Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, veikdami kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, privalo laikytis šios valstybės teisės aktų reikalavimų, ypač reikalavimų, taikomų turto pardavimui ir informacijos pateikimui darbuotojams. Jeigu kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktuose numatoma galimybė įregistruoti taikomas intervencines priemones, draudimo įmonės likvidavimą ar bankrotą šios Europos ekonominės erdvės valstybės viešuosiuose registruose, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę tai padaryti. Jeigu taikomas intervencines priemones, draudimo įmonės likvidavimą ar bankrotą registruoti privaloma Europos ekonominės erdvės valstybės viešuosiuose registruose, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys privalo tai padaryti. Registravimo išlaidos įtraukiamos į intervencinių priemonių taikymo, draudimo įmonės likvidavimo, filialo veiklos nutraukimo ar draudimo įmonės bankroto išlaidas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims tenka pareiga neatskleisti informacijos, nustatytos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnyje.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas nepriklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ar kitų kreditorių interesus, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad į tas pareigas būtų paskirtas naujas asmuo, ir nustatyti terminą naujam asmeniui paskirti.

Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurių skyrimas priklauso teismo kompetencijai, netinkamai eina savo pareigas, pažeidžia teisės aktus ar draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų kreditorių interesus, priežiūros institucija turi teisę kreiptis į teismą su prašymu, kad teismas pakeistų į tas pareigas paskirtą asmenį. Šiuo atveju naujo asmens kandidatūrą pateikia priežiūros institucija.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys koordinuoja savo veiksmus su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių institucijų ar kitų subjektų paskirtais į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas asmenimis, kai trečiųjų valstybių draudimo įmonė turi filialų ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems draudimo produktų platinimo paslaugas, jeigu yra visos šios sąlygos:

Šio skyriaus nuostatos, neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, netaikomos, kai draudimo produktu papildomos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos papildomo draudimo veiklos tarpininko teikiamos paslaugos ir šių paslaugų teikimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 3 mėnesiai, o mokamas draudimo įmokos dydis vienam asmeniui neviršija 200 eurų.

Draudikas, savo draudimo produktus platinantis per papildomos draudimo veiklos tarpininką, kuriam pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį šio skyriaus nuostatos netaikomos, užtikrina, kad būtų nustatyta tvarka, kuria siekiama atsižvelgti į draudėjo poreikius ir reikalavimus ir siekiama laikytis šio įstatymo 901 straipsnyje, 93 straipsnio 1 dalyje ir 1584 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat kad prieš sudarant sutartį draudėjui būtų pateiktas šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimo produkto informacinis dokumentas ir suteikta ši informacija:

Neteko galios nuo 2023-05-31

Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą, turi pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus ir atitikti šio įstatymo 161 straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse ir 162 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jo dalyvių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas turi nesudaryti kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo brokerių įmonės priežiūrą, jo planuojama veikla turi tinkamai apsaugoti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, šio įstatymo 1581 straipsnyje nurodyti asmenys turi atitikti šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems neturi būti taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 1581 straipsnio 2 dalį. Priežiūros institucija priima sprendimą įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą ir apie priimtą sprendimą šį asmenį informuoja per 3 mėnesius nuo asmens prašymo ir visų dokumentų bei informacijos, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, gavimo dienos.

Kreipiantis dėl įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą pateikiama:

Priežiūros institucija atsisako įrašyti asmenį į draudimo brokerių įmonių sąrašą, jeigu:

Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką.

Draudimo brokerių įmonė nedelsdama, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti priežiūros institucijai informaciją apie aplinkybių, buvusių įrašant ją į draudimo brokerių įmonių sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta.

Joks kitas juridinis asmuo, išskyrus draudimo brokerių įmonę ir įstatymų nustatytas išimtis, neturi teisės savo pavadinime vartoti žodžių junginių „draudimo brokerių bendrovė“, „draudimo brokeris“ ar jiems tapataus junginio. Atsižvelgiant į planuojamą veiklos teritoriją, šie žodžių junginiai gali būti vartojami ir užsienio kalba.

Draudimo brokerių įmonės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 18 750 eurų, o nuosavas kapitalas – ne mažesnis kaip 4 procentai per finansinius metus draudimo brokerių įmonės gautų draudimo įmokų, kurios mokėtinos draudikams, ir ne mažesnis kaip 18 750 eurų.

Draudimo brokerių įmonė privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę. Draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 1 250 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo brokerių įmonė privalo turėti draudimo apsaugą visą savo veiklos laiką.

Draudimo brokerių įmonė neturi teisės vykdyti jokios kitos ūkinės veiklos, išskyrus draudimo, perdraudimo ir pensijų kaupimo produktų platinimo ir kitų finansinių paslaugų teikimo veiklą. Be to, draudimo brokerių įmonė gali vertinti draudžiamą turtą Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas draudimo brokerių įmonėje gali atlikti tik joje dirbantis ar renkamas pareigas einantis draudimo brokeris.

Draudimo brokerių įmonė privalo atidaryti atskirą kredito įstaigos sąskaitą, į kurią pervedamos tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų lėšos ir draudikų lėšos, skirtos šiems asmenims išmokėti. Į šias lėšas negali būti nukreipiami išieškojimai pagal kitas draudimo brokerių įmonės prievoles, o draudimo brokerių įmonei bankrutavus iš šioje sąskaitoje esančių lėšų gali būti tenkinami tik draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Priežiūros institucija turi teisę nustatyti privalomus reikalavimus draudimo brokerių įmonėms dėl lėšų, laikomų atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje.

Draudimo brokerių įmonė privalo teikti priežiūros institucijai šios institucijos nustatytos formos statistinę, finansinę ir kitokią informaciją, reikalingą draudimo brokerių įmonės veiklos priežiūrai.

Draudimo brokerių įmonė privalo iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.

Draudimo brokerių įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tiek draudiko, tiek draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens pavedimu, tačiau draudimo brokerių įmonė privalo visuomet veikti draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens interesais.“

Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų – interesą dėl draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų (toliau šioje straipsnio dalyje – kiti suinteresuoti asmenys) skundus (prašymus). Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl pateikimo formos susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo, kitas suinteresuotas asmuo ir draudimo brokerių įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo brokerių įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, turi būti išsiunčiamas negalutinis atsakymas, kuriame aiškiai nurodoma atsakymo į skundą vėlavimo priežastys ir terminas, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo ir kitas suinteresuotas asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė skundus nagrinėja neatlygintinai.

Draudimo brokerių įmonę kontroliuojantys asmenys, joje dalyvaujančios įmonės, jų valdymo organų nariai, draudimo brokerių įmonės priežiūros ir valdymo organų nariai neturi būti pripažinti kaltais dėl sunkaus, labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai ar juos atitinkančių nusikalstamų veikų pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus padarymo, jeigu jų teistumas už nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis ar juridinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šioje dalyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo ir jiems per paskutinius 10 metų neturi būti iškelta fizinio ar juridinio asmens bankroto byla, o vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikuotas ir patyręs.

Draudimo brokerių įmonė privalo užtikrinti, kad joje dirbantys draudimo brokeriai būtų nepriekaištingos reputacijos, atitiktų šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems nebūtų taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 1581 straipsnio 2 dalį, o priežiūros institucijos reikalavimu – tai įrodyti. Draudimo brokerių įmonė patvirtina, įgyvendina ir reguliariai, bet ne rečiau kaip kartą per metus, peržiūri vidaus politiką ir atitinkamas vidaus procedūras, užtikrinančias šių reikalavimų laikymąsi. Draudimo brokerių įmonė paskiria asmenį, atsakingą už tinkamą nustatytų vidaus politikos ir procedūrų įgyvendinimą, ir jo vardą ir pavardę per 5 darbo dienas nurodo priežiūros institucijai šios prašymu.

Priežiūros institucija išbraukia iš draudimo brokerių įmonių sąrašo draudimo brokerių įmonę, kuri:

Per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje numatytų aplinkybių nustatymo dienos priežiūros institucija priima sprendimą išbraukti draudimo brokerių įmonę iš draudimo brokerių įmonių sąrašo. Šis sprendimas privalo būti išsamiai motyvuotas. Apie priimtą sprendimą ir jo motyvus priežiūros institucija praneša draudimo brokerių įmonei.

Iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbrauktas asmuo (ir jo dalyvis) neturi teisės verstis draudimo brokerių įmonės veikla ir kreiptis dėl pakartotinio įrašymo į draudimo brokerių įmonių sąrašą vienus metus nuo sprendimo, kuriuo jis buvo išbrauktas iš draudimo brokerių įmonių sąrašo, priėmimo dienos, išskyrus atvejį, kai draudimo brokerių įmonė iš draudimo brokerių įmonių sąrašo išbraukta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Draudimo brokeriu laikomas asmuo, išlaikęs draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą. Draudimo brokerių kvalifikacinius egzaminus rengia Draudimo brokerių rūmai arba jų pasitelktas trečiasis asmuo. Draudimo brokerių kvalifikacinio egzamino tvarka nustatyta šiame įstatyme, priežiūros institucijos ir Draudimo brokerių rūmų teisės aktuose. Draudimo brokerių rūmų sprendimai, pažeidžiantys draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, nepaisant to, kad Draudimo brokerių rūmai kvalifikacinio egzamino vykdymą perdavė trečiajam asmeniui.

Asmenys privalo išlaikyti draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą prieš jiems pradedant vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą. Draudimo brokerių rūmai draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusiam asmeniui išduoda tai patvirtinantį pažymėjimą.

Draudimo brokerių kvalifikacinis egzaminas rengiamas ne rečiau kaip kartą per 4 mėnesius.

Draudimo brokeris, prieš pradėdamas vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą, privalo tapti Draudimo brokerių rūmu nariu. Draudimo brokeris turi būti nepriekaištingos reputacijos. Draudimo brokeriui tapus Draudimo brokerių rūmu nariu, jis yra įtraukiamas į Draudimo brokerių rūmų narių sąrašą, kuriame nurodomas draudimo brokerio vardas (vardai), pavardė (pavardės), įrašymo į Draudimo brokerių rūmų narių sąrašą data ir draudimo brokerio pažymėjimo numeris. Aktualus Draudimo brokerių rūmų narių sąrašas yra nuolat skelbiamas Draudimo brokerių rūmų interneto svetainėje, siekiant sudaryti galimybę įsitikinti, kad asmenys yra išlaikę draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą ir tapę Draudimo brokerių rūmų nariais.

Rengdami draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, Draudimo brokerių rūmai ir jų pasitelktas trečiasis asmuo privalo laikytis šiame įstatyme ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užtikrinti draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Šiuo tikslu Draudimo brokerių rūmai privalo turėti vidinę veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų reikalavimų laikymąsi, draudimo brokerių egzaminavimo kokybę ir tęstinumą. Draudimo brokerių rūmai kartą per metus turi pateikti priežiūros institucijai informaciją apie draudimo brokerių egzaminavimo kokybės užtikrinimo reikalavimų laikymąsi. Priežiūros institucijos prašymu ši informacija gali būti teikiama ir dažniau.

Draudimo brokerių rūmai savo interneto svetainėje skelbia draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, taip pat ne rečiau kaip kartą per metus – per metus įvykusių draudimo brokerių kvalifikacinių egzaminų skaičių, juose dalyvavusių asmenų skaičių, draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą išlaikiusių asmenų skaičių, informaciją apie gautus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus. Skundą pateikusio asmens duomenys viešai neskelbiami.

Draudimo brokeris su draudimo ir perdraudimo produktų platinimu susijusias funkcijas gali atlikti tik dirbdamas ar eidamas renkamas pareigas draudimo brokerių įmonėje.

Draudimo brokerių rūmai yra asociacija, kuri vienija visus draudimo brokerius ir įgyvendina draudimo brokerių savivaldos principus.

Draudimo brokerių rūmai turi antspaudą su savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Pagal savo prievoles Draudimo brokerių rūmai atsako savo turtu ir neatsako už savo narių prisiimtus įsipareigojimus, o Draudimo brokerių rūmų nariai neatsako už Draudimo brokerių rūmų prievoles.

Draudimo brokerių rūmai savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, kitais teisės aktais ir Draudimo brokerių rūmų įstatais.

Draudimo brokerių rūmai steigiami visuotiniame steigiamajame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime.

Per steigiamąjį susirinkimą patvirtinami Draudimo brokerių rūmų įstatai. Jeigu per steigiamąjį susirinkimą Draudimo brokerių rūmų įstatai nepatvirtinami, per 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas.

Draudimo brokerių rūmai laikomi įsteigti nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

Draudimo brokerių rūmų įstatuose turi būti nurodyta:

Draudimo brokerių rūmų įstatuose gali būti ir kitos Draudimo brokerių rūmų veiklą reglamentuojančios nuostatos, jeigu jos neprieštarauja šiam ir kitiems įstatymams.

Draudimo brokerių rūmų nariais turi teisę būti tik asmenys, išlaikę draudimo brokerių kvalifikacinį egzaminą, turintys nepriekaištingą reputaciją ir nustatyta tvarka davę draudimo brokerio priesaiką. Draudimo brokerių rūmams draudžiama atsisakyti priimti nariu asmenį, įvykdžiusį šiuos reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 170 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį. Draudimo brokeris informaciją apie savo nepriekaištingą reputaciją arba informaciją apie atsiradusias aplinkybes, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, privalo pateikti Draudimo brokerių rūmams jų nustatyta forma ir tvarka.

Draudimo brokerių rūmų nariai turi teisę:

Draudimo brokeris pašalinamas iš Draudimo brokerių rūmų narių visuotinio Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo nustatyta tvarka:

Asmuo, pašalintas iš Draudimo brokerių rūmų narių šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju, turi teisę vėl tapti Draudimo brokerių rūmų nariu šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip praėjus 3 metams po pašalinimo iš Draudimo brokerių rūmų narių.

Draudimo brokerių veiklai aptarti ir plėtoti draudimo brokeriai kasmet renkasi į visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą.

Visuotinį Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimą šaukia ir organizuoja Draudimo brokerių rūmų prezidiumas.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra aukščiausiasis Draudimo brokerių rūmų organas.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas šaukiamas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka. Neeilinis susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Draudimo brokerių rūmų narių arba prezidiumas savo nutarimu.

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas turi šias teises:

Visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

Jeigu visuotiniame Draudimo brokerių rūmų narių susirinkime nėra kvorumo, Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka ne vėliau kaip po 30 dienų turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas. Šis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, neatsižvelgiant į dalyvaujančių narių skaičių.

Tarp visuotinių Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimų Draudimo brokerių rūmų veiklai vadovauja prezidiumas. Draudimo brokerių rūmų prezidiumas renkamas Draudimo brokerių rūmų įstatuose nustatyta tvarka.

Draudimo brokerių rūmų prezidiumo posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja Draudimo brokerių rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis prezidiumo narys ir ne mažiau kaip pusė prezidiumo narių, o priimti sprendimai yra teisėti, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvaujančių narių, įskaitant Draudimo brokerių rūmų prezidentą arba jį pavaduojantį prezidiumo narį. Visi nariai turi lygias balsavimo teises. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Draudimo brokerių rūmų prezidento ar jį pavaduojančio prezidiumo nario balsas.

Draudimo brokerių rūmų veiklą organizuoja ir vykdo administracija.

Draudimo brokerių rūmų administracijai vadovauja direktorius. Direktorių ir finansinę apskaitą tvarkantį asmenį skiria Draudimo brokerių rūmų prezidiumas. Finansinę apskaitą tvarkančio asmens pareigas gali atlikti ir finansinės apskaitos paslaugas teikiantys subjektai.

Draudimo brokerių rūmų prezidiumo siūlymu už šio įstatymo, kitų teisės aktų, profesinės veiklos ar Draudimo brokerių profesinės etikos kodekso pažeidimus draudimo brokeriui gali būti iškelta drausmės byla.

Per 30 dienų nuo Draudimo brokerių rūmų prezidiumo siūlymo iškelti draudimo brokeriui drausmės bylą gavimo dienos Draudimo brokerių garbės teismas priima sprendimą, ar kelti draudimo brokeriui drausmės bylą.

Draudimo brokerių garbės teismas sudaromas šia tvarka:

Draudimo brokerių garbės teismo įgaliojimų laikas – 3 metai. Tie patys asmenys Draudimo brokerių garbės teismo nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Draudimo brokerių garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu teisme dalyvauja ne mažiau kaip trys nariai, tarp jų bent vienas narys, paskirtas ne Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimo.

Draudimo brokerių garbės teismas turi priimti sprendimą per 60 dienų nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo dienos.

Draudimo brokerių garbės teismas veikia vadovaudamasis Draudimo brokerių garbės teismo nuostatais. Draudimo brokerių garbės teismo nuostatus tvirtina visuotinis Draudimo brokerių rūmų narių susirinkimas.

Už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje, Draudimo brokerių garbės teismas gali skirti draudimo brokeriui vieną iš šių nuobaudų:

Už vieną pažeidimą taikoma tik viena drausminė nuobauda. Po drausminės nuobaudos paskyrimo praėjus vieniems metams, draudimo brokeris laikomas nebaustu drausmine nuobauda.

Jeigu draudimo brokeris nuobaudos galiojimo laikotarpiu padaro šio įstatymo 175 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus, Draudimo brokerių garbės teismas gali priimti sprendimą kreiptis į Draudimo brokerių rūmus su siūlymu pašalinti draudimo brokerį iš Draudimo brokerių rūmų narių.

Draudimo brokerių garbės teismas, priėmęs sprendimą skirti šio straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sprendimą, privalo per 14 dienų nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos sprendimą pateikti Draudimo brokerių rūmams. Apie priimtą sprendimą draudimo brokeriui pranešama raštu per 3 dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Kol Draudimo brokerių garbės teisme vyksta bylos nagrinėjimas, draudimo brokeris gali atlikti savo pareigas.

Kiekviena draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo tvarkyti jų vardu ir dėl jų interesų veikiančių draudimo agentų sąrašą. Šiame sąraše, be kita ko, nurodomi draudimo agentų įmonėje dirbančių asmenų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, vardai, pavardės.

Asmuo, kuris kreipiasi dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, turi atitikti šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jam neturėtų būti taikomas apribojimas vykdyti veiklą pagal šio įstatymo 1581 straipsnio 2 dalį, jo dalyvių, nurodytų šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, dalyvavimas turi nesudaryti kliūčių priežiūros institucijai atlikti veiksmingą draudimo agento priežiūrą. Asmuo, kreipdamasis dėl įrašymo į draudimo agentų sąrašą, draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui pateikia:

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas neturi teisės įrašyti asmens į draudimo agentų sąrašą, jeigu:

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, įrašę asmenį į draudimo agentų sąrašą, privalo jam išduoti šį faktą patvirtinančią pažymą.

Priežiūros institucija detalizuoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir informacijos turinį, jų pateikimo formą ir tvarką.

Draudimo agentas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, privalo pateikti draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui informaciją apie aplinkybių, buvusių asmenį įrašant į draudimo agentų sąrašą, arba dokumentų ir (arba) informacijos pasikeitimus, kai tik šie pasikeitimai įvyksta.

Draudimo agentai privalo apdrausti profesinę civilinę atsakomybę, galinčią atsirasti netinkamai vykdant draudimo produktų platinimo veiklą. Draudimo suma privalo būti ne mažesnė kaip 1 250 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 1 850 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Draudimo apsauga privalo galioti visose Europos ekonominės erdvės valstybėse. Draudimo agentas privalo turėti draudimo apsaugą visą savo draudimo produktų platinimo veiklos laiką.

Draudimo agentas turi teisę neapdrausti profesinės civilinės atsakomybės, jeigu:

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas privalo užtikrinti, kad draudimo agentai, veikiantys jų vardu ir dėl jų interesų, laikytųsi šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų reikalavimų. Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, kurie nevykdo šios pareigos, privalo visiškai atlyginti žalą, atsiradusią dėl draudimo agento profesinių pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Draudimo agentų teisės ir pareigos vykdant draudimo produktų platinimo veiklą nustatomos rašytinėje sutartyje su draudimo įmone ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialu.

Draudimo agentui draudžiama tuo pačiu metu vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą dviejų ar daugiau draudikų vardu ir dėl jų interesų, susijusią su draudimo sutartimis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši.

Draudimo agentas privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o iki draudimo sutarties sudarymo teikti priežiūros institucijos nustatytą ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.

Draudimo įmoka, sumokėta draudimo agentui, laikoma sumokėta draudimo įmonei ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialui, tačiau sumos, draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo sumokėtos draudimo agentui ir skirtos išmokėti draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui, laikomos sumokėtomis šiems asmenims tik tada, kai jie faktiškai gauna šias sumas.

Draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas, atsižvelgdami į priežiūros institucijos sprendimus ir rekomendacijas, privalo teikti jų vardu ir dėl jų interesų veikiantiems draudimo agentams privalomus reikalavimus dėl produktų platinimo veiklos.

Draudimo įmonės, trečiosios valstybės draudimo įmonių filialai ar jų pasitelkti tretieji asmenys privalo organizuoti šio įstatymo 1581 straipsnio 1 dalyje numatytus profesinius mokymus draudimo agentų įmonėse dirbantiems darbuotojams, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, ir draudimo agentams (fiziniams asmenims).

Draudimo agentui, platinančiam kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonės, teikiančios paslaugas ar įsteigusios filialą Lietuvos Respublikoje, draudimo produktus, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir platinant draudimo įmonės ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialo draudimo produktus.

Šio įstatymo 1586, 182, 183, 184 ir 186 straipsnių nuostatos mutatis mutandis taikomos ir kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonėms, turinčioms Lietuvos Respublikos draudimo agentus.

Priežiūros institucija teikia kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, rekomendacijas dėl draudimo agentų sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės, draudimo agentų (fizinių asmenų) ir draudimo agentų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, profesinio mokymo.

Draudimo agentus iš draudimo agentų sąrašo išbraukia į jį įrašiusi draudimo įmonė ar trečiosios valstybės draudimo įmonės filialas.

Draudimo agentų išbraukimui iš draudimo agentų sąrašų mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 164 straipsnio nuostatos.

Subjektai, nurodyti šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose ir 5 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, turi teisę vykdyti perdraudimo produktų platinimo veiklą tik po to, kai priežiūros institucija savo nustatyta tvarka įrašo juos į priežiūros institucijos tvarkomą perdraudimo tarpininkų sąrašą.

Asmens įrašymui į perdraudimo tarpininkų sąrašą ir išbraukimui iš šio sąrašo mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 160 ir 164 straipsnių nuostatos. Perdraudimo tarpininkų sąrašas skelbiamas priežiūros institucijos interneto svetainėje.

Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis pirmą kartą teikti paslaugas kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją:

Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, ketinantis steigti filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti šią informaciją:

Per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos priežiūros institucija apie tai praneša kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir, gavusi pastarosios patvirtinimą apie šios informacijos gavimą, raštu praneša draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui, kad kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija gavo informaciją apie ketinimą vykdyti draudimo ar perdraudimo produktų platinimo veiklą.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į numatomą produktų platinimo veiklą, atsisako išsiųsti kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, kai turi pagrindą abejoti draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko organizacinės struktūros tinkamumu ar finansine būkle, ir per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos informuoja draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininką apie šio atsisakymo priežastis.

Draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas, iš priežiūros institucijos gavęs persiųstą informaciją apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus ir juos įvykdęs, turi teisę pradėti veikti kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais būdais. Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje numatyto pranešimo gavimo dienos iš priežiūros institucijos negauna informacijos apie kitos Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus, jis gali steigti filialą ir pradėti vykdyti veiklą.

Priežiūros institucija draudimo brokerių įmonių sąraše, perdraudimo produktų tarpininkų sąraše, o draudimo įmonė draudimo agentų sąraše nurodo Europos ekonominės erdvės valstybes, kuriose draudimo arba perdraudimo produktų platintojai turi teisę teikti paslaugas arba yra įsteigę filialą. Priežiūros institucija informuoja Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją šios institucijos nustatyta tvarka apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkus, teikiančius paslaugas ar įsteigusius filialą kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse.

Apie numatomus informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, pakeitimus draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkas privalo pranešti priežiūros institucijai likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki pakeitimų įgyvendinimo dienos. Priežiūros institucija kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos, informuoja apie numatomus pakeitimus kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros instituciją.

Priežiūros institucija su kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijomis keičiasi informacija apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams taikomas poveikio priemones. Priežiūros institucija teikia kitų Europos ekonominės erdvės valstybių, kuriose draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę teikti paslaugas ar yra įsteigę filialą, priežiūros institucijoms informaciją apie draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų išbraukimą iš draudimo brokerių įmonių, draudimo agentų ar perdraudimo tarpininkų sąrašų. Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių priežiūros institucijų prašymu priežiūros institucija teikia ir kitą informaciją dėl draudimo ir perdraudimo tarpininkų veiklos.

Jeigu draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko pagrindinė veiklos vieta, iš kurios vadovaujama pagrindinei veiklai, yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, priežiūros institucija gali susitarti su šios Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucija, kad ši institucija vykdytų draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininko veiklos priežiūrą. Apie šį susitarimą priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo susitarimo pasirašymo dienos, praneša draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkui ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais.

Kai priežiūros institucija gauna kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkų ketinimą pradėti teikti paslaugas ar steigti filialą Lietuvos Respublikoje, šios informacijos gavimą nedelsdama patvirtina kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijai ir per vieną mėnesį nuo informacijos gavimo dienos jai išsiunčia informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje. Priežiūros institucija savo interneto svetainėje skelbia ir reguliariai atnaujina Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašą ir informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai turi teisę pradėti teikti paslaugas arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje gavę iš kitos Europos ekonominės erdvės valstybės priežiūros institucijos informaciją apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje. Jeigu kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto priežiūros institucijos patvirtinimo apie informacijos gavimą dienos negauna informacijos apie Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, taikomus kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas ar įsteigusiems filialą Lietuvos Respublikoje, jie gali pradėti teikti paslaugas arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ar papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo turėti profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nustatytą šio įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje arba 183 straipsnio 1 dalyje, arba taikyti kitą nuostolių, atsiradusių dėl jų veiklos, atlyginimo užtikrinimo būdą, analogišką šio įstatymo 183 straipsnio 2 dalyje nustatytajam.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai privalo teikti draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams, nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kitiems asmenims priežiūros institucijos nustatytą informaciją, o draudimo tarpininkai iki draudimo sutarties sudarymo – ir šio įstatymo 93 ir 116 straipsniuose nurodytą informaciją.

Kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo, perdraudimo ir papildomos draudimo veiklos tarpininkai, vykdydami veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis šiame įstatyme tiesiogiai jiems nustatytų reikalavimų ir laikytis kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

Kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo tarpininkų filiale privalo dirbti draudimo brokeriai ar kiti asmenys, pagal šios Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktų reikalavimus galintys būti atsakingi už draudimo produktų platinimo veiklą.

Priežiūros institucija nustato draudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialams privalomus reikalavimus ir rekomendacijas kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo įmonei, Lietuvos Respublikoje teikiančiai paslaugas ar įsteigusiai filialą, dėl kitos Europos ekonominės erdvės valstybės draudimo agentų ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų, vykdančių veiklą Lietuvos Respublikoje, sąrašo tvarkymo, profesinės civilinės atsakomybės draudimo kontrolės ir šių draudimo agentų įmonių ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų įmonių darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimas, ir draudimo agentų (fizinių asmenų), ir papildomos draudimo veiklos tarpininkų (fizinių asmenų) profesinio mokymo.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė turi teisę steigti filialą Lietuvos Respublikoje.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialas turi teisę teikti draudimo produktų platinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje tik po to, kai trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į priežiūros institucijos tvarkomą trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą ir šis filialas įregistruojamas Juridinių asmenų registre. Apie trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo įregistravimo faktą Juridinių asmenų registro tvarkytojas per 5 darbo dienas nuo įregistravimo privalo pranešti priežiūros institucijai.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonių registravimui, draudimo produktų platinimo veiklai, trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialuose dirbantiems draudimo brokeriams taikomos tos pačios nuostatos kaip ir Lietuvos Respublikos draudimo brokerių įmonėms ir draudimo brokeriams, tačiau atsižvelgiant į šiame įstatyme nustatytas sąlygas ir trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės filialo veiklos ypatumus.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė gali būti įrašyta į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą, jeigu priežiūros institucija ir trečiosios valstybės priežiūros institucija yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo, be kita ko, įsipareigota keistis informacija dėl filialo priežiūros, rinkos vientisumo išsaugojimo ir draudėjų, apdraustųjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų apsaugos.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė negali būti įrašyta į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą, jeigu dėl trečiosios valstybės teisės aktų, taikomų fiziniams ar juridiniams asmenims, susijusiems su trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmone glaudžiais ryšiais, arba sunkumų įgyvendinant šiuos teisės aktus veiksminga priežiūra tampa neįmanoma.

Trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė įrašoma į trečiųjų valstybių draudimo tarpininkų sąrašą neribotam laikui. Į šį sąrašą įrašyta trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonė turi teisę vykdyti draudimo produktų platinimo veiklą tik Lietuvos Respublikoje.

Priežiūros institucija detalizuoja dokumentų ir informacijos, kurie pateikiami kreipiantis dėl trečiosios valstybės draudimo tarpininkų įmonės registravimo, turinį, pateikimo formą ir tvarką.

Trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkai turi teisę teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsisteigę arba steigti filialą Lietuvos Respublikoje.

Trečiųjų valstybių perdraudimo tarpininkų filialų veiklai Lietuvos Respublikoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 187 straipsnio nuostatos.

Priežiūros institucija yra institucija, atliekanti šiame įstatyme nustatytas funkcijas draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklos priežiūros srityje.

Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklos priežiūros tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, veiksmingumą, saugumą ir stabilumą bei draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų ir teisių apsaugą.

Priežiūros institucija vykdo draudimo ir perdraudimo įmonių finansinę priežiūrą, įskaitant veiklos, kurią jos vykdo naudodamosi įsisteigimo teise ar teise teikti paslaugas, finansinę priežiūrą.

Valstybės valdžios ir valdymo institucijoms draudžiama daryti įtaką šiame įstatyme nustatytų priežiūros institucijos funkcijų atlikimui.

Priežiūros institucijos finansavimas privalo sudaryti sąlygas priežiūros institucijos nepriklausomumui, tinkamam priežiūros institucijos funkcijų atlikimui bei tinkamą kvalifikaciją ir patirtį turinčių specialistų pritraukimui ir išlaikymui.

Draudimo, perdraudimo, draudimo ir perdraudimo produktų platinimo veiklos valstybinė priežiūra grindžiama perspektyviniu ir rizikos vertinimu pagrįstu požiūriu. Priežiūros institucija tikrina, ar draudimo ir perdraudimo veikla yra vykdoma tinkamai, ar draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi teisės aktų, reglamentuojančių šią veiklą. Ši priežiūros institucijos funkcija turi būti atliekama nuolat.

Valstybinė priežiūra vykdoma analizuojant prižiūrimų įmonių teikiamą priežiūros institucijai informaciją ir atliekant patikrinimus šių įmonių patalpose.

Vykdant priežiūrą turi būti atsižvelgiama į konkrečios draudimo ar perdraudimo įmonės veiklai būdingos rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą.

Priežiūros institucija teisės aktų suteiktomis teisėmis naudojasi laiku ir laikydamasi proporcingumo principo.

Priežiūros institucija, atlikdama pavestas funkcijas, privalo atsižvelgti į:

Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, atsižvelgdama į turimą informaciją ir nepažeisdama šio įstatymo 196 straipsnyje numatyto tikslo, privalo įvertinti galimą savo sprendimų, ypač priimamų esant kritinėms situacijoms, poveikį Europos ekonominės erdvės valstybių finansų sistemos stabilumui. Vykstant išskirtiniams pokyčiams finansų rinkose, priežiūros institucija privalo atsižvelgti ir į galimą prociklišką atitinkamų sprendimų poveikį.

Priežiūros institucija savo veikloje vadovaujasi skaidrumo ir atskaitomybės principais ir privalo užtikrinti atliekant priežiūros funkcijas gaunamos konfidencialios informacijos apsaugą. Informacijai, kurią priežiūros institucija gauna priežiūros tikslu, apsaugoti taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos Sąjungos teisės aktus, turi užtikrinti, kad priežiūros institucijos interneto svetainėje būtų viešai prieinama ir periodiškai atnaujinama ši informacija:

Priežiūros institucija tikrina ir vertina strategijas, procesus ir atskaitomybės procedūras, kurias draudimo ir perdraudimo įmonės nustatė vykdydamos šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas. Atliekant šį tikrinimą ir vertinimą analizuojami kokybiniai draudimo ir perdraudimo įmonių valdymo sistemos reikalavimai, rizikos, su kuriomis susiduria ar gali susidurti šios įmonės, ir šių įmonių gebėjimas įvertinti šias rizikas aplinkoje, kurioje įmonės veikia.

Priežiūros institucija tikrina ir vertina, kaip laikomasi reikalavimų, keliamų draudimo ar perdraudimo įmonės:

Priežiūros institucija turi įdiegti tinkamas stebėsenos priemones blogėjančiai draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei būklei nustatyti ir stebėti, kaip ši būklė yra taisoma.

Priežiūros institucija turi įdiegti tinkamas priemones ir metodus, kad galėtų patikrinti draudimo ar perdraudimo įmonės valdymo sistemą ir įvertinti įmonės nustatytas naujas rizikas, kurios gali turėti poveikį jos finansinės būklės patikimumui. Priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė tobulintų ir stiprintų valdymo sistemą ir užtikrintų jos atitiktį teisės aktų reikalavimams.

Priežiūros institucija privalo vertinti draudimo ir perdraudimo įmonių taikomus praktiką ir metodus, kuriais siekiama nustatyti galimus įvykius ar būsimus ekonominių sąlygų pokyčius, galinčius turėti neigiamą poveikį įmonės finansinei būklei, ir šių įmonių gebėjimą veikti įvykus tiems įvykiams ar pasikeitus ekonominėms sąlygoms.

Priežiūros institucijos reikalavimu draudimo ir perdraudimo įmonės privalo ištaisyti atliekant jų priežiūrą nustatytus trūkumus ar neatitikimus.

Šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nurodytus tikrinimus ir vertinimus priežiūros institucija atlieka reguliariai.

Priežiūros institucija, atsižvelgdama į atitinkamos draudimo ar perdraudimo įmonės veiklos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, nustato tikrinimo ir vertinimo dažnumą ir mastą.

Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas: