Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2002-09-10

Paskutinį kartą atnaujinta 2024-12-30

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 61

Pakeitimų istorija JSON API

Finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka, be kitų teisės aktuose nustatytų dokumentų, saugoti visus dokumentus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas sudaryti sandorį.

Finansų įstaiga kliento įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti negali priimti:

1) kliento arba trečiojo asmens turto, kuris jau įkeistas pagal kitą sandorį, įkeitimo, išskyrus atvejį, kai šio turto įkeitimas yra įregistruotas priklausomai nuo įkeisto turto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2732, 2019-12-19, paskelbta TAR 2020-01-06, i. k. 2020-00107

2) kliento arba trečiojo asmens turto, kurio įkeitimas yra įregistruotas priklausomai nuo įkeisto turto – Nekilnojamojo turto registre arba Sutarčių ir teisių suvaržymų registre, įkeitimo, kai šiuo įkeitimu užtikrinta kliento prievolė kitiems kreditoriams (kreditoriaus reikalavimas) yra didesnė kaip 70 procentų įkeisto turto vertės;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2732, 2019-12-19, paskelbta TAR 2020-01-06, i. k. 2020-00107

3) pačios finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įkeitimo;

4) pačios finansų įstaigos kontroliuojamos arba ją globojančios (patronuojančios) finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įkeitimo.

5) Neteko galios nuo 2003-09-26

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. IX-1734, 2003-09-16, Žin. 2003, Nr. 91-4109 (2003-09-26), i. k. 1031010ISTA0IX-1734

Finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui.

Finansų įstaiga, sudarydama su klientu sandorį, turintį galimos rizikos požymių, turi reikalauti, kad sutartyje būtų aiškiai nurodyta:

1) sutarties dėl finansinių paslaugų teikimo objektas, finansinės paslaugos teikimo paskirtis (jei ji yra);

2) duomenys apie klientą;

3) sutartį sudarančių šalių teisės, įsipareigojimai, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonės, jeigu jos yra;

4) finansų įstaigos teisė, jeigu klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, prieš terminą nutraukti sutartį arba pareikalauti iš kliento arba trečiojo asmens, prisiimančio įsipareigojimus už klientą, įvykdyti įsipareigojimus prieš terminą, arba pareikalauti suteikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones;

5) kitos įstatymų nedraudžiamos priemonės, kurios leistų finansų įstaigai sumažinti prisiimamą riziką.

32 straipsnis. Verslo rizikos įvertinimas ir ribojimas

Finansų įstaiga privalo įvertinti ir riboti riziką, atsirandančią:

1) dėl finansinių paslaugų teikimo finansų įstaigos vadovams ir (arba) su jais artimos giminystės, taip pat svainystės ir kitais artimais ryšiais susijusiems asmenims;

2) dėl finansinių paslaugų teikimo finansų įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies savininkams ir (arba) su jais artimos giminystės, taip pat svainystės ir kitais artimais ryšiais susijusiems asmenims;

3) dėl finansinių paslaugų teikimo vienam klientui arba tarpusavyje susijusių klientų grupei;

4) dėl investicijų į kitų įmonių įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis;

5) dėl investicijų į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą;

6) dėl operacijų pinigų ir kapitalo rinkose.

Finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka perkainoti savo turtą bei nustatyti jo grynąją vertę, atsižvelgdama į kiekvieno sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę bei ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos finansų įstaigos turto vertei.

Finansų įstaiga privalo imtis visų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų ir finansų įstaigų veiklos praktikoje taikomų priemonių apsaugoti savo turtą nuo nuvertėjimo.

Finansų įstaiga privalo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti, įskaitant skolinimo, rinkos, palūkanų normos, valiutų keitimo kurso, investicijų, šalies (valstybės ar jos dalies) bei kitas rizikos rūšis, kurios gali būti nustatytos ir įvertintos, ir dėl rizikos patirtiems nuostoliams padengti bei finansų įstaigos turto rinkos vertei nustatyti (toliau – specialieji atidėjiniai (atidėjimai) veiklos rizikai sumažinti).

Be specialiųjų atidėjinių (atidėjimų) veiklos rizikai sumažinti, finansinė įstaiga privalo sudaryti bendruosius atidėjinius (atidėjimus) galimiems nuostoliams, susijusiems su tikėtina rizika, padengti.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ ĮSTAIGOS LIKVIDUMAS IR MOKUMAS

33 straipsnis. Finansų įstaigos likvidumas ir mokumas

Finansų įstaiga privalo būti visada pasirengusi vykdyti savo įsipareigojimus pagal pirmą kliento pareikalavimą (likvidumas) ir įvykdyti visus savo įsipareigojimus (mokumas).

Finansų įstaiga privalo vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, keliamus likvidumui, derindama įgytų reikalavimų įvykdymo terminus ir dydžius su prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminais ir dydžiais, atsižvelgdama į savo veiklos pobūdį, mastą ir riziką, taip pat priežiūros institucijos nustatytus reikalavimus, kurie keliami finansų įstaigų likvidumui.

Finansų įstaiga privalo turėti rašytines likvidumo ir mokumo užtikrinimo vidaus taisykles, smulkiai apibrėžiančias likvidumo ir mokumo kontrolės bei valdymo procedūras.

Finansų įstaigų likvidumo ir mokumo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, bei priežiūros institucijos priimti teisės aktai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1675, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6821 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1675

DEVINTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ ĮSTAIGOS KONTROLIUOJAMOS ĮMONĖS, PADALINIAI IR FINANSINĖS GRUPĖS

34 straipsnis. Finansų įstaigos kontroliuojamos įmonės

Finansų įstaiga, vadovaudamasi jos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, gali steigti, įsigyti ir valdyti kontroliuojamas įmones.

35 straipsnis. Finansų įstaigos padaliniai

Finansų įstaiga, jeigu to nedraudžia jos veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, turi teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka įsteigtuose savo padaliniuose, veikiančiuose toje pačioje arba kitoje vietoje, negu yra finansų įstaigos buveinė.

Finansų įstaiga gali steigti filialus, atstovybes ir kitus šio Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytus padalinius.

36 straipsnis. Finansų įstaigos filialai

Finansų įstaiga, jeigu to nedraudžia jos veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, turi teisę steigti filialus Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

Finansų įstaigos filialas turi teisę įgyvendindamas savo veiklos tikslus, nustatytus finansų įstaigos valdymo organų patvirtintuose filialo nuostatuose, teikti finansines paslaugas kitoje vietoje, negu yra finansų įstaigos buveinė. Už filialo sandorius ir veiklą atsako jį įsteigusi finansų įstaiga.

37 straipsnis. Finansų įstaigų atstovybės ir kiti padaliniai

Lietuvos Respublikos finansų įstaigos, jeigu to nedraudžia jų veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, savo interesams atstovauti gali steigti atstovybes užsienio valstybėse, o užsienio valstybių finansų įstaigos – savo atstovybes Lietuvos Respublikoje.

Finansų įstaigos, jeigu tai numatyta jų steigimo dokumentuose ir to nedraudžia jų veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai, gali teikti finansines paslaugas ir kitoje vietoje, negu yra jos pačios arba jų filialo buveinė, įsteigusios atskirus padalinius, darbo vietas arba automatizuotus punktus.

38 straipsnis. Finansinės grupės

Finansų įstaiga, įskaitant ir finansų kontroliuojančiąją bendrovę, ir jos kontroliuojamos finansų įstaigos bei šių finansų įstaigų kontroliuojamos kitos finansų įstaigos, kurias tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai kontroliuoja pirmoji finansų įstaiga, sudaro finansinę grupę.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1478, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21167

Įmonės, kurias tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai kontroliuoja finansų įstaigos, negali įsigyti arba valdyti jas kontroliuojančių finansų įstaigų įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies.

Finansų įstaiga, kuri globoja (patronuoja) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas:

1) privalo jas valdyti arba veikti jų veiklą taip, kad visa finansinė grupė kartu ir kiekviena į šią grupę įeinanti finansų įstaiga atskirai veiktų saugiai ir patikimai;

2) privalo užtikrinti, kad į finansinę grupę įeinančios finansų įstaigos turėtų pakankamai kapitalo ir visa finansinė grupė vykdytų šių įstaigų veiklos saugumo ir patikimumo reikalavimus.

39 straipsnis. Lietuvos Respublikoje licencijuotų finansų įstaigų teisė teikti finansines paslaugas Europos Sąjungos valstybėse narėse

Finansų įstaiga, prieš steigdama filialą Europos Sąjungos valstybėje narėje, turi apie tai pranešti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai ir kartu pridėti veiklos planą, nurodyti veiklos rūšis, filialo adresą, kuriuo galima kreiptis prireikus gauti dokumentus, taip pat filialo struktūrą bei informaciją apie filialo vadovus.

Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucija šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją per 3 mėnesius turi perduoti užsienio priežiūros institucijai. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucija turi neleisti įsteigti filialą ir atsisakyti perduoti numatytą informaciją tik tuo atveju, jei numatomo filialo organizacinė struktūra ar įmonės finansinė padėtis neatitinka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų tokiai veiklai vykdyti. Finansų įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą arba atsisakymą ją perduoti.

Jeigu finansų įstaiga jau turi bent vieną filialą užsienio valstybėje, šio straipsnio nustatyta tvarka netaikoma kitiems jos filialams toje valstybėje steigti.

Finansų įstaiga, norėdama teikti finansines paslaugas užsienio valstybėje neįsteigusi filialo, turi apie tai pranešti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai. Kartu ši įstaiga turi pateikti veiklos planą, nurodantį numatomas teikti finansines paslaugas. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucija per 1 mėnesį šį pranešimą turi perduoti užsienio priežiūros institucijai ir apie tai pranešti finansų įstaigai.

Jeigu kartu su pranešimu apie filialo steigimą keičiasi finansų įstaigos perduota informacija, apie tai ši įstaiga turi pranešti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai iš anksto, ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Tokiu atveju, esant šio straipsnio 2 dalyje numatytam pagrindui, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucija turi nurodyti nutraukti filialo veiklą. Jei keičiasi finansų įstaigos, teikiančios finansines paslaugas neįsteigus filialo, veiklos planas, ji apie tai privalo iš anksto pranešti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų priežiūros institucijai ir užsienio priežiūros institucijai.

10 skirsnis. Neteko galios nuo 2007-01-30

Skirsnio naikinimas:

Nr. X-1037, 2007-01-18, Žin. 2007, Nr. 12-498 (2007-01-30), i. k. 1071010ISTA00X-1037

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ ĮSTAIGOS APSKAITA IR AUDITAS

40 straipsnis. Jungtinės (konsoliduotos) priežiūros objektas

Jungtinė (konsoliduota) priežiūra taikoma:

1) finansų įstaigai, įskaitant ir finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, kuri globoja (patronuoja) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, jeigu bent vienos iš šių į finansinę grupę įeinančių finansų įstaigų veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai;

2) finansų įstaigai, kuri priklauso finansinei grupei, jeigu bent vienos iš šių į finansinę grupę įeinančių finansų įstaigų veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai;

3) finansų įstaigai, kuri nepriklauso finansinei grupei, tačiau 20 procentų arba daugiau jos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių tiesiogiai ir (arba) netiesiogiai turi finansinei grupei, kuriai taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, priklausanti finansų įstaiga, jeigu, jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą vykdančios institucijos nuomone, ji yra svarbi vykdant finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą;

4) finansų įstaigai, kuri nepriklauso finansinei grupei, tačiau yra kontroliuojama asmens, kuris yra finansų įstaigos, globojančios (patronuojančios) į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, arba vienos iš finansų įstaigų finansinės grupės narių dalyvis, jeigu tos finansų įstaigos veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

41 straipsnis. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymas

Finansų įstaiga, kuri globoja (patronuoja) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, privalo sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę.

Asmenys, nurodyti šio Įstatymo 40 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose ir priklausantys Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, privalo pateikti finansų įstaigai, globojančiai (patronuojančiai) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, ataskaitas, duomenis ir informaciją, būtiną konsoliduotai finansinei atskaitomybei sudaryti ir jungtinei (konsoliduotai) priežiūrai vykdyti.

Finansų įstaiga, globojanti (patronuojanti) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, privalo ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos parengti ir pateikti priežiūros institucijai metinę konsoliduotą finansinę atskaitomybę su nepriklausomo auditoriaus išvada.

42 straipsnis. Jungtinė (konsoliduota) priežiūra

Jeigu bent viena iš į finansinę grupę įeinančių finansų įstaigų yra kredito įstaiga, bendrą visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atlieka kredito įstaigų priežiūrą atliekanti institucija. Jeigu į finansinę grupę neįeina kredito įstaiga, tai tokios grupės jungtinė (konsoliduota) priežiūra atliekama, jei tai nustatyta kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Visos finansinės grupės jungtinę (konsoliduotą) priežiūrą atliekanti priežiūros institucija jungtinės (konsoliduotos) priežiūros tikslu gali iš asmenų, nurodytų šio Įstatymo 40 straipsnyje, taip pat iš mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir jos kontroliuojamų įmonių reikalauti priežiūros institucijai reikalingų ataskaitų, duomenų arba informacijos, o šios privalo juos pateikti. Priežiūros institucijos reikalavimu jai pateikiamos ataskaitos ir finansiniai duomenys privalo būti patvirtinti auditoriaus.

Vienai finansų įstaigai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti rizikos apribojimai jungtiniu (konsoliduotu) pagrindu taikomi visai finansinei grupei.

Finansinei grupei priklausančių finansų įstaigų, kurios yra skirtingose Europos Sąjungos valstybėse, jungtinę priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ ĮSTAIGOS APSKAITA IR AUDITAS

43 straipsnis. Apskaita

Finansų įstaiga privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, taip pat finansų įstaigos organų pasirinkta apskaitos politika, įgyvendinama atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaujantis tarptautiniais ar verslo apskaitos standartais.

Finansų įstaigos veiklos apskaitos sistema privalo būti organizuota taip, kad:

1) finansinių ataskaitų rinkiniai rodytų tikrąją finansų įstaigos finansinę būklę ir veiklos rezultatus;

2) sudarytų sąlygas finansų įstaigos vadovams saugiai ir patikimai finansų įstaigos turtą naudoti, valdyti ir juo disponuoti;

3) sudarytų sąlygas finansų įstaigos dalyviams ir įstatymų įgaliotoms institucijoms tikrinti ir kontroliuoti finansų įstaigos, jos vadovų ir kitų darbuotojų, turinčių teisę priimti sprendimus, dėl kurių atsiranda finansų įstaigos prievolės kitiems asmenims, veiklą ir finansų įstaigos finansinę būklę.

Pasibaigus finansiniams metams, finansų įstaiga privalo:

1) per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, bet ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki eilinio visuotinio finansų įstaigos dalyvių susirinkimo sudaryti sąlygas finansų įstaigos dalyviams susipažinti, o jeigu tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose, – pateikti priežiūros institucijai audito įmonės patikrintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį, sprendimo dėl pelno paskirstymo projektą ir auditoriaus išvadą;

2) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos finansų įstaigos dalyvių visuotinio susirinkimo sprendimu patvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir priimti sprendimą dėl pelno paskirstymo;

3) per 3 dienas po finansų įstaigos dalyvių visuotinio susirinkimo sprendimo dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo priėmimo pateikti priežiūros institucijai šio susirinkimo patvirtintą metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir sprendimą dėl pelno paskirstymo, jeigu finansų įstaigos veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai;

4) per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikti visuomenei metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir auditoriaus išvadą, jeigu to reikalauja finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai;

5) finansų įstaiga, globojanti (patronuojanti) kitas į finansinę grupę įeinančias finansų įstaigas, – per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos paskelbti finansinės grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Finansų įstaigos dalyvių visuotinis susirinkimas negali svarstyti ir tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu neatliktas jo auditas.

Finansų įstaigos dalyvių visuotinio susirinkimo sprendimas dėl pelno paskirstymo negalioja, jeigu nėra atliktas metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1339, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2514 (2011-05-03), i. k. 1111010ISTA0XI-1339

44 straipsnis. Auditas

Audito įmonė turi atlikti finansų įstaigos metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą ir tuo remdamasi pateikti auditoriaus išvadą dėl šių ataskaitų ir audito ataskaitą. Audito ataskaitoje auditorius turi pateikti informaciją apie tai, ar finansų įstaiga ir finansinė grupė:

1) tiksliai ir kvalifikuotai įvertino turtą pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus;

2) atliko privalomus turto vertės patikslinimus ir nurašymus;

3) sudarė privalomus ir būtinus kapitalus, rezervus ir atidėjinius (atidėjimus) veiklos rizikai sumažinti;

4) laikosi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kapitalo reikalavimų;

5) atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus veiksmingo ir patikimo nuosavybės valdymo bei saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;

6) turi tinkamas vidaus kontrolės ir informacines sistemas.

Visuotinis finansų įstaigos dalyvių susirinkimas renka audito įmonę metinėms finansinėms ataskaitoms bei konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms patikrinti.

Finansų įstaiga privalo iki einamųjų finansinių metų pirmojo pusmečio pabaigos sudaryti sutartį dėl metinės finansinės atskaitomybės audito su visuotinio finansų įstaigos dalyvių susirinkimo išrinkta audito įmone, jeigu finansų įstaigos veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1097, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06736

Priežiūros institucija gali pareikalauti pakeisti auditą atliekančią audito įmonę, kai ji neatlieka šiame Įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytų pareigų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-766, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26895

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1680, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 82-3237 (2008-07-19), i. k. 1081010ISTA00X-1680

45 straipsnis. Reikalavimai auditoriui ir audito įmonei, jų atsakomybė

Reikalavimus auditoriui ir audito įmonei, jų atsakomybę nustato šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-99, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29411

46 straipsnis. Auditoriaus ir audito įmonės pareigos

Auditoriaus ir audito įmonės pareigas nustato šis įstatymas ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-99, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29411

Audito įmonė privalo finansų įstaigos ir audito įmonės sutartyje numatytais terminais, bet ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio finansų įstaigos dalyvių susirinkimo, pateikti finansų įstaigai auditoriaus išvadą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-99, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29411

Audito įmonė nedelsdama raštiškai praneša finansų įstaigos valdymo organams ir, gavusi jų nuomonę (komentarus) šiais klausimais, – priežiūros institucijai (jei audituojamos finansų įstaigos veiklos priežiūrą nustato Lietuvos Respublikos įstatymai), jeigu nustato faktus:

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-99, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29411

1) dėl kurių auditorius bus priverstas atsisakyti pareikšti nuomonę apie finansų įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinius arba pareikšti sąlyginę arba neigiamą nuomonę;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1339, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2514 (2011-05-03), i. k. 1111010ISTA0XI-1339

2) liudijančius nusikalstamą veiką, padarytus arba galinčius įvykti šiurkščius vidaus tvarkos pažeidimus;

3) kad yra pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys saugios ir patikimos veiklos reikalavimus;

4) kad finansų įstaigos reikalavimai pagal sudarytus sandorius yra nepakankamai užtikrinti arba jos turimas (valdomas) turtas nėra pakankamai apsaugotas nuo nuvertėjimo (praradimo);

5) kad yra didesnių vidaus kontrolės sistemos trūkumų arba kontrolės nepakankamumą;

6) dėl kurių aiškiai skiriasi auditoriaus ir finansų įstaigos vadovų nuomonė apie sugebėjimą įvykdyti visus savo įsipareigojimus (mokumą), apie pajamas arba pelną, apie informacijos rinkimą, apdorojimą ir informacinės sistemos patikimumą arba apie finansinę apskaitą;

7) kurie gali labai paveikti finansų įstaigos finansinę būklę, jos administracinę ar apskaitos sistemas.

Šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą audito įmonė turi ir tuo atveju, jei sužino apie nurodytus faktus atlikdama savo darbą kitoje, su šia finansų įstaiga artimais ryšiais susijusioje, įmonėje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-99, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29411

Audito įmonė gali suteikti priežiūros institucijai konsultacijas arba perspėti ją apie patikrinimo rezultatus šio straipsnio 3 dalyje nenumatytais atvejais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-99, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29411

Priežiūros institucija gali pareikalauti iš audito įmonės, o ši privalo pateikti priežiūros institucijai visą turimą informaciją apie finansų įstaigoje atlikto patikrinimo rezultatus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-99, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29411

47 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-03-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-99, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29411

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ RINKOS POLITIKOS FORMAVIMO PATARIAMOJI KOMISIJA

48 straipsnis. Finansų rinkos politikos formavimo patariamoji komisija

Finansų rinkos politikos formavimo klausimais finansų ministrui pataria ir finansų rinkos politikos įgyvendinimą stebi Finansų rinkos politikos formavimo patariamoji komisija (toliau – Komisija).

Komisiją sudaro:

1) finansų ministras (Komisijos pirmininkas);

2) finansų viceministras, atsakingas už finansų rinką;

3) Lietuvos banko valdybos pirmininkas;

4) Lietuvos banko valdybos narys, kuruojantis finansų rinkos priežiūros sritį.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1894, 2023-04-25, paskelbta TAR 2023-05-05, i. k. 2023-08613

Komisijos sprendimu, nagrinėjant atitinkamus Komisijos posėdžių darbotvarkės klausimus, patariamojo balso teise gali būti kviečiami posėdžiuose dalyvauti asocijuotų verslo struktūrų atstovai.

Komisijos darbo reglamentą tvirtina Komisija.

Komisijos funkcijos:

1) teikti pasiūlymus finansų ministrui dėl finansų rinkos politikos formavimo;

2) stebėti ir analizuoti finansų rinkos plėtros, priežiūros ir reglamentavimo tendencijas ir teikti patarimus finansų ministrui šioje srityje;

3) teikti savo nuomonę Lietuvos bankui teisinio reglamentavimo derinimo atskiruose finansų rinkos sektoriuose klausimais;

4) teikti pasiūlymus finansų ministrui dėl pozicijos formavimo Europos Sąjungos institucijose svarstomų klausimų finansinių paslaugų srityje.

Komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) gauti iš valstybės institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, organizacijų paaiškinimus, statistinius duomenis ir šių duomenų analitinius apibendrinimus, kitokią informaciją, būtiną Komisijos funkcijoms atlikti, jeigu tokios informacijos teikimo neriboja įstatymai ir kiti teisės aktai;

2) kviestis specialistus tam tikriems klausimams spręsti;

3) bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio institucijomis.

Lietuvos bankas bent du kartus per metus Komisijai pateikia informaciją apie finansų rinkos raidą ir priežiūros funkcijos vykdymą.

Komisija, Komisijos nariai ir Komisijos veikloje dalyvaujantys specialistai privalo laikyti paslaptyje duomenis ar informaciją, kuriuos jie sužinojo Komisijai įgyvendinant savo teises ir atliekant funkcijas, jeigu tokie duomenys ar informacija sudaro įstatymų saugomą paslaptį.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XI-1675, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6821 (2011-12-01), i. k. 1111010ISTA0XI-1675

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ ĮSTAIGOS PABAIGA, PERTVARKYMAS IR BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS

49 straipsnis. Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisija

Nuolatinė Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisija sudaroma ir dirba Seimo nutarimu patvirtintų nuostatų nustatyta tvarka.

Finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklos reglamentavimo ir priežiūros koordinavimo komisija:

1) rengia ir teikia pasiūlymus Seimo Biudžeto ir finansų komitetui dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, nustatančių finansinių ir draudimo paslaugų teikimą, finansų įstaigų bei draudimo įmonių veiklą ir jų priežiūrą, pakeitimo bei papildymo ir, kai būtina, padeda rengti šių teisės aktų projektus;

2) leidžia rekomendacijas priežiūros institucijoms dėl jų veiklos koordinavimo ir tarpusavio bendradarbiavimo.

50 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

Priežiūros institucija, atlikdama jos kompetencijai priskirtų finansų įstaigų priežiūrą, privalo:

1) įvertinti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojančius finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, pateiktus prašymus ir priimti dėl jų sprendimus;

2) nustatyti, ar finansų įstaigų valdymo, vidaus kontrolės ir informacinė sistemos atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, finansų įstaigos steigimo dokumentų bei pačios finansų įstaigos išleistų vidaus dokumentų reikalavimus ir ar yra tinkamos valdyti finansų įstaigą taip, kad ji veiktų saugiai ir patikimai;

3) nustatyti finansų įstaigų veiklos riziką ribojančius normatyvus bei jų dydžius ir kontroliuoti, kaip finansų įstaigos jų laikosi;

4) nustatyti prižiūrimoms finansų įstaigoms apskaitos reikalavimus, finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų formą, turinį ir pateikimo priežiūros institucijai terminus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1339, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2514 (2011-05-03), i. k. 1111010ISTA0XI-1339

5) vertinti finansų įstaigos priežiūros tikslais teikiamos ir pagal įstatymus ar kitus teisės aktus privalomos visuomenei teikti informacijos patikimumą ir tikslumą;

6) vertinti, ar finansų įstaigos politika, praktika ir procedūros leidžia laiku nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti riziką, kuri atsiranda investuojant ir teikiant finansines paslaugas;

7) vertinti politiką, praktiką ir procedūras, kurias finansų įstaiga taiko nustatydama grynąją savo turto vertę;

8) vertinti, ar finansų įstaigos informacinė sistema leidžia jos vadovams laiku nustatyti, įvertinti ir valdyti rizikos laipsnį;

9) kontroliuoti, kad finansų įstaiga laikytųsi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų finansinių paslaugų teikimui finansų įstaigos viduje ir su ja artimais ryšiais susijusiems asmenims;

10) vertinti, ar finansų įstaiga sudarė pakankamai atidėjinių (atidėjimų) ir rezervų rizikai, prisiimtai investuojant ir teikiant finansines paslaugas, sumažinti;

11) vertinti, ar finansų įstaigoje veikianti vidaus kontrolės sistema atitinka finansų įstaigos veiklos turinį ir apimtį (mastą);

12) vertinti politiką, praktiką ir procedūras, kurias finansų įstaiga taiko siekdama pažinti savo klientą, užtikrindama finansinę drausmę ir norėdama užkirsti kelią, kad finansų įstaiga nebūtų pasinaudojama nusikalstamais tikslais;

13) turėdama informacijos, kad finansinių paslaugų, kurioms teikti būtina turėti priežiūros institucijos licenciją, teikimu verčiasi asmenys be šios licencijos, pranešti apie tai atitinkamoms teisėsaugos institucijoms;

14) raštiškai pranešti atitinkamoms teisėsaugos institucijoms apie finansų įstaigoje nustatytus faktus, liudijančius galimai nusikalstamą veiką.

Priežiūros institucija, vykdydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, turi teisę:

1) leisti teisės aktus dėl prižiūrimų finansų įstaigų steigimo, veiklos, reorganizavimo, likvidavimo, apskaitos bei atskaitomybės tvarkos;

2) priežiūros tikslais pareikalauti ir gauti iš prižiūrimos finansų įstaigos visą informaciją bei dokumentus apie finansų įstaigos steigimą, dalyvius, vadovus, valdymą, veiklą, riziką ribojančių normatyvų vykdymą, finansinę būklę, jos padalinius ir dukterines įmones, kreditorius, skolininkus bei kitus klientus;

3) iš dalies arba nuosekliai patikrinti finansų įstaigos steigimo procedūras ir veiklą finansų įstaigoje, jos padalinyje arba dukterinėje įmonėje;

4) reikalauti ir gauti iš valstybės valdymo, savivaldybių bei teisėsaugos institucijų, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų jų turimą informaciją apie finansų įstaigos steigėjus, dalyvius, kreditorius, skolininkus arba kitus klientus, jos padalinius arba dukterines įmones, taip pat kitą informaciją, būtiną šiame arba kituose įstatymuose nustatytoms pareigoms vykdyti;

5) taikyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas poveikio priemones, jeigu finansų įstaiga pažeidžia įstatymų bei priežiūros institucijos išleistų teisės aktų reikalavimus dėl finansų įstaigos saugios ir patikimos veiklos arba yra grėsmė, kad dėl finansų įstaigos veiklos arba finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) finansų įstaigos klientų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos finansų sistemos funkcionavimas, arba finansinių paslaugų rinkos dalyviai gautų neteisingą informaciją apie finansų įstaigos finansinę būklę;

6) sudaryti sutartis su priežiūros institucijomis dėl bendradarbiavimo keičiantis informacija, gaunama priežiūros tikslais, jeigu priežiūros institucijos užtikrina, kad ši informacija nebus perduota kitiems asmenims, taip pat atliekant priežiūrą tų užsienio valstybių finansų įstaigų skyrių, kurie turi teisę teikti finansines paslaugas Lietuvos Respublikoje, arba tų Lietuvos Respublikos finansų įstaigų padalinių, kurie turi teisę veikti ir teikti finansines paslaugas užsienio valstybėje;

7) būti tarptautinių organizacijų, jungiančių priežiūros institucijas, nare;

8) turėti kitokių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų bei finansų įstaigų priežiūros institucijų veiklą.

Priežiūros institucija neturi teisės:

1) perduoti informacijos, gautos priežiūros tikslu iš finansų įstaigų ir kitų asmenų, be šių sutikimo tretiesiems asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus, kai tai yra susiję su nusikalstamos veikos tyrimu;

2) perduoti kitiems asmenims informaciją, gautą iš kitos priežiūros institucijos, be šios sutikimo.

Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų bei priežiūros institucijų veiklą, gali nustatyti kitokią, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, informacijos perdavimo tvarką.

51 straipsnis. Finansų įstaigų priežiūros būdai

Jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato ko kita, yra šie finansų įstaigų priežiūros būdai:

1) licencijavimas: nagrinėjami prašymai ir priimami sprendimai dėl finansų įstaigų steigimo, licencijų verstis finansinių paslaugų teikimu išdavimo, finansų įstaigos įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių kvalifikuotosios dalies įsigijimo ar valdymo, reorganizavimo ir kitais šio Įstatymo nustatytais atvejais, susijusiais su finansų įstaigų veiklos įteisinimu;

2) dokumentinė priežiūra: analizuojama ir vertinama finansų įstaigos veikla remiantis jos pateiktais finansinių ataskaitų rinkiniais ir kita iš finansų įstaigų bei kitų šaltinių gauta informacija;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-1339, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2514 (2011-05-03), i. k. 1111010ISTA0XI-1339

3) finansų įstaigų tikrinimas (inspektavimas). Tai vykdoma Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka tikrinant (inspektuojant) finansų įstaigų steigimo procedūras ir veiklą.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ ĮSTAIGOS PABAIGA, PERTVARKYMAS IR BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS

52 straipsnis. Finansų įstaigos pabaiga

Finansų įstaigos pasibaigia reorganizavimo arba likvidavimo būdu.

Finansų įstaigos pasibaigia nuo jų išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

53 straipsnis. Finansų įstaigos reorganizavimas ir pertvarkymas

Finansų įstaiga reorganizuojama ir pertvarkoma Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą, nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Finansų įstaigos likvidavimas

Finansų įstaiga gali būti likviduojama jos dalyvių iniciatyva arba priverstinai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą bei atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, juridinio asmens veiklą, nustatyta tvarka.

55 straipsnis. Finansų įstaigos likvidavimas jos dalyvių iniciatyva

Finansų įstaiga gali būti likviduojama visuotinio finansų įstaigos dalyvių susirinkimo sprendimu Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių atitinkamos teisinės formos, kurios pagrindu veikia finansų įstaiga, juridinio asmens veiklą, nustatyta tvarka. Jeigu įstatymai nustato šios finansų įstaigos veiklos priežiūrą, jos dalyviai raštu kreipiasi į priežiūros instituciją, kad išduotų leidimą likviduotis ir atšauktų finansų įstaigos licenciją.

Priežiūros institucija gali nesuteikti leidimo likviduoti finansų įstaigą, jeigu nustato, kad ši įstaiga yra nepajėgi visiškai atsiskaityti su kreditoriais.

Finansų įstaigos likvidatorius (likvidacinė komisija), likvidavimo metu nustatęs, kad įstaiga yra nepajėgi atsiskaityti pagal prisiimtus įsipareigojimus (toliau – nemoki), privalo nutraukti kreditorių reikalavimų tenkinimą bei kitus likvidavimo procedūros veiksmus ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo finansų įstaigai.

56 straipsnis. Finansų įstaigos priverstinis likvidavimas

Visuotinis finansų įstaigos, kurios licencija teikti finansines paslaugas priežiūros institucijos sprendimu yra atšaukta, dalyvių susirinkimas priima sprendimą nutraukti finansų įstaigos veiklą.

Finansų įstaiga likviduojama teismo sprendimu, jeigu visuotinis finansų įstaigos, kurios licencija teikti finansines paslaugas yra atšaukta, dalyvių susirinkimas per priežiūros institucijos nustatytą terminą nepriima sprendimo nutraukti finansų įstaigos veiklą. Kreiptis į teismą dėl finansų įstaigos likvidavimo turi teisę priežiūros institucija, finansų įstaigos stebėtojų taryba, valdyba arba bent vienas dalyvis.

57 straipsnis. Finansų įstaigos bankrotas

Finansų įstaigų bankroto procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis ir kiti finansinių paslaugų teikimą ir finansų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato ko kita.

Finansų įstaigos bankroto procedūra gali būti atliekama tik teismo tvarka.

Neteko galios nuo 2015-12-03

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2059, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19170

Neteko galios nuo 2015-12-03

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2059, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19170

Pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo finansų įstaigai turi teisę pateikti jos dalyviai, likvidatorius (likvidacinė komisija), administracijos vadovas, kreditorius (kreditoriai), pertvarkymo institucija, o finansų įstaigai, teikiančiai licencines finansines paslaugas, – ir priežiūros institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2059, 2015-11-24, paskelbta TAR 2015-12-02, i. k. 2015-19170

Nutartį finansų įstaigai iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti teismas priima ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo priėmimo.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas, išskyrus 58 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1125, 2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 101-4496 (2002-10-23), i. k. 1021010ISTA0IX-1125

Šio Įstatymo nuostatos nuo jo įsigaliojimo dienos taikomos ir jau veikiančioms finansų įmonėms bei kredito įstaigoms.

Įmonė, teikianti tik šio Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 16 ir 17 punktuose nurodytas finansines paslaugas, nelaikoma finansų įstaiga iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą.

Šio Įstatymo 12 ir 39 straipsniai įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos nare.

59 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir Lietuvos bankui

Pasiūlyti Vyriausybei ir Lietuvos bankui parengti ir iki 2003 m. lapkričio 1 d. pateikti Seimui įstatymų, neatitinkančių Finansų įstaigų įstatymo nuostatų, pakeitimo ir (arba) papildymo įstatymų projektus, taip pat parengti šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus lydimuosius teisės aktus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1125, 2002-10-08, Žin., 2002, Nr. 101-4496 (2002-10-23), i. k. 1021010ISTA0IX-1125

Nr. IX-1734, 2003-09-16, Žin., 2003, Nr. 91-4109 (2003-09-26), i. k. 1031010ISTA0IX-1734

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

finansų įstaigų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366.

2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1114.

Punkto pakeitimai:

Nr. XIV-828, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27720

Nr. XIV-2882, 2024-07-11, paskelbta TAR 2024-07-24, i. k. 2024-13488

2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB.

Priedo pakeitimai:

Nr. XI-554, 2009-12-10, Žin., 2009, Nr. 153-6892 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-554

Nr. XII-1549, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04829

Nr. XIII-1097, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06736

Nr. XIV-766, 2021-12-14, paskelbta TAR 2021-12-23, i. k. 2021-26895

Pakeitimai: