Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės privalo užtikrinti, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas būtų skaičiuojamas ir padengtas tinkamomis grupės nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų.

Šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos draudimo ir perdraudimo įmonės privalo užtikrinti, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas būtų skaičiuojamas ir padengtas tinkamomis grupės nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų laikymąsi prižiūri grupės priežiūros institucija pagal šio įstatymo 63 straipsnio nuostatas. Grupės mokumo priežiūrai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 43 straipsnio ir 45 straipsnio 1–5 dalių nuostatos.

Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė ar grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe, privalo apskaičiuoti grupės mokumo kapitalo reikalavimą ne rečiau kaip kartą per metus, nuolat stebėti ir užtikrinti grupės mokumo kapitalo reikalavimo padengimą tinkamomis nuosavomis lėšomis ir informuoti priežiūros instituciją apie apskaičiuotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą ir jo padengimą.

Grupės priežiūros institucija, gavusi informaciją, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas nėra vykdomas ar yra rizika, kad nebus vykdomas per kitus 3 mėnesius, privalo apie tai informuoti kitas priežiūros institucijų kolegijos priežiūros institucijas, kurios privalo išanalizuoti grupės finansinę būklę.

Draudimo ar perdraudimo įmonė ir su ja susijusios įmonės arba su draudimo kontroliuojančiąja įmone ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąja įmone susijusios įmonės gali pateikti grupės priežiūros institucijai bendrą prašymą leisti skaičiuoti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo įmonių ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį.

Priežiūros institucija, nustačiusi, kad draudimo ar perdraudimo įmonės rizikos pobūdis reikšmingai skiriasi nuo prielaidų, nustatytų grupės vidaus modelyje, turi teisę pareikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė per priežiūros institucijos nustatytą terminą ištaisytų susidariusią padėtį. Jeigu priežiūros institucijos reikalavimas nėra įvykdytas ar įvykdytas netinkamai, priežiūros institucija, vadovaudamasi šio įstatymo 48 straipsniu, gali nustatyti papildomą kapitalą, kuriuo didinamas pagal vidaus modelį apskaičiuotas draudimo ar perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimas. Išimtiniais atvejais, kai papildomo kapitalo nustatymas būtų netinkamas, priežiūros institucija gali reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė apskaičiuotų mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę. Pagal standartinę formulę apskaičiuotas mokumo kapitalo reikalavimas gali būti padidintas papildomo kapitalo, nustatyto pagal šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, dydžiu. Priežiūros institucija apie šioje dalyje nustatytus sprendimus ir jų motyvus privalo pranešti draudimo ar perdraudimo įmonei ir grupės priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus reikalavimus dėl grupės vidaus modelio taikymo.

Spręsdama, ar konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimai tinkamai atspindi grupės rizikos pobūdį, grupės priežiūros institucija privalo atsižvelgti į tai, ar:

Grupės priežiūros institucija turi teisę nustatyti papildomą grupės kapitalą, kuriuo didinamas konsoliduotas grupės mokumo kapitalo reikalavimas, kai nėra tinkamai atsižvelgiama į grupės rizikos pobūdį.

Centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūra taikoma draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios yra patronuojamosios draudimo ir perdraudimo įmonių įmonės, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:

Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus centralizuoto rizikos valdymo grupių mokumo priežiūros reikalavimus.

Rizikos koncentracijos grupės lygiu ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūrą vykdo grupės priežiūros institucija. Rizikos koncentracijos grupės lygiu ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūra vykdoma pagal šio straipsnio ir šio įstatymo 62–67 straipsnių nuostatas.

Draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios įmonės ar grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe, praneša grupės priežiūros institucijai apie bet kokią reikšmingą rizikos koncentraciją grupės lygiu ir apie grupės priežiūros institucijos nurodytus grupės įmonių tarpusavio sandorius.

Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus rizikos koncentracijos ir grupės įmonių tarpusavio sandorių priežiūros reikalavimus.

Šio skyriaus antrajame skirsnyje nustatyti reikalavimai mutatis mutandis taikomi grupės lygiu.

Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies taikymui, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos turi būti įdiegtos ir ataskaitų teikimo tvarka taikoma nuosekliai visose įmonėse, kurioms taikoma grupės priežiūra pagal šio įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, siekiant užtikrinti, kad šių sistemų naudojimas ir ataskaitų teikimas būtų kontroliuojamas grupės lygiu.

Grupės priežiūros institucija turi teisę leisti, kad dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė, atlikdama savos rizikos ir mokumo vertinimą grupės lygiu, apimtų ir patronuojamosios draudimo ar perdraudimo įmonės savo rizikos ir mokumo vertinimą ir parengtų vieną bendrą dokumentą.

Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus valdymo sistemos priežiūros reikalavimus.

Grupės priežiūros institucija, atsakinga už grupės priežiūrą ir priežiūros institucijų veiklos koordinavimą, paskiriama iš atitinkamų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų.

Jeigu priežiūros institucija prižiūri visas grupės draudimo ir perdraudimo įmones, grupės priežiūros funkcijas atlieka ta pati priežiūros institucija.

Visais kitais atvejais (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį) grupės priežiūros funkcijas atlieka priežiūros institucija, išdavusi veiklos licenciją grupei vadovaujančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, – priežiūros institucija:

Priežiūros institucijų bendru sprendimu, priimtu ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo priežiūros institucijų inicijuotos diskusijos, kuri gali būti inicijuojama ne dažniau kaip kartą per metus, pradžios ir atsiklausus grupės nuomonės, gali būti paskirta ir kita, negu numatyta šio straipsnio 3 dalyje, priežiūros institucija, jeigu šio straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas būtų netinkamas atsižvelgiant į grupės struktūrą ir draudimo ar perdraudimo įmonių veiklos atskirose valstybėse mastą. Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus.

Diskusijos metu, iki nėra priimtas bendras priežiūros institucijų sprendimas arba nėra pasibaigęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytas 3 mėnesių laikotarpis, kuris laikomas taikinimo terminu pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnio 2 dalį, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją, kad ši pateiktų sprendimą. Apie šį kreipimąsi priežiūros institucija taip pat informuoja kitas priežiūros institucijas. Tokiu atveju priežiūros institucijos gali priimti bendrą sprendimą tik sulaukusios Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos sprendimo ir juo vadovaudamosi. Paskirtoji grupės priežiūros institucija informuoja grupei vadovaujančią draudimo ar perdraudimo įmonę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus nustatytą grupės įmonę ir priežiūros institucijų kolegiją apie bendrą priežiūros institucijų sprendimą ir jo motyvus.

Jeigu bendras priežiūros institucijų sprendimas nėra priimamas, grupės priežiūros funkcijas atlieka institucija, nustatoma pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus.

Grupės priežiūros institucija atlieka šias funkcijas:

Priežiūros institucija dalyvauja priežiūros institucijų kolegijoje, kuriai pirmininkauja grupės priežiūros institucija.

Priežiūros institucija, vykdydama grupės priežiūrą, bendradarbiauja, konsultuojasi ir keičiasi priežiūros funkcijoms atlikti būtina informacija su kitomis priežiūros institucijų kolegijos narėmis ir su kredito įstaigų bei finansų maklerio įmonių priežiūrą vykdančiomis institucijomis.

Priežiūros institucija savo teisės aktuose nustato išsamią šio straipsnio nuostatų įgyvendinimo tvarką ir kitus reikalavimus dėl priežiūros institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija.

Visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems taikoma grupės priežiūra, ir su jais susijusios įmonės bei dalyvaujančios įmonės turi teisę keistis bet kokia informacija, reikšminga grupės priežiūros tikslais. Šios teisės įgyvendinimas nelaikomas konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų, nustatytų sandoriuose, teisės aktuose ir įmonių vidaus dokumentuose, pažeidimu.

Priežiūros institucija turi teisę pareikalauti, kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo pateiktų grupės priežiūros tikslais reikšmingą informaciją.

Priežiūros institucija, norėdama gauti grupės priežiūros tikslais reikšmingą informaciją, gali kreiptis tiesiogiai į grupės įmones tik tuo atveju, kai tokios informacijos per protingą laikotarpį nesuteikė draudimo ar perdraudimo įmonė, kuriai taikomi grupės priežiūros reikalavimai.

Draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios įmonės ir mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiosios įmonės, vadovaudamosi 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/35, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), kiekvienais metais viešai atskleidžia grupės valdymo ir organizacinę struktūrą, apimdamos visas grupei priklausančias patronuojamąsias įmones, susijusias įmones ir svarbius filialus.

Priežiūros institucija tiesiogiai ar per tam tikslui pasitelktus asmenis turi teisę atlikti šio įstatymo 64 straipsnyje nurodytos informacijos patikrinimą:

Jeigu priežiūros institucijai būtina informacija, kuria disponuoja prižiūrima ar neprižiūrima kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje esanti įmonė, priežiūros institucija turi teisę paprašyti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos atlikti patikrinimą. Priežiūros institucija turi teisę dalyvauti atliekant šį patikrinimą arba, jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija sutinka, pati atlikti tokį patikrinimą. Priežiūros institucija gali kreiptis į Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį, jeigu kita Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priežiūros institucijos prašymu nepradeda vykdyti patikrinimo per 2 savaites nuo prašymo gavimo dienos arba jeigu priežiūros institucijai neleidžia pasinaudoti teise atlikti patikrinimą ar dalyvauti atliekant patikrinimą.

Priežiūros institucija, gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos prašymą patikrinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įmones, informavusi grupės priežiūros instituciją, pati atlieka patikrinimą, suteikia teisę patikrinimą atlikti audito įmonėms ar ekspertams arba leidžia prašymą pateikusiai institucijai pačiai atlikti patikrinimą ar dalyvauti priežiūros institucijai atliekant patikrinimą.

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija gali naudotis teise dalyvauti atliekant patikrinimą, kai jį atlieka dvi ar daugiau priežiūros institucijų.

Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė kasmet, atsižvelgdama į priežiūros institucijos teisės aktus, viešai paskelbia grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitą.

Gavusi grupės priežiūros institucijos leidimą, dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji įmonė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji įmonė kasmet viešai skelbia vieną bendrą grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitą, kurią sudaro grupės lygio informacija ir kiekvienos grupės draudimo ar perdraudimo įmonės informacija, kurią būtina atskleisti pagal priežiūros institucijos teisės aktus. Grupės priežiūros institucija, prieš suteikdama leidimą, konsultuojasi ir tinkamai atsižvelgia į visų priežiūros institucijų kolegijos narių nuomonę ir išsakytas abejones.

Priežiūros institucija nustato grupės mokumo ir finansinės būklės ataskaitos reikalavimus.

Draudimo įmonė, ketinanti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, kartu nurodydama rizikas, dėl kurių ketinama sudaryti draudimo sutartis, ir tuo atveju, kai draudimo įmonė ketina vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą) veiklą, pateikti šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus. Informacija ir dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir (ar) anglų kalbomis bei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, kai pagal kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai visi dokumentai privalo būti pateikiami tos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo išsiųsti, kartu apie išsiuntimą tą pačią dieną raštu informuodama draudimo įmonę, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje draudimo įmonė ketina teikti paslaugas, priežiūros institucijai šią informaciją:

Priežiūros institucija per vieną mėnesį nuo visos šio straipsnio 1 dalyje numatytos informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu informuodama draudimo įmonę, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją tik tuo atveju, kai draudimo įmonė nevykdo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir (ar) draudimo įmonės finansinė būklė, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus, nėra stabili ir gera.

Draudimo įmonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą priežiūros institucijos informaciją ir įvykdžiusi kitas sąlygas, nustatytas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose, turi teisę pradėti teikti paslaugas kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Draudimo įmonė privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį pranešti apie bet kokius planuojamus informacijos, pateiktos vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, pasikeitimus. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.

Draudimo įmonė, ketinanti steigti filialą kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo pateikti priežiūros institucijai šią informaciją ir dokumentus:

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai privalo būti pateikti lietuvių ir (ar) anglų kalbomis arba kitos Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų, jei kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pagal šios valstybės teisės aktus visi dokumentai privalo būti pateikiami šios Europos ekonominės erdvės valstybės valstybine kalba arba viena iš valstybinių kalbų.

Per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo, jei nėra šio straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, priežiūros institucija privalo nusiųsti, apie nusiuntimą tą pačią dieną raštu pranešdama draudimo įmonei, gautus dokumentus ir informaciją kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje ketinama steigti filialą, priežiūros institucijai kartu su patvirtinimu, kad draudimo įmonė atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus mokumo kapitalo ir minimalaus kapitalo reikalavimus.

Priežiūros institucija per 3 mėnesius nuo visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos gavimo turi teisę, apie tai raštu pranešdama draudimo įmonei ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, atsisakyti išsiųsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir informaciją tik tuo atveju, kai:

Priežiūros institucija pateikia draudimo įmonei iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos gautą informaciją apie sąlygas, taikomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų veiklai nepažeidžiant viešosios tvarkos. Draudimo įmonė gali steigti filialą ir pradėti veiklą gavusi kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie veiklos sąlygas nepažeidžiant viešosios tvarkos, o jei ši informacija nėra gaunama per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo iš priežiūros institucijos, – pasibaigus šiam 2 mėnesių terminui.

Apie bet kokį planuojamą šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytų informacijos ir dokumentų pasikeitimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį turi būti pranešta priežiūros institucijai ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje įsteigtas filialas, priežiūros institucijai. Draudimo įmonės informacijos pateikimui, pateiktos informacijos išsiuntimui kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir atsisakymui išsiųsti informaciją taikomos šio straipsnio 1–5 dalių nuostatos, tačiau vietoj šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto 3 mėnesių termino taikomas vieno mėnesio terminas. Priežiūros institucijos atsisakymas išsiųsti informaciją atima teisę draudimo įmonei atlikti planuojamus pakeitimus.

Draudimo įmonių, vykdančių ne gyvybės draudimo veiklą, filialai Šveicarijos Konfederacijoje steigiami ir veikia pagal taisykles, taikomas draudimo įmonių filialų steigimui ir veiklai kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, kiek Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, nenustatyta kitaip.

Draudimo ar perdraudimo įmonės filialai trečiosiose valstybėse steigiami priežiūros institucijos nustatyta tvarka gavus leidimą steigti filialą.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai pranešus apie tai, kad Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė ketina steigti filialą Lietuvos Respublikoje, ir pateikus informaciją ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės dokumentus, kuriuos ši institucija privalo pateikti priežiūros institucijai pagal tos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus, priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šios informacijos gavimo privalo pranešti šiai Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai apie sąlygas, taikomas kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonių filialų veiklai Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant viešosios tvarkos. Jeigu priežiūros institucija nepateikia tokios informacijos per šį terminą, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė turi teisę įsteigti filialą ir pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje.

Apie bet kokį planuojamą informacijos ir dokumentų, kuriuos kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, ketindama steigti filialą Lietuvos Respublikoje, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus pateikė šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai, pasikeitimą kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, privalo pranešti priežiūros institucijai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį.

Tik tapusi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nare ir dalyvaudama šio biuro ižde, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonė per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą turi teisę vykdyti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatytos draudimo grupės veiklą (išskyrus vežėjų civilinės atsakomybės draudimą).

„Lloyd’s“ draudikų asociacijos įgaliotasis atstovas privalo turėti įgaliojimus atstovauti atitinkamiems šios asociacijos nariams teisminiuose ir kitokiuose ginčuose, kylančiuose iš draudimo sutarties ar susijusiuose su ja, ir valstybės institucijose bei savo veiksmais lemti teisių ir pareigų atsiradimą atitinkamiems šios asociacijos nariams. Draudėjai, apdraustieji, naudos gavėjai ir nukentėję tretieji asmenys šio atstovo atžvilgiu turi tokias pačias teises kaip ir ginčuose su įprasta draudimo įmone.

Trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės turi teisę vykdyti draudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus atvejus.

Trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonių filialų draudimo veiklai ir jų priežiūrai taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo įmonėms, atsižvelgiant į šiame skyriuje ir priežiūros institucijos sprendimuose nurodytas išimtis ir filialo teisinio statuso ir veiklos ypatumus.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti draudimo ar perdraudimo veiklą Lietuvos Respublikoje tik trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei gavus priežiūros institucijos leidimą filialo draudimo ar perdraudimo veiklai (toliau – leidimas filialo veiklai) ir po to įregistravus filialą Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas privalo pranešti priežiūros institucijai.

Leidimas filialo draudimo veiklai išduodamas visos draudimo grupės arba kelių draudimo grupių, priklausančių gyvybės draudimo arba ne gyvybės draudimo šakoms, draudimo veiklai vykdyti, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pageidauja vykdyti tik dalies rizikų, priklausančių draudimo grupei (grupėms), draudimo veiklą.

Leidimas filialo perdraudimo veiklai išduodamas vykdyti gyvybės ir (ar) ne gyvybės draudimo šakoms priklausančių draudimo grupių draudimo sutarčių perdraudimo veiklą.

Leidimas filialo veiklai išduodamas neribotam laikui ir galioja tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Leidimas filialo veiklai išduodamas tik konkrečiai trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, jis negali būti perleidžiamas ar pereiti kitam asmeniui.

Leidimas išduodamas tik vieno filialo draudimo ar perdraudimo veiklai. Filialo struktūriniai padaliniai Lietuvos Respublikoje steigiami ir veikia priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija nustato leidimų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veikai išdavimo taisykles ir leidimo filialo veiklai formą.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo priežiūros institucijai pateikti prašymą išduoti leidimą filialo veiklai Lietuvos Respublikoje.

Kartu su prašymu išduoti leidimą filialo veiklai Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti šiuos dokumentus:

Per 6 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą filialo veiklai pateikimo dienos priežiūros institucija priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ir apie tai raštu praneša pareiškėjui.

Priežiūros institucija atsisako išduoti leidimą filialo draudimo ar perdraudimo veiklai, jeigu:

Priežiūros institucija, išduodama leidimą trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo veiklai, turi teisę jame nustatyti sąlygas, kurias prieš pradėdamas veiklą trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo įvykdyti, ir (ar) sąlygas arba tam tikrų draudimo grupės draudimo rizikų draudimo ar perdraudimo veiklos apribojimus, kurių trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas privalo laikytis vykdydamas veiklą.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas Lietuvos Respublikoje gali vykdyti tik tą draudimo grupių draudimo ar perdraudimo veiklą, kurią turi teisę vykdyti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė pagal turimą draudimo ar perdraudimo veiklos licenciją (leidimą ar pan.) draudimo ar perdraudimo veiklai ir (ar) tos trečiosios valstybės teisės aktus. Jeigu trečiosios valstybės draudimo įmonė turi teisę vykdyti gyvybės ir ne gyvybės draudimo šakų draudimo veiklą kartu, Lietuvos Respublikoje įsteigtas trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas turi teisę vykdyti tik ne gyvybės draudimo šakos draudimo grupių veiklą.

Jeigu kyla įtarimas, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės indėlis ar minimalus kapitalas gali būti apmokėti pinigais, kurių gavimo šaltiniai yra neteisėti, priežiūros institucija privalo kreiptis į kompetentingas institucijas su prašymu pateikti išvadą dėl šių pinigų gavimo šaltinių. Šiuo atveju termino, nustatyto šio straipsnio 1 dalyje, eiga sustabdoma ir atnaujinama tik gavus kompetentingų institucijų išvadą.

Priežiūros institucija šio įstatymo 205 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais turi teisę sustabdyti leidimo filialo veiklai galiojimą.

Priežiūros institucija turi teisę panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą, kai:

Priežiūros institucija taip pat panaikina leidimo filialo veiklai galiojimą, jei trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimo ir priežiūros institucija mano, kad pagal šio įstatymo 46 straipsnį pateiktas trumpalaikis finansinės būklės atkūrimo planas yra netinkamas, arba jei trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas per 3 mėnesius nuo to laiko, kai buvo pastebėta, kad nesilaikoma minimalaus kapitalo reikalavimo, neįvykdo patvirtinto trumpalaikio finansinės būklės atkūrimo plano.

Apie sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą priežiūros institucija praneša trečiosios valstybės priežiūros institucijai.

Sprendimas panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą privalo būti išsamiai motyvuotas. Priežiūros institucija apie šį sprendimą ir jo motyvus privalo pranešti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei.

Priežiūros institucija, panaikinusi leidimo filialo veiklai galiojimą, imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesai, ir turi teisę areštuoti trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės turtą, priskirtą filialui.

Priežiūros institucija bendradarbiauja ir koordinuoja savo veiksmus su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose įsteigti trečiosios valstybės draudimo įmonės filialai, institucijomis.

Kol bus paskirtas filialo vadovas, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė privalo pateikti priežiūros institucijai nustatytos formos informaciją ir gauti priežiūros institucijos pritarimą asmens, pretenduojančio eiti filialo vadovo pareigas, kandidatūrai. Priežiūros institucija sprendimą dėl pritarimo kandidatūrai priima per 30 darbo dienų nuo nustatytos formos informacijos gavimo dienos.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo vadovas negali eiti kitų trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo organų nario pareigų, kitų vadovaujamųjų pareigų ar asmens, atsakingo už rizikos valdymo, aktuarinės, vidaus audito ir atitikties vertinimo funkcijas filiale, pareigų, būti kitos draudimo įmonės stebėtojų tarybos, valdybos nariu, vadovu ar dirbti kitos draudimo įmonės administracijoje.

Skaičiuojant trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo techninius atidėjinius, atsižvelgiama tik į filialo vykdomą veiklą.

Skaičiuojant trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, teikiant gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo paslaugas, atsižvelgiama tik į filialo vykdomą veiklą.

Ne mažiau kaip pusė šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į ketinamą vykdyti ar vykdomą veiklą, privalo būti padengta tinkamomis trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui priskirtomis nuosavomis lėšomis laikantis priežiūros institucijos nustatytų reikalavimų. Į priskirtas nuosavas lėšas šios dalies tikslais yra įskaičiuojamos šio įstatymo 87 straipsnyje nurodyto indėlio lėšos.

Mokumo kapitalo reikalavimą dengiančios minimalaus kapitalo reikalavimą atitinkančios nuosavos lėšos privalo būti laikomos ar investuotos Lietuvos Respublikoje, o skirtumas – kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, įsteigusi filialą Lietuvos Respublikoje, per visą filialo veiklos laikotarpį privalo būti sudariusi su Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga ar kredito įstaigos filialu banko indėlio iki pareikalavimo sutartį dėl pinigų sumos, ne mažesnės kaip 1/4 šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalyje nurodyto dydžio, atsižvelgiant į veiklą, kurią įsteigtas filialas ketina vykdyti.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytos lėšos gali būti naudojamos tik priežiūros institucijos nustatyta tvarka vykdyti filialo prievolėms, kylančioms iš draudimo ar perdraudimo sutarčių.

Banko indėlio sutartyje, numatytoje šio straipsnio 1 dalyje, privalo būti sąlygos, nustatančios, kad trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar jos filialas turi teisę disponuoti indėlio lėšomis tik pateikę rašytinį priežiūros institucijos leidimą.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį draudimo ar perdraudimo įmonei ar kitos trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje, jei iš priežiūros institucijos turimų duomenų ar iš šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka nurodytos pasirinktos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos turimos informacijos galima teigti, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonei, jei šios valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas turi teisę perleisti teises ir pareigas pagal visas draudimo ar perdraudimo sutartis ar jų dalį kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtam trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, jei šios valstybės šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka nurodyta pasirinktoji Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija patvirtina, kad po teisių ir pareigų perleidimo teises ir pareigas perimantis subjektas vykdys mokumo kapitalo reikalavimus, šios valstybės teisės aktai leidžia tokį teisių ir pareigų perleidimą ir jei ši valstybė neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais priežiūros institucija išduoda leidimą perleisti teises ir pareigas pagal draudimo ar perdraudimo sutartis tik tuo atveju, kai yra šio įstatymo 50 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos ir yra gautas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, kurioje yra draudimo rizika, arba kitos įsipareigojimo pagal gyvybės draudimo sutartį Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos sutikimas.

Jeigu per 3 mėnesius nuo informacijos pateikimo kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šiame straipsnyje numatyti sutikimai ar pritarimai negaunami, laikoma, kad šios valstybės priežiūros institucija neprieštarauja teisių ir pareigų perleidimui.

Teisių ir pareigų perleidimui taikomi ir kiti šio įstatymo 49 ir 50 straipsniuose nustatyti reikalavimai, kiek šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

Privalomasis teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas reglamentuojamas šio įstatymo 153 ir 206 straipsniuose.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, ketinanti gauti ar jau gavusi leidimus veiklai daugiau kaip vienoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, turi teisę kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu dėl visų šių lengvatų bendro taikymo:

Kartu su prašymu taikyti lengvatas pateikiami dokumentai, kuriais įrodoma, kad analogiškas prašymas pateiktas ar pateikiamas ir visoms kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo ar ketina vykdyti veiklą per įsteigtus filialus, priežiūros institucijoms. Prašyme turi būti nurodyta pasirinkta Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, kuri ateityje prižiūrės mokumą, kurį lemia Europos ekonominės erdvės valstybėse vykdoma veikla. Kartu nurodomos priežastys, kodėl pasirinkta būtent ši priežiūros institucija. Šio įstatymo 87 straipsnyje nurodytas indėlis turi būti laikomas šioje pasirinktoje Europos ekonominės erdvės valstybėje.

Lengvatos gali būti taikomos tik tuo atveju, kai visos Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijos, kurioms privalo būti pateikiamas prašymas taikyti lengvatas, sutinka dėl lengvatų taikymo.

Lengvatos įsigalioja, kai pasirinktoji priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms, kad ji prižiūrės mokumą, nulemtą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse vykdomos filialų veiklos, o kai pasirinktoji priežiūros institucija yra priežiūros institucija, – kai ji praneša atitinkamoms kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijoms.

Priežiūros institucija privalo teikti informaciją, reikalingą mokumo priežiūrai, trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės pasirinktajai kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į kitų priežiūros institucijų naikinamas lengvatas, panaikina lengvatų taikymą, jei to prašo bent viena priežiūros institucija.

Trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialų finansinių ataskaitų rinkiniai ir kitos ataskaitos teikiami pasirinktosios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.

Priežiūros institucija, kai ji yra pasirinktoji priežiūros institucija, panaikinusi lengvata besinaudojančio trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo leidimo veiklai galiojimą, privalo apie tai pranešti kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose yra trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialai, priežiūros institucijoms.

Priežiūros institucija, gavusi informaciją apie tai, kad pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo veiklai, išduoto trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, kuris naudojasi lengvata, galiojimą, turi teisę taikyti poveikio priemones ir šios trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje. Jeigu pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija priėmė sprendimą panaikinti leidimo filialo veiklai galiojimą dėl to, kad nevykdomi mokumo reikalavimai, apskaičiuoti įtraukiant visus trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialus Europos ekonominės erdvės valstybėse, priežiūros institucija panaikina leidimo filialo veiklai galiojimą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta pasirinktoji kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, vykdydama trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialo Lietuvos Respublikoje mokumo priežiūrą, turi tokias pačias teises kaip ir priežiūros institucija.

Draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilinio kodekso ir šio skyriaus nuostatos.

Šio skyriaus nuostatos perdraudimui taikomos tik tuo atveju, kai tai įsakmiai numatyta šiame skyriuje.

Šio skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos taikomos visoms draudimo sutartims, jei kituose šio įstatymo skirsniuose ar šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

Šio skyriaus pirmojo, antrojo ir trečiojo skirsnių nuostatos, reglamentuojančios draudimo sutartinius santykius, išskyrus šio įstatymo 111 straipsnio nuostatą, dėl kurios netaikymo negalima susitarti, didelių draudimo rizikų draudimo sutartims taikomos tiek, kiek draudimo sutarties šalys nesusitarė kitaip.

Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams, atitinkantiems šio įstatymo 158 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas.

Atsižvelgiant į draudimo šakas, draudimo sutartys gali būti skirstomos į gyvybės draudimo ir ne gyvybės draudimo sutartis. Ne gyvybės draudimo sutartims priskiriamos turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo ir sveikatos draudimo sutartys.

Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos į nuostolių draudimo ir sumų draudimo sutartis.

Sumų draudimo sutartys yra gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai.

Nuostolių draudimo sutartys yra turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams.

Draudimo taisyklėse privalo būti nurodyta:

Draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje.

Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pakeisti draudimo taisyklių sąlygas, prieštaraujančias teisės aktų nuostatoms ar pažeidžiančias vartotojų teises ir interesus. Priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo ateityje sudaryti draudimo sutartis pagal pakeistas draudimo taisykles.

Prieš pradėdamas vykdyti privalomąjį draudimą, priežiūros institucijos reikalavimu draudikas privalo pateikti priežiūros institucijai privalomojo draudimo taisykles, išskyrus atvejus, kai privalomojo draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos teisės aktuose. Priežiūros institucija tikrina, ar pateiktos privalomojo draudimo taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus, nepažeidžia draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų, tarp jų ir vartotojų, interesų.

Visa informacija, kurią draudimo ar perdraudimo produktų platintojas teikia esamiems ar galimiems draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ar nukentėjusiems tretiesiems asmenims, įskaitant reklaminę informaciją, turi būti teisinga, aiški ir neklaidinanti. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės filialas gali reklamuoti savo paslaugas visomis prieinamomis ryšio priemonėmis, laikydamiesi priežiūros institucijos patvirtintų reklamos formą ir turinį reglamentuojančių taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Reklaminė informacija turi būti aiškiai atpažįstama. Draudimo ar perdraudimo produktų platintojas atskleidžia informaciją, nurodytą Reglamente (ES) 2019/2088 ir Reglamento (ES) 2020/852 5, 6 ir 7 straipsniuose.

Prieš ne gyvybės draudimo sutarties sudarymą, išskyrus atvejus, kai draudimo sutartis sudaroma dėl didelės draudimo rizikos, kaip nustatyta šio įstatymo 10 straipsnyje, draudikas arba draudimo tarpininkas privalo draudėjui raštu pateikti:

Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie bet kokį šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos pasikeitimą. Jei ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokų mokėjimą ir numatytus mokėjimus pagal draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją, numatytą šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose, apie kiekvieną tokį mokėjimą.

Sudarius draudimo sutartį, draudėjui privalo būti išduotas draudimo liudijimas ir, jei sudaryta individuali draudimo sutartis, individualios draudimo sutarties egzempliorius.

Jeigu po draudimo sutarties sudarymo draudėjas kreipiasi į draudiką su prašymu išduoti draudimo taisyklių ar individualios draudimo sutarties, draudimo liudijimo, draudėjo rašytinio prašymo sudaryti draudimo sutartį ir kitų dokumentų, kuriais patvirtinamas draudimo sutarties sudarymas, nuorašus, draudikas privalo, kai draudėjas sumoka sutartą atlyginimą, neviršijantį dokumentų nuorašų išdavimo sąnaudų (jei atlyginimas numatytas draudimo sutartyje), išduoti draudėjui reikalaujamų dokumentų nuorašus.

Tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.

Draudimo produkto informacinio dokumento ir kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pateikimo reikalavimus, kiek jų nenustato Europos Sąjungos teisės aktai, nustato priežiūros institucija.

Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo riziką Civilinio kodekso 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka.

Draudikas, vertindamas draudimo riziką, neturi teisės atsižvelgti į apdraustojo lytį kaip į veiksnį apskaičiuojant draudimo įmokas ir draudimo išmokas.

Draudikas, apskaičiuodamas draudimo įmokas ir draudimo išmokas, neturi teisės atsižvelgti į veiksnius, susijusius su nėštumu ir motinyste, kaip į turinčius reikšmės draudimo rizikai.

Draudikas ir draudimo tarpininkas, sudarydami ir vykdydami draudimo sutartį, turi teisę tvarkyti apdraustojo, naudos gavėjo ir draudimo įmokų mokėtojo asmens duomenis be jų sutikimo, išskyrus specialių kategorijų asmens duomenis.

Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu), draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, kad per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga pagal gyvybės draudimo sutartį bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį, o ne gyvybės draudimo sutartis pasibaigs (išskyrus atvejus, kai draudimo sutartyje susitarta dėl draudimo apsaugos sustabdymo). Draudimo sutartyje gali būti numatytas terminas, ilgesnis už šioje dalyje nurodytą terminą.

Jeigu draudžiamasis įvykis įvyko draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos. Jeigu teikiant civilinės atsakomybės draudimo paslaugas draudimo sutartyje nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas, tai veikos, dėl kurios atsirado žala, atlikimas draudimo apsaugos sustabdymo metu suteikia draudikui teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, nors reikalavimas atlyginti žalą pateiktas pasibaigus draudimo apsaugos sustabdymui.

Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas pagal gyvybės draudimo sutartį dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.

Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui.