Tarptautinis laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2002-12-09
Būsena Galiojantis
Ministerija Tarptautinius dokumentus pasirašiusios šalys
Šaltinis TAR
straipsniai Not indexed
Pakeitimų istorija JSON API

1.10 Į kompanijos apsaugos pareigūno funkcijas, be kitų, įeina šios glaustai išdėstytos funkcijos: užtikrinti, kad būtų tinkamai atliktas laivo apsaugos vertinimas, kad būtų parengtas ir Administracijai arba jos vardu tvirtinti pateiktas laivo apsaugos planas, kuris vėliau perduodamas kiekvienam laivui, kuriam taikoma šio kodekso A dalis ir kuriame šis asmuo buvo paskirtas eiti kompanijos apsaugos pareigūno pareigas.

1.11 Laivo apsaugos plane turėtų būti išdėstytos eksploatacinės ir fizinės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių turėtų imtis pats laivas siekdamas užtikrinti, kad jis visada dirbtų pagal 1 apsaugos lygį. Plane taip pat turėtų būti nurodytos papildomos ar intensyvesnės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis pats laivas siekdamas pereiti prie 2 apsaugos lygio ir pagal jį dirbti, kai jam duodami tokie nurodymai. Be to, plane turėtų būti išvardyti galimi parengiamieji veiksmai, kuriuos galėtų atlikti laivas siekdamas operatyviai reaguoti į instrukcijas, kurias, esant 3 apsaugos lygiui, laivui gali pateikti tarnybos, reaguojančios į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę.

1.12 Laivai, kuriems taikomi XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimai, turi turėti Administracijos arba jos vardu patvirtintą laivo apsaugos planą ir būti eksploatuojami vadovaujantis šiuo planu. Kompanijos ir laivo apsaugos pareigūnas turi stebėti, ar planas tebėra aktualus ir veiksmingas, ir rengti vidaus auditą. Bet kurių patvirtinto plano elementų pakeitimai, kuriems Administracijos sprendimu yra reikalingas pritarimas, turi būti pateikti persvarstyti ir tvirtinti prieš įtraukiant juos į patvirtintą planą ir laivui juos įgyvendinant.

1.13 Laive turi būti Tarptautinis laivo apsaugos liudijimas, patvirtinantis, kad jis atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus. Šio kodekso A dalyje yra išdėstytos nuostatos dėl tikrinimo ir tvirtinimo, ar laivas atitinka reikalavimus, kai atliekami pradinis, pakartotinis ir tarpinis patikrinimai.

1.14 Kai laivas yra Susitariančiosios Vyriausybės uoste arba plaukia į jį, Susitariančioji Vyriausybė turi teisę, vadovaudamasi XI-2/9 taisyklės nuostatomis, tam laivui taikyti įvairias kontrolės ir atitikties priemones. Laive atliekamų valstybės uosto kontrolės inspekcijų metu laivo apsaugos planas paprastai nėra nagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai atsiranda ypatingų aplinkybių. Laivui taip pat gali būti taikomos papildomos kontrolės priemonės, jei kontrolės ir atitikties priemones taikanti Susitariančioji Vyriausybė turi priežasčių manyti, kad yra sumažėjęs laivo arba uosto įrenginių (terminalų) saugumas.

1.15 Taip pat reikalaujama, kad laive būtų informacija, kurią būtų galima pateikti Susitariančiosios Vyriausybės prašymu, įrodanti, kas atsakingas už laivo personalo samdymą ir sprendimų dėl įvairių laivo naudojimo aspektų priėmimą.

Uosto įrenginys (terminalas)

1.16 Visos Susitariančiosios Vyriausybės turi pasirūpinti, kad visuose jų teritorijoje esančiuose uosto įrenginiuose (terminaluose), kurie aptarnauja tarptautiniais reisais plaukiojančius laivus, būtų atliekamas kiekvieno uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas. Šį vertinimą gali atlikti Susitariančioji Vyriausybė, paskirtoji institucija arba pripažinta apsaugos organizacija. Atliktą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą turi tvirtinti Susitariančioji Vyriausybė arba atsakinga paskirtoji institucija. Šios tvirtinimo funkcijos negalima perduoti. Uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus reikia periodiškai persvarstyti.

1.17 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas iš esmės yra visų uosto įrenginio (terminalo) veiklos aspektų rizikos analizė, kuria siekiama apibrėžti, kuri jo dalis (dalys) yra labiau pažeidžiama (pažeidžiamos) ir (arba) gali tapti išpuolio taikiniu. Saugumo rizika yra išpuolio grėsmės bei taikinio pažeidžiamumo ir išpuolio padarinių santykis.

Vertinimą turi sudaryti šie elementai:

– turi būti apibūdinta numanoma grėsmė uosto įrangai ir infrastruktūrai,

– nurodytos galimos silpnos vietos, ir

– įvertinti incidentų padariniai.

Baigus šią analizę, bus galima parengti bendrą rizikos vertinimą. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas padės nuspręsti, kurie uosto įrenginiai (terminalai) turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną ir parengti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą.

1.18 Uosto įrenginiai (terminalai), kurie turi atitikti XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus, turi paskirti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūną. Šių pareigūnų pareigos, funkcijos ir mokymo reikalavimai bei treniruočių ir pratybų reikalavimai išdėstyti šio kodekso A dalyje.

1.19 Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane turi būti išdėstytos eksploatacinės ir fizinės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių turi imtis uosto įrenginys (terminalas) siekdamas užtikrinti, kad jis visada veiktų pagal 1 apsaugos lygį. Plane taip pat turėtų būti nurodytos papildomos arba intensyvesnės apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis uosto įrenginys (terminalas) siekdamas pereiti prie 2 apsaugos lygio ir pagal jį veikti, kai duodami tokie nurodymai. Be to, plane turėtų būti išvardyti galimi parengiamieji veiksmai, kuriuos galėtų atlikti uosto įrenginys (terminalas) siekdamas operatyviai reaguoti į instrukcijas, kurias, esant 3 apsaugos lygiui, gali pateikti tarnybos, reaguojančios į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę.

1.20 Uosto įrenginiai (terminalai), kurie turi laikytis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimų, turi turėti Susitariančiosios Vyriausybės arba atitinkamos paskirtosios institucijos patvirtintą uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą ir pagal jį veikti. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas turėtų įgyvendinti plano nuostatas ir stebėti, ar planas tebėra veiksmingas ir aktualus, įskaitant vidaus audito užsakymą plano taikymui patikrinti. Bet kurių patvirtinto plano elementų pakeitimai, kuriems Administracijos ar paskirtosios institucijos sprendimu reikalingas pritarimas, turi būti pateikti persvarstyti ir tvirtinti prieš įtraukiant juos į patvirtintą planą ir uosto įrenginiui (terminalui) juos įgyvendinant. Susitariančioji Vyriausybė arba atitinkama paskirtoji institucija gali patikrinti plano veiksmingumą. Turi būti periodiškai persvarstomas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimas, skirtas uosto įrenginiui (terminalui), arba kuriuo vadovaujantis buvo rengiamas planas. Atlikus šiuos darbus, gali būti rengiami plano pakeitimai. Visi patvirtinto plano konkrečių elementų pakeitimai turi būti pateikti tvirtinti Susitariančiajai Vyriausybei arba atsakingai paskirtajai institucijai.

1.21 Laivuose, kurie naudojasi uosto įrenginiais (terminalais), gali būti rengiami valstybės uosto kontrolės patikrinimai bei taikomos papildomos kontrolės priemonės, išdėstytos XI-2/9 taisyklėje. Prieš laivui įplaukiant į uostą, atitinkamos valdžios institucijos gali paprašyti pateikti informaciją apie laivą, jo krovinį, keleivius ir laivo personalą. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti draudžiama įplaukti į uostą.

Informacija ir ryšiai

1.22 XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje reikalaujama, kad Susitariančiosios Vyriausybės teiktų reikiamą informaciją Tarptautinei jūrų organizacijai ir kad būtų teikiama informacija, padedanti Susitariančiosioms Vyriausybėms ir kompanijų bei laivų apsaugos pareigūnams ir (ar) uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnams, atsakingiems už uosto įrenginį (terminalą), kuriame lankosi jų laivai, veiksmingai bendrauti.

2.

APIBRĖŽIMAI

2.1 Jokių paaiškinimų dėl XI-2 skyriuje ar šio kodekso A dalyje pateiktų apibrėžimų nepateikiama.

2.2 Šioje kodekso dalyje:

1.

„skirsnis“ reiškia kodekso A dalies skirsnį ir rašomas taip: „A/ skirsnis“,

2.

„punktas“ reiškia šios kodekso dalies punktą ir yra rašomas taip: „ punktas“, ir

3.

14–18 punktuose vartojamas terminas „Susitariančioji Vyriausybė“ reiškia „Susitariančiąją Vyriausybę, kurios teritorijoje yra uosto įrenginys (terminalas)“, jis taip pat yra ir nuoroda ir į „paskirtąją instituciją“.

3.

TAIKYMAS

Bendrosios nuostatos

3.1 Į šioje kodekso dalyje pateikiamas gaires reikia atsižvelgti vykdant XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus.

3.2 Vis dėlto reikėtų pripažinti, kad tai, kiek šių gairių taikoma laivams, priklausys nuo laivo tipo, jo krovinių ir (arba) keleivių, reisų pobūdžio ir laivo lankomų uosto įrenginių (terminalų) ypatumų.

3.3 Panašiai ir gairės dėl uosto įrenginių (terminalų) bus taikomos atsižvelgiant į uosto įrenginius (terminalus), laivų tipus, kurie naudojasi šiais uosto įrenginiais (terminalais), į jų krovinių ir (arba) keleivių kategorijas, taip pat į reisų, kurie baigiami šiame uosto įrenginyje (terminale), pobūdį.

3.4 XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatos nėra skirtos uosto įrenginiams (terminalams), skirtiems ir daugiausia naudojamiems kariniams tikslams.

4.

SUSITARIANČIŲjų VYRIAUSYBIŲ PAREIGOS

Vertinimų ir planų apsauga

4.1 Susitariančiosios Vyriausybės turi pasirūpinti, kad būtų numatytos reikiamos priemonės, padedančios išvengti slaptos medžiagos apie laivų apsaugos vertinimus, apie laivų apsaugos planus, apie uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus ir apie uostų įrenginių (terminalų) apsaugos planus bei apie atskirus vertinimus ar planus neteisėto atskleidimo ir naudojimosi ja.

Paskirtosios institucijos

4.2 Susitariančiosios Vyriausybės gali nurodyti prie Vyriausybės veikiančią paskirtąją instituciją XI-2 skyriuje arba šio kodekso A dalyje numatytoms apsaugos užtikrinimo pareigoms, susijusioms su uosto įrenginiais (terminalais), atlikti.

Pripažintos apsaugos organizacijos

4.3 Susitariančiosios Vyriausybės gali įgalioti pripažintą apsaugos organizaciją (toliau – PAO) atlikti kai kurias su apsauga susijusias užduotis, įskaitant:

1.

laivų apsaugos planų ar jų pakeitimų tvirtinimą Administracijos vardu;

2.

tikrinimą Administracijos vardu, ar laivai atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A                     dalies reikalavimus, ir atitikties tvirtinimą;

3.

uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimų, kurių reikalauja Susitariančioji   Vyriausybė, atlikimą.

4.4 PAO taip pat gali konsultuoti kompanijas ar uosto įrenginius (terminalus) arba teikti jiems pagalbą apsaugos klausimais, įskaitant laivų apsaugos vertinimus, laivų apsaugos planus, uosto įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimus ar uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus. Ji gali atlikti laivo apsaugos vertinimą ar parengti planą arba atlikti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimą ar parengti planą. Jei PAO atliko šiuos darbus, susijusius su laivo apsaugos vertinimu ar planu, tai PAO neturi būti suteikti įgaliojimai tvirtinti tą laivo apsaugos planą.

4.5 Suteikdamos įgaliojimus PAO, Susitariančiosios Vyriausybės turi atsižvelgti į šios organizacijos kompetenciją. PAO turi gebėti įrodyti, kad:

1.

turi specialių žinių apie svarbius apsaugos aspektus;

2.

turi reikiamų žinių apie laivų ir uostų operacijas, įskaitant žinias apie laivų projektavimą ir konstrukcijas, jei teiks su laivais susijusias paslaugas, ir uostų projektavimą ir konstrukcijas, jei teiks su uosto įrenginiais (terminalais) susijusias paslaugas;

3.

geba vertinti tikėtiną saugos riziką, kuri gali atsirasti atliekant laivo ir uosto įrenginio (terminalo) operacijas, įskaitant laivo/uosto sąveiką, ir žino, kaip sumažinti šią riziką;

4.

geba palaikyti ir stiprinti savo darbuotojų kompetenciją;

5.

geba stebėti, ar nemažėja jų personalo patikimumas;

6.

geba taikyti reikiamas priemones, kad nebūtų be leidimo atskleidžiama slapta informacija ir ja nebūtų naudojamasi;

7.

išmano XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus ir susijusius nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus bei apsaugos reikalavimus;

8.

turi žinių apie dabartinius pavojus saugumui ir jų tendencijas;

9.

žino, kaip atpažinti ir rasti ginklus, pavojingas medžiagas ir prietaisus;

10.

žino, kaip objektyviai atpažinti asmenų, galinčių kelti grėsmę saugumui, požymius ir elgseną;

11.

išmano apsaugą užtikrinančių priemonių įveikimo būdus; ir

12.

išmano apsaugos ir stebėjimo įrangą bei sistemas ir jų veikimo ribas.

Perduodamos konkrečias pareigas, PAO, Susitariančiosios Vyriausybės, įskaitant Administracijas, turi įsitikinti, kad PAO turi gebėjimų, reikalingų užduočiai atlikti.

4.6 Pripažintoji organizacija, apibūdinta I/6 taisyklėje ir atitinkanti XI-1/1 reikalavimus, gali būti paskirta PAO su sąlyga, kad ji turi reikiamų su apsauga susijusių specialių žinių, išvardytų 4.5 punkte.

4.7 Uosto direkcija arba uosto įrenginio (terminalo) operatorius gali būti paskirtas PAO su sąlyga, kad jie turi reikiamų su apsauga susijusių specialių žinių, išvardytų 4.5 punkte.

Apsaugos lygio nustatymas

4.8 Nustatydamos apsaugos lygį, Susitariančiosios Vyriausybės turi atsižvelgti į bendro pobūdžio ir specifinę informaciją apie grėsmę. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti vieną iš trijų laivams ar uosto įrenginiams (terminalams) taikomų apsaugos lygių:

– 1 apsaugos lygis – įprastas. Lygis, pagal kurį paprastai veikia laivai ir uosto įrenginiai (terminalai),

– 2 apsaugos lygis – padidintas. Lygis, galiojantis tol, kol yra padidėjusi pavojų saugumui keliančio incidento rizika, ir

– 3 apsaugos lygis – išimtinis. Lygis, nustatomas tuo laikotarpiu, kai pavojų saugumui keliantis incidentas yra tikėtinas arba neišvengiamas.

4.9 3 apsaugos lygio nustatymas turi būti išimtinė priemonė, taikoma tik tada, kai yra patikimos informacijos apie tai, kad pavojų saugumui keliantis incidentas yra tikėtinas arba neišvengiamas. 3 apsaugos lygis turi būti nustatytas tik tam laikotarpiui, kai yra nustatyta grėsmė saugumui arba kol trunka faktinis pavojų saugumui keliantis incidentas. Apsaugos lygiai gali būti keičiami iš 1 apsaugos lygio į 2 apsaugos lygį ir į 3 apsaugos lygį, bet gali būti ir taip, kad apsaugos lygis keičiamas tiesiai iš 1 apsaugos lygio į 3 apsaugos lygį.

4.10 Pagrindinė atsakomybė už laivo saugumą ir apsaugą visada tenka laivo kapitonui. Net tada, kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, kapitonas gali paprašyti paaiškinti arba pakeisti instrukcijas, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę reaguojančios tarnybos, jei yra priežasčių manyti, kad kurio nors nurodymo vykdymas gali sukelti pavojų laivo saugai.

4.11 Kompanijos apsaugos pareigūnas (KAP) arba laivo apsaugos pareigūnas (LAP) turi kuo greičiau užmegzti ryšį su uosto įrenginio (terminalo), į kurį ketina plaukti laivas, apsaugos pareigūnu (UĮAP), kad būtų nustatytas tam laivui uosto įrenginyje (terminale) taikomas apsaugos lygis. Užmezgęs ryšį su laivu, UĮAP turi informuoti laivą apie visus uosto įrenginio (terminalo) apsaugos lygio pasikeitimus ir laivui suteikti visą reikiamą informaciją apie apsaugą.

4.12 Nors gali būti tokių aplinkybių, kai atskiras laivas dirba pagal aukštesnį apsaugos lygį negu uosto įrenginys (terminalas), kuriame jis lankosi, laivui jokiomis aplinkybėmis negali būti nustatytas žemesnis apsaugos lygis negu uosto įrenginiui (terminalui), į kurį jis atplaukia. Jei laivo apsaugos lygis aukštesnis negu uosto įrenginio (terminalo), kuriuo jis ketina naudotis, KAP ir LAP turi nedelsdama apie tai informuoti UĮAP. UĮAP turi įvertinti konkrečią situaciją konsultuodamasis su KAP bei LAP ir su laivu susitarti dėl reikiamų apsaugos priemonių, tarp kurių gali būti Apsaugos deklaracijos pildymas ir pasirašymas.

4.13 Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti, kaip reikėtų greitai išplatinti informaciją apie apsaugos lygių pakeitimus. Administracijos galbūt norės pasinaudoti NAVTEX pranešimais arba įspėjimais jūrininkams kaip būdu pranešti apie šiuos apsaugos lygių pakeitimus laivui ir KAP bei LAP. Jos gali apsvarstyti ir kitus tokios pačios arba didesnės spartos ir masto pranešimų perdavimo būdus. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti UĮAP informavimo apie apsaugos lygių pakeitimus būdus. Susitariančiosios Vyriausybės turi kaupti ir saugoti kontaktinę informaciją ir įrašyti ją į asmenų, kuriuos reikia informuoti apie apsaugos lygių pakeitimus, sąrašą. Nors apsaugos lygio nebūtina laikyti labai slapta informacija, jį grindžianti informacija apie grėsmę gali būti labai slapta. Susitariančiosios Vyriausybės turi rūpestingai apsvarstyti LAP, KAP ir UĮAP perduodamos informacijos rūšis ir išsamumą bei jos perdavimo būdą.

Ryšių centrai ir informacija apie uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planus

4.14 Jei uosto įrenginys (terminalas) turi uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, apie tai reikia pranešti Organizacijai ir šią informaciją taip pat reikia pateikti KAP ir LAP. Jokios kitos informacijos apie uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planą, išskyrus tai, kad jis yra parengtas, skelbti nereikia. Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti galimybę steigti centrinius arba regioninius ryšių centrus arba numatyti kitus būdus teikti naujausią informaciją tose vietose, kur yra parengti uosto įrenginių (terminalų) apsaugos planai, drauge su atitinkamų UĮAP kontaktine informacija. Reikia paskelbti, kad šie ryšių centrai yra įsteigti. Jie taip pat galėtų teikti informaciją apie pripažintas apsaugos organizacijas, paskirtas veikti Susitariančiosios Vyriausybės vardu, drauge su išsamia informacija apie konkrečią atsakomybę ir šioms pripažintoms apsaugos organizacijoms perduotų įgaliojimų sąlygas.

4.15 Jei uostas neturi uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plano (ir neturi UĮAP), centrinis arba regioninis ryšių centras turi sugebėti rasti krante tinkamos kvalifikacijos asmenį, kuris galėtų pasirūpinti, kad prireikus tol, kol uoste stovi atplaukęs laivas, būtų įdiegtos reikiamos apsaugą užtikrinančios priemonės.

4.16 Susitariančiosios Vyriausybės taip pat turi pateikti Vyriausybės pareigūnų, kuriems LAP, KAP ir UĮAP gali pranešti apie nerimą dėl saugos keliančius dalykus, kontaktinę informaciją. Šie Vyriausybės pareigūnai, prieš imdamiesi reikiamų veiksmų, turi įvertinti šiuos pranešimus. Šie nurodyti nerimą keliantys dalykai gali turėti įtakos apsaugos priemonėms, kurios priklauso kitos Susitariančiosios Vyriausybės jurisdikcijai. Tokiu atveju Susitariančiosios Vyriausybės atsakingi asmenys turi apsvarstyti galimybę susisiekti su savo kolegomis iš kitos Susitariančiosios Vyriausybės ir aptarti, ar reikia imtis ištaisomųjų veiksmų. Šiuo tikslu Vyriausybės pareigūnų kontaktinė informacija turi būti perduota Tarptautinei jūrų organizacijai.

4.17 Susitariančiosios Vyriausybės 4.14–4.16 punktuose nurodytą informaciją taip pat turi pateikti kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms šių prašymu.

Asmens tapatybės dokumentai

4.18 Susitariančiosios Vyriausybės yra raginamos Vyriausybės pareigūnams, kurie, atlikdami savo oficialias pareigas, turi teisę patekti į laivus arba uosto įrenginius (terminalus), išduoti tinkamus asmens tapatybės dokumentus ir numatyti procedūras, skirtas šių dokumentų tikrumui patikrinti.

Stacionarios ir plaukiojančios platformos ir vietiniai mobilieji atviros jūros gręžimo įrenginiai

4.19 Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti galimybę nustatyti reikiamas apsaugos priemones, skirtas stacionarioms ir plaukiojančioms platformoms ir vietiniams mobiliesiems atviros jūros gręžimo įrenginiams, kad jie galėtų dirbti su laivais, kurie turi atitikti XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatas2.

Laivai, kurie neprivalo laikytis šio kodekso A dalies reikalavimų

4.20 Susitariančiosios Vyriausybės turi apsvarstyti galimybę įdiegti reikiamas apsaugos priemones, skirtas laivų, kuriems netaikomas XI-2 skyrius ir šio kodekso A dalis, saugai padidinti ir užtikrinti, kad visos šiems laivams taikomos apsaugos nuostatos leistų jų sąveiką su laivais, kuriems šio kodekso A dalies nuostatos yra taikomos.

Grėsmė laivams ir kiti incidentai jūroje

4.21 Susitariančiosios Vyriausybės turi pateikti bendrųjų rekomendacijų dėl priemonių, laikomų tinkamomis norint sumažinti su jų valstybės vėliava plaukiojančių laivų saugumui kylančią grėsmę jūroje. Jos turi pateikti konkrečių nurodymų, kokių veiksmų imtis vadovaujantis 1–3 apsaugos lygiais, jei:

1.

laivui esant jūroje, pvz., dėl geografinės vietovės, kurioje jis plaukioja, arba dėl paties laivo ypatumų, yra keičiamas jam taikomas apsaugos lygis, ir

2.

laivui esant jūroje, įvyksta su juo susijęs pavojų saugumui keliantis incidentas arba kyla jo grėsmė.

Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti, kokie būdai ir procedūros geriausiai tinka šiems tikslams. Gresiant išpuoliui, laivas turi stengtis užmegzti tiesioginį ryšį su tarnybomis, kurios vėliavos valstybėje yra atsakingos už reagavimą į pavojų saugumui keliančius incidentus.

4.22 Susitariančiosios Vyriausybės taip pat turi įsteigti ryšių centrą, kuris apsaugos klausimais konsultuotų visus laivus:

1.

turinčius teisę plaukioti su jų valstybės vėliava arba

2.

plaukiojančius jų teritorinėje jūroje, arba pranešusius apie ketinimą įplaukti į jų teritorinius vandenis.

4.23 Susitariančiosios Vyriausybės turėtų patarti laivams, plaukiojantiems jų teritorinėje jūroje arba pranešusiems apie ketinimą įplaukti į jų teritorinę jūrą, ir galėtų pateikti šias rekomendacijas:

1.

pakeisti arba atidėti numatomą plaukimą;

2.

plaukti konkrečiu kursu arba plaukti į nurodytą vietą;

3.

dėl darbuotojų arba įrangos, kuriuos būtų galima nusiųsti į laivą;

4.

koordinuoti plaukimą, atvykimą į uostą ir išvykimą iš jo, leisti patruliuojančiam laivui ar skraidymo aparatui (orlaiviui ar sraigtasparniui) lydėti laivą.

Susitariančiosios Vyriausybės jų teritorinėje jūroje plaukiojantiems arba apie ketinimą įplaukti į jų teritorinę jūrą pranešusiems laivams turi priminti apie visas savo paskelbtas laikinas draudžiamąsias zonas.

4.24 Susitariančiosios Vyriausybės laivams, plaukiojantiems jų teritorinėje jūroje arba pranešusiems apie ketinimą įplaukti į jų teritorinę jūrą, turi rekomenduoti operatyviai įdiegti visas Susitariančiosios Vyriausybės siūlomas apsaugos priemones, skirtas laivui arba kitiems netoliese esantiems laivams apsaugoti.

4.25 Susitariančiosios Vyriausybės parengtuose planuose, skirtuose 4.22 punkte nurodytiems tikslams pasiekti, turi būti pateikta informacija apie atitinkamą prie Susitariančiosios Vyriausybės, įskaitant Administraciją, visą parą veikiantį ryšių centrą. Šiuose planuose taip pat turi būti pateikta informacija apie aplinkybes, kurioms susiklosčius, Administracijos nuomone, reikia kreiptis pagalbos į netoliese esančias pakrantės valstybes, ir apie UĮAP ir LAP ryšių palaikymo tvarką.

Alternatyvūs susitarimai dėl apsaugos

4.26 Spręsdamos, kaip įgyvendinti XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatas, Susitariančiosios Vyriausybės gali sudaryti vieną ar daugiau susitarimų su viena ar keliomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis. Susitarimas turi būti taikomas trumpiems nustatytais maršrutais atliekamiems reisams tarp uostų įrenginių (terminalų), esančių susitarimo šalių teritorijoje. Sudarydamos susitarimą ir jį sudariusios Susitariančiosios Vyriausybės turi konsultuotis su kitomis Susitariančiosiomis Vyriausybėmis ir Administracijomis, kurias domina šio susitarimo padariniai. Su valstybės, kuri nėra susitarimo šalis, vėliava plaukiojantiems laivams turi būti leidžiama plaukioti tik nustatytais susitarime numatytais maršrutais, jei jų Administracija sutinka, kad laivas turi laikytis susitarimo nuostatų, ir reikalauja, kad laivas jų laikytųsi. Dėl šio susitarimo jokiomis aplinkybėmis neturi nukentėti kitų laivų ir uostų įrenginių (terminalų), kuriems jis netaikomas, apsauga ir ypač jokie laivai, kuriems taikomas šis susitarimas, negali atlikti krovos iš laivo į laivą darbų su laivais, kuriems jis netaikomas. Susitarimas turi reglamentuoti bet kokią darbinę laivų, kuriems jis taikomas, sąveiką. Kiekvieno susitarimo vykdymas turi būti nuolat prižiūrimas, taip pat prireikus jie turi būti keičiami ir bet kuriuo atveju persvarstomi kas 5 metai.

Lygiaverčiai susitarimai, taikomi uosto įrenginiams (terminalams)

4.27 Kai kuriuose konkrečiuose uosto įrenginiuose (terminaluose), kuriuose atliekama nedaug operacijų arba šios operacijos yra ribotos, bet kuriuose laivų eismas nėra visiškai nereguliarus, gali prireikti užtikrinti, kad jie laikytųsi apsaugos priemonių, kurios yra lygiavertės toms, kurios nustatytos XI-2 skyriuje ir šio kodekso A dalyje. Tai ypač pasakytina apie terminalus, kurie, pavyzdžiui, yra sujungti su gamyklomis, arba prieplaukų rajonus, kuriuose dažnai neatliekamos operacijos.

Įgulos komplektavimas

4.28 Nustatydama minimalius saugaus laivo įgulos komplektavimo reikalavimus, Administracija turi atsižvelgti3 į tai, kad V/144 taisyklėje išdėstytos nuostatos dėl minimalaus saugaus įgulos komplektavimo susijusios tik su saugia laivyba. Administracija taip pat turi atsižvelgti į visą papildomą darbo krūvį, kurio gali atsirasti įgyvendinant laivo apsaugos planą, ir užtikrinti, kad laivo įgula būtų pakankamai ir efektyviai sukomplektuota. Tai darydama Administracija turi patikrinti, ar laivai galės laikytis poilsio režimo ir taikyti nuovargiui įveikti kitas priemones, kurios numatytos nacionalinės teisės aktuose ir taikomos atliekant visas įvairiam personalui priskirtas pareigas laive.

Kontrolės ir atitikties priemonės5

Bendrosios nuostatos

4.29 XI-2/9 taisyklėje apibūdinamos, vadovaujantis XI-2 skyriumi, laivams taikomos kontrolės ir atitikties priemonės. Ji padalyta į tris atskirus skyrius: jau uoste stovinčių laivų kontrolė; laivų, ketinančių įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą, kontrolė ir papildomos abiem situacijoms taikomos nuostatos.

4.30 XI-2/9.1. taisyklėje, reglamentuojančioje uoste stovinčių laivų kontrolę, įdiegiama sistema laivams kontroliuoti, kai jie stovi užsienio valstybės uoste, suteikianti teisę nustatyta tvarka įgaliotiems Susitariančiosios Vyriausybės pareigūnams (nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai) įlipti į laivą patikrinti, ar tinkamai sutvarkyti reikiami liudijimai. Tada, jei yra aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka reikalavimų, galima imtis kitų kontrolės priemonių, pavyzdžiui, atlikti papildomus patikrinimus arba sulaikyti laivą. Tai yra numatyta dabartinėse kontrolės sistemose6. XI-2/9.1. taisyklė grindžiama šiomis sistemomis ir leidžia taikyti papildomas priemones (įskaitant laivo išsiuntimą iš uosto kaip kontrolės priemonę), kai nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai turi aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų. XI-2/9.3. taisyklėje apibūdinti saugikliai, skatinantys teisingą ir proporcingą šių papildomų priemonių taikymą.

4.31 XI-2/9.2. taisyklė nustato kontrolės priemones, skirtas užtikrinti, kad laivai, ketinantys įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą, atitiktų reikalavimus, ir joje pateikiama visiškai kitokia XI-2 skyriuje numatytos kontrolės samprata, taikoma tik apsaugai. Vadovaujantis šia taisykle, priemonės gali būti taikomos tol, kol laivas įplaukia į uostą, kad būtų geriau užtikrinta jo apsauga. Lygiai taip pat kaip XI-2/9.1. taisyklėje, ši papildomos kontrolės sistema grindžiama samprata, kad turi būti aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų, ir joje numatyti reikšmingi saugikliai, išdėstyti XI-2/9.2.2. ir XI-2/9.2.5. taisyklėse bei XI-2/9.3. taisyklėje.

4.32 Aiškios priežastys manyti, kad laivas neatitinka reikalavimų, reiškia įrodymus ar patikimą informaciją, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų atsižvelgiant į šioje kodekso dalyje pateiktas gaires. Tokių įrodymų ar patikimos informacijos nustatyta tvarka įgaliotas pareigūnas gali gauti vadovaudamasis savo profesiniu vertinimu, tikrindamas laivo Tarptautinį laivo apsaugos liudijimą arba Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, išduotus vadovaujantis šio kodekso A dalimi („Sertifikavimas“), arba iš kitų šaltinių. Net jei laive yra galiojantis liudijimas, nustatyta tvarka įgaliotas pareigūnas, vadovaudamasis savo profesiniu vertinimu, vis tiek gali turėti aiškių priežasčių manyti, kad laivas neatitinka reikalavimų.

4.33 Galimų aiškių priežasčių pagal XI-2/9.1. ir XI-2/9.2. taisykles atitinkami pavyzdžiai:

1.

peržiūrėjus liudijimą gauti įrodymai, kad jis negalioja arba baigėsi jo galiojimo laikas;

2.

įrodymai arba patikima informacija, kad apsaugos įranga, dokumentai ar susitarimai, kurių reikalaujama pagal XI-2 skyrių ir šio kodekso A dalį, turi rimtų trūkumų;

3.

gautas pranešimas arba skundas, kuriame, remiantis nustatyta tvarka įgalioto pareigūno profesiniu vertinimu, yra patikimos informacijos, aiškiai įrodančios, kad laivas neatitinka XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų;

4.

nustatyta tvarka įgalioto pareigūno gauti įrodymai arba pastebėjimai, grindžiami jo profesiniu vertinimu, kad laivo kapitonas arba personalas nėra susipažinę su esminėmis apsaugą laive užtikrinančiomis procedūromis arba negali rengti su laivo apsauga susijusių treniruočių arba kad šios procedūros ar treniruotės nėra surengtos;

5.

nustatyta tvarka įgalioto pareigūno gauti įrodymai arba pastebėjimai, grindžiami jo profesiniu vertinimu, kad vadovaujantysis laivo personalas negali užmegzti tinkamų ryšių su visu kitu vadovaujančiuoju laivo personalu, atsakingu už apsaugą laive;

6.

įrodymai arba patikima informacija, kad į laivą iš uosto įrenginio (terminalo) arba iš kito laivo buvo įlaipinti asmenys arba pakrautos atsargos ar prekės, kai uosto įrenginys (terminalas) arba kitas laivas pažeidžia XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimus, o minėtasis laivas neužpildė Apsaugos deklaracijos, nesiėmė reikiamų specialiųjų ar papildomų apsaugos priemonių arba nesilaikė reikiamų laivo apsaugos užtikrinimo procedūrų;

7.

įrodymai arba patikima informacija, kad į laivą iš uosto įrenginio (terminalo) arba iš kitur (pvz., iš kito laivo arba sraigtasparnio) buvo įlaipinti asmenys arba pakrautos atsargos ar prekės, o nei uosto įrenginys (terminalas), nei kitas objektas neprivalo laikytis XI-2 skyriaus arba šio kodekso A dalies reikalavimų, ir laivas nesiėmė reikiamų specialiųjų arba papildomų apsaugos priemonių arba nesilaikė reikiamų apsaugą užtikrinančių procedūrų, ir

8.

jei laivas turi pakartotinai išduotą Laikinąjį tarptautinį laivo apsaugos liudijimą, apibūdintą A/19.4. skirsnyje, ir jei, remiantis nustatyta tvarka įgalioto pareigūno profesiniu vertinimu, vienas iš tikslų, kurio siekia laivas arba kompanija prašydami išduoti šį liudijimą, yra vengti laikytis visų XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimų pasibaigus pirmojo laikinojo liudijimo, apibūdinto A/19.4.4 skirsnyje, galiojimo laikotarpiui.

4.34 XI-2/9 taisyklės poveikis tarptautinės teisės normoms yra itin svarbus ir ši taisyklė turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į XI-2/2.4. taisyklę, kadangi gali susiklostyti tokios situacijos, kai bus imamasi priemonių, nepatenkančių į XI-2 skyriaus reglamentuojamą sritį, arba kai reikės atsižvelgti į šių nuostatų paveiktų laivų teises, kurių nereglamentuoja XI-2 skyrius. Todėl XI-2/9 taisyklė nedraudžia Susitariančiosioms Vyriausybėms imtis priemonių, kurios yra grindžiamos arba atitinka tarptautinės teisės normas, kad būtų užtikrinta žmonių, laivų, uosto įrenginių (terminalų) ir kito turto saugumas ir apsauga tais atvejais, kai manoma, kad laivas, nors ir atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus, vis tiek kelia grėsmę saugumui.

4.35 Pradėjusi taikyti kontrolės priemones laivui, Susitariančioji Vyriausybė turi nedelsdama susisiekti su Administracija ir pateikti jai pakankamai informacijos, kad Administracija galėtų palaikyti visus reikiamus ryšius su Susitariančiąja Vyriausybe.

Laivų kontrolė uoste

4.36 Kai neatitikimą lemia įrangos sudedamosios dalies defektas arba dokumentacijos trūkumai, dėl kurių laivas yra sulaikomas, ir neatitikimo negalima ištaisyti patikrinimo uoste, Susitariančioji Vyriausybė gali leisti laivui plaukti į kitą uostą su sąlyga, kad bus laikomasi visų sąlygų, dėl kurių susitaria uosto valstybės ir Administracija arba laivo kapitonas.

Laivai, ketinantys įplaukti į kitos Susitariančiosios Vyriausybės uostą

4.37 XI-2/9.2.1. taisyklėje nurodyta informacija, kurios Susitariančiosios Vyriausybės gali reikalauti iš laivo kaip sąlygos įplaukti į uostą. Vienas nurodytos informacijos elementų yra patvirtinimas, kokių specialiųjų ar papildomų priemonių ėmėsi laivas paskutinius dešimt kartų atplaukęs į uosto įrenginį (terminalą). Galima paminėti šiuos pavyzdžius:

1.

įrašai apie priemones, kurių buvo imtasi lankantis uosto įrenginyje (terminale), esančiame valstybės, kuri nėra Susitariančioji Vyriausybė, teritorijoje, ypač tas priemones, kurias paprastai taiko Susitariančiųjų Vyriausybių teritorijoje esantys uostų įrenginiai (terminalai),

2.

visos Apsaugos deklaracijos, pasirašytos su uosto įrenginiais (terminalais) ar kitais laivais.

4.38 Kitas nurodytos informacijos elementas, kurio gali būti reikalaujama kaip sąlygos įplaukti į uostą, yra patvirtinimas, kad per paskutinius dešimt laivo apsilankymų uosto įrenginyje (terminale) atliekant krovos iš laivo į laivą darbus buvo laikomasi reikiamų laivo apsaugos procedūrų. Paprastai nėra reikalaujama į tokį patvirtinimą įtraukti įrašų apie locmanų, muitinės, imigracijos ar už apsaugą atsakingų pareigūnų pervežimus, kuro papildymą, pervežimą lichteriu, atsargų krovimą ir atliekų iškrovimą uosto įrenginiuose (terminaluose), nes tai paprastai numatoma uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane. Informacijos, kurią galima pateikti, pavyzdžiai:

1.

įrašai apie priemones, kurių buvo imtasi atliekant krovos iš laivo į laivą darbus su laivu, plaukiojančiu su valstybės, kuri nėra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava, ypač tas priemones, kurių paprastai būtų ėmęsi laivai, plaukiojantys su Susitariančiųjų Vyriausybių vėliavomis;

2.

įrašai apie priemones, kurių buvo imtasi atliekant krovos iš laivo į laivą darbus su laivu, kuris plaukioja su Susitariančiosios Vyriausybės vėliava, bet kuris neprivalo laikytis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatų, pavyzdžiui, pagal kitas nuostatas tam laivui išduoto apsaugos liudijimo kopija,

3.

jeigu laive yra jūroje išgelbėtų žmonių ar prekių, visa apie šiuos žmones ir prekes žinoma informacija, įskaitant informaciją apie jų asmens tapatybes, jeigu jos žinomos, ir visų laivo vardu atliktų patikrinimų, kuriais buvo siekiama patikrinti išgelbėtųjų saugos statusą, rezultatus. XI-2 skyriumi ar šio kodekso A dalimi nėra siekiama delsti arba užkirsti kelią nugabenti nelaimę jūroje patyrusius asmenis į saugią vietą. XI-2 skyriumi ir šio kodekso A dalimi tik siekiama valstybėms pateikti pakankamai reikiamos informacijos, kad nebūtų pažeistas jų apsaugos sistemos vientisumas.

4.39 Kitos praktinės su apsauga susijusios informacijos, kuri gali būti reikalinga kaip sąlyga įplaukti į uostą, kad padėtų užtikrinti asmenų, uosto įrenginių (terminalų), laivų ir kito turto saugumą ir apsaugą, pavyzdžiai:

1.

informacija, pateikta laivo istorijos tęstinių įrašų segtuve;

2.

laivo buvimo vieta tuo metu, kai pateikiamas pranešimas;

3.

numatomas laivo atvykimo į uostą laikas;

4.

įgulos sąrašas;

5.

apibendrintas laive esančio krovinio aprašas;

6.

keleivių sąrašas;

7.

informacija, kurią reikia turėti vadovaujantis XI-2/5 taisykle.

4.40 XI-2/9.2.5. taisyklė leidžia laivo kapitonui, gavus informacijos apie tai, kad pakrantės valstybė arba uosto valstybė imsis XI-2/9.2. taisyklėje numatytų kontrolės priemonių, atsisakyti ketinimo laivui įplaukti į uostą. Jei kapitonas atsisako šio ketinimo, XI-2/9 taisyklė nebetaikoma, o visi kiti atliekami veiksmai turi būti grindžiami tarptautinės teisės normomis ir jas atitikti.

Papildomos nuostatos

4.41 Visais atvejais, kai laivui neleidžiama įplaukti į uostą arba jis išsiunčiamas iš uosto, atitinkamų valstybių valdžios institucijoms turi būti perduoti visi žinomi faktai. Šiame pranešime turi būti nurodyta, jei yra žinoma:

1.

laivo pavadinimas, vėliava, laivo identifikacijos numeris, šaukinys, laivo tipas ir krovinys;

2.

priežastis, kodėl laivui neleista įplaukti į uostą ar uosto zonas arba jis išsiųstas;

3.

jei reikia, apsaugos tvarkos pažeidimų pobūdis;

4.

jei aktualu, smulki informacija apie pastangas ištaisyti visus neatitikimus, įskaitant laivui iškeltas sąlygas, susijusias su reisu;

5.

ankstesnis (-i) įplaukimo uostas (-ai) ir kitas paskelbtas įplaukimo uostas;

6.

išplaukimo laikas ir numatomas apytikris atplaukimo į tuos uostus laikas;

7.

visos laivui duotos instrukcijos, pavyzdžiui, apie reiso metu perduodamus pranešimus;

8.

turima informacija apie apsaugos lygį, pagal kurį dirba laivas;

10.

ryšių centras uosto valstybėje, kuri siunčia pranešimą siekdama gauti daugiau informacijos;

11.

įgulos sąrašas ir

12.

kita svarbi informacija.

4.42 Tarp valstybių, su kuriomis reikia susisiekti, turi būti valstybės, kurias laivas ketina praplaukti pakeliui į kitą uostą, ypač jei laivas ketina įplaukti į tos pakrantės valstybės teritorinę jūrą. Kitos valstybės gali būti ankstesni įplaukimo uostai, kad būtų galima gauti išsamesnės informacijos ir išspręsti su ankstesniais uostais susijusius apsaugos klausimus.

4.43 Taikydami kontrolės ir atitikties priemones, nustatyta tvarka įgalioti pareigūnai turi užtikrinti, kad visos taikomos priemonės arba veiksmai būtų proporcingi. Šios priemonės arba veiksmai turi būti pagrįsti, kaip galima mažiau griežti ir minimalios trukmės, būtinos neatitikimams ištaisyti arba sušvelninti.

4.44 Žodis „gaišinimas“ XI-2/9.3.5.1. taisyklėje taikomas ir tomis situacijomis, kai dėl veiksmų, atliekamų pagal šią taisyklę, laivui nepagrįstai nesuteikiamas leidimas įplaukti į uostą arba laivas nepagrįstai išsiunčiamas iš uosto.

Prie Konvencijos neprisijungusių šalių laivai ir laivai, kurių dydis mažesnis už Konvencijoje nustatytą dydį

4.45. Susitariančiosios Vyriausybės turi nustatyti palankias sąlygas laivams, plaukiojantiems su valstybės, kuri nėra Konvencijos Susitariančioji Vyriausybė ir kuri nėra prisijungusi prie 1988 m. SOLAS protokolo7, vėliava. Tiems laivams reikia atitinkamai taikyti XI-2/9 taisyklės reikalavimus ir šioje kodekso dalyje pateiktas gaires.

4.46 Laivams, kurių dydis mažesnis už Konvencijoje nustatytą dydį, taikomos priemonės, kuriomis valstybės užtikrina apsaugą. Šių priemonių reikia imtis deramai atsižvelgus į XI-2 skyriaus reikalavimus ir šioje kodekso dalyje pateiktas gaires.

5.

APSAUGOS DEKLARACIJA

Bendrosios nuostatos

5.1 Apsaugos deklaracija (AD) turi būti pildoma, kai uosto įrenginio (terminalo) Susitariančioji Vyriausybė arba laivas nusprendžia, jog tai būtina.

5.1.1 AD poreikį gali parodyti uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimo (UĮAV) rezultatai, o priežastys ir aplinkybės, kada reikalinga AD, turi būti nustatytos uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane.

5.1.2 Administracija gali nustatyti, kad AD turi pildyti laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, arba to gali būti reikalaujama atlikus laivo apsaugos vertinimą ir tai turi būti numatyta laivo apsaugos plane.

5.2 Gali būti, kad AD bus prašoma nustačius aukštesnius apsaugos lygius, kai laivo apsaugos lygis aukštesnis negu uosto įrenginio (terminalo) arba kito laivo, su kuriuo jis sąveikauja, taip pat vykstant laivo/uosto sąveikai arba atliekant krovos iš laivo į laivą darbus, kurie dėl tam laivui būdingų ypatybių, įskaitant jo krovinį ar keleivius, uosto įrenginyje (terminale) susiklosčiusias aplinkybes arba šių veiksnių visumą, kelia didesnį pavojų asmenims, turtui arba aplinkai.

5.2.1 Jei laivas arba Administracija su jos vėliava turinčių teisę plaukioti laivų vardu prašo užpildyti AD, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnas (UĮAP) arba laivo apsaugos pareigūnas (LAP) turi priimti prašymą ir aptarti tinkamas apsaugą užtikrinančias priemones.

5.3 UĮAP gali nuspręsti užpildyti AD prieš vykstant laivo/uosto sąveikoms, kurios patvirtintame uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinime nurodytos kaip keliančios ypatingą susirūpinimą. Tarp pavyzdžių galima paminėti keleivių įlaipinimą arba išlaipinimą bei pavojingų prekių arba pavojingų medžiagų perkrovimą, krovimą arba iškrovimą. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinime taip pat gali būti nurodyti tankiai apgyvendintose vietovėse, ekonomiškai reikšmingų operacijų vietose arba šalia jų esantys įrenginiai (terminalai), kuriems turi būti parengta AD.

5.4 Pagrindinis AD tikslas – užtikrinti, kad laivas, uosto įrenginys (terminalas) ar kitas laivas, esantis sąveikoje, susitartų dėl atitinkamų apsaugą užtikrinančių priemonių, kurių jie imsis vadovaudamiesi savo patvirtintų apsaugos planų nuostatomis.

5.4.1 Sutartą AD turi pasirašyti ir nurodyti jos datą ir uosto įrenginys (terminalas), ir laivas (laivai), siekdami parodyti, kad yra laikomasi XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimų; joje turi būti nurodyta jos galiojimo trukmė, nustatytas apsaugos lygis arba lygiai ir informacija ryšiams palaikyti.

5.4.2 Pakeitus apsaugos lygį, gali prireikti užpildyti naują AD arba ją patikslinti.

5.5 AD turi būti užpildyta anglų, ispanų ar prancūzų kalba arba bendra uosto įrenginio (terminalo) ir laivo arba laivų vartojama kalba.

5.6. Šios kodekso dalies 1 priedėlyje pateikta tipinė AD forma. Tokią AD pildo laivas ir uosto įrenginys (terminalas). Jei reikia du laivus apimančios AD, pateiktą formą reikia atitinkamai patikslinti.

6.

KOMPANIJOS PAREIGOS

Bendrosios nuostatos

6.1 XI-2/5 taisyklėje reikalaujama, kad kompanija laivo kapitonui pateiktų informacijos, reikalingos kompanijos reikalavimams įvykdyti vadovaujantis šios taisyklės nuostatomis. Tokią informaciją sudaro šie elementai:

1.

šalys, atsakingos už laivo personalo skyrimą, pavyzdžiui, laivų valdymo kompanijos, įgulos komplektavimo agentai, rangovai, koncesininkai, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos punktai, kazino ir t. t.;

2.

šalys, atsakingos už sprendimą, kaip bus naudojamas laivas, įskaitant laivo be įgulos frachtuotojus arba laivo tam tikram laikui frachtuotojus ar kitus šias funkcijas atliekančius subjektus, ir

3.

tada, kai laivas naudojamas pagal frachtuotojo sąlygas sutarties dalyvių, įskaitant laivo tam tikram laikui frachtuotojus ir laivo tam tikram reisui frachtuotojus informacija ryšiams palaikyti.

6.2 Vadovaudamasi XI-2/5 taisykle, kompanija, įvykus pokyčiams, privalo atnaujinti šią informaciją ir rūpintis, kad ji būtų nuolat atnaujinama.

6.3 Ši informacija turi būti teikiama anglų, ispanų ar prancūzų kalba.

6.4 Informacija, teikiama apie laivus, pastatytus iki 2004 m. liepos 1 d., turi atspindėti faktinę būklę tą dieną.

6.5 Apie laivus, pastatytus 2004 m. liepos 1 d. arba vėliau, ir apie laivus, pastatytus iki 2004 m. liepos 1 d., kurie 2004 m. liepos 1 d. nebuvo eksploatuojami, informacija turi būti teikiama nuo laivo eksploatavimo pradžios ir atspindėti faktinę būklę tą dieną.

6.6 Po 2004 m. liepos 1 d., kai laivo eksploatacija nutraukiama, informacija turi būti teikiama nuo pakartotinio laivo eksploatavimo pradžios dienos ir atspindėti faktinę būklę tą dieną.

6.7 Anksčiau pateiktos informacijos, nesusijusios su faktine laivų būkle tą dieną, laikyti laive nereikia.

6.8 Kai atsakomybę už laivo eksploatavimą perima kita kompanija, informacijos apie kompaniją eksploatavusią laivą palikti nebūtina.

8, 9 ir 13 skirsniuose papildomai pateiktos kitos susijusios gairės.

7.

LAIVO APSAUGA

Atitinkamos gairės pateiktos 8, 9 ir 13 skirsniuose.

8.

LAIVO APSAUGOS VERTINIMAS

Apsaugos vertinimas

8.1 Kompanijos apsaugos pareigūnas (KAP) yra atsakingas už tai, kad būtų atliktas kiekvieno kompanijos laivyne esančio laivo, kuris turi laikytis XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies nuostatų ir už kurį atsakingas KAP, apsaugos vertinimas (LAV). Nors KAP nebūtinai turi asmeniškai atlikti visas su šiuo postu susijusias pareigas, galutinė atsakomybė tenka individualiam KAP.

8.2 Prieš pradėdamas LAV, KAP turi užtikrinti, kad būtų pasinaudota turima informacija apie grėsmės uostams, į kuriuos įplauks laivas arba kuriame įlaipinami ar išlaipinami keleiviai, vertinimą ir apie uosto įrenginius (terminalus) bei jų apsaugos priemones. KAP turi išnagrinėti ankstesnes ataskaitas dėl panašių apsaugos poreikių. Jei įmanoma, KAP turi susitikti su reikiamais asmenimis laive ir uosto įrenginiuose (terminaluose) ir aptarti vertinimo tikslą bei metodiką. KAP turi vadovautis visomis konkrečiomis Susitariančiųjų Vyriausybių pateiktomis gairėmis.

8.3 Atliekant LAV, reikia atsižvelgti į šiuos laive esančius elementus:

1.

fizinę apsaugą;

2.

struktūrinį vientisumą;

3.

personalo apsaugines sistemas;

4.

procedūrų tvarką;

5.

radijo ir telekomunikacijų sistemas, įskaitant kompiuterines sistemas ir tinklus;

6.

kitas zonas, kurias pažeidus arba naudojant neteisėtam stebėjimui, gali kilti pavojus žmonėms, turtui arba laive ar uosto įrenginyje (terminale) atliekamoms operacijoms.

8.4 LAV atliekantys asmenys turi turėti galimybę pasinaudoti ekspertais šiais klausimais:

1.

žinios apie dabartines grėsmes saugumui ir jų tendencijas;

2.

ginklų, pavojingų medžiagų ir prietaisų atpažinimas ir aptikimas;

3.

asmenų, galinčių kelti grėsmę saugumui, ypatybių ir elgsenos objektyvus atpažinimas;

4.

apsaugą užtikrinančių priemonių įveikimo būdai;

5.

metodai, taikomi norint sukelti pavojų saugumui keliantį incidentą;

6.

sprogmenų poveikis laivo sandarai ir įrangai;

7.

laivo apsauga;

8.

laivo/uosto sąveikos metodai;

9.

avarijų likvidavimo planavimas, avarinė parengtis ir reakcija;

10.

fizinė apsauga;

11.

radijo ir telekomunikacijų sistemos, įskaitant kompiuterines sistemas ir tinklus;

12.

jūrų inžinerija ir

13.

laivo ir uosto operacijos.

8.5 KAP turi gauti ir užrašyti informaciją, kurios reikia vertinimui atlikti, įskaitant šią:

1.

laivo bendrasis išplanavimas;

2.

zonų, į kurias yra ribojamas patekimas, pavyzdžiui, navigacinio tiltelio, A kategorijos mašinų skyrių ir kitų valdymo postų, apibūdintų II-2 skyriuje, ir kt., vieta;

3.

kiekviena faktinio arba galimo patekimo į laivą vieta ir paskirtis;

4.

potvyniai ir atoslūgiai, kurie gali turėti įtakos laivo pažeidžiamumui arba apsaugai;

5.

krovinių skyriai ir krovinių išdėstymas;

6.

vietos, kuriose laikomos laivo atsargos ir pagrindinė priežiūros įranga;

7.

vietos, kur yra laikomas nelydimas bagažas;

8.

avarinė ir atsarginė įranga pagrindinėms operacijoms palaikyti;

9.

laivo personalo skaičius, visos apsaugą užtikrinančios pareigos ir visa kompanijos rengiamų mokymų tvarka;

10.

turima apsaugos ir saugos įranga, skirta keleiviams ir laivo personalui apsaugoti;

11.

avarinio išėjimo bei evakuacijos maršrutai ir susirinkimo punktai, kurių reikia tvarkingai ir saugiai avarinei laivo evakuacijai užtikrinti;

12.

turimi susitarimai su privačiomis apsaugos bendrovėmis, teikiančiomis laivo/kranto apsaugos užtikrinimo paslaugas, ir

13.

turimos apsaugą užtikrinančios priemonės ir galiojančios procedūros, įskaitant inspektavimo ir kontrolės procedūras, identifikavimo sistemas, sekimo ir stebėjimo įrangą, asmens tapatybės dokumentus ir ryšių priemones, signalizacijas, apšvietimą, patekimo kontrolę ir kitas reikiamas sistemas.

8.6 LAV metu turi būti patikrintos visos vietos, per kurias galima patekti į laivą, įskaitant atviruosius denius, ir įvertinta, kaip jomis gali pasinaudoti asmenys, norintys pažeisti apsaugą. Tai pasakytina apie tas patekimo į laivą vietas, kuriomis gali naudotis tiek asmenys, turintys leidimą patekti į laivą, tiek asmenys, norintys patekti į jį be leidimo.

8.7 Atliekant LAV, turi būti išnagrinėta, ar turimos apsaugą užtikrinančios priemonės ir gairės, procedūros ir operacijos tebėra aktualios įprastomis ir nepaprastosiomis sąlygomis, ir turi būti išdėstytos šios apsaugą užtikrinančios gairės:

1.

draudžiamosios zonos;

2.

reagavimo į gaisrą arba kitas kritines sąlygas procedūros;

3.

laivo personalo, keleivių, lankytojų, prekybininkų, remonto mechanikų, doko darbininkų ir kt. priežiūros lygis;

4.

patruliavimo, kuriuo siekiama užtikrinti apsaugą, dažnumas ir efektyvumas;

5.

patekimo kontrolės sistemos, įskaitant identifikavimo sistemas;

6.

apsaugą užtikrinančios ryšių sistemos ir procedūros;

7.

apsauginės durys, barjerai ir apšvietimas ir

8.

esama apsaugos ir sekimo įranga ir sistemos.

8.8 LAV metu turi būti išnagrinėta, kuriuos asmenis, veiklą, paslaugas ir operacijas svarbu apsaugoti. Į tai įeina:

1.

laivo personalas;

2.

keleiviai, lankytojai, prekybininkai, remonto mechanikai, uosto įrenginio (terminalo) personalas ir t. t.;

3.

gebėjimas užtikrinti saugią laivybą ir reaguoti į avarijas;

4.

krovinys, ypač pavojingos prekės ar pavojingos medžiagos;

5.

laivo atsargos;

6.

esama laivo apsaugą užtikrinanti ryšių įranga ir sistemos ir

7.

esama laivo apsaugos stebėjimo įranga ir sistemos.

8.9 Atliekant LAV, turi būti atsižvelgta į visas įmanomas grėsmes, kurioms galima priskirti šiuos pavojų saugumui keliančius incidentus:

1.

laivo arba uosto įrenginio (terminalo) sugadinimas arba sunaikinimas, pavyzdžiui, sprogstamaisiais įrenginiais, padegimo, diversijos ar vandalizmo atveju;

2.

laivo užgrobimas arba laive esančių asmenų pagrobimas;

3.

krovinių, pagrindinės laivo įrangos, sistemų ar laivo atsargų sugadinimas;

4.

neteisėtas patekimas ar naudojimasis, įskaitant keleivius be bilieto;

5.

ginklų arba įrangos, įskaitant masinio naikinimo ginklus, kontrabanda;

6.

asmenų, ketinančių įvykdyti pavojų saugumui keliantį incidentą, ir (arba) jų įrangos gabenimas laivu;

7.

naudojimasis pačiu laivu kaip ginklu arba kaip gadinimo ar naikinimo priemone;

8.

išpuoliai iš jūros, kai laivas prisišvartavęs arba išmetęs inkarą,

9.

išpuoliai jūroje.

8.10 LAV metu turi būti atsižvelgta į visas silpnąsias vietas, tarp kurių gali būti:

1.

viena kitai prieštaraujančios saugos ir apsaugą užtikrinančios priemonės;

2.

prieštaravimai tarp pareigų laive ir apsaugą užtikrinančių užduočių;

3.

budėjimo pareigos, laivo personalo narių skaičius, ypač atsižvelgiant į įgulos nuovargį, budrumą ir darbo atlikimą;

4.

visi nustatyti apsaugos mokymo trūkumai;

5.

visa apsaugos įranga ir sistemos, įskaitant ryšių sistemas.

8.11 KAP ir LAP visada turi atsižvelgti į tai, kokį poveikį apsaugą užtikrinančios priemonės gali turėti laivo personalui, kuris laive išbus ilgą laiką. Rengiant apsaugą užtikrinančias priemones, reikia ypač atsižvelgti į laivo personalo patogumą, komfortą ir asmens privatumą bei jų gebėjimą ilgą laiką dirbti efektyviai.

8.12 Atlikus LAV, parengiama ataskaita, kurioje apibendrintai išdėstoma, kaip buvo atliktas patikrinimas, aprašomas kiekvienas vertinimo metu aptiktas trūkumas ir atsakomosios priemonės, kurias galima taikyti kiekvienam trūkumui pašalinti. Ataskaita saugoma, kad ja nebūtų be leidimo naudojamasi ar atskleidžiama joje esanti informacija.

8.13 Jei LAV atlieka ne kompanija, LAV ataskaitą turi persvarstyti ir patvirtinti KAP.

Apsaugos patikrinimas vietoje

8.14 Apsaugos patikrinimas vietoje yra neatsiejama bet kurio LAV dalis. Atliekant apsaugos patikrinimą vietoje, reikia išnagrinėti ir įvertinti laive turimas apsaugines priemones, procedūras ir operacijas pagal tai, ar jomis:

1.

užtikrinama, kad būtų atliekamos visos su laivo apsauga susijusios pareigos;

2.

stebimos draudžiamosios zonos, kad į jas patektų tik leidimus turintys asmenys;

3.

kontroliuojamas patekimas į laivą, įskaitant visas identifikavimo sistemas;

4.

stebimos denio zonos ir zonos aplink laivą;

5.

kontroliuojamas asmenų įlaipinimas ir jų daiktai (lydimas ir nelydimas bagažas ir laivo personalo asmeniniai daiktai);

6.

prižiūrima, kaip tvarkomi kroviniai ir pristatomos laivo atsargos; ir

7.

užtikrinama, kad būtų parengtos naudoti laivo apsaugą užtikrinančios ryšių priemonės, informacija ir įranga.

9.

LAIVO APSAUGOS PLANAS

Bendrosios nuostatos

9.1 Kompanijos apsaugos pareigūnas (KAP) turi užtikrinti, kad būtų parengtas ir pateiktas tvirtinti laivo apsaugos planas. Kiekvieno laivo apsaugos plano turinys gali skirtis pagal tai, kokiam laivui jis skirtas. Laivo apsaugos vertinime (LAV) yra nurodyti laivo ypatumai ir galimos grėsmės bei trūkumai. Rengiant laivo apsaugos planą, reikia išsamiai išnagrinėti šiuos ypatumus. Administracijos gali parengti rekomendacijų dėl laivo apsaugos plano rengimo ir turinio.

9.2 Visuose laivų apsaugos planuose turi būti:

1.

išsamiai išdėstyta laivo apsaugos užtikrinimo organizacinė struktūra;

2.

išsamiai išdėstyti laivo ryšiai su kompanija, uosto įrenginiais (terminalais), kitais laivais ir atitinkamomis institucijomis, atsakingomis už apsaugą;

3.

išsamiai apibūdintos ryšių sistemos, leidžiančios palaikyti efektyvų nuolatinį ryšį laive ir laivo ryšį su kitais objektais, įskaitant uosto įrenginius (terminalus);

4.

išdėstytos pagrindinės apsaugą užtikrinančios priemonės – ir eksploatacinės, ir fizinės, kurios bus visada taikomos, kai nustatytas 1 apsaugos lygis;

5.

išsamiai išdėstytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurios leis laivui nedelsiant pereiti prie 2 apsaugos lygio ir prireikus prie 3 apsaugos lygio;

6.

numatytos periodinės laivo apsaugos plano ir jo pakeitimų, padarytų atsižvelgiant į sukauptą patirtį arba reaguojant į kintančias aplinkybes, persvarstymai arba auditas; ir

7.

numatytos atskaitomybės atitinkamiems Susitariančiųjų Vyriausybių ryšių centrams procedūros.

9.3 Veiksmingo laivo apsaugos plano rengimas turi būti grindžiamas išsamiu visų su laivo apsauga susijusių aspektų vertinimu, ypač išsamiu atskiro laivo fizinių ir eksploatacinių savybių, įskaitant reiso pobūdį, vertinimu.

9.4 Visi laivų apsaugos planai turi būti tvirtinami Administracijos arba jos vardu. Jei Administracija pasitelkia pripažintą apsaugos organizaciją (PAO) laivo apsaugos planui persvarstyti arba patvirtinti, ši PAO neturi būti susijusi su jokia kita PAO, kuri parengė arba padėjo parengti planą.

9.5 KAP ir laivų apsaugos pareigūnai (LAP) turi parengti procedūras, skirtas:

1.

įvertinti, ar laivo apsaugos planas tebėra veiksmingas, ir

2.

rengti plano pakeitimus jį patvirtinus.

9.6 Į laivo apsaugos planą įrašytos apsaugą užtikrinančios priemonės jau turi būti įdiegtos, atliekant pradinį tikrinimą, ar laivas atitinka XI-2 skyriaus ir šio kodekso A dalies reikalavimus. Kitaip negali būti atliekamos Tarptautinio laivo apsaugos liudijimo išdavimo laivui procedūros. Jei vėliau sutrinka apsaugos įrangos ar sistemų darbas arba dėl kokios nors priežasties laikinai sustabdomas apsaugą užtikrinančių priemonių taikymas, turi būti imtasi lygiaverčių laikinųjų apsaugos priemonių; apie jas turi būti pranešta Administracijai ir Administracija turi joms pritarti.

Laivo apsaugą užtikrinančių pareigų organizavimas ir atlikimas

9.7 Be 9.2. punkte pateiktų gairių, laivo apsaugos plane turi būt išdėstyti šie dalykai, susiję su visais apsaugos lygiais:

1.

viso laivo personalo, susijusio su apsauga, pareigos ir funkcijos;

2.

procedūros arba saugikliai, būtini norint bet kuriuo metu palaikyti nuolatinį ryšį;

3.

darbo tvarka, reikalinga norint įvertinti, ar apsaugos procedūros ir visa apsaugos ir stebėjimo įranga bei sistemos tebėra veiksmingos, įskaitant procedūras, skirtas įrangos arba sistemų gedimams ar darbo sutrikimams nustatyti ir į juos reaguoti;

4.

procedūros ir praktiniai metodai, skirti apsaugoti slaptą informaciją tiek atspausdintą, tiek elektronine forma;

5.

esamos apsaugos ir sekimo įrangos ir sistemų tipas ir jų priežiūros reikalavimai;

6.

procedūros, skirtos užtikrinti, kad būtų laiku pateikiami ir vertinami pranešimai, susiję su galimais apsaugos pažeidimais arba nerimą keliančiais apsaugos klausimais, ir

7.

procedūros, skirtos laive gabenamų pavojingų prekių ar pavojingų medžiagų, įskaitant jų laikymo vietą, sąrašui sudaryti, tvarkyti ir atnaujinti.

9.8 Likusioje šio punkto dalyje konkrečiai aptariamos tos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių galima imtis nustačius kiekvieną apsaugos lygį, susijusios su:

1.

laivo darbuotojų, keleivių, lankytojų ir kt. patekimu į laivą;

2.

laivo draudžiamosiomis zonomis;

3.

krovinių tvarkymu;

4.

laivo atsargų pristatymu;

5.

nelydimo bagažo tvarkymu, ir

6.

laivo apsaugos stebėjimu.

Patekimas į laivą

9.9 Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, apimančios visus LAV išvardytus pateikimo į laivą būdus. Jiems priskiriama:

1.

įlipimo kopėčios;

2.

įlipimo trapai;

3.

įlipimo rampos;

4.

durys, šoninės angos, langai ir liukai;

5.

švartavimo lynai ir inkarų grandinės, ir

6.

kranai ir kėlimo įranga.

9.10 Nagrinėjant kiekvieną iš jų, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos reikiamos vietos, kuriose turi būti taikomi patekimo apribojimai arba draudimai, galiojantys nustačius kiekvieną apsaugos lygį. Laivo apsaugos plane turi būti nustatytas kiekvienam apsaugos lygiui taikomas apribojimo arba draudimo tipas ir jų taikymo priemonės.

9.11 Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos kiekvienam apsaugos lygiui taikomos identifikavimo priemonės, reikalingos, kad būtų galima leisti asmenims patekti į laivą ir būti laive be apribojimų; tam gali reikėti sukurti tinkamą laivo personalo ir lankytojų identifikavimo sistemą, leidžiančią atlikti galutinį ir laikiną identifikavimą. Bet kuri laivo identifikavimo sistema turi būti derinama su sistema, taikoma uosto įrenginiui (terminalui), kai tai praktiškai įmanoma. Keleiviai turi turėti galimybę įrodyti savo tapatybę įlaipinimo talonais, bilietais ir t. t., bet jiems neturi būti leidžiama be priežiūros patekti į draudžiamąsias zonas. Laivo apsaugos plane turi būti išdėstytos nuostatos, užtikrinančios, kad identifikavimo sistemos būtų nuolat atnaujinamos ir kad už piktnaudžiavimą procedūromis būtų taikomos drausminės priemonės.

9.12 Asmenims, nenorintiems arba negalintiems įrodyti savo tapatybės ir (arba) patvirtinti savo apsilankymo tikslo, kai yra prašomi tai padaryti, neturi būti leista patekti į laivą, o apie jų mėginimus patekti į laivą turi būti pranešama atitinkamai LAP, KAP, uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnui (UĮAP) ir nacionalinėms arba vietos valdžios institucijoms, atsakingoms už apsaugą.

9.13 Laivo apsaugos plane turi būti nustatyta, kokiu periodiškumu turi būti taikomos patekimo kontrolės priemonės, ypač jei jos taikomos nereguliariai arba retkarčiais.

1 apsaugos lygis

9.14 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, skirtos kontroliuoti patekimą į laivą, ir jos gali būti:

1.

visų į laivą norinčių įlipti asmenų tapatybės tikrinimas ir priežasčių, kodėl jie nori patekti į laivą, nustatymas, pavyzdžiui, tikrinant priėmimo instrukcijas, keleivių bilietus, įlaipinimo talonus, darbų užsakymus ir t. t.;

2.

palaikydamas ryšį su uosto įrenginiu (terminalu), laivas turi užtikrinti, kad būtų paskirtos saugios zonos, kuriose gali būti atliekami žmonių, bagažo (įskaitant rankinį bagažą), asmeninių daiktų, transporto priemonių ir jų turinio patikrinimai ir kratos;

3.

palaikydamas ryšį su uosto įrenginiu (terminalu), laivas turi užtikrinti, kad tokiu dažnumu, kurio reikalauja laivo apsaugos planas, būtų atliekama transporto priemonių, kurias numatyta pakrauti į transportinius laivus, ro-ro tipo laivus ir kitus keleivinius laivus, krata prieš jas pakraunant;

4.

patikrintų asmenų ir jų asmeninių daiktų atskyrimas nuo nepatikrintų asmenų ir jų asmeninių daiktų;

5.

įlipančių keleivių atskyrimas nuo išlipančių;

6.

patekimo į laivą vietų, kurios turi būti saugomos arba prižiūrimos, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam patekimui į laivą, nustatymas;

7.

kelio užkirtimas į nelankomas zonas, esančias greta zonų, į kurias gali patekti keleiviai ir lankytojai, užrakinant arba kitomis priemonėmis, ir

8.

visam laivo personalui apsaugos instruktažų apie galimas grėsmes, pranešimo apie įtartinus asmenis, daiktus ar veiklą procedūras bei poreikį būti budriems rengimas.

9.15 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, gali būti atliekamos visų asmenų, norinčių patekti į laivą, kratos. Šių kratų, įskaitant atsitiktines, dažnumas turi būti nurodytas patvirtintame laivo apsaugos plane ir tam turi konkrečiai pritarti Administracija. Geriausia, jei šias kratas atlieka uosto įrenginys (terminalas) glaudžiai bendradarbiaudamas su laivu ir jos atliekamos netoli laivo. Neturi būti reikalaujama, kad laivo personalo nariai apieškotų savo kolegas ar jų asmeninius daiktus, nebent būtų akivaizdžių, grėsme saugumui grindžiamų, priežasčių tai daryti. Bet kuri krata turi būti atliekama taip, kad būtų visokeriopai atsižvelgiama į žmogaus teises ir būtų išsaugotas elementarus žmogaus orumas.

2 apsaugos lygis

9.16 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos norint apsisaugoti nuo padidėjusios pavojų saugumui keliančio incidento rizikos, kad būtų užtikrintas didesnis budrumas ir griežtesnė kontrolė, o tai gali būti daroma:

1.

skiriant daugiau personalo patruliuoti denio zonose tylos valandomis, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai patekti į laivą;

2.

mažinant patekimo į laivą vietų skaičių, nustatant, kurias reikia uždaryti, ir numatant priemones jas tinkamai apsaugoti;

3.

užkertant kelią patekti į laivą iš vandens, pavyzdžiui, drauge su uosto įrenginiu (terminalu) organizuojant patruliavimą kateriais;

4.

į krantą atgręžtoje laivo pusėje nustatant draudžiamąją zoną, glaudžiai bendradarbiaujant su uosto įrenginiu (terminalu);

5.

dažniau ir išsamiau tikrinant į laivą įlipančius žmones, įnešamus asmeninius daiktus, įvažiuojančias arba kraunamas transporto priemones;

6.

lydint lankytojus laive;

7.

rengiant papildomus specialius apsaugos instruktažus visam laivo personalui dėl visų nustatytų grėsmių, dar kartą pabrėžiant pranešimo apie įtartinus asmenis, daiktus ar veiklą procedūras ir akcentuojant didesnio budrumo poreikį, ir

8.

apieškant visą laivą arba kai kurias jo dalis.

3 apsaugos lygis

9.17 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis bei uosto įrenginiu (terminalu), ir tarp jų galima paminėti:

1.

patekimo apribojimas parenkant vieną kontroliuojamą patekimo į laivą vietą;

2.

leidimo patekti į laivą išdavimas tik į pavojų saugumui keliantį incidentą ar jo grėsmę reaguojančioms tarnyboms;

3.

nurodymai laive esantiems asmenims;

4.

įlaipinimo arba išlaipinimo laikinas sustabdymas;

5.

krovinių tvarkymo operacijų, pristatymo ir kt. laikinas sustabdymas;

6.

laivo evakuacija;

7.

laivo perkėlimas ir

8.

pasirengimas apieškoti visą laivą arba jo dalis.

Draudžiamosios zonos laive

9.18 Laivo apsaugos plane turi būti nurodytos visos draudžiamosios zonos, kurios turi būti nustatytos laive, nurodytas jų plotas, kiek laiko jos galioja, apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių reikia imtis kontroliuojant patekimą į jas, ir priemonės, kurių reikia norint kontroliuoti jose vykdomą veiklą. Draudžiamųjų zonų paskirtis yra:

1.

užkirsti kelią neteisėtai patekti;

2.

apsaugoti keleivius, laivo personalą ir uosto įrenginių (terminalų) ar kitų tarnybų personalą, turintį leidimą būti laive;

3.

apsaugoti svarbias apsaugos zonas laive ir

4.

apsaugoti krovinį ir laivo atsargas nuo neteisėtų veiksmų.

9.19 Laivo apsaugos planas turi užtikrinti, kad būtų nustatyta aiški tvarka ir praktinės priemonės patekimui į visas draudžiamąsias zonas kontroliuoti.

9.20 Laivo apsaugos plane turi būti numatyta, kad visos draudžiamosios zonos turi būti aiškiai pažymėtos, nurodant, kad galimybės patekti į šias zonas yra ribojamos ir kad buvimas zonoje be leidimo yra apsaugos pažeidimas.

9.21 Draudžiamosios zonos gali būti:

1.

navigacinis tiltelis, A kategorijos mašinų skyriai ir kiti kontrolės punktai, apibūdinti II-2 skyriuje;

2.

skyriai, kuriuose yra apsaugos ir stebėjimo įranga ir sistemų bei jų valdymo įrenginiai ir apšvietimo sistemos valdymo įrenginiai;

3.

ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemos ir kiti panašūs skyriai;

4.

skyriai, iš kurių galima prieiti prie geriamojo vandens cisternų, siurblių arba kolektorių;

5.

skyriai, kuriuose yra pavojingų prekių ar pavojingų medžiagų;

6.

skyriai, kuriuose yra krovinių siurbliai ir jų valdymo įrenginiai;

7.

krovinių skyriai ir skyriai, kuriuose laikomos laivo atsargos;

8.

įgulos gyvenamosios patalpos ir

9.

visi kiti skyriai, kuriuos atlikdamas laivo apsaugos vertinimą nustato KAP ir į kuriuos patekimas turi būti ribojamas norint apsaugoti laivą.

1 apsaugos lygis

9.22 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos draudžiamosioms zonoms, tarp kurių gali būti:

1.

patekimo vietų rakinimas arba jų apsauga;

2.

sekimo įrangos naudojimas zonoms stebėti;

3.

sargai arba patruliavimas ir

4.

automatinių įsibrovimų aptikimo prietaisų naudojimas norint įspėti laivo personalą apie patekimą be leidimo.

2 apsaugos lygis

9.23 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, patekimo į draudžiamąsias zonas stebėjimo ir kontrolės dažnumas ir intensyvumas turi būti padidintas, kad į jas patektų tik įgalioti asmenys. Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, tarp jų gali būti šios:

1.

draudžiamųjų zonų, kurios ribojasi su patekimo į laivą vietomis, nustatymas;

2.

nuolatinis sekimo įrangos stebėjimas, ir

3.

papildomo personalo skyrimas saugoti draudžiamąsias zonas ir jose patruliuoti.

3 apsaugos lygis

9.24 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginiu (terminalu), tarp kurių gali būti šios:

1.

nustatomos papildomos draudžiamosios laivo zonos, esančios netoli tos vietos, kur įvyko pavojų saugumui keliantis incidentas, arba toje vietoje, kur, kaip manoma, gali kilti grėsmė saugumui, ir

2.

draudžiamųjų zonų apieškojimas atliekant bendrą laivo patikrinimą.

Krovinių tvarkymas

9.25 Apsaugą užtikrinančios priemonės, susijusios su krovinių tvarkymu, turi:

1.

užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, ir

2.

užkirsti kelią tam, kad į laivą nebūtų priimami ir laive saugomi kroviniai, kurių nėra numatyta vežti.

9.26 Tarp apsaugą užtikrinančių priemonių, iš kurių kai kurias gali reikėti taikyti palaikant ryšį su uosto įrenginiu (terminalu), turi būti krovinių sąrašo tikrinimo procedūros patekimo į laivą vietose. Kai krovinys jau yra laive, turi išlikti galimybė nustatyti, ar buvo leista pakrauti jį į laivą. Be to, reikia parengti apsaugos priemones, skirtas užtikrinti, kad į laivą pakrautas krovinys būtų apsaugotas nuo neteisėtų veiksmų.

1 apsaugos lygis

9.27 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos tvarkant krovinius, tarp jų gali būti šios:

1.

eilinis krovinių, krovinių transporto vienetų ir krovinių skyrių tikrinimas prieš atliekant krovos operacijas arba jų metu;

2.

patikrinimai, norint įsitikinti, ar kraunamas krovinys atitinka krovinio dokumentus;

3.

įsitikinimas, palaikant ryšį su uosto įrenginiu (terminalu), kad transporto priemonės, kurios bus kraunamos į transportinius, ro-ro tipo ir keleivinius laivus, būtų tikrinamos prieš kraunant tokiu periodiškumu, kurio reikalaujama laivo apsaugos plane, ir

4.

plombų ir kitų priemonių, skirtų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, tikrinimas.

9.28 Krovinius galima tikrinti šiomis priemonėmis:

1.

atliekant vizualinę ir fizinę apžiūrą, ir

2.

naudojant skenavimo ar aptikimo įrangą, mechaninius prietaisus arba šunis.

9.29 Kai kroviniai pervežami reguliariai ar daug kartų, KAP arba LAP, pasitarę su uosto įrenginiu (terminalu), su ekspeditoriais ar kitais už šiuos krovinius atsakingais asmenimis, gali susitarti dėl tikrinimo kitoje vietoje, dėl plombavimo, grafikų sudarymo, pagrindžiančių dokumentų ir t. t. Apie šiuos susitarimus reikia pranešti atitinkamam UĮAP ir gauti jo pritarimą.

2 apsaugos lygis

9.30 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti nustatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos kraunant krovinį, tarp jų gali būti:

1.

išsamus krovinių, krovinių transporto vienetų ir krovinių skyrių tikrinimas;

2.

sugriežtinti tikrinimai norint įsitikinti, ar kraunami tik numatyti kroviniai;

3.

suintensyvintas transporto priemonių, kurios bus kraunamos į transportinius, ro-ro tipo ir keleivinius laivus, tikrinimas, ir

4.

dažnesnis ir išsamesnis plombų ar kitų priemonių, skirtų užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, tikrinimas.

9.31 Išsamus krovinių tikrinimas gali būti atliekamas šiomis priemonėmis:

1.

dažniau ir išsamiau atliekant vizualinę ir fizinę apžiūrą;

2.

dažniau naudojant skenavimo ar aptikimo įrangą, mechaninius prietaisus arba šunis, ir

3.

derinant padidintą apsaugą užtikrinančias priemones su ekspeditoriumi ar kita atsakinga šalimi vadovaujantis pasiektu susitarimu ir nustatytomis procedūromis.

3 apsaugos lygis

9.32 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginiu (terminalu), tarp jų gali būti šios:

1.

krovinių pakrovimo ir iškrovimo laikinas sustabdymas, ir

2.

laive esančių pavojingų prekių ir medžiagų aprašo bei jų vietos tikrinimas.

Laivo atsargų pristatymas

9.33 Apsaugą užtikrinančios priemonės, susijusios su laivo atsargų pristatymu, turi:

1.

užtikrinti, kad būtų tikrinamos laivo atsargos ir įsitikinama, ar nepažeista jų pakuotė;

2.

užkirsti kelią tam, kad laivo atsargos nebūtų priimamos jų nepatikrinus;

3.

užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams, ir

4.

užkirsti kelią atsargų priėmimui, jei jos neužsakytos.

9.34 Jei laivai reguliariai naudojasi uosto įrenginiu (terminalu), gali būti naudinga nustatyti procedūras, susijusias su laivu, jo tiekėjais ir uosto įrenginiu (terminalu), kurios apimtų pranešimus apie atsargų pristatymą, laiką ir dokumentus. Visada turi būti numatytas tam tikras būdas įrodyti, kad laivas užsakė atsargas, kurios yra pristatomos.

1 apsaugos lygis

9.35 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos pristatant laivo atsargas; jos gali apimti:

1.

tikrinimą norint įsitikinti prieš kraunant į laivą, ar atsargos atitinka užsakymą, ir

2.

užtikrinimą, kad laivo atsargos būtų nedelsiant saugiai sukrautos.

2 apsaugos lygis

9.36 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos laivo atsargų pristatymo metu, – tikrinant atsargas prieš priimant jas į laivą ir intensyvinant tikrinimus.

3 apsaugos lygis

9.37 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginiu (terminalu), tarp jų gali būti šios:

1.

išsamesnis laivo atsargų tikrinimas;

2.

pasirengimas apriboti arba laikinai sustabdyti laivo atsargų tvarkymą, ir

3.

atsisakymas priimti laivo atsargas į laivą.

Nelydimo bagažo tvarkymas

9.38 Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos nelydimam bagažui (t. y. bet kokiam bagažui, įskaitant asmeninius daiktus, kurie tikrinimo ar kratos metu nėra su keleiviu arba laivo įgulos nariu) identifikuoti prieš priimant į laivą ir tinkamai patikrinti, įskaitant kratą. Nenumatyta, kad šį bagažą tikrintų ir laivas, ir uosto įrenginys (terminalas), o tais atvejais, kai ir vienas, ir kitas turi tinkamos įrangos, atsakomybė už tikrinimą turi tekti uosto įrenginiui (terminalui). Būtinas glaudus bendradarbiavimas su uosto įrenginiu (terminalu) ir reikia imtis priemonių, kad nelydimas bagažas po patikrinimo būtų saugiai tvarkomas.

1 apsaugos lygis

9.39 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos kraunant nelydimą bagažą, norint užtikrinti, kad būtų tikrinama ir apieškoma iki 100 procentų (imtinai) nelydimo bagažo, įskaitant galimą peršvietimą rentgeno įranga.

2 apsaugos lygis

9.40 Kai yra nustatytas 2 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos papildomos apsaugą užtikrinančios priemonės, taikomos kraunant nelydimą bagažą, norint užtikrinti, kad rentgeno įranga būtų peršviečiama iki 100 procentų (imtinai) nelydimo bagažo.

3 apsaugos lygis

9.41 Kai yra nustatytas 3 apsaugos lygis, laivas turi laikytis instrukcijų, kurias pateikia į pavojų saugumui keliantį incidentą arba jo grėsmę reaguojančios tarnybos. Laivo apsaugos plane turi būti išsamiai išdėstytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurių gali imtis laivas glaudžiai bendradarbiaudamas su reagavimo tarnybomis ir uosto įrenginiu (terminalu), tarp jų gali būti:

1.

išsamesnis šio bagažo tikrinimas, pavyzdžiui, peršvietimas rentgeno įranga bent dviem skirtingais kampais;

2.

pasirengimas apriboti arba laikinai sustabdyti nelydimo bagažo krovimą, ir

3.

atsisakymas priimti nelydimą bagažą į laivą.

Laivo apsaugos stebėjimas

9.42 Laive turi būti galimybė stebėti laivą, laive esančias draudžiamąsias zonas ir zonas aplink laivą. Taip stebėti leidžia naudojamas:

1.

apšvietimas;

2.

budėtojai, apsaugos darbuotojai ir denio stebėtojai, įskaitant patrulius, ir

3.

automatiniai įsibrovimo aptikimo prietaisai ir sekimo įranga.

9.43 Naudojami automatiniai įsibrovimo aptikimo prietaisai turi įjungti garsinį ir (arba) vaizdinį pavojaus signalą toje vietoje, kurioje nuolat būna žmonių arba kuri yra nuolat stebima.

9.44 Laivo apsaugos plane turi būti nustatytos kiekvienam apsaugos lygiui reikalingos procedūros ir įranga bei priemonės, užtikrinančios, kad stebėjimo įranga galės veikti nepertraukiamai, atsižvelgiant į galimą oro sąlygų arba elektros energijos tiekimo sutrikimo poveikį.

1 apsaugos lygis

9.45 Kai yra nustatytas 1 apsaugos lygis, laivo apsaugos plane turi būti numatytos apsaugą užtikrinančios priemonės, kurias taikant gali būti derinamas apšvietimas, budėtojų, apsaugos darbuotojų arba apsaugos ir sekimo įrangos naudojimas, kad laivo apsaugos personalas galėtų stebėti visą laivą apskritai ir ypač užtvaras bei draudžiamąsias zonas.

9.46 Tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui, kai yra vykdomi laivo/uosto sąveikos darbai arba prireikus, kai laivas stovi uosto įrenginyje (terminale) arba išmetęs inkarą, laivo denis ir patekimo į laivą vietos turi būti apšviesti. Prireikus, laivui plaukiant, jame turi būti naudojamas didžiausias galimas apšvietimas, netrukdantis saugiai laivybai ir nustatytas atsižvelgiant į galiojančias Tarptautinių taisyklių susidūrimams jūroje išvengti nuostatas. Nustatant tinkamą apšvietimo stiprumą ir vietą, reikia atsižvelgti į toliau išvardytus aspektus:

1.

laivo personalas turi gebėti pastebėti ne laive, nuo kranto ir iš jūros pusės atliekamus veiksmus;

2.

turi būti apšviesta laivo ir aplink laivą esanti teritorija;

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).