LegalizeLietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir taikymo įstatymas. Geležinkelių transporto kodeksas
Įmonės, kurios važiuoja į geležinkelių infrastruktūros, išskyrus viešąją geležinkelių infrastruktūrą, objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra laikydamosi šiame Kodekse geležinkelio įmonėms (vežėjams) nustatytų reikalavimų, išskyrus reikalavimą turėti geležinkelio įmonės (vežėjo) licenciją. Įmonės, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, kurioms traukinio linijos ir (ar) laiko intervalai suteikti šio Kodekso 29 straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka, turi teisę naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, šio Kodekso nustatyta tvarka apsidraudusios civilinės atsakomybės draudimu, įgijusios bendrąjį saugos sertifikatą, sudariusios su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui draudžiama diskriminuoti geležinkelio įmones (vežėjus) ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytas įmones ar sudaryti joms skirtingas prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas.
Prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją gali būti apribota, jeigu yra tarpvalstybinio susisiekimo geležinkelių transportu su ta trečiąja valstybe konkurencijos iškraipymų, įskaitant iškraipymus, atsiradusius dėl nediskriminacinės prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir susijusių paslaugų toje trečiojoje valstybėje nebuvimo. Sprendimą dėl naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją apribojimo priima Vyriausybė savo nustatyta tvarka. Toks sprendimas priimamas tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės per tris mėnesius nuo Vyriausybės sprendimo projekto pateikimo Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms dienos neprieštarauja dėl numatomo naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti iš trečiosios valstybės ir į ją apribojimo.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas Tinklo nuostatuose nustatyta tvarka vykdo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų laikymosi kontrolę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytų naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygų laikymosi kontrolę viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas vykdo bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos muitine ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tarpusavio susitarimų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
Nr. XII-235, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2242 (2013-05-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2488, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18458
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
Nr. XIII-2254, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10924
29 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo principai, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, bendrojo susitarimo sudarymas
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, laikydamasis nediskriminavimo, efektyvumo ir ekonomiškumo, lygiateisiškumo, konkurencingumo, teisinio tikrumo ir skaidrumo principų, skiria viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Reglamente (ES) Nr. 913/2010 nustatytais atvejais viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus krovinių vežimo koridoriuose skiria pagal šio reglamento 13 straipsnio 1 dalį paskirtas arba įsteigtas asmuo.
Pareiškėjas negali jam skirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkelių transportu paslaugai teikti, išskyrus šioje dalyje nustatytus atvejus, arba šių pajėgumų parduoti. Jeigu, vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), interesais veikiančios geležinkelio įmonės (vežėjo) veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus naudoja geležinkelio įmonė (vežėjas), taip pat jeigu dėl pareiškėjo reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, verslo ar jo dalies perleidimo teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo teisių ir pareigų perėmėja, tęsianti ar perėmusi pareiškėjo veiklą ar jos dalį, kartu su tęsiama ar perimta veikla ar jos dalimi perima iš pareiškėjo jam skirtus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, būtinus šiai veiklai ar jos daliai vykdyti, tai nėra laikoma viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų perdavimu.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai pareiškėjams skiriami ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.
Pareiškėjas gali prašyti tiek viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kiek jis pageidauja.
Pareiškėjas, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), pateikęs paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus ir pageidaujantis sumokėti užmokestį už minimalųjį prieigos paketą, viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas ir šio pareiškėjo interesais veiksianti geležinkelio įmonė (vežėjas), likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos, sudaro sutartį dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai dėl sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo termino netaikomi tuo atveju, kai pareiškėjas, kuris nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), pateikia paskutinės minutės paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – paskutinės minutės paraiška) ar pavėluotą paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus (toliau – pavėluota paraiška). Šioje dalyje nurodytu atveju sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo turi būti sudaryta iki paskutinės minutės paraiškos ar pavėluotos paraiškos pateikimo.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui ir joje nustato geležinkelio įmonės (vežėjo) ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas, susijusias su paskirtų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimu per vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį. Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis su pareiškėju, pateikusiu paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos, o jeigu pagal šio straipsnio 5 dalį turi būti sudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, pareiškėjo interesais veikianti geležinkelio įmonė (vežėjas) naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį turi sudaryti iki sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo dienos. Pareiškėjui, kuris yra geležinkelio įmonė (vežėjas), pateikus paskutinės minutės paraišką ar pavėluotą paraišką, naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis turi būti sudaryta likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki šiomis paraiškomis prašomų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų panaudojimo pradžios, o jeigu pagal šio straipsnio 5 dalį turi būti sudaroma sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, – iki sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo sudarymo dienos.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas sudaro naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartį su Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka prašymą sudaryti šią sutartį pateikusia geležinkelio įmone (vežėju) arba su pareiškėjo interesais veiksiančia geležinkelio įmone (vežėju), pageidaujančia sudaryti tokią sutartį, nebent ketinamos sudaryti naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties projektas Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.
Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutartis ir sutartis dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo privalo būti sudaroma, o jau sudaryta sutartis –atnaujinama kiekvienais metais net ir tuo atveju, jeigu yra sudaromas bendrasis susitarimas.
Naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sutarties, sutarties dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo turinio reikalavimus ir šioms sutartims sudaryti būtinų dokumentų sąrašą Tinklo nuostatuose nurodo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti ir bendrąjį susitarimą, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus reikia skirti ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui. Bendruoju susitarimu siekiama patenkinti pagrįstus pareiškėjų komercinius poreikius. Bendrajame susitarime apibūdinami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai, tačiau juose nenustatomas tikslus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimo laikas. Bendrieji susitarimai sudaromi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/545.
Bendrasis susitarimas paprastai sudaromas ne ilgiau kaip 5 metams, numatant galimybę jį sudariusių šalių susitarimu pratęsti tokios pat trukmės laikotarpiui, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nurodytus atvejus. Kiekvienas ilgesnis kaip 5 metų bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpis turi būti pagrįstas atsižvelgiant į pareiškėjo sudarytas vežimo sutartis, investicijas ir rizikos veiksnius, susijusius su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo veikla. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, kai bendrasis susitarimas, sudarytas 5 metams, pratęsiamas tokios pat trukmės laikotarpiui.
Bendrasis susitarimas 15 metų laikotarpiui gali būti sudaromas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurios teikiamos naudojantis viešosios geležinkelių infrastruktūros dalimi, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas skyrė tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, ir kurioms teikti būtinos pareiškėjo pagrįstos didelės ilgalaikės (ne mažesnės kaip 100 mln. eurų per 10 ir daugiau metų) investicijos. Bendrasis susitarimas ilgesniam kaip 15 metų laikotarpiui gali būti sudaromas dėl vežimo geležinkelių transportu paslaugų, kurioms teikti būtinos didelės ilgalaikės pareiškėjo investicijos, jeigu šios investicijos numatytos pareiškėjo sutartiniuose įsipareigojimuose, įskaitant ir planuojamą nusidėvėjimą. Tokiais atvejais bendruosiuose susitarimuose gali būti išsamiai apibrėžiami viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų, kurie pareiškėjui suteikiami bendrojo susitarimo galiojimo laikotarpiu, ypatumai (traukinių važiavimo dažnis, apimtis, kokybė ir kita).
Visoms suinteresuotosioms šalims turi būti leista susipažinti su visų bendrųjų susitarimų turiniu, išskyrus juose pateiktą konfidencialią informaciją.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, pasitaręs su suinteresuotosiomis šalimis, jeigu yra alternatyvių maršrutų, gali nuspręsti, kad tam tikra viešosios geležinkelių infrastruktūros dalis bus naudojama tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Tokiu atveju viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo siūlymu susisiekimo ministras gali suteikti pirmumo teisę gauti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti. Šią viešąją geležinkelių infrastruktūrą galima naudoti ir kitoms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti, jeigu yra laisvų viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo sprendimas tam tikrą viešosios geležinkelių infrastruktūros dalį naudoti tik tam tikroms vežimo geležinkelių transportu paslaugoms teikti per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos nurodomas Tinklo nuostatuose.
Šio straipsnio ir šio Kodekso 291–299 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimą geležinkelio įmonėms (vežėjams), išskyrus nuostatas, reglamentuojančias bendrųjų susitarimų sudarymą, mutatis mutandis taikomos, kai paraišką skirti viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus teikia šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės, išskyrus šio straipsnio 16 dalyje nustatytą atvejį.
Įmonėms, kurios važiuoja į viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai suteikiami viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo parengta ir Tinklo nuostatuose nurodyta tvarka panaudojant traukinio linijas ir (ar) laiko intervalus, įtrauktus į tarnybinį traukinių tvarkaraštį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595, 2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2488, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18458
Nr. XIII-2254, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10924
Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357
30 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-07-01.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
Nr. XII-235, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2242 (2013-05-07)
KETVIRTASIS1 SKIRSNIS
GELEŽINKELIŲ PASLAUGŲ ĮRENGINIAI, JŲ VALDYMAS IR NAUDOJIMAS, ŠIUOSE ĮRENGINIUOSE TEIKIAMOS PASLAUGOS
31 straipsnis. Reikalavimai geležinkelių transporto darbuotojams
Specialiuosius profesijų ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus geležinkelių transporto darbuotojams nustato atitinkamai geležinkelių infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė (vežėjas).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1725, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08225
Reikalavimus darbuotojams, kurių darbas susijęs su traukinių eismu, nustato Geležinkelių transporto eismo saugos įstatymas.
Geležinkelių transporto darbuotojų darbo drausmę reglamentuoja šis Kodeksas, Darbo kodeksas ir Vyriausybės patvirtintas Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statutas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-235, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2242 (2013-05-07)
32 straipsnis. Geležinkelių transporto darbuotojų nušalinimas nuo darbo
Geležinkelių transporto darbuotojas nušalinamas nuo darbo, jei:
1) nustatytu laiku nebuvo galima patikrinti, ar jis atitinka suteiktą kvalifikaciją, nes darbuotojas be pateisinamų priežasčių patikrinime nedalyvavo;
2) pakartotinai neišlaiko privalomo periodinio kvalifikacinių reikalavimų patikrinimo egzamino;
3) dėl sveikatos būklės negali vykdyti savo pareigų, susijusių su geležinkelių transporto eismo saugos užtikrinimu arba geležinkelių infrastruktūros objektų priežiūra ar sauga;
4) padarė drausmės pažeidimą, keliantį grėsmę eismo saugai, žmonių gyvybei ir sveikatai;
5) padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą Darbo kodekse, ar kitokį darbo pareigų pažeidimą, numatytą Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statute;
6) kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais.
Geležinkelių transporto darbuotojas nušalinamas nuo darbo Darbo kodekso ir Geležinkelių transporto darbuotojų drausmės statuto nustatyta tvarka.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
KELEIVIŲ, BAGAŽO IR KROVINIŲ VEŽIMAS
33 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimas
Keleivių ir bagažo vežimo sąlygos ir tvarka, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivio, bagažo siuntėjo (gavėjo) teisės, pareigos ir atsakomybė, geležinkelių transportu keliaujančių neįgaliųjų arba ribotos judėsenos asmenų apsauga ir pagalbos taisyklės nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, šiame Kodekse, Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357
Geležinkelio įmonė (vežėjas), teikianti keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugas, privalo sudaryti nenumatytų atvejų planus ir užtikrinti, kad šie planai būtų tinkamai koordinuojami su keleivių geležinkelio stoties operatoriumi ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju tam, kad įvykus esminiam keleivių ir bagažo vežimo geležinkelių transportu paslaugų teikimo sutrikimui keleiviams būtų suteikta pagalba, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 18 straipsnyje.
TAR pastaba. 33 straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi 2020–2021 metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo ir vėlesniais tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
Europos Sąjungos valstybėje narėje įregistruota geležinkelio įmonė (vežėjas), veždama keleivius tarptautiniais maršrutais, turi teisę įlaipinti keleivius bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje traukinio važiavimo maršruto geležinkelio stotyje ir išlaipinti kitoje.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
Keleivių teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, apsaugą užtikrina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri nagrinėja keleivių skundus dėl jų teisių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 1371/2007, pažeidimo.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595, 2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
34 straipsnis. Keleivių ir bagažo vežimo užmokestis
Keleivių vežimo vietinio susisiekimo maršrutais, įskaitant kombinuotąjį keleivių vežimą vietiniais maršrutais, tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas). Didžiausi leistini nustatyti tarifai turi būti suderinti su Valstybine energetikos reguliavimo taryba. Bagažo vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato geležinkelio įmonė (vežėjas).
Keleivių ir bagažo vežimo tarptautinio susisiekimo maršrutais užmokestį nustato geležinkelio įmonė (vežėjas) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių dėl tarptautinio susisiekimo nustatyta tvarka.
Keleiviams, vykstantiems keleiviniais traukiniais, taikomas viešojo keleivinio transporto lengvatas ir geležinkelio įmonių (vežėjų) išlaidų (negautų pajamų), patirtų dėl šių lengvatų taikymo, kompensavimo (atlyginimo) tvarką nustato Viešojo keleivinio transporto lengvatų įstatymas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-121, 2025-03-13, paskelbta TAR 2025-03-18, i. k. 2025-04415
Keleiviai turi teisę vietinio susisiekimo maršrutais nemokamai vežtis vieną arba du vaikus iki 7 metų (imtinai), jeigu jie neužima atskiros sėdimosios ar miegamosios vietos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XV-121, 2025-03-13, paskelbta TAR 2025-03-18, i. k. 2025-04415
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-3419, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24575
36 straipsnis. Atsiskaitymų su geležinkelio įmone (vežėju) užtikrinimas
Atsiskaitymas su geležinkelio įmone (vežėju) už krovinių vežimą užtikrinamas vežamu kroviniu.
Jeigu siuntėjas (gavėjas) neatsiskaito su geležinkelio įmone (vežėju), geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę realizuoti krovinį šio Kodekso 55 straipsnyje nustatyta tvarka.
37 straipsnis. Važtaraštis
Su kiekviena krovinių siunta siuntėjas privalo pateikti tinkamai užpildytą važtaraštį ir kitus dokumentus, nurodytus Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse.
Važtaraščio formą ir jo užpildymo tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
Važtaraštis tampa krovinių vežimo sutarties sudarymo ir jos turinio įrodymu uždėjus kalendorinį pradinės geležinkelio stoties antspaudą arba patvirtinus važtaraštį saugiu elektroniniu parašu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1725, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08225
38 straipsnis. Važtaraščio turinys
Važtaraštyje turi būti nurodyta:
1) pradinės geležinkelio stoties pavadinimas;
2) krovinio siuntėjas, adresas, telefono ir fakso numeriai, krovinio siuntėjo ar jo atstovo pavardė ir parašas;
3) krovinio pavadinimas, kodas;
4) krovinio svoris;
5) krovinio vienetų skaičius, įpakavimo pobūdis ir krovinio būklė;
6) vagono numeris;
7) Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nurodytų dokumentų, kurie turi būti pridedami prie važtaraščio, sąrašas;
8) ypatingos krovinio savybės ir vežimo sąlygos;
9) galinės geležinkelio stoties pavadinimas;
10) krovinio gavėjas, adresas, telefono ir fakso numeriai;
11) uždėtų plombų skaičius ir jų ženklai.
Važtaraštyje gali būti nurodyti ir kiti duomenys.
39 straipsnis. Krovinio pateikimas vežti
Krovinys vežamas vagone pagal vieną važtaraštį. Pagal vieną važtaraštį taip pat galima pateikti vežti:
1) nedalomus daiktus bei ypatingo dydžio daiktus, kuriems pakrauti reikia daugiau nei vieno vagono;
2) į kelis vagonus pakrautą krovinių siuntą, jeigu Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės leidžia tai daryti visame vežimo kelyje.
Į kelis vagonus pagal vieną važtaraštį pakrauta krovinių siunta negali būti išskaidyta, išskyrus atvejus, kai tai būtina dėl vagono (vagonų) techninio gedimo.
Pagal vieną važtaraštį negalima pateikti vežti:
1) krovinių, kurių dalį krauna geležinkelio įmonė (vežėjas), o dalį – siuntėjas;
2) krovinių, kuriuos vežti kartu su kitais kroviniais draudžiama pagal Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisykles.
Krovinio pateikimo vežti tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
40 straipsnis. Kai kurių krovinių vežimo ypatingos sąlygos
Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės gali nustatyti kai kurių krovinių vežimo ypatingas sąlygas.
Pavojingų krovinių vežimo tvarką nustato Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymas ir kiti teisės aktai.
41 straipsnis. Atsakomybė už Geležinkelių transporto kodekso pažeidimus
Geležinkelių transporto kodeksą pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. XII-236, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2243 (2013-05-07)
42 straipsnis. Krovinių pakrovimas
Krovinius, atsižvelgiant į vežimų organizavimo sutarties sąlygas, krauna geležinkelio įmonė (vežėjas) arba siuntėjas. Kroviniai turi būti kraunami pagal susisiekimo ministro patvirtintas Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisykles.
Pakrautas krovinys neturi viršyti vagono krovos normų. Vagonas turi būti uždarytas ir užplombuotas Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.
43 straipsnis. Krovinio tikrinimas
Geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę tikrinti, ar krovinys atitinka važtaraštyje pateiktus duomenis, taip pat ar laikomasi Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų, jei krovinį krovė siuntėjas.
Apie numatomą krovinio tikrinimą turi būti pranešta siuntėjui arba gavėjui, vadovaujantis Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėmis arba krovinių vežimo ar vežimų organizavimo sutartimi. Jei siuntėjas ar gavėjas nustatytu laiku neatvyksta, krovinys tikrinamas jiems nedalyvaujant. Tikrinimo rezultatai įrašomi į važtaraštį.
Jei krovinys neatitinka važtaraštyje pateiktų duomenų arba nesilaikoma Krovinių vežimo geležinkelių transportu ir Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimų, tikrinimo ir su tuo susijusios išlaidos tenka krovinio siuntėjui, o geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę atsisakyti tokį krovinį vežti.
44 straipsnis. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymas
Krovinio svoris ar siuntos vienetų skaičius pradinėje ir galinėje geležinkelio stotyje turi būti tikrinamas tuo pačiu metodu ir būdu. Krovinio svorio ar siuntos vienetų skaičiaus nustatymo tvarką reglamentuoja Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
Krovinio svoris laikomas tinkamu, jeigu skirtumas tarp pradinėje geležinkelio stotyje nustatyto svorio ir svorio galinėje geležinkelio stotyje neviršija Vyriausybės patvirtintų nuostolio (natūralaus sumažėjimo) normų, taip pat svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų. Šios nuostolių, svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normos netaikomos šio Kodekso 54 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais.
Matavimo priemonės turi būti tikrinamos ir tikrinimo rezultatai įforminami Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepatikrintomis matavimo priemonėmis naudotis draudžiama.
45 straipsnis. Vagono krovos normų viršijimas
Jei geležinkelio įmonė (vežėjas) pradinėje geležinkelio stotyje nustato, kad siuntėjo pakrauto vagono krovos normos viršytos, ji nepriima krovinio vežti tol, kol nebus pašalintas viršsvoris. Jeigu tai nustatoma tarpinėje geležinkelio stotyje, geležinkelio įmonė (vežėjas) nedelsdama praneša apie tai krovinio siuntėjui, o šis privalo pašalinti viršsvorį ir padengti nuostolius, jeigu dėl to geležinkelio įmonė (vežėjas) jų patiria.
Siuntėjas (gavėjas) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos turi pateikti nurodymus viršsvorį atsiimti ar išsiųsti arba sudaryti sutartį su įmone, kad jį saugotų.
Už krovinio viršsvorio iškrovimą ir saugojimą imamas geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytas atlyginimas.
Jeigu nurodymai nepateikiami arba nesudaroma saugojimo sutartis, geležinkelio įmonė (vežėjas) informuoja siuntėją, iškrauna viršsvorį sudarantį krovinį, jo nesaugo ir už jo praradimą, trūkumą ar sužalojimą neatsako.
46 straipsnis. Vagonų ir konteinerių naudojimas
Siuntėjas (gavėjas) už geležinkelio įmonės pateiktų vagonų ar konteinerių naudojimą moka geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą.
Jeigu ne dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės vagonai ar konteineriai negali būti pateikti siuntėjui (gavėjui), siuntėjas (gavėjas) privalo mokėti geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už vagonų ar konteinerių naudojimą ir krovinių saugojimą (laikymą).
47 straipsnis. Krovinio pristatymo terminai
Krovinio pristatymo terminus nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės, jeigu siuntėjas ir geležinkelio įmonė (vežėjas) nesusitaria kitaip.
Krovinio pristatymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos, einančios po krovinio priėmimo vežti, 00:00 val.
48 straipsnis. Užmokestis už krovinių vežimą ir kitas paslaugas
Už krovinių vežimą ir geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas imamas krovinių vežimo arba vežimų organizavimo sutartyje nustatytas užmokestis. Krovinių vežimo tarifus ir kitų paslaugų įkainius nustato geležinkelio įmonė (vežėjas).
Neteko galios nuo 2006-06-28.
Už krovinio vežimą moka siuntėjas ar jo įgaliotas asmuo, pateikdamas krovinį pradinėje geležinkelio stotyje.
Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) sutinka, už krovinio vežimą gali sumokėti ir gavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Apie tai pažymima važtaraštyje.
Už krovinio pakrovimą, iškrovimą, papildomų pavedimų vykdymą, ekspedicijos ir kitas geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas paslaugas sumoka siuntėjas (gavėjas) ar jo įgaliotas asmuo.
Atsiskaitymų tvarką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
49 straipsnis. Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai
Krovinio siuntėjas (gavėjas), jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, gali papildomai pavesti geležinkelio įmonei (vežėjui):
1) sulaikyti krovinį kelyje;
2) sulaikyti krovinio išdavimą;
3) galinėje geležinkelio stotyje išduoti krovinį kitam, negu važtaraštyje nurodytas gavėjas, asmeniui;
4) išduoti krovinį kitoje, negu numatyta važtaraštyje, geležinkelio stotyje;
5) grąžinti krovinį į pradinę geležinkelio stotį, jei krovinys nesulaikytas ar neareštuotas.
Siuntėjas turi teisę atsiimti krovinį pradinėje geležinkelio stotyje, kol krovinys nėra išsiųstas, apmokėjęs su tuo susijusias geležinkelio įmonės (vežėjo) išlaidas.
Krovinio siuntėjas praranda teisę duoti papildomus pavedimus geležinkelio įmonei (vežėjui), jeigu gavėjas priėmė važtaraštį ir krovinį.
Krovinio gavėjas gali duoti papildomus pavedimus, jei pagal vežimo sutartį jis privalo sumokėti vežimo išlaidas, taip pat jei važtaraštyje nurodyta, kad gavėjas turi teisę duoti papildomus pavedimus.
Jeigu gavėjas pavedė išduoti krovinį kitam asmeniui, tas asmuo neturi teisės pavesti atsiimti krovinį tretiesiems asmenims.
Krovinio siuntėjo ir gavėjo papildomi pavedimai negali sudaryti sąlygų krovinių siuntai padalyti.
50 straipsnis. Papildomų pavedimų pateikimo forma
Papildomi krovinio siuntėjo ar gavėjo pavedimai geležinkelio įmonei (vežėjui) turi būti pateikiami Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka. Papildomi pavedimai, pateikti kita forma, negu nustatyta Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse, negalioja.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1725, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08225
51 straipsnis. Atsisakymas atlikti papildomus pavedimus
Geležinkelio įmonė (vežėjas) gali atsisakyti atlikti papildomus pavedimus, jei:
1) pavedimas pavėluotai pasiekia geležinkelio stotį, privalančią jį atlikti;
2) pavedimas prieštarauja geležinkelių transporto teisės aktams arba jį atliekant sutriktų normali geležinkelių transporto veikla;
3) pavedimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
4) krovinio vertė mažesnė už visas krovinio vežimo iki naujos galinės geležinkelio stoties išlaidas, išskyrus atvejus, kai krovinio siuntėjas arba gavėjas apmoka šias išlaidas ar garantuoja jų apmokėjimą;
5) dar neįvykdytas ir neatšauktas anksčiau gautas siuntėjo (gavėjo) papildomas pavedimas.
Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) negali įvykdyti papildomų siuntėjo ar gavėjo pavedimų, ji apie tai praneša pavedimą davusiam asmeniui.
52 straipsnis. Kliūtys vežimo metu
Geležinkelio įmonė (vežėjas) apie kliūtis vežimo metu praneša krovinio siuntėjui arba gavėjui ir pareikalauja iš jų papildomų nurodymų.
Siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie kliūtis vežimo metu ir jų priežastis, savo nurodymus dėl gavėjo ar galinės geležinkelio stoties keitimo privalo įrašyti į važtaraštį kartu su geležinkelio įmone (vežėju) arba įgalioti tai padaryti geležinkelio įmonę (vežėją).
Jeigu siuntėjas (gavėjas), gavęs pranešimą apie kliūtis vežimo metu, per geležinkelio įmonės (vežėjo) nurodytą terminą krovinį sulaikiusiai geležinkelio stočiai nepateikia nurodymų, kuriuos galima atlikti, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį veža tinkamiausiu maršrutu. Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) laikosi pristatymo terminų, atitinkančių faktišką vežimo kelią, ir turi teisę imti atlyginimą už faktišką vežimo kelią bei vagonų naudojimą.
Jeigu kliūtys atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) kaltės, papildomos išlaidos, susijusios su krovinio pristatymu, tenka įmonei (vežėjui). Šiuo atveju geležinkelio įmonė (vežėjas) už vežimo termino praleidimą neatleidžiama nuo atsakomybės, numatytos šio Kodekso 59 straipsnyje.
Jei vežimo metu atsiradusi kliūtis pašalinama, kol negauti siuntėjo nurodymai, krovinys siunčiamas į galinę geležinkelio stotį ir apie tai pranešama krovinio siuntėjui.
53 straipsnis. Pranešimas apie krovinio pristatymą
Geležinkelio įmonė (vežėjas) Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ir siuntėjo (gavėjo) sutartyje nustatyta tvarka privalo pranešti gavėjui apie jo vardu gautą krovinį. Krovinys laikomas pristatytu nuo pranešimo gavimo momento.
54 straipsnis. Krovinio išdavimas
Galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) geležinkelio įmonė (vežėjas) privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį. Siuntėjas (gavėjas) sumoka nustatytą krovinio vežimo užmokestį bei užmokestį už geležinkelio įmonės (vežėjo) suteiktas kitas paslaugas prieš gaudamas važtaraštį ir krovinį, jeigu krovinio vežimo sutartis nenustato kitaip.
Gavėjas yra atsakingas už tai, kad geležinkelio įmonės (vežėjo) galinėje geležinkelio stotyje išduoti kroviniai įstatymų nustatytais atvejais būtų pristatyti tikrinti į tam įgaliotos valstybės institucijos nurodytą vietą per nustatytą laiką su nepažeistomis transporto priemonių plombomis ir išoriniais paviršiais, taip pat tvarkingomis krovimo vienetų plombomis ir (arba) identifikavimo ženklais.
Geležinkelio įmonė (vežėjas), galinėje geležinkelio stotyje (paskirties punkte) išduodama krovinį, privalo patikrinti krovinio svorį, kiekį (vienetų skaičių) ir būklę, jeigu:
1) krovinys atvežtas netvarkingu vagonu, taip pat vagonu su pažeistomis ar ne pradinės geležinkelio stoties plombomis;
2) krovinys atvežtas neplombuotais vagonais su matomais trūkumo, gedimo ar sužalojimo požymiais;
3) nesilaikyta greitai gendančių krovinių pristatymo terminų ar temperatūros režimo vagonuose refrižeratoriuose;
4) krovinį iškrovė geležinkelio įmonė (vežėjas).
Krovinio gavėjas šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais gali atsisakyti priimti krovinį, kol nebus patenkintas jo reikalavimas krovinį patikrinti.
Gavėjas krovinio gavimą patvirtina Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1725, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08225
Kroviniai išduodami Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.
55 straipsnis. Padariniai, jeigu laiku neatsiimamas krovinys
Jeigu krovinio gavėjas, gavęs pranešimą apie krovinio pristatymą, laiku neatsiima krovinio, jis moka geležinkelio įmonės (vežėjo) nustatytą atlyginimą už krovinio saugojimą (laikymą) ir vagonų naudojimą Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.
Jeigu krovinio gavėjas per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie jo vardu gautą krovinį jo neatsiima ir neduoda pavedimų geležinkelio įmonei (vežėjui) ar nesudaro sutarties dėl krovinio saugojimo, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę gavėjo sąskaita iškrauti krovinį ir jį saugoti.
Jeigu krovinio gavėjo nerandama, geležinkelio įmonė (vežėjas) apie tai praneša siuntėjui. Per 10 darbo dienų negavusi atsakymo iš siuntėjo, geležinkelio įmonė (vežėjas) krovinį saugo Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių nustatyta tvarka.
Krovinių iškrovimo tvarką ir saugojimo laiką nustato Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės.
Jeigu per krovinio saugojimo laiką krovinys neatsiimamas, geležinkelio įmonė (vežėjas) turi teisę jį realizuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Gautas lėšas, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, geležinkelio įmonė (vežėjas), krovinio siuntėjui (gavėjui) pareiškus pretenziją, perveda krovinio siuntėjui (gavėjui). Jeigu krovinio siuntėjas (gavėjas) pretenzijos nepareiškia, gautos lėšos, atskaičius geležinkelio įmonei (vežėjui) priklausantį užmokestį, pervedamos į valstybės biudžetą.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIO ĮMONĖS (VEŽĖJO), KELEIVIŲ, KROVINIŲ SIUNTĖJŲ IR GAVĖJŲ ATSAKOMYBĖ
56 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybės atsiradimo pagrindai
Geležinkelio įmonė (vežėjas), keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai atsako už keleivių ir bagažo, krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutarčių pažeidimą.
Geležinkelio įmonės (vežėjo), keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų susitarimai dėl šiame Kodekse nustatytos atsakomybės tvarkos ir dydžio pakeitimo negalioja.
58 straipsnis. Atvejai, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą
Geležinkelio įmonė (vežėjas) neatsako už krovinio praradimą, trūkumą ar sužalojimą, jeigu:
1) tai įvyko dėl krovinio siuntėjo (gavėjo) kaltės;
2) tai įvyko dėl natūralių vežamo krovinio ar bagažo savybių;
3) tai įvyko dėl taros ar įpakavimo trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti priimant krovinį ar bagažą vežti, jei nėra taros ar įpakavimo sužalojimo požymių;
4) krovinio ar bagažo trūkumas neviršija šio Kodekso 44 straipsnio 2 dalyje numatytų nuostolio (natūralaus sumažėjimo), svarstyklių arba krovinio svėrimo tikslumo normų ir krovinys ar bagažas atvežtas techniškai tvarkingu vagonu (konteineriu) su nepažeistomis siuntėjo plombomis;
5) krovinys pateiktas gavėjui su nepažeistomis siuntėjo plombomis;
6) krovinys atvežtas tvarkingais atviraisiais vagonais, jis nebuvo pakeliui perkrautas, nepažeistas apsauginis ženklinimas, krovinys yra tvarkingai sutvirtintas;
7) krovinys atvežtas lydimas siuntėjo ar gavėjo palydovo;
8) tai įvyko dėl nenugalimos jėgos.
63 straipsnis. Keleivių, krovinių siuntėjų ir gavėjų atsakomybė
Keleiviai, krovinių siuntėjai ir gavėjai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jų kaltės geležinkelio įmonei (vežėjui) arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
65 straipsnis. Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už prarastus ar sugadintus geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą
Krovinių siuntėjai (gavėjai), praradę geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) prarastų riedmenų, konteinerių ar specialiosios krovinių tvirtinimo įrangos vertės dydžio nuostolius, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Krovinių siuntėjai (gavėjai), sugadinę geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą, turi juos suremontuoti.
Krovinių siuntėjų (gavėjų) sužalotus riedmenis, konteinerius ar specialiąją krovinių tvirtinimo įrangą gali susiremontuoti ir geležinkelio įmonė (vežėjas). Šiuo atveju siuntėjas (gavėjas) geležinkelio įmonei (vežėjui) atlygina remonto išlaidas.
66 straipsnis. Krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė, jeigu už vežimą, naudojimąsi geležinkelio įmonės (vežėjo) riedmenimis, konteineriais ar specialiąja įranga atsiskaito ne laiku
Krovinių siuntėjai (gavėjai), per nustatytą laiką neatsiskaitę už vežimą ir su tuo susijusias paslaugas, naudojimąsi geležinkelių riedmenimis, konteineriais ar specialiąja įranga, moka geležinkelio įmonei (vežėjui) krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Delspinigiai skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.
67 straipsnis. Pretenzijos ir ieškiniai dėl vežimo
Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui, jeigu šalių sutartys nenustato kitaip. Ieškovas iki ieškinio pareiškimo gali pateikti pretenziją geležinkelio įmonei (vežėjui). Pretenzija turi būti išnagrinėta per 3 mėnesius nuo jos pateikimo geležinkelio įmonei (vežėjui) dienos.
Ieškiniai dėl reikalavimų, atsirandančių iš vežimo sutarties, gali būti pareiškiami per vienus metus nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pretenzijos pareiškimas pratęsia ieškinio senaties terminą 3 mėnesiams.
Lietuvos Respublikos
geležinkelių transporto kodekso
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/110/EB.
2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70.
2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų.
2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 913/2010 dėl konkurencingo krovinių vežimo Europos geležinkeliais tinklo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013.
2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2370.
2015 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/1100 dėl valstybių narių pareigų teikti geležinkelių rinkos stebėjimo ataskaitas.
2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/797 dėl geležinkelių sistemos sąveikos Europos Sąjungoje.
2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos.
2016 m. balandžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/545 dėl procedūrų ir kriterijų, susijusių su pamatiniais susitarimais dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo.
2017 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/2177 dėl galimybės naudotis geležinkelių paslaugų įrenginiais ir su geležinkeliais susijusiomis paslaugomis.
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-653, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2672 (2006-06-28)
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR TAIKYMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 3, 4, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 16, 19, 28, 30, 48 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI KODEKSO PAPILDYMO 30(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1595, 2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 1, 3, 4, 7, 11, 12, 13, 16, 23, 24, 25, 29, 33 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, KODEKSO PAPILDYMO 4(1), 25(1), 33(1) STRAIPSNIAIS IR 8, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
24 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos yra šios:
1) atnaujinti viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir vykdyti jos techninę priežiūrą;
2) organizuoti geležinkelių transporto eismą;
3) teikti pasiūlymus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programų projektų;
4) įgyvendinti viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros programas ir projektus;
5) eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą, išskyrus sprendimų, kurie pagal šį Kodeksą priskirti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrui, priėmimą;
6) teikti minimalųjį prieigos paketą sudarančias paslaugas;
7) ne rečiau kaip kartą per metus konsultuotis su geležinkelio įmonėmis (vežėjais) ir pareiškėjais (toliau – viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojai), prireikus su krovinių ir keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų naudotojais, šio Kodekso 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta institucija, siekiant aptarti jų poreikius, susijusius su viešosios geležinkelių infrastruktūros technine priežiūra ir viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų didinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartyje nustatytus į viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojus orientuotus veiklos tikslus, priemones viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo išlaidoms mažinti ir jų įgyvendinimą, Tinklo nuostatų turinį ir įgyvendinimą, kombinuotųjų vežimų ir geležinkelių sistemos sąveikumo klausimus, taip pat kitus klausimus, susijusius su naudojimosi viešąja geležinkelių infrastruktūra sąlygomis ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo teikiamų paslaugų kokybe;
8) bendradarbiauti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais, siekiant plėtoti Europos Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę, keistis geležinkelių infrastruktūros valdymo patirtimi, vykdyti geležinkelių infrastruktūros valdytojų veiklos rezultatų stebėseną ir šių rezultatų vertinimą, dalyvauti Europos Komisijai atliekant geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir šalinti valdomo geležinkelių tinklo kliūtis, sukeliančias susisiekimo kliūtis Europos Sąjungos geležinkelių tinkle, aptarti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių geležinkelių infrastruktūros valdytojais bendradarbiavimą pajėgumų skyrimo ir užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą ėmimo sistemos vežant keleivius, bagažą ir (ar) krovinius tarptautiniais maršrutais tarp Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių klausimais;
9) atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nustatytas funkcijas.
Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos konsultacijos organizuojamos ir vykdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patvirtintose konsultacijų taisyklėse nustatyta tvarka. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, rengdamas konsultacijų taisykles, turi konsultuotis su viešosios geležinkelių infrastruktūros naudotojais ir rinkos reguliuotoju. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas savo interneto svetainėje skelbia tais metais vykdytų konsultacijų apžvalgą.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų įgyvendinimą gali perduoti kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo). Su viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtra, technine priežiūra ir atnaujinimu susijusius darbus ir užduotis viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali perduoti vertikaliosios integracijos įmonių grupės geležinkelio įmonėms (vežėjams) arba juridiniams asmenims, kurie kontroliuoja šias geležinkelio įmones (vežėjus) arba kuriuos kontroliuoja šios geležinkelio įmonės (vežėjai). Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šioje dalyje nustatytais atvejais perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), privalo užtikrinti komercinių ir profesinių paslapčių apsaugą ir imtis priemonių, kad būtų išvengta interesų konflikto.
Esminės viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijos neperduodamos jokiam kitam asmeniui.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, šio straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju perduodamas funkcijų įgyvendinimą kitai įmonei, kuri nėra geležinkelio įmonė (vežėjas), nekontroliuoja geležinkelio įmonės (vežėjo) arba pati nėra kontroliuojama geležinkelio įmonės (vežėjo), viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros, techninės priežiūros ir viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo funkcijoms vykdyti ar susijusiems darbams (užduotims) atlikti, privalo atlikti šių darbų (užduočių) vykdymo priežiūrą ir galutinai atsako už šių darbų (užduočių) vykdymą.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas gali sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su viena ar keliomis geležinkelio įmonėmis (vežėjais), siekdamas pagal geležinkelio įmonės (įmonių) vežėjo (vežėjų) viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui pateiktą informaciją užtikrinti naudą geležinkelio įmonės (įmonių) (vežėjo) (vežėjų) klientams, sumažinti išlaidas arba pagerinti dalies geležinkelių tinklo, dėl kurio naudojimo sudaromas toks susitarimas, naudojimą. Jeigu nusprendžiama tokį susitarimą sudaryti, jis turi būti sudaromas nediskriminaciniu būdu ir rinkos reguliuotojui prižiūrint. Rinkos reguliuotojas atlieka tokių susitarimų vykdymo priežiūrą ir gali, pateikęs pagrindžiančius argumentus, rekomenduoti juos nutraukti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1595, 2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
Nr. XII-235, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2242 (2013-05-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2488, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18458
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
64 straipsnis. Keleivių, krovinių siuntėjų (gavėjų) atsakomybė už netikslių, klaidingų, taip pat ne visų reikalingų duomenų pateikimą vežimo dokumentuose
Keleiviai, krovinių siuntėjai (gavėjai), vežimo dokumentuose pateikę netikslius, klaidingus, taip pat ne visus reikalingus duomenis, atlygina geležinkelio įmonei (vežėjui) dėl to atsiradusius nuostolius.
331 straipsnis. Neteko galios 2019-12-04.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XI-1595, 2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5703 (2011-10-08)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1623, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-30, i. k. 2015-06524
9 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statyba ir uždarymas (likvidavimas), jų užkonservavimas
Sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos priima Vyriausybė.
Pasiūlymus Vyriausybei dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo ir naujų objektų statybos teikia Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, atsižvelgdamas į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo pasiūlymus, jeigu tokie pasiūlymai buvo pateikti, ar (ir) savivaldybė, kurios teritorijoje yra atitinkamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektas ar Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausantis geležinkelių paslaugų įrenginys. Teikime turi būti nurodytos objektų statybos ar (ir) uždarymo (likvidavimo), jų užkonservavimo priežastys, teikiamų pasiūlymų ekonominis, socialinis bei aplinkosauginis pagrindimas.
Žemė naujų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių statybai suteikiama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Visuomenės poreikiams paimta ir kaip valstybinė žemė Nekilnojamojo turto registre įregistruota žemė, kurioje numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus viešosios geležinkelių infrastruktūros objektus ar Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančius geležinkelių paslaugų įrenginius, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) vadovo sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1050, 2022-04-26, paskelbta TAR 2022-05-06, i. k. 2022-09663
Nr. XIV-1323, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15651
Nr. XIV-2134, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14327
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
101 straipsnis. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas
Geležinkelio įmonių (vežėjų) civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, atsiradusią dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos, o šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinė atsakomybė privalo būti draudžiama privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, atsiradusią dėl draudėjo geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos.
Minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti:
1) iki 2026 m. gruodžio 31 d. – 500 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 2 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus;
2) nuo 2027 m. sausio 1 d. – 1 mln. eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 5 mln. eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.
Minimali šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti 100 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus.
Draudžiamasis įvykis yra geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių civilinės atsakomybės atsiradimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdytos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jeigu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:
1) yra pateiktas kaip rašytinė pretenzija arba ieškinys;
2) yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;
3) yra pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais veiklos ir (ar) geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje veiklos ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos.
Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau negu vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai geležinkelio įmonei (vežėjui) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytoms įmonėms ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
Jeigu trečiajam asmeniui dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje, kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių vykdomos geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.
Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu:
1) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
2) žala atsirado dėl kitos geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais, kombinuotuoju keleivių vežimu vietiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
3) atsirado finansinė žala, kuri nėra susijusi su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirado kaip žalos nukentėjusio trečiojo asmens turtui, sveikatai, gyvybei pasekmė;
4) žala atsirado dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo įvykdymo;
5) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių tyčinės veikos, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinąją gintį, pilietinės pareigos atlikimą ir kita);
6) žalą patiria geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojas dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga;
7) žala atsirado dėl žemės drebėjimo, potvynio, kitos stichinės nelaimės, karo veiksmų, teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
8) žala atsirado dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai;
9) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių naudojamų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų, jeigu jie buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytos įmonės ar jos atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo;
10) žala atsirado dėl teisės aktuose nustatytų pavojingųjų krovinių vežimo geležinkelių transportu reikalavimų pažeidimų;
11) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
12) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) ar šio Kodekso 28 straipsnio 3 dalyje nurodytų įmonių veiklos geležinkelio keliais, kuriais geležinkelių transporto eismas draudžiamas, vykdymo;
13) žala atsirado dėl geležinkelio įmonės (vežėjo) vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo;
14) žala atsirado dėl ilgalaikio ir (ar) tęstinio, ir (ar) laipsniško temperatūros, dujų, garų, dūmų, suodžių, dulkių, drėgmės, kritulių, vandens sklidimo, vibracijos, triukšmo ar kitokio panašaus veiksnio ir (ar) jo sukelto poveikio (ilgalaikio ir (ar) tęstinio);
15) žala atsirado dėl bet kokio vabzdžių, graužikų, parazitų, bakterijų, virusų, grybelių, sporų poveikio;
16) žala atsirado dėl ilgalaikių organinių teršalų poveikio;
17) žala atsirado tiesiogiai ar netiesiogiai dėl nelegalaus bet kokių informacinių sistemų blokavimo, įsilaužimo į jas, operacijų trukdymo, bet kokio tipo kompiuterių viruso.
Draudikas yra atleidžiamas nuo išmokos dalies, viršijančios Reglamente (EB) Nr. 1371/2007 nustatytą sumą, mokėjimo tuo atveju, kai žala atsirado dėl rankinio ir (ar) registruoto bagažo sugadinimo ar praradimo.
Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos.
Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. XII-235, 2013-04-18, Žin., 2013, Nr. 46-2242 (2013-05-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1725, 2015-05-19, paskelbta TAR 2015-05-28, i. k. 2015-08225
Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357
11 straipsnis. Neteko galios nuo 2021-01-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-3417, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24590
17 straipsnis. Geležinkelio stoties ir stotelės įrengimo reikalavimai, pavadinimų suteikimas
Techninius geležinkelio stoties ir stotelės įrengimo reikalavimus nustato susisiekimo ministras.
Geležinkelio stoties ir stotelės pavadinimą suteikia Vyriausybė, šio Kodekso 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu atveju priimdama sprendimą dėl tokio objekto statybos, arba geležinkelio stoties ar stotelės valdytojas, vadovaudamasis susisiekimo ministro nustatytais geležinkelio stočių ir stotelių pavadinimų suteikimo principais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357
231 straipsnis. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimamos valstybinės žemės perdavimas, valdymas ir naudojimas
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų, Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančių geležinkelių paslaugų įrenginių užimama valstybinė žemė Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka perduodama valdyti ir naudoti patikėjimo teise viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui.
Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų užimama valstybinė žemė, kurią viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo ir naudoja patikėjimo teise, perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių veikla geležinkelių infrastruktūros objektuose privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2363, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-06-02, i. k. 2016-14733
Nr. XIV-2134, 2023-06-29, paskelbta TAR 2023-07-11, i. k. 2023-14327
251 straipsnis. Neteko galios nuo 2022-12-10
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357
35 straipsnis. Krovinių vežimas ir vežimų organizavimas
Krovinių vežimo sąlygas ir tvarką, taip pat geležinkelio įmonės (vežėjo), krovinio siuntėjo (gavėjo) teises nustato šis Kodeksas, Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, susisiekimo ministro patvirtintos Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklės ir kiti teisės aktai.
Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir krovinių siuntėjas (gavėjas) sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis.
57 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą
Geležinkelio įmonė (vežėjas) visiškai atsako už priimto vežti krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ir sužalojimą nuo jų priėmimo vežti iki atidavimo gavėjui arba perdavimo nustatyta tvarka kitam jo įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinio ar bagažo praradimas, trūkumas ar sužalojimas kilo ne dėl jos kaltės.
59 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybės už krovinio ar bagažo praradimą, trūkumą ar sužalojimą dydis
Už žalą, padarytą vežant krovinį ar bagažą, geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako:
1) krovinį ar bagažą praradus arba esant jo trūkumui – prarasto arba trūkstamo krovinio ar bagažo vertės dydžiu;
2) krovinį ar bagažą sužalojus – sumos, kuria sumažėjo jo vertė, dydžiu;
3) praradus krovinį ar bagažą, kurio vertė nurodyta perduodant vežti, – nurodytosios krovinio ar bagažo vertės dydžiu. Jeigu geležinkelio įmonė (vežėjas) įrodo, kad tikroji krovinio ar bagažo vertė yra mažesnė už nurodytąją, – tikrosios jo vertės dydžiu.
Jeigu dėl sužalojimo, už kurį geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako, krovinio ar bagažo kokybė pasikeitė tiek, kad jo nebegalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį, krovinio ar bagažo gavėjas turi teisę jo atsisakyti ir pareikalauti atlyginti už krovinį ar bagažą kaip už prarastą.
Jeigu krovinys ar bagažas, už kurio praradimą ar trūkumą geležinkelio įmonė (vežėjas) sumokėjo atitinkamą atlyginimą, vėliau surandamas, geležinkelio įmonės (vežėjo) apie tokį suradimą informuotas gavėjas (siuntėjas) per vienus metus turi teisę pareikalauti, kad tas krovinys ar bagažas būtų jam išduotas. Šiuo atveju jis turi grąžinti geležinkelio įmonei (vežėjui) atlyginimą, gautą už prarastą ar trūkstamą krovinį, tačiau turi teisę išreikalauti iš geležinkelio įmonės (vežėjo) prarasto ar trūkstamo krovinio vertės dydžio nuostolius, padarytus jam dėl pavėluoto krovinio ar bagažo pristatymo.
60 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už vežimo termino praleidimą
Geležinkelio įmonė (vežėjas) atsako už krovinio ar bagažo vežimo termino, nustatyto vežimo sutartyje, praleidimą, jeigu neįrodo, kad terminas praleistas ne dėl jos kaltės.
Geležinkelio įmonė (vežėjas), pavėluotai pristačiusi krovinį ar bagažą, atlygina padarytus nuostolius.
61 straipsnis. Susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo principai
Lietuvos Respublikos dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais geležinkelio įmonėms (vežėjams) negali būti ribojama prieiga prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, geležinkelių paslaugų įrenginių ir šiuose įrenginiuose teikiamų paslaugų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija informuoja Europos Komisiją apie ketinimą pradėti derybas dėl Lietuvos Respublikos dvišalių ar daugiašalių susitarimų dėl tarptautinio susisiekimo geležinkeliais sudarymo ar pakeitimo, prireikus kviečia Europos Komisiją dalyvauti stebėtojo teisėmis sudarant šiuos susitarimus, taip pat praneša Europos Komisijai apie ketinimą sudaryti šiuos susitarimus prieš juos sudarydama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-2488, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18458
ANTRASIS SKIRSNIS
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
62 straipsnis. Geležinkelio įmonės (vežėjo) atsakomybė už riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti nepateikimą
Geležinkelio įmonė (vežėjas), dėl savo kaltės krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatytu laiku krovinio siuntėjui nepateikusi riedmenų, konteinerių ir specialiosios įrangos kroviniams tvirtinti, atsako krovinio vežimo arba vežimo organizavimo sutartyje nustatyta tvarka. Tai neatleidžia geležinkelio įmonės (vežėjo) nuo pareigos pateikti riedmenis, konteinerius ir specialiąją įrangą kroviniams tvirtinti, jei šalys nesusitaria kitaip.
71 straipsnis. Geležinkelių transporto rinkos reguliavimo pagrindai
Rinkos reguliuotojo funkcijos yra šios:
1) savo iniciatyva ar pagal pareiškėjų skundus privaloma išankstine ne teismo tvarka nagrinėti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių, geležinkelio įmonių (vežėjų), institucijų, įstaigų ar organizacijų veiksmus ir (ar) neveikimą, įskaitant pagal kompetenciją priimtus sprendimus dėl teisės naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, geležinkelių paslaugų įrenginiais ir juose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis pagrindinėmis, papildomomis ir (ar) pagalbinėmis paslaugomis sąlygų geležinkelio įmonėms (vežėjams) apribojimo, Tinklo nuostatų turinio, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų skyrimo, mokėtino užmokesčio už minimalųjį prieigos paketą sudedamųjų dalių ar dydžio, užmokesčio už skirtus, bet nepanaudotus viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus, taip pat užmokesčių už naudojimąsi geležinkelių paslaugų įrenginiais ir šiuose įrenginiuose teikiamomis su geležinkelių transportu susijusiomis paslaugomis ir užmokesčių už su geležinkelių transportu susijusias pagalbines ir papildomas paslaugas dydžių, kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų, kuriuose gali būti taikomi antkainiai, sąrašo, geležinkelių transporto eismo valdymo, viešosios geležinkelių infrastruktūros atnaujinimo planavimo ir planinės arba neplaninės viešosios geležinkelių infrastruktūros techninės priežiūros, taip pat viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo atitikties šio Kodekso 23, 24, 241, 242, 26 ir 28 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo valdymo, esminių viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų nešališkumu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijų perdavimu kitiems asmenims, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansiniu skaidrumu; rinkos reguliuotojas pareiškėjų skundus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės nustatyta tvarka;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
Nr. XIV-772, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-28, i. k. 2021-27357
2) vykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo, prireikus geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių paslaugų įrenginių operatorių apskaitos atskyrimo, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo finansinio skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūrą; rinkos reguliuotojas, savo priimtose konsultavimosi su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais taisyklėse (toliau – konsultavimosi taisyklės) nustatyta tvarka viešai pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyviais, nustato apskaitos atskyrimo tvarką; apskaitos atskyrimo tvarka gali būti keičiama tik esant objektyviam ir motyvuotam pagrindui ir būtinybei bei įvertinus išlaidas, kurias patirs Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto rinkos dalyviai, kurie šios tvarkos laikysis; apskaitos atskyrimo tvarkos aprašas ar jo pakeitimas įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo apskaitos atskyrimo tvarkos nustatymo ar jos pakeitimo patvirtinimo dienos ir pradedami taikyti ne anksčiau kaip kitais kalendoriniais metais;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
3) atlikti Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėseną ir, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 2015/1100, teikti Europos Komisijai geležinkelių transporto paslaugų rinkos stebėjimo ataskaitas;
4) bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos institucijomis, Europos Sąjungos valstybių narių rinkos reguliuotojais, pagal kompetenciją dalyvauti tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų ir grupių veikloje;
5) vykdyti vežimo geležinkelių transportu rinkos segmentų nustatymo priežiūrą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1858, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00218
6) šio Kodekso pagrindu priimti teisės aktus, atlikti kitas šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose geležinkelių transporto veiklą, geležinkelių transporto rinkos reguliuotojui nustatytas funkcijas;
7) vykdyti šio Kodekso 252 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo nustatytų kriterijų, kuriais remiantis yra nustatoma, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai ar jų dalis nenaudojami reguliariai, laikymosi priežiūrą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XII-2488, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-07-04, i. k. 2016-18458
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).