Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2007-10-25

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 115

Pakeitimų istorija JSON API

LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2007 m. spalio 25 d. Nr. X-1303

Vilnius

(Žin., 2003, Nr. 74-3424)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis

Šis įstatymas nustato kolektyvinio investavimo subjektų veiklą ir šios veiklos valstybinę priežiūrą. Įstatymo paskirtis – užtikrinti, kad būtų apsaugoti investicinių fondų bendraturčių, investicinių kintamojo kapitalo bendrovių ir uždaro tipo investicinių bendrovių akcininkų interesai.

Šiuo įstatymu siekiama suderinti kolektyvinio investavimo subjektų reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

Šis įstatymas taikomas suderintųjų ir specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus tuos, kurių investiciniai vienetai ar akcijos nėra siūlomi Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse arba pagal jų sudarymo dokumentus yra siūlomi tik ne valstybėse narėse, teikiamoms paslaugoms.

Įstatymas netaikomas valdymo įmonių ar kolektyvinio investavimo subjektų paslaugoms, kurios teikiamos valstybei, Lietuvos bankui, Europos centriniam bankui, valstybių narių centriniams bankams ar institucijoms, valdančioms valstybės skolą.

Valdymo įmonėms, investicinėms kintamojo kapitalo bendrovėms ir uždaro tipo investicinėms bendrovėms Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos išleidžiami ir išperkami investuotojo reikalavimu.

Dukterinė įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.

Finansinės priemonės – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Finansinių priemonių indeksas – statistinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas jį sudarančių finansinių priemonių vertės kitimas.

Finansinių priemonių portfelis – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Glaudūs ryšiai – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Grynieji aktyvai – skirtumas tarp investicinį fondą sudarančio ar investicinei bendrovei priklausančio turto vertės ir fondo ar investicinės bendrovės ilgalaikių ir trumpalaikių finansinių įsipareigojimų.

Investicinė bendrovė – investicinė kintamojo kapitalo bendrovė ar uždaro tipo investicinė bendrovė.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė – akcinė bendrovė, kurios akcininkai turi teisę bet kada pareikalauti išpirkti jų akcijas, o jos kapitalo dydis kinta priklausomai nuo akcijų išleidimo ir išpirkimo. Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė gali būti tik atviro tipo.

10.

Investicinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodytos finansinės priemonės, taip pat indėliai, nekilnojamasis turtas ir jam eksploatuoti būtinas kilnojamasis turtas ir įrenginiai.

11.

Investicinis fondas – veiklos forma, kai bendrosios dalinės nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims priklausantis turtas valdymo įmonės valdomas patikėjimo teise laikantis šiame įstatyme ir investicinio fondo taisyklėse nustatytos tvarkos ir sąlygų. Šiame įstatyme vartojama investicinio fondo sąvoka apima atviro tipo ir uždaro tipo investicinius fondus, jei konkrečiame įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.

12.

Investicinis vienetas – perleidžiamasis vertybinis popierius, kuriuo įrodoma investicinio fondo bendraturčio teisė į investicinį fondą sudarančio turto dalį.

13.

Investicinių vienetų arba akcijų siūlymas – investicinių vienetų arba akcijų siūlymas per visuomenės informavimo priemones, reklamą arba kitais būdais, kai kreipiamasi į daugiau kaip 100 asmenų.

14.

Išvestinės finansinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose numatytos finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.

15.

Kolektyvinio investavimo subjektas – investicinis fondas ar investicinė bendrovė, kurių sudarymo vienintelis tikslas – šio straipsnio 13 dalyje nustatyta tvarka siūlant investicinius vienetus ar akcijas, kaupti asmenų lėšas ir padalijant riziką jas kolektyviai investuoti į šiame įstatyme nurodytą turtą laikantis šiame įstatyme nustatytų investavimo reikalavimų.

16.

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis – investicinio fondo bendraturtis ar investicinės bendrovės akcininkas.

17.

Kolektyvinio investavimo subjekto prospektas – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama pagrindinė informacija apie siūlomus kolektyvinio investavimo subjekto perleidžiamuosius vertybinius popierius.

18.

Kolektyvinio investavimo subjekto subfondas – sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto turto dalis, tvarkoma atskirai nuo kito jo turto.

19.

Kontrolė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.

20.

Lyginamasis indeksas – valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, pasirenkamas rodiklis, su kurio reikšmės kitimu lyginama kolektyvinio investavimo subjekto investicijų grąža.

21.

Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip tai apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

22.

Patronuojanti įmonė – kaip tai apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.

23.

Periodinė ataskaita – dokumentas, kuriame investuotojams ir visuomenei pateikiama informacija apie valdymo įmonės, kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, jų finansinę būklę ir kitus pagrindinius tam tikro laikotarpio įvykius.

24.

Perleidžiamieji vertybiniai popieriai:

1) bendrovių akcijos, investiciniai vienetai ir depozitoriumo išduoti akcijų pakvitavimai;

2) obligacijos ir kitų formų ne nuosavybės vertybiniai popieriai;

3) kiti perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurie suteikia teisę pasirašymo ar keitimo būdu įsigyti šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų perleidžiamųjų vertybinių popierių.

25.

Pinigų rinkos priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti.

26.

Pradinis kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

27.

Profesionalusis investuotojas – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtas profesionalusis klientas ir kolektyvinio investavimo subjekto, kurio sudarymo dokumentuose numatyta mažiausia investuojama suma yra 50 000 arba daugiau eurų, dalyvis.

28.

Specialusis kolektyvinio investavimo subjektas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai ar akcijos negali būti platinami kitoje valstybėje narėje šio įstatymo priede nurodytuose teisės aktuose numatyta tvarka ir kuriam netaikomi Europos Sąjungos teisės reikalavimai.

29.

Sudarymo dokumentai – investicinio fondo taisyklės ar investicinės bendrovės įstatai.

30.

Suderintasis kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektas (toliau – suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas) – Europos Sąjungos teisės reglamentuojamas kolektyvinio investavimo subjektas, kurio lėšos siekiant padalyti riziką investuojamos į perleidžiamuosius vertybinius popierius ir (arba) kitą šio įstatymo VI skyriuje numatytą likvidų turtą ir kurio perleidžiamieji vertybiniai popieriai (investiciniai vienetai arba akcijos) turi būti išperkami bet kada jų turėtojui pareikalavus.

31.

Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas – atviro tipo investicinis fondas ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, kurių turtas padalytas į atskirus subfondus.

32.

Turto valdymas:

1) investicinių sprendimų priėmimas ir vykdymas;

2) buhalterinės apskaitos tvarkymas, atsakymai į klientų klausimus, grynųjų aktyvų skaičiavimas, teisės aktų laikymosi vidaus kontrolė, investicinių vienetų ar akcijų savininkų registro tvarkymas, pajamų paskirstymas, investicinių vienetų ar akcijų kainos nustatymas, jų išleidimas ir išpirkimas, atsiskaitymas sandorių pagrindu, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas;

3) rinkodara;

4) kita veikla, susijusi su šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla.

Šiame įstatyme vartojama turto valdymo sąvoka taip pat apima investicinio fondo valdymą patikėjimo teise.

33.

Uždaro tipo investicinė bendrovė – akcinė bendrovė, išleidžianti fiksuotą skaičių akcijų, išperkamų pasibaigus akcinės bendrovės įstatuose numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu jos įstatuose iš anksto nustatytu laiku.

34.

Uždaro tipo investicinis fondas – kolektyvinio investavimo subjektas, kurio investiciniai vienetai gali būti išperkami tik pasibaigus jo taisyklėse numatytam veiklos laikotarpiui arba kitu šiose taisyklėse iš anksto nustatytu laiku.

35.

Užsienio priežiūros institucija – priežiūros institucija, kuri užsienio valstybėje atlieka panašias valdymo įmonių ir kolektyvinio investavimo subjektų licencijavimo ir veiklos priežiūros funkcijas kaip Vertybinių popierių komisija.

36.

Valdymo įmonė – bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra investicinių fondų ar investicinių bendrovių valdymas.

37.

Valdymo įmonės akcijų paketas – ne mažiau kaip 1/10 tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų valdymo įmonės akcijų ar balsavimo teisę suteikiančių akcijų dalis arba toks akcijų kiekis, kuris leidžia daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui.

38.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausanti valstybė.

II SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

VALDYMO ĮMONĖS IR INVESTICINĖS BENDROVĖS LICENCIJAVIMAS IR VEIKLA

3 straipsnis. Teisė verstis valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla

Verstis investicinių fondų ar (ir) investicinių bendrovių valdymu turi teisę tik uždaroji akcinė bendrovė arba akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą valdymo įmonės veiklos licenciją. Tokią licenciją turinti bendrovė vadinama valdymo įmone. Tik valdymo įmonės turi teisę savo pavadinime ir reklamoje vartoti žodžius „investicinių fondų valdymo įmonė“, „investicinių bendrovių valdymo įmonė“ ar kitokius šių žodžių junginius arba jų vedinius.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veikla verstis gali tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją. Tik investicinės kintamojo kapitalo bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „investicinė kintamojo kapitalo bendrovė“ arba jų santrumpą IKKB. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB neprivalomi.

Uždaro tipo investicinės bendrovės veikla gali verstis tik akcinė bendrovė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją. Tik uždaro tipo investicinės bendrovės savo pavadinime gali vartoti žodžius „uždaro tipo investicinė bendrovė“ arba jų santrumpą UTIB. Uždaro tipo investicinės bendrovės pavadinime žodžiai „akcinė bendrovė“ arba jų santrumpa AB neprivalomi.

4 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veikla

Valdymo įmonė turi teisę verstis pagrindine veikla – šio įstatymo nustatytų investicinių fondų ir (ar) investicinių bendrovių valdymu bei teikti šias papildomas paslaugas, jeigu jos numatytos jai išduotoje licencijoje ir jeigu ji verčiasi pagrindine veikla:

1) valdyti kitų asmenų finansinių priemonių portfelius;

2) valdyti pensijų fondų finansinių priemonių portfelius, jeigu įmonė atitinka Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo ir Pensijų kaupimo įstatymo reikalavimus;

3) konsultuoti investavimo į finansines priemones klausimais;

4) saugoti ir tvarkyti kitų valdymo įmonių valdomų investicinių fondų investicinius vienetus ar investicinių bendrovių akcijas.

Valdymo įmonė negali teikti papildomų paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, jeigu ji neturi teisės teikti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų paslaugų.

Investicinė bendrovė neturi teisės valdyti kitų asmenų turto ar verstis šiame įstatyme nenumatyta veikla.

Bent vieną suderintąjį kolektyvinio investavimo subjektą valdanti valdymo įmonė negali verstis kita šiame įstatyme nenumatyta veikla.

Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų nevaldančioms valdymo įmonėms netaikomas šio įstatymo IX skyrius.

Valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta veikla, mutatis mutandis taikomi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 13 ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys Vertybinių popierių komisijos teisės aktai. Taikant pirmiau minėtus Finansinių priemonių rinkų įstatymo reikalavimus, atsižvelgiama į Finansinių priemonių rinkų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatas.

5 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklos licencijos išdavimo tvarka

Akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, pageidaujanti verstis valdymo įmonės veikla, ar akcinė bendrovė, pageidaujanti veikti kaip investicinė kintamojo kapitalo bendrovė, ar uždaro tipo investicinė bendrovė Vertybinių popierių komisijai pateikia prašymą. Kartu su prašymu pateikiama numatomos vykdyti veiklos programa (verslo planas), kurioje (kuriame), be kita ko, aprašomos numatomos vykdyti veiklos sritys ir bendrovės organizacinė struktūra, taip pat informacija apie juridinį asmenį, jo dalyvius, vadovus, veiklą, kapitalo reikalavimų tenkinimą ir kita Vertybinių popierių komisijos patvirtintose licencijavimo taisyklėse nustatyta informaciją kurią išnagrinėjusi Vertybinių popierių komisija galėtų konstatuoti, kad bendrovė atitinka šiame įstatyme nustatytus licencijuojamos veiklos reikalavimus. Veiklos licencijai gauti būtinų pateikti dokumentų sąrašą ir jų pateikimo tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

Vertybinių popierių komisija atsisako išduoti licenciją, jeigu:

1) duomenys (dokumentai) neatitinka nustatytų reikalavimų arba pateikiami ne visi ar tikrovės neatitinkantys dokumentai ir duomenys, arba įmonės veiklos planas yra nepakankamai pagrįstas;

2) valdymo įmonės ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės pradinis kapitalas ar uždaro tipo investicinės bendrovės veiklos licenciją norinčios gauti bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už Vertybinių popierių komisijos nustatytą mažiausią dydį arba netenkinami valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimai;

3) bendrovė nepateikė licencijavimo taisyklėse nurodytos informacijos apie bendrovės akcininkus, jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus ir šių paketų dydį;

4) yra pagrindas manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus įmonės valdymo;

5) bent vienas bendrovės darbuotojas yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojas;

6) bendrovės valdybos nariai, administracijos vadovas ar jo pavaduotojai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi Vertybinių popierių komisijos nustatytos kvalifikacijos ar darbo patirties;

7) bendrovės buveinė yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje;

8) tarp bendrovės ir kito juridinio ar fizinio asmens yra glaudus ryšys, kuris gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas;

9) yra glaudus ryšys tarp bendrovės ar asmens iš tokios ne valstybės narės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų įgyvendinimas gali trukdyti Vertybinių popierių komisijai veiksmingai vykdyti priežiūros funkcijas;

10) bendrovės įstatuose nurodyta, kad ketinamo steigti kolektyvinio investavimo subjekto akcijos arba investiciniai vienetai nebus platinami Lietuvos Respublikoje;

11) akcinės bendrovės, siekiančios gauti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo investicinės bendrovės licenciją, įstatai neatitinka įstatymų reikalavimų.

Apie sutikimą ar atsisakymą išduoti licenciją Vertybinių popierių komisija pareiškėjui turi pranešti per 6 mėnesius nuo visų dokumentų, duomenų ir paaiškinimų pateikimo. Prašymo nagrinėjimo terminas skaičiuojamas nuo paskutinių dokumentų ar duomenų pateikimo. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas raštu.

Vertybinių popierių komisija privalo kreiptis į užsienio priežiūros instituciją, kad ši pateiktų nuomonę, jeigu:

1) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės, finansų maklerio įmonės, kredito įstaigos ar draudimo įmonės dukterinė įmonė;

2) prašymą pateikęs asmuo yra kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę patronuojančios įmonės dukterinė įmonė;

3) prašymą pateikusį asmenį kontroliuoja tie patys asmenys, kurie kontroliuoja kitoje valstybėje narėje licencijuotą valdymo įmonę, finansų maklerio įmonę, kredito įstaigą ar draudimo įmonę.

Vertybinių popierių komisija, vertindama licencijos siekiančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės akcijų paketo savininkų tinkamumą ir tai pačiai grupei priklausančių įmonių vadovų reputaciją ir patirtį, privalo kreiptis į šio straipsnio 4 dalyje nurodytą priežiūros instituciją, kad ši pateiktų savo nuomonę.

Apie licencijos išdavimą ar jos galiojimo panaikinimą Vertybinių popierių komisija praneša juridinių asmenų registro tvarkytojui ir paskelbia Vertybinių popierių komisijos interneto tinklalapyje.

Steigiamos valdymo įmonės ar investicinės bendrovės steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 9 mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo.

6 straipsnis. Valdymo įmonių ir investicinių bendrovių valdymas ir vadovai

Valdymo įmonėje ir investicinėje bendrovėje, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, turi būti sudaroma valdyba ir administracija.

Investicinės bendrovės, kurios turto valdymas perduotas valdymo įmonei, valdymo organai nesudaromi. Valdymo įmonė, kuriai perduotas investicinės bendrovės valdymas, atsako už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų atlikimą.

Visuotinis investicinės bendrovės akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus nepaisydamas to, kiek balsų suteikia jame dalyvaujantiems akcininkams priklausančios akcijos.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai yra:

1) administracijos vadovas;

2) administracijos vadovo pavaduotojas;

3) valdybos nariai.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai privalo būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti pakankamos patirties, kad būtų užtikrintas patikimas ir skaidrus įmonės valdymas.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie visus būsimus įmonės vadovų pasikeitimus, kartu pateikdama Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar iš naujo išrinkti ar planuojami rinkti vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos ir pakankamos patirties reikalavimus. Iš naujo išrinkti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, vadovai gali pradėti eiti pareigas tik po to, kai Vertybinių popierių komisija pritaria jų kandidatūroms.

Vertybinių popierių komisija turi teisę nepritarti iš naujo išrinktų vadovų kandidatūroms, jei išrinkti vadovai nėra nepriekaištingos reputacijos, neturi pakankamos patirties arba yra kitų objektyvių pagrindų manyti, kad planuojami vadovų pasikeitimai kelia grėsmę tinkamam ir skaidriam įmonės valdymui. Detalius vadovų kandidatūroms taikomus reikalavimus ir šių kandidatų derinimo su Vertybinių popierių komisija tvarką nustato Vertybinių popierių komisija.

Vertybinių popierių komisija priima sprendimą dėl iš naujo išrinktų vadovų kandidatūrų tinkamumo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.

7 straipsnis. Reikalavimai veiklai ir riziką ribojantys reikalavimai

Valdymo įmonė ar tokia investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo:

1) sąžiningai veikti kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių ir rinkos patikimumo interesais;

2) veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu;

3) turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras;

4) siekti gauti iš kliento informaciją apie jo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis įmonės paslaugomis, taip pat atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalusis investuotojas;

5) klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją;

6) stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su kolektyvinio investavimo subjekto dalyviais būtų elgiamasi sąžiningai;

7) užtikrinti, kad jos valdymo procedūros ir buhalterinių įrašų ir apskaitos sistemos būtų patikimos ir kad iš jų būtų galima sužinoti visų sandorių šalis, sandorių turinį, laiką ir vietą, nustatyti, ar turtas investuojamas laikantis steigimo dokumentuose numatytų sąlygų ir teisės aktų;

8) vykdyti vidaus kontrolę, kontroliuoti savo administracijos vadovo, jo pavaduotojo, valdybos narių ir darbuotojų sudaromus finansinių priemonių sandorius;

9) saugoti atliktų operacijų dokumentus ne mažiau kaip 10 metų nuo operacijų įvykdymo dienos, jei kiti teisės aktai nenustato ilgesnio dokumentų saugojimo termino;

10) turėti tokią organizacinę struktūrą, kad būtų išvengta valdymo įmonės ar investicinės bendrovės interesų konflikto su klientais, klientų tarpusavio interesų konflikto, kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių ir klientų interesų konflikto ar kolektyvinio investavimo subjektų dalyvių interesų tarpusavio konflikto;

11) užtikrinti, kad sprendimus dėl turto valdymo priimantys asmenys turėtų Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir patirtį, būtų nepriekaištingos reputacijos;

12) turėti investicinių sprendimų priėmimo procedūrų aprašą, kuriame, be kita ko, būtų nustatyta investicinius sprendimus priimančio organo struktūra, ir jo laikytis;

13) užtikrinti, kad investiciniai sprendimai būtų įforminami raštu ir registruojami investicinių sprendimų registravimo žurnale.

Valdymo įmonė, turinti teisę teikti paslaugas, numatytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, klientų lėšas į savo valdomus investicinius fondus ar investicines bendroves gali investuoti tik gavusi išankstinį kliento sutikimą.

Valdymo įmonės, turinčios teisę teikti paslaugą, numatytą šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įsipareigojimai investuotojams draudžiami Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Vertybinių popierių komisijos teisė nustatyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės pareigų įgyvendinimo tvarką

Vertybinių popierių komisija nustato:

1) konfidencialios informacijos saugojimo tvarką;

2) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių, kurių turto valdymas neperduotas valdymo įmonėms, veiklos vidaus kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką;

3) periodinių ataskaitų, kitų ataskaitų, prospektų, pranešimų visuomenei ir Vertybinių popierių komisijai turinį ir jų pateikimo tvarką;

4) ataskaitų apie investicinės bendrovės likvidavimą ir investicinio fondo dalijimą turinį ir jų pateikimo tvarką;

5) grynųjų aktyvų dydžio ir valdymo įmonės kapitalo pakankamumo reikalavimus;

6) valdymo įmonių ir investicinių bendrovių kapitalo reikalavimus;

7) sandorio šalies rizikos tikrinant, ar laikomasi diversifikavimo reikalavimų, skaičiavimo tvarką;

8) šiame įstatyme nustatytų leidimų ir licencijų išdavimo tvarką;

9) kolektyvinio investavimo subjektų išvestinių finansinių priemonių naudojimo ir susijusių rizikų vertinimo tvarką;

10) investicinių fondų jungimo tvarką;

11) kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų platinimo tvarką.

9 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės teisė pavesti dalį savo funkcijų kitai įmonei

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios turto valdymas neperduotas valdymo įmonei, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tai nedelsdama privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai. Pranešime apie pavedimą atlikti dalį valdymo funkcijų turi būti nurodomas šį pavedimą priėmusios įmonės (įgaliotinio) pavadinimas ir jai pavestų funkcijų sąrašas.

Pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų galima tik tuo atveju, jeigu:

1) tai netrukdys prižiūrėti valdymo įmonę ar investicinę bendrovę, taip pat jeigu tai nepakenks investuotojų interesams;

2) Vertybinių popierių komisija su atitinkama ne valstybės narės, kurioje licencijuotai valdymo įmonei yra pavedama atlikti dalį funkcijų, priežiūros institucija yra sudariusi susitarimą dėl keitimosi informacija;

3) valdymo įmonės ar investicinės bendrovės vadovai gali bet kuriuo metu stebėti įgaliotinio veiklą;

4) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė gali bet kuriuo metu, kai to reikalauja kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesai, duoti įgaliotiniui papildomų nurodymų arba panaikinti įgaliojimą;

5) įgaliotinis turi Vertybinių popierių komisijos nustatytą kvalifikaciją ir gali atlikti nurodytas funkcijas;

6) investicinio fondo ar investicinės bendrovės prospekte nurodyta, kokias funkcijas leista pavesti atlikti kitai įmonei.

Valdymo įmonė ar šio straipsnio 1 dalyje nustatyta investicinė bendrovė neturi teisės kitiems asmenims pavesti tiek savo valdymo funkcijų, kad iš esmės jų nebeturėtų. Draudžiama investicinių sprendimų priėmimo ir (arba) vykdymo funkciją pavesti depozitoriumui, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, ar kitiems asmenims, kurių interesai gali susikirsti su valdymo įmonės, investicinės bendrovės ar dalyvių interesais.

Tai, kad dalį funkcijų pavedama atlikti kitiems asmenims, neatleidžia valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nuo atsakomybės.

10 straipsnis. Valdymo įmonės akcijų paketo įsigijimas

Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar padidinti jau turimą valdymo įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo akcijų įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų arba peržengtų didėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų, arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone, turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo privalo iš anksto pranešti Vertybinių popierių komisijai apie planuojamą akcijų paketo įsigijimą ir pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir kitą Vertybinių popierių komisijos nustatytą informaciją. Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie sutikimą arba atsisakymą leisti įsigyti akcijų paketą. Vertybinių popierių komisija turi teisę reikalauti, kad būtų pateikta papildomų duomenų ir informacijos apie ketinimą įsigyti arba padidinti valdymo įmonės akcijų paketą – tokiu atveju 3 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo visų reikalingų dokumentų ir informacijos pateikimo Vertybinių popierių komisijai dienos.

Vertybinių popierių komisija atsisako leisti įsigyti akcijų paketą, jeigu:

1) fizinis asmuo (juridinio asmens administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai ir kontroliuojantys asmenys) nėra nepriekaištingos reputacijos;

2) fizinis asmuo yra Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus, Vertybinių popierių komisijos ar depozitoriumo, kuris saugo tos valdymo įmonės valdomus investicinius fondus sudarantį ar investicinių bendrovių turtą, darbuotojas;

3) asmuo nepateikė informacijos apie savo veiklą ar finansinę padėtį;

4) juridinis asmuo nepateikė informacijos apie savo dalyvius;

5) asmuo nepateikė dokumentų, kuriais įrodo, kad lėšos, skirtos akcijoms apmokėti, yra gautos teisėtai;

6) asmens finansinė padėtis nėra gera ir stabili;

7) išdavus leidimą, atsirastų toks glaudus ryšys, kuris būtų pagrindas atsisakyti išduoti valdymo įmonės licenciją;

8) yra pagrindas manyti, kad įmonės akcijų paketo savininkai neužtikrins patikimo ir skaidraus įmonės valdymo.

Atsisakymas leisti įsigyti akcijų paketą turi būti motyvuotas raštu ir gali būti skundžiamas teismui. Jeigu Vertybinių popierių komisija sutinka leisti įsigyti akcijų paketą, ji turi teisę nustatyti protingą terminą asmens ketinimo įsigyti ar padidinti valdymo įmonės akcijų paketą įvykdymui. Sis terminas įprastinėmis aplinkybėmis negali būti trumpesnis kaip 1 mėnuo.

Asmuo, prieš mažindamas savo turimą akcijų dalį tiek, kad jo turimų balsavimo teisių visuotiniame akcininkų susirinkime ar kapitalo dalis pasiektų ar peržengtų mažėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų, arba tiek, kad valdymo įmonė nustotų būti jo dukterine įmone, apie tai taip pat turi pranešti Vertybinių popierių komisijai.

Įmonė, sužinojusi apie akcijų paketo, viršijančio šiame straipsnyje nustatytas ribas, įsigijimą ar perleidimą, nedelsdama apie tai turi pranešti Vertybinių popierių komisijai. Metinė informacija apie asmenis, turinčius akcijų paketus, ir tokių paketų dydžius Vertybinių popierių komisijai pateikiama jos nustatyta tvarka.

Asmens, įsigijusio valdymo įmonės akcijų paketą arba padidinusio akcijų paketą peržengiant šiame straipsnyje nustatytas ribas negavus išankstinio Vertybinių popierių komisijos sutikimo, visos turimos akcijos praranda balsavimo teisę visuotiniame akcininkų susirinkime, iki bus gautas toks sutikimas.

Jei asmuo, ketinantis įsigyti valdymo įmonės akcijų paketą, yra kitoje valstybėje narėje licencijuota valdymo įmonė, finansų maklerio įmonė, kredito įstaiga, draudimo įmonė ar bet kurį iš šių subjektų patronuojanti įmonė arba kontroliuojantis asmuo, o po akcijų paketo įsigijimo valdymo įmonė taptų įgijėjo dukterine įmone arba jo kontroliuojama, Vertybinių popierių komisija privalo kreiptis nuomonės į atitinkamos valstybės narės priežiūros instituciją šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatytais klausimais.

11 straipsnis. Pareiga gauti Vertybinių popierių komisijos leidimą

Vertybinių popierių komisijos išankstinis leidimas reikalingas:

1) sudarymo dokumentams patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

2) depozitoriumo ar valdymo įmonei pasirinkti ar pakeisti;

3) investicinį fondą sudarančiam turtui perduoti kitai valdymo įmonei;

4) sutarčiai su depozitoriumu sudaryti ar jai pakeisti;

5) sutrumpintam ar visam prospektui patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

6) sudarymo dokumentų santraukai patvirtinti, pakeisti ar papildyti;

7) valdymo įmonės valdomiems investiciniams fondams sujungti.

Vertybinių popierių komisija leidimo gali neduoti tik tuo atveju, jei tai prieštarautų teisės aktams arba pažeistų kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių interesus.

Jeigu Vertybinių popierių komisija, gavusi atitinkamą prašymą, per 15 dienų nepateikia motyvuoto prieštaravimo, leidimas laikomas duotu.

12 straipsnis. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės auditas

Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės auditui taikomi Audito įstatyme, Finansų įstaigų įstatyme ir šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai.

13 straipsnis. Teisė perleisti investicinį fondą sudarantį ar investicinei bendrovei priklausantį turtą

Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti perleistas jį valdančiai valdymo įmonei, tokios įmonės administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir įmonės darbuotojams (ir jų sutuoktiniams). Valdymo įmonei jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita ar investicinei bendrovei taip pat draudžiama iš šioje dalyje numatytų asmenų turtą įsigyti.

Investicinei bendrovei šio straipsnio 1 dalyje numatyti draudimai taikomi ir jos administracijos vadovui, jo pavaduotojui, valdybos, stebėtojų tarybos nariams ir darbuotojams (ir jų sutuoktiniams).

Investicinį fondą sudarantis ar investicinei bendrovei priklausantis turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti iki galo neapmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5, 7 ar 8 punkte nustatytų priemonių.

Investicinio fondo ar investicinės bendrovės turtu negali būti sudaromi sandoriai dėl perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų investicinių priemonių, kurių ji neturi, pardavimo.

Investicinė bendrovė ar investicinio fondo turtą valdanti valdymo įmonė investicinio fondo sąskaita negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jei paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui perduodama ne mažesnė suma kita valiuta.

Šiame straipsnyje nustatyti draudimai specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi tiek, kiek nustatyta šio įstatymo VII skyriuje.

14 straipsnis. Sutarties su valdymo įmone ir depozitoriumu tvirtinimas

Investicinės bendrovės turto valdymo sutartį su valdymo įmone ir sutartį su depozitoriumu turi patvirtinti investicinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas. Visuotinis akcininkų susirinkimas tokį sprendimą gali priimti ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių balsų dauguma. Bendrovės įstatuose gali būti nustatyta ir didesnė dauguma tokiam sprendimui priimti.

Visuotinis akcininkų susirinkimas teisę priimti šio straipsnio 1 dalyje numatytą sprendimą gali perduoti stebėtojų tarybai, bet ne ilgesniam kaip 3 metų terminui, jei bendrovės įstatuose numatytas didžiausias atlyginimo valdymo įmonei ir depozitoriumui dydis. Stebėtojų taryba turi teisę jį priimti 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma.

15 straipsnis. Valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, jų vadovams ir depozitoriumams taikomos poveikio priemonės

Vertybinių popierių komisija turi teisę taikyti šias poveikio priemones valdymo įmonėms ar investicinėms bendrovėms:

1) įspėti dėl veiklos trūkumų bei pažeidimų ir nustatyti jų pašalinimo terminus;

2) skirti šio įstatymo nustatytas baudas;

3) panaikinti licencijos galiojimą;

4) sustabdyti investicinių vienetų (akcijų) platinimą ar išpirkimą;

5) ne ilgiau kaip 3 mėnesiams uždrausti kolektyvinio investavimo subjekto sąskaita sudaryti sandorius dėl investicinių priemonių įsigijimo;

6) paskirti laikinąjį Vertybinių popierių komisijos atstovą veiklos priežiūrai;

7) laikinai sustabdyti valdymo įmonės licencijos teikti vieną ar kelias paslaugas galiojimą.

Vertybinių popierių komisija turi teisę skirti Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas nuobaudas valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovams, jų pavaduotojams, valdybos nariams ar darbuotojams.

Vertybinių popierių komisija turi teisę depozitoriumui taikyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas poveikio priemones.

16 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindas

Šio įstatymo nustatytos poveikio priemonės gali būti taikomos esant bent vienam iš šių pažeidimų:

1) valdymo įmonė, investicinė bendrovė ar depozitoriumas Vertybinių popierių komisijai pateikė neteisingą informaciją;

2) Vertybinių popierių komisijai nepateikta būtina priežiūrai atlikti informacija ar dokumentai;

3) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nebeatitinka reikalavimų, kuriais remiantis licencija buvo išduota;

4) pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai;

5) valdymo įmonė ar investicinė bendrovė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų arba yra duomenų, kad nesugebės to padaryti ateityje.

Poveikio priemonė parenkama atsižvelgiant į pažeidimo, kurio pagrindu ji taikoma, turinį ir pažeidimo bei poveikio pasekmes įmonei ir finansų sistemos saugumui. Poveikio priemonių taikymo klausimas svarstomas iš anksto pranešus apie tai valdymo įmonei, investicinei bendrovei ar depozitoriumui ir sudarius jiems galimybes pasiaiškinti. Atstovo neatvykimas į klausimo svarstymą ar paaiškinimų nepateikimas netrukdo priimti sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo.

Sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam pažeidimui – ne daugiau kaip 2 metai nuo paskutinių veiksmų atlikimo dienos.

Apie tai, kad valdymo įmonei ar investicinei bendrovei pritaikytos poveikio priemonės, pranešama tų valstybių, kuriose valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė platina investicinius vienetus arba akcijas, priežiūros institucijoms.

17 straipsnis. Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti

Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie teisės aktų pažeidimą, siekdama išvengti investuotojų turto nuvertėjimo ar kitokio netekimo, Vertybinių popierių komisija turi teisę paskirti laikinąjį atstovą valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veiklai prižiūrėti. Laikinuoju atstovu gali būti skiriamas Vertybinių popierių komisijos darbuotojas.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai turi gauti laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti sutikimą kiekvienam su įmonės veikla susijusiam sprendimui. Laikinojo atstovo veiklai prižiūrėti veiksmai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Laikinasis atstovas veiklai prižiūrėti atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad įmonė gali patikimai veikti;

2) įmonei iškeliama bankroto byla;

3) panaikinamas valdymo įmonės, investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ar uždaro tipo investicinės bendrovės licencijos galiojimas.

18 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas

Vertybinių popierių komisija turi teisę valdymo įmonei ar investicinei bendrovei išduotos licencijos galiojimą panaikinti, jeigu:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka pritaikoma tokia poveikio priemonė;

2) licencijos turėtojas pats raštu kreipiasi dėl licencijos galiojimo panaikinimo;

3) licencijos turėtojas per 12 mėnesių nepradeda ja naudotis ar daugiau kaip 6 mėnesius nevykdo savo veiklos;

4) baigiasi investicinės bendrovės įstatuose nustatytas veiklos laikotarpis ir licencijos turėtojas raštu nesikreipia dėl licencijos galiojimo panaikinimo.

19 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto proceso ypatumai

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės bankroto procedūra gali būti vykdoma tik teismo tvarka.

Vertybinių popierių komisija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo valdymo įmonei ar investicinei bendrovei.

Teismas, gavęs Vertybinių popierių komisijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo tą pačią dieną uždrausti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei disponuoti banko sąskaitomis ir investicinėmis priemonėmis.

Teismas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administratorius grąžina valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų dalyviams ar investicinės bendrovės akcininkams priklausančias lėšas arba perduoda valdymo įmonės valdomų kolektyvinio investavimo subjektų valdymą kitai valdymo įmonei.

20 straipsnis. Valdymo įmonės reorganizavimas ir pertvarkymas, investicinės bendrovės likvidavimas

Valdymo įmonė negali būti reorganizuota ar pertvarkyta į bendrovę, kuriai nebūtų taikomas šis įstatymas.

Nuo sprendimo likviduoti investicinę bendrovę priėmimo dienos nutraukiamas investicinės bendrovės akcijų pardavimas ir išpirkimas.

Likviduojamos investicinės bendrovės turtas turi būti parduodamas Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka ir su akcininkais atsiskaitoma pinigais.

Investicinės bendrovės likvidatorius Vertybinių popierių komisijai jos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie likvidavimo eigą.

ANTRASIS SKIRSNIS

INFORMACIJA, KURIĄ VALDYMO ĮMONĖ AR INVESTICINĖ BENDROVĖ TURI PATEIKTI VISUOMENEI

21 straipsnis. Pareiga parengti prospektus ir periodines ataskaitas

Valdymo įmonė (kiekvienam investiciniam fondui) ar investicinė bendrovė privalo paskelbti:

1) visą prospektą;

2) sutrumpintą prospektą;

3) kiekvienų finansinių metų ataskaitą;

4) kiekvienų finansinių metų pirmų šešių mėnesių (toliau – pusmečio) ataskaitą.

Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas netaikomas uždaro tipo investicinį fondą valdančiai valdymo įmonei ar uždaro tipo investicinei bendrovei, pasinaudojusiai šio įstatymo jai suteikta teise nerengti sutrumpinto prospekto.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar alternatyvaus kolektyvinio investavimo uždaro tipo investicinė bendrovė, taip pat privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjekto, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai, valdymo įmonė ar privataus kapitalo uždaro tipo investicinė bendrovė, kurios akcininkais pagal jos įstatus gali būti tik profesionalieji investuotojai, neprivalo viešai skelbti šio straipsnio 1 dalyje išvardytų dokumentų.

22 straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų turinys

Visame ir sutrumpintame prospektuose turi būti pateikta pakankamai informacijos, kad investuotojas galėtų tinkamai įvertinti siūlomą investiciją ir su ja susijusią riziką. Visame prospekte turi būti aiškiai ir lengvai suprantamai paaiškintas rizikos pobūdis.

Sutrumpinto prospekto struktūra ir dėstymo forma turi būti lengvai suprantama vidutiniam investuotojui. Sutrumpintas kitoje valstybėje narėje licencijuotos valdymo įmonės valdomo investicinio fondo ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės prospektas, išverstas į lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikoje gali būti naudojamas kaip reklamos priemonė, nereikalaujant jokių papildomų duomenų.

Metų ataskaitoje turi būti pateikta finansinė atskaitomybė ir kita Vertybinių popierių komisijos nustatyta informacija, iš kurios investuotojai galėtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kolektyvinio investavimo subjekto veiklos ir jos rezultatų. Jeigu yra mokami tarpiniai dividendai, jie turi būti nurodyti pusmečio ataskaitoje.

Sudarymo dokumentai pateikiami kaip viso prospekto priedai. Sudarymo dokumentų pridėti nebūtina, jei kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams pranešama, kad, jų pageidavimu, šie dokumentai bus atsiųsti asmeniškai arba bus pranešta, kur Lietuvos Respublikos teritorijoje su jais galima susipažinti.

Jei visame ar sutrumpintame prospekte paskelbta informacija pasikeičia, prospektai turi būti pataisomi ne vėliau kaip per 7 dienas nuo tokių pasikeitimų atsiradimo dienos. Pakeitimai gali būti pateikiami prieduose nurodant, kas pakeista. Senajame prospekte aiškiai išbraukiama neteisinga informacija arba pateikiamas naujas prospektas.

Metinės finansinės atskaitomybės duomenys turi būti audituoti. Auditoriaus išvada, įskaitant išlygas, ir audito ataskaita turi būti pateikiamos kaip metų ataskaitos priedas. Audito ataskaitoje turi būti nurodyta, ar teisingai skaičiuojama grynųjų aktyvų vertė, ar turtas investuotas pagal sudarymo dokumentus, taip pat išvardyti visi šio įstatymo ir kitų teisės aktų pažeidimai. Valdymo įmonės, jos valdomų kolektyvinio investavimo subjektų ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, auditorius privalo pateikti Vertybinių popierių komisijai audito ataskaitą, o atskiru Vertybinių popierių komisijos reikalavimu – paaiškinimus dėl atlikto valdymo įmonės ar kolektyvinio investavimo subjektų audito.

Vertybinių popierių komisija nustato kitus reikalavimus visam prospektui, sutrumpintam prospektui, metų ir pusmečio ataskaitų turiniui, formai ir jų pateikimo Vertybinių popierių komisijai tvarką.

23 straipsnis. Prospektų ir periodinių ataskaitų paskelbimo tvarka

Metų ir pusmečio ataskaitos turi būti skelbiamos ir Vertybinių popierių komisijai pateikiamos tokiais terminais:

1) metų ataskaita – per 4 mėnesius nuo ataskaitinių finansinių metų pabaigos;

2) pusmečio ataskaita – per 2 mėnesius nuo ataskaitinio pusmečio pabaigos.

Sutrumpinto prospekto, jei jį rengti privaloma, kopija investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams turi būti nemokamai pateikiama iki pirkimo sutarties sudarymo. Viso prospekto, naujausios metų ataskaitos ir po jos parengtos pusmečio ataskaitos kopijos turi būti nemokamai duodamos to pageidaujantiems investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams.

Uždaro tipo kolektyvinio investavimo subjekto, kuriam nėra rengiamas sutrumpintas prospektas, investicinių vienetų arba akcijų pirkėjams iki sutarties sudarymo turi būti nemokamai pateikiamas visas prospektas.

Alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektas, privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektas, kurio dalyviais pagal jo sudarymo dokumentus gali būti tik profesionalieji investuotojai ar juos valdančios valdymo įmonės, turi teisę neteikti sutrumpinto prospekto, viso prospekto ir sudarymo dokumentų tokių kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams, jei tokia galimybė numatyta kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose. Investicinių vienetų ar akcijų pirkėjams tokiu atveju privaloma pateikti Vertybinių popierių komisijos nustatyto turinio kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų santrauką.

Metų ir pusmečio ataskaitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių prašymu jiems pateikiamos nemokamai.

Metų ir pusmečio ataskaitos, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, turi būti prieinamos visuomenei visame ir sutrumpintame prospektuose nurodytose vietose.

24 straipsnis. Kainos skelbimas

Valdymo įmonė ir investicinė bendrovė privalo kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatyta tvarka skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas kiekvieną kartą, kai jas parduoda arba išperka.

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo skelbti investicinių vienetų ar akcijų kainas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Jei Vertybinių popierių komisija sutinka, kad skelbiant rečiau investuotojams žalos nebus padaryta, kainos gali būti skelbiamos vieną kartą per mėnesį.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų kainos skelbiamos laikantis atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančių šio įstatymo straipsnių reikalavimų.

25 straipsnis. Siūlymas ir reklama

Viešai siūlant įsigyti investicinių vienetų arba akcijų, turi būti nurodoma, kad yra parengti prospektai, taip pat vietos, kur visuomenė gali juos gauti arba su jais susipažinti. Reklamoje galima naudoti tik prospektuose ir periodinėse ataskaitose pateiktą informaciją.

Skelbiamoje kolektyvinio investavimo subjektų reklamoje pateikiami kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatai privalo būti lyginami su to kolektyvinio investavimo subjekto lyginamuoju indeksu. Šis reikalavimas netaikomas kolektyvinio investavimo subjektams, kurių šis įstatymas neįpareigoja naudoti lyginamojo indekso.

III SKYRIUS

DEPOZITORIUMAS

26 straipsnis. Pareiga perduoti turtą depozitoriumui

Kolektyvinio investavimo subjekto turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume. Depozitoriumu gali būti tik bankas, turintis teisę valstybėje narėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos Respublikoje.

Depozitoriumas turi teisę visas ar dalį savo funkcijų perduoti kitiems depozitoriumams, bet tai neatleidžia jo nuo atsakomybės.

27 straipsnis. Depozitoriumo pareigos

Depozitoriumas privalo veikti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių naudai ir:

1) užtikrinti, kad investicinių vienetų arba akcijų pardavimas, išleidimas, išpirkimas ir panaikinimas vyktų pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;

2) užtikrinti, kad investicinių vienetų ar akcijų vertė būtų skaičiuojama pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus;

3) vykdyti valdymo įmonės ar investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimams;

4)užtikrinti, kad atlyginimas už perleistą turtą per nustatytą laiką būtų pervestas į fondo sąskaitą ar atitektų investicinei bendrovei; 5) užtikrinti, kad investicinio fondo ar investicinės bendrovės pajamos būtų naudojamos pagal teisės aktų ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų reikalavimus.

Nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas prieš kiekvieną nekilnojamojo turto objekto vertinimą privalo patikrinti, ar nekilnojamojo turto vertintojas (vertintojai) atitinka jam (jiems) taikomus nepriklausomumo reikalavimus ir kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nustatytus atrankos kriterijus, ar atliekant turto vertinimą nebus pažeisti šio įstatymo 72 straipsnio 4 dalies reikalavimai.

Depozitoriumas privalo pranešti Vertybinių popierių komisijai ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybai, ar valdybai visus pastebėtus teisės aktų ar kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentų pažeidimus.

Atlyginimas už depozitoriumo paslaugas negali būti didesnis, negu nustatytas kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose.

Depozitoriumas atsako už žalą, padarytą kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams ar valdymo įmonei dėl to, kad jis neatliko savo pareigų ar netinkamai jas atliko.

28 straipsnis. Valdymo perdavimas depozitoriumui

Jei valdymo įmonės teisė valdyti kolektyvinio investavimo subjektą pasibaigia, o kitai valdymo įmonei valdymas neperduodamas, jį laikinai perima kolektyvinio investavimo subjekto depozitoriumas. Valdymo įmonė privalo pranešti depozitoriumui apie teisės valdyti turtą pasibaigimą. Tokiu atveju depozitoriumas turi visas valdymo įmonės teises ir pareigas, jei ko kita nenumato įstatymai arba sudarymo dokumentai. Depozitoriumas privalo perduoti valdymą kitai valdymo įmonei per 3 mėnesius nuo valdymo perėmimo. Per 3 mėnesius kitai valdymo įmonei neperduotas kolektyvinio investavimo subjektas turi būti likviduojamas (padalijamas).

29 straipsnis. Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės atskyrimas nuo depozitoriumo

Depozitoriumas negali kartu verstis ir valdymo įmonės ar investicinės bendrovės veikla, išskyrus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą atvejį.

Valdymo įmonės ar investicinės bendrovės administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos narys ar darbuotojas negali būti depozitoriumo, kuris saugo tos įmonės valdomą investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turtą, administracijos vadovu, jo pavaduotoju, valdybos nariu ar darbuotoju, kurio funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla.

Depozitoriumo, saugančio investicinį fondą sudarantį ar investicinės bendrovės turimą turtą, administracijos vadovas, jo pavaduotojas, valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ar darbuotojai, kurių funkcijos tiesiogiai susijusios su depozitoriumo veikla, gali sudaryti ne daugiau kaip 1/4 tą investicinį fondą valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės stebėtojų tarybos narių.

30 straipsnis. Depozitoriumo pakeitimas

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė depozitoriumą gali pakeisti tik tuo atveju, jei tam pritarė Vertybinių popierių komisija.

Jei depozitoriumas nesilaiko teisės aktų reikalavimų, nevykdo savo įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdo, Vertybinių popierių komisija, siekdama užtikrinti kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių teises, turi teisę nurodyti valdymo įmonei ar investicinei bendrovei nutraukti su depozitoriumu sudarytą sutartį ir pakeisti depozitoriumą.

IV SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ VEIKLĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

31 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjektų veiklos formos, tipai ir rūšys

Vadovaujantis šiuo įstatymu, suderintieji ir specialieji kolektyvinio investavimo subjektai Lietuvoje gali būti steigiami investicinės bendrovės arba investicinio fondo veiklos forma, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai skirstomi į rūšis ir tipus.

Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti sudaromi tik investicinio fondo arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos forma. Draudžiama sudaryti uždaro tipo suderintuosius kolektyvinio investavimo subjektus.

Vadovaujantis šiuo įstatymu, gali būti sudaromi šių rūšių specialieji kolektyvinio investavimo subjektai:

1) kolektyvinio investavimo į perleidžiamuosius vertybinius popierius subjektai;

2) nekilnojamojo turto kolektyvinio investavimo subjektai;

3) privataus kapitalo kolektyvinio investavimo subjektai;

4) kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į kitus kolektyvinio investavimo subjektus;

5) alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektai.

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai gali būti atviro (atviro tipo investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės) arba uždaro tipo (uždaro tipo investiciniai fondai ar uždaro tipo investicinės bendrovės).

32 straipsnis. Investicinis fondas

Investicinį fondą sudarantis turtas yra jo dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Dalyvio dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į jo asmeninėje investicinių vienetų sąskaitoje įrašytų investicinių vienetų skaičių.

Valdymo įmonė investicinį fondą sudarantį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja turto patikėjimo teise.

Į investicinį fondą sudarantį turtą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal valdymo įmonės ar fondo dalyvių prievoles. Investicinio fondo dalyvio kreditoriai turi teisę nukreipti savo reikalavimus fondo dalyviui tik į dalyviui priklausančius investicinio fondo investicinius vienetus.

Kiekvieną investicinį fondą sudarantis turtas turi būti atskirtas nuo valdymo įmonės ir kito jos valdomo kolektyvinio investavimo subjekto turimo turto ir įtraukiamas į apskaitą atskirai.

33 straipsnis. Lyginamasis indeksas

Suderintieji kolektyvinio investavimo subjektai privalo naudoti lyginamąjį indeksą. Šis reikalavimas netaikomas specialiesiems kolektyvinio investavimo subjektams.

Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi sudaryti galimybę visuomenei tinkamai vertinti kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į konkretaus kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategiją.

Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti reikalavimus lyginamajam indeksui.

Skelbdama kolektyvinio investavimo subjekto veiklos rezultatus, valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo juos lyginti su lyginamuoju indeksu Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka. Kolektyvinio investavimo subjekto lyginamasis indeksas taip pat turi būti nurodytas jį valdančios valdymo įmonės ar investicinės bendrovės, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, metų ataskaitoje.

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė, kurios valdymas neperduotas valdymo įmonei, privalo patvirtinti taisykles, nustatančias kolektyvinio investavimo subjekto lyginamojo indekso pasirinkimo ir keitimo kriterijus bei tvarką.

ANTRASIS SKIRSNIS

KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTŲ INVESTICINIŲ VIENETŲ AR AKCIJŲ PARDAVIMO IR IŠPIRKIMO TVARKA

34 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų pardavimas

Investuotojas investicinius vienetus ar akcijas įsigyja paprasta rašytine forma sudarydamas sutartį su valdymo įmone, investicine bendrove ar investicinių vienetų ar akcijų platintoju.

Investiciniai vienetai ar akcijos gali būti išleisti tik gavus pinigus į kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitą. Nuosavybės teisė į investicinius vienetus ar akcijas įgyjama nuo įrašo padarymo asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje. Įrašas asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje turi būti padarytas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pinigų gavimo kolektyvinio investavimo subjekto sąskaitoje. Jei papildomų investicinių vienetų ar akcijų priskiriama skirstant pelną, tai nuosavybės teisė atsiranda po to, kai asmeninėje investicinių vienetų ar akcijų sąskaitoje padaromas įrašas.

Vadovaujantis šiuo įstatymu sudarytų kolektyvinio investavimo subjektų, išskyrus alternatyvaus kolektyvinio investavimo subjektus, investiciniai vienetai ar akcijos gali būti platinami reguliuojamos rinkos operatoriaus ir (arba) atsiskaitymų sistemos techninėmis organizacinėmis priemonėmis Vertybinių popierių komisijos nustatyta tvarka.

35 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų kaina

Investicinių vienetų ar akcijų kaina nustatoma grynųjų aktyvų vertę padalijus iš visų apyvartoje esančių investicinių vienetų ar akcijų skaičiaus.

Kainą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, galima padidinti su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų pardavimu susijusių atskaitymų dydžiu (jeigu tai numatyta sudarymo dokumentuose) tik tuo atveju, jeigu šių atskaitymų dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė. Mažinti išperkamųjų investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo kainą su jų išpirkimu susijusių atskaitymų dydžiu galima tik tuo atveju, jeigu šio atskaitymo dydžiu nebuvo sumažinta grynųjų aktyvų vertė ir nebuvo padidinta pardavimo kaina.

36 straipsnis. Grynųjų aktyvų vertės nustatymas

Grynųjų aktyvų vertė nustatoma atsižvelgiant į kolektyvinio investavimo subjekto turto rinkos kainą ir vadovaujantis Vertybinių popierių komisijos teisės aktuose nustatytais grynųjų aktyvų vertės nustatymo principais, sudarymo dokumentuose nustatytomis grynųjų aktyvų vertės nustatymo taisyklėmis.

37 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimas

Valdymo įmonė ar investicinė bendrovė kolektyvinio investavimo subjekto dalyvio reikalavimu privalo išpirkti jo investicinius vienetus ar akcijas reikalavimo pateikimo dienos kaina.

Atsiskaityti už išpirktus suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas privaloma ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pareikalavimo išpirkti.

Atsiskaitymo už išpirktus specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus ar akcijas tvarką nustato kiti atitinkamos rūšies ir tipo specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai.

Paraišką išpirkti investicinius vienetus ar akcijas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius sutuoktiniams, turi teisę pateikti vienas iš sutuoktinių, turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą, kuris gali būti ir paprastos rašytinės formos.

38 straipsnis. Investicinių vienetų ar akcijų išpirkimo sustabdymas

Teisę sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi valdymo įmonė, investicinė bendrovė ir Vertybinių popierių komisija.

Sustabdyti išpirkimą galima ne ilgiau kaip 3 mėnesiams per metus.

Išpirkimas gali būti sustabdomas, jei:

1) tai būtina siekiant apsaugoti visuomenės, o kartu ir dalyvių interesus nuo galimo kolektyvinio investavimo subjekto nemokumo ar išpirkimo kainos kritimo, kai nepalanki investicinių priemonių rinkos padėtis ir sumažėjusi investicinių priemonių portfelio vertė;

2) nepakanka pinigų išmokėti už išperkamus investicinius vienetus ar akcijas, o turimų investicinių priemonių pardavimas (realizavimas) būtų nuostolingas;

3) tokią poveikio priemonę šio įstatymo nustatyta tvarka pritaiko Vertybinių popierių komisija.

Nuo sprendimo sustabdyti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą priėmimo momento draudžiama:

1) priimti išpirkimo paraiškas;

2) atsiskaityti už investicinius vienetus ar akcijas, kuriuos išpirkti buvo pareikalauta iki nutarimo sustabdyti išpirkimą priėmimo.

Apie išpirkimo sustabdymą nedelsiant turi būti pranešama asmenims, per kuriuos vykdomas išpirkimas, taip pat Vertybinių popierių komisijai, o tuo atveju, kai investiciniai vienetai ar akcijos platinami užsienio valstybėse, – ir užsienio priežiūros institucijoms, taip pat apie tai turi būti paskelbiama per visuomenės informavimo priemones.

39 straipsnis. Išpirkimo atnaujinimas

Jei sprendimą sustabdyti išpirkimą priėmė Vertybinių popierių komisija, teisę jį atnaujinti turi tik Vertybinių popierių komisija ar teismas, panaikinęs tokį sprendimą. Kitais atvejais tokią teisę turi ir valdymo įmonė ar investicinė bendrovė.

Apie sprendimą atnaujinti investicinių vienetų ar akcijų išpirkimą turi būti pranešama tokia pat tvarka kaip ir apie išpirkimo sustabdymą.

40 straipsnis. nvesticinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijų platinimo ypatumai

Parduodant investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios akcinių bendrovių akcijų pasirašymą ir apmokėjimą, netaikomos. Šių bendrovių akcijos gali būti pradėtos platinti, kai bendrovė gauna investicinės kintamojo kapitalo bendrovės veiklos licenciją ir Vertybinių popierių komisijos leidimą patvirtinti investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatus bei kai patvirtinamas visas ir sutrumpintas prospektai.

Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcijos gali būti platinamos neterminuotai. Akcijų emisijos dydis neribojamas, išskyrus atvejį, kai įstatuose nurodyta didžiausia suma, už kurią leidžiama išplatinti akcijų.

Investicinė kintamojo kapitalo bendrovė neturi teisės parduoti savo akcijų išsimokėtinai ar atidėti jų apmokėjimo termino.

Tik visiškai apmokėtos akcijos laikomos išleistomis ir gali būti įrašomos į akcininko asmeninę perleidžiamųjų vertybinių popierių sąskaitą.

TREČIASIS SKIRSNIS

SUDĖTINIAI KOLEKTYVINIO INVESTAVIMO SUBJEKTAI

41 straipsnis. Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentai

Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatuose šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5 ir 7 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną ją sudarantį subfondą atskirai. Papildomai apie kiekvieną subfondą įstatuose turi būti nurodoma:

1) subfondo pavadinimas;

2) laikotarpis, kuriam sudarytas subfondas;

3) subfondo valiuta;

4) informacija, kad investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

Sudėtinio investicinio fondo taisyklėse šio įstatymo 46 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15 punktuose ir 65 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta apie kiekvieną jį sudarantį subfondą. Papildomai apie kiekvieną subfondą taisyklėse turi būti pateikiama šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija.

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose taip pat turi būti nurodoma:

1) valiuta, kuria bus sudaroma kolektyvinio investavimo subjekto finansinė atskaitomybė;

2) subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimo į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas tvarka;

3) naujų subfondų steigimo tvarka.

42 straipsnis. Sudėtiniams kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomi reikalavimai

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto valdymo įmonė ar investicinė kintamojo kapitalo bendrovė privalo laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų, atitinkamos rūšies ir tipo kolektyvinio investavimo subjektams ir jų valdymo įmonėms taikomų reikalavimų.

Kolektyvinio investavimo subjekto veiklą reglamentuojančios šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo II skyriaus pirmojo skirsnio, 59, 72 ir 90 straipsnių nuostatas, taikomos kiekvienam subfondui atskirai.

Sudėtinį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turtas privalo būti saugomas viename depozitoriume.

Kiekvieną subfondą sudarantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą atskirai nuo kitų tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančių subfondų turto.

Vieną subfondą sudarantis turtas negali būti naudojamas įsipareigojimams kito tą patį kolektyvinio investavimo subjektą sudarančio subfondo dalyviams ar tretiesiems asmenims padengti.

Sudėtinis kolektyvinio investavimo subjektas privalo turėti bendrą visą prospektą. Sutrumpinti prospektai gali būti rengiami kiekvienam subfondui atskirai.

Kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų savininkų sąrašą valdymo įmonė ar investicinė bendrovė tvarko pagal kiekvieną subfondą atskirai. Išduodant nuosavybės patvirtinimo dokumentus, juose nurodomas konkretaus subfondo (subfondų) pavadinimas (pavadinimai).

Valdymo įmonei ar investicinei kintamojo kapitalo bendrovei draudžiama daryti bet kokius atskaitymus nuo kolektyvinio investavimo subjekto turto už sandorius, sudarytus tarp jo subfondų.

Sudėtinio kolektyvinio investavimo subjekto subfondų sujungimui taikomi šiame įstatyme investicinių fondų sujungimui nustatyti reikalavimai.

43 straipsnis. Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ypatumai

Viena sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės akcija, nepaisant jos vertės, visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime akcininkui suteikia vieną balsą.

Sudėtinės investicinės kintamojo kapitalo bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime sprendžiant tik su vieno bendrovės subfondo dalyvių interesais susijusį klausimą, balsavimo teisę turi tik to subfondo dalyviai.

44 straipsnis. Subfondo investicinių vienetų ar akcijų keitimas

Kolektyvinio investavimo subjekto dalyvis gali keisti jo turimus subfondo investicinius vienetus ar akcijas į kito to paties kolektyvinio investavimo subjekto subfondo investicinius vienetus ar akcijas, jei kolektyvinio investavimo subjekto sudarymo dokumentuose nenustatyta kitaip. Keičiant subfondo investicinius vienetus ar akcijas, draudžiama atskaityti bet kokius su kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimu ar išpirkimu susijusius atskaitymus, išskyrus atskaitymus, tiesiogiai susijusius su investicinių vienetų ar akcijų keitimo išlaidomis.

V SKYRIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

INVESTICINIS FONDAS

45 straipsnis. Investicinio fondo sudarymas

Investicinio fondo taisyklės patvirtinamos valdymo įmonės valdybos sprendimu. Valdymo įmonė investicinį fondą sudarysiančias investuotojų lėšas gali pradėti rinkti tik po to, kai investicinio fondo taisyklėms, sutrumpintam prospektui, kai jis būtinas, ir visam prospektui pritaria Vertybinių popierių komisija.

Valdybos sprendime dėl investicinio fondo sudarymo turi būti nurodyta:

1) investicinio fondo pavadinimas;

2) depozitoriumo pavadinimas ir buveinė;

3) investiciniam fondui sudaryti skiriama pradinė suma.

46 straipsnis. Investicinio fondo taisyklės

Investicinio fondo taisyklės nustato santykius tarp valdymo įmonės ir investicinio fondo dalyvių. Jose turi būti nurodyta:

1) investicinio fondo pavadinimas, iš kurio galima butų nustatyti specialiojo fondo rūšį, ir informacija, leidžianti nustatyti, ar šis fondas yra suderintasis, ar specialusis kolektyvinio investavimo subjektas;

2) valdymo įmonės ir depozitoriumo pavadinimai ir buveinės;

3) investicinį fondą sudarančio turto investavimo strategija, investicijų apribojimai ir specializacija geografinėje zonoje arba ūkio šakoje, informacija apie tai, kad fondas turi lyginamąjį indeksą, ir vietos, kuriose galima susipažinti su jo sudarymo tvarka;

4) dalyvių teisės ir pareigos;

5) valdymo įmonės teisės ir pareigos valdant investicinį fondą, sandoriai, kuriuos valdymo įmonė gali sudaryti ir vykdyti investicinio fondo sąskaita ir jo naudai;

6) atlyginimo valdymo įmonei, depozitoriumui ir platintojui apskaičiavimo metodika, dydis ir mokėjimo tvarka;

7) kitų išlaidų, dengiamų iš investicinį fondą sudarančio turto, baigtinis sąrašas ir apskaičiavimo metodika;

8) valdymo įmonės, depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir tvarka;

9) investicinių vienetų pardavimo, išpirkimo sąlygos ir tvarka;

10) investicinių vienetų išpirkimo sustabdymo pagrindai ir tvarka;

11) turto įvertinimo, investicinio vieneto vertės apskaičiavimo ir skelbimo tvarka;

12) išpirkimo ir pardavimo kainos nustatymo tvarka;

13) informacijos apie investicinį fondą skelbimo tvarka;

14) investicinio fondo pajamų skirstymo dažnumas, metodai ir išmokėjimo tvarka;

15) investicinio fondo dalijimo pagrindai ir procedūra;

16) investicinio fondo taisyklių pakeitimo tvarka.

47 straipsnis. Investicinio fondo dalyvių teisės

Investicinio fondo dalyvis turi šias teises:

1) šio įstatymo ir investicinio fondo taisyklių nustatyta tvarka gauti dalį investicinio fondo pajamų;

2) gauti likusią dalijamo investicinio fondo dalį;

3) gauti teisės aktų nustatytą informaciją apie fondą;

4) kitas šio įstatymo ir investicinio fondo taisyklių nustatytas teises.

Atviro tipo investicinio fondo dalyvis turi teisę bet kada pareikalauti, kad valdymo įmonė išpirktų jo turimus investicinio fondo investicinius vienetus.

48 straipsnis. Atlyginimas ir kitos iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamos išlaidos

Atlyginimas valdymo įmonei už investicinio fondo valdymą, depozitoriumui už depozitoriumo paslaugas ir kitos išlaidos, susijusios su investiciniu fondu, mokamos iš investicinį fondą sudarančių lėšų.

Iš investicinį fondą sudarančių lėšų galima apmokėti tik tas išlaidas, kurios susijusios su investicinio fondo valdymu ir numatytos investicinio fondo taisyklėse. Šių išlaidų suma negali viršyti fondo taisyklėse numatytų fondo išlaidų ribų. Visos kitos investicinio fondo taisyklėse nenumatytos arba nustatytas ribas viršijančios išlaidos turi būti dengiamos valdymo įmonės sąskaita.

49 straipsnis. Investicinio fondo pelno paskirstymas

Investicinio fondo dalyviams investicinių pajamų dalis (išmokos grynaisiais pinigais) mokama tik tuo atveju, jei tai numatyta investicinio fondo taisyklėse. Taip pat investicinio fondo taisyklėse turi būti numatytas tokių išmokų periodiškumas, investicinių pajamų (pelno) dalis, kuri bus skiriama toms išmokoms, ir išmokėjimo tvarka.

Investicinio fondo pelnas paskirstomas per šio investicinio fondo depozitoriumą.

50 straipsnis. Valdymo įmonės teisės valdyti investicinį fondą pasibaigimas

Valdymo įmonės teisė valdyti investicinį fondą pasibaigia:

1) perdavus valdymą kitai valdymo įmonei;

2) panaikinus valdymo įmonės licencijos galiojimą;

3) pradėjus priverstinę valdymo įmonės likvidavimo procedūrą;

4) iškėlus valdymo įmonei bankroto bylą;

5) kitais teisės aktų arba investicinio fondo taisyklių nustatytais atvejais.

51 straipsnis. Investicinio fondo padalijimas

Investicinis fondas turi būti dalijamas jo taisyklėse nustatytais atvejais.

Priėmus sprendimą dėl dalijimo, investicinių vienetų išpirkimas ir platinimas nutraukiamas.

Jei dalijimo metu paaiškėja, kad investicinį fondą sudarančio turto padengti jo sąskaita prisiimtoms prievolėms nepakanka, likusias prievoles privalo įvykdyti valdymo įmonė.

Patenkinus kreditorių reikalavimus, pinigai, gauti už parduotą investicinį fondą sudariusį turtą, turi būti padalyti investicinio fondo dalyviams proporcingai jų dalims.

Jei teisme nagrinėjami ieškiniai dėl prievolių, kurios turi būti įvykdytos investicinio fondo sąskaita, investicinis fondas gali būti dalijamas tik įsiteisėjus sprendimams tokiose bylose.

52 straipsnis. Investicinių fondų jungimas

Valdymo įmonė gali įvykdyti jos valdomų investicinių fondų jungimą (sujungimo arba prijungimo būdu) tik gavusi išankstinį Vertybinių popierių komisijos leidimą.

Draudžiama jungti:

1) suderintąjį ir specialųjį fondus, jei po jungimo liks veikti specialusis fondas;

2) skirtingų tipų specialiuosius investicinius fondus;

3) skirtingų rūšių specialiuosius investicinius fondus;

4) sudėtinius fondus;

5) fondus, kurių taisyklėse numatyti skirtingi atskaitymų ir kitų iš investicinį fondą sudarančių lėšų dengiamų išlaidų dydžiai.

Vertybių popierių komisija atsisako suteikti leidimą jungti investicinius fondus, jeigu:

1) jungimas prieštarautų šio straipsnio 2 dalies nuostatoms;

2) yra pagrindas manyti, kad jungimas pažeis bent vieno išjungiamų fondų dalyvių interesus;

3) jungimas vyktų nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų.

Valdymo įmonė privalo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Vertybinių popierių komisijos leidimo gavimo dienos apie fondų jungimą ir apie naudojamą vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų jo būdų tinkamai informuoti fondų dalyvius. Tinkamu dalyvių informavimu laikomas šios dalies pirmame sakinyje išvardytos informacijos paskelbimas jungiamų fondų taisyklėse nurodytame (nurodytuose) dienraštyje (dienraščiuose) ir rašytinis kiekvieno jungiamų investicinių fondų dalyvio informavimas atskirai. Pranešime turi būti nurodyta:

1) jungiamų ir po jungimo veiksiančio investicinio fondo pavadinimai;

2) valdymo įmonės kontaktiniai duomenys;

3) laikotarpis, kuriam pasibaigus nebus išleidžiami ir išperkami po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investiciniai vienetai ir bus vykdomas investicinių fondų jungimas. Šis laikotarpis negali būti trumpesnis negu 2 mėnesiai nuo vėliausio šio straipsnio 4 dalies antrame sakinyje numatyto tinkamo dalyvių informavimo;

4) investicinių fondų jungimo padariniai fondų dalyviams;

5) po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) dalyvių teisė per valdymo įmonės, remiantis šio straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą laikotarpį pareikalauti išpirkti jiems priklausančius investicinių fondų investicinius vienetus netaikant išpirkimo mokesčio;

6) po jungimo veiksiančio investicinio fondo taisyklės arba vieta, kurioje su jomis galima susipažinti.

Jungimo metu jungiamų fondų dalyviams priklausantys investiciniai vienetai nemokamai konvertuojami į po jungimo veiksiančio investicinio fondo investicinius vienetus.

Po fondų jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) dalyviai, nepasinaudoję teise pareikalauti išpirkti jiems priklausančius investicinių fondų investicinius vienetus per valdymo įmonės, remiantis šio straipsnio 4 dalies 3 punktu, nustatytą laikotarpį, tampa po jungimo veikiančio investicinio fondo dalyviais.

Apie įvykdytą investicinių fondų jungimą valdymo įmonė privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu informuoti Vertybinių popierių komisiją ir paskelbti po jungimo veikiančio fondo taisyklėse nurodytame dienraštyje.

Po jungimo veikiančio investicinio fondo investiciniam portfeliui taikomos atitinkamos šiame įstatyme įtvirtintos laikino investavimo taisyklių nesilaikymo nuostatos. Laikino investavimo taisyklių nesilaikymo terminas pradedamas skaičiuoti nuo investicinių fondų jungimo įvykdymo dienos. Investicinių fondų jungimo įvykdymo diena laikoma paskutinių įrašų, atliktų konvertavus po jungimo pasibaigsiančio investicinio fondo (pasibaigsiančių investicinių fondų) investicinius vienetus į po jungimo veikiančio investicinio fondo investicinius vienetus, asmeninėse investicinių vienetų sąskaitose atlikimo diena.

Vertybinių popierių komisija turi teisę nustatyti detalią investicinių fondų jungimo ir jungiamų investicinių fondų dalyvių informavimo tvarką.

53 straipsnis. Kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategijos keitimas

Suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad šis kolektyvinio investavimo subjektas taptų specialiuoju kolektyvinio investavimo subjektu. Suderintojo ir specialiojo kolektyvinio investavimo subjektų investavimo strategija negali būti keičiama taip, kad jie taptų kolektyvinio investavimo subjektu, kuriam šis įstatymas nėra taikomas.

Iš esmės keičiant kolektyvinio investavimo subjekto strategiją arba kai strategijos keitimas lemia subjekto tipo ar rūšies pasikeitimą, apie tai iš anksto subjekto sudarymo dokumentuose ar prospektuose nustatyta tvarka turi būti informuoti dalyviai.

Šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais valdymo įmonė privalo sudaryti galimybę kolektyvinio investavimo subjekto dalyviams per pakankamą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 2 mėnesiai nuo tinkamo dalyvių informavimo apie numatomą kolektyvinio investavimo subjekto strategijos keitimą, pareikalauti išpirkti jiems priklausančius fondo investicinius vienetus ar akcijas be papildomų atskaitymų. Apie šią teisę dalyviai turi būti informuojami pateikiant šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą.

ANTRASIS SKIRSNIS

INVESTICINĖ KINTAMOJO KAPITALO BENDROVĖ

54 straipsnis. Investicinės kintamojo kapitalo bendrovės įstatai

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).