LegalizeLietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas
Komisija ir Europos Komisija bet kuriuo procedūros metu gali prašyti, kad asmuo, siekiantis tapti perdavimo sistemos operatoriumi, pateiktų visą informaciją, svarbią sprendimui dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo priimti.
Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius Komisijai praneša apie visus planuojamus sandorius, kuriuos Komisijai gali reikėti įvertinti, siekiant nustatyti, ar perdavimo sistemos operatorius atitinka šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimus.
Komisija prižiūri, kad perdavimo sistemos operatorius visada atitiktų šio įstatymo ketvirtojo ir aštuntojo skirsnių reikalavimus. Komisija iš naujo įvertina perdavimo sistemos operatoriaus atitiktį šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimams, kai:
1) gaunamas perdavimo sistemos operatoriaus pranešimas pagal šio straipsnio 5 dalį;
2) sužino, kad dėl numatomo arba įvykusio teisių pasikeitimo arba poveikio perdavimo sistemos savininkams ar operatoriams gali arba galėjo būti pažeisti šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimai;
3) Europos Komisija kreipiasi į Komisiją prašydama įvertinti perdavimo sistemos operatoriaus atitiktį Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimams.
Nustačiusi, kad perdavimo sistemos operatorius nebeatitinka šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimų, Komisija gali skirti baudas, sudarančias iki 10 procentų šios gamtinių dujų įmonės metinių pajamų, gaunamų iš perdavimo veiklos, laikinai apriboti tas asmens ar asmens dalyvių teises, kurių įgyvendinimas pažeidžia šio įstatymo aštuntojo skirsnio reikalavimus, ir įpareigoti šią gamtinių dujų įmonę per Komisijos nurodytą protingą laikotarpį pašalinti atsiradusius trūkumus. Baudos skiriamos ir diferencijuojamos Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jeigu perdavimo sistemos operatorius per nurodytą protingą laikotarpį trūkumų nepašalina, Komisija pradeda naujo operatoriaus licencijavimo ir paskyrimo procedūrą.
29 straipsnis. Su trečiosiomis valstybėmis susijęs perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimas
Jeigu perdavimo sistemos operatorius, kurį kontroliuoja asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar valstybių, prašo išduoti licenciją, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai. Komisija informuoja Europos Komisiją ir apie visas kitas aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę.
Perdavimo sistemos operatorius praneša Komisijai apie visas aplinkybes, kurių rezultatas būtų tas, kad asmuo ar asmenys iš trečiosios valstybės ar valstybių įgytų perdavimo sistemos ar perdavimo sistemos operatoriaus kontrolę.
Komisija, prieš priimdama sprendimą dėl licencijos išdavimo, gauna Europos Komisijos nuomonę, patvirtinančią, kad:
1) tenkinami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai dėl veiklų atskyrimo;
2) išdavus licenciją, nekils pavojus Europos Sąjungoje vykstančiam energijos tiekimui.
Komisija per du mėnesius nuo dienos, kai buvo gauta ar turėjo būti gauta, tačiau nebuvo pateikta, Europos Komisijos nuomonė, atsižvelgdama į Europos Komisijos poziciją, jeigu tokia buvo pateikta, priima galutinį sprendimą dėl perdavimo sistemos operatoriaus paskyrimo. Komisija paskiria operatorių, jeigu operatorius įrodo, kad:
1) jis atitinka šio įstatymo ketvirtojo skirsnio reikalavimus;
2) jo paskyrimas nesukelia pavojaus Lietuvos Respublikos arba kitos valstybės narės energijos tiekimui ir šio tiekimo saugumui;
3) nepažeidžiami teisėti visuomenės saugumo interesai.
Kartu su priimtu Komisijos sprendimu paskelbiama Europos Komisijos nuomonė, jeigu ji buvo pateikta. Jeigu Komisijos sprendimas skiriasi nuo Europos Komisijos nuomonės, Komisijos sprendime turi būti nurodomi tokio skirtumo motyvai.
30 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus statusas ir funkcijos
Perdavimo sistemos operatoriai privalo turėti visus technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus, kurie reikalingi gamtinių dujų perdavimo veiklai vykdyti, įskaitant kvalifikuotą personalą ir nuosavybės teise priklausančią ar kitais teisėtais pagrindais valdomą perdavimo sistemą.
Gamtinių dujų perdavimo veiklą, be šio įstatymo 26 straipsnyje išvardytų užduočių, sudaro:
1) ryšių su trečiosiomis valstybėmis ir reguliavimo institucijomis palaikymas;
2) aktyvi veikla Europos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių tinkle (ENTSO-G);
3) prieigos suteikimas trečiajai valstybei nediskriminuojant sistemos naudotojų ar tam tikrų sistemos naudotojų kategorijų ir tokios prieigos valdymas;
4) visų su perdavimo sistema susijusių mokėjimų, įskaitant mokestį už prieigą, balansavimą ir papildomas paslaugas, rinkimas;
5) saugios, veiksmingos ir ekonomiškos perdavimo sistemos eksploatavimas, priežiūra ir plėtojimas;
6) investicijų planavimas užtikrinant ilgalaikį sistemos pajėgumą (įskaitant tarptautinius pajėgumus) tenkinti esamą ir prognozuojamą būsimą paklausą ir garantuojant tiekimo saugumą;
7) regioninių kelių valstybių narių rinkų kūrimas arba palankesnių sąlygų liberalizavimo procesui sudarymas;
8) kitos būtinos funkcijos saugiam ir patikimam gamtinių dujų transportavimui užtikrinti.
31 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus vykdoma tinklo plėtra ir įgaliojimai priimti sprendimus dėl investavimo
Kiekvienais metais perdavimo sistemos operatorius, pasikonsultavęs su suinteresuotaisiais subjektais, Komisijai pateikia dešimties metų tinklo plėtros planą, kuris yra grindžiamas esama ir numatoma pasiūla bei paklausa. Tinklo plėtros plane nurodomos veiksmingos priemonės, skirtos sistemos pajėgumų pakankamumui ir tiekimo saugumui užtikrinti.
Dešimties metų tinklo plėtros plane:
1) rinkos dalyviams nurodoma svarbiausia perdavimo infrastruktūra, kurią reikia sukurti ar atnaujinti per artimiausius dešimt metų;
2) nurodomos visos investicijos, dėl kurių jau priimtas sprendimas, ir nustatomos naujos investicijos, kurias reikės atlikti per artimiausius trejus metus;
3) nustatomas visų investicinių projektų terminas.
Rengdamas dešimties metų tinklo plėtros planą, perdavimo sistemos operatorius daro pagrįstas prielaidas apie gamtinių dujų gavybos, tiekimo, vartojimo ir mainų su kitomis šalimis raidą, atsižvelgdamas į regioniniams kelių valstybių narių ir visos Europos Sąjungos tinklams skirtus investicijų planus, taip pat laikymo ir pakartotinio dujinimo SGD įrenginiams skirtus investicijų planus.
Komisija dėl dešimties metų tinklo plėtros plano viešai konsultuojasi su visais esamais ar potencialiais sistemos naudotojais ir paskelbia konsultavimosi rezultatus.
Komisija išnagrinėja, ar dešimties metų tinklo plėtros plane atsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi metu, ir ar šis planas suderinamas su Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planu. Jeigu iškyla abejonių dėl suderinamumo su Europos Sąjungos tinklo plėtros planu, Komisija konsultuojasi su Agentūra. Komisijos prašymu perdavimo sistemos operatorius privalo iš dalies pakeisti savo dešimties metų tinklo plėtros planą, jeigu jame neatsižvelgta į visus investavimo poreikius, kurie buvo nustatyti konsultavimosi metu, arba jeigu dešimties metų tinklo plėtros planas nesuderintas su Europos Sąjungos dešimties metų tinklo plėtros planu, arba jeigu plėtros planas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų dešimties metų tinklo plėtros plano turinio reikalavimų.
Komisija atlieka dešimties metų tinklo plėtros plano įgyvendinimo stebėseną, jos vertinimą ir paskelbia gautus rezultatus. Dešimties metų tinklo plėtros plano nevykdantį perdavimo sistemos operatorių Komisija įpareigoja vykdyti dešimties metų tinklo plėtros planą ir gali skirti sankcijas Energetikos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Tuo atveju, kai perdavimo sistemos operatorius dėl kitų ne nuo jo priklausančių svarbių priežasčių neatlieka investicijos, kuri pagal dešimties metų tinklo plėtros planą turėjo būti atlikta per artimiausius trejus metus, Komisija privalo imtis bent vienos iš toliau nurodytų priemonių tam, kad tokia investicija būtų atlikta, jeigu tokia investicija vis dar yra svarbi, atsižvelgdama į naujausią dešimties metų tinklo plėtros planą:
1) reikalauti, kad perdavimo sistemos operatorius atliktų investiciją;
2) dėl investicijos organizuoti konkursą, kuriame galėtų dalyvauti bet kurie investuotojai;
3) įpareigoti perdavimo sistemos operatorių priimti sprendimą padidinti turimą kapitalą siekiant finansuoti reikiamas investicijas ir sudaryti sąlygas nepriklausomiems investuotojams dalyvauti kapitale.
32 straipsnis. Sistemos operatoriams taikomi konfidencialumo reikalavimai
Nepažeisdamas teisės aktuose numatytų prievolių atskleisti informaciją, kiekvienas perdavimo, laikymo ir (arba) SGD sistemos operatorius privalo saugoti vykdydamas savo veiklą gautos informacijos, laikomos komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, konfidencialumą ir užtikrinti, kad komercinį pranašumą galinti suteikti informacija apie jų pačių veiklą nebūtų atskleista diskriminaciniu būdu.
Kai tas pats jungtinis operatorius vykdo perdavimo ir skirstymo veiklą, perdavimo sistemos operatoriui draudžiama naudotis bendromis tarnybomis su kitais įmonės padaliniais, išskyrus išimtinai administracines arba su informacinėmis technologijomis susijusias funkcijas atliekančius padalinius.
Susijusioms įmonėms parduodant ar perkant gamtines dujas, perdavimo, laikymo ir (arba) SGD sistemos operatoriams draudžiama ne pagal paskirtį naudotis informacija, laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, kurią asmenys suteikė įgydami teisę naudotis sistema arba derėdamiesi dėl tokios teisės.
Perdavimo, laikymo ir (arba) SGD sistemos operatoriai viešai savo interneto svetainėje skelbia informaciją, būtiną veiksmingai konkurencijai ir veiksmingam rinkos veikimui užtikrinti. Skelbtinos informacijos sąrašą nustato Komisija, atsižvelgdama į informacijos, laikomos komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, konfidencialumo apsaugą.
33 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus teisės
Perdavimo sistemos operatorius turi teisę:
1) gauti skirstymo sistemų operatorių, sistemos naudotojų ir vartotojų, kurių įrenginiai prijungti prie perdavimo tinklų, rodmenis ir kitą informaciją, reikalingą ilgalaikei plėtrai planuoti, balansavimo funkcijai ir kitoms pareigoms, nurodytoms šiame įstatyme, atlikti;
2) gauti iš perdavimo sistemos naudotojų informaciją, kuri reikalinga trečiajai valstybei naudotis perdavimo sistema;
3) vadovaudamasis norminiais eksploatavimo dokumentais, nustatyti skirstymo sistemų ir vartotojų įrenginių, prijungtų prie perdavimo sistemos, funkcionavimo sąlygas, kurios užtikrintų perdavimo sistemos darbo saugumą, stabilumą ir patikimumą;
4) siekdamas užtikrinti avarijų prevencijos priemonių ir avarijų prevencijos planų vykdymą, perdavimo sistemos darbo stabilumą ir patikimumą, reikalauti, kad visi rinkos dalyviai įgyvendintų būtinas avarijų prevencijos ir likvidavimo priemones;
5) gavęs vartotojų, sistemų ar patalpų savininkų ar teisėtų valdytojų sutikimą, patekti į skirstymo sistemų, vartotojų teritorijas ir (ar) patalpas, kad įrengtų, prižiūrėtų ar keistų apskaitos prietaisus ar fiksuotų jų rodmenis;
6) reikalauti iš sistemos naudotojų pateikti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuriuo būtų užtikrintos būsimos ir (ar) esamos sistemos naudotojo prievolės nupirkti iš perdavimo sistemos operatoriaus suvartotas, tačiau iš tiekimo įmonės ar gamtinių dujų biržoje neįsigytas dujas ir atlyginti dėl to susidariusius nuostolius;
7) teisės aktų nustatyta tvarka naudotis kitų perdavimo sistemos operatorių tinklu, jei tai būtina jų funkcijoms, įskaitant funkcijas, susijusias su tarpvalstybiniu perdavimu, atlikti.
34 straipsnis. Skirstymo sistemos operatorių užduotys
Kiekvienas skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už ilgalaikį sistemos pajėgumą vykdyti pagrįstus gamtinių dujų skirstymo poreikius, ekonomiškai eksploatuojant, prižiūrint ir plėtojant saugią, patikimą ir veiksmingą sistemą, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus ir energijos vartojimo efektyvumą.
Bet kuriuo atveju skirstymo sistemos operatorius nediskriminuoja sistemos naudotojų ar sistemos naudotojų kategorijų, ypač su juo susijusių įmonių naudai.
Kiekvienas skirstymo sistemos operatorius bet kuriam kitam skirstymo, perdavimo, SGD ir (arba) laikymo sistemos operatoriui pateikia pakankamai informacijos, kad užtikrintų reikalavimų dėl saugaus ir veiksmingo jungtinės sistemos eksploatavimo laikymąsi transportuojant ir laikant gamtines dujas.
Kiekvienas skirstymo sistemos operatorius teikia sistemos naudotojams informaciją, kurios jiems reikia norint veiksmingai prisijungti prie sistemos ir naudotis ja.
Jeigu skirstymo sistemos operatorius yra atsakingas už skirstymo sistemos subalansavimą ir šiuo tikslu priima taisykles, šios taisyklės turi būti objektyvios, skaidrios ir nediskriminacinės. Sąlygos, kuriomis skirstymo sistemos operatoriai teikia tokias paslaugas, įskaitant taisykles ir tarifus, nustatomos nediskriminaciniu išlaidas atspindinčiu būdu pagal Komisijos priimtą metodiką. Šios sąlygos paskelbiamos viešai skirstymo sistemos operatorių interneto svetainėse.
35 straipsnis. Skirstymo sistemos operatorių konfidencialumo įsipareigojimai
Nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų pateikti informaciją, kiekvienas skirstymo sistemos operatorius užtikrina verslo veiklos metu gautos informacijos, laikomos komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, konfidencialumą ir pasirūpina, kad komercinį pranašumą galinti suteikti informacija apie jo veiklą nebūtų atskleista diskriminaciniu būdu.
Susijusioms įmonėms parduodant ar perkant gamtines dujas, skirstymo sistemos operatoriai nepiktnaudžiauja iš trečiųjų valstybių gauta informacija, laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi, šioms suteikiant teisę naudotis sistema arba derantis dėl šios teisės.
36 straipsnis. Skirstymo sistemos operatoriaus teisės
Skirstymo sistemos operatorius turi teisę:
1) iš sistemos naudotojų, vartotojų ar kitų dujų skirstymo įmonių, kurių įrenginiai prijungti prie skirstymo sistemos, ir perdavimo sistemos operatoriaus gauti dujų apskaitos prietaisų rodmenis ar kitą informaciją, reikalingą jų pareigoms ir funkcijoms, nustatytoms šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, atlikti;
2) gavęs vartotojų, patalpų savininkų ar teisėtų valdytojų sutikimą, patekti į vartotojų teritorijas ir (ar) patalpas, kad įrengtų, prižiūrėtų ar keistų apskaitos prietaisus ar fiksuotų jų rodmenis;
3) reikalauti iš esančių ir potencialių vartotojų informacijos, kuri reikalinga trečiajai valstybei naudotis skirstymo sistema.
37 straipsnis. Perdavimo ir skirstymo sistemų operatorių vykdoma gamtinių dujų sistemų plėtra ir gamtiniųdujų saugyklų, pakartotinio dujinimo SGD įrenginių ir naujų vartotojų prijungimas
Perdavimo ir skirstymo sistemų operatoriai nustato ir, gavę Komisijos patvirtinimą, viešai savo interneto svetainėse paskelbia saugyklų, pakartotinio dujinimo SGD įrenginių ir vartotojų nediskriminacinio prijungimo prie perdavimo ir skirstymo sistemų skaidrias ir veiksmingas procedūras bei įkainius.
Perdavimo sistemos operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti naują saugyklą, pakartotinio dujinimo SGD įrenginį ar vartotoją, motyvuodamas turimų tinklo pajėgumų galimais apribojimais ateityje arba papildomomis išlaidomis, susijusiomis su būtinu pajėgumų didinimu. Perdavimo sistemos operatorius užtikrina naujos jungties pakankamą įeinamąjį ir išeinamąjį pajėgumą.
Naujas perdavimo ar skirstymo sistemas nedujofikuotoje teritorijoje turi teisę įrengti asmenys, įgiję šią teisę konkurso būdu. Sistemų operatoriai, prie kurių sistemų prijungiamos naujos gamtinių dujų skirstymo sistemos, privalo prijungti šias sistemas. Sprendimą leisti įrengti naujas sistemas priima Komisija, vadovaudamasi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintomis naujų sistemų nedujofikuotoje (naujai dujofikuojamoje) teritorijoje įrengimo tvarkos taisyklėmis. Komisijos sprendimas leisti įrengti naujas perdavimo ar skirstymo sistemas yra privaloma sąlyga išduodant leidimą statyti šiuos objektus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.
Perdavimo ar skirstymo sistemų operatoriai licencijoje nurodytoje teritorijoje privalo prijungti naujų vartotojų sistemas prie savo sistemų pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas taisykles.
Komisija parengia ir patvirtina prijungimo įkainių nustatymo metodiką. Komisija tvirtina naujų buitinių vartotojų sistemų prijungimo įkainius.
Gamtinių dujų įmonė padengia ekonomiškai pagrįstas sistemos plėtros ir prie sistemos prijungiamų asmenų prijungimo išlaidas. Prie sistemos prijungiami asmenys padengia ekonomiškai pagrįstas prijungimo išlaidas viršijančias išlaidas.
Prijungimo prie esamų gamtinių dujų sistemų išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis, jeigu dėl jų padidėtų kainos esamiems sistemų naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams. Naujai dujofikuojamoms teritorijoms atsipirkimo laikotarpiui gali būti nustatyta tokia gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kaina, kuri padengtų investicijas.
38 straipsnis. Rinkos operatoriaus užduotys ir veikla
Rinkos operatorius organizuoja prekybą gamtinėmis dujomis pagal Prekybos gamtinėmis dujomis taisykles ir administruoja atsiskaitymus tarp rinkos dalyvių.
Rinkos operatoriaus veikloje patiriamoms gamtinių dujų rinkos administravimo ir susijusioms sąnaudoms padengti rinkos operatorius, suderinęs su Komisija, nustato prekybos gamtinių dujų biržoje įmokas. Tuo atveju, jeigu rinkos operatoriaus nustatytos įmokos nepadengia visų būtinų sąnaudų, likusį skirtumą rinkos operatoriui atlygina perdavimo sistemos operatorius. Nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainos ribas, numatomos būtinos išlaidos, susijusios su gamtinių dujų rinkos administravimu.
Rinkos operatorius pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytose taisyklėse nustatytą tvarką bendradarbiauja su Komisija ir nedelsdamas Komisijai pateikia su įtartinais prekybos gamtinėmis dujomis sandoriais susijusią informaciją ir bet kurią kitą aktualią informaciją, kuri būtų reikalinga gamtinių dujų biržos priežiūrai vykdyti, ypač apie licencijų ir (ar) leidimų turėtojams nustatytų veiklos sąlygų galimus pažeidimus.
Rinkos operatorius, suderinęs su Komisija, turi teisę pavesti gamtinių dujų biržos techninio aptarnavimo ir (ar) organizavimo funkcijas teisės aktų nustatyta tvarka pasirinktam trečiajam asmeniui, jeigu tai yra pagrįstai reikalinga Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinkos integracijai ar bendrai gamtinių dujų rinkai sukurti. Tokiam trečiajam asmeniui pavedamos funkcijos, jų atlikimo tvarka ir sąlygos nustatomos rinkos operatoriaus ir trečiojo asmens sutartimi. Nepaisant trečiajam asmeniui pavestų funkcijų, rinkos operatorius ir toliau lieka tiesiogiai atsakingas už šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų licencijuojamos rinkos operatoriaus veiklos sąlygų tinkamą vykdymą.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
GARANTINIS TIEKIMAS
39 straipsnis. Garantinis tiekimas
Kai tiekimo įmonė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų tiekti gamtines dujas sutartomis su vartotojais sąlygomis arba kai tiekimo įmonei išduotos licencijos galiojimas yra sustabdomas ar panaikinamas, tokios tiekimo įmonės garantinis gamtinių dujų tiekimas vartotojams užtikrinamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Garantinis tiekimas užtikrinamas buitiniams vartotojams ir nebuitiniams vartotojams, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų.
Skirstymo sistemos operatorius privalo užtikrinti garantinį tiekimą vartotojams, esantiems jam išduotoje skirstymo licencijoje nustatytoje teritorijoje.
Garantinio tiekimo dujų kaina apskaičiuojama ribinių sąnaudų metodu. Garantinio tiekimo dujų kainą sudaro gamtinių dujų įsigijimo kaina ir garantinio tiekimo paslaugos kaina, į kurią įskaičiuojamos garantinio tiekimo veiklos sąnaudos ir garantinio tiekimo rizikos premija, kuri nustatoma pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytą skaičiavimo metodiką.
Garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė privalo sudaryti visas reikalingas sutartis su sistemų operatoriais ir yra atsakinga už gamtinių dujų patiekimą iki vartotojų sistemų.
Garantinis tiekimas šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems vartotojams vykdomas laikantis šių sąlygų:
1) gamtinių dujų tiekimas vykdomas tomis pačiomis sąlygomis, kurios yra numatytos vartotojų sutartyse su dujų tiekimo nebevykdančiu ankstesniu tiekėju, išskyrus gamtinių dujų kainą. Ankstesnis tiekėjas privalo nedelsdamas perduoti garantinį tiekimą vykdančiai gamtinių dujų įmonei su vartotojų sutartimis susijusią garantiniam tiekimui vykdyti reikalingą informaciją. Vartotojai, turėdami santykių su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone, privalo laikytis sutartyse su dujų tiekimo nebevykdančiu ankstesniu tiekėju numatytų sąlygų ir apmokėjimo už paslaugas tvarkos iki to momento, kol sudaro sutartį su dujų įmone, vykdančia garantinį tiekimą;
2) vartotojams taikoma garantinio tiekimo gamtinių dujų kaina nustatoma pagal šio straipsnio 4 dalies reikalavimus ir kartu su šia kaina nenustatomi jokie papildomi mokėjimai, išskyrus atsiskaitymus už dujų perdavimą, skirstymą ir įstatymų nustatytus mokesčius;
3) pradėjus teikti garantinio tiekimo paslaugą, vartotojas ne vėliau kaip per 3 savaites nuo garantinį tiekimą vykdančios gamtinių dujų įmonės rašytinio pranešimo apie teikiamą paslaugą gavimo dienos sudaro sutartį su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone. Jeigu vartotojas sutarties nesudaro, garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė įgyja teisę nutraukti gamtinių dujų tiekimą vartotojui ar jo objektams;
4) garantinis tiekimas visą vartotojui nustatytą laikotarpį privalo būti vykdomas nepertraukiamai, jeigu vartotojas tinkamai vykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, taip pat su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone sudarytose sutartyse nustatytus įsipareigojimus;
5) garantinis tiekimas vartotojui užtikrinamas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, kuriam pasibaigus, garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė įgyja teisę nutraukti gamtinių dujų tiekimą vartotojui ar jo objektams. Nepriklausomai nuo garantinio tiekimo, vartotojas turi teisę nevaržomai bet kuriuo metu sudaryti sutartį su kita tiekimo įmone ir nutraukti sutartį su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone, ne vėliau kaip prieš 3 savaites raštu informavęs apie planuojamą sutarties nutraukimą;
6) jeigu vartotojas, kuriam buvo suteikta garantinio tiekimo paslauga, per šios dalies 3 punkte nustatytą terminą nesudaro sutarties su garantinį tiekimą vykdančia gamtinių dujų įmone ir pasirenka kitą tiekimo įmonę, vartotojas privalo sumokėti gamtinių dujų įmonei, vykdančiai garantinį tiekimą, už suvartotas gamtines dujas pagal šios gamtinių dujų įmonės pateiktą mokėjimo dokumentą.
Garantinį tiekimą vykdanti gamtinių dujų įmonė privalo atskirai tvarkyti garantinio tiekimo veiklos apskaitą.
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
VEIKLŲ IR APSKAITOS ATSKYRIMAS
40 straipsnis. Atskiriamos veiklos
Lietuvos Respublikoje vykdoma gamtinių dujų perdavimo veikla privalo būti atskirta nuo gamtinių dujų gavybos veiklos ir tiekimo veiklos, atskiriant perdavimo sistemos ir (arba) perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybę nuo gavybos ir (arba) tiekimo veiklą vykdančių gamtinių dujų įmonių.
Sprendimus dėl turto, kuris reikalingas sistemai eksploatuoti, prižiūrėti ar plėtoti, panaudojimo savarankiškai priima perdavimo, laikymo, skirstymo ar SGD sistemos operatorius.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai netaikomi integruotai gamtinių dujų įmonei, skirstančiai ir (arba) tiekiančiai gamtines dujas mažiau kaip 100 tūkstančių vartotojų.
41 straipsnis. Neleistina kontrolė
Tas pats asmuo ar asmenys neturi teisės:
1) tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonės, vykdančios gavybos ar tiekimo veiklą, ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatoriaus ar pačios perdavimo sistemos arba įgyvendinti kontrolės ar valdymo teises perdavimo sistemos operatoriaus arba perdavimo sistemos atžvilgiu;
2) tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatoriaus ar perdavimo sistemos ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonės, vykdančios gavybos ar tiekimo veiklą, arba įgyvendinti kontrolės ar valdymo teises tokios įmonės atžvilgiu;
3) skirti perdavimo sistemos operatoriaus stebėtojų tarybos, valdybos arba įmonei atstovaujančių organų narius ir tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoti įmonę, vykdančią gavybos ar tiekimo veiklą, arba turėti kontrolės ar valdymo teisių tokios įmonės atžvilgiu.
Įmonė, atliekanti kurią nors iš gamtinių dujų gavybos ar tiekimo funkcijų bet kurioje kitoje valstybėje, kurios gamtinių dujų perdavimo sistema yra sujungta su Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo sistema, neturi teisės tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti perdavimo sistemos operatoriaus ar turėti kokių nors kitų teisių jo atžvilgiu.
Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos įmonės, atliekančios kurią nors iš gavybos ar tiekimo funkcijų, apima įmones, atliekančias kurią nors iš gamtinių dujų gavybos ar tiekimo ir elektros gamybos ar tiekimo funkcijų. Atitinkamai šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti perdavimo sistemos operatoriai ir pačios perdavimo sistemos apima tiek gamtinių dujų, tiek elektros perdavimo sistemos operatorius ir perdavimo sistemas.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos teisės visų pirma apima:
1) įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis;
2) įgaliojimus skirti priežiūros organų, valdymo organų ir kito įmonei atstovaujančio organo narius;
3) kontrolinio akcijų paketo valdymą ir disponavimą juo.
Tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje ir šio įstatymo 42 straipsnyje nurodytas asmuo yra valstybė narė ar kitas viešasis subjektas, du atskiri viešieji subjektai, kontroliuojantys perdavimo sistemos operatorių ar perdavimo sistemą ir įmonę, atliekančią kurią nors iš gavybos ar tiekimo funkcijų, nėra laikomi tuo pačiu asmeniu ar asmenimis.
42 straipsnis. Gamtinių dujų įmonių organų nariai
Tas pats asmuo neturi teisės būti ir įmonės, vykdančios gavybos ar tiekimo veiklą, ir perdavimo sistemos operatoriaus stebėtojų tarybos, valdymo organo arba kito įmonei atstovaujančio organo nariu ar šių bendrovių vienasmeniu vadovu.
43 straipsnis. Skirstymo sistemos operatorių veiklos rūšių atskyrimas
Kai skirstymo sistemos operatorius yra vertikaliai integruotos įmonės dalis (padalinys), jis savo teisine forma, organizacine struktūra ir priimdamas sprendimus turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu. Ši nuostata nereiškia pareigos skirstymo sistemos turto nuosavybę atskirti nuo vertikaliai integruotos įmonės.
Užtikrinant skirstymo sistemos operatoriaus nepriklausomumą, taikomi šie reikalavimai:
1) skirstymo sistemos operatoriaus valdymo organų nariai negali dalyvauti integruotos gamtinių dujų įmonės, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingos už gamtinių dujų gavybos, perdavimo ir tiekimo kasdienį organizavimą, valdymo organuose;
2) būtina imtis tinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad į skirstymo sistemos operatoriaus valdymo organų narių profesinius interesus būtų atsižvelgiama taip, kad jie galėtų veikti nepriklausomai;
3) skirstymo sistemos operatorius turi turėti faktines teises nepriklausomai nuo integruotos gamtinių dujų įmonės priimti sprendimus, susijusius su turtu, reikalingu sistemai eksploatuoti, prižiūrėti ar plėtoti. Šioms užduotims atlikti skirstymo sistemos operatorius turi turėti būtinus išteklius, įskaitant technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus;
4) skirstymo sistemos operatorius, vadovaudamasis Komisijos patvirtintais standartiniais reikalavimais, turi parengti atitikties programą, kurioje nurodomos taikytinos priemonės siekiant išvengti diskriminacinio elgesio, ir užtikrinti tinkamą jos įgyvendinimo stebėseną. Atitikties programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos šiems tikslams pasiekti.
Komisija stebi ir kontroliuoja, kad skirstymo sistemos operatorius, esantis vertikaliai integruotos įmonės dalis (padalinys), negalėtų pasinaudoti vertikalios integracijos pranašumu konkurencijai iškraipyti. Vertikaliai integruoti skirstymo sistemos operatoriai, teikdami informaciją ir kurdami prekės ženklą, turi atskleisti, kad tiekimo veiklą vykdo vertikaliai integruotos įmonės dalis (padalinys).
Šio straipsnio 1 dalis nedraudžia integruotai gamtinių dujų įmonei vykdyti perdavimo, skystinimo, laikymo ir skirstymo veiklą, jeigu laikomasi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
44 straipsnis. Gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimas ir viešumas
Gamtinių dujų įmonės kiekvienos gamtinių dujų veiklos (perdavimo, skystinimo, skirstymo, laikymo, tiekimo nebuitiniams ir buitiniams vartotojams) apskaitą tvarko atskirai. Atskirai tvarkoma ir su gamtinių dujų veikla nesusijusios veiklos rūšių apskaita. Gamtinių dujų įmonės savo metines finansines ataskaitas parengia, pateikia nepriklausomam auditui ir paskelbia Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Komisija nustato standartines gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus, įskaitant reikalavimą atlikti nepriklausomą auditą.
Atskirų veiklos rūšių apskaita tvarkoma taip, kaip ji turėtų būti tvarkoma, jeigu šių rūšių veikla verstųsi atskiros įmonės su joms priskirtu turtu.
Valstybės institucijos, įstatymų nustatyta tvarka atlikdamos joms pavestas įmonių veiklos priežiūros funkcijas, turi teisę susipažinti su gamtinių dujų įmonių apskaitos dokumentais, tačiau privalo saugoti gamtinių dujų įmonės pateiktą konfidencialią informaciją.
Gamtinių dujų įmonių metinės finansinės ataskaitos turi būti patikrintos nepriklausomo audito. Auditoriai išvadas teikia Komisijai. Gamtinių dujų įmonės metinėse finansinėse ataskaitose turi pateikti informaciją apie vieno milijono litų ir didesnės vertės sandorius, sudarytus su susijusiomis įmonėmis.
DEVINTASIS SKIRSNIS
GAMTINIŲ DUJŲ SEKTORIAUS PATIKIMUMAS
45 straipsnis. Atsakomybė už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą
Už gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimą pagal savo kompetenciją bendrai atsako gamtinių dujų įmonės, nebuitiniai vartotojai, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Komisija, atlikdami užduotis, susijusias su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu.
Vyriausybė nustato konkrečias saugumą užtikrinančias priemones, kurių įgyvendinimas Komisijai, gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams yra privalomas. Priemonės turi apimti minimalius dujų tiekimo patikimumo reikalavimus, pažeidžiamų vartotojų apibrėžimą, dujų tiekimo prioritetus dujų tiekimo sutrikimo atveju, dujų tiekimo kontrolės ir finansavimo tvarką, jos turi būti nediskriminuojančios, aiškios ir paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka. Su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu susijusių dalyvių funkcijas ir atsakomybę Vyriausybė nustato taip, kad visų pirma veiksmų turėtų imtis gamtinių dujų įmonės ir nebuitiniai dujų vartotojai, o po to – valstybės ir Europos Sąjungos institucijos.
Energetikos ministerija yra kompetentinga institucija, užtikrinanti gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje.
Energetikos ministerija gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo srityje, atlikdama užduotis, susijusias su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu, užtikrina:
1) gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą;
2) nacionalinio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;
3) esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis, regioninio lygmens gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimo atlikimą;
4) esant susitarimų su kitomis valstybėmis narėmis, regioninio lygmens prevencinio ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą;
5) nuolatinę nacionalinio lygmens gamtinių dujų tiekimo saugumo stebėseną;
6) infrastruktūros standarto įgyvendinimą;
7) tiekimo standarto įgyvendinimą;
8) fizinio pajėgumo transportuoti gamtines dujas abiem (priešpriešinėmis) kryptimis įgyvendinimą;
9) kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų užduočių, susijusių su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu, atlikimą.
Komisija gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo srityje prižiūri:
1) tiekimo įmonių gamtinių dujų atsargų kaupimą ir laikymą;
2) pagrindines gamtinių dujų tiekimo sutarčių sąlygas dėl gamtinių dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp gamtinių dujų tiekimo įmonių ir vartotojų ir gamtinių dujų įmonių veiksmus dėl dujų tiekimo patikimumo užtikrinimo tarp gamtinių dujų įmonių ir galutinių vartotojų, naudojančių gamtines dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti;
3) kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų užduočių, susijusių su gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančių priemonių įgyvendinimu, atlikimą.
Siekdami gamtinių dujų tiekimo saugumo užtikrinimo, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dalyviai tarpusavyje bendradarbiauja rengiant gamtinių dujų tiekimo sutrikimų rizikos vertinimą, rengiant nacionalinio ir regioninio lygmens prevencinių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, įgyvendinant infrastruktūros ir tiekimo standartus ir fizinį pajėgumą transportuoti gamtines dujas tarpvalstybinėmis jungtimis abiem (priešpriešinėmis) kryptimis.
46 straipsnis. Gamtinių dujų tiekimo saugumą užtikrinančios priemonės
Gamtinių dujų įmonės privalo būti nuolat pasirengusios veikti galimo dujų tiekimo sutrikimo atveju ir įgyvendinti nacionalinį prevencinį planą gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Dujų tiekimo sutrikimo atveju ar sumažėjus gamtinių dujų tiekimui, kilus grėsmei sistemų saugumui, įvykus avarijai, iškilus grėsmei žmonių sveikatai ar saugumui, gamtinių dujų įmonės privalo įgyvendinti nacionalinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą ir nedelsdamos imtis visų pagrįstų priemonių gamtinių dujų tiekimo patikimumui ir techninei gamtinių dujų sistemų saugai užtikrinti. Šios priemonės turi būti pagrįstos ir proporcingos. Gamtinių dujų įmonės apie taikomas prevencines ir ekstremaliųjų situacijų valdymo priemones praneša Energetikos ministerijai. Gamtinių dujų tiekimo sutrikimo ar nutraukimo atveju vartotojams gamtinių dujų tiekimą užtikrina tiekimo įmonė, kuri tiekė gamtines dujas prieš gamtinių dujų tiekimo apribojimą ar nutraukimą.
Gamtinių dujų įmonės ir vartotojai, kurie turi didesnės kaip 5 MW galios energijos gamybos objektų, privalo planuoti būsimą gamtinių dujų paklausą, gamtinių dujų sistemų pajėgumą. Gamtinių dujų įmonės privalo planuoti gamtinių dujų sistemų techninės būklės lygį, priemones, kaip patenkinti paklausą, kai ji yra didžiausia, spręsti gamtinių dujų trūkumo problemas, kylančias dėl vienos ar kelių gamtinių dujų tiekimo įmonių kaltės. Gamtinių dujų įmonės ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 dienos parengia saugumo užtikrinimo ataskaitas ir pateikia jas Energetikos ministerijai.
Dujų tiekimo sutrikimo atveju ar sumažėjus gamtinių dujų tiekimui, Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę pagal nacionalinį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą nustatyti reikalavimą gamtinių dujų įmonėms ir nebuitiniams vartotojams naudotis gamtinių dujų saugyklomis ir šio reikalavimo sąlygas. Gamtinių dujų atsargos gali būti tiekiamos iš valstybių narių teritorijoje esančių gamtinių dujų saugyklų.
Nebuitiniai vartotojai, kurie naudoja gamtines dujas energijai gaminti, kai ta energija parduodama ar naudojama visuomeniniams ar gyventojų poreikiams tenkinti, privalo turėti vieno mėnesio energijos išteklių rezervo atsargas. Energijos išteklių rezervo atsargų rūšį pasirenka patys vartotojai.
Buitinių vartotojų nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo saugumo išlaidos įtraukiamos apskaičiuojant gamtinių dujų tiekimo kainą kaip atskira tiekimo kainos dalis. Nebuitiniai vartotojai pagal sutartis nenutrūkstamo gamtinių dujų tiekimo saugumo išlaidas padengia savo lėšomis.
Energetikos ministerija teikia informaciją apie gamtinių dujų saugumo užtikrinimo priemones Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bei kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 31 dienos parengia ir paskelbia apibendrintą gamtinių dujų tiekimo saugumo stebėsenos ataskaitą ir pateikia ją Europos Komisijai.
Energetikos ministerija rengia ir viešai ministerijos interneto svetainėje paskelbia prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir užtikrina nuolatinę jų įgyvendinimo stebėseną. Apie parengtus prevencinius ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir jų atnaujinimus Energetikos ministerija nedelsdama praneša Europos Komisijai. Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, gamtinių dujų įmonės, Vyriausybė, Energetikos ministerija, Komisija imasi iš anksto nustatytų veiksmų, apibūdintų ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, ir nedelsdamos apie tai pranešama Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms. Paskelbus ekstremaliąją situaciją gamtinių dujų sektoriuje, Vyriausybė su prašymu kreipiasi į Europos Komisiją ir Europos Komisijai atlikus patikrinimus gali būti paskelbta regioninio lygmens arba Europos Sąjungos lygmens ekstremalioji situacija gamtinių dujų sektoriuje.
47 straipsnis. Gamtinių dujų atsargų kaupimas
Siekiant patikimo gamtinių dujų tiekimo Lietuvos Respublikoje, gamtinių dujų tiekėjai privalo, o nebuitiniai vartotojai turi teisę kaupti gamtinių dujų atsargas, kurios gali būti panaudojamos tik laikantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos.
Gamtinių dujų tiekimo įmonės ir nebuitiniai vartotojai gamtinių dujų atsargas kaupia sudarydami sutartis su gamtinių dujų laikymo įmonėmis, registruotomis, veikiančiomis ir turinčiomis saugyklas bet kurioje valstybėje narėje, gamtinių dujų perdavimo sistema sujungtoje su Lietuvos Respublika. Gamtinių dujų tiekimo įmonės gamtinių dujų atsargas gali kaupti ir pačios.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, atsižvelgdama į vidutinį buitinių vartotojų ir nebuitinių vartotojų, kurie per metus suvartoja iki 20 000 kubinių metrų gamtinių dujų, gamtinių dujų suvartojimą šaltuoju periodu ir į būtinybę užtikrinti nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą, nustato gamtinių dujų tiekėjams privalomą sukaupti gamtinių dujų kiekį ir šio kiekio sukaupimo terminus.
Gamtinių dujų atsargų kaupimo išlaidų įtraukimo į gamtinių dujų tiekimo sąnaudas metodiką patvirtina Komisija.
Jeigu nebuitiniai vartotojai nusprendžia kaupti gamtinių dujų atsargas arba jeigu šie vartotojai negali pakeisti gamtinių dujų kita kuro rūšimi, jie privalo turėti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyto laikotarpio poreikį tenkinančias gamtinių dujų atsargas arba sudaryti sutartį su tiekimo įmone, turinčia gamtinių dujų atsargų.
48 straipsnis. Gamtinių dujų perdavimo sistemos sujungimas su Europos Sąjungos gamtinių dujų perdavimo sistemomis
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę priimti sprendimus dėl dujotiekio, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginių, reikalingų saugumui užtikrinti, įrengimo, išplėtimo ir finansavimo. Dujų įmonės tokius sprendimus privalo įgyvendinti, o Komisija prižiūri tokių sprendimų įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo sistemos sujungimo su Europos Sąjungos gamtinių dujų sistemomis projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo sistemos paslaugų teikimo sąnaudas metodiką patvirtina Komisija.
DEŠIMTASIS SKIRSNIS
PRIEIGOS PRIE SISTEMOS ORGANIZAVIMAS
49 straipsnis. Teisė naudotis sistema
Komisija ir sistemų operatoriai užtikrina galimybę asmenims naudotis perdavimo ir skirstymo sistema ir SGD įrenginiais paskelbtomis ir taikomomis visiems vartotojams kainomis, įskaitant tiekimo įmones, ir objektyvų šios sistemos taikymą nediskriminuojant sistemos naudotojų. Sistemų operatoriai užtikrina, kad šios kainos ir jų apskaičiavimo metodai būtų paremti Komisijos metodika. Ši metodika teisės aktų nustatyta tvarka paskelbiama iki jos įsigaliojimo.
Sistemų operatoriai vartotojams, gamtinių dujų įmonėms ir asmenims, transportuojantiems gamtines dujas tranzitu, suteikia teisę pagal sutartis naudotis sistema.
Sistemų operatoriai, vadovaudamiesi Komisijos paskelbtais reikalavimais, patvirtina naudojimosi sistema taisykles. Ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki naudojimosi sistema taisyklių įsigaliojimo momento šias taisykles ir jų pakeitimus savo interneto svetainėje paskelbia Komisija ir sistemų operatoriai. Teisė naudotis sistemomis turi būti suteikiama objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų.
Komisija turi teisę reikalauti, kad sistemos operatorius pakeistų patvirtintas naudojimosi sistema taisykles taip, kad jos atitiktų Komisijos paskelbtus reikalavimus.
Šio įstatymo nuostatos nedraudžia sistemų valdytojams (operatoriams) ir jų naudotojams sudaryti ilgalaikių sutarčių dėl prieigos prie sistemos, jeigu jos neprieštarauja Europos Sąjungos konkurencijos taisyklėms.
50 straipsnis. Teisė naudotis saugyklomis
Suteikiant teisę asmenims naudotis gamtinių dujų įmonių saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis, kai tai yra būtina dėl techninių ir (arba) ekonominių priežasčių, norint užtikrinti teisę veiksmingai naudotis tiekimo vartotojams sistema, ir suteikiant teisę naudotis papildomomis paslaugomis, Komisija gali nuspręsti taikyti kurį nors vieną arba abu šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus būdus. Šios procedūros įgyvendinamos laikantis objektyvių, skaidrių ir nediskriminacinių kriterijų.
Komisija apibrėžia ir paskelbia kriterijus, pagal kuriuos galima nustatyti, kuris teisės naudotis saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis būdas taikomas. Komisija paskelbia, kokios saugyklos ar tų saugyklų dalys ir atitinkamos gamtinių dujų laikymo vamzdyne paslaugos yra siūlomos pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus būdus.
Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos papildomoms ir laikinojo laikymo paslaugoms, kurios susijusios su SGD įrenginiais ir būtinos pakartotinio dujinimo procesui ir paskesniam pristatymui į perdavimo sistemą.
Kai teisė naudotis saugykla, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis įgyvendinama derybų būdu, vartotojai ir sistemos naudotojai dėl sutarčių derasi su atitinkamu laikymo sistemos operatoriumi arba gamtinių dujų įmonėmis. Laikymo sistemos operatoriai ir gamtinių dujų įmonės kiekvienais metais paskelbia naudojimosi savo saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis pagrindines komercines sąlygas. Laikymo sistemos operatoriai ir gamtinių dujų įmonės šias sąlygas nustato pasikonsultavę su sistemos naudotojais. Šalys dėl teisės naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ir kitomis papildomomis paslaugomis privalo derėtis sąžiningai.
Komisija imasi būtinų priemonių, kad gamtinių dujų įmonėms ir vartotojams būtų suteikta teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis ar kitomis papildomomis paslaugomis taikant iš anksto paskelbtus tarifus ir (arba) kitas naudojimosi šiomis saugyklomis ir gamtinių dujų laikymo vamzdynuose paslaugomis sąlygas ir pareigas. Komisija šiuos tarifus ir jų apskaičiavimo metodikas nustato, pasikonsultavusi su sistemos naudotojais.
51 straipsnis. Teisė naudotis gavybos tinklais
Komisija imasi būtinų priemonių, kad gamtinių dujų įmonės ir vartotojai, neatsižvelgiant į jų buvimo vietą, šiame straipsnyje nustatyta tvarka galėtų naudotis gavybos tinklais, įskaitant įrenginius, kuriais teikiamos tokiam naudojimuisi būtinos techninės paslaugos, išskyrus tokias tinklų ir įrenginių dalis, kurios naudojamos vietinei gavybos veiklai gamtinių dujų gavybos telkinio vietoje. Apie tokias taikomas priemones Komisija praneša Europos Komisijai.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta naudojimosi teisė suteikiama pagal Komisijos patvirtintą naudojimosi gavybos tinklais tvarkos aprašą. Naudojimosi gavybos tinklais tvarkos apraše nustatomi kriterijai, pagal kuriuos naudojimosi teisė suteikiama sąžiningai ir viešai, skatinant konkurencingą gamtinių dujų rinką ir išvengiant piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, atsižvelgiant į tiekimo saugumą ir reguliarumą, turimus arba pagrįstai prieinamus pajėgumus ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Komisija ginčus dėl naudojimosi gavybos tinklais sprendžia operatyviai ir vadovaudamasi Energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Kilus tarptautiniam ginčui, jo sprendimui taikoma valstybės narės, kurios jurisdikcijai priklauso gavybos tinklas, kuriuo atsisakoma leisti naudotis, arba tarptautiniuose susitarimuose numatyta teisė. Jei, kilus tarptautiniam ginčui, ginčijamas gavybos tinklas yra ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės narės teritorijoje, turi būti konsultuojamasi su atitinkama valstybe nare siekiant užtikrinti, kad Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai būtų taikomi nuosekliai.
52 straipsnis. Atsisakymas suteikti teisę naudotis sistema
Gamtinių dujų įmonės, pateikdamos argumentuotus motyvus, gali atsisakyti suteikti teisę naudotis sistema, jeigu:
1) trūksta pajėgumų arba teisė naudotis sistema trukdytų joms vykdyti šiame įstatyme nurodytus viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimus;
2) atsirado esminių ekonominių ir finansinių sunkumų, susijusių su sudarytų įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutarčių („imk arba mokėk“ sutarčių) vykdymu.
Atsisakymas, grindžiamas įsipareigojimo mokėti už nepaimtą gamtinių dujų kiekį sutarčių („imk arba mokėk“ sutarčių) vykdymu, gali būti pripažintas tinkamu tik gavus Komisijos pritarimą.
Gamtinių dujų įmonė, atsisakiusi patenkinti kitos gamtinių dujų įmonės ar vartotojo raštu pateiktą prašymą naudotis sistema gamtinėms dujoms transportuoti, apie šį savo sprendimą ir jo priežastis per 10 darbo dienų praneša Komisijai.
Komisija turi teisę įpareigoti gamtinių dujų įmonę suteikti teisę pasinaudoti sistema, jeigu nustato, kad gamtinių dujų įmonės atsisakymas yra nepagrįstas.
Komisija turi teisę įpareigoti gamtinių dujų įmonę, atsisakiusią suteikti teisę naudotis sistema dėl pajėgumų ar jungčių trūkumo, atlikti būtinus ekonomiškai pagrįstus arba potencialaus vartotojo apmokamus patobulinimus.
53 straipsnis. Nauja infrastruktūra
Gamtinių dujų įmonei, pateikusiai Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai prašymą įrengti naują stambią gamtinių dujų sistemą – tai yra įrenginius, kurie reikšmingai padidina gamtinių dujų sistemos pajėgumus arba leidžia plėtoti naujus gamtinių dujų tiekimo šaltinius, SGD įrenginius, saugyklas ar jungiamuosius vamzdynus, – Seimas Vyriausybės teikimu savo sprendimu gali leisti nustatytą laikotarpį, tačiau ne ilgiau negu iki dešimties metų, netaikyti šio įstatymo nuostatų, susijusių su veiklos rūšių atskyrimu, teise naudotis sistema, teise naudotis saugyklomis, teise naudotis gavybos tinklais, prijungimu ir prieiga prie nacionalinių sistemų, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių sistemų, energijos vartojimo efektyvumo didinimu, rinkos integracijos ir tiekimo saugumo skatinimu ir (arba) pareiga pakeisti netinkamas taikomas sąlygas, jeigu laikomasi šių sąlygų:
1) investicija į naują stambią gamtinių dujų sistemą sukuria objektyvias galimybes skatinti gamtinių dujų tiekimo konkurenciją ir gerinti tiekimo saugumą;
2) nesuteikus išimties, ši investicija objektyviai būtų negalima dėl jos rizikos;
3) būsimas naujos stambios gamtinių dujų sistemos, išskyrus jungiamuosius vamzdynus, savininkas turi būti kitas asmuo, negu sistemos operatorius, kurių sistemose tą infrastruktūrą numatyta pastatyti;
4) iš būsimų naujos stambios gamtinių dujų sistemos vartotojų turi būti imamas užmokestis už naudojimąsi šia sistema;
5) išimtis neturi kenkti konkurencijai ar veiksmingam gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimui arba veiksmingam sistemos, su kuria ta infrastruktūra yra sujungta, funkcionavimui.
Vyriausybė teikia Seimui priimti sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių taikymo.
Išimtį galima suteikti naujos infrastruktūros arba esamos infrastruktūros, kurios pajėgumas smarkiai padidėjo, visiems pajėgumams arba jų daliai.
Priimant sprendimą suteikti išimtį, kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiama į poreikį nustatyti sąlygas, susijusias su išimties galiojimo laikotarpiu ir nediskriminacine teise naudotis infrastruktūra. Nustatant šias sąlygas, visų pirma atsižvelgiama į planuojamus sukurti papildomus pajėgumus, esamų pajėgumų pakeitimus, projekto įgyvendinimo laikotarpį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Sprendimas suteikti išimtį turi būti tinkamai pagrindžiamas ir paskelbiamas.
Komisija nedelsdama perduoda Europos Komisijai kiekvieno Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai pateikto prašymo suteikti išimtį kopiją ir nedelsdama praneša apie sprendimą, kartu pateikdama visą svarbią su sprendimu susijusią informaciją. Komisija turi teisę šią informaciją pateikti apibendrintos formos, kad Europos Komisija galėtų priimti tinkamai pagrįstą sprendimą. Visų pirma pateikiama tokia informacija:
1) išsamios priežastys, dėl kurių išimtis buvo suteikta arba buvo atsisakyta ją suteikti;
2) išimties, jei ji būtų suteikta, poveikio konkurencijai ir veiksmingam gamtinių dujų vidaus rinkos funkcionavimui analizė;
3) priežastys, į kurias atsižvelgiant buvo nustatyta išimties galiojimo trukmė ir visų gamtinių dujų sistemos pajėgumų dalis, kuriai suteikiama išimtis;
4) kai išimtis susijusi su jungiamuoju vamzdynu, – konsultacijų su valstybių narių reguliavimo institucijomis rezultatai;
5) informacija apie tai, kaip infrastruktūra pasitarnaus įvairinant gamtinių dujų tiekimo šaltinius.
Sprendimas suteikti išimtį netenka galios po dvejų metų nuo jo priėmimo, jeigu iki to laiko nepradedama infrastruktūros statyba, ir po penkerių metų nuo jo priėmimo, jeigu iki to laiko infrastruktūra nepradedama eksploatuoti, nebent Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nuspręstų, kad vėluojama dėl kliūčių, kurių asmuo, kuriam suteikta išimtis, negali kontroliuoti.
54 straipsnis. Vietinė bendrojo naudojimo sistema
Vietinė bendrojo naudojimo sistema yra skirstymo sistemos sudedamoji dalis ir jai taikomi tie patys reikalavimai kaip ir skirstymo sistemai, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
Vietinės bendrojo naudojimo sistemos savininkas (savininkai) privalo leisti asmenims naudotis sistema, prijungti kitų vartotojų sistemas ir užtikrinti saugią ir efektyvią sistemos veiklą. Naudojimosi vietine bendrojo naudojimo sistema taisyklės, jų patvirtinimas ir paskelbimas turi atitikti šio įstatymo 49 straipsnio reikalavimus. Teisė naudotis bendrojo naudojimo sistemomis turi būti suteikiama objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų.
Vietinės bendrojo naudojimo sistemos, kurioje gamtinės dujos netiekiamos buitiniams vartotojams, išskyrus buitinius vartotojus, turinčius darbo santykių su skirstymo sistemos savininku ar valdytoju ir esančius uždaros skirstymo sistemos aptarnaujamoje teritorijoje, savininkas ar valdytojas turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pats vykdyti skirstymo veiklą arba privalo sudaryti skirstymo paslaugų teikimo sutartį su skirstymo licenciją turinčia gamtinių dujų įmone, prie kurios sistemos yra prijungta vietinė bendrojo naudojimo sistema.
55 straipsnis. Tiesioginiai vamzdynai
Gamtinių dujų įmonės turi teisę tiekti vartotojams dujas tiesioginiu vamzdynu ir vartotojai turi teisę gauti gamtines dujas iš dujų įmonių tiesioginiu vamzdynu.
Jeigu gamtinių dujų įmonė atsisako suteikti teisę naudotis gamtinių dujų sistema šio įstatymo 52 straipsnio nustatytais atvejais arba kyla ginčas dėl tokio atsisakymo suteikti teisę naudotis gamtinių dujų sistema, sprendimą dėl tiesioginio vamzdyno įrengimo ir sąlygų priima Komisija. Komisijos priimti sprendimai dėl tiesioginių vamzdynų įrengimo yra privalomi vykdyti abiem šalims, jie turi būti pagrįsti, objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminuojantys kitų vartotojų. Leidimai tiesioginiam vamzdynui įrengti neišduodami, jeigu nepanaudojami visi esami pajėgumai.
56 straipsnis. Pareigos suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos išimtys
Jeigu gamtinių dujų įmonė susiduria su dideliais ekonominiais ir finansiniais sunkumais, atsirandančiais iš „imk arba mokėk“ įsipareigojimų, prisiimtų pagal vieną ar kelias gamtinių dujų pirkimo sutartis, arba jeigu kyla tokių sunkumų grėsmė, gamtinių dujų įmonė gali pateikti prašymą Komisijai laikinai netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos. Prašymai pateikiami kiekvienu konkrečiu atveju prieš atsisakant suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos.
Prie prašymo pridedama visa svarbi informacija apie problemos pobūdį ir mastą bei gamtinių dujų įmonės įdėtas pastangas siekiant išspręsti problemą.
Jeigu nėra pagrįstų alternatyvių sprendimų ir atsižvelgdama į šio straipsnio 5 dalį, Komisija gali leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos. Toks Komisijos sprendimas turi būti tinkamai pagrįstas.
Komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai apie sprendimą leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, pateikdama ir visą svarbią informaciją apie šį sprendimą. Jeigu per aštuonias savaites nuo pranešimo gavimo dienos Europos Komisija paprašo, kad Komisija iš dalies pakeistų arba atšauktų sprendimą leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, Komisija Europos Komisijos prašymą įvykdo per keturias savaites ir apie tai praneša Komisijai.
Priimdama sprendimus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos išimties taikymo, Komisija visų pirma atsižvelgia į šiuos kriterijus:
1) tikslą sukurti konkurencinę gamtinių dujų rinką;
2) būtinybę užtikrinti viešųjų paslaugų teikimo įpareigojimų vykdymą ir garantuoti tiekimo saugumą;
3) gamtinių dujų įmonės padėtį gamtinių dujų rinkoje ir faktinę konkurencijos padėtį toje rinkoje;
4) ekonominių ir finansinių sunkumų, su kuriais susiduria gamtinių dujų įmonės ir perdavimo įmonės arba vartotojai, mastą;
5) sutarties ar sutarčių pasirašymo datą ir sąlygas, įskaitant tai, kiek jos palankios pokyčiams rinkoje;
6) pastangas rasti problemos sprendimo būdą;
7) įmonės sugebėjimą „imk arba mokėk“ įsipareigojimų prisiėmimo metu numatyti šių didelių sunkumų atsiradimo tikimybę;
8) sistemos sujungimą su kitomis sistemomis ir tų sistemų sąveiką;
9) poveikį, kurį sprendimas leisti netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos galėtų turėti šio įstatymo teisingam taikymui, kad gamtinių dujų vidaus rinka veiktų sklandžiai.
Laikoma, kad didelių sunkumų nėra, jeigu gamtinių dujų pardavimas nesumažėja iki lygio, mažesnio už minimalias realizavimo garantijas, numatytas „imk arba mokėk“ gamtinių dujų pirkimo sutartyse, arba jei „imk arba mokėk“ gamtinių dujų pirkimo sutartį galima patikslinti, arba gamtinių dujų įmonė gali rasti alternatyvių realizavimo rinkų.
Gamtinių dujų įmonė, kuriai nebuvo leista netaikyti reikalavimų suteikti tretiesiems asmenims prieigą prie sistemos, negali atsisakyti suteikti prieigos prie sistemos dėl gamtinių dujų tiekimo sutartyje prisiimtų „imk arba mokėk“ įsipareigojimų.
„Imk arba mokėk“ įpareigojimo išimtimi nelaikoma tai, kad vartotojas gamtinių dujų biržoje perleidžia gamtinių dujų įsigijimo teisę, atsirandančią iš vartotojo ir tiekėjo sudarytos sutarties. Tokiu atveju yra laikoma, kad sutartyje su tiekėju gamtinių dujų įsigijimo teisės pirkėjas pakeičia gamtinių dujų įsigijimo teisės pardavėją.
VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS
VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA
57 straipsnis. Vartotojų apsaugos priemonės
Gamtinių dujų vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę pagal kompetenciją atlieka Komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Nepažeisdami vartotojų teisių pagal kitus teisės aktus, vartotojai turi teisę:
1) su laisvai pasirinkta gamtinių dujų tiekimo įmone sudaryti sutartį, kurioje nurodoma tiekėją nurodantys duomenys ir adresas, teikiamos paslaugos, siūlomų paslaugų kokybės lygis ir pradinio prijungimo terminas, siūlomų techninės priežiūros paslaugų rūšys, priemonės, kurias naudojant galima gauti naujausią informaciją apie visus taikomus tarifus ir mokėjimus už techninę priežiūrą, sutarties galiojimo laikotarpis, paslaugų teikimo atnaujinimo ir nutraukimo bei sutarties pratęsimo ir nutraukimo sąlygos, taip pat tai, ar numatyta teisė nutraukti sutartį netaikant sankcijų, kompensavimas ir pinigų grąžinimas tuo atveju, kai paslaugų kokybė neatitinka sutartyje nurodyto lygio, įskaitant netikslias ir vėluojančias sąskaitas, metodas, kuriuo pradedamos neteisminės ginčų sprendimo procedūros, informacija apie vartotojų teises ir skundų nagrinėjimą. Visa šiame punkte nurodyta informacija skelbiama gamtinių dujų įmonės interneto svetainėje. Visos sąlygos turi būti sąžiningos ir pateiktos vartotojams susipažinti iš anksto prieš sudarant ar patvirtinant sutartį;
2) iš tiekėjo gauti aiškią informaciją apie taikomas kainas, tarifus ir apie standartines sąlygas, susijusias su galimybe naudotis gamtinių dujų įmonių teikiamomis paslaugomis ir naudojimusi jomis. Tiekėjai savo vartotojams apie kainų ir kitų mokėjimų padidinimą turi pranešti tiesiogiai, skaidriai, suprantamai ir ne vėliau kaip likus vienam įprastam sąskaitų pateikimo laikotarpiui iki didesnių kainų ir kitų mokėjimų įsigaliojimo. Taip pat tiesiogiai, skaidriai, suprantamai tiekėjai informuoja vartotojus apie ketinimą pakeisti sutarties sąlygas ir iš to atsirandančią vartotojų teisę nutraukti sutartį ir teisę nesutikti pakeisti galiojančios sutarties sąlygų. Buitiniai vartotojai bet kada turi teisę nutraukti sutartis vienašališkai ir neatlygintinai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis;
3) iš Komisijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos gauti visą reikiamą informaciją apie savo teises, ginčų sprendimo būdus ir galiojančius gamtinių dujų sektorių reglamentuojančius teisės aktus;
4) pasirinkti iš kelių apmokėjimo būdų, kuriuos taikant vartotojai nebūtų diskriminuojami;
5) nemokamai pakeisti tiekėją. Šį pakeitimą gamtinių dujų įmonės turi įvykdyti per tris savaites nuo prašymo pakeisti tiekėją pateikimo;
6) naudotis vartotojų skundų nagrinėjimo procedūromis. Visi vartotojai turi teisę reikalauti, kad gamtinių dujų įmonė teiktų geros kokybės paslaugas ir tinkamai, sąžiningai bei operatyviai nagrinėtų skundus pagal patvirtintą tokių skundų nagrinėjimo tvarką, o prireikus kreiptis į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą ar Komisiją;
7) po prijungimo prie gamtinių dujų sistemos būti informuojami apie galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose nustatytą jų teisę gauti nustatytos kokybės gamtines dujas pagrįstomis kainomis;
8) gauti savo suvartojimo duomenis, o sudarius aiškų susitarimą nemokamai leisti bet kokiai registruotai tiekimo įmonei naudotis savo skaitiklių rodmenimis. Už duomenų tvarkymą atsakinga šalis privalo įmonei pateikti tuos duomenis. Komisija nustato duomenų formą ir tvarką, pagal kurią tiekėjams ir vartotojams suteikiama galimybė naudotis duomenimis. Už šią paslaugą papildomas mokestis vartotojui nenustatomas;
9) be papildomo mokesčio gauti reguliarią ir tinkamą informaciją apie faktinį gamtinių dujų suvartojimą ir gamtinių dujų kainas, kuri sudaro vartotojui galimybę reguliuoti savo gamtinių dujų suvartojimą;
10) pakeitus gamtinių dujų tiekėją, ne vėliau kaip per šešias savaites nuo tiekėjo pakeitimo gauti paskutinę sąskaitą;
11) gamtinių dujų biržoje perleisti gamtinių dujų įsigijimo teisę.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal Komisijos atliktą ilgalaikės trukmės išlaidų ir naudos rinkai ekonominį vertinimą parengia pažangių matavimo sistemų, kuriomis būtų padedama aktyviam vartotojų dalyvavimui gamtinių dujų tiekimo rinkoje, įdiegimo terminus. Komisija užtikrina šių sistemų įdiegimą, matavimo sistemų sąveikos įgyvendinimą ir tinkamų standartų bei geriausios praktikos panaudojimą.
Vartotojų teisių apsaugos priemonės nekliudo gamtinių dujų įmonei apriboti ar nutraukti gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ar tiekimo tik šiame straipsnyje numatytais pagrindais.
Gamtinių dujų įmonė be jokio išankstinio įspėjimo tol, kol išnyksta toliau išvardytos priežastys, gali nutraukti gamtinių dujų perdavimą, skirstymą ar tiekimą, kai:
1) dėl vartotojų veiksmų kyla perdavimo ar skirstymo sistemų avarijos grėsmė arba kenkiama gamtinių dujų sistemos saugumui ir patikimumui;
2) vartotojo sistema kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui;
3) kyla avarija ar ekstremalioji energetikos situacija, dėl kurių neįmanoma tęsti gamtinių dujų perdavimo, skirstymo ar tiekimo konkretiems vartotojams, jeigu tenkinami Energetikos įstatyme nustatyti apribojimų ekstremaliųjų energetikos situacijų metu taikymo pagrindai;
4) nutraukiamas ar apribojamas gamtinių dujų tiekimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir gamtinių dujų įmonės neturi pakankamo gamtinių dujų atsargų rezervo.
Gamtinių dujų įmonė, raštu įspėjusi vartotoją prieš 5 dienas, turi teisę nutraukti gamtinių dujų perdavimą, skirstymą ar tiekimą tuo atveju, kai:
1) vartotojas, nepaisydamas gauto rašytinio dujų įmonės įspėjimo, savo veiksmais ar neveikimu kelia trikdžius ir neigiamai veikia gamtinių dujų kokybę;
2) būtina atlikti remontą ar kitų vartotojų sistemų prijungimo darbus;
3) vartotojas nesutinka įleisti perdavimo sistemos ar skirstomųjų sistemų operatoriaus į vartotojo teritoriją ir (ar) patalpas įrengti, prižiūrėti arba pakeisti gamtinių dujų apskaitos prietaisų ar fiksuoti jų rodmenis.
Gamtinių dujų įmonė turi teisę nutraukti gamtinių dujų perdavimą, skirstymą ar tiekimą tiems vartotojams, kurie, gavę rašytinį įspėjimą, neapmokėjo sąskaitų už suvartotas gamtines dujas arba jų persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, o visi kiti vartotojai – per 10 dienų nuo rašytiniame įspėjime nurodytos dienos.
58 straipsnis. Vartotojų teisių apsauga
Siekdama užtikrinti tinkamą vartotojų teisių apsaugą, Komisija:
1) prižiūri, kad būtų tinkamai įgyvendintos vartotojų apsaugos priemonės, taip užtikrinant vartotojų apsaugą. Svarbiausia Komisijos funkcija vartotojų teisių gynimo srityje – užtikrinti, kad būtų taikomos adekvačios pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemonės;
2) imasi tinkamų priemonių prie gamtinių dujų sistemos prisijungusiems vartotojams atokiose vietovėse apsaugoti;
3) užtikrina aukštą vartotojų apsaugos lygį, ypač susijusį su sutarties sąlygų, bendros informacijos ir ginčų sprendimo būdų skaidrumu;
4) imasi tinkamų priemonių, kurios skirtos nustatyto energijos nepritekliaus klausimams spręsti. Šiuo tikslu Komisija teikia rekomendacijas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai dėl platesnio masto kovos su skurdu nacionalinių energijos veiksmų planų rengimo, socialinės apsaugos sistemos lengvatų taikymo, energijos vartojimo efektyvumą didinančios paramos teikimo;
5) užtikrina, kad visi prie gamtinių dujų sistemos prisijungę vartotojai turėtų teisę gauti gamtines dujas iš bet kurioje valstybėje registruoto šio įstatymo reikalavimus atitinkančio tiekėjo, kuris laikosi patvirtintų Prekybos gamtinėmis dujomis taisyklių, balansavimo taisyklių ir tiekimo saugumo reikalavimų;
6) užtikrina, kad vartotojai turėtų teisę gauti savo suvartojimo duomenis ir laikydamiesi sutarties sąlygų galėtų pakeisti gamtinių dujų tiekėją trijų savaičių laikotarpiu;
7) užtikrina, kad gamtinių dujų tiekėjai ar skirstymo sistemos operatoriai, bendradarbiaudami su Komisija, imtųsi reikiamų veiksmų viešai įmonių interneto svetainėse paskelbti Europos Komisijos parengtą aiškų ir glaustą klausimų ir atsakymų sąrašą, kuriame teikiama praktinė informacija apie energijos vartotojų teises.
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis prie Komisijos įsteigiamas bendrasis informacijos centras, skirtas teikti gamtinių dujų vartotojams visą reikiamą informaciją apie jų teises, galiojančius teisės aktus ir jiems prieinamus ginčų sprendimo būdus. Bendrasis informacijos centras yra Komisijos administracijos struktūrinis padalinys.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka gamtinių dujų buitinių vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos valstybinę priežiūrą ir kontrolę, vertina gamtinių dujų buitinių vartotojų sutarčių su gamtinių dujų įmonėmis standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas šių sutarčių nuostatas.
DVYLIKTASIS SKIRSNIS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
59 straipsnis. Tarptautinio bendradarbiavimo pareiga
Komisija ir perdavimo sistemos operatorius privalo bendradarbiauti su kompetentingomis Europos Sąjungos institucijomis ar organizacijomis, valstybių narių reguliavimo institucijomis ir šių valstybių perdavimo sistemos operatoriais.
60 straipsnis. Komisijos tarptautinis bendradarbiavimas
Vykdydama tarptautinį bendradarbiavimą, Komisija:
1) rengia Europos Komisijai reikalingas gamtinių dujų rinkos ataskaitas;
2) tarptautiniais klausimais bendradarbiauja su Agentūra ir valstybių narių reguliavimo institucijomis ir teikia joms visą užduotims vykdyti būtiną informaciją;
3) užtikrina tokį iš Agentūros ir valstybių narių reguliavimo institucijų gaunamos informacijos konfidencialumo lygį, kokio reikalauja informaciją perduodanti institucija;
4) keičiasi duomenimis regioniniu lygmeniu, siekdama prisidėti prie svarbiausių rinkos procesų suderinimo;
5) bendradarbiauja su valstybių narių reguliavimo institucijomis bent regioniniu lygmeniu, siekdama skatinti rengti eksploatacines priemones, bendras gamtinių dujų biržas ir tarpvalstybinių pajėgumų paskirstymą ir sudaryti sąlygas tinkamam sujungimo pajėgumų lygiui užtikrinti regione ir tarp regionų, sudarant galimybes plėtoti veiksmingą konkurenciją ir gerinti tiekimo saugumą. Komisija siekia koordinuoti visų perdavimo sistemos operatoriams ir kitiems rinkos dalyviams skirtų tinklo nuostatų ir perkrovos valdymo taisyklių rengimą. Visi šiame punkte išvardyti veiksmai yra atliekami konsultuojantis su kitomis nacionalinėmis institucijomis ir nedarant įtakos jų specialiajai kompetencijai;
6) turi teisę tarpusavyje sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kitų valstybių narių reguliavimo institucijomis;
7) teikia Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai informaciją apie tarptautinio bendradarbiavimo klausimus, tiesioginiai susijusius su Vyriausybės vykdoma užsienio politika.
61 straipsnis. Perdavimo sistemos operatoriaus tarptautinis bendradarbiavimas
Vykdydamas tarptautinį bendradarbiavimą, perdavimo sistemos operatorius privalo:
1) turėti vieną ar daugiau regionų lygmeniu integruotų pajėgumų paskirstymo ir tinklo saugumo patikrinimo sistemų, apimančių dvi ar daugiau valstybių narių;
2) veiksmingai eksploatuoti, prižiūrėti ir plėtoti saugius, patikimus ir efektyvius perdavimo įrenginius, skirtus atvirai rinkai užtikrinti, deramai atsižvelgiant į aplinkos apsaugos reikalavimus, užtikrinant tinkamas priemones paslaugų teikimo įpareigojimams vykdyti;
3) pastatyti pakankamus tarpvalstybinius pajėgumus, skirtus Europos Sąjungos perdavimo infrastruktūrai integruoti, atsižvelgiant į visą ekonomiškai pagrįstą ir techniškai įmanomą pajėgumų paklausą ir dujų tiekimo saugumą.
62 straipsnis. Regioninis solidarumas
Siekdamos užtikrinti patikimą tiekimo saugumą gamtinių dujų vidaus rinkoje ir integruoti nacionalinę Lietuvos Respublikos gamtinių dujų rinką, Lietuvos Respublika ir Komisija bendradarbiauja regioniniu lygmeniu su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, skatindama regioninį ir dvišalį solidarumą.
Bendradarbiavimas, vykdomas susidarius aplinkybėms, kurios sukelia ar per trumpą laiką gali sukelti didelį tiekimo sutrikimą, darantį poveikį bet kuriai bendradarbiaujančiai valstybei narei, apima:
1) ekstremaliosios padėties nacionalinių priemonių, skirtų gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti, koordinavimą;
2) jungiamųjų gamtinių dujų vamzdynų nustatymą, plėtojimą ir atnaujinimą;
3) tarpusavio pagalbos teikimo sąlygas ir praktines priemones.
Komisija skatina perdavimo sistemos operatorių bendradarbiavimą vieno ar kelių regionų lygmeniu, įskaitant bendradarbiavimą tarpvalstybiniais klausimais, siekiant sukurti konkurencingą gamtinių dujų vidaus rinką.
Komisija nuolat informuoja Europos Komisiją ir kitas valstybes nares apie tokį regioninį bendradarbiavimą.
TRYLIKTASIS SKIRSNIS
SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS IR ATSAKOMYBĖ
63 straipsnis. Skundų ir ginčų nagrinėjimas
Skundus ir ginčus, susijusius su paslaugomis gamtinių dujų sektoriuje, išankstine neprivaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Komisija. Buitinių vartotojų skundus ir ginčus gamtinių dujų sektoriuje, išankstine neprivaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka Komisija nagrinėja tik tiek, kiek tai neprieštarauja Vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai. Komisijos priimtas sprendimas yra privalomas ir vykdomas tol, kol kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas nusprendžia kitaip įstatymų nustatyta tvarka.
Gamtinių dujų buitinių vartotojų skundus ir ginčus dėl gamtinių dujų tiekimo ar paslaugų teikimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo, taip pat fizinių asmenų skundus dėl gamtinių dujų tiekėjų nesąžiningos komercinės veiklos išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Jeigu vartotojas, dėl prašymo dalyko prieš tai nesikreipęs į tiekėją, kreipiasi į skundus ir ginčus nagrinėjančią instituciją, ši imasi priemonių šalis sutaikyti. Ginčas nenagrinėjamas, jeigu tiekėjas per ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytą terminą pasiūlo taikų ginčo sprendimo būdą ir vartotojas sutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu arba per nustatytą terminą nenurodo, kad nesutinka su tokiu ginčo sprendimo būdu. Tiekėjas privalo pateikti vartotojui visą informaciją apie pasiūlytą ginčo sprendimo būdą ir paaiškinti, kad jeigu vartotojas nenurodys, kad jis nesutinka su taikiu ginčo sprendimo būdu, ginčas nebus nagrinėjamas.
Skundai ir ginčai nagrinėjami Energetikos įstatymo nustatyta tvarka.
64 straipsnis. Atsakomybė
Asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).