Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 56-1639

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. birželio 20 d. Nr. VIII-1741

Vilnius

(Žin., 1995, Nr.20-449, Nr.106-2353)

1

straipsnis. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą ir jį

išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ

BENDRIJŲ

Į S T A T Y M A

S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato

daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą

ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą.

2

straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė

naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.

namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali

būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir

kitos.

daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų,

atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar

negyvenamųjų patalpų.

gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios

daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos žemės ir Nekilnojamojo

turto registre.

naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė.

Tai yra:

1) bendrosios

konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos,

perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių

konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys);

2) bendroji

inžinerinė įranga - daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų,

šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros,

vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos

kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo

įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga

bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti

atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise

priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės

įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė;

3) bendrojo

naudojimo patalpos - daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos,

palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės

teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.

3

straipsnis. Daugiabučio namo savininkų bendrija ir jos statusas

namo savininkų bendrija (toliau - bendrija) yra ne pelno organizacija,

įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir

interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta

tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

juridinis asmuo.

veiklą nustato šis įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai.

negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusia su daugiabučio

namo valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo

naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

vadovaudamasi jos narių solidarumo, lygiateisiškumo ir tarpusavio pagalbos

principais.

4 straipsnis. Daugiabučio

namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybė, nuosavybės

teisių įgyvendinimas bei naudojimosi jomis tvarka

naudojimo objektai priklauso šio namo patalpų savininkams (bendrasavininkiams)

bendrosios dalinės nuosavybės teise. Patalpų savininko dalis bendrojoje

nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir

gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui.

namo bendrojo naudojimo objektai valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama

daugiabučio namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) sutarimu. Kai yra

nesutarimų, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismine

tvarka pagal bet kurio iš daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių)

ieškinį.

bendrojo naudojimo objektą įgalioti daugiabučio namo savininkų valdo ir naudoja

ne visi daugiabučio namo patalpų savininkai (bendrasavininkiai), tai

įgaliojusieji daugiabučio namo patalpų savininkai (bendrasavininkiai) turi

teisę kasmet gauti iš valdančiųjų ir naudojančiųjų ataskaitą. Ataskaita taip

pat pateikiama iš karto po to, kai jie nustojo valdyti bei naudoti daugiabučio

namo bendrojo naudojimo objektą.

namo patalpų savininkai (bendrasavininkiai) privalo proporcingai savo daliai

bendrojoje nuosavybėje dalyvauti darant išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti,

mokesčiams ir rinkliavoms, taip pat nustatant reguliarius atskaitymus kaupti

lėšoms namui atnaujinti, jeigu patalpų savininkai (bendrasavininkiai)

nesusitaria kitaip.

5.

Daugiabučio namo patalpų savininkai (bendrasavininkiai), atsižvelgdami į savo

dalį bendrojoje nuosavybėje, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis,

turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi atskiromis izoliuotomis

šio namo patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis tvarką.

Jeigu šis susitarimas patvirtintas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto

registre, jis lieka privalomas ir pasikeitus patalpų savininkams.

dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami

daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) balsų dauguma, jeigu daugiabučio

namo savininkų jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Kiekvieno buto ar

kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kitos patalpos

nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja

vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.

namo savininkų (bendrasavininkių) sprendimai priimami susirinkime, prieš dvi

savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę. Susirinkimus šaukia daugiabučio namo

savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) arba daugiabučio namo savininkų

(bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo, arba

daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės

administratorius.

savininkų (bendrasavininkių) sprendimai skelbiami viešai ir galioja visiems

butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo

nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.

Sprendimai negali apriboti daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) ir

trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų, išskyrus įstatymų numatytus

atvejus.

5

straipsnis. Daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) teisės ir pareigos

naudojantis

bendrojo naudojimo objektais bei juos išlaikant

daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) proporcingai savo daliai

bendrojoje nuosavybėje turi teisę į bendro naudojimo objektų duodamas pajamas,

atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendro naudojimo

nuosavybe, taip pat privalo dalyvauti darant išlaidas jai išlaikyti ir išsaugoti,

taip pat mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams, susijusiems su

daugiabučio namo privaloma priežiūra. Jeigu vienas iš daugiabučio namo

savininkų (bendrasavininkių) nevykdo savo pareigos dalyvauti tvarkant ir

išlaikant bendrą objektą, tai kiti daugiabučio namo savininkai

(bendrasavininkiai) turi teisę į dėl to susidariusių nuostolių atlyginimą.

namo savininkai (bendrasavininkiai) turi teisę naudotis daugiabučio namo

bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų

patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

namo savininkai (bendrasavininkiai) taip pat turi teisę:

1) be kitų

savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta

grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų daugiabučio namo

savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų daliai bendrojoje

dalinėje nuosavybėje;

2) reikalauti iš

kitų butų ir kitų patalpų savininkų, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo

objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų

savininkų teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų

savininkų interesais laikoma gyvenamojo namo vidaus tvarkos taisyklių

nustatymas, tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas,

gyvenamojo namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano parengimas, lėšų kaupimas

bendrojo naudojimo objektams atnaujinti.

savininkai (bendrasavininkiai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti,

tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo

naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia daugiabučių

namų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį.

namo savininkas (bendrasavininkis) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis

nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

namo savininkas (bendrasavininkis) privalo leisti tam tikslui paskirtiems

asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute ir kitose patalpose esančią

bendrojo naudojimo mechaninę, elektrotechninę ir kitokią įrangą.

namo savininkas (bendrasavininkis) turi teisę į bendrojo naudojimo objektų

duodamas pajamas proporcingai jo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

6

straipsnis. Daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) teisė perleisti savo

dalį

bei

pirmenybės teisė įsigyti dalį bendrosios nuosavybės

namo savininkų (bendrasavininkių) turi teisę perleisti kitam asmeniui

nuosavybėn, išnuomoti, kitokiu būdu perduoti naudotis ar įkeisti visą savo dalį

ar dalį dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išskyrus gyvenamojo namo

bendrąsias konstrukcijas, bendrąją inžinerinę įrangą bei bendrojo naudojimo

patalpas, kurios negali būti atidalytos iš bendrosios nuosavybės.

savininkai (bendrasavininkiai) turi pirmenybės teisę įsigyti perleidžiamos

bendrosios nuosavybės dalį.

savininkas (bendrasavininkis), norintis perleisti savo dalį bendrojoje dalinėje

nuosavybėje, privalo per notarą pranešti kitiems daugiabučio namo savininkams

(bendrasavininkiams) apie ketinimą perleisti savąją dalį ir kartu nurodyti

perleidimo sąlygas. Jeigu kiti daugiabučio namo savininkai (bendrasavininkiai)

atsisako pasinaudoti pirmenybės teise arba šios teisės į perleidžiamą bendrąją

dalinę nuosavybę neįgyvendina per vieną mėnesį ir jeigu daugiabučio namo

savininkų (bendrasavininkių) susitarimu nenustatyta kitaip, tai bendrosios

dalinės nuosavybės savininkas turi teisę perleisti ją bet kuriam asmeniui.

Jeigu dalis perleista pažeidžiant pirmenybės teisę ją įsigyti, kitas bendrosios

nuosavybės bendrasavininkis turi teisę per tris mėnesius teismine tvarka

reikalauti, kad jam būtų perkeltos naujo ginčijamos dalies savininko teisės ir

pareigos. Įsigytos bendrosios dalies savininkas yra atsakingas už prievoles,

kurios atsirado iki šio sandorio, jeigu tai nurodyta perleidimo sutartyje.

daugiabučiui namui, šio sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir

sąlygas nustato žemės santykius nustatantys įstatymai.

7

straipsnis. Patalpų daugiabučiame name paskirties keitimas

daugiabučiame name gali būti remontuojamos, rekonstruojamos ir naudojamos

prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo,

buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai

neprieštarauja teritorijos bendrojo plano reikalavimams.

gyvenamųjų patalpų paskirtį, jos turi būti rekonstruotos taip, kad būtų

įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis rekonstravimas atitiktų

gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos

apsaugos ir statybos techninius reikalavimus.

paskirties keitimo projektas rengiamas ir statybos darbai vykdomi laikantis

Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

keisti patalpų paskirtį iki projektavimo sąlygų išdavimo Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti viešai aptartas su

daugiabučio namo patalpų savininkais. Viešam aptarimui turi būti pateikta

patalpų rekonstravimo ir namo aplinkos pakeitimo schema. Viešo aptarimo

rezultatai įvertinami išduodant patalpų paskirties keitimo projektavimo

sąlygas. Ši norma netaikoma, kai negyvenamosios patalpos keičiamos į

gyvenamąsias, taip pat kai naujai negyvenamųjų patalpų paskirčiai, palyginti su

esama, netaikomi griežtesni aplinkos apsaugos, higienos, priešgaisrinės saugos

ir kiti privalomi reikalavimai.

paskirties keitimo projektas turi būti suderintas su daugiabučio namo patalpų

savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininku) arba su daugiabučio namo

savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotu

atstovu, arba su daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės

administratoriumi, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnyje.

naudoti patalpas, rekonstruotas pagal šio straipsnio 1-5 dalių sąlygas,

komisijos sudėtyje turi būti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos

valdybos įgaliotas asmuo (bendrijos pirmininkas) arba daugiabučio namo patalpų

savininkų bendrosios nuosavybės administratorius. Patalpų priėmimo naudoti

aktas nustatyta tvarka registruojamas Nekilnojamojo turto registre.

daugiabučio namo patalpų rekonstravimo, keičiant jų paskirtį, sprendžiami

teismine tvarka.

8

straipsnis. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimas

daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų rekonstravimo (palėpių, rūsių ir

kitų bendrojo naudojimo patalpų esminio pertvarkymo ir(ar) paskirties keitimo,

papildomų aukštų statybos, sienų apšiltinimo, telekomunikacijų įrangos ir kitų

darbų, nesusijusių su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais

statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais) priima bendrijos narių

susirinkimas ar bendrijos valdyba bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Jei

bendrija neįsteigta, sprendimą priima daugiabučio namo patalpų savininkų

susirinkimas daugiau kaip pusės patalpų savininkų balsų dauguma. Susirinkimą

šaukia daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos

sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo

objektų administratorius, vadovaudamasis šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta

susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka. Sprendimas taip pat gali būti

priimtas patalpų savininkų apklausos būdu. Apklausa atliekama pagal šio

įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytus daugiabučio namo patalpų savininkų

bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus.

daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus šio namo patalpų savininkams,

jeigu nėra jų sutikimo, negali nustatyti jokių su rekonstrukcija susijusių

turtinių ar finansinių įpareigojimų.

įsirengti arba įsigyti įrengtas patalpas daugiabučio namo palėpėje ar

pristatytame papildomame aukšte suteikiama šio namo patalpų savininkams.

Pirmenybė teikiama to paties namo viršutinio aukšto patalpų savininkams. Jeigu

daugiabučio namo patalpų savininkai atsisako, ši teisė gali būti suteikiama

tretiesiems asmenims, tarp jų ir vietos savivaldos institucijoms. Teisės į

palėpės ar pristatyto aukšto patalpas suteikimo sąlygas nustato bendrijos narių

susirinkimas, o jeigu bendrijos nėra, - daugiabučio namo savininkų

(bendrasavininkių) susirinkimas. Sprendimas taip pat gali būti priimamas

patalpų savininkų apklausos būdu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka.

daugiabutis namas susideda iš sublokuotų sekcijų ar korpusų ir jų palėpių

įrengimas ar papildomo aukšto pastatymas nepadaro žalos bendrosios nuosavybės

teisės dalyviams, sprendimą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, gali priimti

atskiros sekcijos ar korpuso patalpų savininkai. Šis sprendimas turi būti

suderintas su šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytomis institucijomis.

naudojimo objektų rekonstravimo projektas turi būti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka viešai aptartas su šio namo patalpų

savininkais. Projekto viešą aptarimą organizuoja šio projekto užsakovas.

turi būti suderintas su šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytomis

institucijomis. Šių institucijų įgalioti atstovai taip pat turi dalyvauti

rekonstruoto objekto priėmimo naudoti komisijoje.

objektas registruojamas Nekilnojamojo turto registre (jeigu šią registraciją

numato Nekilnojamojo turto registro įstatymas).

9

straipsnis. Daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų naudojimas darbo ir verslo

reikmėms,

nekeičiant patalpų paskirties

Gyvenamosios

patalpos, nepakeitus jų paskirties (neįrengus atskiro įėjimo ir

neperregistravus jų Nekilnojamojo turto registre), gali būti naudojamos darbo

ir verslo reikmėms, jeigu tai nepažeidžia gyvenamosioms patalpoms nustatytų

reikalavimų ir to namo gyventojų teisių bei teisėtų interesų. Tokio gyvenamųjų

patalpų naudojimo apribojimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

10

straipsnis. Daugiabučio namo valdymas ir priežiūra nesant bendrijos

namo savininkai (bendrasavininkiai) valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo

naudojimo objektus gali ir neįsteigę bendrijos, tačiau šiuo atveju jie privalo

sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartis sudaroma

vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

bendrija neįsteigta arba jau likviduota, kol daugiabučio namo patalpų

savininkai (bendrasavininkiai) nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties,

nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai

skiriamas administratorius.

gali būti specialiai tam įsteigta savivaldybės įmonė ar vietos savivaldos

vykdomosios institucijos sprendimu šias funkcijas vykdyti įgaliota kita

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atestuota ir turinti

administravimo patirtį įmonė. Administratoriaus funkcijas vykdanti savivaldybės

įmonė negali būti administruojamų namų priežiūros ir remonto paslaugų teikėja.

Gyvenamųjų namų priežiūros ir remonto paslaugos perkamos konkurso tvarka,

vadovaujantis paslaugų kainos ir kokybės kriterijais.

veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus daugiabučių namų patalpų

savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus.

Pavyzdinius šio administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota

institucija. Administravimo nuostatuose turi būti numatyta sprendimų, nurodytų

šio įstatymo 8 straipsnyje, priėmimo procedūros ir tvarka, taip pat daugiabučio

namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) jungtinės veiklos sutarties sudarymo

iniciatyva.

išlaidas apmoka namo patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje

nuosavybėje. Administravimo išlaidų tarifus tvirtina vietos savivaldos

vykdomoji institucija.

nutraukiamas įregistravus gyvenamojo namo patalpų savininkų bendriją ir jos

įstatus arba sudarius daugiabučio namo savininkų (bendrasavininkių) jungtinės

veiklos sutartį.

ANTRASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS

STEIGIMAS

11

straipsnis. Bendrijos steigimas

steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas

ar jų grupė, taip pat vietos savivaldos vykdomoji institucija, kita už namo

priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija .

name arba keliuose namuose, jei neįmanoma šių namų atskirai naudoti, steigiama

tik viena bendrija. Atskiru namu laikomas sublokuoto daugiabučio namo korpusas

ar sekcija, jeigu yra galimybė juos atskirai naudoti.

12

straipsnis. Bendrijos steigiamasis susirinkimas

steigti šaukiamas steigiamasis susirinkimas.

steigiamąjį susirinkimą steigimo iniciatorius ne vėliau kaip prieš dvi savaites

iki susirinkimo dienos viešai praneša visiems namo patalpų savininkams ir raštu

• vietos savivaldos vykdomajai institucijai, kitai už namo priežiūrą atsakingai

įmonei, įstaigai, organizacijai, kartu pateikdamas darbotvarkę ir bendrijos

įstatų projektą.

savivaldos vykdomoji institucija ar kita už namo priežiūrą atsakinga įmonė,

įstaiga, organizacija privalo deleguoti savo įgaliotą atstovą ir pateikti

bendrijos steigimo iniciatoriams namo patalpų savininkų bei jiems priklausančių

patalpų sąrašą. Jame nurodoma namo patalpų savininkų vardas, pavardė ir asmens

kodas (juridinio asmens pavadinimas ir adresas), jiems priklausančių patalpų

naudingasis plotas, patalpų paskirtis, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas ir

data.

steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2

namo patalpų savininkų. Steigiamasis susirinkimas renka susirinkimo pirmininką

ir sekretorių.

susirinkimo nutarimas steigti bendriją, taip pat kiti nutarimai yra teisėti,

kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkime dalyvaujančių namo patalpų

savininkų. Steigiamojo susirinkimo protokolo formą tvirtina Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

susirinkimas priima nutarimą įsteigti bendriją ir patvirtina jos įstatus.

Įstatų projektą rengia ir steigiamajam susirinkimui pateikia bendrijos steigimo

iniciatoriai.

bendrijos steigiamasis susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip po dviejų

savaičių nuo prieš tai skelbto steigiamojo susirinkimo dienos.

13

straipsnis. Bendrijos įstatai

įstatai nustato jos steigimą, valdymą, reorganizavimą ir likvidavimą bei

bendrijos narių teises ir pareigas, valdymo ir kontrolės organų rinkimo tvarką,

bendrijos nustatomų įmokų rinkimo ir naudojimo tvarką, kitus su bendrijos

veikla susijusius santykius.

įstatuose turi būti nurodyta:

1) bendrijos

pavadinimas, adresas;

2) bendrijos

veiklos tikslai ir uždaviniai;

3) bendrijos

narių teisės, pareigos ir atsakomybė pagal bendrijos prievoles;

4) bendrijos

narių susirinkimų ir(ar) bendrijos narių įgaliotinių delegavimo bei jų

susirinkimų šaukimo, sprendimų priėmimo susirinkimuose tvarka, taip pat

sprendimų priėmimo bendrijos narių apklausos būdu tvarka;

5) bendrijos

valdymo ir kontrolės organai, jų rinkimo tvarka, teisės ir pareigos bei

atsakomybė;

6) bendrijos

ūkinės veiklos organizavimo ir administravimo tvarka;

7) tikslinių,

kaupiamųjų ir kitų, susijusių su bendrijos veikla, įmokų nustatymo ir mokėjimo

tvarka, nepiniginių (turtinių) įnašų įvertinimo bei bendrijos narių ir jų

šeimos narių darbo sąnaudų įskaitymo į įmokas tvarka;

8) bendrijos

lėšų naudojimo ir pajamų paskirstymo tvarka;

9) bendrijos

reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.

būti nustatytos ir kitos įstatymams neprieštaraujančios nuostatos.

bendrijos įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14

straipsnis. Įstatų ir bendrijos registravimas

bendriją registruoja vietos savivaldos vykdomoji institucija. Įstatams ir

bendrijai registruoti pateikiami šie dokumentai:

1) prašymas

įregistruoti įstatus ir bendriją;

2) steigiamojo

susirinkimo protokolo nuorašas;

3) dalyvavusių

steigiamajame susirinkime namo patalpų savininkų pasirašytas sąrašas;

4) įstatai.

įregistruoti bendriją ir įstatus bei steigiamojo susirinkimo protokolą pasirašo

steigiamojo susirinkimo pirmininkas.

savivaldos vykdomoji institucija per 30 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos

privalo įregistruoti bendriją ir įstatus arba raštu pranešti bendrijos

steigėjams atsisakymo registruoti priežastis. Atsisakymas registruoti bendriją

ir įstatus per 1 mėnesį gali būti apskųstas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

bendriją ir įstatus, per 30 dienų šaukiamas bendrijos narių susirinkimas

išrinkti bendrijos valdybą ir valdybos pirmininką (bendrijos pirmininką), taip

pat revizijos komisiją (revizorių).

bendrijos įregistravimo dienos bendrija įgyja juridinio asmens teises.

(ar) papildyti bendrijos įstatai įsigalioja nuo jų perregistravimo savivaldos

vykdomojoje institucijoje dienos.

įstatų registravimas vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje

neapmokestinamas.

TREČIASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS

REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

15

straipsnis. Bendrijos reorganizavimas ir perregistravimas

susijungti su kita bendrija (bendrijomis) ar skaidytis į mažesnes bendrijas,

jei kiekviena iš jų gali veikti atskirame name (namuose) pagal šio įstatymo 11

straipsnio 2 dalies sąlygas.

ar keliuose iš bendrijos valdomų namų gali veikti atskira bendrija, šio namo

(namų) patalpų savininkai šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti atskirą

bendriją. Tokiu atveju jie turi prieš dvi savaites raštu informuoti bendrijos,

iš kurios atsiskiria, valdybą (bendrijos pirmininką).

savivaldos vykdomoji institucija privalo įregistruoti atsiskyrusios bendrijos

įstatus, jei pateikiami visi šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyti dokumentai,

ir pranešti bendrijai, nuo kurios atsiskyrė naujoji bendrija, kad ji turi per

tris mėnesius perregistruoti bendrijos įstatus.

kurios atsiskyrė naujoji bendrija, per 1 mėnesį nuo atsiskyrusios bendrijos ir

jos įstatų įregistravimo vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje dienos

privalo sudaryti turto ir lėšų padalijimo balansą, kitus bendrijos teisėms ir

prievolėms perimti reikalingus dokumentus ir pateikti bendrijų valdyboms

(bendrijų pirmininkams) tvirtinti. Ginčai dėl turto ir lėšų padalijimo sprendžiami

įstatymo nustatyta tvarka.

užbaigiamas pasirašius visų teisių ir prievolių, susijusių su atskirto

gyvenamojo namo (namų) bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir kitokiu

tvarkymu, perdavimo aktą. Aktą pasirašo reorganizuotos ir naujai įsteigtos

bendrijų valdybų (bendrijų) pirmininkai ar jų įgalioti asmenys. Perdavimo aktas

registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Perdavimo akto pavyzdinę formą

nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

16

straipsnis. Bendrijos likvidavimas

Bendrija likviduojama, jeigu

joje lieka mažiau kaip trys nariai. Apie tai raštu vietos savivaldos vykdomajai

institucijai per 10 dienų privalo pranešti bendrijos valdyba (bendrijos

pirmininkas). Bendrija taip pat gali būti likviduojama teismo sprendimu, jeigu

pažeidžia šį įstatymą ir kitus įstatymus arba jeigu teismo sprendimu yra

pripažinta nemokia. Bendrijos narių susirinkimo sprendimu bendrija gali būti

likviduojama, kai už tai balsuoja ne mažiau kaip 2/3 bendrijos narių.

17

straipsnis. Bendrijos likvidavimo procedūra

likviduoti skiriamas likvidatorius. Jį skiria bendrijos narių susirinkimas ar

teismas. Teismui bendrijos likvidatorių siūlo bendrijos valdyba (bendrijos

pirmininkas).

2.

Likvidatoriumi gali būti paskirtas ir ne bendrijos narys. Darbo sutartį su

likvidatoriumi sudaro bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas).

likvidatoriaus paskyrimo dienos savo įgaliojimų netenka bendrijos valdymo

organai.

sprendimas likviduoti bendriją turi būti skelbiamas viešai spaudoje ir

registruojamas vietos savivaldos vykdomojoje institucijoje. Apie priimtą

sprendimą likviduoti bendriją per dvi savaites nuo sprendimo priėmimo dienos

raštu pranešama visiems bendrijos kreditoriams, debitoriams bei visiems namo

patalpų savininkams.

bendrija turi teisę sudaryti tik tuos sandorius, kurie susiję su bendrijos

likvidavimu. Sandorius likviduojamos bendrijos vardu sudaro likvidatorius.

bendrijos turtas parduodamas ir kreditorių reikalavimai tenkinami Įmonių

bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

ginčų dėl bendrijos skolų mokėjimo, bendrijos turtas negali būti dalijamas

bendrijos nariams, kol teismas neišspręs šio ginčo ir nebus atsiskaityta su

kreditoriais.

visų kreditorių reikalavimus, likęs bendrijos turtas padalijamas namo patalpų

savininkams proporcingai jų įnašams šiam turtui įsigyti.

yra atsakingas bendrijai ir tretiesiems asmenims už nuostolius, atsiradusius

dėl jo kaltės.

likvidavus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės

sklypo valdymą, priežiūrą ir kitokį tvarkymą perima vietos savivaldos vykdomoji

institucija.

18

straipsnis. Likviduotų bendrijų išregistravimas

Likviduotai

bendrijai išregistruoti likvidatorius vietos savivaldos vykdomajai institucijai

turi pateikti:

1) prašymą

išregistruoti bendriją;

2) bendrijos

likvidavimo aktą;

3) likviduotos

bendrijos įregistravimo dokumento ir įstatų originalus;

4) teritorinės

valstybinės mokesčių inspekcijos išduotą atsiskaitymo su biudžetu pažymą.

Pažymoje turi būti nurodytos baudų ir delspinigių sumos, priskaičiuotos iki

reorganizavimo dienos;

5) Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdybos (arba jos skyriaus) išduotą atsiskaitymo su

ja pažymą. Pažymoje turi būti nurodytos baudų ir delspinigių sumos,

priskaičiuotos iki išregistravimo dienos;

6) bankų

išduotas pažymas apie sąskaitų uždarymą;

7) prašymą dėl

archyvinių dokumentų perdavimo toliau saugoti;

8)

policijos komisariato išduotą kvitą, kad antspaudas sunaikintas.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS

VALDYMAS

19

straipsnis. Bendrijos valdymo organai

valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba (bendrijos

pirmininkas).

narių susirinkimas gali nustatyti atstovavimo kvotas, išrinkti įgaliotinius ir

perduoti bendrijos įgaliotinių susirinkimui dalį savo teisių bei pareigų.

Bendrijos narių įgaliotinių teises nustato bendrijos nuostatai.

20

straipsnis. Bendrijos narių susirinkimas

Aukščiausias

bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas. Susirinkimas turi

teisę:

1) tvirtinti,

keisti ir papildyti bendrijos įstatus;

2) rinkti ir

atšaukti bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką) ir revizijos komisiją

(revizorių);

3) nustatyti

bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius

įgaliojimus valdybos nariams (bendrijos pirmininkui), taip pat jų darbo

apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką

arba sutarčių su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis

įmonėmis sudarymo sąlygas;

4) tvirtinti

bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų

atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį

planą, lėšų įstatymuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir

priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką.

5) vertinti

bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą, tvirtinti metinę bendrijos

ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir revizijos komisijos (revizoriaus)

išvadas apie bendrijos finansinę veiklą;

6) nustatyti

patalpų savininkų atsiskaitymo už bendrojo naudojimo objektų eksploatavimą,

vandenį, energiją ir komunalines paslaugas sąlygas ir tvarką, nepažeisdamas

norminių aktų ir jais nustatytos atsiskaitymo tvarkos;

7) nustatyti

disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei

pajamų paskirstymo klausimus;

8) nustatyti ir

patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles;

9) spręsti

bendrijos stojimo į sąjungas (asociacijas), išstojimo iš jų, bendrijos

reorganizavimo ir likvidavimo klausimus.

21

straipsnis. Susirinkimų šaukimo ir organizavimo tvarka

narių susirinkimus šaukia bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) įstatuose

nustatyta tvarka, bet ne rečiau kaip vieną kartą per metus, pasibaigus ūkiniams

metams. Susirinkimus taip pat gali šaukti:

1) revizijos

komisija (revizorius);

2) ne mažiau

kaip 1/4 bendrijos narių.

bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius, nurodytas šio straipsnio 1

dalyje, turi ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos viešai

pranešti bendrijos nariams ir kartu pateikti susirinkimo darbotvarkę. Jei

susirinkimo darbotvarkėje numatyta pakeisti ar papildyti bendrijos įstatus ar

svarstyti lėšų skolinimosi klausimą, apie bendrijos narių susirinkimą nariams

pranešama raštu.

narių susirinkimas laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2

bendrijos narių. Jeigu į susirinkimą neatvyksta nustatytas narių skaičius, per

dvi savaites šaukiamas pakartotinis susirinkimas. Jis yra teisėtas, kai

dalyvauja ne mažiau kaip 1/4 bendrijos narių.

narių susirinkimo nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip 1/2

susirinkime dalyvaujančių bendrijos narių, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje

numatytus atvejus.

narių susirinkimo nutarimai dėl bendrojo naudojimo objektų rekonstrukcijos,

jeigu tai susiję su privalomaisiais mokėjimais, nutarimai dėl lėšų skolinimosi,

bendrijos įstatų pakeitimo ar papildymo yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau

kaip 1/2 daugiabučio namo savininkų.

patalpos savininkas (bendrasavininkiai) bendrijos narių susirinkime turi vieną

balsą. Bendrasavininkiams jų sutarimu atstovauja vienas asmuo.

nutarimai yra protokoluojami. Protokolus pasirašo susirinkimo pirmininkas ir

susirinkimo sekretorius. Protokolai registruojami pagal raštvedybos taisykles.

narių sprendimai taip pat gali būti priimti apklausos būdu bendrijos įstatų

nustatyta tvarka.

22

straipsnis. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas)

valdyba yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp

bendrijos narių susirinkimų. Valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos

narių. Bendrijos narių susirinkimas gali nuspręsti nerinkti bendrijos valdybos,

o rinkti tik bendrijos pirmininką. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas)

renkama ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Valdybos narių (bendrijos

pirmininko) kadencijų skaičius neribojamas.

valdybos pirmininką iš valdybos narių renka bendrijos narių susirinkimas arba

jo pavedimu bendrijos valdyba. Bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja

valdybos darbą ir atstovauja bendrijai.

valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos

narių. Valdybos nutarimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė

posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Jei valdybos narių balsai pasiskirsto po

lygiai, lemia pirmininko balsas. Valdybos nutarimai protokoluojami. Protokolą

pasirašo valdybos pirmininkas. Protokolai registruojami pagal raštvedybos

taisykles.

(bendrijos pirmininkas) yra pavaldi bendrijos narių susirinkimui ir atlieka

visas jo pavestas funkcijas. Valdyba ne rečiau kaip vieną kartą per metus

atsiskaito bendrijos narių susirinkimui.

23 straipsnis. Bendrijos valdybos (bendrijos

pirmininko) įgaliojimai ir atsakomybė

valdybos ir jos narių (bendrijos pirmininko) įgaliojimus nustato bendrijos

įstatai, taip pat bendrijos narių susirinkimas.

valdyba (bendrijos pirmininkas):

1) rengia

bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų

atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį bei ilgalaikį

planą, taip pat metinę bendrijos ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitą ir teikia

ją bendrijos susirinkimui;

2) tvarko ir

saugo bendrijos narių (patalpų savininkų) registravimo knygą, namo ir jam

priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją, tvarko bendrijos

raštvedybą;

3) bendrijos

įstatų ir bendrijos susirinkimo nustatyta tvarka organizuoja ir vadovauja

bendrijos ūkinei veiklai, susijusiai su namo bendrojo naudojimo objektų, taip

pat namui priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir kitokiu tvarkymu, arba

šias funkcijas sutarties pagrindu paveda paskirtam administratoriui ar įmonei,

teikiančiai gyvenamųjų namų valdymo administravimo ir priežiūros paslaugas;

4) priima ir

atleidžia iš darbo bendrijos samdomus darbuotojus;

5) tvirtina

bendrijos darbuotojų pareiginius nuostatus;

6) pagal

bendrijos susirinkimo sprendimus naudoja bendrijos lėšas ir tvarko jos

sąskaitas bankuose, taip pat samdo buhalterį arba jo funkcijas

pagal sutartį paveda įmonei, nurodytai šio straipsnio 2 dalies 3 punkte;

7) kontroliuoja,

kaip daugiabučio namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su

bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu, teikia pasiūlymus

teisėsaugos institucijoms ir valstybinės statinių priežiūros tarnyboms

patraukti atsakomybėn kaltus asmenis;

8) atstovauja

bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su

bendrijos veikla.

valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo laiku rengti bendrijos narių

susirinkimus, parengti jų darbotvarkę, pateikti informaciją susirinkimo

darbotvarkės klausimais.

valdyba (bendrijos pirmininkas) per 5 darbo dienas nuo bendrijos nario

kreipimosi dienos privalo suteikti jam informaciją apie bendrijos valdymo ir

kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius,

susijusius su bendrijos veikla. Valdybai draudžiama riboti revizijos komisijos

(revizoriaus) įgaliojimus ar kitaip trukdyti jos darbą.

(bendrijos pirmininkas) privalo solidariai atlyginti bendrijai nuostolius,

padarytus dėl valdybos (bendrijos pirmininko) nutarimų, priimtų pažeidžiant

bendrijos įstatus, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuo pareigos

atlyginti nuostolius atleidžiami tie bendrijos valdybos nariai, kurie balsavo

prieš tokį nutarimą arba nedalyvavo posėdyje jį priimant ir per 7 dienas po to,

kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tokį nutarimą, įteikė valdybos pirmininkui

rašytinį protestą. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) gali būti

atleidžiama nuo atlyginimo nuostolių, kuriuos ji padarė atlikdama pareigas,

jeigu ji rėmėsi bendrijos dokumentais ir kita informacija, kurios tikrumu

nebuvo pagrindo abejoti, arba veikė neviršydama normalios ūkinės rizikos

laipsnio. Ginčus dėl nuostolių atlyginimo sprendžia teismas.

24

straipsnis. Bendrijos veiklos kontrolė

(bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Jei

nustatoma pažeidimų, medžiaga perduodama svarstyti bendrijos narių

(įgaliotinių) susirinkimui. Komisijos narių skaičių nustato ir ne daugiau kaip

2 metams ją renka bendrijos narių susirinkimas. Revizijos komisijos nariais

(revizoriumi) negali būti bendrijos valdybos nariai (bendrijos pirmininkas) ir

asmenys, kuriuos su valdybos nariais (bendrijos pirmininku) sieja artimi

giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai),

sutuoktiniai, broliai, seserys, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir

vaikai).

metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą,

vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Bendrijos valdyba

(bendrijos pirmininkas) privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui)

paaiškinimus ir reikalingus dokumentus.

atlikti neeilinį finansinės veiklos patikrinimą, jei to reikalauja ne mažiau

kaip 1/4 bendrijos narių, ir revizijos ataskaitą pateikti bendrijos narių

susirinkimui.

PENKTASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS IR JOS

NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

25

straipsnis. Bendrijos teisės

teisę:

1) turėti

sąskaitas bankuose;

2) pirkti ar

kitokiu būdu įsigyti turtą, reikalingą bendrijos veiklai, jį parduoti,

išnuomoti, įkeisti ar kitaip juo disponuoti;

3) nustatyta

tvarka statyti ar rekonstruoti bendrijos poreikiams reikalingus statinius;

4) kaupti lėšas

namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai ir atnaujinimui, jų skolintis;

5) jungtis su kitomis

bendrijomis, skaidytis į mažesnes bendrijas, steigti bendrijų sąjungas

(asociacijas) arba prie jų prisijungti;

6) sudaryti

sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis.

turėti ir kitų įstatuose numatytų teisių, jeigu jos neprieštarauja šiam ir

kitiems įstatymams.

26

straipsnis. Bendrijos pareigos

privalo:

1) organizuoti

namo bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo valdymą,

priežiūrą ir kitokį tvarkymą, planuoti ir kaupti lėšas šiems darbams atlikti ;

2) laikytis

įstatymų nustatytų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, darbų saugos,

higienos, aplinkosaugos, priešgaisrinių ir kitų specialiųjų reikalavimų;

3) laiku mokėti

įstatymų nustatytus mokesčius, įmokas ir rinkliavas;

4) saugoti ir

ginti bendrijos ir jos narių teises bei ekonominius ir kitus teisėtus

interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu,

priežiūra ir kitokiu tvarkymu;

5) atsakyti

pagal savo prievoles.

neatsako pagal jos narių prievoles.

įsteigta bendrija gali įgyti prievolių tik nuo jos įstatų įregistravimo dienos.

27

straipsnis. Bendrijos nariai

tik jos patalpų savininkas.

bendrijos įstatų nustatyta tvarka.

juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, bei

valstybei ir savivaldybėms bendrijos veikloje atstovauja jų įgalioti asmenys.

Bendrijos narys fizinis asmuo gali raštu įgalioti vietoj savęs dalyvauti

bendrijos veikloje kitą asmenį (atstovą), nurodydamas įgaliojimo terminą, bet

ne ilgesnį kaip 3 metai.

nario teises ir pareigas patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos ir jos įstatų

įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name

atsiradimo dienos.

5.

Patalpų bendrasavininkiams atstovauja vienas asmuo jų tarpusavio susitarimu.

nariai registruojami registravimo knygoje. Joje nurodomas patalpos savininko

vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta (juridinių asmenų - pavadinimas ir

adresas), nuosavybės teisės į patalpas įgijimo pagrindas ir data bei

patalpų plotas.

bendrijoje pasibaigia nariui mirus, nariui netekus nuosavybės teisės į visas

bendrijos name turėtas patalpas bei likvidavus bendriją.

juridinis asmuo, pirkęs, paveldėjęs ar kitaip įsigijęs patalpas bendrijos

valdomame name, per 10 darbo dienų nuo nuosavybės teisės įgijimo apie tai raštu

praneša bendrijos valdybai (bendrijos pirmininkui).

28

straipsnis. Bendrijos nario teisės

narys turi teisę:

1) dalyvauti bendrijos

narių susirinkimuose, rinkti ir būti išrinktas į bendrijos valdybą

(bendrijos pirmininku), revizijos komisiją (revizoriumi);

2) teikti

siūlymus bendrijos veiklos klausimais;

3) reikalauti,

kad bendrijos valdymas ir bendrosios nuosavybės naudojimas bei priežiūra

atitiktų visų bendrijos narių bendrąsias teises ir teisėtus interesus;

4) be kitų namo

patalpų savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar

pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų patalpų

savininkų atlyginti išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje;

5) gauti

informaciją apie bendrijos veiklą, jos finansinę būklę, turtą, pajamas ir

išlaidas bei privalomus mokesčius;

6) įgyvendinti

kitas įstatymų nustatytas teises.

šeimos nariai, laikinieji gyventojai ir asmenys, kurie naudojasi savininko

patalpomis sutarties pagrindu, turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo

naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdami kitų patalpų

savininkų, jų šeimos narių, laikinųjų gyventojų ir asmenų, kurie naudojasi

savininko patalpomis sutarties pagrindu, teisių bei teisėtų interesų.

29

straipsnis. Bendrijos nario pareigos

narys privalo:

1) laikytis

bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdybos

(bendrijos pirmininko) ir revizijos komisijos (revizoriaus) sprendimus;

2) dalyvauti

bendrijos veikloje;

3) tinkamai

naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise jam priklausančias patalpas;

4) tausoti

bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, laikytis namo vidaus tvarkos ir

žemės sklypo priežiūros taisyklių, užtikrinti, kad šių taisyklių laikytųsi jo

šeimos nariai ar jo patalpų nuomininkai;

5) atsiskaityti

nustatyta tvarka už teikiamas paslaugas, mokėti bendrijos nustatytas įmokas;

6) apmokėti

bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų

valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat

žemės sklypo naudojimu ir priežiūra proporcingai jo daliai bendrojoje

nuosavybėje, jei bendrija neišsprendžia kitaip;

7) savavališkai,

be bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) ar jų įgalioto asmens leidimo

nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti namo bendrosios inžinerinės įrangos,

bendrųjų konstrukcijų ir bendrojo naudojimo patalpų;

8) parduodamas,

dovanodamas ar kitaip perleisdamas nuosavybės teise jam priklausančias

patalpas, atsiskaityti su bendrija pagal savo prievoles ir informuoti bendrijos

valdybą (bendrijos pirmininką) apie išstojimą iš bendrijos;

9) atsakyti pagal savo prievoles.

narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios

nesusiję su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomais statinių

naudojimo ir priežiūros reikalavimais bei valstybės įgyvendinamomis energijos

taupymo programomis.

ŠEŠTASIS

SKIRSNIS

BENDRIJOS TURTAS

IR LĖŠOS

30

straipsnis. Bendrijos turtas

turtą sudaro bendrijos lėšomis pirktos ar kitaip teisėtai įgytos materialinės

vertybės.

turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų

nustatyta tvarka.

nariai gali prisidėti ir nepiniginiais (turtiniais) įnašais, kurių įvertinimo

tvarką nustato bendrijos narių susirinkimas.

31

straipsnis. Bendrijos lėšos ir pajamų paskirstymas

lėšas sudaro:

1) bendrijos

narių įmokos, skirtos bendrijos veiklai;

2) pajamos,

gautos disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo patalpas

ir kitus objektus;

3) valstybės,

savivaldybės, fizinių ar juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio

asmens teisių, parama.

disponuojant bendrijos turtu arba naudojant bendrojo naudojimo objektus,

paskirstomos bendrijos nariams proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje

bendrijos susirinkimo nustatytu būdu.

ūkiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos imtinai.

SEPTINTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

32 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių santykiai

su daugiabučių namų savininkais ir

jų

bendrijomis

savivaldybės, turėdamos tikslą išsaugoti nacionalinį turtą - šalies būsto

fondą, remia būsto savininkus bei jų bendrijas, siekiančias tinkamai

prižiūrėti, atnaujinti ar apšiltinti savo būstus ir bendrojo naudojimo objektus.

Valstybės rėmimo būdus ir sąlygas nustato įstatymai bei Vyriausybės

patvirtintos specialios programos.

savivaldybės įstatymų nustatyta tvarka remia mažai pajamų gaunančias šeimas

(asmenis) visiškai ar iš dalies padengdamos išlaidas būsto ir bendrojo

naudojimo objektų priežiūrai.

rėmimo būdus ir sąlygas nustato vietos savivaldos institucijos atitinkamose

rėmimo programose.

savivaldos institucijos nemokamai konsultuoja bendrijas steigimo, veiklos,

reorganizavimo klausimais.

remti savivaldybėse sudaromas specialus bendrijų rėmimo fondas. Jo sudarymo ir

lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

33

straipsnis. Energijos, dujų ir vandens tiekimo organizavimas

elektros energijos, dujų ir vandens tiekėjai pagal teisės aktų reikalavimus

privalo sudaryti tiekimo vartojimo sutartis su kiekvienu daugiabučio namo

patalpų savininku. Šilumos ir elektros energijos bei vandens tiekėjais

daugiabučio namo patalpų savininkams gali būti ir bendrija.

už elektros energijos, dujų ir vandens sąnaudas bendroms namo reikmėms tvarka

nustatoma pagal atskiras tiekėjų ir bendrijų sutartis, sudarytas laikantis

teisės aktų reikalavimų.

elektros energijos, dujų ir vandens tiekimas daugiabučiams namams negali būti

nutrauktas dėl atskirų patalpų savininkų įsiskolinimo tiekėjams. Įsiskolinimai

turi būti išieškomi įstatymų nustatyta tvarka.

34

straipsnis. Individualių gyvenamųjų namų ir dalimis (patalpomis) privatizuotų

garažų, poilsio

namų ir kitų negamybinių pastatų savininkų bendrijų

steigimas

Individualių

gyvenamųjų namų ir dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, poilsio namų,

kūrybinių dirbtuvių ir kitų negamybinių pastatų patalpų savininkai, steigdami

atitinkamas bendrijas ir valdydami bei naudodami jiems bendrosios nuosavybės

teise priklausantį turtą, vadovaujasi šiuo įstatymu.

35

straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai tarp bendrijos ir

bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių, juridinių asmenų, valstybės ar

savivaldybės spendžiami įstatymų nustatyta tvarka.“

2

straipsnis. Neteko galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-532, 2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 91-3187 (2001-10-26)

3

straipsnis. Gyvenamojo namo statybos bendrijos (kooperatyvo) perregistravimas į

daugiabučio namo

savininkų bendriją

Gyvenamojo namo

statybos bendrija (kooperatyvas), nustatyta tvarka atidavusi gyvenamąjį namą

naudoti, statybos bendrijos (kooperatyvo) narių susirinkimo sprendimu gali būti

perregistruota į daugiabučio namo savininkų bendriją. Ši prisiima buvusios

statybos bendrijos (kooperatyvo) skolinius ir kitus įsipareigojimus ir

nustatyta tvarka įregistruoja butų ir kitų patalpų nuosavybę. Statybos bendrija

(kooperatyvas) nustatyta tvarka išregistruojama, o įsteigta daugiabučio namo

patalpų savininkų bendrija ir jos įstatai įregistruojami šio įstatymo nustatyta

tvarka.

4

straipsnis. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų perdavimas bendrijai

Vietos

savivaldos vykdomoji institucija, kita už daugiabučio namo bendrojo naudojimo

objektų priežiūrą atsakinga įmonė, įstaiga, organizacija turi per 1 mėnesį nuo

bendrijos ir jos įstatų įregistravimo dienos Vyriausybės nustatyta

tvarka perduoti bendrijai valdyti ir prižiūrėti daugiabučio namo bendrojo

naudojimo objektus bei nepanaudotas atskaitymų lėšas namo bendrojo naudojimo

objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, taip pat namo statybos

ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo

objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo.

5

straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas

Įsigaliojus šiam įstatymui,

netenka galios Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis

patalpomis įstatymo (Žin., 1992, Nr.14-378) 3

straipsnis.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-532,

2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 91-3187 (2001-10-26)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ

BENDRIJŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR DAUGIABUČIŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-10-29)

autrap@lrs.lt