Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2002, Nr.

123-5512

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1219

Vilnius

(Žin.,

1996, Nr. 55-1287,

Nr. 99; 1997, Nr. 61-1441;

1998, Nr. 115-3231;

1999, Nr. 62-2035;

2000, Nr. 92-2882,

Nr. 111-3565;

2001, Nr. 21-694,

Nr. 102-3625;

2002, Nr. 72-3021)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos

draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SVEIKATOS

DRAUDIMO

Į S T A T Y M A

S

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas

nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą:

privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto sudarymo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms

ir

vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos

draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų

asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį

sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, papildomojo (savanoriškojo)

sveikatos draudimo pagrindus.

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji

privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka arba

už kuriuos yra mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.

2.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokos – valstybės, darbdavių ar pačių

draudžiamųjų mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.

3.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – šiame Įstatyme

nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.

sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir

ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis

garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus

draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už

suteiktas paslaugas, vaistus

ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.

(savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo (savanoriškojo)

sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos,

atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio

įvykio. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas vykdomas šio

Įstatymo, Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3

straipsnis. Sveikatos draudimo rūšys

Sveikatos

draudimas yra:

1) privalomasis;

2) papildomasis

(savanoriškasis).

4

straipsnis. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą

sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:

1) Privalomojo

sveikatos draudimo taryba;

2) Valstybinė

ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –Valstybinė ligonių

kasa);

3) teritorinės

ligonių kasos.

sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti

teisės aktai.

5

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai

Privalomojo

sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju

sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė,

kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims

teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros

paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

6

straipsnis. Draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu

sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų

valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos

Respublikoje, taip pat laikinai

Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų valstybių piliečiai bei asmenys be

pilietybės, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai

jų šeimos nariai (toliau –

draudžiamieji).

Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis

Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo

sveikatos draudimo, ir

šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje,

draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.

3.

Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji)

laikomi:

1) asmenys, už

kuriuos šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka mokamos privalomojo

sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 5

dalyse, bei asmenys, kurie šio Įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta

tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17

straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse;

2) valstybės

lėšomis draudžiami asmenys, išvardyti šio straipsnio 4 dalyje.

4.

Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis,

kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal

šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalis ), laikomi:

1) asmenys, gaunantys

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies

pensiją;

2) darbingo

amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys

ir galintys dirbti tam tikrą darbą;

3) nedirbantys

darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio

socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai

gauti;

4) moterys,

kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei

nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo

savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;

5) vienas iš

tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir

daugiau vaikų iki jų pilnametystės;

6) asmenys iki

18 metų;

7) Lietuvos

Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų

dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;

8) valstybės

remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;

9) asmenys,

teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti invalidais;

10) asmenys,

sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra

įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą;

11)

pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų

dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys,

tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;

12) asmenys,

prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;

13) buvusieji

geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;

14) valstybės

pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo

mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją

naujokai;

15) asmenys,

kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių

teisinis statusas.

Respublikos karių, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems pabėgėlio

statusą, teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo

kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei asmenų, padariusių visuomenei

pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio

pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio

straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir

asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms

apmokėti, išskyrus, kai šios paslaugos teikiamos Teisingumo, Krašto apsaugos ar

Vidaus reikalų ministerijų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.

7

straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaita

1.

Draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu registruoja ir jų įskaitą

tvarko teritorinės ligonių kasos Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka. Draudžiamųjų

privalomuoju sveikatos draudimu registrą tvarko Valstybinė ligonių kasa

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

nustatyta tvarka bendras socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo

pažymėjimas išduodamas kiekvienam pilnamečiam Lietuvos Respublikos piliečiui ir

kitų valstybių piliečiams bei asmenims be pilietybės, nuolat gyvenantiems

Lietuvos Respublikoje,

taip pat laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kitų valstybių piliečiams

bei asmenims be pilietybės, draudžiamiems privalomuoju sveikatos draudimu, jei

jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje.

socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimo įvedimo,

išdavimo ir pildymo tvarką tvirtina Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos

bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.

8

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas

mokesčių inspekcija administruoja šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6

dalyse numatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinės ligonių

kasos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta

tvarka teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos turi teikti Valstybinei

ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikalingą informaciją apie

atskirų įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų sumokėtas ir nesumokėtas

privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

ligonių kasa nustato, kad draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens

sveikatos priežiūros paslaugų kaina viršija 100 MGL, tos teritorinės ligonių

kasos teikimu šio straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos tikrina, ar asmuo

yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kiti asmenys

tikrinami pasirinktinai.

kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir asmenys, mokantys

privalomojo sveikatos draudimo įmokas, laikomi apdraustaisiais nuo tos dienos, kurią

už juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti šias įmokas.

kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir asmenys, kurie moka

privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 1,

2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse, apdraustaisiais laikomi dar vieną mėnesį po to, kai už

juos nustota mokėti ar kai jie nustoja mokėti nustatyto dydžio įmokas, jeigu

šios įmokos prieš tai buvo mokėtos paskutinius 3 mėnesius.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros

paslaugas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas

asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, teritorinei ligonių kasai moka šio Įstatymo

17 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos įmokos mokėtojas už save arba šio

Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nustatytos įmokos mokėtojai už

asmenis, kuriems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.

susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo

sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės

aktų nustatyta tvarka.

II SKYRIUS

PRIVALOMOJO

SVEIKATOS DRAUDIMO PASLAUGOS IR JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS

9

straipsnis. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens

sveikatos priežiūros paslaugos

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos

priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba,

medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti

asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama ši prevencinė medicinos

pagalba:

1) informacinės

paslaugos ligų profilaktikos klausimais;

2)

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai

patikrinimai.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama:

1) pirminės,

antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

2) galūnių,

sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos;

3) šio Įstatymo

nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms

kompensacijos;

4) valstybės

parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos

nustatyta tvarka.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama medicininė

reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens

sveikatos priežiūrai, apima:

1) slaugos ir

socialines paslaugas bei patarnavimus, palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir

palaikomojo gydymo ligoninėse Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka

ir terminais, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;

2) šio Įstatymo

11 straipsnyje numatytą medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos

ekspertizės paslaugos:

1) draudžiamojo

laikinojo nedarbingumo ekspertizė;

2) invalidumo ir

(ar) ilgalaikio ir pastovaus darbingumo praradimo ekspertizė asmenims iki 18

metų;

3) patologinis

anatominis tyrimas asmeniui mirus.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos

priežiūros paslaugos išvardijamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą

tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos

ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos

priežiūros paslaugų sąrašas gali būti detalizuojamas konkrečias sveikatos

priežiūros paslaugas nurodant teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros

įstaigų sutartyse.

10 straipsnis. Vaistų ir medicinos pagalbos

priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems

1.

Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir

medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos

apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms

gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių

sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos

ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos

draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms

kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatyta tvarka. Bazinei kompensuojamojo vaisto kainai

apskaičiuoti imamos gamintojo kainos turi būti mažesnės arba ne daugiau kaip 5

procentais didesnės už mažiausią atitinkamų vaistų gamintojo Europos Sąjungos

šalyse kainą. Jeigu vaistas neregistruotas Europos Sąjungos šalyse,

apskaičiuojant tokių kompensuojamųjų vaistų bazinę kainą imama vaisto gamintojo

kaina, galiojanti gamintojo šalyje. Jei Europos Sąjungos ir vaistų gamintojų

šalyse pasikeičia vaistų gamintojų kainos, Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų

kainynas tikslinamas kartą per metus Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta

tvarka.

bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms

gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių,

įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam

gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:

1) vaikams iki

18 metų;

2) I grupės

invalidams.

arba 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių

ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama apdraustiesiems, nepaminėtiems šio

straipsnio 2 dalyje, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į

Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų

medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius.

bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir

medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos

priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama asmenims,

gaunantiems valstybinę socialinio draudimo senatvės bei II grupės invalidumo

pensijas, taip pat šalpos (socialinių) pensijų gavėjams, nepaminėtiems šio

straipsnio 2 ir 3 dalyse.

medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens

sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai

apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka

brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje

yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo

sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo

pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis

skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos

draudimo ar kitų lėšų).

11 straipsnis. Medicininės reabilitacijos ir

sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems

medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, kaina

kompensuojama asmenims iki 18 metų, taip pat I grupės invalidams, apdraustiems

asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios

įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.

bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos kompensuojama vaikams iki 7

metų ir invalidams iki 18 metų.

medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainą

nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

reabilitacijai ir sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui kompensacijų skyrimo

ir mokėjimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

12 straipsnis. Galūnių, sąnarių ir organų

protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos

pagalbos priemonių išlaidų kompensavimas

Galūnių, sąnarių

ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei

medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimo tvarką ir sąrašą nustato

Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

III SKYRIUS

PRIVALOMOJO

SVEIKATOS DRAUDIMO FINANSAI

13

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindas

Privalomojo

sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir

savivaldybių biudžetus.

14

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas

sveikatos draudimo fondo biudžetas sudaromas vieneriems metams – nuo sausio 1

dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.

sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir jo vykdymo metinę apyskaitą

rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų

metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija

kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto

atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų

prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki

biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Valstybės biudžeto

ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas įstatymu.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę apyskaitą kartu su

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada kasmet, ne vėliau kaip iki

balandžio 15 dienos, Sveikatos apsaugos ministerija teikia svarstyti

Vyriausybei. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę

apyskaitą tvirtina Seimas.

sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus)

turi būti subalansuotas.

sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina

Vyriausybė.

15

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos

sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:

1) apdraustųjų

privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei už juos mokamos įmokos;

2) valstybės

biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;

3) institucijų,

vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;

4) papildomi

valstybės biudžeto asignavimai;

5) savanoriškos

juridinių ir fizinių asmenų įmokos;

6) valstybės

biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms

apmokėti;

7) iš sveikatos

priežiūros įstaigų ar

vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos

už neteisėtai suteiktas ar

neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros

paslaugas,

neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos

pagalbos priemones;

8) įstatymų

nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą,

padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų

išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui

papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl Fondo biudžeto tvirtinimo

metu nenumatytų priežasčių padidėja jo išlaidos arba sumažėja pajamos ir dėl to

Fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų.

įstatymu gali skirti valstybės biudžeto lėšų visoms ūkininkų privalomojo

sveikatos draudimo įmokoms, numatytoms šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, ar

jų daliai sumokėti.

16 straipsnis. Valstybės biudžeto įmokos į

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu

tvirtina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos

vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį. Šios

įmokos dydžio apskaičiavimo tvarką tvirtina Vyriausybė.

2.

Metinis šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis negali būti mažesnis

kaip 35 procentai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytų

vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal metų duomenis

teisės aktų nustatyta tvarka.

biudžeto bendros pinigų sumos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

už apdraustuosius valstybės lėšomis pervedamos teisės aktų nustatyta tvarka.

17

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos

įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia

veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo

įmokas už asmenis:

1) dirbančius

pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas

renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose,

žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo

valstybės tarnautojus;

2) valstybės

politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų

teisėjus ir kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko

valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos

Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar

Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus,

Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir

tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų

pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų

ar tarybų pareigūnus, jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.

įstaigos ir organizacijos iš asmenims, išvardytiems šio straipsnio 1 dalyje ir

gaunantiems pajamų, apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos moka

ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už

individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo

sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio

vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos

narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės)

įmonės savininkus gali šių įmokų ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įmokų

nemokėti, jeigu šie ūkinės bendrijos nariai ar individualios (personalinės)

įmonės savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir įregistravę

likviduojamos ūkinės bendrijos ar individualios (personalinės) įmonės statusą

Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai yra atleisti iš darbo.

asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų

mokesčio įstatyme, įskaitant asmenis, gaunančius pajamų už honorarus ir (ar)

pagal autorines sutartis, moka privalomojo sveikatos draudimo

įmokas, sudarančias 30 procentų apskaičiuotos gyventojų pajamų

mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto

įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais

metais. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įstatymų

nustatyta tvarka yra sumažintas pajamų (verslo liudijimo) mokestis, ar

konkretus fizinis asmuo nuo šio mokesčio atleistas.

ūkininkai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai moka tokio dydžio privalomojo

sveikatos draudimo įmokas:

1) Ūkininko ūkio

įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai (3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius moka po 3,5

procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo

įmokas;

2) asmeninio

ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje

pilnamečius šeimos narius moka po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos

dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei šio

Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka už save 10 procentų Statistikos

departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito

ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo

sveikatos draudimo įmokas.

darbingi asmenys, gyvenantys kaimo vietovėje ir neturintys savo žemės ar pajamų

iš kito verslo, gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu iš

specialių fondų ar kitų žemės ūkio programų finansavimo lėšų Žemės ūkio

ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

18

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka

1.

Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminus ir tvarką nustato

Vyriausybė.

2.

Asmenys, išvardyti šio Įstatymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalyse, privalomojo

sveikatos draudimo įmokų dydį apskaičiuoja patys ir perveda į teritorinių

valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.

3.

Šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas įmokas

administruoja ir per tris dienas į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo

sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą perveda valstybinės mokesčių

inspekcijos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų kontrolės ir administravimo

tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kartu

su Valstybine ligonių kasa.

asmenų, išvardytų šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, 30 procentų apskaičiuoto

gyventojų pajamų (verslo liudijimo tam tikrai veiklos rūšiai)

mokesčio sumos per mėnesį sudaro mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto

įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais

metais, išskyrus asmenis, kurie yra apdrausti privalomuoju

sveikatos draudimu (šiuo atveju asmenys, priskirti draudžiamiesiems valstybės

lėšomis, taip pat laikomi apdraustaisiais), skirtumą tarp faktiškai įmokėtos ir

minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos fiziniai asmenys perveda į

teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodydami tikslinę

paskirtį.

19 straipsnis. Atsakomybė už privalomojo sveikatos

draudimo įmokų mokėjimą

privalomojo sveikatos draudimo įmokų nesumokėjimą ar pavėluotą sumokėjimą, taip

pat privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo, grąžinimo tvarką nustato

Mokesčių administravimo įstatymas. Valstybinės mokesčių inspekcijos į

Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

sąskaitą perveda gyventojų pajamų mokesčio bei ekonominių sankcijų, paskirtų už

šio mokesčio nesumokėjimą ar pavėluotą sumokėjimą, 30 procentų papildomai

išieškotų sumų.

valstybinės mokesčių inspekcijos laiku neperveda surinktų privalomojo sveikatos

draudimo įmokų į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto sąskaitą, jos moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą

delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.

20 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį

sveikatos draudimą, santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis

Banką

Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos

privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos

ministerija.

21

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos

sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:

1) iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos

priežiūros paslaugų, nustatytų pagal šį Įstatymą, išlaidos, sveikatos

priežiūros įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos yra sudariusios

sutartis, apmokėtos išlaidos;

2) išlaidų

vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti šio Įstatymo nustatyta tvarka

kompensavimas apdraustiesiems;

3) medicininės

reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų šio Įstatymo nustatyta tvarka

kompensavimas apdraustiesiems;

4) galūnių,

sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo, centralizuotai apmokamų

vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kompensavimo išlaidos;

5) ortopedijos

technikos priemonių įsigijimo išlaidos;

6) išlaidos

privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms

apmokėti.

sveikatos draudimo tarybos teikimu Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su

Sveikatos apsaugos ministerija, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

lėšas gali skirti valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti.

ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos išlaidoms gali būti skiriama

iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

22

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas

sveikatos draudimo fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi

būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto pajamų sumos.

Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba

išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą

nebuvo galima numatyti, apmokėti.

23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto rezervo ir kitų laikinai laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto lėšų naudojimas

sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir

teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose

Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar

Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos

privalomojo sveikatos draudimo reikmėms.

laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis

prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija.

24

straipsnis. Kasos apyvartos lėšos

sveikatos draudimo fondo biudžete numatomos kasos apyvartos lėšos. Jos sudaromos

iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likučio, o kai jo

nepakanka – iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų.

Kasos apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžetą.

apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti

grąžintos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.

25 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų,

apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų

nustatymo tvarka

sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto, bazines kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi

Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina Sveikatos apsaugos

ministerija.

26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos

priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys

asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės

ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos

už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos

priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis.

Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis

licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba

akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti

asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su

šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.

tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp

teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir

kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka,

atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo

tarybos nuomones.

27 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų atsiskaitymo

su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis tvarka ir terminai

1.

Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos

patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų,

privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis

jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas.

suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius

vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį

sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei

ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė ligonių kasa ne vėliau

kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su

ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms atsiskaitydama pagal

pateiktas sąskaitas. Jei teritorinės ligonių kasos laiku neatsiskaito, turi

būti mokami delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra

didesnės, negu yra patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

išlaidų plane, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi

Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus nustatyti tokį

išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą.

4.

Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra

mažesnės negu patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete,

Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir

Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, teikia siūlymus Vyriausybei

patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikslinant

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, numatomos reikalingos lėšos

susidariusiems delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

INSTITUCIJOS,

VYKDANČIOS PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ

28

straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo taryba

sveikatos draudimo taryba yra kolegiali patariamoji institucija. Privalomojo

sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.

sveikatos draudimo taryba:

1) svarsto

perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;

2) teikia

siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens sveikatos priežiūros

paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;

3) teikia išvadą

dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto ir jo vykdymo

metinės apyskaitos;

4) teikia

siūlymus dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;

5) teikia siūlymus

dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų struktūros

reikalavimų ir veiklos išlaidų normatyvų bei Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžeto paskirstymo;

6) teikia

siūlymus dėl sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos

priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudarymo tvarkos;

7) nagrinėja

Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;

8) nagrinėja

kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.

sveikatos draudimo tarybą įeina:

1)

šeši valstybės valdymo institucijų atstovai – po vieną Nacionalinės sveikatos

tarybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių

ligonių kasų atstovą;

2)

penki apdraustųjų atstovai – du darbdavių organizacijų atstovai, vienas ne

medikų profesinių sąjungų atstovas, vienas pacientų organizacijų atstovas,

vienas savivaldybių asociacijos atstovas;

3)

penki sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų teikėjų atstovai – du medikų

profesinių sąjungų atstovai (iš jų – vienas gydytojų profesinės sąjungos,

vienas slaugos specialistų profesinės sąjungos), du sveikatos priežiūros

paslaugų teikėjų organizacijų atstovai, vienas farmacininkų organizacijų atstovas.

sveikatos draudimo tarybos darbui vadovauja pirmininkas. Jis renkamas paprasta

balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Privalomojo sveikatos draudimo

tarybos narių.

29

straipsnis. Valstybinė ligonių kasa

ligonių kasa veikia pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus

nuostatus. Biudžetinių įstaigų įstatymas Valstybinei ligonių kasai taikomas

tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.

2.

Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta

tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos ministras.

ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžeto, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas

Lietuvos Respublikos bankuose.

veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos ministerijai.

30

straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos

Valstybinė

ligonių kasa atlieka šias funkcijas:

1) rengia

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir jo vykdymo metinę

apyskaitą, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;

2) prižiūri

teritorinių ligonių kasų veiklą;

3) sudaro iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo bei

kitų teisės aktų nustatyta tvarka jį naudoja;

4) šio Įstatymo

nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto lėšas;

5) atlieka

teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito

įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito;

6) įstatymų

nustatyta tvarka tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;

7) kitas šio

Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas.

31

straipsnis. Valstybinės ligonių kasos teisės

Valstybinė

ligonių kasa turi teisę:

1) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;

2) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;

3) įsigyti

Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti;

4) Privalomojo

sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms

gauti;

5) nustatyti

Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sandarą;

6) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų

Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių

vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, valstybinio socialinio

draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų,

organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.

Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;

7)

kontroliuoti

asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat kad suteiktos asmens sveikatos

priežiūros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus, vaistų ir medicinos

pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią

sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą;

8)

tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių

sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;

9)

atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei

kokybės kitimo tendencijų analizę;

10) Valstybinė

ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės

ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai.

32

straipsnis. Teritorinės ligonių kasos

ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina Valstybinė ligonių

kasa. Teritorinių

ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas nustato

Valstybinė ligonių kasa,

suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama

ne daugiau kaip 5 teritorinės ligonių kasos.

ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų

įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatus, išlaikomas iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas

teritorinėms ligonių kasoms taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis

Įstatymas.

ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir

atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius.

veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos Valstybinei ligonių kasai.

33

straipsnis. Teritorinių ligonių kasų funkcijos

Teritorinės

ligonių kasos atlieka šias funkcijas:

1) sudaro

sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse

nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens

sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos

priemones;

2) šio Įstatymo

10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų

ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio

gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo

išlaidas;

3) tvarko

draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą;

4) finansuoja

savivaldybių sveikatos programas;

5) analizuoja ir

įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų

demografinės struktūros kitimo tendencijas;

6) kontroliuoja

savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos

asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar

teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su

tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą;

7)

tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių

sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;

8) Sveikatos

apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja

draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir

tinkamumą;

9)

vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos

priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės

ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos

priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones,

biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos apmokėti asmens sveikatos

priežiūros paslaugoms ar vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms;

10)

savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros,

prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;

11) skelbia

informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens

sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;

12) vykdo kitas

įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas.

34

straipsnis. Teritorinių ligonių kasų teisės

Teritorinės

ligonių kasos turi teisę:

1) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms perduotas Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;

2) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis. Sudaryti sutartis dėl

teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės ligonių kasos gali tik

gavusios steigėjo leidimą;

3) Privalomojo

sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms

gauti;

4) teikti

pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių kasos sandaros;

5) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų

Vyriausybės įstaigų, apskrities viršininko administracijos, savivaldybių

vykdomųjų institucijų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų, sveikatos

priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną

teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti. Šios informacijos sąrašas

nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;

6) nustačius

faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų,

reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens

sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;

7) siūlyti

Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos

apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos

struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją

asmens sveikatos priežiūros veiklai;

8) teikti

pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms

institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;

9) teikti

ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų išlaidų išieškojimo;

10)

analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų,

organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti

siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai,

organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;

11) teritorinės

ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių

ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.

35

straipsnis. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba

ligonių kasoje 3 metams sudaroma stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba –

kolegialus patariamasis organas. Į teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą įeina

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Valstybinės ligonių kasos atstovas,

po vieną

į aptarnaujamą teritoriją įeinančių apskričių viršininkų

deleguotą atstovą ir po vieną

į aptarnaujamą teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos

narį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui

vadovauja teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš

teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma

dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos

narių. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti

Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas.

ligonių kasos stebėtojų taryba:

1) renka

teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;

2) prižiūri,

kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos

priežiūros įstaigų bei teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartys;

3) teikia

siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti teritorinės

ligonių kasos direktorių;

4) aprobuoja

teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą;

5) prižiūri ir

analizuoja teritorinės ligonių kasos administracijos veiklą, finansinių

išteklių naudojimą;

6) aprobuoja

teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą teritorinės ligonių kasos

metinį balansą ir finansinę apyskaitą. Metinis balansas ir finansinė apyskaita

skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;

7) nagrinėja ir

sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus

teritorinės ligonių kasos funkcijoms.

ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti teritorinės ligonių kasos

auditą. Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių kasos valdymui skirtų lėšų.

Jeigu randama teritorinės ligonių kasos buhalterinės apskaitos ir finansinės

atskaitomybės trūkumų, teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas

turi sukviesti neeilinį teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės

ligonių kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos

priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis,

veiklos, ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis.

ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių

kasos nuostatai.

36

straipsnis. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija

1.

Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka

teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Ši komisija

sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir

teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir sveikatos

priežiūros sutarčių vykdymo.

ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių

kasos nuostatai.

37 straipsnis.

Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija

ligonių kasos medicininio audito komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka

teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės

ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos

priežiūros specialistai.

ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja

sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi

sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą

arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su

nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti.

ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės

ligonių kasos nuostatai.

V SKYRIUS

DRAUDŽIAMŲJŲ IR

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, SUDARIUSIŲ SU TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS

SUTARTIS, TEISĖS IR PAREIGOS VYKDANT PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ

38

straipsnis. Draudžiamųjų teisės taikant privalomąjį sveikatos draudimą

Draudžiamieji

turi teisę:

1) įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros

įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, ir gauti

privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros

paslaugas;

2) gauti iš

sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi

sutartį, informaciją apie savo sveikatos būklę, numatomus tyrimus, procedūras,

gydymo būdą ir jo poveikį, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą,

teikimo sąlygas ir vietą. Analogišką informaciją apie neveiksnius asmenis turi

teisę gauti jų teisiniai atstovai;

3) gauti

kompensaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų už žalą, padarytą jų sveikatai dėl

sveikatos priežiūros įstaigų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų kaltės,

nepaisant, ar tai buvo numatyta teritorinės ligonių kasos ir sveikatos

priežiūros įstaigų sutartyse. Kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato

įstatymai ar kiti teisės aktai;

4) kreiptis į

teritorinių ligonių kasų komisijas, Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl

įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą,

pažeidimų.

39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų ir

vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant

privalomąjį sveikatos draudimą

priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:

1) užtikrinti

draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos

priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;

2) užtikrinti

informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus

atvejus;

3) esant

draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises,

kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;

4) laiku teikti

Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir

teritorinėms ligonių kasoms;

5) teikti

informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios

nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų

teikimo sąlygas bei tvarką.

sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo :

1)

užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis

Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;

2)

sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir

informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių

išdavimą (pardavimą);

3)

sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos

pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos

draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;

4) atlyginti

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado

dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių,

kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;

VI SKYRIUS

GINČŲ DĖL

PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO VYKDYMO SPRENDIMO TVARKA

40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir

teritorinių ligonių kasų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo

tvarka

ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo

nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės ligonių

kasos taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia

papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti

prašymą ir priimti sprendimą.

ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta

tvarka gali apskųsti teismui.

41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos

priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka

ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo

garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė

ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia

papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti

prašymą ir priimti sprendimą.

ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros

įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.

VII SKYRIUS

PAPILDOMASIS

(SAVANORIŠKASIS) SVEIKATOS DRAUDIMAS

42

straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos

Papildomojo

(savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos yra draudimo įmonės, teisės

aktų nustatyta tvarka gavusios leidimą (licenciją) šiai sveikatos draudimo

veiklai.

43 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos

draudimo draudiminiai įvykiai

(savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra apdraustojo

kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomojo (savanoriškojo)

sveikatos draudimo sutartyse numatytų ir gydytojo diagnozuotų sveikatos

sutrikimų ir (ar) sveikatos būklių, sudarančių pagrindą teikti apdraustiesiems

šiose sutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas

bei patarnavimus. Šių paslaugų ir patarnavimų išlaidas papildomojo

(savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytomis sąlygomis apmoka

draudikas.

(savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros

paslaugų išlaidos, taip pat išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, kurių

neapmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, valstybės ar

savivaldybių biudžetai. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšomis

gali būti apmokama ir ta sveikatos priežiūros paslaugų ar išlaidų

kompensuojamiesiems vaistams dalis, kuri neapmokama Privalomojo sveikatos draudimo

fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis.

44

straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartys

Papildomasis

(savanoriškasis) sveikatos draudimas grindžiamas draudėjo ir draudiko

sutartimis, kurių sudarymo ir vykdymo taisykles nustato Vyriausybė. Draudėju

gali būti juridinis arba fizinis asmuo.

45

straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšos

Papildomojo

(savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšas sudaro savanoriškos (papildomos)

juridinių ir fizinių asmenų piniginės įmokos savanoriškąjį (papildomąjį)

sveikatos draudimą vykdančioms draudimo įmonėms.“

2

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai

Vyriausybė,

Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa iki 2003 m. sausio 1 d. parengia ir patvirtina su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus.

3

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus šiame straipsnyje numatytas

išimtis.

draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse numatytų privalomojo sveikatos

draudimo įmokų administravimas pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir

18 straipsnio 3 dalį Valstybinei mokesčių inspekcijai perduodamas nuo 2004 m. sausio 1 d.

2 dalis netenka galios nuo 2004 m. sausio 1 d.

3.

Iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įmokų administravimo perdavimo Valstybinei

mokesčių inspekcijai:

1)

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai tikrina, ar

yra sumokėtos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytos

privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir teikia Valstybinei ligonių kasai bei

teritorinėms ligonių kasoms reikalingą informaciją apie atskirų įmonių,

organizacijų ir fizinių asmenų sumokėtas ir nesumokėtas privalomojo sveikatos

draudimo įmokas, taip pat, jeigu teritorinė ligonių kasa nustato, kad

draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens sveikatos priežiūros

paslaugų kaina viršija 100 MGL, tos teritorinės ligonių kasos teikimu tikrina,

ar asmuo yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas;

2) Valstybinio

socialinio draudimo fondo valdyba, mokėdama Sveikatos draudimo įstatymo 17

straipsnio 1 dalyje numatytas įmokas, centralizuotai kas 3 dienas perveda lėšas

iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaitos į Valstybinės

ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą;

3)

vadovaudamiesi Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir kitais teisės

aktais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ne

ginčo tvarka išieško Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančias

įmokas, delspinigius, baudas ir 3 procentus išieškotų sumų perveda į

Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto

sąskaitą;

4) jeigu

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku

neperveda surinktų privalomojo sveikatos draudimo įmokų į Valstybinės ligonių

kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą, jie moka

delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už

pavėluotą mokesčio mokėjimą.

3 dalis netenka galios nuo 2004 m. sausio 1 d.

draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 16 straipsnio 2 dalis ir 21

straipsnio 1 dalies 5 punktas įsigalioja 2004 m. sausio 1 d.

draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos privalomojo sveikatos

draudimo įmokos už 2002 metus apskaičiuojamos tokia pat tvarka kaip už 2001

metus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1833,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1833,

2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)

SVEIKATOS

DRAUDIMO ĮSTATYMO 8, 18, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-12-03)

autrap@lrs.lt