Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Civilinis kodeksas

Kokybės garantija turi būti pateikta valstybine kalba. Joje turi būti nurodyta, kad kokybės garantija nevaržo vartotojo teisių įsigijus netinkamos kokybės prekę ar paslaugą, taip pat kokybės garantijoje aiškiai ir suprantamai turi būti nurodytas garantijos teikėjo pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas ir išdėstytos garantijos sąlygos, įskaitant trukmę, taikymo teritoriją, informaciją, reikalingą reikalavimams dėl garantijos pareikšti.

Vartotojo reikalavimu kokybės garantija turi būti jam pateikiama raštu popieriuje arba kitoje jam prieinamoje patvariojoje laikmenoje.

Vartotojas turi teisę reikalauti taikyti kokybės garantiją neatsižvelgiant į tai, kad ji suteikta pažeidžiant šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Vartotojas, kuriam teikiamos jo neužsakytos prekės ar paslaugos, taip pat skaitmeninis turinys, neturi pareigos už tai mokėti. Vartotojas neturi patirti jokių papildomų išlaidų dėl neužsakytų prekių ar paslaugų, taip pat skaitmeninio turinio gavimo.

Vartotojo, kuriam be jo užsakymo buvo perduotos prekės ar suteiktos paslaugos, neveikimas (tylėjimas) nelaikomas sutikimu pirkti.

Pareiga įrodyti, kad vartotojas išreiškė valią sudaryti vartojimo sutartį (užsakė prekes ar paslaugas) tenka verslininkui.

Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina Mažmeninės prekybos taisykles.

Jeigu vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, kad daiktai turi būti pristatyti pirkėjui, pardavėjas privalo pristatyti daiktus į pirkėjo nurodytą vietą, o kai ji nenurodyta, – į pirkėjo gyvenamąją vietą.

Pardavėjas privalo pristatyti daiktus juos perduodamas pirkėjui arba perleisdamas jų valdymą jam ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, jeigu šalys nesusitaria kitaip.

Sutartis laikoma įvykdyta nuo daiktų įteikimo pirkėjui, o kai pirkėjo nėra, – nuo jų įteikimo asmeniui, kuris pateikia kvitą ar kitokį dokumentą, patvirtinantį sutarties sudarymą ar teisę priimti pristatomus daiktus, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Jeigu pardavėjas neįvykdė savo pareigos pristatyti daiktus per sutartyje ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, pirkėjas pateikia reikalavimą pristatyti daiktus per papildomą protingą terminą, atsižvelgdamas į aplinkybes. Jeigu pardavėjas nepristato daiktų per pirkėjo nustatytą papildomą terminą, pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

Šio straipsnio 4 dalis netaikoma, jeigu pardavėjas atsisakė pristatyti daiktus arba jeigu pristatymas per sutartyje nustatytą terminą turi esminės reikšmės atsižvelgiant į visas su sutarties sudarymu susijusias aplinkybes, arba jeigu prieš sutarties sudarymą pirkėjas pranešė pardavėjui, kad daiktų pristatymas per sutartyje nustatytą terminą turi esminės reikšmės. Šiais atvejais pardavėjui nepristačius daiktų per sutartyje ar šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, pirkėjas turi teisę nedelsdamas vienašališkai nutraukti sutartį.

Kai sutartis nutraukiama, pardavėjas nedelsdamas turi grąžinti pirkėjui visas jo sumokėtas sumas. Be to, pirkėjas turi teisę pasinaudoti kitais šiame kodekse nustatytais pažeistų teisių gynimo būdais.

Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

Energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma su abonentu tik tuo atveju, kai jis turi energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir kai įrengti energijos apskaitos prietaisai. Kai tiesiami nauji energijos tiekimo tinklai, sudaromoms išankstinėms energijos pirkimo–pardavimo sutartims šios dalies reikalavimai netaikomi. Teisės aktų nustatytais atvejais energijos pirkimo–pardavimo sutartis su abonentu gali būti sudaroma ir tuo atveju, kai nėra tiesioginės šių energijos išteklių apskaitos tarp energijos tiekėjo ir abonento.

Daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą.

Viešasis aukcionas yra pardavimo būdas, kai daiktai ar paslaugos siūlomi pirkti keliems asmenims, kurie asmeniškai dalyvauja aukcione arba kuriems suteikiama galimybė jame asmeniškai dalyvauti ir kurie viešai varžosi per aukciono vedėją, o sutartis dėl daiktų ar paslaugų pirkimo sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą.

Aukcionas gali būti savanoriškas arba priverstinis. Varžytynių, kaip priverstinio aukciono, ypatumus nustato Civilinio proceso kodeksas.

Valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių daiktų pirkimui–pardavimui aukciono būdu šio skirsnio taisyklės taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita.

Kai, įvykus aukcionui, sutartį sudaro verslininkas ir vartotojas, šiai sutarčiai taikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios normos, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Sudarant sutartį viešojo aukciono būdu, šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta informacija gali būti pateikiama apie aukciono vedėją.

Kai, įvykus viešajam aukcionui dėl naudotos prekės, sutartį sudaro verslininkas ir vartotojas, vartotojui turi būti lengvai prieinama aiški ir išsami informacija, kad šiai sutarčiai netaikomos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus reglamentuojančios šio kodekso normos.

Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.

Vartojimo rangos sutarčiai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.

Civilinio kodekso 1.78–1.96 straipsniuose nustatytos normos dėl sandorių negaliojimo taikomos tiems sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui.

Civilinio kodekso nustatytos taisyklės dėl sandorių negaliojimo pasekmių taikomos sandoriams, pripažintiems negaliojančiais šiam kodeksui įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti.

Civilinio kodekso 1.79 straipsnio normos dėl nuginčijamo sandorio patvirtinimo taikomos ir tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti iki šio kodekso įsigaliojimo, o patvirtinami jam įsigaliojus.

Sandoriai, sudaryti iki Civilinio kodekso įsigaliojimo ir galėję būti pripažinti negaliojančiais pagal anksčiau galiojusius įstatymus, negali būti pripažinti negaliojančiais įsigaliojus šiam kodeksui, jeigu šiame kodekse nėra numatyta tokio sandorių negaliojimo pagrindo.

Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys.

Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.

Prekė:

Skaitmeninis turinys – skaitmenine forma sukurti ir pateikti duomenys.

Skaitmeninė paslauga:

Funkcionalumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas atlikti funkcijas pagal paskirtį.

Integravimas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos susiejimas su vartotojo skaitmeninės aplinkos komponentais ir įtraukimas į juos, kad būtų galima skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą naudoti laikantis šiame skyriuje nustatytų skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų kokybės reikalavimų.

Sąveikumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su kita aparatine ar programine įranga negu ta, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos paprastai yra naudojami.

Skaitmeninė aplinka – aparatinė įranga, programinė įranga ir bet koks tinklo ryšys, naudojami vartotojo prieigai prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos arba naudojimuisi jais.

Skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos kaina – pinigai arba skaitmeninis jų vertės atitikmuo už pateiktus skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą.

Suderinamumas – skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos gebėjimas veikti su aparatine ar programine įranga, su kuria tos pačios rūšies skaitmeninis turinys ar skaitmeninės paslaugos yra paprastai naudojami, kai nėra būtinybės keisti skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos.

Elektroninės prekyvietės paslauga – programine įranga, įskaitant interneto svetainę, jos dalį ar taikomąją programą, grindžiama paslauga, kuri teikiama verslininko paties arba jo vardu ir kuria vartotojams suteikiama galimybė sudaryti nuotolines sutartis su kitais verslininkais ar vartotojais.

Elektroninės prekyvietės paslaugos teikėjas – verslininkas, suteikiantis vartotojams galimybę naudotis elektroninės prekyvietės paslauga.

Produktų reitingas – verslininko bet kokiomis technologinėmis priemonėmis produktams suteikiamas santykinis reikšmingumas.

Šio skyriaus nuostatos taikomos visoms vartojimo sutartims, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Šio skyriaus nuostatos taip pat taikomos tais atvejais, kai verslininkas teikia arba įsipareigoja teikti skaitmeninį turinį, kuris neįrašytas fizinėje laikmenoje, ar skaitmeninę paslaugą vartotojui, o vartotojas verslininkui pateikia arba įsipareigoja pateikti asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai šiuos asmens duomenis verslininkas tvarko tik siekdamas pateikti skaitmeninį turinį, kuris neįrašytas fizinėje laikmenoje, ar skaitmeninę paslaugą arba užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų įgyvendinimą ir netvarko tų duomenų jokiais kitais tikslais.

Šio skyriaus, išskyrus 6.2284 straipsnį, nuostatos netaikomos šioms sutartims:

Šio skyriaus normos, reglamentuojančios vartotojų teisių apsaugą, taip pat taikomos šiais atvejais:

Vartotojas privalo sumokėti verslininkui už prekes ar paslaugas vartojimo sutartyje ar pagal ją nustatytą kainą, jeigu ko kita nenumatyta sutartyje ar įstatymuose.

Kai vartojimo sutartyje numatytas išankstinis kainos sumokėjimas, bet vartotojas per sutartyje nustatytą terminą kainos nesumoka, laikoma, kad vartotojas atsisakė sutarties, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita.

Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, verslininkas turi gauti aiškų vartotojo sutikimą dėl kiekvieno papildomo mokesčio, numatyto prie kainos (atlyginimo už verslininko pagrindinės sutartinės prievolės įvykdymą). Jeigu verslininkas negavo aiškaus vartotojo sutikimo, bet numanė jį iš išankstinių teiginių, su kuriais vartotojas, norėdamas išvengti papildomų mokesčių, turėjo nesutikti, vartotojas turi teisę tokius mokesčius susigrąžinti.

Vartojimo sutarties sudarymo išlaidos tenka vartotojui tik tuo atveju, kai sutarties sudarymo metu verslininkas jas atskirai aptarė su vartotoju ir gavo jo aiškų sutikimą dėl šių išlaidų apmokėjimo.

Verslininkas, suteikiantis vartotojui galimybę susisiekti su juo dėl sudarytos sutarties naudojantis telefono ryšio paslaugomis, negali naudoti telefono ryšio numerio, kuriuo skambinant būtų taikoma didesnė negu bazinė skambučių kaina, t. y. didesnė kaina negu vartotojas moka už skambučius viešųjų fiksuotojo ir judriojo telefono ryšio paslaugų numeriais. Verslininkas, pažeidęs šią pareigą, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtas išlaidas.

Verslininkui draudžiama reikalauti iš vartotojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą ar mokėjimą grynaisiais pinigais, viršijančio verslininko išlaidas, patiriamas dėl tos mokėjimo priemonės naudojimo ar mokėjimo grynaisiais pinigais. Įstatymuose gali būti nustatytas draudimas reikalauti iš vartotojų atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą.

Verslininkui, parduodančiam sveriamas prekes, draudžiama į sveriamos prekės masę ir kainą įskaičiuoti šiai prekei sverti ir pakuoti naudojamos pakavimo medžiagos masę ir vertę.

Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto:

Įstatymuose ir Mažmeninės prekybos taisyklėse gali būti nustatyta reikalavimų dėl papildomos informacijos, kurią būtina suteikti vartotojams prieš sudarant vartojimo sutartis dėl tam tikrų rūšių prekių ar paslaugų, teikimo.

Šis straipsnis netaikomas smulkioms buitinėms sutartims, kurios įvykdomos iš karto po jų sudarymo.

Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.

Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.

Nuotolinė sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, sudaroma pagal organizuotą nuotolinio pirkimo–pardavimo ar paslaugų teikimo sistemą, verslininkui ir vartotojui fiziškai nesant kartu vienoje vietoje ir iki sutarties sudarymo bei sutarties sudarymo metu naudojant tik ryšio priemones.

Sudarydamas nuotolinę sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją aiškia ir suprantama kalba arba sudaryti sąlygas vartotojui tinkamai susipažinti su ta informacija, atsižvelgdamas į naudojamas ryšio priemones. Patvariojoje laikmenoje pateikiama informacija turi būti įskaitoma.

Jeigu pagal elektroninėmis priemonėmis sudaromą nuotolinę sutartį vartotojas turi prievolę sumokėti, verslininkas aiškiai, pastebimu būdu ir prieš pat vartotojo užsakymo pateikimą privalo supažindinti vartotoją su šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1, 4, 13 ir 14 punktuose nurodyta informacija. Verslininkas privalo užtikrinti, kad vartotojas, pateikdamas savo užsakymą, aiškiai patvirtintų, kad po užsakymo pateikimo vartotojui atsiranda prievolė sumokėti. Jeigu pateikiant užsakymą reikia paspausti mygtuką ar naudoti panašią funkciją, mygtukas ar panaši funkcija turi būti pažymėti taip, kad būtų lengvai įskaitoma (suprantama), t. y. pateikti tik žodžiai „užsakymas su prievole sumokėti“ ar panaši nedviprasmiška formuluotė, nurodanti, kad pateikus užsakymą vartotojui atsiranda prievolė sumokėti verslininkui. Jeigu verslininkas pažeidžia šį reikalavimą, iš nuotolinės sutarties vartotojui mokėjimo prievolė neatsiranda.

Jeigu nuotolinė sutartis sudaroma ryšio priemonėmis, kurias naudojant nėra pakankamai vietos ar laiko informacijai pateikti, verslininkas prieš sutarties sudarymą privalo šiomis priemonėmis pateikti bent šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 7 ir 13 punktuose nurodytą informaciją, išskyrus pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Kitą šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant pavyzdinę sutarties atsisakymo formą, verslininkas privalo pateikti vartotojui, kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje.

Verslininkas, kuris skambina vartotojui telefonu siekdamas sudaryti nuotolinę sutartį, pokalbio su vartotoju pradžioje privalo atskleisti savo tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir, jeigu reikalinga, asmens, kurio vardu jis skambina, tapatybę (vardą ir pavardę ar pavadinimą) ir nurodyti komercinį šio pokalbio tikslą. Jeigu šiuo atveju vartotojas sutinka sudaryti nuotolinę sutartį, verslininkas privalo patvirtinti pasiūlymą vartotojui patvariojoje laikmenoje. Nuotolinė sutartis laikoma sudaryta, kai vartotojas pasirašo pasiūlymą arba išsiunčia verslininkui savo rašytinį sutikimą.

Per protingą terminą nuo nuotolinės sutarties sudarymo ir ne vėliau kaip pristatydamas prekes arba prieš pradėdamas teikti paslaugas verslininkas privalo pateikti vartotojui sudarytos sutarties patvirtinimą patvariojoje laikmenoje. Sutarties patvirtinime pateikiama visa šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija, išskyrus informaciją, kurią verslininkas pateikė vartotojui patvariojoje laikmenoje prieš sudarydamas nuotolinę sutartį.

Įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų vartojimo sutarčių sudarymo elektroninėmis priemonėmis reikalavimų.

Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų nuotolinėms sutartims.

Ne prekybos patalpose sudaryta sutartis yra verslininko ir vartotojo sutartis, atitinkanti vieną iš šių sąlygų:

Prekybos patalpomis laikomos nekilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas nuolat verčiasi mažmenine prekyba, ir kilnojamosios patalpos, kuriose verslininkas paprastai verčiasi mažmenine prekyba.

Ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims, kai suma, kurią turi sumokėti vartotojas, yra mažesnė už dvidešimt penkis eurus, netaikomi šis straipsnis, šio kodekso 6.2287 ir 6.22810 straipsniai.

Ne prekybos patalpose sudarydamas sutartį, verslininkas privalo suteikti vartotojui šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją raštu popieriuje arba vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje. Informacija turi būti įskaitoma ir pateikiama aiškia ir suprantama kalba.

Verslininkas privalo pateikti vartotojui pasirašytos ne prekybos patalpose sudarytos sutarties kopiją arba šios sutarties patvirtinimą raštu popieriuje ar vartotojo sutikimu kitoje patvariojoje laikmenoje.

Kituose įstatymuose negali būti nustatyta jokių papildomų informacijos pateikimo iki sutarties sudarymo reikalavimų, taikomų ne prekybos patalpose sudarytoms sutartims.

Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, pasibaigia šalių pareigos vykdyti nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudarytą sutartį arba sudaryti nuotolinę sutartį ar sutartį ne prekybos patalpose, jeigu vartotojas buvo pateikęs pasiūlymą ją sudaryti.

Verslininkas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią jis gavo vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. Grąžindamas vartotojui visas sumokėtas sumas, verslininkas turi naudoti tokį pat mokėjimo būdą, kokį naudojo vartotojas mokėdamas verslininkui, nebent vartotojas aiškiai sutiko dėl kitokio būdo ir jeigu vartotojas nepatiria jokių kitų papildomų išlaidų.

Verslininkas neprivalo grąžinti vartotojui papildomų išlaidų, kurios susidarė dėl to, kad vartotojas aiškiai pasirinko kitą negu verslininko pasiūlytas pigiausias įprastinis pristatymo būdas.

Verslininkas gali negrąžinti vartotojui jo sumokėtų sumų tol, kol prekės negrąžintos verslininkui arba kol vartotojas pateikia įrodymą, kad prekės yra išsiųstos verslininkui, atsižvelgiant į tai, kas įvyksta pirmiau, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.

Vartotojas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo verslininkui dienos turi išsiųsti arba perduoti prekes verslininkui arba kitam jo įgaliotam asmeniui, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.

Vartotojui tenka tik tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas.

Jeigu sudarant sutartį ne prekybos patalpose prekė buvo pristatyta į vartotojo gyvenamąją vietą sutarties sudarymo metu, vartotojui atsisakius sutarties, verslininkas turi atsiimti prekę savo lėšomis, kai dėl prekės pobūdžio ji negali būti įprastai grąžinta paštu.

Vartotojas atsako tik už prekės vertės sumažėjimą, atsiradusį dėl veiksmų, nebūtinų prekės pobūdžiui, savybėms ir veikimui nustatyti. Vartotojas neatsako už prekės vertės sumažėjimą, jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.2287 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Vartotojas, kuris atsisako sutarties šio kodekso 6.22810 straipsnio 9 ar 10 dalyje numatytu atveju, privalo atlyginti verslininkui proporcingai už paslaugas, suteiktas iki to momento, kai vartotojas pateikė verslininkui pranešimą apie sutarties atsisakymą. Suma, kurią vartotojas turi sumokėti verslininkui, apskaičiuojama proporcingai pagal suteiktų paslaugų vertę vadovaujantis sutartyje nustatyta bendra kaina. Jeigu bendra kaina yra pernelyg didelė, proporcinga suma apskaičiuojama atsižvelgiant į suteiktų paslaugų rinkos vertę.

Vartotojas neatlygina už suteiktas paslaugas ar energijos tiekimą per sutarties atsisakymo laikotarpį, jeigu:

Dėl vartotojo teisės atsisakyti sutarties įgyvendinimo negali vartotojui susidaryti jokių kitų šiame straipsnyje ar šio kodekso 6.22812 straipsnyje nenumatytų išlaidų.

Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti nuotolinės sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties, automatiškai nutraukiamos papildomos sutartys be jokių išlaidų vartotojui, išskyrus išlaidas, kurios numatytos šiame straipsnyje ar šio kodekso 6.22812 straipsnyje. Papildomomis sutartimis laikomos sutartys, pagal kurias vartotojas įsigyja prekių ar paslaugų, susijusių su nuotoline sutartimi ar su ne prekybos patalpose sudaryta sutartimi, o tas prekes tiekia ar paslaugas teikia verslininkas ar kitas asmuo pagal susitarimą su verslininku. Vartotojas privalo nedelsdamas pranešti raštu kitai sutarties šaliai apie papildomos sutarties nutraukimą ir pateikti duomenis apie nuotolinės sutarties arba ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą. Atskiras vartotojo pranešimas nereikalingas tais atvejais, kai papildoma sutartis buvo sudaryta su tuo pačiu verslininku, kuriam buvo pranešta apie sutarties atsisakymą pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį.

Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, verslininkas turi laikytis teisės aktuose nustatytų vartotojo asmens duomenų apsaugos reikalavimų.

Verslininkas turi nenaudoti bet kokio skaitmeninio turinio, kurį pateikė ar sukūrė vartotojas, naudodamas verslininko pateiktą skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, ir kuris nėra laikomas asmens duomenimis, išskyrus atvejus, kai tas skaitmeninis turinys:

Verslininkas, gavęs vartotojo prašymą, turi padaryti prieinamą vartotojui skaitmeninį turinį, kurį pateikė ar sukūrė vartotojas, naudodamas verslininko teikiamus skaitmeninį turinį ar skaitmeninę paslaugą, ir kuris nėra laikomas asmens duomenimis, išskyrus šio straipsnio 14 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus. Vartotojas turi teisę atgauti tą skaitmeninį turinį nemokamai, verslininkui nesudarant kliūčių, per protingą terminą ir įprastai naudojamu kompiuterio skaitomu formatu.

Vartotojui įgyvendinus teisę atsisakyti sutarties, verslininkas turi teisę apriboti vartotojo galimybę toliau naudotis skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga nebesuteikdamas prieigos prie skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos, deaktyvuodamas vartotojo paskyrą ar kitu būdu.

Įgyvendinęs teisę atsisakyti sutarties, vartotojas turi nesinaudoti skaitmeniniu turiniu ar skaitmenine paslauga ir nesuteikti galimybės jais naudotis kitiems asmenims.

Vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Draudžiama parduoti prekes, kurių tinkamumo naudoti terminas pasibaigęs arba kurios buvo perženklintos, perpakuotos ar kitaip apdorotos siekiant pratęsti jų tinkamumo naudoti terminą. Gamintojas neatsako už prekių saugą ir tinkamumą naudoti pagal paskirtį (prekės savybes) suėjus prekės tinkamumo naudoti terminui.

Jeigu sutartis numato, kad pirkėjas visą ar dalį kainos turi sumokėti iki daiktų perdavimo jam (išankstinis mokėjimas), tai pirkėjas kainą privalo sumokėti sutartyje nustatytu laiku.

Jeigu pirkėjas iš anksto kainos nesumoka, pardavėjas turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą.

Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą.

Kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda daiktų pirkėjui, jis privalo už gautą sumą mokėti įstatymų arba sutarties nustatytas palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pardavėjas privalėjo perduoti daiktus, ir mokamos iki tos dienos, kurią daiktai faktiškai perduodami pirkėjui arba jam grąžinama sumokėta kaina.

Pirkimo-pardavimo sutartis gali nustatyti pardavėjo arba pirkėjo pareigą apdrausti daiktus.

Jeigu apdrausti daiktus privalanti sutarties šalis šios pareigos nevykdo, kita šalis turi teisę apdrausti daiktus ir pareikalauti atlyginti jų draudimo išlaidas arba atsisakyti vykdyti sutartį.

Pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.

Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą).

Jeigu sutartis nenumato ko kita, pardavėjas privalo perduoti daiktus kartu su jų priklausiniais ir priedais tokios būklės, kokia buvo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys.

Daiktų perdavimo išlaidos tenka pardavėjui, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Jeigu pirkimo-pardavimo sutartis numato, kad pirkėjas kainą sumoka tik po daiktų perdavimo, o po sutarties sudarymo jis tapo nemokus, tai pardavėjas perduoti daiktų neprivalo.

Pardavėjas kartu su daiktais privalo perduoti su jais susijusius dokumentus ir nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančius dokumentus, kai to reikalauja sutartis ar šis kodeksas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pačiam pardavėjui kitoms su parduodamais daiktais nesusijusioms teisėms įgyvendinti, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas.

Jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikoma:

Daikto duodami vaisiai ir pajamos priklauso pirkėjui nuo daikto perdavimo.

Jeigu kas kita nenumatyta šiame kodekse arba pirkimo–pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, neatsižvelgiant į nuosavybės teisės perėjimo momentą.

Daiktų, parduotų juos gabenant, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, jeigu sutartis ar prekybos papročiai nenumato ko kita.

Sutarties sąlyga, kad daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo daiktų perdavimo pirmam vežėjui, pirkėjo reikalavimu gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu pardavėjas žinojo ar turėjo žinoti, kad daiktai prarasti ar sugedę, tačiau apie tai pirkėjui nepranešė.

Jeigu daiktas po jo perdavimo žuvo ar sugedo ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas privalo sumokėti kainą pardavėjui. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai pardavėjas negalėjo perduoti daikto pirkėjui dėl to, kad pastarasis nepakankamai bendradarbiavo su pardavėju ir tokiu būdu pažeidė sutartį.

Kai sutarties dalykas yra pagal rūšies požymius apibūdinti daiktai ir pirkėjas nepriima daiktų ar kitaip pažeidžia sutartį, jų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, kai pardavėjas konkrečiai įvardija (individualizuoja) daiktus ir apie tai praneša pirkėjui.

Jeigu pirkėjas pareiškia pagrįstą ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia arba daikto pakeitimo, tai daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pardavėjui.

Jeigu daiktų atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka pardavėjui ir po jų perdavimo pirkėjui, tai pardavėjas atsako už daiktų žuvimą ar sugedimą, nors tai būtų atsitikę dėl pirkėjo veiksmų. Tačiau pirkėjas nuo to momento, kai jis protingai galėjo numatyti, kad privalo grąžinti daiktus pardavėjui, atsako už jų saugojimą kaip atidus saugotojas.

Pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui.

Pardavėjas privalo panaikinti perduodamų daiktų įkeitimą (hipoteką) nepaisydamas to, ar įkeitimas (hipoteka) buvo įregistruotas ar ne, išskyrus atvejus, kai pirkėjas, iš pardavėjo gavęs tinkamą informaciją, sutinka pirkti daiktus, teisės į kuriuos yra suvaržytos tokiu būdu.

Pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota.

Nekilnojamojo daikto pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą.

Tais atvejais, kai pardavėjas tinkamai pranešė pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į perduodamus daiktus ar šių teisių suvaržymą sutarties sudarymo metu, taip pat kai trečiųjų asmenų teisės ar jų suvaržymas buvo įregistruoti viešame registre, pirkėjas negali remtis aplinkybe, kad pardavėjas pažeidė savo pareigas.

Kai pardavėjas pažeidžia šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas savo pareigas, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą.

Jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Kai pardavėjas atsisako perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą, pirkėjas gali taikyti šio kodekso 6.60 ir 6.213 straipsniuose numatytas gynybos priemones.

Kai nuosavybės teisė arba patikėjimo teisė pereina pirkėjui iki parduotų daiktų perdavimo, pardavėjas privalo iki perdavimo daiktus saugoti ir neleisti jiems pablogėti.

Su daiktų saugojimu susijusias būtinas išlaidas pirkėjas privalo pardavėjui atlyginti, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus.

Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą.

Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.

Pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po šio straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.

Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

Jeigu šalys nesusitarė kitaip, pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar nuo ofertos pateikimo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

Jeigu šalys nesusitarė kitaip, daiktų patikrinimo išlaidos tenka pirkėjui. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų patikrinimo išlaidas, jei patikrinimo metu nustatyta, kad daiktas neatitinka jam keliamų reikalavimų.

Daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais. Sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė.

Jeigu iš pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta.

Jeigu pirkimo–pardavimo sutartis nustato, kad pardavėjas privalo perduoti tam tikros rūšies, modelio, dydžio, spalvos ar pagal kitokius požymius apibūdinamus daiktus (daiktų asortimentas), tai pardavėjas privalo perduoti tokius daiktus, kurie atitinka šalių suderintą daiktų asortimentą.

Jeigu sutartyje neaptarta nei daiktų asortimentas, nei jo nustatymo tvarka, tačiau iš sutarties turinio ir esmės matyti, kad daiktai turi atitikti tam tikrą asortimentą, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokio asortimento daiktus, kurie atitiktų pardavėjui žinomus sutarties sudarymo metu pirkėjo poreikius, arba turi teisę sutarties atsisakyti.

Kai pardavėjas perduoda pirkėjui daiktus, neatitinkančius pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto asortimento, pirkėjas turi teisę atsisakyti juos priimti ir už juos mokėti, o jeigu jau sumokėta, – pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą, jei sutartis nenumato ko kita.

Kai pardavėjas kartu perduoda pirkėjui ir daiktus, kurie atitinka asortimentą, ir daiktų, kurie neatitinka asortimento, pirkėjas savo pasirinkimu turi teisę:

Kai pirkėjas atsisako priimti asortimento neatitinkančius daiktus arba pareikalauja juos pakeisti, jis turi teisę atsisakyti už šiuos daiktus mokėti, o jeigu jau sumokėta, – reikalauti, kad jam būtų grąžinta sumokėta kaina.

Laikoma, kad asortimento neatitinkantys daiktai priimti, jeigu pirkėjas per protingą terminą po jų gavimo nepraneša pardavėjui apie atsisakymą priimti daiktus.

Jeigu pirkėjas neatsisako priimti asortimento neatitinkančių daiktų, tai jis privalo už juos sumokėti su pardavėju suderintą kainą. Jeigu pardavėjas dėl savo kaltės per protingą terminą nesuderino kainos su pirkėju, tai pirkėjas turi sumokėti už daiktus tą kainą, kuri sutarties sudarymo metu įprastai buvo mokama atitinkančiomis aplinkybėmis už analogiškus daiktus.

Šio straipsnio taisyklės taikomos tiek, kiek pirkimo–pardavimo sutartis nenumato kitokių taisyklių.

Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.

Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.

Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui.

Kai sutartis sudaryta pagal pavyzdį, modelį ar aprašymą, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pavyzdį, modelį ar aprašymą, išskyrus sutartyje aptartas išimtis.

Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas.

Kai daiktai parduodami teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tai pardavėjas neprivalo garantuoti jų kokybės, o pirkėjas negali remtis tuo, kad pardavėjas pardavė netinkamos kokybės daiktą, išskyrus atvejus, kai apie parduodamo daikto trūkumus pardavėjas žinojo.

Kai parduodamos paveldėjimo teisės nenurodant konkretaus turto, pardavėjas privalo garantuoti tik tai, kad jis yra įpėdinis.

Šio straipsnio 2 dalyje numatytą daikto kokybės garantiją taip pat privalo duoti daiktų gamintojas, platintojas, tiekėjas, importuotojas ar bet koks kitas asmuo, savo vardu skirstantis daiktus.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti:

Jeigu dėl paslėpto trūkumo, buvusio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, nupirktas daiktas žūva, tai pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą. Jeigu daiktas žuvo dėl nenugalimos jėgos arba dėl pirkėjo kaltės, tai pirkėjui atlyginamas tik daikto vertės jo žuvimo momentu ir daikto kainos skirtumas.

Jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius.

Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas.

Įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad pardavėjo suteikiama daiktų kokybės garantija galioja tam tikrą laiką. Garantija šiuo atveju galioja visoms daiktų sudėtinėms dalims, jeigu kas kita nenustatyta įstatymuose ar sutartyje.

Garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo daiktų perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Jeigu pirkėjas negali naudotis daiktais, kuriems yra nustatytas kokybės garantijos terminas, dėl nuo pardavėjo priklausančių kliūčių, tai garantijos terminas neskaičiuojamas tol, kol pardavėjas tas kliūtis pašalina.

Jeigu ko kita nenustatyta sutartyje, garantijos terminas pratęsiamas tokiam laikui, kurį pirkėjas negalėjo daikto naudoti dėl trūkumų, jeigu pirkėjas tinkamai pranešė pardavėjui apie pastebėtus trūkumus.

Komplektuojamųjų detalių kokybės garantijos terminas yra toks pat kaip pagrindinio gaminio ir pradedamas skaičiuoti kartu su pagrindinio gaminio kokybės garantijos terminu, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Kai pardavėjas pakeičia daiktą ar jo komplektuojamąją detalę per nustatytą kokybės garantijos terminą, tai naujam daiktui ar naujai komplektuojamajai detalei taikomas toks pat kokybės garantijos terminas, koks buvo nustatytas ir pateiktam daiktui ar komplektuojamajai detalei, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Įstatymai ar kiti teisės aktai gali nustatyti terminus, kuriems praėjus atitinkami daiktai laikomi netinkančiais naudoti pagal jų paskirtį (tinkamumo naudoti terminas). Šiais atvejais gamintojas, importuotojas, pardavėjas ar kitas asmuo, savo vardu paskirstantis daiktus, privalo aiškiai nurodyti daikto tinkamumo naudoti terminą.

Daiktą, kuriam nustatytas tinkamumo naudoti terminas, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokiu laiku, kad pirkėjas turėtų realią galimybę panaudoti daiktą iki jo tinkamumo naudoti termino pabaigos.

Tinkamumo naudoti terminas nustatomas nurodant daikto pagaminimo dieną ir nuo šios dienos skaičiuojamą laiko tarpą, kurį daiktas tinkamas naudoti, arba nurodant konkrečią kalendorinę datą, iki kurios daiktas tinkamas naudoti.

Įstatymai ar pirkimo–pardavimo sutartis gali nustatyti privalomą daiktų kokybės patikrinimą ir jo tvarką bei terminus.

Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato daiktų kokybės patikrinimo tvarkos ir terminų, tai daiktų kokybė turi būti patikrinta per protingą terminą ir pagal įprastai taikomas daiktų kokybės patikrinimo sąlygas bei prekybos papročius.

Kai įstatymai ar pirkimo–pardavimo sutartis numato pardavėjo pareigą patikrinti pirkėjui perduodamų daiktų kokybę (išbandymas, apžiūra, matavimai ir t. t.), tai pardavėjas privalo kartu su daiktais perduoti pirkėjui dokumentus, patvirtinančius, kad daiktų kokybė patikrinta.

Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių daiktų komplektiškumą, reikalavimus.

Jeigu sutartyje daiktų komplektiškumas neaptartas, pardavėjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitiktų prekybos papročių ir įprastai reiškiamus reikalavimus.

Jeigu pirkimo–pardavimo sutartis numato pardavėjo pareigą perduoti pirkėjui tam tikrą daiktų rinkinį, sudarantį komplektą (daiktų komplektas), laikoma, kad pardavėjas įvykdė savo prievolę tik tais atvejais, kai jis perduoda visus daiktus, įeinančius į komplektą.

Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui visus daiktus, įeinančias į komplektą, vienu metu, jeigu pagal sutartį ar prievolės pobūdį sutartis negali būti vykdoma kitaip.

Jeigu pardavėjas perduoda nekomplektiškus daiktus, tai pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti:

Jeigu pardavėjas per protingą terminą nesukomplektuoja daiktų, tai pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu:

Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai pardavėjas pažeidžia savo pareigą perduoti pirkėjui daiktų komplektą, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį ar prievolės pobūdį jų negalima taikyti.

Jeigu ko kita nenumato sutartis ar nelemia prievolės prigimtis, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus taroje ir supakuotus, išskyrus atvejus, kai daiktų dėl jų pobūdžio nereikia perduoti taroje ar supakuotų.

Kai sutartis nenumato reikalavimų dėl daiktų taros ir pakuotės, perduodami daiktai turi būti supakuoti taip, kaip tokiems daiktams įprasta, o jei tara ar pakuotė gali būti įvairi, – taip supakuotus ar tokioje taroje, kad būtų užtikrintas tokios rūšies daiktų tinkamumas juos laikant ar gabenant įprastinėmis sąlygomis.

Jeigu privalomus reikalavimus dėl daiktų taros ar pakuotės nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, tai pardavėjas – verslininkas, privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių tara ir pakuotė atitinka įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

Už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, kurios pradedamos skaičiuoti nuo daikto perdavimo ar šalių sutarto termino, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.

Pirkėjas privalo sumokėti kitas sutartyje ar įstatymuose numatytas pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo išlaidas.

Jeigu įstatymai nustato, kad pirkimo–pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką.

Kai pirkėjas turi pakankamą pagrindą manyti, kad dėl pardavėjo kaltės jam gali būti pareikštas ieškinys dėl parduodamų daiktų išreikalavimo ar teisių į juos suvaržymo, jis gali sustabdyti kainos mokėjimą, išskyrus atvejus, kai pardavėjas užtikrina galimų pirkėjo nuostolių atlyginimą.

Pirkėjas privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti sutartį.

Jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis, pirkėjas privalo imtis tokių priemonių ir atlikti tokius veiksmus, kurie pagal įprastai reiškiamus reikalavimus būtini, kad daiktai būtų tinkamai perduoti ir priimti.

Jeigu pirkėjas, pažeisdamas savo pareigą, nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartį.

Jeigu pirkėjas pagal įstatymus ar sutartį turi teisę jam perduotus daiktus grąžinti pardavėjui, tai pirkėjas privalo grąžintinus daiktus tinkamai saugoti iki grąžinimo. Šiuo atveju pirkėjas turi daiktų sulaikymo teisę, išskyrus atvejus, kai pardavėjas atlygina pirkėjo išlaidas.

Jeigu grąžintinus pardavėjui daiktus pirkėjas gavo po jų atgabenimo į paskirties vietą, pirkėjas daiktus privalo grąžinti savo lėšomis, išskyrus atvejus, kai paskirties vietoje yra pardavėjas ar jo atstovas arba kai dėl to pirkėjui būtų didelių nepatogumų ar išlaidų.

Jeigu daiktai yra greitai gendantys, taikomos šio kodekso 6.375 straipsnio 5 dalies taisyklės.

Jeigu pirkimo–pardavimo sutartis numato, kad nuosavybės teisė į perduotus pirkėjui daiktus išlieka pardavėjui iki tol, kol už juos bus visiškai sumokėta arba įvykdytos kitokios sąlygos, tai pirkėjas iki nuosavybės teisės į daiktus perėjimo jam neturi teisės tuos daiktus parduoti ar kitaip jais disponuoti, išskyrus atvejus, kai sutarties ar daiktų paskirtis ir savybės lemia ką kitą.

Kai neįvykdomos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Daiktų nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar aprašymuose laikomas viešąją oferta, jeigu yra nurodytos esminės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos.

Daiktų išdėstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose jų pardavimo vietose, taip pat daiktų pavyzdžių demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas (aprašymai, katalogai, nuotraukos ir kt.) jų pardavimo vietoje laikomi viešąja oferta nepaisant to, ar nurodyta daiktų kaina arba kitos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, išskyrus atvejus, kai pardavėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad tam tikri daiktai nėra skirti parduoti.

Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis gali būti sudaryta pagal pirkėjui pardavėjo pasiūlytus daiktų pavyzdžius (prekių aprašymą, prekių katalogus, modelius ir t. t.).

Jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, tai sutartis pagal daiktų pavyzdžius laikoma sudaryta, kai pardavėjas pristato daiktus į sutartyje nurodytą vietą, o jei pristatymo vieta sutartyje nenurodyta, – į vartotojo gyvenamąją vietą.

Pirkėjas iki daiktų perdavimo turi teisę atsisakyti sutarties pagal daiktų pavyzdžius. Tačiau šiuo atveju pirkėjas privalo atlyginti pardavėjo turėtas būtinas išlaidas, susijusias su sutarties vykdymu iki atsisakymo, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Sutartyje gali būti nurodyta, kad iki nuosavybės teisės į daiktus perėjimo pirkėjui jis yra perduotų daiktų nuomininkas (nuomos–pardavimo sutartis).

Jeigu sutartis nenumato ko kita, pirkėjas tampa daiktų savininku, kai visiškai už juos sumoka.

Pirkėjas turi teisę per keturiolika dienų nuo ne maisto daiktų perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais. Jeigu keičiant daiktus susidaro kainų skirtumas, pirkėjas su pardavėju privalo atsiskaityti pagal perskaičiuotas kainas.

Jeigu pardavėjas neturi pakeitimui tinkamų daiktų, tai pirkėjas turi teisę per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą grąžinti daiktus pardavėjui ir atgauti už juos sumokėtą kainą. Pardavėjas turi grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą kainą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo daikto grąžinimo dienos.

Pirkėjo reikalavimas pakeisti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės bei nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš to pardavėjo.

Daiktų keitimo ir grąžinimo tvarka, taip pat nekeičiamų ir negrąžinamų daiktų sąrašas nustatyti Mažmeninės prekybos taisyklėse.

Pardavėjas yra atsakingas vartotojui už bet kokią prekių (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) kokybės reikalavimų neatitiktį prekės pristatymo momentu ir paaiškėjusią ne vėliau kaip per dvejus metus nuo prekės pristatymo (garantija pagal įstatymą).

Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja per dvejus metus nuo skaitmeninių elementų turinčios prekės pristatymo. Jeigu sutartyje numatytas ilgiau negu dvejus metus trunkantis nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas, pardavėjas yra atsakingas už skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos trūkumus, kurių atsiranda ar kurie paaiškėja šiuo sutartyje numatytu skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimo laikotarpiu.

Pardavėjas ir vartotojas gali susitarti dėl trumpesnio, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, pardavėjo atsakomybės už naudotas prekes termino, tačiau šis terminas negali būti trumpesnis negu vieneri metai.

Prekės (įskaitant skaitmeninių elementų turinčias prekes) trūkumas, kuris paaiškėja per vienerius metus nuo jos pristatymo, laikomas buvusiu pristatant prekę, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba kai tai nesuderinama su prekės pobūdžiu ar trūkumo pobūdžiu.

Jeigu skaitmeninių elementų turinčios prekės pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas nuolatinis skaitmeninio turinio ar skaitmeninės paslaugos teikimas tam tikrą laikotarpį, pareiga įrodyti, kad skaitmeninis turinys ar skaitmeninė paslauga yra tinkamos kokybės šio straipsnio 2 dalyje nurodytu laikotarpiu, tenka pardavėjui, jeigu trūkumas paaiškėja šiuo laikotarpiu.

Kai sudaryta ilgalaikė daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią daiktai perduodami partijomis, ir sutartyje daiktų perdavimo terminai nenumatyti, daiktų partijos turi būti perduodamos kas mėnesį lygiomis dalimis, jeigu kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prekybos papročius ar prievolės esmę.

Jeigu per tam tikrą terminą pardavėjas neperdavė visų daiktų, tai per likusį terminą (terminus) pardavėjas privalo perduoti laiku neperduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai sutartis numato ką kita.

Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis sąlygomis pardavėjas turi atgabenti daiktus pirkėjui, tai transporto rūšį ir prekių gabenimo sąlygas pasirenka pardavėjas, jeigu kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prekybos papročius ir prievolės esmę.

Sutartyje gali būti numatyta pirkėjo pareiga atsiimti daiktus pardavėjo verslo ar kitoje vietoje (sandėlyje, geležinkelio stotyje ir t. t.).

Pirkėjas privalo imtis būtinų priemonių, kad perduoti daiktai būtų tinkamai priimti per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą ir sutartyje numatyta tvarka ir būdais patikrinti daiktų kiekį bei kokybę, ir nedelsdamas pranešti pardavėjui apie nustatytus jų defektus ir kiekio trūkumą.

Kai daiktus pirkėjas turi atsiimti iš transporto organizacijos, jis privalo patikrinti, ar daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodytą informaciją, ir daiktus priimti pagal tos transporto rūšies taisykles.

Pirkėjas, atsisakęs priimti jam pagal sutartį perduotus daiktus, privalo juos saugoti (atsakingas saugojimas) ir nedelsdamas apie savo atsisakymą pranešti pardavėjui.

Šios straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą gavęs pardavėjas per protingą terminą daiktus turi atsiimti arba nurodyti pirkėjui, ką su jais daryti. Kai pardavėjas to nepadaro, pirkėjas turi teisę daiktus parduoti arba grąžinti pardavėjui.

Pardavėjas privalo atlyginti pirkėjui būtinas daiktų saugojimo, pardavimo ar grąžinimo išlaidas. Pirkėjas, pardavęs daiktus, atskaito būtinas jų pardavimo ir saugojimo išlaidas, o likusią sumą grąžina pardavėjui.

Jeigu pirkėjas atsisako priimti daiktus be įstatymuose ar sutartyje numatyto pagrindo, tai pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas sumokėtų kainą.

Jeigu daiktai yra greitai gendantys ir dėl to neįmanoma laikytis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų taisyklių, pirkėjas gali juos parduoti nelaukdamas atsakymo iš pardavėjo.

Jeigu pagal sutartį daiktus turi atsiimti pirkėjas pardavėjo verslo ar kitoje vietoje, tai atsiimdamas daiktus jų perdavimo vietoje pirkėjas privalo patikrinti jų kiekį ir kokybę, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Jeigu pirkėjas per sutartyje nustatytą terminą, o jei jis nenustatytas, – per protingą terminą po to, kai pardavėjas pranešė, kad daiktus galima atsiimti, jų neatsiėmė, pardavėjas turi teisę atsisakyti vykdyti sutartį arba reikalauti sumokėti kainą ir atlyginti daiktų saugojimo išlaidas.

Jeigu pirkėjas privalo nurodyti, kokius daiktus jis perka, apibūdindamas jų dydį, formą ar kitais būdais, ir to per protingą terminą nepadaro, tai tą gali padaryti pardavėjas, atsižvelgdamas į jam žinomas pirkėjo reikmes.

Jeigu ko kita nenumatyta sutartyje, pirkėjas savo lėšomis turi grąžinti pardavėjui daugkartinio naudojimo tarą ir pakuotę, kuriose buvo perduodami daiktai.

Kita tara grąžinama tik sutartyje numatytais atvejais.

Pirkėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas ją iš esmės pažeidė.

Pardavėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu:

Pirkėjas laikomas iš esmės pažeidusiu sutartį, o pardavėjas įgyja teisę vienašališkai ją nutraukti, jeigu pirkėjas:

Energijos tiekimo įmonė privalo parduoti abonentui sutartyje numatytą energijos kiekį laikydamasi šalių suderinto energijos tiekimo režimo. Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu.

Sutartyje gali būti numatyta abonento teisė keisti priimamos energijos kiekį tuo atveju, jeigu abonentas atlygintų energijos tiekimo įmonės nuostolius, susijusius su sutartyje nenumatyto didesnio energijos kiekio tiekimo užtikrinimu.

Abonentas, kai jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, gali naudoti tiek energijos, kiek jam reikia.

Energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka.

Energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus.

Jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teisę atsisakyti už tokią energiją mokėti. Tačiau energijos tiekimo įmonė šiuo atveju turi teisę reikalauti, kad abonentas atlygintų vertę to, ką abonentas be teisinio pagrindo sutaupė naudodamas energiją.

Abonentas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, atlyginimą.

Abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją.

Kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita.

Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.