DĖL LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS ŽEMĖS KODEKSO PATVIRTINIMO

184 straipsnis. Valstybinio rezervo žemė

Valstybinio rezervo žeme laikoma visa žemė, kuri nesuteikta žemės naudotojams neterminuotam ar ilgalaikiam naudojimuisi.

Valstybinio rezervo žemė, skirta trumpalaikiam naudojimuisi, taip pat ir nenaudojama, yra rajono Liaudies deputatų tarybos žinioje.

185 straipsnis. Valstybinio rezervo žemes naudojimas

Valstybinio rezervo žemė šio kodekso 13–22 straipsniuose numatyta tvarka suteikiama nuolatos ar laikinai naudotis kolūkiams, tarybiniams ūkiams, kitoms valstybinėms, kooperatinėms, visuomeninėms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms, taip pat piliečiams.

Aštuntasis skyrius

VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

Keturiasdešimt pirmasis skirsnis

VALSTYBINIS ŽEMĖS KADASTRAS

186 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro tikslai ir uždaviniai

Siekiant užtikrinti racionalų žemės resursų naudojimą, vedamas valstybinis žemės kadastras, apimantis visumą tikrų ir reikalingų žinių apie gamtinę, ūkinę ir teisinę žemės padėtį.

Valstybinio žemės kadastro duomenys padeda organizuoti efektyvų žemės naudojimą bei apsaugą, planuoti liaudies ūkį, išdėstyti ir specializuoti žemės ūkio gamybą, melioruoti žemę ir chemizuoti žemės ūkį, taip pat įgyvendinti kitas su žemės naudojimu susijusias liaudies ūkio priemones.

187 straipsnis. Valstybinio žemės kadastro turinys

Į valstybinį žemės kadastrą įrašomi žemėnaudų registravimo, žemė: kiekio ir kokybės apskaitos, dirvožemio bonitavimo ir ekonominio žemės įvertinimo duomenys.

188 straipsnis. Žemės kadastro vedimo tvarka ir kadastrinė dokumentacija

Žemės kadastras vedamas valstybės lėšomis pagal bendrą visai TSR Sąjungai sistemą.

Valstybinio žemės kadastro vedimo tvarką, kadastrinės dokumentacijos formas, kadastro duomenų tikslinimo ir atnaujinimo periodiškumą sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais nustato TSRS Ministrų Taryba.

Devintasis skyrius

VALSTYBINĖ ŽEMĖTVARKA

Keturiasdešimt antrasis skirsnis

BENDRIEJI NUOSTATAI

189 straipsnis. Valstybinė žemėtvarka

Žemėtvarka apima sistemą valstybės priemonių, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės organų sprendimus žemės naudojimo srityje.

190 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos uždaviniai

Valstybinės žemėtvarkos uždaviniai yra organizuoti kuo visapusiškiausią, moksliškai pagrįstą, racionaliausią ir efektyviausią žemės naudojimą, žemdirbystės kultūros kėlimą ir žemės apsaugą[22].

191 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos organai

Žemėtvarką vykdo valstybiniai žemėtvarkos organai. Bendrą vadovavimą žemėtvarkos darbams vykdo Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija.

192 straipsnis. Valstybinės žemėtvarkos turinys

Žemėtvarka atlieka šiuos žemės tvarkymo veiksmus:

1) sudaro naujas, taip pat tvarko esamas žemėnaudas, šalindama rėžių sistemą ir kitus žemės išsidėstymo nepatogumus; tikslina ir keičia žemėnaudų ribas[23];

2) atlieka kolūkių, tarybinių ūkių ir kitų žemės ūkio įmonių, organizacijų ir įstaigų teritorijos vidinį ūkinį organizavimą, susijusį su ekonomiškai pagrįstų sėjomainų įdiegimu ir visų kitų žemės ūkio naudmenų (sodų, šienaujamųjų pievų, ganyklų ir pan.) tvarkymu, taip pat numato kovos su dirvožemio erozija priemones;

3) išaiškina naujus žemės plotus, įsavintinus žemės ūkiui ir kitiems liaudies ūkio reikalams;

4) skiria ir paima žemės sklypus;

5) nustato ir keičia miestų, gyvenviečių ir kaimo gyvenamųjų vietovių ribų linijas;

6) atlieka topografinius geodezinius, dirvožeminius, geobotaninius ir kitus tikrinimus bei tyrimus.

Keturiasdešimt trečiasis skirsnis

Žemėtvarkos rūšys

193 straipsnis. Žemėtvarkos rūšys

Priklausomai nuo uždavinių ir turinio žemėtvarka skirstoma į tarpūkinę. ir ūkio vidaus žemėtvarką.

194 straipsnis. Tarpūkinė žemėtvarka

Vykdant tarpūkinę žemėtvarką, sudaromos naujos ir tvarkomos esamos žemėnaudos, skiriama žemė pramonės, transporto ir kitoms ne žemės ūkio įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms, miestams, miesto tipo ir perspektyvinėms gyvenvietėms, paimama žemė valstybės bei visuomenės reikalams ir pan.

Tarpūkinės žemėtvarkos projektai rengiami kartu visam administraciniam rajonui arba grupei ūkių, kurių žemėnauda tarpusavyje susijusi, remiantis rajono suplanavimo schemomis.

195 straipsnis. Ūkio vidaus žemėtvarka

Ūkio vidaus žemėtvarka vykdoma vieno ūkio žemėnaudos ribose, remiantis organizaciniu ūkiniu planu, atsižvelgiant į rajono suplanavimo schemas ir tarpūkinės žemėtvarkos projektus.

Žemėje, kurią veikia erozija, ūkio vidaus žemėtvarka siejama su priešerozinių priemonių kompleksu.

Keturiasdešimt ketvirtasis skirsnis

ŽEMĖTVARKOS PROCESAS

196 straipsnis. Žemėtvarkos proceso stadijos

Žemėtvarkos procesas susideda iš šių stadijų:

1) žemėtvarkos bylos užvedimas;

2) parengiamieji žemėtvarkos projekto sudarymo darbai;

3) žemėtvarkos projekto sudarymas;

4) žemėtvarkos projekto svarstymas;

5) žemėtvarkos projekto tvirtinimas;

6) žemėtvarkos projekto perkėlimas į natūrą;

7) žemėtvarkos dokumentų įforminimas ir išdavimas žemės naudotojams;

8) žemėtvarkos projekto įgyvendinimo autorinė priežiūra.

197 straipsnis. Žemėtvarkos vykdymo pagrindai

Žemėtvarka vykdoma, valstybiniams organams nusprendus, taip pat suinteresuotoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms pateikus paraiškas.

198 straipsnis. Žemėtvarkos projekto sudarymas

Vykdant žemėtvarką, sudaromi žemėtvarkos projektai, taip pat surašomi žemės naudojimo teisės dokumentai, kuriuos numato šio kodekso 21 ir 22 straipsniai.

Žemėtvarkos projektai sudaromi, dalyvaujant suinteresuotiems žemės naudotojams.

199 straipsnis. Žemėtvarkos projekto svarstymas

Žemėtvarkos projektus svarsto žemės naudotojai.

200 straipsnis. Žemėtvarkos projekto tvirtinimas

Ūkio vidaus žemėtvarkos projektus svarsto ir tvirtina rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, dalyvaujant suinteresuotiems žemės naudotojams ir suderinus su atitinkamomis TSRS arba Lietuvos TSR ministerijomis bei žinybomis, jeigu joms yra betarpiškai pavaldus žemės naudotojas.

Tarpūkinės žemėtvarkos projektus, dalyvaujant suinteresuotiesiems naudotojams, svarsto ir tvirtina rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai, kiek tai priklauso jų kompetencijai, arba Lietuvos TSR Ministrų Taryba Žemės ūkio ministerijos teikimu.

201 straipsnis. Žemėtvarkos projekto perkėlimas į natūrą

Patvirtintas tarpūkinės ir ūkio vidaus žemėtvarkos projektas perkeliamas į natūrą (į vietovę), pažymint žemėnaudų ribas ir ūkio vidaus žemėtvarkos elementus nustatyto pavyzdžio riboženkliais.

202 straipsnis. Žemėtvarkos dokumentų įforminimas ir išdavimas žemės naudotojams

Remiantis patvirtintais tarpūkinės žemėtvarkos projektais, žemės naudotojams išduodami valstybiniai aktai ar žemės naudojimo teisės aktai, arba pakeičiami anksčiau išduoti aktai.

Atlikus ūkio vidaus žemėtvarką, žemės naudotojui išduodamas ūkio vidaus žemėtvarkos projektas.

203 straipsnis. Žemėtvarkos projekto vykdymo autorinė priežiūra

Žemėtvarkos projekto vykdymo autorinę priežiūrą vykdo sudariusi projektą projektavimo organizacija.

Įgyvendinant ūkio vidaus žemėtvarkos projektą, žemės naudotojas neturi teisės be projektavimo organizacijos sutikimo keisti patvirtintą žemėtvarkos projektą.

204 straipsnis. Patvirtinto žemėtvarkos projekto privalomumas

Žemėtvarkos būdu nustatytos žemėnaudų ribos, taip pat ūkio vidaus teritorijoj sutvarkymas yra kolūkiams, tarybiniams ūkiams ir kitoms įmonėms, organizacijoms ir įstaigoms privalomi.

205 straipsnis. Žemėtvarkos riboženkliai

Riboženkliai, įrengti perkeliant patvirtintą žemėtvarkos projektą į natūrą (į vietovę), neturi būti kilnojami ir naikinami.

Žemės naudotojai privalo užtikrinti riboženklių saugumą.

206 straipsnis. Žemėtvarkos išlaidos

Žemėtvarka, įskaitant tyrimo, projektavimo, nuotraukų darymo ir tikrinimo darbus, atliekama valstybės lėšomis.

Dešimtasis skyrius

ŽEMĖS GINČŲ SPRENDIMAS

Keturiasdešimt penktasis skirsnis

ŽEMĖS GINČŲ SPRENDIMAS

207 straipsnis. Organai, kompetentingi spręsti žemės ginčus

Žemės ginčus tarp kolūkių, tarybinių ūkių, kitų valstybinių, kooperatinių, visuomeninių įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių sprendžia Lietuvos TSR Ministrų Taryba, rajonų, miestų, gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai.

208 straipsnis.     Lietuvos TSR Ministrų Tarybos kompetencija, sprendžiant žemės ginčus

Lietuvos TSR Ministrų Taryba sprendžia žemės ginčus tarp visų žemės naudotojų, kurių žemė yra skirtinguose rajonuose ir respublikinio pavaldumo miestuose.

209 straipsnis.     Rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija, sprendžiant žemės ginčus

Rajonų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sprendžia kolūkių, tarybinių ūkių, kitų valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių įmonių, įstaigų bei organizacijų, kurių žemė yra rajono teritorijoje, ginčus dėl naudojimosi žeme, taip pat žemės ginčus tarp šių įmonių, įstaigų bei organizacijų ir piliečių.

210 straipsnis.     Miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija, sprendžiant žemės ginčus

Miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sprendžia ginčus, susijusius su miesto teritorijoje esančių kolūkių, tarybinių ūkiu kitų valstybinių, kooperatiniu bei visuomeninių įmonių, įstaigų ir organizacijų naudojimusi žeme, žemės ginčus tarp šių įmonių, įstaigų bei organizacijų ir piliečių, taip pat žemės ginčus tarp piliečių, išskyrus ginčus tarp individualinių namų bendrasavininkių.

211 straipsnis.     Gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų kompetencija, sprendžiant žemės ginčus

Gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai sprendžia ginčus tarp piliečių, kurių sklypai yra gyvenvietės ar apylinkės teritorijoje, dėl naudojimosi žeme, išskyrus ginčus, numatytus šio kodekso 214 straipsnyje.

212 straipsnis. Žemės ginčų nagrinėjimo tvarka

Žemės ginčai nagrinėjami, gavus motyvuotą vienos šalies pareiškimą, prie kurio pridedami reikiami dokumentai.

Žemės ginčai nagrinėjami vietinių Tarybų vykdomųjų komitetų posėdžiuose, šaukiant šalis.

Paruošti medžiagai žemės ginčams nagrinėti vietinių Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai prireikus gali sudaryti specialias komisijas iš vietinių Liaudies deputatų tarybų deputatų, žemėtvarkos organų atstovų ir žemės ūkio specialistų.

213 straipsnis.     Žemės ginčų tarp Lietuvos TSR ir kitų sąjunginių respublikų žemės naudotojų nagrinėjimas

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais Lietuvos TSR kolūkių, tarybinių ūkių, kitų valstybinių, kooperatinių ir visuomeninių įmonių, organizacijų bei įstaigų ginčus dėl žemės naudojimo kitos sąjunginės respublikos teritorijoje, taip pat kitų sąjunginių respublikų minėtų įmonių, organizacijų ir įstaigų ginčus dėl žemės naudojimo Lietuvos TSR teritorijoje nagrinėja komisija, sudaroma paritetiniais pagrindais iš Lietuvos TSR ir suinteresuotų sąjunginių respublikų atstovų. Jeigu komisija nepriima suderinto sprendimo, ginčus šiais klausimais nagrinėja TSRS Ministrų Taryba.

214 straipsnis. Žemės ginčų tarp individualinių namų bendrasavininkų nagrinėjimas

Miestų, miesto tipo gyvenviečių žemėje ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų skiriamuose žemės sklypuose kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių individualinių namų bendrasavininkų ginčus dėl naudojimosi bendrais žemės sklypais tvarkos nagrinėja teismai.

215 straipsnis. Sprendimai dėl žemės ginčų

Žemės ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą.

Prireikus sprendime gali būti numatoma jo vykdymo tvarka ir priemonės, kurios turi būti įgyvendintos, atstatant pažeistas žemės naudojimo teises.

216 straipsnis. Sprendimų dėl žemės ginčų apskundimas

Lietuvos TSR Ministrų Tarybos sprendimai dėl žemės ginčų yra galutiniai.

Gyvenviečių ir apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai dėl žemės ginčų gali būti per penkiolika dienų po jų priėmimo apskundžiami rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomajam komitetui, kurio sprendimas yra galutinis.

Rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimai dėl žemės ginčų gali būti per penkiolika dienų po jų priėmimo apskundžiami Lietuvos TSR Ministrų Tarybai.

Skundo padavimas sustabdo priimto sprendimo vykdymą.

217 straipsnis. Skundų dėl žemės ginčų išnagrinėjimo terminai

Lietuvos TSR Ministrų Taryba išnagrinėja žemės naudotojų skundus dėl žemės ginčų išsprendimo per vieną mėnesį

Rajonų, miestų Liaudies deputatų tarybų vykdomieji komitetai išnagrinėja skundus dėl gyvenviečių, apylinkių Liaudies deputatų tarybų vykdomųjų komitetų sprendimų žemės ginčų klausimais per penkiolika dienų.

218 straipsnis. Sprendimų dėl žemės ginčų vykdymas

Sprendimus dėl žemės ginčų vykdo žemėtvarkos organai, jeigu pačiame sprendime nenumatyta kitokia jų vykdymo tvarka.

219 straipsnis. Turtinių ginčų, susijusių su žemės santykiais, nagrinėjimo tvarka

Turtiniai ginčai, susiję su žemės santykiais, nagrinėjami TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatyta tvarka.

Vienuoliktasis skyrius

ATSAKOMYBĖ UŽ ŽEMĖS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ

Keturiasdešimt šeštasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ UŽ ŽEMĖS ĮSTATYMŲ PAŽEIDIMĄ

220 straipsnis. Valstybinės žemės nuosavybės teisės pažeidimo pasekmės

Žemės sklypų pirkimas-pardavimas, įkeitimas, palikimas testamentu, dovanojimas, nuomojimas, savavališkas apsikeitimas jais ir kiti sandoriai, tiesiogine ar užmaskuota forma pažeidžiantys valstybinės žemės nuosavybės teisę, negalioja.

221 straipsnis. Asmenų, kaltų pažeidus žemės įstatymus, atsakomybė

Asmenims, kurie kalti sudarę sandorius, nurodytus šio kodekso 220 straipsnyje, taip pat:

savavališkai užėmę žemės sklypus;

neūkiškai naudoję žemę ir ją naudoję ne darbo pajamoms gauti;

gadinę žemės ūkio ir kitokią žemę, užteršę ją gamybos bei kitomis atliekomis ir nuleidžiamaisiais vandenimis;

nevykdę privalomų priemonių žemei gerinti ir dirvožemiui apsaugoti nuo vėjo bei vandens sukeliamos erozijos ir kitų procesų, bloginančių dirvožemio būklę;

ne laiku grąžinę gautą laikinai naudotis žemę arba nevykdę pareigų jai taip sutvarkyti, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį;

naikinę žemėnaudų sienų riboženklius –

tenka baudžiamoji arba administracinė atsakomybė TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatoma tvarka.

Sutinkamai su TSR Sąjungos ir sąjunginių respublikų žemės įstatymų pagrindais TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai gali nustatyti atsakomybę ir už kitokius žemės įstatymų pažeidimus.

222 straipsnis. Savavališkai užimtos žemės grąžinimas

Savavališkai užimti žemės sklypai grąžinami priklausytinai, neatlyginant neteisėto naudojimo metu įdėtų sąnaudų. Žemės sklypai turi būti taip sutvarkomi, kad jie būtų tinkami naudoti pagal paskirtį, juos savavališkai užėmusių įmonių, organizacijų, įstaigų ir piliečių lėšomis.

223 straipsnis. Žemės sklypo paėmimas už žemės įstatymų pažeidimą

TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymų nustatytais atvejais iš žemės naudotojų, sistemingai pažeidinėjančių žemės naudojimo taisykles, gali būti paimami jų netinkamai naudojami žemės sklypai.

224 straipsnis. Žalos, padarytos dėl žemės įstatymų pažeidimo, atlyginimas

Įmonės, organizacijos, įstaigos ir piliečiai privalo atlyginti žalą, jų padarytą dėl žemės įstatymų pažeidimo.

Dvyliktasis skyrius

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

Keturiasdešimt septintasis skirsnis

TARPTAUTINĖS SUTARTYS

225 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu TSRS tarptautine sutartimi nustatytos kitokios taisyklės, negu tos, kurias numato tarybiniai žemės įstatymai, tai taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

Ta pati tvarka taikoma Lietuvos TSR žemės įstatymų atžvilgiu, jeigu Lietuvos TSR tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios taisyklės, negu numatytos Lietuvos TSR žemės įstatymuose.

[1]  Įstatymo 2 straipsnis nepateikiamas, kaip neturintis normų, įtrauktinų į Lietuvos TSR įstatymų sąvadą

[2] Papildytas 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110) 91 92, 301 straipsniais ir XII skyriumi, 1981 m. sausio 20 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1981, Nr. 3–25) 811 ir 901 straipsniais.

[3] 1 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

[4]  8 straipsnio 5 punktas ir 9 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110). Tuo pačiu įsaku 8 straipsnis papildytas 8 punktu.

[5]  12 straipsnio trečioji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

[6]  28 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

[7]  29, 30 ir 31 straipsniai – su  pakeitimais, padarytais 1980 ir kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės  žinios, 1980, Nr. 9-110).

[8]  29, 30 ir 31 straipsniai – su  pakeitimais, padarytais 1980 ir kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės  žinios, 1980, Nr. 9-110).

[9]  34 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

[10]  46 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9–110).

[11]  48 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9–110).

[12]  Devintasis kodekso skirsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d.. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

[13]  58 straipsnio antroji dalis – su pakeitimais, padarytais  1978 m. vasario 22 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1978, Nr. 6-73).

[14]  62 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

[15]  88 straipsnio pavadinimas ir pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1980, Nr. 9-110).

[16]  Aštuonioliktasis skirsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

[17]  123 ir 126 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1981 m. sausio 20 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Ir Vyriausybės žinios, 1981, Nr. 3-25).

[18] Trisdešimt šeštojo skirsnio pavadinimas ir 165 straipsnio pirmoji dalis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-70).

[19]  168 ir 169 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-70).

[20]  168 ir 169 straipsniai – su pakeitimais, padarytais 1980 m. vasario 27 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 6-70).

[21]  straipsnio antroji dalis – su pakeitimais,  padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės  žinios, 1980, Nr. 9-110).

[22]  190 straipsnis – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1980, Nr. 9-110).

[23]  192 straipsnio 1 punktas – su pakeitimais, padarytais 1980 m. kovo 26 d. įsaku (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybes žinios, 1980, Nr. 9-110).