrintis asmenį, įrašytą į policijos operatyvinę-prevencinę įskaitą, turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka atlikti operatyvinius veiksmus;
2) reikalauti asmens atvykti ir gauti jo paaiškinimus apie tikrinamas aplinkybes;
3) reikalauti pateikti duomenis apie gaunamas pajamas;
4) kreiptis į įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovus dėl jų kompetencijai priklausančios informacijos apie prižiūrimą asmenį pateikimo;
5) reikalauti, kad asmuo informuotų policijos įstaigą apie gyvenamosios vietos ar veiklos pobūdžio pakeitimą.
Asmuo privalo įvykdyti priežiūrą vykdančio įgalioto policijos pareigūno teisėtus nurodymus ar reikalavimus.
Už įgalioto policijos pareigūno teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Asmenį prižiūrintis įgaliotas policijos pareigūnas privalo užtikrinti gautos informacijos, kuri yra valstybės, tarnybinė, pramoninė, komercinė ar banko paslaptis, apsaugą.
12 straipsnis. Išbraukimo iš policijos operatyvinės-prevencinės įskaitos pagrindai
Iš policijos operatyvinės-prevencinės įskaitos asmuo išbraukiamas:
1) anksčiau nustatyto termino, kai gauti duomenys rodo, kad prevencinės poveikio priemonės pasiekė užkardymo tikslus;
2) pasibaigus nustatytam terminui, jeigu nėra pagrindo jį pratęsti;
3) teismo sprendimu pripažinus įrašymą į įskaitą neteisėtu.
Atsisakymą išbraukti iš policijos operatyvinės-prevencinės įskaitos asmuo gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PENKTASIS SKIRSNIS
TEISMO ĮPAREIGOJIMAI
13 straipsnis. Teismo įpareigojimų skyrimo tvarka
Įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas policijos įstaigos vadovo arba jį pavaduojančio policijos pareigūno sprendimą dėl teismo įpareigojimo skyrimo asmeniui tikslingumo, turi teisę asmenį iškviesti atvykti į policijos įstaigą ir apklausti apie aplinkybes, dėl kurių galima kreiptis į teismą ir skirti teismo įpareigojimus.
Įgaliotas policijos pareigūnas, išnagrinėjęs turimą medžiagą, surašo motyvuotą teikimą, kad asmeniui būtų skirti teismo įpareigojimai. Teikime nurodoma:
1) įgalioto policijos pareigūno, surašiusio motyvuotą teikimą, pavardė ir pareigos;
2) asmens, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, darbo (užsiėmimo) pobūdis, pagrindinis pajamų šaltinis, šeiminė padėtis;
3) nuoroda į šio įstatymo 4 straipsnyje numatytą pagrindą taikyti prevencinio poveikio priemones;
4) siūlomų skirti įpareigojimų rūšys, trukmė bei sąlygos;
5) prie teikimo pridedami dokumentai – sprendimas dėl prevencinių poveikio priemonių parinkimo ir taikymo tikslingumo, įgalioto policijos pareigūno pagal gautus duomenis parengta medžiaga apie asmens veiklos pavojingumą, kiti dokumentai.
Motyvuotą teikimą nagrinėja ir sprendžia dėl teismo įpareigojimų skyrimo asmeniui apylinkės teismo pirmininkas, apygardos teismo teisėjas arba apygardos teismo skyriaus pirmininkas, dalyvaujant asmeniui, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimą, ir įgaliotam policijos pareigūnui. Nagrinėjant medžiagą, gali dalyvauti advokatas.
Teismas gautą teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo asmeniui išnagrinėja ne vėliau kaip per 48 valandas. Išklausęs paaiškinimų ir susipažinęs su medžiaga, teisėjas priima sprendimą skirti asmeniui teismo įpareigojimus ar motyvuotai atsisako skirti tokius įpareigojimus.
Asmuo, dalyvaujantis sprendžiant teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo, turi teisę duoti teisėjui paaiškinimus. Be to, teisėjas susipažįsta su visa įgalioto policijos pareigūno pateikta medžiaga, tačiau neturi teisės paskelbti medžiagos duomenų.
Teismo įpareigojimai gali būti skiriami laikotarpiui nuo vieno iki šešių mėnesių ir gali būti pratęsiami iki vienerių metų.
Remdamasis įgalioto policijos pareigūno nauju teikimu, teismas pratęsia skirtus įpareigojimus šiame straipsnyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 48 valandas nuo teikimo gavimo.
Asmuo, kuriam buvo paskirti teismo įpareigojimai, ir pats, ir per savo advokatą, taip pat įgaliotas policijos pareigūnas turi teisę apskųsti teisėjo sprendimą aukštesniajam teisėjui: apylinkės teismo pirmininko – apygardos teismo teisėjui, apygardos teismo teisėjo – apygardos teismo skyriaus pirmininkui, apygardos teismo skyriaus pirmininko – apygardos teismo pirmininkui. Skundai paduodami per tris dienas nuo teisėjo sprendimo priėmimo dienos.
Apskundęs teismo sprendimą skirti teismo įpareigojimą, asmuo privalo laikytis įpareigojimo sąlygų iki galutinio sprendimo priėmimo.
Aukštesniojo teisėjo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
14 straipsnis. Teismo įpareigojimų rūšys
Teismas, gavęs teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo ir susipažinęs su visa įgalioto policijos pareigūno pateikta medžiaga, gali skirti asmeniui vieną ar kelis iš šių įpareigojimų:
1) gyventi asmens nurodytoje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje;
2) nepalaikyti ryšio su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis;
3) būti gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku;
4) nesilankyti nurodytose vietose;
5) nevairuoti motorinės transporto priemonės;
6) informuoti įgaliotą policijos pareigūną, atliekantį priežiūrą, apie visus sandorius, kurių vertė didesnė kaip 2000 litų;
7) laikinai perduoti policijos įstaigai saugoti teisėtai įgytą šaunamąjį ginklą, neturėti ir nelaikyti kitų ginklų.
Skirdamas teismo įpareigojimus, teismas nustato įpareigojimų trukmę, būtinas laikytis sąlygas.
15 straipsnis. Teismo įpareigojimų vykdymo kontrolė
Teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą kontroliuoja policijos įstaigos.
16 straipsnis. Teismo įpareigojimų nevykdymo pasekmės
Asmuo, pažeidęs teismo nustatytus įpareigojimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.