Legalize
Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2006-05-25
Paskutinį kartą atnaujinta 2025-04-01
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 49
Pakeitimų istorija JSON API

Suvestinė redakcija nuo 2025-04-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 65-2380, i. k. 1061010ISTA000X-614

Nauja redakcija nuo 2024-06-28:

Nr. XIV-2702, 2024-06-13, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11769

LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMAS

2006 m. gegužės 25 d. Nr. X-614 Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas reglamentuoja informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjų teises, pareigas ir atsakomybę.

2.

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (toliau – kompetentingos institucijos) įgaliojimus užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliojimus atlikti Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytas skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijas, Reglamente (ES) 2024/1689 nustatytas nacionalinės kompetentingos institucijos – rinkos priežiūros institucijos – ir bendro kontaktinio punkto funkcijas, taip pat priežiūros institucijų įgaliojimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-106, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00716

3.

Šis įstatymas netaikomas:

1) mokesčių, rinkliavų, kitų įmokų į valstybės ar savivaldybių biudžetus ir jų administravimo srityse;

2) su informacinės visuomenės paslaugomis susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo IX skyrius;

3) su draudžiamais susitarimais susijusiems santykiams, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo;

4) notarų ir atskirus notarinius veiksmus atliekančių asmenų veiklai;

5) gynybai ir atstovavimui bylų procese;

6) Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo reglamentuojamai veiklai.

4.

Šis įstatymas skiriamas Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimui užtikrinti.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Elektroninė komercija – informacinės visuomenės paslaugų teikimas ir kita su informacinės visuomenės paslaugų teikimu susijusi veikla.

2.

Elgesio kodeksas – informacinės visuomenės paslaugų teikėjų susitarimo pagrindu nustatytos elgesio normos (taisyklės) dėl vienos ar kelių šių paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų.

3.

Informacinė sistema – visuma techninių ir programinių priemonių informacijai kurti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektroniniu būdu.

4.

Informacinės visuomenės paslaugos gavėjas (toliau – paslaugos gavėjas) – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie naudojasi informacinės visuomenės paslauga.

5.

Informacinės visuomenės paslaugų teikėjas (toliau – paslaugų teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugas teikiantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.

6.

Įsisteigęs informacinės visuomenės paslaugų teikėjas (toliau – įsisteigęs paslaugų teikėjas) – informacinės visuomenės paslaugų teikėjas, įsisteigęs konkrečioje vietoje, kuri yra šio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė ar registruota buveinė, kurioje atliekamos pagrindinės finansinės funkcijos ir vykdoma veiklos kontrolė.

7.

Komercinė informacija – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta prekėms, paslaugoms ar asmens, besiverčiančio ūkine komercine veikla arba dirbančio pagal reglamentuojamą profesiją, įvaizdžiui tiesiogiai arba netiesiogiai reklamuoti. Komercine informacija nėra laikoma:

1) informacija, leidžianti tiesiogiai susipažinti su asmens veikla, ypač interneto adresų srities simbolinis pavadinimas arba elektroninio pašto adresas;

2) nepriklausomai parengta informacija, susijusi su prekėmis, paslaugomis ar asmens įvaizdžiu.

8.

Patikimas pranešėjas – subjektas, kuriam dėl konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos aptikti ir nustatyti neteisėtą turinį yra suteiktas specialus statusas, įpareigojantis interneto platformų paslaugų teikėjus šio subjekto pateiktus pranešimus dėl neteisėto turinio nagrinėti pirmumo tvarka.

9.

Priežiūros institucija – Lietuvos Respublikos valstybės institucija ar įstaiga, kuriai įstatymai ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, suteikia įgaliojimus prižiūrėti paslaugų teikėjų veiklą ir (ar) apriboti jų laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas.

10.

Reglamentuota sritis – sritis, kurios teisės normos nustato reikalavimus paslaugų teikėjų veiklai (tarp jų reikalavimus, reglamentuojančius jų atsakomybę) ir informacinės visuomenės paslaugoms, nepaisant to, ar teisės normose nustatyti reikalavimai yra bendri, ar taikomi tik paslaugų teikėjams ir informacinės visuomenės paslaugoms. Reglamentuota sritis neapima teisės normų, kurios nustato reikalavimus, taikomus su informacinės visuomenės paslaugomis susijusioms prekėms ir jų pristatymui, taip pat teisės normų, taikomų ne elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms.

11.

Užsakymas – paslaugos gavėjo paslaugų teikėjui elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) arba pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas).

12.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) 2022/2065, Reglamente (ES) 2024/1689, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XV-106, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00716

3 straipsnis. Reguliavimo principai

1.

Informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos reguliavimas yra grindžiamas elektroninės formos nediskriminavimo, technologinio neutralumo, funkcinio lygiavertiškumo, sutarčių laisvės, savireguliacijos skatinimo, asmens duomenų teisinės apsaugos, vartotojų apsaugos, proporcingumo, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos, objektyvumo, saviraiškos laisvės, teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais.

2.

Elektroninės formos nediskriminavimo principas reiškia, kad informacijos teisinė galia negali būti paneigta ar apribota vien tik tuo pagrindu, kad ši informacija yra sukurta, išsiųsta, gauta ar išsaugota elektroninėmis priemonėmis.

3.

Technologinio neutralumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti taikomos, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekiama atitinkamomis teisės normomis, ir stengiantis, kad, kiek tai pagrįsta, vien tik dėl jų taikymo nebūtų skatinamas arba diskriminuojamas konkrečių technologijų naudojimas, taip pat kad teisės normos būtų taikomos kiek įmanoma neatsižvelgiant į technologijas, naudojamas informacinės visuomenės paslaugoms teikti.

4.

Funkcinio lygiavertiškumo principas reiškia, kad teisės normos turi būti kuo vienodžiau taikomos informacinės visuomenės paslaugoms, atliekančioms analogiškas funkcijas.

4 straipsnis. Paslaugų teikėjų veikla Lietuvos Respublikoje

1.

Ne Lietuvos Respublikoje, bet kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas negali būti ribojama taikant reglamentuotos srities teisės normas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.

2.

Šio straipsnio 1 dalis netaikoma informacinės visuomenės paslaugų teikimo ribojimams, susijusiems su:

1) Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Lietuvos Respublikos puslaidininkinių gaminių topografijų teisinės apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos patentų įstatymo, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo, Lietuvos Respublikos dizaino įstatymo ir kitų intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų taikymu;

2) elektroninių pinigų išleidimu, kai juos išleidžia įstaigos, kurioms Europos Sąjungos valstybė narė yra pritaikiusi vieną iš 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičiančios Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 2000/46/EB, 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų išimčių;

3) kolektyvinio investavimo subjektų Lietuvos Respublikoje platinamų vertybinių popierių (investicinių vienetų ir (ar) akcijų) reklamos reikalavimais;

4) teisės normomis, reglamentuojančiomis draudimo įmonių įsisteigimą ir paslaugų teikimą (įskaitant privalomojo draudimo paslaugų teikimą), ir ne gyvybės ir gyvybės draudimo sutartims taikytina teise;

5) sutarties šalių laisve pasirinkti savo sutarčiai taikytiną teisę;

6) sutartiniais įsipareigojimais, susijusiais su vartojimo sutartimis;

7) sutarčių, kuriomis sukuriamos ar perleidžiamos teisės į nekilnojamąjį daiktą, galiojimu dėl valstybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis daiktas, teisės normų reikalavimų, keliamų sutarties formai;

8) galimybe elektroniniu paštu siųsti komercinę informaciją be išankstinio jos gavėjo sutikimo.

3.

Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir taikomų paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje. Šios priemonės apima įpareigojimus paslaugų teikėjams nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems paslaugų teikėjams, paslaugos gavėjams ar visuomenės interesams esminę žalą ar atsirastų nepataisomų pasekmių. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis į Regionų administracinį teismą teikiamas, kai:

1) tokia priemonė yra būtina viešojo intereso (ypač tai susiję su nusikaltimų prevencija, tyrimu, atskleidimu ir asmenų baudžiamuoju persekiojimu, įskaitant nepilnamečių apsaugą ir kovą su rasinės, lytinės, religinės ar tautinės neapykantos kurstymu bei asmenų žmogiškojo orumo pažeidimu), visuomenės sveikatos apsaugai, visuomenės saugumui, įskaitant nacionalinį saugumą ir gynybą, interesų, vartotojų, kuriems keliama didelė žala dėl paslaugų teikėjų vykdomos veiklos, apsaugai. Ši priemonė taikoma tai informacinės visuomenės paslaugai, kuri pažeidžia šiuos interesus arba kelia grėsmę, kad jie bus pažeisti. Taikoma priemonė turi atitikti siekiamus tikslus;

2) Ryšių reguliavimo tarnyba priežiūros institucijos prašymu kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę, o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba, – savo iniciatyva kreipiasi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, su prašymu imtis priemonių, tačiau Europos Sąjungos valstybės narė tokių priemonių nesiima arba kai, priežiūros institucijos vertinimu, taikomos priemonės yra nepakankamos;

3) Ryšių reguliavimo tarnyba praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, apie priežiūros institucijos ketinimą kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių.

4.

Skubiu atveju, kai vykdomas pažeidimas kelia didelę žalą visuomenei ir (ar) yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, taip pat kai imamasi priemonių pagal teisės normas, reglamentuojančias teismo procesą ir (ar) kitas teisės pažeidimų tyrimo, ginčų sprendimo ir (ar) kitas panašias procedūras, šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktai netaikomi. Tokiu atveju apie kreipimąsi į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis tokių priemonių arba apie tokių priemonių ėmimąsi priežiūros institucija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos praneša Ryšių reguliavimo tarnybai ir nurodo priežastis, kodėl tai yra skubus atvejis, o Ryšių reguliavimo tarnyba apie tai praneša Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas.

5.

Jeigu Europos Komisija yra nustačiusi, kad priemonė nesuderinama su Europos Sąjungos teise, ir yra paprašiusi nesiimti priemonės arba tuoj pat nustoti ją taikyti, priežiūros institucija turi įvertinti Europos Komisijos prašymą, prieš nuspręsdama kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių ar pati imdamasi tokių priemonių. Jeigu į šį teismą su prašymu imtis priemonių jau kreiptasi ar tokių priemonių jau imtasi, priežiūros institucija turi nuspręsti, ar priemonės gali būti toliau taikomos. Nusprendusi, kad priemonės, dėl kurių ketinama kreiptis ar jau kreiptasi į Regionų administracinį teismą arba kurių jau imtasi, atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą, neturėtų būti taikomos, priežiūros institucija nesikreipia į šį teismą, o jeigu tai jau buvo padaryta, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos kreipiasi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti šias priemones ir (arba) pati panaikina savo pačios priimtas priemones.

6.

Kai informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir kitą paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančios Europos Sąjungos teisės nuostatos taikomos taip pat ir Europos ekonominės erdvės valstybėms, kurios nėra Europos Sąjungos valstybės narės, šiame įstatyme Europos Sąjunga suprantama kaip Europos ekonominė erdvė.

7.

Paslaugų teikėjo, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, informacinės visuomenės paslaugų teikimo laisvę Lietuvos Respublikoje riboja šio įstatymo, Reglamento (ES) 2022/2065 ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, nuostatos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir (ar) Europos Sąjungos teisė nenustato kitaip.

8.

Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia paskirti teisinį atstovą Lietuvos Respublikoje, šis tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai reikalingus duomenis apie savo teisinį atstovą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 4 dalyje. Paskirti teisiniai atstovai yra atsakingi už tarpininkavimo paslaugų teikėjų pareigų pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 neatlikimą nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu. Paskirtiems teisiniams atstovams gali būti taikomos vykdymo užtikrinimo procedūros, nustatytos šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pranešimo apie paskirtą teisinį atstovą pateikimo tvarką ir savo interneto svetainėje viešai skelbia apie Lietuvos Respublikoje paskirtus teisinius atstovus.

9.

Tarpininkavimo paslaugų teikėjui, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, nepaskyrus teisinio atstovo nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kompetentingos institucijos turi teisę imtis vykdymo užtikrinimo procedūrų, nustatytų šio įstatymo 24 ir 25 straipsniuose, jei kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija ar Europos Komisija dėl tų pačių faktų nėra pradėjusios vykdymo užtikrinimo procedūrų. Kompetentingos institucijos apie savo sprendimą imtis vykdymo užtikrinimo procedūrų informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, o ši visą su šiuo sprendimu susijusią informaciją perduoda Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Europos Komisijai.

5 straipsnis. Pagrindinės informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir kitos paslaugų teikėjų veiklos taisyklės

Paslaugų teikėjai turi teisę verstis veikla be atskiro viešojo administravimo subjektų leidimo, laikydamiesi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai tokio leidimo reikia, nepaisant to, ar verčiantis ta veikla bus teikiamos informacinės visuomenės paslaugos.

II SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMO IR SAUGOJIMO REIKALAVIMAI

6 straipsnis. Informacijos teikimas

1.

Paslaugų teikėjas turi užtikrinti, kad paslaugos gavėjai ir priežiūros institucijos galėtų lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekti šią informaciją:

1) paslaugų teikėjo pavadinimą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – šio asmens vardą ir pavardę);

2) paslaugų teikėjo buveinės adresą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – jo korespondencijos adresą);

3) paslaugų teikėjo kontaktinius duomenis, tarp jų elektroninio pašto adresą;

4) informaciją apie tai, koks yra valstybės registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą paslaugų teikėją, jo registracijos numerį ar panašią identifikavimo priemonę šiame registre, jei paslaugų teikėjas privalo būti įregistruotas registro informacinėje sistemoje;

5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai, – informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją;

6) pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodą, jei paslaugų teikėjas yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas.

2.

Jeigu paslaugų teikėjas dirba pagal reglamentuojamą profesiją, jis privalo užtikrinti, kad kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija paslaugos gavėjai ir priežiūros institucijos galėtų lengvai, tiesiogiai ir nuolat pasiekti:

1) informaciją apie instituciją, pripažinusią paslaugų teikėjo profesinę kvalifikaciją;

2) informaciją apie profesinį vardą ir valstybę, kurioje šis vardas buvo suteiktas;

3) informaciją, kokios yra jo veiklai taikomos profesinės veiklos taisyklės (tarp jų elgesio kodeksai) ir kaip su jomis susipažinti elektroninėmis priemonėmis.

3.

Paslaugų teikėjai informacinės visuomenės paslaugų kainas turi nurodyti aiškiai ir nedviprasmiškai, taip pat nurodyti, ar į jas įskaičiuoti mokesčiai ir pristatymo išlaidos.

7 straipsnis. Prieiga prie duomenų

1.

Vadovaudamasi Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis, Ryšių reguliavimo tarnyba labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, teikia pagrįstus prašymus suteikti prieigą prie duomenų. Labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje.

2.

Gavusi tyrėjų prašymą, kuriame pagrindžiamas poreikis konkretaus mokslinio tyrimo tikslais suteikti prieigą prie duomenų, Ryšių reguliavimo tarnyba šiems tyrėjams suteikia patikrintų tyrėjų statusą ir pagal šio straipsnio 1 dalį teikia pagrįstą prašymą labai didelių interneto platformų ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie duomenų suteikimo, jei tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktą tyrėjų prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tinkamai parengto prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos.

3.

Tyrėjai, kurie yra Lietuvos Respublikoje įsisteigusių mokslinių tyrimų organizacijų nariai, turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai teikti prašymą dėl prieigos prie duomenų, gaunamų iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo, suteikimo. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą, ar tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba šį pradinį vertinimą ir tyrėjų prašymą kartu su pateiktais dokumentais perduoda įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris priima sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą ir priima sprendimą dėl prašymo kartu su pateiktais dokumentais perdavimo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Apie įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui perduotų prašymų nagrinėjimo eigą ir terminus Ryšių reguliavimo tarnyba informuoja prašymus dėl prieigos prie duomenų suteikimo pateikusius tyrėjus.

4.

Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalyse ir Europos Komisijos priimtuose deleguotuosiuose teisės aktuose, kurie papildo Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas.

8 straipsnis. Pareiga saugoti paslaptis ir konfidencialią informaciją

Priežiūros institucijų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, privalo saugoti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją, taip pat bet kokią kitą konfidencialią informaciją, kurią jie sužinojo atlikdami savo užduotis arba naudodamiesi savo įgaliojimais, tiek eidami pareigas, tiek ir pasibaigus jų tarnybos (darbo) santykiams. Priežiūros institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų.

III SKYRIUS

KOMERCINĖS INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI

9 straipsnis. Komercinės informacijos teikimas

1.

Informacinės visuomenės paslaugą ar jos dalį sudaranti komercinė informacija turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turi būti aiškiai atpažįstama kaip komercinė informacija. Elektroninių ryšių įstatyme nustatytu atveju be išankstinio gavėjo sutikimo siunčiama komercinė informacija turi būti aiškiai atpažįstama kaip komercinė informacija, siunčiama be išankstinio sutikimo;

2) iš šios komercinės informacijos turi būti galima atpažinti fizinį ar juridinį asmenį, kurio vardu komercinė informacija teikiama;

3) komercinėje informacijoje turi būti aiškiai atpažįstami reklaminiai pasiūlymai, tokie kaip nuolaidos, priemokos, dovanos, o sąlygos, kurias reikia patenkinti, norint gauti šias nuolaidas, priemokas ar dovanas, turi būti lengvai prieinamos ir pateikiamos aiškiai ir nedviprasmiškai;

4) komercinėje informacijoje turi būti aiškiai atpažįstami reklaminiai konkursai arba žaidimai, o sąlygos, kurias reikia patenkinti, norint juose dalyvauti, turi būti lengvai prieinamos ir pateikiamos aiškiai ir nedviprasmiškai.

2.

Komercinė informacija elektroniniu paštu be išankstinio jos gavėjo sutikimo gali būti siunčiama tik Elektroninių ryšių įstatymo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis.

10 straipsnis. Komercinės informacijos apie reglamentuojamą profesiją teikimas

Pagal reglamentuojamą profesiją dirbantis asmuo turi teisę teikti komercinę informaciją apie savo teikiamą informacinės visuomenės paslaugą ar jos dalį. Teikiant tokią komercinę informaciją, turi būti laikomasi profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų (tarp jų elgesio kodeksų), ypač dėl profesijos nepriklausomumo, profesinių paslapčių, garbės ir orumo, sąžiningumo klientų ir kitų asmenų, kurie verčiasi šia veikla, atžvilgiu.

IV SKYRIUS

INFORMACIJOS TEIKIMO REIKALAVIMAI IR SUTARČIŲ SUDARYMAS ELEKTRONINĖMIS PRIEMONĖMIS

11 straipsnis. Informacijos, susijusios su sutarties sudarymu elektroninėmis priemonėmis, teikimas

1.

Paslaugų teikėjas paslaugos gavėjui, prieš šiam pateikiant užsakymą, jei su paslaugos gavėju, veikiančiu savo verslo ar profesijos tikslais, nesusitarta kitaip, turi aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai pateikti informaciją:

1) apie veiksmų, kuriuos vykdant sudaroma sutartis, eiliškumą;

2) ar paslaugų teikėjas saugos sutartį ir ar ją sudarius bus galima su ja susipažinti;

3) apie technines priemones įvesties klaidoms nustatyti ir ištaisyti, prieš pateikiant užsakymą;

4) apie tai, kokiomis kalbomis siūloma sudaryti sutartį.

2.

Jei paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, veikiantis savo verslo ar profesijos tikslais, nesusitaria kitaip, paslaugų teikėjas privalo paslaugos gavėjui nurodyti elgesio kodeksus, kurių paslaugų teikėjas įsipareigoja laikytis, ir informaciją, kaip susipažinti su šiais elgesio kodeksais elektroninėmis priemonėmis.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos sutartims, kurios sudaromos tik keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.

4.

Paslaugų teikėjas privalo paslaugos gavėjui pateikti sutarčių sąlygas, tarp jų sutarčių standartines sąlygas, tokiu būdu, kuriuo šią informaciją pastarasis galėtų išsaugoti ir vėliau panaudoti.

12 straipsnis. Užsakymo teikimas

1.

Jei paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, veikiantis verslo ar profesijos tikslais, nesusitaria kitaip, paslaugos gavėjui pateikus užsakymą, paslaugų teikėjas turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną elektroninėmis priemonėmis patvirtinti, kad užsakymą gavo. Vienas iš tinkamų užsakymo gavimo patvirtinimo būdų yra užsakytų informacinės visuomenės paslaugų teikimas elektroninėmis priemonėmis.

2.

Užsakymas ir jo gavimo patvirtinimas yra laikomi gautais, kai šalys, kurioms jie skirti, gali juos pasiekti.

3.

Jei paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, veikiantis savo verslo ar profesijos tikslais, nesusitaria kitaip, paslaugų teikėjas turi suteikti paslaugos gavėjui tinkamas, veiksmingas ir prieinamas technines priemones, kuriomis pastarasis galėtų nustatyti ir ištaisyti įvesties klaidas, prieš pateikdamas užsakymą.

4.

Šio straipsnio 1 ir 3 dalys netaikomos sutartims, kurios sudaromos tik keičiantis elektroninio pašto pranešimais arba analogiškais individualiais pranešimais.

13 straipsnis. Pasiūlymo sudaryti sutartį (ofertos) ir (ar) pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimo (akcepto) priskyrimas šaliai, išsiuntimas, gavimas ir išsiuntimo bei gavimo vieta

1.

Laikoma, kad šalis išsiuntė pasiūlymą sudaryti sutartį (oferta) ir (ar) pateiktą pasiūlymą sudaryti sutartį priėmė (akceptas), jei juos išsiuntė pati šalis, jos atstovas arba informacinė sistema, kuri šalies ar jos vardu suprogramuota veikti automatiškai.

2.

Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) ir (ar) pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas) laikomi išsiųstais, kai šalis ar jos atstovas, kurie juos išsiuntė, nebegali jų pasiekti ir kontroliuoti.

3.

Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) ir (ar) pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas) laikomi gautais, kai šalis, kuriai jie skirti, gali juos pasiekti.

4.

Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) ir (ar) pateikto pasiūlymo sudaryti sutartį priėmimas (akceptas) išsiunčiami į pasiūlymą sudaryti sutartį pateikusios šalies (oferento) ir (ar) pasiūlymą sudaryti sutartį priėmusios šalies (akceptanto) gyvenamąją arba verslo vietą ir (ar) gaunami pasiūlymą sudaryti sutartį pateikusios šalies (oferento) ir (ar) pasiūlymą sudaryti sutartį priėmusios šalies (akceptanto) gyvenamojoje arba verslo vietoje.

V SKYRIUS

PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ

14 straipsnis. Paprasto perdavimo, podėliavimo ir prieglobos paslaugos

1.

Paslaugų teikėjų, teikiančių paprasto perdavimo, podėliavimo ir prieglobos paslaugas, atleidimo nuo atsakomybės sąlygos nustatytos Reglamento (ES) 2022/2065 4–6 straipsniuose.

2.

Paslaugų teikėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, nelaikomi neatitinkančiais atleidimo nuo atsakomybės sąlygų dėl atliekamų savanoriškų tyrimų ir jiems nėra nustatoma bendros stebėsenos ir aktyvaus faktų nustatymo pareiga, kaip tai apibrėžiama Reglamento (ES) 2022/2065 7 ir 8 straipsniuose.

15 straipsnis. Neteisėtas turinys

1.

Laikoma, kad paslaugų teikėjas yra sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Siekdamas nustatyti, ar paskelbta informacija yra neteisėtas turinys, paslaugų teikėjas gali prašyti paslaugos gavėjo pateikti paaiškinimą ir (ar) kreiptis į instituciją, nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę. Paslaugų teikėjas, per pagrįstą terminą negavęs atsakymo iš paslaugos gavėjo ar nustatęs, kad pateiktas paaiškinimas nėra pagrįstas, priima sprendimą informaciją laikyti neteisėtu turiniu ir apriboja prieigą prie šio turinio. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.

2.

Prieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgiu prieglobos paslaugų teikėjas yra pritaikęs apribojimus, reaguodami į šio prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, tokiomis kaip vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka sprendimai. Skundai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių apsaugos nagrinėjami Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.

3.

Asmenys, kai jų teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, dėl to gali teikti skundą paslaugų teikėjui, spręsti tai ikiteisminio ginčo tvarka, kreiptis į teismą, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako.

4.

Kai interneto platformos paskyros valdytojas, kuris kaip fizinis ar juridinis asmuo yra susikūręs ir valdo asmeninę paskyrą, kad galėtų naudotis interneto platformos paslaugomis, (toliau – interneto platformos paskyros valdytojas) pašalina neteisėto turinio komentarą, parašytą savo sukurtame įraše, šiam interneto platformos paskyros valdytojui nėra taikomi Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio įpareigojimai pateikti motyvų paaiškinimą komentaro autoriui. Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnyje numatyta pareiga pateikti motyvų paaiškinimą paveiktiems paslaugos gavėjams taikoma interneto platformai, kai ji priima sprendimus dėl paslaugos gavėjo generuojamo turinio, įskaitant komentarus, apribojimų.

5.

Interneto platformų paskyrų valdytojams nėra nustatoma bendra pareiga stebėti informaciją ir jie nėra įpareigojami aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių apie neteisėtą turinį ar veiklą šiose paskyrose. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, nustačiusios neteisėtą turinį, paskyrų valdytojams duoda privalomus nurodymus Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, nustatyta tvarka pašalinti jų parengtą neteisėtą turinį ar po juo esančius neteisėtus komentarus.

16 straipsnis. Turinio moderavimas labai didelėse interneto platformose ir labai didelėse interneto paieškos sistemose

1.

Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turi vertinti ir mažinti Reglamento (ES) 2022/2065 34 straipsnyje nurodytas sistemines rizikas, įskaitant neigiamą poveikį saviraiškos ir informacijos laisvei, pliuralizmui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui. Šių paslaugų teikėjų atliekamas rizikų vertinimas ir mažinimas pagal Reglamento (ES) 2022/2065 34 ir 35 straipsnius turi apimti rizikas dėl teisėto turinio pašalinimo ir blokavimo, algoritminių sistemų veikimo tiek, kiek tai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 34 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus. Atliekant sisteminių rizikų vertinimą turi būti atsižvelgiama į lietuvių kalbos normas ir vartoseną.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, kitų subjektų pateikta ar viešai prieinama informacija, analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija analizuoja sistemines rizikas tiek, kiek jos yra susijusios su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų naudojamomis algoritminėmis sistemomis, įskaitant šių algoritminių sistemų rekomendavimo sistemas, veikimo modelį ir turinio tvarkymą. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija bendradarbiauja tarpusavyje, keičiasi informacija ir duomenimis, reikalingais sisteminėms rizikoms vertinti.

17 straipsnis. Informavimas apie įtarimus dėl nusikalstamos veikos

Prieglobos paslaugų teikėjai privalo nedelsdami informuoti policiją, jei prieglobos paslaugų teikėjas sužino bet kokią informaciją, dėl kurios kyla įtarimų, kad buvo padaryta, daroma ar tikriausiai bus padaryta nusikalstama veika, kelianti grėsmę asmens (-ų) gyvybei ar saugumui pagal Reglamento (ES) 2022/2065 18 straipsnį.

VI SKYRIUS

ELGESIO KODEKSAI

18 straipsnis. Elgesio kodeksų rengimas

1.

Verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ir (ar) paslaugos gavėjams, turi teisę rengti ir tvirtinti elgesio kodeksus, reglamentuojančius paslaugų teikėjų veiklą. Paslaugų teikėjai savanoriškai pasirenka elgesio kodeksus ir deklaruoja, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas. Pagal reglamentuojamą profesiją dirbantiems asmenims įstatymų nustatytais atvejais yra privalomos elgesio kodeksų normos. Paslaugų teikėjams, savanoriškai pasirinkusiems elgesio kodeksus ir deklaravusiems, kad jų veikla atitinka pasirinktą elgesio kodeksą, deklaruoto kodekso nuostatos yra privalomos.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos asociacijos, rengdamos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančias elgesio kodeksų normas, ir reglamentuojamos profesijos savivaldos institucijos, nustatydamos elgesio kodeksų normas, reglamentuojančias komercinės informacijos apie reglamentuojamą profesiją teikimą, turi atsižvelgti į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomus atitinkamus elgesio kodeksus, ypač į asociacijų, jungiančių asmenis, kurie dirba pagal reglamentuojamą profesiją Europos Sąjungos valstybėse narėse, parengtus elgesio kodeksus ir į Europos Sąjungos institucijų parengtas gaires bei rekomendacijas.

3.

Paslaugų teikėjams atstovaujančios verslo ir profesinės asociacijos privalo viešai skelbti informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elgesio kodeksų rengimą ir įgyvendinimą ir sudaryti galimybes vartotojų asociacijoms, kompetentingoms institucijoms ir priežiūros institucijoms pateikti savo pastabų ir pasiūlymų dėl šių kodeksų ir jų taikymo. Kai rengiami elgesio kodeksai gali turėti įtakos asmenims, turintiems regėjimo ar kitą negalią, elgesio kodeksų rengėjai privalo konsultuotis su vartotojų asociacijomis ir kitais juridiniais asmenimis, atstovaujančiais asmenims, turintiems regėjimo ar kitą negalią, kad būtų nustatyti šių asmenų specifiniai poreikiai.

4.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos asociacijos privalo elektroninėmis priemonėmis pateikti savo parengtus elgesio kodeksus Ryšių reguliavimo tarnybai. Elgesio kodeksai turi būti pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis. Ryšių reguliavimo tarnyba šiuos elgesio kodeksus skelbia savo interneto svetainėje.

5.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba skatina rengti elgesio kodeksus dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos.

6.

Kompetentingų institucijų ir (ar) priežiūros institucijų iniciatyva šio straipsnio 1 dalyje nurodytos asociacijos teikia elgesio kodeksų projektus, elgesio kodeksų taikymo ir jų įtakos praktikai, susijusiai su elektronine komercija, įvertinimus Europos Komisijai, kompetentingai institucijai ir (ar) priežiūros institucijai.

7.

Kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į verslo, profesines ir vartotojų asociacijas, atstovaujančias paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, kad šios asociacijos pakeistų savo parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities. Jei verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugų gavėjams, nepataiso elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių reglamentuotos srities teisės normoms, kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos atleidžia paslaugų teikėjus nuo pareigos laikytis šio elgesio kodekso.

VII SKYRIUS

GINČŲ SPRENDIMAS

19 straipsnis. Ginčų sprendimo reglamentavimas

1.

Paslaugos gavėjai turi teisę spręsti ginčus su paslaugų teikėjais dėl informacinės visuomenės paslaugų teikimo ne teismo tvarka, įskaitant ir ginčų sprendimą naudojant elektronines priemones. Ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjančio subjekto sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio. Ginčo, susijusio su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, sprendimas ne teismo tvarka, įskaitant vartojimo ginčų sprendimą ne teismo tvarka, neužkerta kelio paslaugų gavėjams naudotis kituose teisės aktuose nustatytais jų teisių gynimo būdais. Ginčo, susijusio su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kad šis nagrinėtų jų ginčą, kuris yra nagrinėjamas ne teismo tvarka, arba ginčą, dėl kurio ne teismo tvarka jį nagrinėjęs subjektas yra priėmęs sprendimą. Ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantys subjektai turi nustatyti šių ginčų nagrinėjimo taisykles ir užtikrinti jų atitiktį Reglamentui (ES) 2022/2065. Šiose taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo taisyklės.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba nustato subjektų, ne teismo tvarka nagrinėjančių Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje nurodytus ginčus, sertifikavimo tvarką (toliau – Sertifikavimo tvarka), kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje ir šiame įstatyme. Ryšių reguliavimo tarnyba, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo subjekto Sertifikavimo tvarkos reikalavimus atitinkančio tinkamai parengto prašymo sertifikuoti arba pratęsti sertifikavimo laikotarpį ir visų dokumentų, reikalingų subjekto atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar subjektas atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą sertifikuoti subjektą, pratęsti jo sertifikavimo laikotarpį ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti sertifikuoti subjektą arba pratęsti jo sertifikavimo laikotarpį ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį subjektą. Sertifikavimo laikotarpio pratęsimų skaičius nėra ribojamas.

3.

Teismai ir ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantys subjektai turi teisę informuoti Europos Komisiją ir Ryšių reguliavimo tarnybą apie reikšmingus savo sprendimus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugomis, ir perduoti šioms institucijoms informaciją, kaip sprendžiami ginčai, susiję su elektronine komercija.

4.

Pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnį ginčus ne teismo tvarka nagrinėjantys subjektai, kuriuos Ryšių reguliavimo tarnyba yra sertifikavusi, Ryšių reguliavimo tarnybai kartą per metus pateikia nagrinėtų ginčų dėl interneto platformų paslaugų teikimo ataskaitą. Ryšių reguliavimo tarnyba kas 2 metus parengia ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančių subjektų, kuriuos yra sertifikavusi, veiklos ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 4 dalį.

VIII SKYRIUS

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

20 straipsnis. Informacinės visuomenės plėtros politikos formavimas

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija:

1) formuoja valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką;

2) pagal kompetenciją atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su valstybės informacinės visuomenės plėtra.

21 straipsnis. Nurodymų teikimas ir institucijų bendradarbiavimas

1.

Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, teikdamos nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį, kaip jis apibrėžiamas Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio h punkte, ar pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsnius, vadovaujasi šiuose straipsniuose nustatytais nurodymų teikimo reikalavimais. Nurodymai gali būti teikiami tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurių įsisteigimo vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie teikia tarpininkavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų įsisteigimo vieta. Teisminių ar priežiūros institucijų nurodymų teikimą tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų dėl konkretaus neteisėto turinio elementų nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę.

2.

Nurodymą teikianti institucija, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalimi, per 5 darbo dienas nuo nurodymo pateikimo dienos ar teismo leidimo taikyti nurodymus išdavimo dienos, kai toks leidimas yra privalomas pagal teisės aktus, reglamentuojančius neteisėto turinio kontrolę ir ribojimą, perduoda nurodymą kartu su bet kokia informacija, gauta iš tarpininkavimo paslaugų teikėjo, apie reagavimą į tą nurodymą Ryšių reguliavimo tarnybai, jei nurodymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba. Ši tarnyba nustato nurodymų ir kitos šioje dalyje nurodytos informacijos perdavimo Ryšių reguliavimo tarnybai tvarką.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktą nurodymą, perduoda jo kopiją visiems Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, naudodamasi sukurta dalijimosi informacija sistema, nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 85 straipsnyje.

4.

Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos nedaro poveikio civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms, kitoms Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, kuriose numatomos taisyklės imtis veiksmų dėl konkrečios rūšies neteisėto turinio ribojimo ir kontrolės.

22 straipsnis. Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo taikymo priežiūra

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo 4, 16–19 straipsnių įgyvendinimą ir užtikrina jų vykdymą, išskyrus Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo nuostatas, kurių įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 yra Europos Komisijos ar pagal šį įstatymą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ar ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos kompetencija. Ryšių reguliavimo tarnyba, bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, koordinuoja Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu.

2.

Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065 ir priimdamos sprendimus dėl jo vykdymo užtikrinimo, yra nepriklausomos, nesiekia ir nepriima nurodymų iš valstybės institucijų ar bet kokio kito viešojo ar privataus subjekto. Kompetentingų institucijų funkcijoms atlikti ir įgaliojimams vykdyti yra užtikrinami visi būtini finansiniai, techniniai ir žmogiškieji ištekliai.

3.

Kompetentingos institucijos Ryšių reguliavimo tarnybos prašymu pateikia visą šiai tarnybai reikalingą informaciją dėl savo vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065. Kompetentingos institucijos teikia informaciją Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytais terminais, kurie negali būti trumpesni kaip 5 darbo dienos.

23 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) atlieka skaitmeninių paslaugų koordinatoriui priskirtas funkcijas pagal Reglamentą (ES) 2022/2065;

2) pagal kompetenciją teikia bendrą informaciją apie paslaugų teikėjų ir paslaugų gavėjų teises ir pareigas, nustatytas Reglamente (ES) 2022/2065 ir šiame įstatyme;

3) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Europos Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir dalyvauja Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) veikloje;

4) šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja paslaugos gavėjų ir juridinių asmenų, įgaliotų šių paslaugos gavėjų vardu naudotis Reglamente (ES) 2022/2065 suteiktomis teisėmis, skundus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų;

5) renka ir skelbia informaciją apie tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie nėra įsisteigę Europos Sąjungoje, teisinius atstovus, paskirtus Lietuvos Respublikoje;

6) nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, jo galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų juridinio asmens atitikčiai Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams įvertinti, gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas;

7) sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo;

8) praneša Europos Komisijai, jei, remdamasi pagal Reglamento (ES) 2022/2065 24 straipsnio 2 ir 3 dalis gauta informacija, turi pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikoje įsisteigęs interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjas pasiekė Reglamento (ES) 2022/2065 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą aktyvių paslaugos gavėjų Europos Sąjungoje vidutinio mėnesinio skaičiaus ribinę vertę;

9) teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, įsisteigusiems Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie jų duomenų suteikimo, remiantis Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio nuostatomis;

10) analizuoja sistemines rizikas, kylančias Lietuvos Respublikoje dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų paslaugų dizaino, naudojimo ir su paslaugomis susijusių sistemų ir algoritmų veikimo pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas;

11) rengia metinę veiklos ataskaitą dėl visų kompetentingų institucijų vykdomos veiklos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065, ją skelbia viešai ir teikia Europos Komisijai ir Valdybai;

12) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 70 straipsnio 1 dalį atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos – rinkos priežiūros institucijos – funkcijas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XV-106, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00716

13) pagal Reglamento (ES) 2024/1689 70 straipsnio 2 dalį atlieka bendro kontaktinio punkto funkcijas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XV-106, 2025-01-14, paskelbta TAR 2025-01-22, i. k. 2025-00716

24 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos teisės ir pareigos

1.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi Reglamente (ES) 2022/2065 nustatytus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus įgaliojimus.

2.

Ryšių reguliavimo tarnyba, siekdama užtikrinti Reglamento (ES) 2022/2065 vykdymą, pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo IX skyriuje nustatytą tvarką turi teisę atlikti tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl Lietuvos Respublikoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio. Atlikdama tyrimą, Ryšių reguliavimo tarnyba gali prašyti tarpininkavimo paslaugų teikėjo, jo darbuotojų ar atstovo pateikti žodinį ir rašytinį paaiškinimus, reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas atvyktų į Ryšių reguliavimo tarnybos patalpas pateikti paaiškinimų.

3.

Ryšių reguliavimo tarnyba taiko Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus:

1) išnagrinėja tarpininkavimo paslaugų teikėjo rašytinį įsipareigojimą nutraukti pažeidimą, priima sprendimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo prisiimtų įsipareigojimų patvirtinimo ir nustato, kad jie yra privalomi, arba atsisako juos patvirtinti. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas privalo pateikti rašytinį įsipareigojimą Ryšių reguliavimo tarnybai per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Ryšių reguliavimo tarnyba, nustatydama tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, atsižvelgia į užduočių ir procedūrų atlikimo sudėtingumą, numato proporcingą ir pagrįstą įsipareigojimų įgyvendinimo terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų;

2) nurodo nutraukti pažeidimą ir, jei yra pagrindas, nustato pažeidimui proporcingus taisomuosius veiksmus. Ryšių reguliavimo tarnyba įpareigoja tarpininkavimo paslaugų teikėją per pagrįstą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 20 darbo dienų, atlikti taisomuosius veiksmus;

3) skiria baudas už Reglamento (ES) 2022/2065 nesilaikymą pagal šio įstatymo XI skyriuje nustatytą tvarką;

4) skiria periodines baudas už pateiktų nurodymų nesilaikymą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 dalies d punktą šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka;

5) paslaugų gavėjų, kitų suinteresuotų ūkio subjektų ar asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, laikydamasi proporcingumo principo, taiko laikinąsias priemones, siekdama išvengti didelės žalos pavojaus paslaugų gavėjams, nepataisomų pasekmių visuomenės interesams dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo arba jeigu gali tapti sunkiau atlikti tyrimą arba to padaryti bus nebeįmanoma, nesiėmus šių priemonių. Laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, arba, jeigu yra būtina, laikinosios priemonės gali būti taikomos iki galutinio Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimo priėmimo. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl laikinųjų priemonių per 10 kalendorinių dienų nuo tokio sprendimo įteikimo tarpininkavimo paslaugų teikėjui dienos gali būti skundžiamas Regionų administraciniam teismui.

4.

Jei visos šio straipsnio 3 dalyje nustatytos vykdymo užtikrinimo priemonės yra išnaudotos, tačiau pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) pateikia reikalavimą tarpininkavimo paslaugų teikėjui ištirti padėtį, parengti veiksmų planą ir atlikti kitus veiksmus pagal Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies a punktą. Ryšių reguliavimo tarnyba, atsižvelgdama į pažeidimo sudėtingumą ir taisomųjų veiksmų pobūdį, nustato tarpininkavimo paslaugų teikėjui proporcingą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų;

2) kreipiasi į Regionų administracinį teismą dėl laikino paslaugų gavėjų prieigos prie su pažeidimu susijusios paslaugos apribojimo arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigos prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos apribojimo. Šis kreipimasis vykdomas tada, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas neįvykdo šios dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nenutraukia pažeidimo ar toliau vykdo pažeidimą, kuris kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, kaip apibrėžiama Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies b punkte. Apribojimas gali būti nustatomas ne ilgesniam kaip 9 mėnesių terminui, kuris gali būti pratęsiamas Ryšių reguliavimo tarnybai pakartotinai kreipiantis į Regionų administracinį teismą, jei tarpininkavimo paslaugų teikėjo vykdomas pažeidimas atitinka šiame punkte nustatytus kriterijus.

5.

Kitos Ryšių reguliavimo tarnybos teisės:

1) teikti pagrįstą prašymą tarpininkavimo paslaugų teikėjams suteikti Ryšių reguliavimo tarnybai visą reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus, būtinus skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcijoms ir užduotims atlikti, tarpininkavimo paslaugų teikėjų ūkinėms operacijoms, susijusioms su tikrinama tarpininkavimo paslauga, patikrinti;

2) reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai leistų susipažinti su jų organizacine struktūra, veikimu, informacinių technologijų sistemomis, algoritmais bei verslo praktika ir pateiktų paaiškinimą, kurį Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti pareigūnai galėtų įrašyti ar dokumentuoti;

3) paimti ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomosios reikšmės tiriant pažeidimą. Atlikusi dokumentų ir (ar) daiktų poėmį, Ryšių reguliavimo tarnyba pateikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui paimtų dokumentų ir (ar) daiktų apyrašą ir motyvuotą sprendimą dėl jų poėmio;

4) kviesti ir (ar) samdyti ekspertus (konsultantus), sudaryti darbo grupes tarpininkavimo paslaugų teikėjų vykdomai veiklai vertinti, pažeidimams nagrinėti, tyrimams ir patikrinimams atlikti, taip pat kitiems Ryšių reguliavimo tarnybos kompetencijos klausimams spręsti;

5) keistis šiame įstatyme nustatytoms užduotims atlikti reikalinga informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Europos Komisija, teikti prašymus kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir (ar) Europos Komisijai išnagrinėti galimus Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus ir imtis atitinkamų vykdymo užtikrinimo priemonių, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjai nėra įsisteigę Lietuvos Respublikoje;

6) pasitelkti policijos pareigūnus viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui užtikrinti;

7) turėti įgaliojimus savo iniciatyva arba asmenų, kurių teises pažeidžia tarpininkavimo paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, prašymu įpareigoti tarpininkavimo paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, daromas naudojant tarpininkavimo paslaugas, ar užkirstas kelias jam, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį tarpininkavimo paslaugų teikėjas neatsako.

25 straipsnis. Kitų kompetentingų institucijų teisės ir pareigos

1.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija turi šio įstatymo 24 straipsnio 2–4 dalyse ir 5 dalies 1–3 ir 6 punktuose nustatytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 26 straipsnio 1 dalies d punkto ir 3 dalies, 27 straipsnio, 28 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinimo. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai nėra taikomos šio įstatymo IX ir X skyriaus nuostatos, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnį, 34 straipsnio 1 dalį, 38 straipsnį. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos skundų nagrinėjimo ir tyrimų vykdymo tvarką nustato Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

2.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi šio įstatymo 24 straipsnio 2–4 dalyse ir 5 dalies 1, 3 ir 6 punktuose nustatytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 25 straipsnio (kai paslaugos gavėjai yra fiziniai asmenys), 26 straipsnio 1 dalies a–c punktų ir 2 dalies, 30–32 straipsnių įgyvendinimo.

3.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba turi šio įstatymo 24 straipsnio 2–4 dalyse ir 5 dalies 1, 3 ir 6 punktuose nustatytus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus dėl Reglamento (ES) 2022/2065 14 straipsnio 3 dalies, 28 straipsnio 1 dalies.

111 straipsnis. Elektroninės siuntos išsiuntimas, pristatymas ir gavimas

1.

Elektroninės siuntos išsiuntimo ir pristatymo gavėjui laikas turi būti patvirtinamas elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką. Elektroninės siuntos išsiuntimo metu užfiksuoti elektroniniai duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo išsiųsta nurodytu laiku. Elektroninės siuntos pristatymo gavėjui metu užfiksuoti elektroniniai duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo pristatyta gavėjui nurodytu laiku.

2.

Elektroninė siunta yra laikoma gauta nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, gali šią elektroninę siuntą pasiekti, tai yra nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, pirmą kartą po elektroninės siuntos pristatymo jam prisijungia prie informacinės sistemos, kurioje elektroninė siunta yra pristatyta, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Elektroninės siuntos gavimo laikas turi būti patvirtinamas elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką. Elektroninės siuntos gavimo metu užfiksuoti elektroniniai duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo gauta nurodytu laiku. Siuntėjo prašymu elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas pateikia įrodymus, kad gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, elektroninę siuntą gavo.

3.

Elektroninės siuntos išsiuntimo, pristatymo ir gavimo laiko patvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė.

112 straipsnis. Elektroninės siuntos galia

Elektroninė siunta turi tokią pat teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta.

113 straipsnis. Žalos atlyginimas

Žala dėl prarastų, sugadintų elektroninių siuntų atlyginama vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu elektroninio pristatymo paslaugos teikėjo ir siuntėjo sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip. Jeigu elektroninė siunta dingsta, būna pavogta ar sugadinta dėl elektroninio pristatymo paslaugos teikėjo kaltės, elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas atlygina siuntėjui tik elektroninės siuntos siuntimo išlaidas. Jeigu elektroninio pristatymo paslaugos teikėjo ir siuntėjo sudaryta sutartis pablogina siuntėjo padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

114 straipsnis. Elektroninės siuntos duomenų slaptumas ir saugumas

1.

Elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas privalo siuntėjui ir gavėjui garantuoti elektroninės siuntos turinio konfidencialumą ir susirašinėjimo slaptumą.

2.

Elektroninio pristatymo paslaugai taikomus saugos reikalavimus nustato Vyriausybė.

3.

Reikalavimus, taikomus elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamai informacinei sistemai ir vartotojo, prisijungiančio prie tokios sistemos, identifikavimui, nustato Vyriausybė.

4.

Siuntėjas ar gavėjas neturi teisės perleisti kitam asmeniui prisijungimo prie elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamos informacinės sistemos duomenų. Siuntėjas ar gavėjas yra atsakingas už prisijungimo prie elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamos informacinės sistemos duomenų saugojimą.

5.

Elektroninio pristatymo paslaugos teikėjui draudžiama teikti informaciją apie siuntėjų ar gavėjų siunčiamas ar gaunamas elektronines siuntas arba sudaryti sąlygas gauti šią informaciją, išskyrus turimą ir reikalingą nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti informaciją, kurią elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas privalo pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais, kurie yra taikomi informacijos perdavimui elektroninių ryšių tinklais ir elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams.

Papildyta skyriumi:

Nr. XI-2382, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 136-6953 (2012-11-24), i. k. 1121010ISTA0XI-2382

V SKYRIUS

PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ

26 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos funkcijos

Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija:

1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką;

2) prižiūri informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo 3, 5, 6 straipsnių, III ir IV skyrių nuostatas;

3) atlieka tyrimus dėl galimo šio įstatymo 3, 5, 6 straipsnių, III ir IV skyrių nuostatų pažeidimo bei už šių nuostatų pažeidimus skiria baudas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka;

4) Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą ir vartotojų apsaugą, nustatyta tvarka ir sąlygomis bendradarbiauja su Europos Komisija ir reikiamomis Europos Sąjungos valstybių narių institucijomis, kontaktinius duomenis pateikia Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms;

5) teikia (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) prašomą informaciją Europos Komisijai ir reikiamoms Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms ir kitą reikiamą pagalbą;

6) informuoja Europos Komisiją apie sutarčių, kurių negalima sudaryti elektroninėmis priemonėmis, rūšis; kartą per 5 metus parengia teisės sudaryti sutartis elektroninėmis priemonėmis išimčių ataskaitą, kurioje nurodoma, kodėl šios išimtys būtinos, šią ataskaitą pateikia Europos Komisijai;

7) elektroninėmis priemonėmis (taip pat turi teisę naudoti ir kitus būdus) teikia bendrą informaciją (tačiau ne teisines konsultacijas) apie paslaugų teikėjų ir paslaugos gavėjų teises ir pareigas, susijusias su elektroninėmis priemonėmis sudaromomis sutartimis, galimus paslaugų teikėjų ir paslaugos gavėjų ginčų sprendimo ir žalos atlyginimo būdus bei jų naudojimo praktinius aspektus, valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, kurios gali suteikti papildomos informacijos ir (ar) praktinę pagalbą; savo interneto svetainėje skelbia apie būdus susisiekti su ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija elektroninėmis priemonėmis;

8) pagal kompetenciją įgyvendina Reglamentą (ES) 2017/2394;

9) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, nustatytas funkcijas.

27 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos teisės

1.

Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija turi teisę teikti pagrįstą prašymą paslaugų teikėjams ir kitiems asmenims, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms suteikti informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti. Paslaugų teikėjai ir kiti asmenys, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia informaciją ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos nustatytais terminais, kurie negali būti trumpesni kaip 10 darbo dienų, o skubos atveju, kai atliekamas tyrimas dėl didelę žalą keliančio pažeidimo visuomenei, – 3 darbo dienos. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija saugo konfidencialią informaciją teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, asmens duomenų ir privatumo apsaugą, nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2.

Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija turi teisę imtis tikslingų, skaidrių, proporcingų ir nediskriminacinių veiksmų ir (ar) priemonių, kad būtų įgyvendintos šiame įstatyme jai pavestos funkcijos.

28 straipsnis. Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos pareigūnų teisės

Ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos įgalioti pareigūnai, prižiūrėdami, kaip yra laikomasi šio įstatymo 3, 5, 6 straipsnių, III ir IV skyrių reikalavimų, turi šias teises:

1) savo funkcijoms atlikti pagal šio ir kitų įstatymų, taip pat kitų teisės aktų, reglamentuojančių informacinės visuomenės paslaugų teikimą, nustatytas sąlygas ir procedūras iš paslaugų teikėjų gauti reikalingą informaciją;

2) pateikę tarnybinį pažymėjimą ir ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, įeiti ir atlikti patikrinimą paslaugų teikėjo naudojamose patalpose, teritorijoje ir transporto priemonėse, peržiūrėti tyrimui reikalingus paslaugų teikėjo dokumentus, gauti jų kopijas ir išrašus, kompiuteriuose ir magnetinėse laikmenose esančią informaciją;

3) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamų paslaugų teikėjų veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas pateikti paaiškinimų;

4) gauti duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie paslaugų teikėjo ūkines operacijas iš kitų asmenų, nepaisant jų pavaldumo, taip pat iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų;

5) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant galimą pažeidimą. Šiuo atveju paliekamas motyvuotas sprendimas dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašas; išreikalauti padaryti nurodytų dokumentų, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, kopijas;

6) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų.

IX SKYRIUS

REGLAMENTO (ES) 2022/2065 VYKDYMO UŽTIKRINIMO PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TVARKA

29 straipsnis. Tyrimai ir (ar) patikrinimai ir jų atlikimo tvarka

1.

Kompetentingos institucijos turi teisę savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimo. Kompetentingos institucijos informuoja tarpininkavimo paslaugų teikėją apie pradėtą tyrimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos. Kompetentingų institucijų sprendimu tyrimai gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai. Tyrimo metu esant pagrįstam poreikiui, kompetentingos institucijos gali priimti sprendimą atlikti patikrinimą tarpininkavimo paslaugų teikėjo patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas. Kompetentingų institucijų įgalioti pareigūnai, prižiūrintys, kaip vykdomas Reglamentas (ES) 2022/2065 ir šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, turi teisę atlikti patikrinimą tarpininkavimo paslaugų teikėjo patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas.

2.

Kompetentingos institucijos taip pat turi teisę pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ar kitų šaltinių pateikta informacija tarpininkavimo paslaugų klausimais.

3.

Kompetentingos institucijos, priėmusios sprendimą atlikti tyrimą dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimo, per 5 darbo dienas nuo sprendimo atlikti tyrimą priėmimo dienos informuoja Ryšių reguliavimo tarnybą, jeigu kompetentinga institucija, priėmusi sprendimą atlikti tyrimą, nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba.

4.

Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę teikti prašymus Valdybai arba kartu su kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriais pradėti bendrus tyrimus dėl galimo tarpininkavimo paslaugų teikėjo Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimo pagal Reglamento (ES) 2022/2065 58 ir 60 straipsnius.

5.

Kompetentingos institucijos tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimo atlieka vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2022/2065, šio įstatymo ir savo nustatyta tvarka.

30 straipsnis. Tyrimų dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo galimo pažeidimo atlikimo terminai

1.

Tyrimas dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo galimo pažeidimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas kompetentingos institucijos motyvuotu sprendimu gali būti pratęsiamas iki 3 mėnesių, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos. Sprendimas dėl tyrimo atlikimo termino pratęsimo priimamas, atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą, mastą, tarpininkavimo paslaugų teikėjo vengimą vykdyti kompetentingų institucijų reikalavimus, atliekant tyrimą paaiškėjusias naujas aplinkybes ar kitas objektyvias priežastis. Priėmusi sprendimą pratęsti tyrimo atlikimo terminą, kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja tarpininkavimo paslaugų teikėją ir nurodo termino pratęsimo priežastis.

31 straipsnis. Kompetentingų institucijų sprendimai, atlikus tyrimą ir (ar) patikrinimą

1.

Kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą:

1) konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta;

2) nustatyti Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us).

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).