LegalizeLietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymas
Žemės konsolidacijos projektų ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Vyriausybė. Kitų žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Žemės ūkio ministerija.
38 straipsnis. Žemėtvarkos schemos
Žemėtvarkos schemų rengimą pagal valstybės ir savivaldybių institucijų prašymus organizuoja apskričių viršininkai. Kai žemėtvarkos schemai įgyvendinti būtina keisti savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, schemos rengimui turi pritarti savivaldybės taryba.
Žemėtvarkos schemose gali būti planuojama:
1) administracinių vienetų ribų ir miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribų pakeitimai;
2) kaimo gyvenamųjų vietovių ribų nustatymas;
3) teritorijos zonavimas pagal ūkinės veiklos kryptis, geriausiai atitinkančias vietovės gamtines ir ūkines sąlygas, numatant žemės ūkio veiklai naudotinas teritorijas, nepalankias ūkininkauti teritorijas ir teritorijas, kuriose žemę tikslinga apsodinti mišku;
4) gamtinio karkaso lokalizavimas ir ūkinės veiklos apribojimai, susiję su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu ir bendrųjų planų sprendinių įgyvendinimu;
5) melioracijos sistemų statybos ir rekonstrukcijos poreikis;
6) vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymas ir papildymas;
7) ūkių žemėvaldų perspektyvinės ribos.
Žemėtvarkos schemos rengiamos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
39 straipsnis. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija, o kai kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjai parenkami Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės savininkai.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projekte numatoma:
1) kraštovaizdžio formavimo priemonės;
2) žemės ūkio naudmenų dirvožemių apsaugos ir gerinimo priemonės;
3) žemės ūkio veiklai reikalingų ir numatomų statinių bei įrenginių išdėstymas;
4) ūkių žemėvaldų ribos;
5) pagrindinių vidaus kelių, kurių reikia žemės ūkio veiklai, išdėstymas;
6) melioracijos statinių statyba, rekonstrukcija ir remontas;
7) žemės plotai, kuriuos tikslinga apsodinti mišku;
8) panašias savybes turinčių žemės ūkio naudmenų sklypų (agroūkinių sklypų) formavimas ir rekomenduojamo jų naudojimo nustatymas, kai projektas rengiamas ūkio žemėvaldos teritorijai tvarkyti.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme numatytos paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai priemonės turi būti derinamos su kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, kai jose numatoma:
1) konkurencingų ūkių žemėvaldų formavimas;
2) žemės ūkio naudmenų gerinimas;
3) apželdinimas mišku, kitos kraštovaizdžio formavimo priemonės ir gamtos išteklių apsauga;
4) ekologinis ūkininkavimas;
5) kaimo infrastruktūros plėtra;
6) alternatyvi žemės ūkio veikla.
40 straipsnis. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės žemės sklypai, o savivaldybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų – savivaldybės taryba arba jos pavedimu administracijos direktorius. Prašymus leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas projektų organizatoriai paduoda apskrities viršininkui. Šis priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą. Valstybinės žemės sklypų pertvarkymo projektai rengiami apskrities viršininkui priėmus sprendimą rengti žemės sklypo pertvarkymo projektą.
Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:
1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas;
2) atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka;
3) žemės sklypų amalgamacija atliekama tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.
Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:
1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą organizavę asmenys;
2) projekto viešas svarstymas organizuojamas Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka;
3) projektą tvirtina apskrities viršininkas po to, kai jį nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.
Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.
Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų amalgamacija gali būti atliekama nerengiant žemės sklypų pertvarkymo projekto. Atvejus, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustato Žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Sprendimą dėl šių amalgamacijos būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus priima apskrities viršininkas.
Pagal žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.
41 straipsnis. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys, jų teisės ir pareigos
Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengia juridiniai asmenys, turintys Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos išduotas licencijas rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus. Šie reikalavimai netaikomi Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus.
Licencijų rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Licencija rengti žemėtvarkos planavimo dokumentus išduodama juridiniams asmenims, kurių specialistai, atsakingi už žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą, turi aukštąjį išsimokslinimą ir atitinka Vyriausybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Kai licencija išduodama rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus ir žemėtvarkos schemas, specialistai, atsakingi už šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos, geografijos arba kraštotvarkos išsimokslinimą. Kai licencija išduodama rengti žemėvaldų projektus (planus), specialistai, atsakingi už šių projektų (planų) rengimą, privalo turėti aukštąjį žemėtvarkos arba geodezijos išsimokslinimą.
Žemėvaldų projektus (planus) įgyvendina asmenys, turintys Geodezijos ir kartografijos įstatymo nustatyta tvarka išduotas licencijas atlikti Nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus.
Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantys ir įgyvendinantys asmenys turi teisę:
1) pranešę žemės savininkui ir kitam naudotojui vaikščioti, važinėti nepadarant žalos, matuoti, prireikus statyti riboženklius, tyrinėti dirvožemį teritorijose, kurioms rengiami projektai, kai to reikia kartografinei medžiagai ir žemės informacinės sistemos duomenims parengti arba patikslinti, žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti. Apie numatomus žemėtvarkos darbus bei jų atlikimo laiką žemės savininkams ir kitiems naudotojams pranešama raštu prieš 5 dienas iki numatytų darbų pradžios, o privačioje žemėje šie darbai gali būti vykdomi tik gavus žemės savininko ir kito naudotojo sutikimą. Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus, šis sutikimas nereikalingas;
2) teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės įmonių bei valstybės ir savivaldybių institucijų projektavimo darbams reikiamus teritorijų planavimo dokumentus ar jų kopijas, Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, georeferencinius duomenis.
42 straipsnis. Žemėtvarkos darbų finansavimas
Žemėtvarkos schemų rengimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, jeigu šios schemos reikalingos Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatyme nustatytiems tikslams įgyvendinti.
Žemės sklypų pertvarkymo projektai rengiami projektą organizavusių asmenų lėšomis.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai rengiami valstybės ar savivaldybės institucijų arba įstaigų, kurios suinteresuotos žemės paėmimu visuomenės poreikiams, užsakymu iš šioms institucijoms skiriamų biudžeto lėšų.
Žemės konsolidacijos projektai rengiami valstybės biudžeto lėšomis, taip pat gali būti finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą finansuoja šių projektų rengimo organizatoriai. Šie projektai gali būti finansuojami ir iš Europos Sąjungos lėšų.
43 straipsnis. Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra
Valstybinė žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra – tai šių dokumentų rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontrolė bei sprendinių tikrinimas pagal teisės aktų reikalavimus.
Valstybinės žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
Valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atlieka:
1) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, išskyrus tuos, kurių organizatorius yra apskrities viršininkas, ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – apskrities viršininkas;
2) žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų, savivaldybių teritorijų žemėtvarkos schemų ir žemės sklypų pertvarkymo projektų, kurių rengimo organizatorius yra apskrities viršininkas, žemės konsolidacijos projektų ir apskričių teritorijų žemėtvarkos schemų – Vyriausybės įgaliotos institucijos.
44 straipsnis. Ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas ir dėl netinkamai parengtų ar įgyvendintų žemėtvarkos planavimo dokumentų atsiradusios žalos atlyginimas
Ginčai dėl apskričių viršininkų ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjai įstatymų ir (ar) sutartyje dėl žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir įgyvendinimo nustatyta tvarka privalo atlyginti žemės savininkui ar kitam naudotojui žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų rengiant arba įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą. Žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina valstybė. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės institucijų veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentus, atlygina savivaldybė.
Žemės savininkas ar kitas naudotojas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės ar savivaldybės institucijos veiksmų rengiant ar įgyvendinant žemėtvarkos planavimo dokumentą, atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, arba reikalauti atlyginti žalą teismo tvarka. Į instituciją, priėmusią sprendimą patvirtinti žemėtvarkos planavimo dokumentą, asmuo turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis asmuo sužinojo apie žalos atsiradimą. Ginčai dėl žalos dydžio ir atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka sprendžiami teisme.
VIII skyrius
Žemės paėmimas visuomenės poreikiams
45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų ar savivaldybės tarybų arba jų įgaliotų institucijų ar įstaigų prašymą, kai ši žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus reikalinga:
1) krašto ir valstybės sienos apsaugai;
2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams;
3) valstybiniams geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti;
4) gyvenamųjų vietovių socialinei infrastruktūrai plėsti;
5) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui;
6) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti;
7) savivaldybių funkcijoms atlikti;
8) bendram (viešam) naudojimui;
9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams;
10) įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.
46 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka
Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, pateikdama apskrities viršininkui prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, kartu raštu praneša žemės savininkui apie tokio prašymo pateikimą ir nurodo konkrečius tikslus, kuriems numatoma panaudoti paimamą visuomenės poreikiams žemę. Apskrities viršininkas, išnagrinėjęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, prieš priimdamas sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, turi išnagrinėti galimybę su žemės sklypo, numatomo paimti visuomenės poreikiams, savininku sudaryti valstybinės žemės mainų į privačią žemę sutartį pagal šio Įstatymo 11 straipsnį. Jeigu su žemės sklypo, numatomo panaudoti visuomenės poreikiams, savininku per mėnesį nuo pasiūlymo raštu jam pateikimo dienos nesusitariama sudaryti mainų sutartį arba apskrities viršininkas nustato, kad mainų sutartį sudaryti netikslinga, apskrities viršininkas priima motyvuotą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą arba prašymo netenkinti ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nepradėti. Apie apskrities viršininko sprendimą per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo raštu pranešama žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui, institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad pradėta žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Apskrities viršininko sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
Apskrities viršininkui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas. Jeigu reikia, projekto rengimo metu atliekamas privačios ir valstybinės žemės sklypo padalijimas atskiriant paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypo dalį. Šie žemėtvarkos darbai atliekami šio Įstatymo 48 straipsnyje nustatyta tvarka, o duomenis apie padalytą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikia apskrities viršininkas, pranešęs apie tai žemės sklypo savininkui ir kitam naudotojui.
Po to, kai yra priimtas sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, žemės savininkas neturi teisės jos perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą.
Apskrities viršininkas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą bei sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio, sudarytą tarp privačios žemės savininko, kito žemės naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos. Sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodoma paimamo žemės sklypo vertė ir su žemės paėmimu susiję nuostoliai bei atlyginimo būdas. Šis sprendimas per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo išsiunčiamas institucijai, suinteresuotai žemės sklypo paėmimu, ir registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, žemės sklypo savininkui, taip pat Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui. Šis Nekilnojamojo turto registre padaro žymą, kad priimtas sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams.
Nuostolius, patirtus dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitus nuostolius privačios žemės savininkams ir kitiems žemės naudotojams atlygina prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija tarpusavio sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartis pridedama prie apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Joje nustatytų nuostolių, patirtų dėl žemės sklypo ir ant jo statomų ar jau pastatytų statinių, žemės sklype esančių sodinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat kitų atlyginamų nuostolių dydis negali būti didesnis negu apskaičiuotas šio Įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka. Sutartyje taip pat turi būti aptartas klausimas dėl daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir atsiskaitymo su daiktinių teisių turėtojais.
Jeigu žemės savininkas ar kitas žemės naudotojas nesusitaria su prašymą pateikusia institucija dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę būdo ir dydžio, apskrities viršininkas pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Jame nustato paimamo žemės sklypo vertę ir su žemės paėmimu susijusius nuostolius, apskaičiuotus šio Įstatymo 47 straipsnio nustatyta tvarka, nurodo atlyginimo būdą – kompensaciją pinigais.
Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjami teisme.
47 straipsnis. Atlyginimas už žemę, paimamą visuomenės poreikiams
Paimant privačios žemės sklypą visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama pinigais rinkos kaina arba šalių sutarimu suteikiamas lygiavertis žemės sklypas tos pačios apskrities teritorijoje, taip pat žemės savininkui ar kitam naudotojui atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė, šiame žemės sklype esančių sodinių, miško medynų tūrio, negauto derliaus bei įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijos ir miško auginimui vertė ir suteikiamo lygiaverčio žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą, išskyrus paimamo ir vietoj jo suteikiamo lygiaverčio žemės ūkio paskirties žemės sklypo vertes, kurioms apskaičiuoti taikomas naudojimo pajamų vertės metodas. Paimamo žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nustatytą iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, tai už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodą.
Sprendimą suteikti lygiavertį žemės sklypą apskrities viršininkas priima kartu su sprendimu paimti žemę visuomenės poreikiams.
Jeigu sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams priimtas ne sutarties, nurodytos 46 straipsnio 6 dalyje, pagrindu, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ar kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 3 mėnesius nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos turi kreiptis į teismą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo, atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemę dydžio nustatymo bei daiktinių teisių, nustatytų į paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą, panaikinimo ir atsiskaitymo su tokių daiktinių teisių turėtojais.
Teismas, išsprendęs klausimą dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir nustatęs, kad sprendimas priimtas teisėtai, bet neišsprendęs ginčo dėl atlyginimo dydžio, pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens prašymą ir atsižvelgdamas į paimto visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbą, pasibaigus teismo sprendimo dėl apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo apskundimo terminui, gali leisti žemės paėmimu suinteresuotai institucijai iki ginčo dėl atlyginimo dydžio išsprendimo pervesti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytą pinigų sumą į žemės savininko ar kito naudotojo vardu atidarytą sąskaitą arba, jeigu tokia sąskaita nežinoma ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo negali atidaryti kitos sąskaitos paimamo žemės sklypo savininko ar kito naudotojo vardu, į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams.
Jei teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertę bei patirtų nuostolių dydį, nei nurodyta sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams, už paimtą visuomenės poreikiams žemę, taip pat su daiktinių teisių, nustatytų į paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą, turėtojais atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
Prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusiai institucijai atsiskaičius su paimamos žemės savininku ar kitu naudotoju pagal sutartį dėl atlyginimo būdo ir dydžio už žemę, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoja Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę. Jeigu ginčas dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams teisėtumo ir atlyginimo dydžio nagrinėjamas teisme, apskrities viršininkas paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę gali įregistruoti tik po to, kai prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusi institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ar kitu naudotoju, išskyrus atvejus, kai teismas savo sprendimu leidžia paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinę žemę iki ginčo dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemę išsprendimo. Nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą žemę pereina valstybei nuo žemės sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momento.
Visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip valstybinė žemė, perduodamas neatlygintinai naudotis arba išnuomojamas šio Įstatymo 8 ar 9 straipsnio nustatyta tvarka.
Jeigu išnuomota arba perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė numatoma naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei sodinių vertė ir dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams patirti nuostoliai žemės nuomininkams ar kitiems naudotojams atlyginami pagal šį straipsnį. Valstybinės žemės nuomos ar panaudos sutartis nutraukiama tik šio straipsnio nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės nuomininku ar kitu naudotoju.
48 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektai
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą ir įgyvendinimą savo lėšomis organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, kai šią žemę reikia naudoti visuomenės poreikiams. Prašymus paimti žemę visuomenės poreikiams projektų organizatoriai paduoda apskrities viršininkui, o šis, priėmęs sprendimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios, išduoda planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos tais atvejais, kai paimamas visuomenės poreikiams žemės sklypas nebuvo suformuotas detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente.
Valstybės ir savivaldybių institucijos, gavusios apskrities viršininko išduotas planavimo sąlygas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektui rengti, Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parenka žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėją ir su juo sudaro sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte, jeigu tai nebuvo numatyta detaliajame arba specialiajame teritorijų planavimo dokumente, nustatomos numatomo paimti žemės sklypo ribos, atliekami turto vertinimo darbai ir numatomi žemės tvarkymo darbai, susiję su žemės paėmimu visuomenės poreikiams:
1) žemės sklypų, kuriuos reikia pertvarkyti, juos arba jų dalį paimant visuomenės poreikiams, padalijimas, atidalijimas, sujungimas ar amalgamacija, šių žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymas;
2) žemės sklypų, kuriais numatoma atlyginti už paimamą visuomenės poreikiams žemę, formavimas laisvoje valstybinėje žemėje;
3) naujų kelių projektavimas, melioracijos sistemų pertvarkymas, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymas arba pakeitimas, taip pat siūlomų žemės servitutų projektavimas.
Rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, atsižvelgiama į privačios žemės savininkų, kurių žemę numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, pageidavimus dėl žemės sklypų, suteikiamų nuosavybėn atlyginant už paimamą visuomenės poreikiams žemę, vietos.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus apskrities viršininkas tvirtina po to, kai juos nustatyta tvarka patikrina valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekanti institucija.
Pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.
IX skyrius
Žemės sklypų konsolidacija
49 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų parengiamieji darbai
Žemės konsolidacijos projektų rengimą organizuoja apskrities viršininkas.
Prašymus rengti žemės konsolidacijos projektą žemės savininkai, valstybinės žemės patikėtiniai paduoda apskrities viršininkui. Nustatęs, kad rengti projektą pageidauja ne mažiau kaip 5 žemės sklypų savininkai ar valstybinės žemės patikėtiniai, apskrities viršininkas numato preliminarią teritoriją žemės konsolidacijos projektui rengti, nustato šioje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkus, valstybinės žemės patikėtinius ir kitus naudotojus bei organizuoja šios vietovės žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimą. Į susirinkimą žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai kviečiami raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki susirinkimo dienos. Tuo atveju, kai numatomų konsoliduoti valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra apskrities viršininkas, jis priima sprendimą dėl tikslingumo konsoliduoti valstybinės žemės sklypus ir susirinkimo organizavimo. Susirinkime:
1) pagrindžiamas žemės konsolidacijos projekto rengimo poreikis;
2) nustatomi žemės sklypai, kuriuos numatoma pertvarkyti pagal žemės konsolidacijos projektą. Susirinkimas negali priimti sprendimo dėl žemės sklypo pertvarkymo, jei tam prieštarauja žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis;
3) nustatomi asmenų, susirinkimo įgaliotų spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus, įgaliojimai, rinkimo tvarka, atstovavimo kvotos ir sąlygos;
4) išrenkami asmenys, susirinkimo įgalioti spręsti žemės konsolidacijos projekto rengimo organizacinius klausimus.
Susirinkimo sprendimai teisėti, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai žemės sklypų savininkų bei valstybinės žemės patikėtinių ir šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip pusė dalyvavusių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių.
Po susirinkimo žemės savininkai ne vėliau kaip per vieną mėnesį sudaro preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, pagal kurią įsipareigoja per 3 mėnesius nuo žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo sudaryti pagrindinę – žemės konsolidacijos (kompleksinę mainų) sutartį. Teritorija, apimanti numatomus konsoliduoti žemės sklypus, dėl kurių sudaroma preliminari žemės konsolidacijos sutartis, turi būti ne mažesnė kaip 100 ha. Sudarant preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Preliminarioje žemės konsolidacijos sutartyje turi būti nurodomi:
1) žemės sklypai, kurie bus mainomi pagal pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį, mainomų žemės sklypų pagrindiniai kadastro duomenys;
2) nuostata, jog šie žemės sklypai bus mainomi į žemės sklypus, suprojektuotus pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais. Mainomų žemės sklypų vertės skirtumas turi būti atlyginamas žemės konsolidacijos sutartyje nustatyta tvarka;
3) preliminarios žemės konsolidacijos sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka bei nuostolių dėl nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę žemės konsolidacijos sutartį atlyginimo tvarka.
Apskrities viršininkas tvirtina teritorijos žemės konsolidacijos projektui rengti ribas ir su savivaldybės vykdomąja institucija suderintas planavimo sąlygas, taip pat priima sprendimą rengti žemės konsolidacijos projektą. Projektuojamai teritorijai priskiriama žemė, kurios savininkai sudarė preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, žemė, kurios savininkai nesudarė preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet pageidauja parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, bei apskrities viršininko parinkti laisvos valstybinės žemės sklypai.
Žemės konsolidacijos projekto rengėją apskrities viršininkas parenka Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.
50 straipsnis. Žemės vertinimas
Žemė, kurioje rengiamas žemės konsolidacijos projektas, turi būti įvertinama iki pasiūlymo dėl projekto sprendinių parengimo. Žemės vertinimą atlieka projekto rengėjas.
Vertinama žemė suskaidoma į atskirus vienodo naudojimo būdo ir vienodų savybių žemės plotus, kurie pažymimi žemės vertinimo plane. Žemės vertinimo plano pagrindu apskaičiuojama kiekvieno esamo ar suprojektuoto žemės sklypo vertė. Žemės vertinimo plano rengimo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
Žemės vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.
Žemės vertinimo planui turi pritarti visi vertinamoje teritorijoje esančių ir numatomų pertvarkyti žemės sklypų savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai. Ginčai dėl žemės vertinimo sprendžiami teismo tvarka.
51 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų rengimas
Pradėjęs rengti žemės konsolidacijos projektą, jo rengėjas organizuoja žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimus. Žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių susirinkimams pirmininkauja susirinkimo dalyvių išrinktas asmuo. Susirinkimo sprendimai teisėti, kai šiems sprendimams pritaria ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai visų žemės konsolidacijos projekto teritorijai priskirtų žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių. Susirinkimas turi teisę priimti sprendimus šiais žemės konsolidacijos projekto rengimo klausimais:
1) dėl žemės vertinimo;
2) dėl projektuojamų bendro naudojimo kelių bei servituto teise naudojamų kelių išdėstymo;
3) dėl projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų pertvarkymo;
4) dėl kadastrinių matavimų darbų laiko ir žemės naudojimo pagal pertvarkytus žemės sklypus pradžios;
5) dėl bendrų teritorijos tvarkymo darbų įgyvendinant projekto sprendinius;
6) kitais su projekto rengimu susijusiais klausimais.
Žemės konsolidacijos projekto rengimo metu teritorija kompleksiškai pertvarkoma numatant žemės sklypų vietos ir (ar) ribų pakeitimą, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio nustatymą ir pakeitimą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą ir pakeitimą, kelių išdėstymą.
Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė.
Žemės konsolidacijos projektas svarstomas viešai Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl rengiamo žemės konsolidacijos projekto žemės savininkai ir valstybinės žemės patikėtiniai apskrities viršininkui ir Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai gali pateikti iki projekto viešo svarstymo pabaigos.
Žemės konsolidacijos projektą tvirtina apskrities viršininkas. Apskrities viršininko sprendimas dėl žemės konsolidacijos projekto patvirtinimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui.
52 straipsnis. Žemės konsolidacijos projektų įgyvendinimas
Žemės konsolidacijos projekte suprojektuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje atliekant kadastrinius matavimus.
Žemės sklypų, pertvarkytų pagal žemės konsolidacijos projektą, savininkai ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo projekto patvirtinimo sudaro žemės konsolidacijos sutartį. Sudarant tokią sutartį, valstybei atstovauja apskrities viršininkas. Sutartyje turi būti nurodyta:
1) žemės sklypų savininkų, tarp jų ir valstybės, mainomi žemės sklypai ir vietoj jų šiems asmenims suprojektuoti lygiaverčiai žemės sklypai bei jų kadastro duomenys;
2) pagal patvirtintą žemės konsolidacijos projektą suformuoti žemės sklypai, į kuriuos mainomi konkrečių žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių turimi žemės sklypai. Mainomų valstybinės žemės sklypų ir suformuotų žemės sklypų vertė negali skirtis daugiau kaip 5 procentais;
3) įsipareigojimai dėl mainomų žemės sklypų vertės skirtumo atlyginimo;
4) žemės sklypų savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių įsipareigojimai pradėti naudoti pertvarkytus žemės sklypus nustatytais terminais.
Žemės konsolidacijos sutarties sudarymo tvarką nustato Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
Kai asmenys, kurie buvo sudarę preliminarią žemės konsolidacijos sutartį, nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, apskrities viršininkas priima sprendimą parengtą projektą patikslinti. Asmenys, kurie nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti žemės konsolidacijos sutartį, kompensuoja padarytus nuostolius pagal preliminarią žemės konsolidacijos sutartį.
Žemės konsolidacijos projekte suprojektuotus žemės sklypus paženklinus vietovėje ir sudarius žemės konsolidacijos sutartį, Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka pagal žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių prašymus vienu metu išregistruojami žemės savininkų ir valstybinės žemės patikėtinių pagal žemės konsolidacijos sutartį perduoti kitų sutarties šalių nuosavybėn žemės sklypai bei teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai bei įregistruojami šių asmenų pagal minėtą sutartį jiems perduoti žemės konsolidacijos projekte suformuoti žemės sklypai ir teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai.
Žemės sklypų savininkai, nesudarę preliminarios žemės konsolidacijos sutarties, bet pageidaujantys parduoti žemės sklypus (jų dalis) žemės konsolidacijos projekto rengimo metu, žemės sklypus parduoda laikydamiesi šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę.
X skyrius
Baigiamosios nuostatos
53 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimus
Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šio Įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn pagal įstatymus.
Savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypus savavališkai užėmę fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti žemės sklypo sutvarkymo išlaidas.
54 straipsnis. Tarptautinės sutartys
Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys numato kitokias nuostatas negu šis Įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Įsigaliojus šio Įstatymo 1 straipsniui, netenka galios Lietuvos Respublikos savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų žemės sklypų įsigijimo ir perleidimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 109-3173).
Asmenys, kuriems iki šio Įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo suteikta valstybinės žemės valdymo teisė, įsigaliojus šio Įstatymo 1 straipsniui, laikomi šios žemės patikėtiniais.
Įsigaliojus šio Įstatymo 1 straipsniui, žemės sklypams taikomos visos iki šio Įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo į Nekilnojamojo turto registrą įrašytos specialiosios žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo sąlygos.
3 straipsnis. Pasiūlymai dėl Įstatymo įgyvendinimo
Pasiūlyti per 6 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo:
1) Vyriausybei parengti teisės aktus, reikalingus Įstatymo nuostatoms įgyvendinti;
2) Žemės ūkio ministerijai ir Aplinkos ministerijai parengti Įstatyme nurodytas taisykles ir rekomendacijas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ROLANDAS PAKSAS
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).