DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO PATVIRTINIMO

Kodeksas skelbtas: Žin., 1961,

Nr. 18-148

Neoficialus kodekso tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSAS

PIRMASIS SKYRIUS

BENDRIEJI NUOSTATAI

P i r m a s i s  s k i r s n i s

PAGRINDINIAI NUOSTATAI

1 straipsnis. Baudžiamojo proceso įstatymas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso kodeksas nustato baudžiamųjų bylų proceso tvarką Lietuvos Respublikoje.

Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta

proceso tvarka yra vienoda ir privaloma visose baudžiamosiose bylose ir visiems

teismams, prokuratūros, tardymo ir kvotos organams bei advokatūrai, taip pat su

šia tvarka susijusioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams.

2 straipsnis. Baudžiamojo proceso

uždaviniai

Baudžiamojo proceso uždaviniai yra

greitai ir išsamiai išaiškinti nusikaltimus ir tinkamai pritaikyti įstatymą,

kad kiekvienas nusikaltimą padaręs asmuo būtų teisingai nubaudžiamas ir nė

vienas nekaltas asmuo nebūtų patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir

nuteisiamas.

Baudžiamasis procesas turi padėti

stiprinti teisėtumą ir teisėtvarką, užkirsti kelią nusikaltimams, saugoti

piliečių teises ir laisves, visuomenės bei valstybės interesus, auklėti

piliečius, kad jie nenukrypstamai laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos

ir kitų įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

3 straipsnis. Pareiga iškelti

baudžiamąją bylą ir išaiškinti nusikaltimą

Teismas, prokuroras, tardytojas ir

kvotos organas privalo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą

kiekvienu atveju, kai iškyla aikštėn nusikaltimo požymiai, imtis visų įstatymo

numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo

padarymu asmenys ir kad jie būtų nubausti.

4 straipsnis. Neleistinumas traukti

kaltinamuoju kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais

pagrindais ir tvarka

Niekas negali būti traukiamas

kaltinamuoju kitaip, kaip tik įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

5 straipsnis. Aplinkybės, darančios

baudžiamąją bylą negalimą

Baudžiamoji byla negali būti keliama, o

iškelta byla turi būti nutraukiama:

1)

jeigu nėra nusikaltimo įvykio;

2)

jeigu veikoje nėra nusikaltimo

sudėties;

3)

jeigu yra suėję senaties terminai;

4)

dėl amnestijos akto, jeigu jis

panaikina bausmės skyrimą už padarytąją veiką, taip pat dėl bausmės dovanojimo

atskiriems asmenims malonės suteikimo tvarka;

5)

asmeniui, iki pavojingos

visuomenei veikos padarymo momento dar neturėjusiam tokio amžiaus, kuriam

suėjus, pagal įstatymą yra galima baudžiamoji atsakomybė;

6)

jeigu nukentėjusysis susitaikė su

kaltinamuoju šio kodekso 126 straipsnyje numatytais atvejais;

7)

jeigu nėra nukentėjusiojo skundo,

kai byla gali būti keliama tik dėl jo skundo;

8) mirusiajam, išskyrus tuos atvejus,

kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti

dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;

9) asmeniui, kurio atžvilgiu yra

įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba nutartis ar

nutarimas nutraukti bylą tuo pačiu pagrindu;

10) asmeniui, kurio atžvilgiu yra

nepanaikintas kvotos organo, tardytojo, prokuroro nutarimas nutraukti bylą dėl

to paties kaltinimo, išskyrus atvejus, kai būtinumą iškelti bylą pripažino

teismas, kurio žinioje yra baudžiamoji byla.

Jeigu šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4

punktuose nurodytos aplinkybės iškyla aikštėn teisminio nagrinėjimo stadijoje,

teismas nagrinėja bylą iki pabaigos ir priima išteisinamąjį nuosprendį arba

priima apkaltinamąjį nuosprendį ir atleidžia nuteistąjį nuo bausmės.

Nutraukti bylą šio straipsnio 3 ir 4

punktuose nurodytais pagrindais neleidžiama, jeigu tam prieštarauja

kaltinamasis. Tuo atveju bylos procesas toliau vyksta įprastine tvarka.

Jeigu patikrinus pagal šio kodekso 128

straipsnį nėra pakankamai duomenų priimti sprendimą dėl amnestijos taikymo,

baudžiamoji byla gali būti keliama.

6 straipsnis. Baudžiamosios bylos

nutraukimas dėl aplinkybių pasikeitimo

Teismas, teisėjas, taip pat

teisėjo sutikimu prokuroras turi teisę nutraukti baudžiamąją bylą, jeigu

pripažįstama, kad nagrinėjimo teisme, kvotos ar parengtinio tardymo metu asmens

padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nebepavojinga.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

61 straipsnis. Neteko

galios.

62 straipsnis. Neteko

galios.

7 straipsnis. Neteko galios.

8 straipsnis. Neteko galios.

9 straipsnis. Neteko galios.

91 straipsnis.

Baudžiamosios bylos nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas

kaltininkui ir nukentėjusiajam

susitaikius

Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo

sutikimu prokuroras. tardytojas ir kvotos organas turi teisę, remdamasis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 53(1) straipsnyje

nurodytais pagrindais, nekelti baudžiamosios bylos arba iškeltą bylą nutraukti.

Apie

baudžiamosios bylos nekėlimą arba iškeltos bylos nutraukimą pranešama asmeniui,

kurio atžvilgiu nekeliama byla arba ji nutraukta, taip pat nukentėjusiajam ir

jo atstovui. Šie asmenys ir prokuroras turi teisę per penkias dienas apskųsti

teismo nutartį, teisėjo, prokuroro, tardytojo ir kvotos organo nutarimą

aukštesniajam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1030, 2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

9(2) straipsnis. Baudžiamosios bylos

nekėlimas arba iškeltos bylos nutraukimas

asmeniui, padėjusiam išaiškinti organizuotos grupės ar

nusikalstamo susivienijimo nusikalstamą veiklą

Teismas, teisėjas, taip pat teisėjo sutikimu

prokuroras turi teisę, remdamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51(2)

straipsnyje numatytais pagrindais, nekelti baudžiamosios bylos arba iškeltą

bylą nutraukti.

Apie

baudžiamosios bylos nekėlimą arba iškeltos bylos nutraukimą pranešama asmeniui,

kurio atžvilgiu byla nekeliama arba nutraukta, taip pat nukentėjusiajam ir jo

atstovui. Šie asmenys ir prokuroras turi teisę per penkias dienas apskųsti

teismo nutartį, teisėjo ar prokuroro nutarimą aukštesniajam teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1030,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

Nr.

IX-1291,

2003-01-09, Žin., 2003, Nr. 10-341 (2003-01-29)

92 straipsnis. Daiktinių įrodymų

laikymo terminai

Daiktiniai

įrodymai laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki pasibaigimo termino,

per kurį gali būti apskundžiamas nutarimas ar nutartis atsisakyti iškelti ar

nutraukti bylą.

Atskirais atvejais daiktiniai įrodymai

gali būti grąžinami jų savininkams ir prieš pasibaigiant šio straipsnio

pirmojoje dalyje nurodytiems terminams, jeigu tai galima be žalos bylos

procesui.

Jeigu

daiktiniai įrodymai yra dokumentai, saugomi valstybės archyvų sistemos

įstaigose, paimti šio kodekso 91 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta tvarka,

jie turi būti grąžinti valstybės archyvų sistemos įstaigai ne vėliau kaip po

trijų mėnesių nuo jų poėmio atlikimo dienos.

Daiktiniai įrodymai, kurie gali greitai

sugesti ar prarasti vertę arba kurių saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję

su aiškiai per didelėmis išlaidomis, jeigu negali būti grąžinami savininkui,

prokuroro nutarimu parduodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą

medžiagoje esantys kaip daiktiniai įrodymai kiti daiktai, kurių apyvarta

uždrausta ir kurie gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kurių

saugojimas, priežiūra ir laikymas susiję su aiškiai per didelėmis išlaidomis,

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra nedelsiant sunaikinami

arba parduodami atitinkamoms organizacijoms. Įstatymų nustatytais atvejais

savininkui atlyginama parduotų (perduotų) arba sunaikintų daiktinių įrodymų

vertė. Pareigūnas, byloje ar pareiškimo, pranešimo apie padarytą nusikaltimą

medžiagoje priimantis sprendimą parduoti (perduoti) arba sunaikinti daiktinius

įrodymus, privalo užtikrinti, kad tais atvejais, kai įmanoma, būtų paimami ir

iki šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų terminų pabaigos laikomi tokių

daiktinių įrodymų pavyzdžiai, gauta dėl jų specialisto išvada ar paskirta ekspertizė.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-735,

98.05.14, Žin., 1998, Nr.50-1350 (98.05.29)

Nr. VIII-1969, 00.09.26, Žin., 2000,

Nr.86-2616 (00.10.13)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

10 straipsnis. Asmens laisvės

neliečiamumas

Niekas negali būti suimamas kitaip,

kaip tik remiantis teismo ar teisėjo sprendimu.

101 straipsnis. Buto

neliečiamybė, asmeninio gyvenimo ir susirašinėjimo slaptumo

apsauga

Piliečiams garantuojama buto

neliečiamybė. Niekas neturi teisės be įstatyminio pagrindo įeiti į butą prieš

jame gyvenančių asmenų valią

Piliečių asmeninį gyvenimą,

susirašinėjimo. telefoninių pasikalbėjimų ir telegrafinių pranešimų slaptumą

saugo įstatymas.

Daryti kratą, poėmį. apžiūrėti piliečių

patalpas, uždėti areštą korespondencijai ir daryti jos poėmį pašto-telegrafo

įstaigose galima tik šio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka.

11 straipsnis. Teisingumą vykdo tik

teismas

Teisingumą baudžiamosiose bylose vykdo

tik teismas.

Niekas negali būti pripažintas kaltu

nusikaltimo padarymu, taip pat negali būti nubaustas kriminaline bausme kitaip,

kaip teismo nuosprendžiu ir sutinkamai su įstatymu.

12 straipsnis. Teisingumo vykdymas

piliečių lygybės prieš įstatymą ir teismą pagrindu

Teisingumas baudžiamosiose bylose

vykdomas piliečių lygybės prieš įstatymą ir teismą pagrindu, nepriklausomai nuo

kilmės, socialinės ir turtinės padėties, rasinio ir nacionalinio priklausomumo,

lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio

gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

13 straipsnis. Neteko galios.

14 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas

Vykdydami teisingumą baudžiamosiose

bylose, teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Teisėjai sprendžia

baudžiamąsias bylas remdamiesi įstatymu ir pagal savo sąžinę, tokiomis

sąlygomis, kurios daro negalima teisėjus paveikti iš šalies. Bet koks kišimasis

į teisėjo ar teismo veiklą vykdant teisingumą draudžiamas ir užtraukia įstatymo

numatytą atsakomybę.

15 straipsnis. Proceso kalba

Lietuvos Respublikoje baudžiamųjų bylų

procesas vyksta lietuvių kalba.

Lietuviškai nemokantiems proceso

dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir

paaiškinimus, pareikšti prašymus, paduoti skundus ir kalbėti teisme gimtąja

kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais tais atvejais, taip pat

susipažįstant su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę nemokamai naudotis

vertėjo paslaugomis šio kodekso nustatyta tvarka.

Tardymo ir teismo dokumentai, remiantis

šio kodekso nustatyta tvarka, kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams

įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka.

16 straipsnis. Teisminio nagrinėjimo

viešumas

Bylos visuose teismuose nagrinėjamos

viešai, išskyrus tuos atvejus, kada tai prieštarauja valstybinės paslapties

saugojimo interesams.

Neviešas teisminis nagrinėjimas , be

to, leidžiamas motyvuota teismo nutartimi bylose dėl nusikaltimų, kuriuos

padarė asmenys, būdami jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus, lytinių

nusikaltimų bylose, taip pat kitose bylose, siekiant užkirsti kelią

pagarsinimui žinių apie intymias byloje dalyvaujančių asmenų gyvenimo puses

arba apklausiant įslaptintą liudytoją ar nukentėjusįjį.

Neviešame teismo posėdyje bylos

nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių.

Jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus

asmenys, jeigu jie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, į

teisiamojo posėdžio salę neįleidžiami.

Teismų nuosprendžiai visais atvejais

paskelbiami viešai.

16(1) straipsnis. Bylos

medžiagos viešumas

Visa baudžiamosios bylos medžiaga,

išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo nagrinėjamos neviešame teismo posėdyje,

yra vieša ir su ja gali susipažinti ir nedalyvavę procese asmenys. Jie turi

teisę daryti bylos medžiagos nuorašus. Tokią teisę šie asmenys įgyja įsiteisėjus

teismo nuosprendžiui ar nutarčiai nutraukti baudžiamąją bylą, o jeigu byla gali

būti nagrinėjama kasacine tvarka, - ją išnagrinėjus kasacine tvarka ar

pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui.

Pirmosios

instancijos teismas, viešame teismo posėdyje priimdamas nuosprendį ar nutartį

nutraukti baudžiamąją bylą, procese dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo

iniciatyva motyvuota nutartimi gali nuspręsti, kad bylos medžiaga ar jos dalis

yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir

nuosavybės slaptumą, žmogaus sveikatos informacijos konfidencialumą, taip pat

jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad bus atskleista valstybės, profesinė ar

komercinė paslaptis.

Ši teismo nutartis gali būti apskųsta

apeliacinės instancijos teismui, kurio priimtas sprendimas yra galutinis ir

kasacine tvarka neskundžiamas.

Norėdamas susipažinti su išnagrinėtos

bylos medžiaga, asmuo turi pateikti nustatytos formos prašymą, kuriame nurodo

savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir asmens kodą. Susipažinimo su išnagrinėtos

bylos medžiaga tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Lietuvos archyvų

departamentas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1025,

99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-244 (99.01.27)

18 straipsnis. Išsamus, nešališkas ir per kiek įmanoma trumpesnį

laiką

atliekamas bylos aplinkybių

ištyrimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir

kvotėjas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai,

nešališkai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištiriamos bylos aplinkybės,

privalo išaiškinti tiek kaltinamąjį įkaltinančias, tiek ir jį teisinančias

aplinkybes, taip pat jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, prokuroras, tardytojas ir

kvotėjas neturi teisės perkelti įrodinėjimo pareigos kaltinamajam.

Draudžiama stengtis išgauti kaltinamojo

ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis

neteisėtomis priemonėmis.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

181 straipsnis. Neteko

galios.

182 straipsnis. Neteko

galios.

19 straipsnis. Baudžiamojo proceso

įstatymų galiojimas laiko ir erdvės atžvilgiais

Baudžiamųjų bylų proceso tvarką nustato

baudžiamojo proceso įstatymai, galiojantys atitinkamai kvotos, parengtinio

tardymo darymo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo

vietos, baudžiamųjų bylų procesas Lietuvos Respublikos teritorijoje visais

atvejais vyksta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymus.

20 straipsnis. Baudžiamojo proceso

įstatymo galiojimas užsienio piliečiams ir

asmenims be pilietybės

Baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų,

kuriuos padarė užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės, procesas vyksta

Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso įstatymą.

Kvotos, parengtinio tardymo ir

prokuratūros organų bei teismo kompetencijai, kurią jiems suteikia Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas, nepriklauso asmenys, turintys

diplomatinės neliečiamybės teisę. Su tokiais asmenimis galima atlikti šio

kodekso numatytus proceso veiksmus tik jiems paprašius arba sutikus. Sutikimas

gaunamas per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją.

Asmenys, turintys diplomatinės

neliečiamybės teisę, jokiais atvejais negali būti sulaikomi ir suimami.

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos

teismų, prokuratūros, parengtinio tardymo ir

kvotos organų susižinojimo su

atitinkamomis užsienio valstybių

įstaigomis tvarka

Teismų, prokuratūros, parengtinio

tardymo ir kvotos organų susižinojimo su atitinkamomis užsienio valstybių

įstaigomis tvarką, taip pat šių įstaigų pavedimų vykdymo tvarką nustato šis

kodeksas ir tarptautinės sutartys dėl teisinės pagalbos suteikimo, sudarytos tarp

Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių.

Lietuvos Respublikos teismų,

prokuratūros, parengtinio tardymo ir kvotos organai pavedimus užsienio

valstybių įstaigoms siunčia per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos

Generalinę prokuratūrą.

211 straipsnis. Užsienio

valstybių įstaigų pavedimų dėl proceso veiksmų atlikimo

vykdymas

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo

ir kvotos organai, vykdydami užsienio valstybių įstaigų pavedimus, atlieka

šiame kodekse numatytus proceso veiksmus.

Lietuvos Respublikos teismai, tardymo ir

kvotos organai užsienio valstybių įstaigų pavedimus gauna per Lietuvos

Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Jeigu pavedimą

gavo tiesiogiai teismas, tardymo ar kvotos organas, tai jį vykdo tik gavę

atitinkamai Teisingumo ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos, ar

Generalinės prokuratūros leidimą.

Jeigu užsienio valstybės įstaigos

pavedimas negali būti įvykdytas, jis grąžinamas tai įstaigai atitinkamai per

Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ar Lietuvos Respublikos vidaus

reikalų ministeriją, ar Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, nurodant

pavedimo neįvykdymo priežastis.

Užsienio valstybių teismų,

prokuratūros, tardymo, kvotos ar valstybės saugumo organų pareigūnams Lietuvos

Respublikos teritorijoje draudžiama sulaikyti ar suimti asmenis bei atlikti

kitokius proceso veiksmus.

212 straipsnis. Pavedimas

iškelti baudžiamąją bylą

Užsienio valstybės įstaigos pavedimą

iškelti baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos piliečiui, padariusiam

nusikaltimą užsienio valstybėje ir sugrįžusiam į Lietuvos Respubliką, nagrinėja

Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, patikrindama reikalavimo iškelti

baudžiamąją bylą pagrįstumą. Apie patikrinimo rezultatus pranešama pavedimą

atsiuntusiai įstaigai. Jeigu asmeniui Lietuvos Respublikoje buvo iškelta bei

išnagrinėta baudžiamoji byla ir priimtas nuosprendis, tai šiam įsiteisėjus,

kartu su pranešimu pasiunčiamas išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai

patvirtintas nuosprendžio nuorašas.

Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijoje

nusikaltimą padarė užsienio valstybės pilietis ir po to išvyko į savo valstybę,

kvotos ir tardymo organų surinkta apie šį asmenį medžiaga perduodama Lietuvos

Respublikos Generalinei prokuratūrai,kuri sprendžia, ar reikia pasiųsti

atitinkamai užsienio valstybės įstaigai reikalavimą nubausti kaltininką.

22 straipsnis. Reikalavimas užsienio

valstybei išduoti asmenį

Tarptautinėse sutartyse numatytais

atvejais ir tvarka Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra kreipiasi į

atitinkamą užsienio valstybės įstaigą, reikalaudama išduoti Lietuvos

Respublikos pilietį arba kitokį asmenį, padariusį nusikaltimą Lietuvos

Respublikos teritorijoje, jeigu jam iškelta baudžiamoji byla arba priimtas

apkaltinamasis nuosprendis.

Reikalavime išduoti asmenį nurodoma:

kaltinamojo (nuteistojo) pavardė, vardas, tėvo vardas, gimimo metai, pilietybė;

padaryto nusikaltimo aplinkybės; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso

straipsnio, numatančio šį nusikaltimą, tekstas; pridedami: išorės požymių

aprašymas ir fotografija; išverstas į užsienio kalbą ir reikiamai patvirtintas

nuosprendžio nuorašas.

221 straipsnis. Užsienio

valstybės išduoto  asmens baudžiamosios atsakomybės ribos

Užsienio valstybės išduotas asmuo

negali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisiamas, taip pat

perduodamas trečiajai valstybei už nusikaltimą,kurį jis padarė iki išdavimo ir

už kurį nebuvo išduotas, jeigu tuo reikalu nėra asmenį išdavusios užsienio

valstybės sutikimo.

22(2) straipsnis. Asmenų

išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija)

Lietuvos Respublikos pilietis arba

užsienietis, įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu, gali būti išduotas

užsienio valstybei tik tuo atveju, jei šį įpareigojimą nustato Lietuvos

Respublikos tarptautinė sutartis.

Lietuvos Respublikos pilietis ar

užsienietis negali būti išduodamas, jeigu:

1) jo veika pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamąjį kodeksą nelaikoma nusikaltimu;

2) nusikaltimas padarytas Lietuvos

valstybės teritorijoje;

3) asmuo persekiojamas už politinio

pobūdžio nusikaltimą;

4) asmuo už padarytą nusikaltimą buvo

nuteistas, išteisintas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės;

5) asmeniui už padarytą nusikaltimą

kitoje valstybėje gali būti taikoma mirties bausmė;

6) suėjo patraukimo baudžiamojon

atsakomybėn ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai;

7) asmuo atleistas nuo bausmės pagal

amnestijos įstatymą arba malonės tvarka.

Asmenys, kuriems pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus suteiktas prieglobstis, už nusikaltimus, dėl kurių jie

buvo persekiojami užsienyje, nebaudžiami pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamuosius įstatymus ir užsienio valstybėms neišduodami.

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė

sutartis numato kitokias ekstradicijos sąlygas, pagrindus ar tvarką, negu

numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, taikomos Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutarties taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-738,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-556 (2002-02-13)

222 straipsnis. Prokuroro vykdoma

kaltinamojo paieškos kontrole

Paieškos darymą ir trauktino

baudžiamojon atsakomybėn asmens nustatymą sustabdytoje byloje kontroliuoja

prokuroras.

223 straipsnis. Kardomojo

kalinimo (suėmimo) taikymo asmenims, kuriuos prašoma

išduoti kitos valstybės teisėsaugos

institucijoms, ypatybės

Kardomasis kalinimas (suėmimas)

asmenims, kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms,

taikomas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais pagrindais.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) asmenims,

kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, skyrimo bei

apskundimo tvarką, taip pat laikino sulaikymo tvarką nustato šis kodeksas.

Kardomojo kalinimo (suėmimo) asmenims,

kuriuos prašoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, trukmę

nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

224 straipsnis. Asmenų

išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka

Esant Lietuvos Respublikos

tarptautinėje sutartyje numatytam pagrindui, Generalinės prokuratūros prie

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prokuroras su pareiškimu kreipiasi į Vilniaus

apygardos teismą.

Teisėjas per penkias dienas turi

surengti posėdį, į kurį turi būti šaukiami išduotinas asmuo, jo gynėjas ir

prokuroras. Prokuroro ir gynėjo dalyvavimas tokiame posėdyje yra būtinas.

Posėdis protokoluojamas šio kodekso 1093 straipsnio nustatyta

tvarka.

Teisėjas, nusprendęs patenkinti

prokuroro pareiškimą, turi priimti nutartį išduoti asmenį kitos valstybės

teisėsaugos institucijoms, o atsisakęs patenkinti pareiškimą, - nutartį

atsisakyti išduoti asmenį kitos valstybės teisėsaugos institucijoms. Jei asmuo,

kurį atsisakoma išduoti kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, buvo

suimtas, tai teisėjas, priimdamas nutartį atsisakyti išduoti asmenį kitos

valstybės teisėsaugos institucijoms, išsprendžia ir kardomosios priemonės klausimą.

225 straipsnis. Nutarties

apskundimas

Asmuo, dėl kurio priimta nutartis, ar

jo gynėjas bei prokuroras, nesutikdamas su nutartimi neišduoti asmens kitos

valstybės teisėsaugos institucijoms, turi teisę per septynias dienas paduoti

skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas

privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvi savaites nuo jo padavimo

dienos. Nagrinėjant skundą, gali būti surengtas posėdis, į kurį šaukiami

suinteresuotas asmuo su gynėju ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas

tokiame posėdyje yra būtinas.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo

sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Prokuroro paduotas skundas sustabdo

teisėjo priimto sprendimo vykdymą.

Asmens, dėl kurio priimta nutartis išduoti

kitos valstybės teisėsaugos institucijoms, ar jo gynėjo paduotas skundas

sustabdo išdavimo procesą.

22(6) straipsnis.

Supaprastinta asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka

Lietuvos Respublikos tarptautinėje

sutartyje numatytais atvejais gali būti taikoma supaprastinta asmens išdavimo

iš Lietuvos Respublikos tvarka.

Supaprastinta asmens išdavimo iš

Lietuvos Respublikos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai yra rašytinis išduotino

asmens sutikimas ir Generalinės prokuratūros pritarimas. Šiuo atveju

Generalinės prokuratūros prokuroras su pareiškimu dėl asmens išdavimo kreipiasi

į Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas per tris dienas turi surengti

posėdį, kuriame privalo dalyvauti išduotinas asmuo, jo gynėjas ir prokuroras.

Posėdžio metu teisėjas patikrina, ar išduotinas asmuo davė savanorišką sutikimą

ir žino teisines išdavimo pasekmes, taip pat ar Generalinė prokuratūra pritaria

supaprastintos išdavimo tvarkos taikymui. Posėdis protokoluojamas.

Teisėjas, nustatęs, kad išduotinas asmuo

davė savanorišką sutikimą ir žino teisines išdavimo pasekmes, ir yra

Generalinės prokuratūros pritarimas taikyti supaprastintą išdavimo tvarką, turi

priimti nutartį išduoti asmenį. Jei išduotinas asmuo atsisako savo sutikimo,

teisėjas turi priimti nutartį taikyti šio kodekso 22(4) ir 22(5)

straipsniuose numatytą išdavimo tvarką.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-738,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-556 (2002-02-13)

22(7) straipsnis.

Laikinas suimto arba nuteisto asmens perdavimas kitai valstybei

Lietuvos

Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais ir tvarka suimtas arba

nuteistas asmuo gali būti laikinai perduotas kitai valstybei proceso veiksmams

atlikti.

Sprendimą dėl

laikino suimto arba nuteisto asmens perdavimo ir šio perdavimo sąlygų priima

Generalinė prokuratūra.

Kodeksas papildytas straipsniu:

Nr. IX-738,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-556 (2002-02-13)

23 straipsnis. Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo vykdoma teisminės veiklos

priežiūra

Lietuvos Respublikos teismų teisminę

veiklą prižiūri Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

24 straipsnis. Prokuroro kontrolė

baudžiamajame procese

Lietuvos Respublikos generalinis

prokuroras bei jam pavaldūs prokurorai kontroliuoja kvotos organų ir tardytojų

veiklą, kad būtų tiksliai ir vienodai vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

Baudžiamosios bylos iškėlimo ir jos

parengtinio tyrimo stadijose prokuroras privalo imtis įstatymo numatytų

priemonių pašalinti bet kokiems įstatymo pažeidimams.

Savo įgaliojimus baudžiamajame procese

prokuroras vykdo klausydamas tik įstatymo, nepaisydamas jokių organų ir

pareigūnų.

Prokuroro nutarimus, priimtus remiantis

įstatymu, privalo vykdyti visos įmonės, įstaigos, organizacijos, visi

pareigūnai ir piliečiai.

25 straipsnis. Pagrindinių šiame

kodekse vartojamų terminų paaiškinimas

Šiame kodekse vartojami terminai, jeigu

nėra specialių nurodymų turi tokias reikšmes:

"Teismas" reiškia

Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą, apygardos teismą,

apylinkės teismą;

"Pirmosios instancijos

teismas" reiškia apylinkės teismą ir apygardos teismą, kompetentingus

priimti byloje nuosprendį, išskyrus  apygardos teismą, kompetentingą nagrinėti

bylą apeliacine tvarka;

"Apeliacinė instancija"

reiškia Lietuvos apeliacinį teismą ir apygardos teismą, kurie nagrinėja bylas

pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių bei

nutarčių;

„Kasacinė

instancija“ reiškia Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris nagrinėja bylas pagal

skundus dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių;

"Teisėjas" reiškia

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Aukščiausiojo Teismo skyriaus

pirmininką, Aukščiausiojo Teismo teisėją; Lietuvos apeliacinio teismo

pirmi-ninką, Apeliacinio teismo skyriaus pirmininką, Apeliacinio teismo

teisėją; apygardos teismo pirmininką, apygardos teismo skyriaus pirmininką,

apygardos teismo teisėją; apylinkės teismo pirmininką, apylinkės teismo

pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo teisėją;

"Prokuroras" reiškia

Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą ir jam pavaldžius visų grandžių

prokurorus, veikiančius baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją;

7) „Tardymo

organo padalinio viršininkas“ reiškia Generalinės prokuratūros prie Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Tardymo departamento vyriausiąjį prokurorą, jo

pavaduotoją, departamento skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją,

apygardos prokuratūros tardymo valdybos vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją,

valdybos skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, apylinkės prokuratūros

tardymo skyriaus vyriausiąjį prokurorą, jo pavaduotoją, Tardymo departamento

prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorių ir jo

pavaduotojus bei skyrių viršininkus, tardymo valdybų, skyrių ir poskyrių prie

policijos komisariatų viršininkus ir jų pavaduotojus, taip pat Specialiųjų

tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų

tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos tardymo

padalinių viršininkus ir jų pavaduotojus, veikiančius pagal savo kompetenciją;

8)"Vertėjas" reiškia asmenį,

mokantį reikiamas vertimui kalbas arba suprantantį nebylio ar kurčiojo ženklus,

kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar teismo pakviestą dalyvauti byloje šio kodekso

nustatyta tvarka;

9)"Specialistas" reiškia

asmenį, turinti specialių žinių ir įgūdžių, pakviestą dalyvauti byloje, kad šio

kodekso nustatyta tvarka padėtų surasti, įtvirtinti bei paimti įrodymus ir

duotų paaiškinimus arba išvadą specia1iais klausimais;

10)"Įstatyminiai atstovai"

reiškia kaltinamojo, teisiamojo, nuteistojo tėvus, įtėvius, globėjus,

rūpintojus, atstovus tų įstaigų ir organizacijų, kurių rūpyboje yra

kaltinamasis, teisiamasis, nuteistasis;

11) "Atstovai" reiškia

asmenis, kurie įstatymo ar susitarimo yra įgalioti atstovauti baudžiamojoje

byloje teisėtiems nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo

interesams;

12)"Artimieji giminaičiai"

reiškia tėvus, vaikus, tikruosius brolius bei seseris, senolius, vaikaičius,

taip pat sutuoktinį;

13)"Nutarimas" reiškia

kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro sprendimą, priimtą tiriant

baudžiamąją bylą, išskyrus kaltinamąją išvadą;

14)"Protokolas" reiškia

dokumentą, kuriame šio kodekso nustatyta tvarka patvirtinamas tardymo ir teismo

veiksmų atlikimo faktas, jų turinys bei rezultatai;

15)"Kaltinamoji išvada"

reiškia dokumentą, kuriuo užbaigiamas parengtinis tardymas ir kuriame

išdėstomos nusikaltimo padarymo aplinkybės, vieta ir laikas, išanalizuojami

pagrindiniai įrodymai ir nustatoma juridinė nusikaltimo kvalifikacija su

išvada, kad reikia kaltinamąjį atiduoti teismui;

16)"Nuosprendis" reiškia

pirmosios instancijos teismo priimamą teisiamajame posėdyje sprendimą šiais

klausimais: yra ar nėra nusikaltimas, kaltas ar nekaltas teisiamasis ir, jeigu

kaltumas yra teismo nustatytas, skiriama ar neskiriama teisiamajam bausmė;

apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo pakeičiamas arba panaikinamas

nuosprendis;

17)"Nutartis" reiškia bet

kurį pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamą baudžiamojoje byloje,

išskyrus nuosprendį; apeliacinės instancijos teismo sprendimą, išskyrus tą,

kuriuo pakeičiamas arba panaikinamas nuosprendis; kasacinės instancijos teismo

sprendimą;

18)"Apeliacinis skundas"

reiškia skundą, paduodamą dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties;

19)"Apeliantas" reiškia

asmenį, padavusį apeliacinį skundą;

20) "Kasacinis skundas"

reiškia skundą, paduodamą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties;

21)"Kasatorius" reiškia

asmenį, padavusį kasacinį skundą;

22) "Nakties metas" reiškia

laiką nuo 22 iki 6 valandos.

23) „Turto areštas“ reiškia

įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomą priverstinį nuosavybės teisės į

turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar

disponavimo laikiną apribojimą, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą

turto konfiskavimą ar baudos išieškojimą;

24) „Valdymo teisės apribojimas“ reiškia

teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei

ūkinį poveikį, priverstinį laikiną apribojimą;

25) „Naudojimosi

teisės apribojimas“ reiškia teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš

turto pajamų, vaisių bei kitos naudos priverstinį laikiną apribojimą;

26) „Disponavimo teisės apribojimas“

reiškia teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą - teisės turtą

atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti

kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti

• priverstinį laikiną apribojimą.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-1376,

99.11.04, Žin., 1999, Nr.101-2898 (99.11.26)

Nr. VIII-1650, 00.05.02, Žin., 2000,

Nr.41-1163 (00.05.19), įsigalioja nuo 2000.06.01

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

Nr. IX-817, 2002-03-28,

Žin., 2002, Nr. 33-1251 (2002-03-30), įsigalioja nuo 2002-04-01

Antrasis skirsnis

TEISMAS IR TEISMINGUMAS

26 straipsnis. Teismo sudėtis

Apylinkių teismuose ir šio kodekso 37

straipsnio antrojoje ir šeštojoje dalyse numatytais atvejais apygardų teismuose

baudžiamąsias bylas pirmąja instancija teisėjas nagrinėja vienas. Nagrinėdamas

bylas, teisėjas turi visus šiame kodekse numatytus teismo įgaliojimus.

Apygardų teismuose šio kodekso 37

straipsnio pirmojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytais atvejais bei Lietuvos

apeliaciniame teisme baudžiamąsias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme baudžiamosios bylos nagrinėjamos trijų arba

septynių teisėjų kolegijoje arba šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

plenarinėje sesijoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-780,

2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1128 (2002-03-27)

27 straipsnis. Teismo sudėties

nekeičiamumas, nagrinėjant baudžiamąją bylą

Kiekvieną baudžiamąją bylą turi

išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios

nors priežasties nebegali toliau dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas

teisėjas, ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžios, išskyrus šio

kodekso 28 straipsnyje numatytus atvejus.

Jeigu nebegali toliau dalyvauti

posėdyje apylinkės teismo teisėjas, bylos nagrinėjimas atidedamas.

28 straipsnis. Atsarginis teisėjas

Jeigu baudžiamajai bylai nagrinėti

reikia ilgo laiko. gali būti kviečiamas atsarginis teisėjas. Atsarginis

teisėjas būna teisiamojo posėdžio salėje nuo tos bylos nagrinėjimo pradžios ir

jeigu pasitraukia iš teismo sudėties teisėjas. jį pakeičia.

Jeigu atsarginis teisėjas, stojęs į

pasitraukusiojo vietą, nereikalauja atnaujinti teismo veiksmų, bylu toliau

nagrinėjama be atnaujinimo.

29

straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos

Teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios

bylos bet kurioje proceso stadijoje, jeigu:

1) jis yra toje byloje nukentėjusysis,

civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių

asmenų giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito

teisėjo toje byloje, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio

gynėjo, tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip

liudytojas, ekspertas, specialistas, revizorius, vertėjas kvotėjas, tardytojas,

prokuroras, teisėjas, dalyvavus atliekant parengtinio tyrimo veiksmus byloje

(paskyręs kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausęs suimtąjį, sankcionavęs

telefoninių pokalbių klausymą, prevencinį asmens sulaikymą, nagrinėjęs skundus

dėl išvardytų veiksmų), visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis

kaltinamojo atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo

ar civilinio atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo giminaičiai yra

tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

4) byloje dalyvaują asmenys nurodo

kitokias aplinkybes, keliančias abejonių teisėjo nešališkumu.

29 straipsnis.

Aplinkybės, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos

Teisėjas negali nagrinėti baudžiamosios bylos bet

kurioje proceso stadijoje, jeigu:

1) jis yra toje byloje nukentėjusysis, civilinis

ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovas, kurio nors iš šių asmenų

giminaitis, kaltinamojo ar įstatyminio jo atstovo giminaitis, kito teisėjo toje

byloje, prokuroro, visuomeninio kaltintojo, gynėjo, visuomeninio gynėjo,

tardytojo ar kvotėjo toje byloje giminaitis;

2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas,

ekspertas, specialistas, revizorius, vertėjas kvotėjas, tardytojas, prokuroras,

teisėjas, dalyvavus atliekant parengtinio tyrimo veiksmus byloje (paskyręs

kardomąjį kalinimą (suėmimą), apklausęs suimtąjį, sankcionavęs telefoninių

pokalbių klausymą, prevencinį asmens sulaikymą, nagrinėjęs skundus dėl

išvardytų veiksmų), visuomeninis kaltintojas, gynėjas, įstatyminis kaltinamojo

atstovas, visuomeninis gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio

atsakovo atstovas;

3) jis pats arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar

netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

4) byloje dalyvaują asmenys nurodo kitokias

aplinkybes, keliančias abejonių teisėjo nešališkumu.

30 straipsnis. Neleistinumas teisėjui

pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą

Teisėjas, dalyvavęs priimant nuosprendį

pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą

apeliacine tvarka ir kasacine tvarka, taip pat iš naujo nagrinėjant šią bylą

pirmosios instancijos teisme tuo atveju, kai panaikintas pradinis nuosprendis

ar nutartis nutraukti bylą, kurie buvo priimti jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą

apeliacinės instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant šią bylą kasacine

tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą

kasacinės instancijos teisme,negali dalyvauti nagrinėjant šią bylą apeliacine

tvarka.

Teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą

apeliacine ar kasacine tvarka, negali dalyvauti antrą kartą nagrinėjant tą

pačią bylą tose pačiose instancijose, panaikinus nuosprendį ar nutartį, kurie

buvo priimti jam dalyvaujant.

Teisėjas, dalyvavęs priimant nuosprendį

ar nutartį panaikinti nuosprendį, negali dalyvauti iš naujo nagrinėjant šią

bylą pirmosios instancijos teisme.

31 straipsnis. Teisėjo nušalinimas

Esant šio kodekso 29 ir 30

straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, teisėjas privalo nusišalinti. Tuo pačiu

pagrindu gali pareikšti teisėjui nušalinimą prokuroras, visuomeninis

kaltintojas, teisiamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, visuomeninis

gynėjas, taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis

atsakovas arba jo atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas ir

pareiškiamas tuo metu, kai posėdžio pirmininkas arba teisėjas paskelbia teismo

sudėtį ir išaiškina proceso dalyviams teisę pareikšti teisėjams nušalinimą.

Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimo

pagrindą teismas ar pareiškiantis nušalinimą asmuo sužino vėlesnio proceso

metu.

32 straipsnis. Teisėjui pareikšto

nušalinimo išsprendimo tvarka, kai byla nagrinėjama

kolegialiai

Teisėjui pareikštą nušalinimą

išsprendžia kiti teisėjai, nesant nušalinamojo. Balsams pasidalijus pusiau,

teisėjas laikomas nušalintu.

Dviems teisėjams ar visai teismo

sudėčiai pareikštą nušalinimą išsprendžia tą bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija

paprasta balsų dauguma.

Teisėjai, kuriems pareikštas

nušalinimas, turi teisę viešai padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.

Nusišalinimo ar nušalinimo klausimą

teismas išsprendžia pasitarimo kambaryje.

33 straipsnis. Teisėjui pareikšto

nušalinimo išsprendimo tvarka, kai bylą teisėjas

nagrinėja vienas

Kai teisėjas baudžiamąją bylą nagrinėja

vienas, jam pareikštą nušalinimą išsprendžia pats. Jis turi teisę viešai

padaryti pareiškimą dėl šio nušalinimo.

34 straipsnis. Teismo posėdžių sekretorius

Teismo posėdžių sekretorius rašo

tvarkomojo ir teisiamojo posėdžių protokolus laikydamasis šio kodekso 116 ir

117 straipsnių reikalavimų.

35 straipsnis. Sekretoriaus, vertėjo,

eksperto ir specialisto, revizoriaus nušalinimas

Šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose

išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir teismo posėdžių sekretoriui,

vertėjui, ekspertui, specialistui bei revizoriui, tačiau su tuo apribojimu, kad

pirmesnis jų dalyvavimas byloje kaip sekretoriaus, vertėjo, eksperto,

specialisto ar revizoriaus negali būti pagrindas jiems nušalinti.

Vertėjas, ekspertas, specialistas ir

revizorius negali dalyvauti byloje, jeigu paaiškėja, jog jie nekompetentingi.

Nušalinimą išsprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

36 straipsnis. Baudžiamosios bylos,

teismingos apylinkės teismui

Apylinkės teismui teismingos visos

baudžiamosios bylos, išskyrus tas, kurios teismingos apygardos teismui.

37 straipsnis. Baudžiamosios bylos,

teismingos apygardos teismui

Apygardos teismui, kuriame bylas

nagrinėja trijų teisėjų kolegija, teismingos baudžiamosios bylos dėl

nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62-72, 74(2),

75, 78, 84 straipsniuose, 85 straipsnio trečiojoje dalyje, 85(1),

89, 105 straipsniuose, 131(1) straipsnio antrojoje dalyje, 199(4)

ir 203(1) straipsniuose, 227(1) straipsnyje (su sąlyga,

kad bent vienas nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikaltimas numatytas Baudžiamojo

proceso kodekso 37 straipsnio pirmojoje dalyje), 227(3), 249(2),

306(1) ir 333-340 straipsniuose.

Apygardos teisme teisėjas vienas

nagrinėja bylas dėl nusikaltimų, numatytų Baudžiamojo kodekso 73, 74(1)

straipsniuose, 82 straipsnio antrojoje dalyje, 82(1), 83

straipsniuose, 85 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, 104, 107

straipsniuose, 111 straipsnio antrojoje dalyje, 118 straipsnio ketvirtojoje

dalyje, 131(1) straipsnio pirmojoje dalyje, 142, 142(1)–142(3)

straipsniuose, 209, 222 straipsniuose, 227(1) (išskyrus atvejus,

numatytus Baudžiamojo proceso kodekso 37 straipsnio pirmojoje dalyje), 227(2)

straipsniuose, 231(1) straipsnio antrojoje dalyje, 231(2)

straipsnio antrojoje dalyje, 231(3) straipsnio antrojoje dalyje, 232(2)

straipsnio trečiojoje dalyje, 234(1) straipsnio trečiojoje dalyje,

234(2)–234(4) straipsniuose, 251 straipsnio antrojoje

dalyje, 253, 254 straipsniuose, 256 straipsnio trečiojoje dalyje, 257, 261, 264

straipsniuose, 268 straipsnio antrojoje dalyje, 272 straipsnio trečiojoje

dalyje, 273 straipsnio trečiojoje dalyje, 282 straipsnio trečiojoje dalyje, 285

straipsnio antrojoje dalyje, 287 straipsnio antrojoje dalyje, 289 straipsnio

antrojoje dalyje, 303 straipsnio antrojoje dalyje, 308 straipsnyje, 312

straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse, 312(1) straipsnio

antrojoje dalyje, 327 straipsnio antrojoje dalyje.

Priverčiamųjų medicininio pobūdžio

priemonių skyrimo, numatyto šio kodekso dvidešimt devintajame skirsnyje, bylas

nagrinėja apygardos teismas pagal šio straipsnio pirmosios ir antrosios dalių

nustatytas teismingumo taisykles.

Apygardos teismui taip pat teismingos

bylos, kuriose kaltinamieji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Lietuvos

Respublikos Seimo ar Vyriausybės nariais. Konstitucinio Teismo teisėjais,

teisėjais ar prokurorais. Šias bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

Apygardos teismo pirmininko arba

baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu šio straipsnio antrojoje dalyje

numatytų nusikaltimų bylas gali nagrinėti trijų teisėjų kolegija.

Apygardos teismas gali išnagrinėti bet

kurią bylą, priimtą savo žinion šio kodekso

38 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokią bylą apygardos teismo teisėjas nagrinėja

vienas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-462,

97.10.16, Žin., 1997, Nr.97-2447 (97.10.29)

Nr. VIII-618,

98.02.03, Žin., 1998, Nr.17-398 (98.02.19)

Nr. VIII-709,

98.04.21, Žin., 1998, Nr.42-1141 (98.05.06)

Nr. VIII-745, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.51-1397 (98.06.03)

Nr. VIII-777,

98.06.09, Žin., 1998, Nr.57-1581 (98.06.24)

Nr. VIII-1647,

00.04.20, Žin., 2000, Nr.38-1055 (00.05.10)

Nr. IX-201, 2001 03 01, Žin., 2001, Nr. 34-1124 (2001 04 20)

Nr. IX-738,

2002-01-25, Žin., 2002, Nr. 15-556 (2002-02-13)

38 straipsnis. Apygardos teismo teisė

priimti savo žinion apylinkės teismui teismingą

baudžiamąją bylą

Apygardos teismas turi teisę priimti

savo, kaip pirmosios instancijos teismo, žinion bet kurią baudžiamąją bylą,

teismingą šios apygardos apylinkės teismui.

39 straipsnis. Baudžiamosios bylos

teismingumas pagal nusikaltimo padarymo vietą

Baudžiamoji byla nagrinėtina tame

teisme, kurio veikimo rajone padarytas nusikaltimas. Jeigu nusikaltimo padarymo

vietos negalima nustatyti, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje

pabaigtas bylos parengtinis tyrimas.

40 straipsnis. Teismingumo nustatymas

baudžiamųjų bylų sujungimo atvejais

Jeigu baudžiamoji byla, kurioje

kaltinamas vienas ar keli asmenys, kartu yra teisminga dviems ar daugiau tokios

pat rūšies teismų, ją nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje

pabaigtas parengtinis tyrimas.

Jeigu byla, kurioje vienas asmuo arba

asmenų grupė kaltinami kelių nusikaltimų padarymu, yra teisminga apygardos

teismui bent dėl vieno nusikaltimo ar kaltinamojo, ji nagrinėjama apygardos

teisme.

41 straipsnis. Baudžiamosios bylos

perdavimas pagal teismingumą

Teisėjas arba teismas, kaltinamojo

atidavimo teismui stadijoje nustatę, kad gautoji baudžiamoji byla neteisminga

tam teismui, perduoda ją pagal teismingumą.

Teismas, nustatęs, kad esanti jo žinioje

byla teisminga kitam tokios pat rūšies teismui, turi teisę palikti bylą savo

žinioje tik tuo atveju, jeigu jis jau yra pradėjęs ją nagrinėti teisiamajame

posėdyje.

Teismas, teisiamajame posėdyje

išaiškinęs, kad byla teisminga aukštesniam teismui, visais atvejais perduoda ją

pagal teismingumą.

Perduoti apylinkės teismui bylą,

pradėtą nagrinėti apygardos teismo teisiamajame posėdyje, neleidžiama.

42 straipsnis. Baudžiamosios bylos

perdavimas iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam

teismui

Kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau,

išsamiau ir nešališkiau, tam tikrais atvejais ji gali būti nagrinėjama pagal

nusikaltimo iškėlimo aikštėn vietą ar pagal nusikaltimo pasekmių kilimo vietą,

taip pat pagal kaltinamojo ar daugumos liudytojų buvimo vietą.

Šiuo pagrindu perduoti bylą iš vieno

teismo kitam tokios rūšies teismui leidžiama tik prieš pradedant ją nagrinėti

teisiamajame posėdyje.

Klausimą dėl bylos perdavimo šiais

atvejais iš vieno teismo kitam išsprendžia: jeigu bylą norima perduoti iš

apylinkės teismo kitam apylinkės teismui - apygardos teismo, kuriam priklauso

šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus

pirmininkas, jeigu iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos

apylinkės teismui arba iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui --

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas arba šio teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus pirmininkas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500, 2001-09-11,

Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

43 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo

neleistinumas

Kiekvieną bylą, iš vieno teismo

perduodamą kitam šio kodekso 41 ir 43 straipsniuose nustatyta tvarka privalo

priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduodama, ir jokie ginčai šiuo

reikalu tarp teismų neleidžiami.

Apylinkės teismas, gavęs iš kito teismo

bylą, teismingą apygardos teismui, perduoda ją apygardos teismui.

Trečiasis skirsnis

PROKURORAS

44 straipsnis. Asmenys, kurie įgyvendina

prokuroro įgaliojimus baudžiamųjų bylų

procese

Prokuroro įgaliojimus baudžiamųjų bylų

procese įgyvendina tiktai įstatymo nustatyta tvarka paskirti prokurorai.

45 straipsnis. Prokuroro įgaliojimai

Prokuroras kontroliuoja, ar teisėtai

iškeliama baudžiamoji byla ir ar vykdomi įstatymai darant kvotą bei parengtinį

tardymą ir vykdant nuosprendį.

Prokuroras privalo panaikinti kiekvieną

neteisėtą ar nepagrįstą nutarimą, priimtą kvotos organo ar tardytojo, apskųsti

kiekvieną neteisėtą ar nepagrįstą nuosprendį ir, nagrinėjant bylą apeliacinės

bei kasacinės instancijos teisme duoti paaiškinimus ar pasakyti kalbą ir

atlikti kitus įstatymo numatytus veiksmus.

Prokuroras pagal savo kompetenciją turi

teisę išreikalauti baudžiamąsias bylas iš kvotos bei parengtinio tardymo organų

ir teismų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

46 straipsnis. Nušalinimas prokuroro

Taisyklės, išdėstytos šio kodekso 29 ir

31 straipsniuose, taikomos ir prokurorui. Tačiau prokuroro dalyvavimas, darant

parengtinį tardymą ar kvotą, arba jo palaikymas kaltinimo, arba jo pareiškimas

toje byloje išvados teisme negali būti pagrindas jam nušalinti.

Nušalinimą prokurorui gali pareikšti

įtariamasis, kaltinamasis, jo gynėjas ir įstatyminis atstovas visuomeninis

atstovas, visuomeninis gynėjas, visuomeninis kaltintojas, taip pat

nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų

atstovai.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Klausimas dėl prokuroro nušalinimo,

darant parengtinį tardymą ir kvotą, išsprendžiamas aukštesnio prokuroro

nutarimu, o teisme - bylą nagrinėjančio teismo nutartimi.

Ketvirtasis skirsnis

TARDYTOJAS IR KVOTĖJAS

48 straipsnis. Tardytojo įgaliojimai

Darydamas parengtinį tardymą, tardytojas

visus sprendimus dėl tardymo krypties ir dėl tardymo veiksmų atlikimo priima

savarankiškai, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas numato, jog turi būti

gaunama prokuroro ar teisėjo sankcija arba priimama motyvuota teismo nutartis.

Jis visiškai atsako už teisėtą ir savalaikį tų veiksmų atlikimą.

Nesutikdamas su prokuroro nurodymais dėl

patraukimo kaltinamuoju, dėl nusikaltimo kvalifikavimo ir kaltinimo apimties,

dėl bylos perdavimo, kad kaltinamasis būtų atiduotas teismui arba dėl bylos

nutraukimo, tardytojas turi teisę pateikti bylą aukštesniam prokurorui ir raštu

išdėstyti savo prieštaravimus. Šiuo atveju prokuroras arba panaikina žemesnio

prokuroro nurodymus, arba paveda daryti šioje byloje tardymą kitam tardytojui.

Tardytojas turi teisę savo tiriamose

bylose duoti kvotos organams pavedimus ir nurodymus dėl paieškos bei tardymo

veiksmų atlikimo ir reikalauti, kad kvotos organai padėtų atlikti atskirus

tardymo veiksmus. Tokie tardytojo pavedimai ir nurodymai yra kvotos organams

privalomi.

Bylose, kuriose parengtinis tardymas

yra būtinas, tardytojas turi teisę bet kuriuo momentu pradėti parengtinį

tardymą, nelaukdamas, iki kvotos organai atliks šio kodekso 135 straipsnyje

numatytus veiksmus.

Tardytojas turi teisę šio kodekso 137

ir 138 straipsniuose numatyta tvarka bei pagrindais sulaikyti ir apklausti

asmenį, įtariamą nusikaltimo padarymu.

Tardytojo nutarimus, priimtus

sutinkamai su įstatymu baudžiamojoje byloje, kuri yra jo žinioje, privalo

vykdyti visos įmonės įstaigos, organizacijos, visi pareigūnai ir piliečiai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1259,

2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5545 (2002-12-24)

481 straipsnis. Tardymo

organo padalinio viršininko įgaliojimai

Tardymo organo padalinio viršininkas

kontroliuoja, kad tardytojai laiku išaiškintų nusikaltimus ir užkirstų jiems

kelią, imasi priemonių, kad kuo išsamiau ir nešališkiau būtų atliktas

parengtinis tardymas baudžiamosiose bylose.

Tardymo organo padalinio viršininkas

turi teisę tikrinti baudžiamąsias bylas, duoti tardytojui nurodymus dėl

parengtinio tardymo darymo, dėl patraukimo kaltinamuoju, nusikaltimo

kvalifikavimo ir kaltinimo apimties, dėl bylos perdavimo, taip pat dėl atskirų

tardymo veiksmų atlikimo, perduoti bylą iš vieno tardytojo kitam, pavesti tirti

bylą keliems tardytojams, taip pat dalyvauti, darant parengtinį tardymą, ir

pats daryti parengtinį tardymą, naudojantis tardytojo įgaliojimais.

Tardymo organo padalinio viršininko

nurodymai baudžiamojoje byloje tardytojui duodami raštu ir turi būti įvykdyti.

Gautųjų nurodymų apskundimas prokurorui

nesustabdo jų vykdymo, išskyrus šio kodekso 48 straipsnio antrojoje dalyje

numatytus atvejus.

Prokuroro nurodymai baudžiamosiose

bylose, duoti sutinkamai su šiame kodekse nustatytomis taisyklėmis, tardymo

organo padalinio viršininkui yra privalomi. Šių nurodymų apskundimas

aukštesniam prokurorui nesustabdo jų vykdymo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

49 straipsnis. Kvotėjas

Kvotą baudžiamosiose bylose daro

pareigūnai, šio kodekso 134 straipsnyje išvardytų kvotos organų įgalioti tam

reikalui.

50 straipsnis. Kvotos organo įgaliojimai

Kvotos organui pavedama imtis reikiamų

operatyvinių ir paieškos priemonių, kad būtų išaiškinti nusikaltimo požymiai ir

nusikaltimą padarę asmenys, taip pat atlikti tardymo veiksmus pagal šio kodekso

128 ir 135 straipsnius.

Kvotos organas yra įpareigotas taip pat

imtis visų priemonių, kad nusikaltimui būtų užkirstas kelias.

Kvotos organui netaikomos šio kodekso

48 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos taisyklės, ir jeigu kvotos organas

nesutinka su prokuroro nurodymais, jis turi teisę apskųsti juos aukštesniam

prokurorui, nesustabdydamas jų vykdymo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

501 straipsnis. Neteko

galios.

51 straipsnis. Nušalinimas tardytojo ir

kvotėjo

Šio kodekso 29 ir 31 straipsniuose

išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tardytojui bei kvotėjui. Tačiau

tardytojo ar kvotėjo dalyvavimas, atitinkamai darant parengtinį tardymą ar

kvotą toje byloje, negali būti pagrindas jiems nušalinti.

Nušalinimą tardytojui ar kvotėjui gali

pareikšti įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, taip pat

nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų

atstovai. Nušalinimą tardytojui gali pareikšti taip pat kaltinamojo gynėjas.

Nušalinimas turi būti motyvuojamas.

Tardytojas ar kvotėjas per dvidešimt

keturias valandas nuo to momento, kada gautas pareiškimas dėl nušalinimo,

perduoda jį prokurorui. Tačiau bylos procesas nesustabdomas. Prokuroras privalo

per dvi dienas išspręsti pareikšto tardytojui ar kvotėjui nušalinimo klausimą.

Penktasis skirsnis

PROCESO DALYVIAI, JŲ TEISĖS

IR PAREIGOS

52 straipsnis. Kaltinamasis

Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio

atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju

ar nutarimas iškelti jam baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka; atiduotas

teismui kaltinamasis vadinamas teisiamuoju; kaltinamasis, kurio atžvilgiu yra

priimtas apkaltinamasis nuosprendis, vadinamas nuteistuoju; kaltinamasis, kurio

atžvilgiu yra priimtas išteisinamasis nuosprendis, vadinamas išteisintuoju.

Kaltinamasis turi teisę:

1) žinoti, kuo jis kaltinamas, ir duoti

paaiškinimus dėl pareikšto jam kaltinimo;

2) teikti įrodymus;

3) pareikšti prašymus;

4) baigus parengtinį tardymą,

susipažinti su visa bylos medžiaga;

5) turėti gynėją;

6) dalyvauti teisminiame nagrinėjime

pirmosios instancijos teisme;

7) pareikšti nušalinimus;

8) apskųsti kvotėjo, tardytojo,

prokuroro ir teismo veiksmus bei sprendimus.

Teisiamasis turi paskutinio žodžio

teisę.

53 straipsnis. Gynėjo dalyvavimas

baudžiamajame procese

Gynėjui leidžiama dalyvauti byloje

įtariamajam arba kaltinamajam paprašius nuo jų sulaikymo arba pirmosios

apklausos momento. Apie įtariamojo ar kaltinamojo prašymą turėti gynėją arba

atsisakymą gynėjo surašomas protokolas, kurį pasirašo įtariamasis ar

kaltinamasis, taip pat tardytojas ar kvotėjas.

Teisiamasis gali turėti kelis gynėjus.

54 straipsnis. Asmenys, dalyvaujantys

byloje gynėjais

Būti gynėjais leidžiama advokatams.

Tas pats asmuo negali būti dviejų ir

daugiau įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos

interesai prieštarauja kito gynybos interesams.

56 straipsnis. Būtinasis gynėjo

dalyvavimas

Gynėjo dalyvavimas atliekant kvotą,

parengtinį tardymą ir teisminį nagrinėjimą, yra būtinas:

1 ) bylose, kuriose įtariamas ar

kaltinamas nepilnametis;

2) bylose dėl nusikaltimų, kuriuos yra

padarę neregiai, kurtieji, nebyliai ir kiti asmenys, dėl fizinių ar psichinių

trūkumų negalintys patys pasinaudoti savo teise į gynybą;

3) kai įtariamasis, kaltinamasis ar

teisiamasis nemoka kalbos, kuria vyksta procesas;

4) bylose dėl

nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos;

5) kai yra prieštaravimų tarp įtariamųjų,

kaltinamųjų ar teisiamųjų gynybos interesų, jeigu bent vienas iš jų turi

gynėją;

6) bylose, kuriose dalyvauja

valstybinis kaltintojas;

7) kitais

atvejais, kai tai reikalinga teisingumo interesams.

Gynėjo dalyvavimas garantuojamas nuo to

momento, kai paaiškėja aplinkybės, numatytos šio straipsnio pirmojoje dalyje.

Šiame straipsnyje nurodytais atvejais,

jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis

arba, jiems pavedus ar sutikus, kiti asmenys, gynėją privalo paskirti kvotėjas,

tardytojas, teisėjas ar teismas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-93, 2000 12 20, Žin., 2001, Nr.

4-85 (2001 01 12), įsigalioja nuo 2001 01 01

56(1) straipsnis.

Valstybinės teisinės pagalbos skyrimas

Valstybinę teisinę pagalbą,

vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir įstatymu, reglamentuojančiu valstybinę teisinę

pagalbą, skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ir teismas, kurių

žinioje yra byla, šiais atvejais:

1) esant šio kodekso 56 straipsnyje

nurodytoms aplinkybėms;

2) įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo,

nuteistojo, išteisintojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo baudžiamojoje

byloje prašymu, jei šie asmenys turi teisę į valstybinę teisinę pagalbą.

Esant šio straipsnio pirmosios dalies 2

punkte nurodytoms aplinkybėms, valstybinė teisinė pagalba skiriama pateikus

turto ir pajamų deklaraciją ir kitus teisę gauti valstybinę teisinę pagalbą

įrodančius dokumentus. Jeigu įtariamasis, kaltinamasis, teisiamasis,

nuteistasis ar išteisintasis dėl jam paskirtos kardomosios priemonės, o

nukentėjusysis – dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių neturi

galimybės pateikti turto ir pajamų deklaraciją nustatyta tvarka, valstybinė

teisinė pagalba skiriama jų prašymu, atidedant deklaracijos pateikimo terminą.

Valstybinė teisinė pagalba gali

būti paskirta bet kurioje bylos proceso stadijoje. Asmens prašymu valstybinei

teisinei pagalbai teikti skiriamas jo nurodytas advokatas, jei yra šio

sutikimas.

Kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo

ar teismo priimtas sprendimas dėl valstybinės teisinės pagalbos skyrimo galioja

visose bylos proceso stadijose, tačiau priėmęs bylą savo žinion pareigūnas turi

patikrinti, ar asmeniui ši pagalba neturi būti nutraukta ir ar nėra įstatyme

numatytų valstybinės teisinės pagalbos pasibaigimo pagrindų.

Valstybinė teisinė pagalba nutraukiama

įstatymo, reglamentuojančio valstybinę teisinę pagalbą, nustatytais atvejais ir

tvarka.

Valstybinės teisinės pagalbos išlaidų

maksimalų dydį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Teisinės pagalbos

išlaidų dydis neribojamas, kai valstybinė teisinė pagalba paskirta esant šio

kodekso 56 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-93, 2000 12 20, Žin., 2001, Nr.

4-85 (2001 01 12), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-492,

2001-08-03, Žin., 2001, Nr. 71-2520 (2001-08-17)

56(2) straipsnis. Teismo ar

teisėjo nutarties teikti valstybinę teisinę pagalbą arba

atsisakyti teikti valstybinę teisinę

pagalbą apskundimo tvarka

Teismo ar teisėjo nutartis teikti

valstybinę teisinę pagalbą arba atsisakyti teikti valstybinę teisinę pagalbą

gali būti skundžiama apeliacinės instancijos teismui.

Skundas per septynias dienas paduodamas

nutartį priėmusiam teismui. Šis teismas privalo per tris dienas skundą perduoti

apeliacinės instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas

privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jo gavimo.

Skundui nagrinėti turi būti surengtas posėdis, į kurį šaukiamas skundą padavęs

asmuo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo

priimtas sprendimas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Kodeksas

papildytas straipsniu:

Nr. IX-93, 2000 12 20, Žin., 2001, Nr.

4-85 (2001 01 12), įsigalioja nuo 2001 01 01

561 straipsnis. Atleidimas

nuo teisinės pagalbos apmokėjimo

Kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ir teismas,

kurių žinioje yra byla, taip pat advokatų susivienijimo vadovas Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turi teisę visiškai arba iš dalies

atleisti įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės pagalbos

apmokėjimo.

Kai įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį nuo teisinės

pagalbos apmokėjimo atleidžia kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas arba

teismas, advokato darbo apmokėjimo išlaidas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka atlygina valstybė.

57 straipsnis. Atsisakymas gynėjo

Įtariamasis, kaltinamasis ar

teisiamasis turi teisę atsisakyti gynėjo. Atsisakyti gynėjo leidžiama tik

paties įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo iniciatyva. Atsisakymas gynėjo

nėra kliūtis dalyvauti byloje valstybiniam ir visuomeniniam kaltintojams,

visuomeniniam gynėjui, taip pat kitų įtariamųjų, kaltinamųjų ar teisiamųjų

gynėjams.

Įtariamasis, kaltinamasis ar

teisiamasis gali pareikšti atsisakymą gynėjo bet kuriuo bylos proceso momentu.

Atsisakymas gynėjo neatima jam teisės vėl prašyti, kad byloje dalyvautų gynėjas

bet kuriuo proceso momentu.

Kvotėjui, tardytojui, teisėjui ar

teismui nėra privalomas atsisakymas gynėjo, pareikštas nepilnamečio ar asmens,

kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali pats pasinaudoti savo teise į

gynybą, taip pat asmens, nemokančio kalbos, kuria vyksta procesas, arba

kaltinamo (įtariamo) padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skiriama mirties

bausmė.

58 straipsnis. Gynėjo pareigos ir

teisės

Gynėjas privalo panaudoti visas

įstatyme nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų išaiškintos aplinkybės,

teisinančios įtariamąjį, kaltinamąjį ar teisiamąjį arba lengvinančios jo

atsakomybę, ir teikti jam reikiamą juridinę pagalbą.

Gynėjas nuo to momento, kai jam

leidžiama dalyvauti byloje,turi teisę:

1) susipažinti su įtariamojo sulaikymo

protokolu, nutarimu iškelti asmeniui baudžiamąją bylą sumarinio proceso tvarka

ir nutarimu patraukti kaltinamuoju;

2) dalyvauti įtariamojo ir kaltinamojo

apklausose;

3) po pirmos apklausos matytis su

sulaikytu arba suimtu ginamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir

trukmė neribojami. Jeigu yra pagrindas manyti, kad tokie pasimatymai turės

neigiamos įtakos išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui, kvotėjui ar

tardytojui leidžiama dalyvauti gynėjo pokalbiuose su ginamuoju ir kontroliuoti

susirašinėjimą su įtariamuoju ar kaltinamuoju per pirmąsias penkiolika

sulaikymo ar kardomojo kalinimo dienų; toliau dalyvauti gynėjo pokalbiuose su

ginamuoju ir kontroliuoti susirašinėjimą galima prokuroro ar teisėjo sutikimu;

4) dalyvauti tuose proceso veiksmuose,

kurie daromi su įtariamuoju ar kaltinamuoju. taip pat tuose veiksmuose. kurie

daromi įtariamajam, kaltinamajam arba jų gynėjui paprašius; kvotėjui ar

tardytojui sutikus, dalyvauti bet kuriuose kituose tardymo veiksmuose;

5) prašyti gynybai reikalingų pažymų,

charakteristikų ir kitokių dokumentų iš valstybinių ir visuomeninių

organizacijų, kurios nustatyta tvarka privalo juos arba jų nuorašus išduoti;

6) kvotos ir parengtinio tardymo metu

susipažinti su tų proceso veiksmų, kuriuose jis turėjo teisę dalyvauti,

protokolais, taip pat ekspertizių aktais, o kvotėjui ar tardytojui leidus,

susipažinti su bet kuriais kitais byloje esančiais įrodymais;

7) baigus parengtinį tardymą,

susipažinti su visa bylos medžiaga ir daryti jos išrašus;

8) reikšti prašymus ir nušalinimus;

9) dalyvauti atliekant teisminį bylos

nagrinėjimą;

10) apskųsti kvotėjo, tardytojo,

prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmus bei sprendimus, dalyvauti nagrinėjant

skundą atitinkamoje teisminėje instancijoje.

Gynėjas turi teisę, bet neprivalo

dalyvauti tardymo veiksmuose. Todėl gynėjo neatvykimas, jeigu jam iš anksto

apie tardymo veiksmo darymą buvo pranešta, nėra kliūtis atlikti šį tardymo

veiksmą.

Jeigu gynėjas, šaukiamas dalyvauti

bylos procese, be svarbios priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją,

prokurorą, teisėją ar į teismą, jis atsako šio kodekso 64(3)

straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu gynėjas tuo pačiu metu yra šaukiamas pas

kvotėją, tardytoją ar prokurorą ir pas teisėją ar į teismą, jis privalo atvykti

pas teisėją ar į teismą.

Apsiėmęs ginti įtariamąjį, kaltinamąjį

ar teisiamąjį, advokatas neturi teisės to atsisakyti.

Advokatas neturi teisės pagarsinti

žinių, kurias jam suteikė gynybai vykdyti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

59 straipsnis. Įtariamasis

Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas

įtariant, kad jis padarė nusikaltimą, arba asmuo, kuriam paskirta kardomoji

priemonė prieš pareiškiant kaltinimą, arba asmuo, kuris apklausiamas apie jo

padarytą nusikalstamą veiką.

Įtariamasis turi teisę:

1) duoti byloje paaiškinimus;

2) pareikšti prašymus;

3) apskųsti kvotėjo, tardytojo ir

prokuroro veiksmus;

4) turėti gynėją.

60 straipsnis. Nukentėjusysis

Nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo,

kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos.

Pilietis pripažįstamas nukentėjusiuoju

kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo nutarimu ar teismo nutartimi.

Pilietis, pripažintas nukentėjusiu nuo

nusikaltimo, turi teisę duoti byloje parodymus. Nukentėjusysis ir jo atstovas

turi teisę:

1) teikti įrodymus;

2) pareikšti prašymus;

3) susipažinti su visa bylos medžiaga

nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas;

4) dalyvauti teisminiame nagrinėjime;

5) pareikšti nušalinimus;

6) apskųsti kvotėjo, tardytojo,

prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis

ir teisėjo nutarimus;

7) palaikyti kaltinimą teisminiame

nagrinėjime.

Nukentėjusysis privalo duoti parodymus

ir atsako už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus lygiai kaip ir liudytojas.

Nukentėjusysis visais atvejais atsako

už žinomai melagingus parodymus lygiai kaip ir liudytojas.

63 straipsnis. Nukentėjusiojo,

civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovai

Kaip nukentėjusiojo, civilinio ieškovo

ir civilinio atsakovo atstovai byloje gali dalyvauti: advokatai,

nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo (atitinkamai) artimieji

giminaičiai, įstatyminiai jų atstovai, taip pat kiti asmenys, teismo nutartimi

arba teisėjo, tardytojo ar kvotėjo nutarimu. Jeigu civilinis ieškovas arba

civilinis atsakovas yra įmonė, įstaiga ar organizacija, tai jų atstovais gali

būti atitinkamai įgalioti tam asmenys.

631 straipsnis. Aplinkybės,

neleidžiančios dalyvauti byloje advokatui, visuomeninės

organizacijos atstovui gynėju arba

nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir

civilinio atsakovo atstovu

Advokatas, profesinės sąjungos ir kitos

visuomeninės organizacijos atstovas neturi teisės dalyvauti byloje gynėju arba

nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovu, jeigu jis toje

pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio

interesai prieštarauja asmens, besikreipiančio vesti bylą, interesams, arba

jeigu anksčiau dalyvavo teisėju, prokuroru, tardytoju, kvotėju, ekspertu,

specialistu, vertėju, liudytoju ar kviestiniu, taip pat jeigu tiriant arba

nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo advokatas, profesinės sąjungos

ir kitos visuomeninės organizacijos atstovas turi giminystės ryšių.

Klausimą dėl advokato, profesinės

sąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos atstovo nušalinimo kvotos arba

parengtinio tardymo metu sprendžia atitinkamai kvotėjas, tardytojas ar

prokuroras, o teisme - nagrinėjantis bylą teismas.

64 straipsnis. Pareiga išaiškinti ir

užtikrinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises

Teismas, prokuroras, tardytojas ir

kvotėjas privalo išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir

užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis.

64(1) straipsnis. Kvotos

organo, tardytojo, prokuroro ir teismo pareiga išaiškinti

piliečiui teisę į žalos, padarytos

neteisėtais veiksmais, atlyginimą

Kvotos  organas, tardytojas, prokuroras

ir teismas privalo išaiškinti piliečiui teisės į žalos, padarytos dėl neteisėto

laikino sulaikymo, neteisėto suėmimo arba neteisėto nuteisimo, atlyginimą

realizavimo tvarką.

Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką

nustato įstatymas.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-487,

97.11.04, Žin., 1997, Nr.104-2621 (97.11.19)

641 straipsnis. Kvotos organo,

tardytojo, prokuroro ir teismo pareiga imtis priemonių atlyginti piliečiui

neteisėtais veiksmais padarytą žalą

Nutraukus baudžiamąją bylą nesant nusikaltimo

įvykio, nesant veikoje nusikaltimo sudėties, arba neįrodžius, kad asmuo

dalyvavo padarant nusikaltimą, taip pat priėmus išteisinamąjį nuosprendį,

kvotos organas, tardytojas, prokuroras ir teismas privalo išaiškinti piliečiui

jo pažeistų teisių atstatymo tvarką ir imtis įstatymo numatytų priemonių

atlyginti piliečiui žalą, padarytą neteisėtu nuteisimu, neteisėtu patraukimu

baudžiamojon atsakomybėn, neteisėtu suėmimo kaip kardomosios priemonės skyrimu.

Žalos atlyginimo sąlygas ir tvarką nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

642 straipsnis. Procese

dalyvaujantiems asmenims jų pareigų išaiškinimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir kvotėjas

privalo išaiškinti procese dalyvaujantiems asmenims jų pareigas ir atsakomybę

už pareigų nevykdymą.

643 straipsnis. Asmenų,

kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumas

Teismo, prokuroro, tardytojo ir kvotėjo

šaukiamas procese dalyvauti asmuo privalo atvykti paskirtu laiku.

Svarbiomis procese dalyvaujančio asmens

neatvykimo,teismui, prokurorui, tardytojui ir kvotėjui pašaukus, priežastimis

laikomos šios:

1) laisvės atėmimas dėl sulaikymo,

suėmimo ar bausmės atlikimo;

2) susisiekimo nutraukimas dėl

epidemijos, priešo užpuolimo. nepaprastai didelio potvynio ir panašių

nenugalimų kliūčių;

3) išvykimas į tolimąjį plaukiojimą;

4) šaukiamajam netikėta jo stambaus

turto netektis dėl nelaimingo atsitikimo;

5) liga, dėl kurios negalima atvykti

pagal šaukimą;

6) tėvų, vyro, žmonos bei vaikų mirtis

arba jų sunki su mirties pavojumi liga;

7) šaukimo negavimas arba pavėluotas

gavimas.

Kvotėjo, tardytojo, prokuroro,

teisėjo ar teismo sprendimu svarbia gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo

priežastis. Užsiėmimas profesine ar darbine veikla, išskyrus dalyvavimą kitame

teisminiame procese, paprastai negali būti laikomas svarbia gynėjo neatvykimo

priežastimi.

Jeigu šaukiamas asmuo be svarbios

priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją ar prokurorą, jam skiriama bauda

iki penkių šimtų litų, o jei be svarbios priežasties neatvyksta į teismą – iki

tūkstančio litų. Ji skiriama kvotėjo, tardytojo, prokuroro, teisėjo nutarimu ar

teismo nutartimi. Be to, šaukiamas asmuo privalo sumokėti išlaidas, kurias turėjo

teismas, jeigu dėl asmens neatvykimo posėdis buvo atidėtas. Jeigu be svarbios

priežasties į teismą neatvyksta gynėjas, jam teisėjo nutarimu ar teismo

nutartimi skiriama bauda iki trijų tūkstančių litų. Be to, gynėjas privalo

sumokėti išlaidas, kurias turėjo teismas, jeigu dėl jo neatvykimo posėdis buvo

atidėtas.

Jeigu šaukiamas liudytojas,

nukentėjusysis, vertėjas, specialistas, revizorius, ekspertas be svarbios

priežasties atsisako atvykti į teismą arba atvykęs atsisako atlikti savo

pareigas, teisėjo nutarimu arba teismo nutartimi jis gali būti atvesdinamas ir

jam gali būti skiriamas areštas iki šešių mėnesių.

Kvotėjo, tardytojo ar prokuroro

nutarimas paskirti administracinę nuobaudą gali būti apskundžiamas apylinkės

teismui, o teisėjo nutarimas ar teismo nutartis - apeliacinės instancijos

teismui per penkias dienas nuo pranešimo apie nubaudimą gavimo dienos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. VIII-956,

98.12.10, Žin., 1998, Nr.112-3104 (98.12.23)

Nr. VIII-1010,

98.12.29, Žin., 1999, Nr.1-6 (99.01.06)

Nr. IX-1030,

2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3096 (2002-07-19)

Šeštasis skirsnis

CIVILINIS IEŠKINYS

BAUDŽIAMOJOJE BYLOJE

65 straipsnis. Nusikaltimu padarytos

materialinės žalos atlyginimas

Asmuo, dėl nusikaltimo turėjęs

materialinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba

asmenims, materialiai atsakantiems už kaltinamojo veiksmus, civilinį ieškinį,

kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

66 straipsnis. Civilinio ieškinio

pareiškimas

Civilinis ieškinys gali būti

pareiškiamas, tiek iškeliant baudžiamąją bylą ir darant kvotą ar parengtinį

tardymą, tiek ir vėliau, tačiau tik prieš pradedant teisminį tardymą. Asmuo,

nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti

civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Jeigu bylos nagrinėjimas teisme buvo atidėtas,

tai asmuo, nepareiškęs civilinio ieškinio, gali pareikšti jį kitame teismo

posėdyje, bet tiktai iki teisminio tardymo pradžios.

Jeigu civilinis ieškinys dėl

išieškojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto arba valstybės

biudžeto lėšų, išleistų asmenų, nukentėjusiųjų nuo tyčinių nusikaltimų,

sveikatos priežiūrai, nebuvo pareikštas, teismas, priimdamas nuosprendį, turi

teisę savo iniciatyva išspręsti klausimą dėl tų lėšų išieškojimo.

Straipsnio

pakeitimai

Nr. VIII-975,

98.12.15, Žin., 1998, Nr.115-3234 (98.12.31)

661 straipsnis. Civilinio

ieškinio perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

Jeigu baudžiamojoje byloje civiliniu

atsakovu patraukta įmonė, kuriai yra iškelta bankroto byla, tai civilinis

ieškinys šioje baudžiamojoje byloje gali būti nenagrinėjamas, o visi su

civiliniu ieškiniu susiję dokumentai tardytojo, prokuroro nutarimu ar teismo

nutartimi turi būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Apie tai

turi būti pranešta civiliniam ieškovui ir išaiškinta, kokias teises jis turi

bankroto byloje.

67 straipsnis. Civilinio ieškinio

atleidimas nuo valstybinio mokesčio

Civilinis ieškinys, pareikštas

baudžiamojoje byloje, atleidžiamas nuo valstybinio mokesčio.

68 straipsnis. Civilinio ieškinio

nagrinėjimas

Civilinis ieškinys, pareikštas

baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nustatytas taisykles.

Civi1inis ieškinys išsprendžiamas, priimant nuosprendį, o neišspręstas ryšium

su bylos nutraukimu, taip pat šio kodekso 340 straipsnio antrojoje dalyje ir

341 straipsnio 2 punkte numatytais atvejais paliekamas nenagrinėtas.

69 straipsnis. Neleidžiamumas

pakartotinai nagrinėti civilinį ieškinį

Civilinio ieškinio atmetimas

nuosprendžiu baudžiamojoje byloje atima iš civilinio ieškovo teisę pareikšti tą

patį ieškinį antrą kartą civilinio proceso tvarka. Taip pat ieškinio atmetimas

civilinio proceso tvarka atima iš ieškovo teisę antrą kartą pareikšti tą patį

ieškinį baudžiamojoje byloje.

70 straipsnis. Kvotos organo,

tardytojo, prokuroro ir teismo pareiga užtikrinti

nusikaltimu padarytos materialinės

žalos atlyginimą

Esant pakankamai duomenų, kad

nusikaltimu buvo padaryta materialinės žalos, kvotos organas, tardytojas,

prokuroras ir teismas privalo imtis priemonių pareikštam ar ateityje galimam

civiliniam ieškiniui užtikrinti.

Prokuroras, teisme palaikantis

valstybinį kaltinimą, pareiškia civilinį ieškinį arba palaiko pareikštą

ieškinį, jeigu to reikalauja valstybinių ar visuomeninių interesų arba atskirų

piliečių teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Prokuroras, teisme palaikantis

valstybinį kaltinimą, privalo pareikšti civi1inį ieškinį, jeigu jis nėra

pareikštas, tuo atveju, kai nusikaltimu padaryta materialinės žalos valstybinei

ar visuomeninei nuosavybei, taip pat kai nusikaltimu padaryta materialinės

žalos asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo

kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų ir

neturi savo atstovo.

Jeigu šio straipsnio trečiojoje dalyje

nurodytais atvejais byla nagrinėjama, nedalyvaujant valstybiniam kaltintojui,

ir civilinis ieškinys liko nepareikštas, tai teismas, priimdamas nuosprendį,

privalo savo iniciatyva išspręsti nusikaltimu padarytos materialinės žalos

atlyginimo klausimą.

Septintasis skirsnis

ĮRODYMAI

71 straipsnis. Baudžiamojoje byloje

įrodinėtinos aplinkybės

Darant parengtinį tyrimą ir nagrinėjant

baudžiamąją bylą teisme, turi būti įrodinėjama:

1 ) nusikaltimo įvykis (nusikaltimo

padarymo laikas, vieta, būdas ir kitos aplinkybės);

2) kaltinamojo kaltumas nusikaltimo

padarymu;

3) aplinkybės, turinčios įtakos

kaltinamojo atsakomybės laipsniui ir pobūdžiui;

4) nusikaltimu padarytos ža1os pobūdis

ir dydis.

72 straipsnis. Neteko galios.

73 straipsnis. Nepilnamečių bylose

nustatytinos aplinkybės

Be aplinkybių, nurodytų šio kodekso 71

straipsnyje darant parengtinį tardymą ir nagrinėjant bylą teisme, nepilnamečių

bylose reikia ypač kreipti dėmesį į šių aplinkybių išaiškinimą:

1) nepilnamečių amžius (gimimo metai,

mėnuo, diena);

2) gyvenimo ir auklėjimo sąlygos;

3) suaugusių kurstytojų ir kitokių

bendrininkų buvimas.

Esant duomenų

apie protinį nepilnamečio atsilikimą, nesusijusį su psichine liga, turi būti

taip pat išaiškinama, ar jis galėjo visiškai suprasti savo veiksmų reikšmę.

Šioms aplinkybėms nustatyti turi būti apklausiami nepilnamečio tėvai, jo

mokytojai bei auklėtojai ir kiti asmenys, kurie gali suteikti reikiamų žinių,

taip pat turi būti išreikalaujami reikiami dokumentai ir atliekami kitokie

tardymo bei teismo veiksmai.

74 straipsnis. Įrodymai

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet

kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi kvotos organas, tardytojas ir

teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos

buvimą arba nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes,

turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Šie duomenys nustatomi: liudytojų

parodymais, nukentėjusiojo parodymais, įtariamojo parodymais, kaltinamojo

parodymais, patikrinimo aktais, telefoninių pokalbių klausymo protokolais ir

garso įrašais, techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus

protokolais ir fotografijomis, kino juostomis, vaizdo ar garso įrašais,

specialisto išvada, revizijos aktu, ekspertizės aktu, daiktiniais įrodymais,

tardymo bei teismo veiksmų protokolais ir kitokiais dokumentais.

75 straipsnis. Įrodymų rinkimas ir

pateikimas

Kvotėjas, tardytojas, prokuroras ir

teismas turi teisę savo žinioje turimose bylose šaukti šio kodekso nustatyta

tvarka bet kurį asmenį, kad jis būtų apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis

arba duotų išvadą kaip ekspertas; daryti kratas, apžiūras ir kitokius šio

kodekso numatytus tardymo veiksmus; reikalauti iš įmonių, įstaigų,

organizacijų, pareigūnų ir piliečių pateikti daiktus ir dokumentus, galinčius

turėti byloje reikšmės, reikalauti daryti revizijas. Šiuos reikalavimus privalo

vykdyti visi piliečiai, įmonės, įstaigos ir organizacijos.

Be to, įrodymus gali pateikti savo

iniciatyva įtariamasis, kaltinamasis, įstatyminis jo atstovas, gynėjas, kaltintojas,

taip pat nukentėjusysis ir jo atstovas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas

arba jų atstovai, taip pat ir bet kuris pilietis, valstybinė bei visuomeninė

įmonė, įstaiga ir organizacija, nedalyvaujantys byloje.

Visus byloje surinktus įrodymus turi

kruopščiai, išsamiai ir nešališkai patikrinti kvotėjas, tardytojas, prokuroras

ir teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

76 straipsnis. Įrodymų įvertinimas

Teismas, prokuroras, tardytojas ir

kvotėjas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir

nešališku bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir

teisine sąmone.

Jokie įrodymai teismui, prokurorui,

tardytojui ir kvotėjui neturi iš anksto nustatytos galios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

77 straipsnis. Liudytojo parodymai

Liudytoju gali būti šaukiamas kiekvienas

asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokias nors su byla ar pareiškimo,

pranešimo apie padarytą nusikaltimą patikrinimu susijusias aplinkybes.

Liudytojas gali būti apklausiamas apie

nustatytinas toje byloje ar pareiškime, pranešime apie padarytą nusikaltimą

išdėstytas aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius kaltinamojo ir

nukentėjusiojo asmenybę, apie jų tarpusavio santykius, taip pat apie liudytojo

santykius su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju.

Negali būti įrodymu liudytojo

parodymai, pagrįsti žiniomis, kurių šaltinis nežinomas.

Jeigu liudytojo parodymai pagrįsti kitų

asmenų pranešimais, šie asmenys taip pat turi būti apklausiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

78 straipsnis. Asmenys, kurie negali

būti apklausiami kaip liudytojai

Negali būti šaukiami ir apklausiami kaip

liudytojai:

1) kaltinamojo gynėjas - apie bylos

aplinkybes, kurias jis sužinojo ryšium su gynėjo pareigų ėjimu;

2) asmuo, kuris dėl fizinių ar

psichinių savo trūkumų nesugeba teisingai suvokti turinčių bylai reikšmės

reiškinių ir duoti apie juos teisingų parodymų;

3) advokatas. profesinės sąjungos ir

kitos visuomeninės organizacijos atstovas - apie aplinkybes, kurias jis

sužinojo ryšium su atstovo pareigų ėjimu.

781 straipsnis. Asmenys,

kurie tik jiems sutikus, gali būti apklausiami kaip liudytojai

Įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo

šeimos nariai ar artimi giminaičiai baudžiamojoje byloje gali būti apklausiami

kaip liudytojai tik jiems sutikus. Tokie asmenys gali atsisakyti duoti

parodymus visiškai arba atsisakyti atsakinėti į atskirus pateiktus klausimus.

Draudžiama versti duoti parodymus prieš

save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.

79 straipsnis. Neleidžiamumas toje

pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltintoju,

gynėju ar nukentėjusiojo, civilinio

ieškovo, civilinio atsakovo atstovu

Asmuo, dalyvaujantis byloje kaip

liudytojas. negali būti toje pačioje byloje kaltintoju, gynėju ar

nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovu.

80 straipsnis. Liudytojo pareigos ir

teisės

Kiekvienas šaukiamas liudytoju asmuo

privalo atvykti ir duoti parodymus apie visa, kas jam žinoma byloje, ir

teisingai atsakyti į klausimus, kuriuos jam duoda kvotėjas,tardytojas,

prokuroras, teismas ir teisminio nagrinėjimo dalyviai.

Liudytojas turi teisę: susipažinti su

savo parodymų protokolų įrašais; tardytojui ar kvotėjui leidus, pats surašyti

savo parodymus; padaryti pakeitimus ir pataisas tardytojo ar kvotėjo surašytame

apklausos protokolo tekste; gauti savo turėtų išlaidų atlyginimą sutinkamai su

šio kodekso 122 straipsniu.

81 straipsnis. Liudytojo atsakomybė

Už atsisakymą arba vengimą duoti

parodymus liudytojas atsako pagal šio kodekso 643 straipsnį; už

žinomai melagingus parodymus liudytojas atsako pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso 293 straipsnį.

Liudytojas už žinomai melagingus

parodymus baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka.

Baudžiamoji byla už žinomai melagingus

parodymus liudytojui keliama teisme, laikantis šio kodekso 282 straipsnio

trečiojoje dalyje numatytos taisyklės.

Jeigu liudytojas be svarbios

priežasties neatvyksta pas kvotėją, tardytoją, prokurorą ar į teismą, jis

atsako šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to,

kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę neatvykusįjį

liudytoją atvesdinti.

82 straipsnis. Nukentėjusiojo parodymai

Nukentėjusysis gali būti apklausiamas

apie įrodinėtinas toje byloje aplinkybes, apie faktus, apibūdinančius

kaltinamojo asmenybę, ir apie jo santykius su kaltinamuoju, taip pat apie

esančius byloje įrodymus.

Už atsisakymą arba vengimą duoti

parodymus ir už žinomai melagingus parodymus nukentėjusysis atsako taip pat,

kaip ir liudytojas, šio kodekso 81 straipsnyje numatyta tvarka.

Nukentėjusysis privalo atvykti kvotėjo,

tardytojo, prokuroro ar teismo kvietimu. Jeigu nukentėjusysis be pateisinamos

priežasties neatvyksta, jis atsako šio kodekso 643 straipsnyje

nustatyta tvarka. Be to, kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teisėjas ar teismas

turi teisę jį atvesdinti.

83 straipsnis. Įtariamojo parodymai

Įtariamasis apklausiamas apie

aplinkybes, kurios buvo pagrindas jam sulaikyti ir kardomajai priemonei jam

parinkti, taip pat apie visas jam žinomas byloje aplinkybes.

84 straipsnis. Kaltinamojo parodymai

Kaltinamasis apklausiamas apie

pareikšto jam kaltinimo esmę, taip pat apie kitas jam žinomas byloje aplinkybes

ir esančius byloje įrodymus.

842 straipsnis. Specialisto išvada

Specialistas šaukiamas tais atvejais,

kai atliekant tardymo veiksmus ar nagrinėjant bylą teisme, reikia specialių

žinių asmeniui, dokumentams, daiktams ar įvykio situacijai ištirti. Remdamasis

šių tyrimų duomenimis, specialistas gali pateikti išvadą.

Specialisto išvada gali būti įrašoma į

tardymo veiksmo arba teisiamojo posėdžio protokolą. Po išvada, parašyta tardymo

veiksmo protokole, specialistas pasirašo.

Jeigu tardymo veiksmų atlikimo metu ar

teisiamajame posėdyje specialistas išvados pateikti dar negali, jis ją parašo

per kvotėjo, tardytojo ar teismo nustatytą terminą atskirame dokumente ir

pasirašo.

Specialistas teisėjo, tardytojo ar

kvotos organo raštišku pavedimu gali pateikti išvadą ne tik atliekant tardymo

veiksmus, bet ir kitais atvejais, jeigu reikia specialių žinių nusikaltimo

aplinkybėms nustatyti.

Specialistas gali duoti išvadą ir iki

baudžiamosios bylos iškėlimo.

843 straipsnis. Revizijos aktas

Revizija skiriama tais atvejais, kai

atliekant kvotą, parengtinį tardymą ar nagrinėjant bylą teisme, reikia

specialių žinių įmonių, įstaigų bei organizacijų, taip pat fizinių asmenų

ūkinei-finansinei veiklai patikrinti ir bylai reikalingiems dokumentams

surinkti.

Apie atliktą reviziją surašomas revizijos aktas.

85 straipsnis. Ekspertizės aktas

Kai reikalingos mokslinės, techninės ar

kitos specialios žinios, yra kviečiamas ekspertas ir jis duoda išvadą.

Parengtinio tyrimo metu ar tiriant pareiškimą, pranešimą apie nusikaltimą,

ekspertizę atlikęs ekspertas į teismo posėdį kviečiamas tik tais atvejais, kai

kyla pagrįstų abejonių dėl jo duotos išvados išsamumo bei pagrįstumo arba kai

to reikalauja teisiamasis (jo gynėjas).

Ekspertizės išvada negali išeiti už

specialių jo žinių ribų.

Ekspertizės aktas kvotėjui, tardytojui,

prokurorui ir teismui neprivalomas, tačiau kvotėjo, tardytojo, prokuroro ar

teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti jų motyvuojamas atitinkamai

nutarime, nutartyje ar nuosprendyje.

Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras

ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu dėl nepakankamo jo aiškumo ar pilnumo,

gali būti skiriama papildoma ekspertizė, kurią daryti pavedama tam pačiam ar

kitam ekspertui.

Jeigu kvotėjas, tardytojas, prokuroras

ar teismas nesutinka su ekspertizės aktu dėl jo nepagrįstumo, gali būti

skiriama pakartotinė ekspertizė, kurią daryti pavedama kitam ekspertui ar

kitiems ekspertams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-500,

2001-09-11, Žin., 2001, Nr. 82-2830 (2001-09-26), įsigalioja nuo 2001 10 15

86 straipsnis. Būtinoji ekspertizė

Daryti ekspertizę būtina:

1 ) mirties priežastims nustatyti;

2) kaltinamojo psichinei būklei nustatyti tais

atvejais, kai kvotėjui, tardytojui, prokurorui ar teismui kyla abejonė dėl

kaltinamojo pakaltinamumo ar jo galėjimo bylos proceso metu suprasti veiksmų

esmę ar valdyti juos.

87 straipsnis. Ekspertas

Ekspertu gali būti asmuo, turintis

reikiamas žinias specialiais klausimais, kylančiais baudžiamosios bylos

procese.

Ekspertus skiria kvotėjas, tardytojas,

prokuroras ir teismas.

Ekspertizes daro paprastai atitinkamų

ekspertizės įstaigų ekspertai, tačiau ekspertizei padaryti kvotėjas,

tardytojas, prokuroras ir teismas turi teisę paskirti taip pat ir kitus

asmenis. Kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo reikalavimas, kuriuo šaukiamas

ekspertas, yra privalomas įmonės, įstaigos ar organizacijos, kur dirba

ekspertas, vadovui.

Ekspertas duoda išvadą savo vardu ir

pats atsako už savo duotą išvadą.

Esant reikalui, byloje gali būti

skiriami keli ekspertai.

Jeigu byloje paskirti keli ekspertai,

tai prieš surašydami ekspertizės aktą, jie pasitaria tarpusavyje. Jeigu

ekspertai prieina bendrą išvadą, tai ekspertizės aktą surašo ir pasirašo jie

visi.

Jeigu ekspertai tarpusavyje nesutaria,

kiekvienas ekspertas surašo ekspertizės aktą atskirai.

88 straipsnis. Eksperto pareigos

Ekspertu šaukiamas asmuo privalo atvykti

į kvotos organą, pas tardytoją, prokurorą bei į teismą ir duoti objektyvią

išvadą jam pateiktais klausimais.

Jeigu ekspertas be svarbios priežasties

neatvyksta arba be teisėto pagrindo atsisako atlikti savo pareigas, jis atsako

šio kodekso 643 straipsnyje nustatyta tvarka.

Už žinomai melagingo ekspertizės akto

surašymą ir pateikimą ekspertas atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso 293 straipsnį. Ekspertas už žinomai melagingo akto surašymą ir

pateikimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas bendra tvarka.

Teisme baudžiamoji byla už žinomai

melagingo ekspertizės akto surašymą ir pateikimą ekspertui keliama laikantis

šio kodekso 282 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos taisyklės.

89 straipsnis. Eksperto teisės

Ekspertas turi teisę:

1 ) susipažinti su baudžiamosios bylos

medžiaga, liečiančia ekspertizės dalyką;

2) prašyti kvotos organą, tardytoją,

prokurorą ir teismą pateikti jam papildomą medžiagą, reikalingą išvadai duoti;

3) kvotėjo, tardytojo, prokuroro

leidimu, dalyvauti, apklausiant kaltinamąjį, nukentėjusįjį, liudytojus ir

atliekant kitus tardymo veiksmus; kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo

leidimu, duoti kaltinamajam (teisiamajam), nukentėjusiajam ir liudytojams

klausimus, liečiančius ekspertizės dalyką;

4) teisminio nagrinėjimo metu būti

posėdžio salėje.

Ekspertas gali atsisakyti duoti išvadą,

jeigu pateiktoji jam medžiaga yra nepakankama išvadai duoti arba jeigu jis

mano, kad pateiktasis jam klausimas išeina už specialių jo žinių ribų. Šiais

atvejais ekspertas raštu praneša, kad jis negali duoti išvados.

90 straipsnis. Daiktiniai įrodymai

Daiktiniai įrodymai yra daiktai, kurie

buvo nusikaltimo padarymo įrankiais ar priemonėmis, arba ant kurių išliko

nusikaltimo pėdsakų, arba kurie buvo kaltinamojo nusikalstamų veiksmų

objektais, taip pat pinigai ir kitokios vertybės, gautos ar įgytos nusikalstamu

būdu, ir visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikaltimui iškelti

aikštėn bei jam atskleisti ir kaltininkams išaiškinti arba kaltinimui paneigti

ar atsakomybei palengvinti.

93 straipsnis. Priemonės, kurių imamasi

daiktinių įrodymų atžvilgiu, išsprendžiant

baudžiamąją bylą

Nuosprendyje, nutartyje ar nutarime

nutraukti ar atsisakyti iškelti bylą turi būti išsprendžiamas daiktinių įrodymų

klausimas. Šiuo atveju:

1) kaltinamajam priklausantys

nusikaltimo įrankiai ir priemonės turi būti konfiskuojami ir perduodami

atitinkamoms organizacijoms arba sunaikinami;

2) pinigai ir kitokios vertybės, gauti

ar įgyti nusikalstamu būdu, jeigu teisėti jų savininkai nenustatyti, turi būti

teismo nuosprendžiu perduodami į valstybės pajamas, kiti daiktai atiduodami