Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas
Įstatymas
skelbtas: Žin., 2002, Nr.
123-5512
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2002 m. gruodžio 3 d. Nr. IX-1219
Vilnius
(Žin.,
1996, Nr. 55-1287,
Nr. 99; 1997, Nr. 61-1441;
1998, Nr. 115-3231;
1999, Nr. 62-2035;
2000, Nr. 92-2882,
Nr. 111-3565;
2001, Nr. 21-694,
Nr. 102-3625;
2002, Nr. 72-3021)
1
straipsnis. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nauja redakcija
Pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos
draudimo įstatymą ir jį išdėstyti taip:
„LIETUVOS
RESPUBLIKOS
SVEIKATOS
DRAUDIMO
Į S T A T Y M A
S
I SKYRIUS
BENDROSIOS
NUOSTATOS
1
straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis Įstatymas
nustato sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą:
privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis, Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto sudarymo ir išlaidų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms
ir
vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pagrindus, privalomąjį sveikatos
draudimą vykdančias institucijas, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų
asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų teises bei pareigas vykdant privalomąjį
sveikatos draudimą, ginčų nagrinėjimo tvarką, papildomojo (savanoriškojo)
sveikatos draudimo pagrindus.
2
straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1.
Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji
privalomuoju sveikatos draudimu, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka moka arba
už kuriuos yra mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
2.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokos – valstybės, darbdavių ar pačių
draudžiamųjų mokamos šio Įstatymo nustatyto dydžio įmokos.
3.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – šiame Įstatyme
nustatytų pajamų ir išlaidų planas biudžetiniams metams.
Privalomasis
sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir
ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis
garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus
draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už
suteiktas paslaugas, vaistus
ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą.
Papildomasis
(savanoriškasis) sveikatos draudimas – papildomojo (savanoriškojo)
sveikatos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos,
atlyginamos pagal šias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio
įvykio. Papildomasis (savanoriškasis) sveikatos draudimas vykdomas šio
Įstatymo, Draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3
straipsnis. Sveikatos draudimo rūšys
Sveikatos
draudimas yra:
1) privalomasis;
2) papildomasis
(savanoriškasis).
4
straipsnis. Institucijos, vykdančios privalomąjį sveikatos draudimą
Privalomąjį
sveikatos draudimą vykdo šios institucijos:
1) Privalomojo
sveikatos draudimo taryba;
2) Valstybinė
ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –Valstybinė ligonių
kasa);
3) teritorinės
ligonių kasos.
Privalomąjį
sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklą nustato šis Įstatymas ir kiti
teisės aktai.
5
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai
Privalomojo
sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra gydytojo diagnozuoti privalomuoju
sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sveikatos sutrikimai ar sveikatos būklė,
kurie yra pagrindas privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims
teikti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas asmens sveikatos priežiūros
paslaugas ir apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
6
straipsnis. Draudžiamieji ir apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu
Privalomuoju
sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų
valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos
Respublikoje, taip pat laikinai
Lietuvos Respublikoje gyvenantys kitų valstybių piliečiai bei asmenys be
pilietybės, jeigu jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje, bei nepilnamečiai
jų šeimos nariai (toliau –
draudžiamieji).
Lietuvos
Respublikos piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys šalyse, su kuriomis
Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis dėl privalomojo
sveikatos draudimo, ir
šių šalių piliečiai, nuolat ar laikinai gyvenantys Lietuvos Respublikoje,
draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu šių sutarčių nustatyta tvarka.
3.
Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu (toliau – apdraustieji)
laikomi:
1) asmenys, už
kuriuos šio Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka mokamos privalomojo
sveikatos draudimo įmokos, nustatytos šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 5
dalyse, bei asmenys, kurie šio Įstatymo 8 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta
tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17
straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse;
2) valstybės
lėšomis draudžiami asmenys, išvardyti šio straipsnio 4 dalyje.
4.
Apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis (išskyrus asmenis,
kurie privalo mokėti arba už kuriuos mokamos sveikatos draudimo įmokos pagal
šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalis ), laikomi:
1) asmenys, gaunantys
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies
pensiją;
2) darbingo
amžiaus asmenys, užsiregistravę gyvenamosios vietos darbo biržoje kaip norintys
ir galintys dirbti tam tikrą darbą;
3) nedirbantys
darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio
socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai
gauti;
4) moterys,
kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei
nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo
savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo;
5) vienas iš
tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir
daugiau vaikų iki jų pilnametystės;
6) asmenys iki
18 metų;
7) Lietuvos
Respublikos bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų
dieninių skyrių moksleiviai ir studentai;
8) valstybės
remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą;
9) asmenys,
teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti invalidais;
10) asmenys,
sergantys visuomenei pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, kurios yra
įtrauktos į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą;
11)
pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai – kariai savanoriai, laisvės kovų
dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys,
tremtiniai bei jiems prilyginti asmenys ir asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą;
12) asmenys,
prisidėję prie Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinių likvidavimo;
13) buvusieji
geto ir buvusieji mažamečiai fašistinių prievartinio įkalinimo vietų kaliniai;
14) valstybės
pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkai, dvasininkų rengimo
mokyklų studentai ir vienuolijų noviciatuose atliekantys vienuolinę formaciją
naujokai;
15) asmenys,
kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas Afganistano karo dalyvių
teisinis statusas.
Lietuvos
Respublikos karių, užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti jiems pabėgėlio
statusą, teismo ar teisėsaugos institucijų sulaikytų asmenų, esančių kardomojo
kalinimo vietose, nuteistųjų laisvės atėmimu bei asmenų, padariusių visuomenei
pavojingą veiką, kuriems teismo nutartimi paskirtos priverčiamosios medicininio
pobūdžio priemonės, sveikatos priežiūra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
Privalomojo
sveikatos draudimo fondas disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis šio
straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų privalomajam sveikatos draudimui ir
asmenų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, sveikatos priežiūros paslaugoms
apmokėti, išskyrus, kai šios paslaugos teikiamos Teisingumo, Krašto apsaugos ar
Vidaus reikalų ministerijų valdymo srities sveikatos priežiūros įstaigose.
7
straipsnis. Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaita
1.
Draudžiamuosius privalomuoju sveikatos draudimu registruoja ir jų įskaitą
tvarko teritorinės ligonių kasos Valstybinės ligonių kasos nustatyta tvarka. Draudžiamųjų
privalomuoju sveikatos draudimu registrą tvarko Valstybinė ligonių kasa
įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Vyriausybės
nustatyta tvarka bendras socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo
pažymėjimas išduodamas kiekvienam pilnamečiam Lietuvos Respublikos piliečiui ir
kitų valstybių piliečiams bei asmenims be pilietybės, nuolat gyvenantiems
Lietuvos Respublikoje,
taip pat laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantiems kitų valstybių piliečiams
bei asmenims be pilietybės, draudžiamiems privalomuoju sveikatos draudimu, jei
jie teisėtai dirba Lietuvos Respublikoje.
Bendro
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimo įvedimo,
išdavimo ir pildymo tvarką tvirtina Vyriausybė Sveikatos apsaugos ministerijos
bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu.
8
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas
Valstybinė
mokesčių inspekcija administruoja šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6
dalyse numatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Valstybinės ligonių
kasos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nustatyta
tvarka teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos turi teikti Valstybinei
ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms reikalingą informaciją apie
atskirų įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų sumokėtas ir nesumokėtas
privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Jei teritorinė
ligonių kasa nustato, kad draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens
sveikatos priežiūros paslaugų kaina viršija 100 MGL, tos teritorinės ligonių
kasos teikimu šio straipsnio 1 dalyje numatytos institucijos tikrina, ar asmuo
yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Kiti asmenys
tikrinami pasirinktinai.
Asmenys, už
kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir asmenys, mokantys
privalomojo sveikatos draudimo įmokas, laikomi apdraustaisiais nuo tos dienos, kurią
už juos buvo pradėtos mokėti arba jie pradėjo mokėti šias įmokas.
Asmenys, už
kuriuos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir asmenys, kurie moka
privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nustatytas šio Įstatymo 17 straipsnio 1,
2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse, apdraustaisiais laikomi dar vieną mėnesį po to, kai už
juos nustota mokėti ar kai jie nustoja mokėti nustatyto dydžio įmokas, jeigu
šios įmokos prieš tai buvo mokėtos paskutinius 3 mėnesius.
Už
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros
paslaugas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, suteiktas
asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, teritorinei ligonių kasai moka šio Įstatymo
17 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos įmokos mokėtojas už save arba šio
Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyse nustatytos įmokos mokėtojai už
asmenis, kuriems suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Išlaidos,
susijusios su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, ir nesumokėtos privalomojo
sveikatos draudimo įmokos iš asmenų išieškomos šio ir kitų įstatymų bei teisės
aktų nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
PRIVALOMOJO
SVEIKATOS DRAUDIMO PASLAUGOS IR JŲ IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMAS
9
straipsnis. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens
sveikatos priežiūros paslaugos
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos
priežiūros paslaugos: prevencinė medicinos pagalba, medicinos pagalba,
medicininė reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti
asmens sveikatos priežiūrai, ir asmens sveikatos ekspertizė.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama ši prevencinė medicinos
pagalba:
1) informacinės
paslaugos ligų profilaktikos klausimais;
2)
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyti draudžiamųjų sveikatos profilaktiniai
patikrinimai.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama:
1) pirminės,
antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
2) galūnių,
sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo išlaidų kompensacijos;
3) šio Įstatymo
nustatytos draudžiamųjų išlaidų vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms
kompensacijos;
4) valstybės
parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos
nustatyta tvarka.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama medicininė
reabilitacija, slauga, socialinės paslaugos bei patarnavimai, priskirti asmens
sveikatos priežiūrai, apima:
1) slaugos ir
socialines paslaugas bei patarnavimus, palaikomojo gydymo paslaugas slaugos ir
palaikomojo gydymo ligoninėse Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka
ir terminais, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
2) šio Įstatymo
11 straipsnyje numatytą medicininę reabilitaciją ir sanatorinį gydymą.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos šios asmens sveikatos
ekspertizės paslaugos:
1) draudžiamojo
laikinojo nedarbingumo ekspertizė;
2) invalidumo ir
(ar) ilgalaikio ir pastovaus darbingumo praradimo ekspertizė asmenims iki 18
metų;
3) patologinis
anatominis tyrimas asmeniui mirus.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos
priežiūros paslaugos išvardijamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąraše. Šį sąrašą
tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos
ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos
priežiūros paslaugų sąrašas gali būti detalizuojamas konkrečias sveikatos
priežiūros paslaugas nurodant teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros
įstaigų sutartyse.
10 straipsnis. Vaistų ir medicinos pagalbos
priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems
1.
Apdraustiesiems yra kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir
medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms
gydyti, Kompensuojamųjų vaistų bei Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių
sąrašus ir įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką tvirtina Sveikatos apsaugos
ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos
draudimo tarybos nuomones. Išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms
kompensuojamos pagal bazines kainas, apskaičiuotas Sveikatos apsaugos
ministerijos nustatyta tvarka. Bazinei kompensuojamojo vaisto kainai
apskaičiuoti imamos gamintojo kainos turi būti mažesnės arba ne daugiau kaip 5
procentais didesnės už mažiausią atitinkamų vaistų gamintojo Europos Sąjungos
šalyse kainą. Jeigu vaistas neregistruotas Europos Sąjungos šalyse,
apskaičiuojant tokių kompensuojamųjų vaistų bazinę kainą imama vaisto gamintojo
kaina, galiojanti gamintojo šalyje. Jei Europos Sąjungos ir vaistų gamintojų
šalyse pasikeičia vaistų gamintojų kainos, Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų
kainynas tikslinamas kartą per metus Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta
tvarka.
100 procentų
bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms
gydyti bei į Kompensuojamųjų vaistų sąrašus, ir medicinos pagalbos priemonių,
įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą, ambulatoriniam
gydymui kainos kompensuojama šiems apdraustiesiems:
1) vaikams iki
18 metų;
2) I grupės
invalidams.
100, 90, 80
arba 50 procentų bazinės kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių
ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama apdraustiesiems, nepaminėtiems šio
straipsnio 2 dalyje, kuriems diagnozuotos ligos, sindromai ir būklės, įrašyti į
Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų
medicinos pagalbos priemonių sąrašą pagal kompensavimo lygius.
50 procentų
bazinės kompensuojamųjų vaistų, įrašytų į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, ir
medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos
priemonių sąrašą, ambulatoriniam gydymui kainos kompensuojama asmenims,
gaunantiems valstybinę socialinio draudimo senatvės bei II grupės invalidumo
pensijas, taip pat šalpos (socialinių) pensijų gavėjams, nepaminėtiems šio
straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Vaistų ir
medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens
sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, išskyrus atvejus, kai
apdraustasis savo iniciatyva gydančiojo gydytojo rekomendavimu pasirenka
brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu Lietuvos Respublikoje
yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Šiuo atveju apdraustasis privalo
sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti gydytojo skiriamų ir apdraustojo
pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą (šis
skirtumas gali būti apmokamas ir iš papildomojo (savanoriškojo) sveikatos
draudimo ar kitų lėšų).
11 straipsnis. Medicininės reabilitacijos ir
sanatorinio gydymo išlaidų kompensavimas apdraustiesiems
Visa bazinė
medicininės reabilitacijos, įskaitant sveikatą grąžinantį gydymą, kaina
kompensuojama asmenims iki 18 metų, taip pat I grupės invalidams, apdraustiems
asmenims, siunčiamiems baigti gydymą po sunkios ligos ar traumos, kurios
įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą sąrašą.
90 procentų
bazinės sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainos kompensuojama vaikams iki 7
metų ir invalidams iki 18 metų.
Bazinę
medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo kainą
nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Išlaidų medicininei
reabilitacijai ir sanatoriniam (antirecidyviniam) gydymui kompensacijų skyrimo
ir mokėjimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija.
12 straipsnis. Galūnių, sąnarių ir organų
protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei medicinos
pagalbos priemonių išlaidų kompensavimas
Galūnių, sąnarių
ir organų protezavimo, protezų įsigijimo ir centralizuotai apmokamų vaistų bei
medicinos pagalbos priemonių išlaidų kompensavimo tvarką ir sąrašą nustato
Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
III SKYRIUS
PRIVALOMOJO
SVEIKATOS DRAUDIMO FINANSAI
13
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo finansų pagrindas
Privalomojo
sveikatos draudimo finansų pagrindą sudaro savarankiškas valstybinio
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, neįtrauktas į valstybės ir
savivaldybių biudžetus.
14
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas
Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžetas sudaromas vieneriems metams – nuo sausio 1
dienos iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir jo vykdymo metinę apyskaitą
rengia Valstybinė ligonių kasa. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
projektą bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų
metų prognozuojamus rodiklius teikia Vyriausybei Sveikatos apsaugos ministerija
kartu su Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada. Vyriausybė apsvarsto
atitinkamų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą bei
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ateinančių dvejų metų
prognozuojamus rodiklius ir ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki
biudžetinių metų pabaigos teikia Seimui svarstyti kartu su Valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas tvirtinamas įstatymu.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę apyskaitą kartu su
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos išvada kasmet, ne vėliau kaip iki
balandžio 15 dienos, Sveikatos apsaugos ministerija teikia svarstyti
Vyriausybei. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo metinę
apyskaitą tvirtina Seimas.
Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžetas per vidutinės trukmės laikotarpį (3 metus)
turi būti subalansuotas.
Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina
Vyriausybė.
15
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos
Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas sudaro:
1) apdraustųjų
privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei už juos mokamos įmokos;
2) valstybės
biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
3) institucijų,
vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos;
4) papildomi
valstybės biudžeto asignavimai;
5) savanoriškos
juridinių ir fizinių asmenų įmokos;
6) valstybės
biudžeto asignavimai ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms
apmokėti;
7) iš sveikatos
priežiūros įstaigų ar
vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos
už neteisėtai suteiktas ar
neteisėtai pateiktas apmokėti asmens sveikatos priežiūros
paslaugas,
neteisėtai išrašytus, išduotus ar pateiktus apmokėti vaistus ir medicinos
pagalbos priemones;
8) įstatymų
nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą,
padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų
išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Seimas gali įstatymu
patvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui
papildomus valstybės biudžeto asignavimus, jei dėl Fondo biudžeto tvirtinimo
metu nenumatytų priežasčių padidėja jo išlaidos arba sumažėja pajamos ir dėl to
Fondo biudžetas negali įvykdyti visų šio Įstatymo nustatytų įpareigojimų.
Seimas
įstatymu gali skirti valstybės biudžeto lėšų visoms ūkininkų privalomojo
sveikatos draudimo įmokoms, numatytoms šio Įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje, ar
jų daliai sumokėti.
16 straipsnis. Valstybės biudžeto įmokos į
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą
Seimas,
kiekvienais metais tvirtindamas valstybės biudžetą, Vyriausybės teikimu
tvirtina į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pervedamos įmokos
vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, dydį. Šios
įmokos dydžio apskaičiavimo tvarką tvirtina Vyriausybė.
2.
Metinis šio straipsnio 1 dalyje nustatytos įmokos dydis negali būti mažesnis
kaip 35 procentai Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytų
vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal metų duomenis
teisės aktų nustatyta tvarka.
Valstybės
biudžeto bendros pinigų sumos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą
už apdraustuosius valstybės lėšomis pervedamos teisės aktų nustatyta tvarka.
17
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokos
Įmonės,
įstaigos bei organizacijos ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia
veikla, moka 3 procentų darbo užmokesčio dydžio privalomojo sveikatos draudimo
įmokas už asmenis:
1) dirbančius
pagal darbo sutartis, narystės pagrindu einančius renkamąsias pareigas
renkamose organizacijose, narystės pagrindu dirbančius ūkinėse bendrijose,
žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose, viešojo administravimo
valstybės tarnautojus;
2) valstybės
politikus, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kitų teismų
teisėjus ir kandidatus į teisėjus, prokuratūros pareigūnus, Lietuvos banko
valdybos pirmininką, jo pavaduotojus, valdybos narius, Seimo ar Respublikos
Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų vadovus, kitus Seimo ar
Respublikos Prezidento paskirtų valstybės institucijų ar įstaigų pareigūnus,
Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir
tarybų, kitų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkus, jų
pavaduotojus ir narius, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų
ar tarybų pareigūnus, jeigu jiems už darbą mokamas darbo užmokestis.
Įmonės,
įstaigos ir organizacijos iš asmenims, išvardytiems šio straipsnio 1 dalyje ir
gaunantiems pajamų, apskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos moka
ne mažesnes kaip 30 procentų privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Ūkinės
bendrijos už ūkinės bendrijos narius bei individualios (personalinės) įmonės už
individualios (personalinės) įmonės savininkus kas mėnesį moka privalomojo
sveikatos draudimo įmokas, kurios sudaro 2 procentus Statistikos departamento
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito ketvirčio šalies ūkio
vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Ūkinės bendrijos už ūkinės bendrijos
narius bei individualios (personalinės) įmonės už individualios (personalinės)
įmonės savininkus gali šių įmokų ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytų įmokų
nemokėti, jeigu šie ūkinės bendrijos nariai ar individualios (personalinės)
įmonės savininkai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir įregistravę
likviduojamos ūkinės bendrijos ar individualios (personalinės) įmonės statusą
Įmonių rejestre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai yra atleisti iš darbo.
Fiziniai
asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip apibrėžta Gyventojų pajamų
mokesčio įstatyme, įskaitant asmenis, gaunančius pajamų už honorarus ir (ar)
pagal autorines sutartis, moka privalomojo sveikatos draudimo
įmokas, sudarančias 30 procentų apskaičiuotos gyventojų pajamų
mokesčio sumos, bet per mėnesį ne mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto
įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais
metais. Ši nuostata taikoma neatsižvelgiant į tai, ar įstatymų
nustatyta tvarka yra sumažintas pajamų (verslo liudijimo) mokestis, ar
konkretus fizinis asmuo nuo šio mokesčio atleistas.
Kas mėnesį
ūkininkai ir kiti asmeninio ūkio naudotojai moka tokio dydžio privalomojo
sveikatos draudimo įmokas:
1) Ūkininko ūkio
įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti ūkininkai bei žemės naudotojai (3 ha ir daugiau žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje pilnamečius ūkio narius moka po 3,5
procento minimalios mėnesinės algos dydžio privalomojo sveikatos draudimo
įmokas;
2) asmeninio
ūkio naudotojai (iki 3 ha žemės naudmenų) už save ir už dirbančius ūkyje
pilnamečius šeimos narius moka po 1,5 procento minimalios mėnesinės algos
dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Asmenys,
nepriklausantys išvardytiems šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei šio
Įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, kas mėnesį moka už save 10 procentų Statistikos
departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto užpraeito
ketvirčio šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio privalomojo
sveikatos draudimo įmokas.
Pilnamečiai
darbingi asmenys, gyvenantys kaimo vietovėje ir neturintys savo žemės ar pajamų
iš kito verslo, gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu iš
specialių fondų ar kitų žemės ūkio programų finansavimo lėšų Žemės ūkio
ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
18
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo tvarka
1.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo terminus ir tvarką nustato
Vyriausybė.
2.
Asmenys, išvardyti šio Įstatymo 17 straipsnio 5 ir 6 dalyse, privalomojo
sveikatos draudimo įmokų dydį apskaičiuoja patys ir perveda į teritorinių
valstybinių mokesčių inspekcijų surenkamąsias sąskaitas.
3.
Šio Įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse numatytas įmokas
administruoja ir per tris dienas į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą perveda valstybinės mokesčių
inspekcijos. Privalomojo sveikatos draudimo įmokų kontrolės ir administravimo
tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos kartu
su Valstybine ligonių kasa.
Tuo atveju, kai
asmenų, išvardytų šio Įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje, 30 procentų apskaičiuoto
gyventojų pajamų (verslo liudijimo tam tikrai veiklos rūšiai)
mokesčio sumos per mėnesį sudaro mažiau kaip 1/12 metinės valstybės biudžeto
įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis einamaisiais mokestiniais
metais, išskyrus asmenis, kurie yra apdrausti privalomuoju
sveikatos draudimu (šiuo atveju asmenys, priskirti draudžiamiesiems valstybės
lėšomis, taip pat laikomi apdraustaisiais), skirtumą tarp faktiškai įmokėtos ir
minimalios privalomojo sveikatos draudimo įmokos fiziniai asmenys perveda į
teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodydami tikslinę
paskirtį.
19 straipsnis. Atsakomybė už privalomojo sveikatos
draudimo įmokų mokėjimą
Atsakomybę už
privalomojo sveikatos draudimo įmokų nesumokėjimą ar pavėluotą sumokėjimą, taip
pat privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo, grąžinimo tvarką nustato
Mokesčių administravimo įstatymas. Valstybinės mokesčių inspekcijos į
Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
sąskaitą perveda gyventojų pajamų mokesčio bei ekonominių sankcijų, paskirtų už
šio mokesčio nesumokėjimą ar pavėluotą sumokėjimą, 30 procentų papildomai
išieškotų sumų.
Jeigu
valstybinės mokesčių inspekcijos laiku neperveda surinktų privalomojo sveikatos
draudimo įmokų į Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto sąskaitą, jos moka delspinigius pagal finansų ministro nustatytą
delspinigių normą, taikomą už pavėluotą mokesčio mokėjimą.
20 straipsnis. Institucijų, vykdančių privalomąjį
sveikatos draudimą, santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis
Banką
Lietuvos Respublikoje Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos
privalo pasirinkti konkurso būdu. Konkurso sąlygas nustato Sveikatos apsaugos
ministerija.
21
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos
Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas sudaro:
1) iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamų asmens sveikatos
priežiūros paslaugų, nustatytų pagal šį Įstatymą, išlaidos, sveikatos
priežiūros įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos yra sudariusios
sutartis, apmokėtos išlaidos;
2) išlaidų
vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti šio Įstatymo nustatyta tvarka
kompensavimas apdraustiesiems;
3) medicininės
reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidų šio Įstatymo nustatyta tvarka
kompensavimas apdraustiesiems;
4) galūnių,
sąnarių ir organų protezavimo bei protezų įsigijimo, centralizuotai apmokamų
vaistų bei medicinos pagalbos priemonių kompensavimo išlaidos;
5) ortopedijos
technikos priemonių įsigijimo išlaidos;
6) išlaidos
privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms
apmokėti.
Privalomojo
sveikatos draudimo tarybos teikimu Valstybinė ligonių kasa, suderinusi su
Sveikatos apsaugos ministerija, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
lėšas gali skirti valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti.
Valstybinės
ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų veiklos išlaidoms gali būti skiriama
iki 2 procentų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
22
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervas
Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžetui stabilizuoti numatomas rezervas. Jis turi
būti ne didesnis kaip 10 procentų metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto pajamų sumos.
Rezervo lėšos
Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos laikinam pajamų trūkumui padengti arba
išlaidoms, kurių tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą
nebuvo galima numatyti, apmokėti.
23 straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto rezervo ir kitų laikinai laisvų Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto lėšų naudojimas
Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ir kitas Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto laikinai laisvas lėšas Valstybinė ligonių kasa ir
teritorinės ligonių kasos privalo laikyti konkurso būdu pasirinktose
Lietuvos bankų įstaigose arba investuoti į Vyriausybės ar
Lietuvos banko vertybinius popierius. Gautos pajamos turi būti naudojamos
privalomojo sveikatos draudimo reikmėms.
Operacijas su
laikinai laisvomis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis
prižiūri Sveikatos apsaugos ministerija.
24
straipsnis. Kasos apyvartos lėšos
Privalomojo
sveikatos draudimo fondo biudžete numatomos kasos apyvartos lėšos. Jos sudaromos
iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų likučio, o kai jo
nepakanka – iš planinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamų.
Kasos apyvartos lėšų dydis nustatomas tvirtinant Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžetą.
Kasos
apyvartos lėšos naudojamos kasos pajamų laikinam trūkumui padengti ir turi būti
grąžintos ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.
25 straipsnis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų,
apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų
nustatymo tvarka
Asmens
sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto, bazines kainas nustato Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi
Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.
Asmens
sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto, bazinių kainų nustatymo metodiką tvirtina Sveikatos apsaugos
ministerija.
26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos
priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys
Apdraustųjų
asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės
ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos
už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos
priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis.
Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis
licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba
akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti
asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su
šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.
Sutartys
tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp
teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir
kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka,
atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo
tarybos nuomones.
27 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų atsiskaitymo
su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis tvarka ir terminai
1.
Teritorinės ligonių kasos sutartyse numatytomis sąlygomis, neviršydamos
patvirtinto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto skirtų asignavimų,
privalo apmokėti asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių, su kuriomis
jos yra sudariusios sutartis, pateiktas sąskaitas.
Sąskaitas už
suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus kompensuojamuosius
vaistus bei medicinos pagalbos priemones kartą per mėnesį
sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės pateikia tai teritorinei
ligonių kasai, su kuria yra sudariusios sutartį. Teritorinė ligonių kasa ne vėliau
kaip per 30 dienų nuo sąskaitos gavimo dienos perveda pinigus sudariusioms su
ja sutartis sveikatos priežiūros įstaigoms ir vaistinėms atsiskaitydama pagal
pateiktas sąskaitas. Jei teritorinės ligonių kasos laiku neatsiskaito, turi
būti mokami delspinigiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos yra
didesnės, negu yra patvirtintos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
išlaidų plane, Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi
Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, šio
Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus nustatyti tokį
išmokų ir kompensacijų dydį, kuris atitinka patvirtintą išlaidų planą.
4.
Jeigu faktinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos yra
mažesnės negu patvirtintame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete,
Sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Valstybinės ligonių kasos ir
Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones, teikia siūlymus Vyriausybei
patikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tikslinant
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, numatomos reikalingos lėšos
susidariusiems delspinigiams padengti teisės aktų nustatyta tvarka.
IV SKYRIUS
INSTITUCIJOS,
VYKDANČIOS PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ
28
straipsnis. Privalomojo sveikatos draudimo taryba
Privalomojo
sveikatos draudimo taryba yra kolegiali patariamoji institucija. Privalomojo
sveikatos draudimo tarybą sudaro, jos sudėtį ir nuostatus tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija.
Privalomojo
sveikatos draudimo taryba:
1) svarsto
perspektyvinius ir einamuosius privalomojo sveikatos draudimo uždavinius;
2) teikia
siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai dėl asmens sveikatos priežiūros
paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, sąrašo;
3) teikia išvadą
dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekto ir jo vykdymo
metinės apyskaitos;
4) teikia
siūlymus dėl privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų;
5) teikia siūlymus
dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų struktūros
reikalavimų ir veiklos išlaidų normatyvų bei Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžeto paskirstymo;
6) teikia
siūlymus dėl sutarčių tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos
priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sudarymo tvarkos;
7) nagrinėja
Valstybinės ligonių kasos finansinę ir ekonominę veiklą;
8) nagrinėja
kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus.
Į Privalomojo
sveikatos draudimo tarybą įeina:
1)
šeši valstybės valdymo institucijų atstovai – po vieną Nacionalinės sveikatos
tarybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių
ligonių kasų atstovą;
2)
penki apdraustųjų atstovai – du darbdavių organizacijų atstovai, vienas ne
medikų profesinių sąjungų atstovas, vienas pacientų organizacijų atstovas,
vienas savivaldybių asociacijos atstovas;
3)
penki sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų teikėjų atstovai – du medikų
profesinių sąjungų atstovai (iš jų – vienas gydytojų profesinės sąjungos,
vienas slaugos specialistų profesinės sąjungos), du sveikatos priežiūros
paslaugų teikėjų organizacijų atstovai, vienas farmacininkų organizacijų atstovas.
Privalomojo
sveikatos draudimo tarybos darbui vadovauja pirmininkas. Jis renkamas paprasta
balsų dauguma dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Privalomojo sveikatos draudimo
tarybos narių.
29
straipsnis. Valstybinė ligonių kasa
Valstybinė
ligonių kasa veikia pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų įstatymą bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus
nuostatus. Biudžetinių įstaigų įstatymas Valstybinei ligonių kasai taikomas
tiek, kiek jos veiklos nereglamentuoja šis Įstatymas.
2.
Valstybinės ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta
tvarka skiria ir atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos ministras.
Valstybinė
ligonių kasa yra juridinis asmuo, išlaikomas iš Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžeto, turintis antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas
Lietuvos Respublikos bankuose.
Už savo
veiklą Valstybinė ligonių kasa atskaitinga Sveikatos apsaugos ministerijai.
30
straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos
Valstybinė
ligonių kasa atlieka šias funkcijas:
1) rengia
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir jo vykdymo metinę
apyskaitą, vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą;
2) prižiūri
teritorinių ligonių kasų veiklą;
3) sudaro iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų rezervą ir šio Įstatymo bei
kitų teisės aktų nustatyta tvarka jį naudoja;
4) šio Įstatymo
nustatyta tvarka naudoja laikinai laisvas Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto lėšas;
5) atlieka
teritorinių ligonių kasų auditą arba sudaro sutartis su audito
įmonėmis dėl teritorinių ligonių kasų audito;
6) įstatymų
nustatyta tvarka tvarko draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą;
7) kitas šio
Įstatymo, Valstybinės ligonių kasos nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas
funkcijas.
31
straipsnis. Valstybinės ligonių kasos teisės
Valstybinė
ligonių kasa turi teisę:
1) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti jai perduotas Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis;
3) įsigyti
Vyriausybės ir Lietuvos banko vertybinių popierių ir jais disponuoti;
4) Privalomojo
sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms
gauti;
5) nustatyti
Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų sandarą;
6) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų
Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių
vykdomųjų institucijų, teritorinių ligonių kasų, valstybinio socialinio
draudimo įstaigų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų,
organizacijų informaciją, būtiną Valstybinės ligonių kasos funkcijoms atlikti.
Tokios informacijos sąrašas nustatomas Valstybinės ligonių kasos nuostatuose;
7)
kontroliuoti
asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat kad suteiktos asmens sveikatos
priežiūros paslaugos atitiktų nustatytus reikalavimus, vaistų ir medicinos
pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą bei su tuo susijusią
sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą;
8)
tikrinti, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių
sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
9)
atlikti finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, prieinamumo bei
kokybės kitimo tendencijų analizę;
10) Valstybinė
ligonių kasa gali turėti ir kitų teisių, kurias nustato įstatymai, Valstybinės
ligonių kasos nuostatai ir kiti teisės aktai.
32
straipsnis. Teritorinės ligonių kasos
Teritorines
ligonių kasas steigia ir jų nuostatus tvirtina Valstybinė ligonių
kasa. Teritorinių
ligonių kasų skaičių bei jų teritorinės veiklos zonas nustato
Valstybinė ligonių kasa,
suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija. Steigiama
ne daugiau kaip 5 teritorinės ligonių kasos.
Teritorinė
ligonių kasa yra juridinis asmuo, veikiantis pagal šį Įstatymą, Biudžetinių įstaigų
įstatymą bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuostatus, išlaikomas iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, turintis antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Biudžetinių įstaigų įstatymas
teritorinėms ligonių kasoms taikomas tiek, kiek jų veiklos nereglamentuoja šis
Įstatymas.
Teritorinės
ligonių kasos direktorių Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria ir
atleidžia iš pareigų Valstybinės ligonių kasos direktorius.
Už savo
veiklą teritorinės ligonių kasos yra atskaitingos Valstybinei ligonių kasai.
33
straipsnis. Teritorinių ligonių kasų funkcijos
Teritorinės
ligonių kasos atlieka šias funkcijas:
1) sudaro
sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse
nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens
sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos
priemones;
2) šio Įstatymo
10, 11, 12 straipsniuose nustatyta tvarka kompensuoja draudžiamiesiems vaistų
ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio
gydymo bei galūnių, sąnarių ir organų protezų įsigijimo ir protezavimo
išlaidas;
3) tvarko
draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu įskaitą;
4) finansuoja
savivaldybių sveikatos programas;
5) analizuoja ir
įvertina duomenis apie apskrities savivaldybių gyventojų sveikatos būklę ir gyventojų
demografinės struktūros kitimo tendencijas;
6) kontroliuoja
savo veiklos zonoje asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, kiekį ir kokybę, taip pat ar suteiktos
asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitinka nustatytus reikalavimus, ar
teisėtai išrašomi ir išduodami vaistai ir medicinos pagalbos priemonės, bei su
tuo susijusią sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklą;
7)
tikrina, ar teisingai išrašomos sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių
sąskaitos, ir su tuo susijusius buhalterinius bei kitus dokumentus;
8) Sveikatos
apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir sąlygomis kontroliuoja
draudžiamiesiems teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir
tinkamumą;
9)
vadovaudamosi Civiliniu kodeksu ir kitais įstatymais, reikalauja iš sveikatos
priežiūros įstaigų ir vaistinių atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžetui padarytą žalą. Šios lėšos grąžinamos ir įtraukiamos į teritorinės
ligonių kasos, kuri apmokėjo už neteisėtai suteiktas asmens sveikatos
priežiūros paslaugas ar išduotus vaistus ir medicinos pagalbos priemones,
biudžetą kaip papildomos lėšos ir yra skiriamos apmokėti asmens sveikatos
priežiūros paslaugoms ar vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms;
10)
savo veiklos zonoje atlieka finansinę bei ekonominę Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimo ir sveikatos priežiūros paslaugų struktūros,
prieinamumo bei kokybės kitimo tendencijų analizę;
11) skelbia
informaciją apie savo veiklą, praneša draudžiamiesiems apie teikiamas asmens
sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas;
12) vykdo kitas
įstatymų, teritorinių ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas
funkcijas.
34
straipsnis. Teritorinių ligonių kasų teisės
Teritorinės
ligonių kasos turi teisę:
1) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms perduotas Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą;
2) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti sutartis. Sudaryti sutartis dėl
teritorinės ligonių kasos turto naudojimo teritorinės ligonių kasos gali tik
gavusios steigėjo leidimą;
3) Privalomojo
sveikatos draudimo tarybos siūlymu įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms
gauti;
4) teikti
pasiūlymus Valstybinei ligonių kasai dėl teritorinės ligonių kasos sandaros;
5) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka nemokamai gauti iš ministerijų, kitų
Vyriausybės įstaigų, apskrities viršininko administracijos, savivaldybių
vykdomųjų institucijų, valstybinio socialinio draudimo įstaigų, sveikatos
priežiūros įstaigų, kitų įmonių, įstaigų, organizacijų informaciją, būtiną
teritorinės ligonių kasos funkcijoms atlikti. Šios informacijos sąrašas
nustatomas teritorinės ligonių kasos nuostatuose;
6) nustačius
faktus, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos neatitinka teisės aktų,
reikalauti, kad sveikatos priežiūros įstaigų administracija patikrintų asmens
sveikatos priežiūros specialisto kvalifikaciją;
7) siūlyti
Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos
apsaugos ministerijos panaikinti sveikatos priežiūros įstaigos, jos
struktūrinio padalinio ar asmens sveikatos priežiūros specialisto licenciją
asmens sveikatos priežiūros veiklai;
8) teikti
pasiūlymus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai, Valstybinei ligonių kasai ir kitoms
institucijoms dėl privalomojo sveikatos draudimo organizavimo;
9) teikti
ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų išlaidų išieškojimo;
10)
analizuoti ir vertinti joms priskirtose teritorijose esančių įmonių, įstaigų,
organizacijų komercinės, ūkinės ar kitokios veiklos poveikį sveikatai, teikti
siūlymus šiais klausimais teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybai,
organizuoti ir apmokėti draudžiamųjų atrankinius sveikatos būklės stebėjimus;
11) teritorinės
ligonių kasos gali turėti ir kitų teisių, nustatytų įstatymų, teritorinių
ligonių kasų nuostatų ir kitų teisės aktų.
35
straipsnis. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba
Teritorinėje
ligonių kasoje 3 metams sudaroma stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba –
kolegialus patariamasis organas. Į teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybą įeina
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Valstybinės ligonių kasos atstovas,
po vieną
į aptarnaujamą teritoriją įeinančių apskričių viršininkų
deleguotą atstovą ir po vieną
į aptarnaujamą teritoriją įeinančių savivaldybių tarybų deleguotą atstovą – tarybos
narį. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos darbui
vadovauja teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas, renkamas iš
teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos narių paprasta balsų dauguma
dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos
narių. Teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininku negali būti
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos atstovas.
Teritorinės
ligonių kasos stebėtojų taryba:
1) renka
teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją;
2) prižiūri,
kaip sudaromos ir vykdomos teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos
priežiūros įstaigų bei teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartys;
3) teikia
siūlymus Valstybinės ligonių kasos direktoriui skirti ir atleisti teritorinės
ligonių kasos direktorių;
4) aprobuoja
teritorinės ligonių kasos darbuotojų etatus bei išlaidų sąmatą;
5) prižiūri ir
analizuoja teritorinės ligonių kasos administracijos veiklą, finansinių
išteklių naudojimą;
6) aprobuoja
teritorinės ligonių kasos direktoriaus pateiktą teritorinės ligonių kasos
metinį balansą ir finansinę apyskaitą. Metinis balansas ir finansinė apyskaita
skelbiami viešai ne vėliau kaip einamųjų metų gegužės 1 dieną;
7) nagrinėja ir
sprendžia kitus privalomojo sveikatos draudimo klausimus, priskirtus
teritorinės ligonių kasos funkcijoms.
Teritorinės
ligonių kasos stebėtojų taryba turi teisę organizuoti teritorinės ligonių kasos
auditą. Auditas apmokamas iš teritorinės ligonių kasos valdymui skirtų lėšų.
Jeigu randama teritorinės ligonių kasos buhalterinės apskaitos ir finansinės
atskaitomybės trūkumų, teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos pirmininkas
turi sukviesti neeilinį teritorinės ligonių kasos stebėtojų tarybos posėdį. Teritorinės
ligonių kasos stebėtojų taryba taip pat turi teisę nemokamai gauti sveikatos
priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartis,
veiklos, ekonominio-finansinio bei medicininio audito duomenis.
Teritorinės
ligonių kasos stebėtojų tarybos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių
kasos nuostatai.
36
straipsnis. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija
1.
Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka
teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Ši komisija
sprendžia ginčus tarp draudžiamųjų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir
teritorinės ligonių kasos dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir sveikatos
priežiūros sutarčių vykdymo.
Teritorinės
ligonių kasos taikinimo komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės ligonių
kasos nuostatai.
37 straipsnis.
Teritorinės ligonių kasos medicininio audito komisija
Teritorinės
ligonių kasos medicininio audito komisiją iš trijų asmenų 3 metams renka
teritorinės ligonių kasos stebėtojų taryba jos pirmininko teikimu. Teritorinės
ligonių kasos medicininio audito komisijos nariai turi būti asmens sveikatos
priežiūros specialistai.
Teritorinės
ligonių kasos medicininio audito komisija pagal savo kompetenciją kontroliuoja
sveikatos priežiūros įstaigų, su kuriomis teritorinė ligonių kasa yra sudariusi
sutartis, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
arba siūlo teritorinės ligonių kasos direktoriui sudaryti sutartis su
nepriklausomais ekspertais šiai kontrolei atlikti.
Teritorinės
ligonių kasos medicininio audito komisijos veiklos tvarką nustato teritorinės
ligonių kasos nuostatai.
V SKYRIUS
DRAUDŽIAMŲJŲ IR
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ, SUDARIUSIŲ SU TERITORINĖMIS LIGONIŲ KASOMIS
SUTARTIS, TEISĖS IR PAREIGOS VYKDANT PRIVALOMĄJĮ SVEIKATOS DRAUDIMĄ
38
straipsnis. Draudžiamųjų teisės taikant privalomąjį sveikatos draudimą
Draudžiamieji
turi teisę:
1) įstatymų ir
kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros
įstaigą, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį, ir gauti
privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros
paslaugas;
2) gauti iš
sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria teritorinė ligonių kasa yra sudariusi
sutartį, informaciją apie savo sveikatos būklę, numatomus tyrimus, procedūras,
gydymo būdą ir jo poveikį, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų mastą,
teikimo sąlygas ir vietą. Analogišką informaciją apie neveiksnius asmenis turi
teisę gauti jų teisiniai atstovai;
3) gauti
kompensaciją iš sveikatos priežiūros įstaigų už žalą, padarytą jų sveikatai dėl
sveikatos priežiūros įstaigų ar asmens sveikatos priežiūros specialistų kaltės,
nepaisant, ar tai buvo numatyta teritorinės ligonių kasos ir sveikatos
priežiūros įstaigų sutartyse. Kompensacijos dydį ir mokėjimo tvarką nustato
įstatymai ar kiti teisės aktai;
4) kreiptis į
teritorinių ligonių kasų komisijas, Valstybinę ligonių kasą, teismą dėl
įstatymų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių privalomąjį sveikatos draudimą,
pažeidimų.
39 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų ir
vaistinių, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, pareigos vykdant
privalomąjį sveikatos draudimą
Sveikatos
priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo:
1) užtikrinti
draudžiamiesiems privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų asmens sveikatos
priežiūros paslaugų teikimą, jų prieinamumą ir tinkamumą;
2) užtikrinti
informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus
atvejus;
3) esant
draudiminiam įvykiui, garantuoti, kad visi draudžiamieji turėtų lygias teises,
kai jiems teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos;
4) laiku teikti
Valstybinės ligonių kasos nustatytą informaciją Valstybinei ligonių kasai ir
teritorinėms ligonių kasoms;
5) teikti
informaciją draudžiamajam apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios
nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų
teikimo sąlygas bei tvarką.
Vaistinės,
sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, privalo :
1)
užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo
biudžeto lėšų kompensuojamais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis
Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka ir terminais;
2)
sutartyje nurodytais terminais teikti teritorinei ligonių kasai ataskaitas ir
informaciją apie kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių
išdavimą (pardavimą);
3)
sudaryti sąlygas teritorinei ligonių kasai kontroliuoti vaistų ir medicinos
pagalbos priemonių, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos
draudimo fondo biudžeto lėšų, išdavimo teisėtumą;
4) atlyginti
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, jeigu ji atsirado
dėl neteisėtai išduotų (parduotų) vaistų ar medicinos pagalbos priemonių,
kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų;
VI SKYRIUS
GINČŲ DĖL
PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO VYKDYMO SPRENDIMO TVARKA
40 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir
teritorinių ligonių kasų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo
tvarka
Draudžiamųjų
ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo
nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės ligonių
kasos taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia
papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti
prašymą ir priimti sprendimą.
Teritorinės
ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta
tvarka gali apskųsti teismui.
41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos
priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo sprendimo tvarka
Draudžiamųjų
ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo
garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė
ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia
papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti
prašymą ir priimti sprendimą.
Teritorinės
ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros
įstaiga įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui.
VII SKYRIUS
PAPILDOMASIS
(SAVANORIŠKASIS) SVEIKATOS DRAUDIMAS
42
straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos
Papildomojo
(savanoriškojo) sveikatos draudimo institucijos yra draudimo įmonės, teisės
aktų nustatyta tvarka gavusios leidimą (licenciją) šiai sveikatos draudimo
veiklai.
43 straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos
draudimo draudiminiai įvykiai
Papildomojo
(savanoriškojo) sveikatos draudimo draudiminiai įvykiai yra apdraustojo
kreipimasis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomojo (savanoriškojo)
sveikatos draudimo sutartyse numatytų ir gydytojo diagnozuotų sveikatos
sutrikimų ir (ar) sveikatos būklių, sudarančių pagrindą teikti apdraustiesiems
šiose sutartyse numatytų rūšių ir masto asmens sveikatos priežiūros paslaugas
bei patarnavimus. Šių paslaugų ir patarnavimų išlaidas papildomojo
(savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartyse nustatytomis sąlygomis apmoka
draudikas.
Papildomojo
(savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros
paslaugų išlaidos, taip pat išlaidos kompensuojamiesiems vaistams, kurių
neapmoka Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, valstybės ar
savivaldybių biudžetai. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšomis
gali būti apmokama ir ta sveikatos priežiūros paslaugų ar išlaidų
kompensuojamiesiems vaistams dalis, kuri neapmokama Privalomojo sveikatos draudimo
fondo biudžeto, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis.
44
straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo sutartys
Papildomasis
(savanoriškasis) sveikatos draudimas grindžiamas draudėjo ir draudiko
sutartimis, kurių sudarymo ir vykdymo taisykles nustato Vyriausybė. Draudėju
gali būti juridinis arba fizinis asmuo.
45
straipsnis. Papildomojo (savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšos
Papildomojo
(savanoriškojo) sveikatos draudimo lėšas sudaro savanoriškos (papildomos)
juridinių ir fizinių asmenų piniginės įmokos savanoriškąjį (papildomąjį)
sveikatos draudimą vykdančioms draudimo įmonėms.“
2
straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai
Vyriausybė,
Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa iki 2003 m. sausio 1 d. parengia ir patvirtina su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus.
3
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis Įstatymas
įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus šiame straipsnyje numatytas
išimtis.
Sveikatos
draudimo įstatymo 17 straipsnio 1, 5 ir 6 dalyse numatytų privalomojo sveikatos
draudimo įmokų administravimas pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį ir
18 straipsnio 3 dalį Valstybinei mokesčių inspekcijai perduodamas nuo 2004 m. sausio 1 d.
2 dalis netenka galios nuo 2004 m. sausio 1 d.
3.
Iki šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įmokų administravimo perdavimo Valstybinei
mokesčių inspekcijai:
1)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai tikrina, ar
yra sumokėtos Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatytos
privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir teikia Valstybinei ligonių kasai bei
teritorinėms ligonių kasoms reikalingą informaciją apie atskirų įmonių,
organizacijų ir fizinių asmenų sumokėtas ir nesumokėtas privalomojo sveikatos
draudimo įmokas, taip pat, jeigu teritorinė ligonių kasa nustato, kad
draudžiamajam per kalendorinį mėnesį suteiktų asmens sveikatos priežiūros
paslaugų kaina viršija 100 MGL, tos teritorinės ligonių kasos teikimu tikrina,
ar asmuo yra sumokėjęs visas privalomojo sveikatos draudimo įmokas;
2) Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdyba, mokėdama Sveikatos draudimo įstatymo 17
straipsnio 1 dalyje numatytas įmokas, centralizuotai kas 3 dienas perveda lėšas
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sąskaitos į Valstybinės
ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą;
3)
vadovaudamiesi Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir kitais teisės
aktais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai ne
ginčo tvarka išieško Valstybinio socialinio draudimo fondui priklausančias
įmokas, delspinigius, baudas ir 3 procentus išieškotų sumų perveda į
Valstybinės ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto
sąskaitą;
4) jeigu
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku
neperveda surinktų privalomojo sveikatos draudimo įmokų į Valstybinės ligonių
kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą, jie moka
delspinigius pagal finansų ministro nustatytą delspinigių normą, taikomą už
pavėluotą mokesčio mokėjimą.
3 dalis netenka galios nuo 2004 m. sausio 1 d.
Sveikatos
draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 16 straipsnio 2 dalis ir 21
straipsnio 1 dalies 5 punktas įsigalioja 2004 m. sausio 1 d.
Sveikatos
draudimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytos privalomojo sveikatos
draudimo įmokos už 2002 metus apskaičiuojamos tokia pat tvarka kaip už 2001
metus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1833,
2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
Skelbiu šį
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1833,
2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5058 (2003-12-03)
SVEIKATOS
DRAUDIMO ĮSTATYMO 8, 18, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2003-12-03)
autrap@lrs.lt
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).