← Galiojantis tekstas · Istorija

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

Galiojantis tekstas a fecha 2000-10-12

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1998, Nr. 61-1726

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787

Vilnius

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1.

Šis įstatymas nustato

bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo,

vežimo, naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta jų neigiamo

poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Įstatymas nustato valstybės valdymo

institucijų ir kitų juridinių bei fizinių asmenų funkcijas tvarkant atliekas.

2.

Šis įstatymas nereglamentuoja

išmetimų į orą, nuotekų į vandenį ir radioaktyvių atliekų tvarkymo, taip pat

kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (srutų bei kitų natūralių, nepavojingų,

naudojamų žemės ūkyje medžiagų).

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Atliekos - įvairios

medžiagos ar daiktai, kuriuos atliekų turėtojas pašalina, nori pašalinti arba

privalo pašalinti ir kurie priklauso atliekų kategorijai pagal šio įstatymo 8

straipsnio 2 dalyje numatytą atliekų klasifikatorių.

2.

Pavojingos atliekos -

atliekos, įrašytos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus į

parengtą pavojingų atliekų sąrašą bei pasižyminčios viena ar keliomis atliekų

klasifikatoriuje apibrėžtomis pavojingomis savybėmis, kurias sąlygoja jų

prigimtis arba jose esantys komponentai.

3.

Komunalinės atliekos -

buitinės ir komercinės, pramoninės, institucijų bei kitokios prigimties

atliekos, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

4.

Antrinės žaliavos -

naudoti tinkamos atliekos.

5.

Atliekų klasifikatorius

pavojingumo charakteristikas, pagrindinius komponentus (sąlygojančius atliekų

pavojingumą), atliekų šalinimo ir naudojimo būdus bei jų gabenimo kodus.

6.

Atliekų gamintojas -

juridinis ar fizinis asmuo, kurio ūkinėje veikloje susidaro atliekų.

7.

Atliekų turėtojas -

atliekų gamintojas arba juridinis ar fizinis asmuo, kuris turi atliekų.

8.

Atliekų tvarkytojas -

juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal nustatytus reikalavimus tvarko

atliekas, taip, kaip nustatyta šio įstatymo ar kitų teisės aktų.

9.

Atliekų susidarymo vieta

10.

Atliekų tvarkymas -

atliekų prevencijos, apskaitos, deklaravimo, surinkimo, rūšiavimo, ženklinimo,

gabenimo, saugojimo, naudojimo bei šalinimo veikla.

11.

Atliekų naudojimas -

atliekose esančių medžiagų naudingų savybių atkūrimas ir naudojimas šio

įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytame klasifikatoriuje nurodytu būdu,

turint tikslą gauti vartojamąją vertę turinčius gaminius arba energiją.

12.

Atliekų šalinimas -

atliekų tvarkymo būdas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytą

klasifikatorių.

13.

Atliekų vežimas -

atliekų gabenimas į jų tvarkymo vietą.

14.

Atliekų vežėjas -

juridinis ar fizinis asmuo, kuris nustatyta tvarka priima atliekas iš jų

turėtojo, jas gabena bei perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

15.

Atliekų sąvartynas

(saugykla) - atliekų šalinimo vieta, kur atliekos pilamos ant žemės ar

užkasamos po žeme. Čia įskaitomos vidaus atliekų šalinimo vietos ( t.y. atliekų

sąvartynai, į kuriuos atliekų gamintojas susidariusias atliekas šalina jų

gamybos vietoje), bet neįskaitomos vietos, kur atliekos kraunamos tam, kad jas

būtų galima paruošti pervežti į kitas vietas, kuriose jos bus naudojamos ar

šalinamos, bei vietos, kur atliekos saugomos laikinai (ne ilgiau kaip vienerius

metus), iki bus panaudotos ar pašalintos.

Antrasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO

PRIORITETAI

3 straipsnis.

Atliekų tvarkymo prioritetai

Įmonės, kurių ūkinėje-komercinėje

veikloje susidaro atliekų bei kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,

turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei

kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Šios įmonės privalo

laikytis šių prioritetų:

1) naudoti visas realų pritaikymo

pagrindą turinčias prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;

2) mažinti susidarančių bei į

sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą - kurti ir diegti

mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir leisti į rinką

gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų

naudojimo ciklui ir virtus atliekomis, šias atliekas sunaudoti ir taip

sumažinti atliekų kiekį ir pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai;

3) sunaudoti susidariusias

atliekas ir gauti iš jų vartojamąją vertę turinčius gaminius arba antrines

žaliavas, tinkančias tokiems gaminiams gaminti;

4) naudoti atliekas energijai

gauti;

5) saugiai šalinti susidariusias

atliekas į sąvartynus bei kitas specialiai tam skirtas vietas, kad jos nei šiuo

metu, nei ateityje nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

Trečiasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMAS

4 straipsnis.

Atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Atliekų turėtojas šio įstatymo

bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti

jas atliekų tvarkytojui.

2.

Įmonės, kurių ūkinėje-komercinėje

veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka.

3.

Komunalinių atliekų tvarkymą,

įskaitant jų surinkimą iš gyventojų, organizuoja savivaldybės.

4.

Medžiagų ir gaminių (tarp jų

taros ir pakuočių), kurie gali būti gaminami, importuojami ir pateikiami į

rinką tik atitinkamai paženklinti, kad juos, po naudojimo tapusius atliekomis,

būtų galima lengvai atskirti ir rūšiuoti, sąrašą sudaro ir ženklinimo tvarką

nustato Aplinkos ministerija kartu su Ūkio ministerija.

5.

Atliekas surenkančios,

rūšiuojančios, gabenančios, saugančios, naudojančios bei šalinančios įmonės

turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6.

Pavojingas atliekas

tvarkančios įmonės privalo gauti licenciją.

7.

Atliekos gabenamos tranzitu,

išvežamos arba įvežamos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei ratifikuotas

Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

8.

Valstybinės reikšmės atliekų

tvarkymo objektai steigiami Vyriausybės nustatyta tvarka.

5

straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

1.

Atliekos turi būti tvarkomos

taip, kad nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

2.

Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka įmonės, kurių ūkinėje-komercinėje veikloje

susidaro atliekų, turi rengti ir įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų

mažinimo planus.

3.

Gamtos išteklių taupymo ir

atliekų mažinimo planai nustatyta tvarka turi būti pateikiami visuomenei viešai

susipažinti.

4.

Gamtos išteklių taupymo ir

atliekų mažinimo planai persvarstomi ir koreguojami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus, tačiau

ne rečiau kaip kas penkeri metai.

6 straipsnis.

Gamtos išteklių naudojimo leidimai

1.

Įmonės, kurių

ūkinėje-komercinėje veikloje susidaro atliekų ir kurios jas naudoja ar šalina,

turi gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta

tvarka.

2.

Įmonės, turinčios gamtos

išteklių naudojimo leidimus naudoti ar šalinti atliekas, savo veiklą gali

nutraukti tik pagal šio įstatymo 15 straipsnyje įmonei nustatytus atliekų

naudojimo ar šalinimo reikalavimus.

7

straipsnis. Medžiagų ir gaminių gamybos, importo, prekybos ir naudojimo

reglamentavimas

Reguliuodama atliekų tvarkymą,

Vyriausybė gali reglamentuoti medžiagų ir gaminių, tarp jų taros ir pakuočių,

gamybą, importą, prekybą ir naudojimą.

8

straipsnis. Atliekų apskaitos tvarka

1.

Įmonės, kurių

ūkinėje-komercinėje veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai apskaitą

vykdo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

2.

Atliekų klasifikatorių ir

atliekų sąrašus, parengtus vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvų

nuostatomis, rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.

9

straipsnis. Ataskaitos apie atliekų tvarkymą

1.

Įmonės, kurių ūkinėje-komercinėje

veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai teikia ataskaitas apie

atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

2.

Ataskaitų formą, jų pateikimo

tvarką nustato Aplinkos ministerija.

10 straipsnis.

Atliekų saugojimas

1.

Vyriausybės įgaliotų

institucijų nustatyta tvarka atliekos turi būti saugomos taip, kad nedarytų

neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.

2.

Pavojingas atliekas jų

susidarymo vietoje laikinai saugoti galima ne ilgiau kaip tris mėnesius nuo jų

atsiradimo. Jeigu atliekų gamintojas saugo pavojingas atliekas jų susidarymo

vietoje ilgiau kaip tris mėnesius, jis turi laikytis šio įstatymo nustatytų

reikalavimų.

3.

Komunalines atliekas jų

susidarymo vietoje laikinai saugoti galima ne ilgiau kaip vienerius metus. Jei

atliekų gamintojas saugo komunalines atliekas jų susidarymo vietoje ilgiau kaip

vienerius metus, jis turi laikytis šio įstatymo nustatytų reikalavimų.

11 straipsnis.

Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję dokumentai

turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

12 straipsnis.

Reikalavimai atliekų vežėjui

Jei vežėjas perimtas atliekas

saugo, perkrauna, perpakuoja, sandėliuoja ar kitaip pertvarko, jis privalo

laikytis šio įstatymo antrajame-ketvirtajame skirsniuose nustatytų reikalavimų.

13 straipsnis.

Atliekų priėmimas pervežti

Atliekų vežėjas priima pervežti

atliekas pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

14

straipsnis. Atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės techninis reglamentas

Atliekas naudojanti ar šalinanti

įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris

smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo,

monitoringo ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos ir žmonių

sveikatos apsaugą.

15 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės veiklos nutraukimas

1.

Atliekų naudojimo ar šalinimo

įmonės veikla nutraukiama taip, kad veiklos nutraukimas nesukeltų neigiamo

poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai.

2.

Atliekų naudojimo ar šalinimo

įmonė turi turėti Ūkio ministerijos patvirtintą veiklos nutraukimo planą. Šiame

plane turi būti numatytas didžiausias leidžiamas naudoti ar šalinti atliekų

kiekis, įmonės uždarymo bei galutinio sutvarkymo priemonės ir išlaidos, po šios

įmonės uždarymo reikalinga priežiūra, jos trukmė ir išlaidos, taip pat lėšų

kaupimo sistema.

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

16 straipsnis.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1.

Įmonės, kurios surenka, veža,

saugo, šalina ir naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.

Licencijoje turi būti

nurodytos pavojingų atliekų rūšys, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti.

17 straipsnis.

Pavojingų atliekų identifikavimas

Pavojingų atliekų gamintojas

privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas, nustatyti jų sudėtį ir

deklaruoti apie kiekvienos rūšies pavojingų atliekų susidarymą Aplinkos

ministerijai. Pavojingų atliekų identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato

Aplinkos ministerija.

18 straipsnis.

Reikalavimas nemaišyti pavojingų atliekų

1.

Pavojingų atliekų, jų

susidarymo, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo metu

negalima skiesti ir maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis.

2.

Pavojingas atliekas galima

maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis tik pavojingų atliekų naudojimo ar

šalinimo įmonėje, jei to reikalauja pavojingų atliekų šalinimo techninis

reglamentas, parengtas pagal šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimus.

19 straipsnis.

Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Saugomos arba vežamos pavojingos

atliekos turi būti pakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir

ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

20 straipsnis. Pavojingų

atliekų perdavimo ir vežimo įforminimo tvarka

1.

Perduodant tvarkyti ar vežti

pavojingas atliekas, privaloma turėti pavojingų atliekų specialios formos

lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką

nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

2.

Atliekų turėtojas gali

perduoti pavojingas atliekas vežti tik tokiam vežėjui, kuris turi licenciją

pavojingoms atliekoms vežti.

3.

Pavojingas atliekas tvarkanti

įmonė gali priimti atliekas tik iš vežėjo, kuris turi licenciją pavojingoms

atliekoms vežti.

21 straipsnis.

Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo žurnalas

Pavojingų atliekų priėmimo,

saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, gabenimas bei tiksli jų buvimo vieta

įmonėje turi būti registruojami darbo žurnale. Darbo žurnalo formą ir pildymo

tvarką nustato Aplinkos ministerija.

22 straipsnis.

Pavojingų atliekų vežimo tvarka

1.

Pavojingos atliekos vežamos

pagal pavojingų krovinių vežimo reikalavimus.

2.

Pavojingas atliekas vežėjas

priima vežti tik tinkamai supakuotas ir paženklintas.

23 straipsnis.

Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ar įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito,

išvežimo ar įvežimo apskaitą atlieka Muitinės departamentas prie Finansų

ministerijos.

24 straipsnis.

Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

1.

Juridiniai ir fiziniai

asmenys, kurie gamina, surenka, rūšiuoja, veža, šalina, naudoja ar kitaip

tvarko pavojingas atliekas, nustatyta tvarka avarijų likvidavimo planus derina

su aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos, civilinės saugos, sveikatos apsaugos

tarnybomis. Šiuose planuose turi būti numatyti įmonės darbuotojų veiksmai

galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų mažesnis pavojus aplinkai ar

žmonių sveikatai.

2.

Įvykus avarijai arba išsipylus

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų aplinkai ar žmonių sveikatai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Dokumentų

apie pavojingas atliekas tvarkymas

Dokumentus, susijusius su

pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO VALDYMAS

26 straipsnis.

Aplinkos ministerijos funkcijos

Aplinkos ministerija organizuoja

atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų rengimą ir prižiūri, kaip

vykdomi nustatyti reikalavimai, rengia atliekų tvarkymo objektų įrengimo ir

priežiūros norminius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atlieka kitas

šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

27 straipsnis.

Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

Sveikatos apsaugos ministerija

atlieka pavojingų atliekų poveikio žmogaus ir visuomenės sveikatai ekspertizę

ir reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą.

28 straipsnis.

Ūkio ministerijos funkcijos

Ūkio ministerija rengia ir

įgyvendina Valstybinę atliekų tvarkymo programą, skatinančią atliekų

prevenciją, jų naudojimą, rinkos iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams

kūrimą, saugų atliekų šalinimą, atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą, organizuoja

pavojingų atliekų tvarkymą, teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl ekonominių ir

kitų priemonių taikymo.

29 straipsnis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija nustato darbų saugos reikalavimus atliekų šalinimo ir naudojimo

įmonėse, organizuoja šių darbų saugą reglamentuojančių norminių aktų rengimą,

kurių vykdymą kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.

30 straipsnis.

Apskričių viršininkų administracijų funkcijos

1.

Apskričių viršininkai,

apskričių taryboms pritarus, savo teritorijose koordinuoja antrinių žaliavų

surinkimą, komunalinių atliekų tvarkymą, skiria žemės sklypus komunalinėms

atliekoms.

2.

Apskričių viršininkų

administracijos gali teikti pasiūlymus Vyriausybei, skiriant žemės sklypus

pavojingoms atliekoms tvarkyti.

31 straipsnis.

Savivaldybių funkcijos

1.

Savivaldybės pagal savo

kompetenciją rengia, leidžia ir įgyvendina atliekų tvarkymą reglamentuojančius

teisės aktus ir kontroliuoja jų vykdymą savo teritorijose.

2.

Savivaldybės organizuoja savo

teritorijose atliekų tvarkymą, sąvartynų įrengimą, naudojimą, rekultivavimą ir

monitoringą, antrinių žaliavų surinkimą, rengia ir įgyvendina susidarančių

atliekų tvarkymo programas, parenka žemės sklypus komunalinėms atliekoms

tvarkyti, kaupia lėšas šiems darbams atlikti.

3.

Savivaldybės nustato

komunalinių atliekų tvarkymo tarifus.

Šeštasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

32

straipsnis. Atliekų tvarkymo ekonominės priemonės

1.

Atliekų tvarkymo išlaidas

pagal principą “teršėjas moka” turi apmokėti atliekų turėtojas arba medžiagų ir

gaminių, tarp jų taros ir pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos,

gamintojas ar importuotojas.

2.

Turint tikslą skatinti atliekų

prevenciją ir kaupti lėšas atliekoms tvarkyti, Lietuvos Respublikos įstatymai

nustato mokesčius už medžiagas ir gaminius, tarp jų tarą ir pakuotę, dėl kurių

naudojimo susidaro atliekos.

33

straipsnis. Atliekų tvarkymo finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo finansavimo

šaltiniai:

1) Valstybinis atliekų tvarkymo

fondas;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Valstybinis gamtos apsaugos

fondas;

[3 punkto

redakcija nuo 2001 m. sausio 1 d.:

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;]

4) savivaldybių gamtos apsaugos

fondai;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondas;

6) 20% Smulkaus ir vidutinio

verslo rėmimo fondo lėšų, skirtų atliekų antrinio panaudojimo verslui

kredituoti;

7)

užsienio šalių, tarptautinių organizacijų ir finansinių institucijų bei

Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų tiksliniai įnašai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27), įsigalioja nuo 2001 01 01

34

straipsnis. Valstybinis atliekų tvarkymo fondas

1.

Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaromas Valstybinis atliekų

tvarkymo fondas.

2.

Valstybinį atliekų tvarkymo fondą sudaro:

1)

Mokesčių už aplinkos teršimą įstatyme numatyta mokėjimų už medžiagas ir

gaminius, tarp jų tarą ir pakuotę, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos,

dalis;

2)

užsienio šalių, tarptautinių organizacijų ir finansinių institucijų bei

Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų tiksliniai įnašai;

3) kiti

finansavimo šatiniai.

3.

Valstybinio atliekų tvarkymo fondo lėšos naudojamos atliekų tvarkymo sistemos

įgyvendinimo išlaidoms finansuoti Valstybinio atliekų tvarkymo fondo įstatymo

nustatyta tvarka.

35

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas

Licencija

pavojingoms atliekoms tvarkyti juridiniams ir fiziniams asmenims išduodama

pateikus Vyriausybės, savivaldybių, draudimo kompanijos arba banko garantą

sumai, kuri ne mažesnė už lėšas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 15 straipsnio

reikalavimus.

Septintasis skirsnis

TEISINĖ

ATSAKOMYBĖ

36

straipsnis. Teisinė atsakomybė

1.

Juridiniai ir fiziniai

asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

numatytos atsakomybės taikymas neatima teisės nustatyta tvarka sustabdyti

atliekų tvarkymo veiklą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                              VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 10)

34 straipsnis.

Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

1.

Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių

ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

2.

Programos lėšas sudaro

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą

gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

3.

Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių

ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo

energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba

naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir

įgyvendinti;

3) šiems investiciniams projektams įgyvendinti

naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4) mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų taikymui

skatinti.

4.

Pagrindiniai  Programos lėšų naudojimo principai:

1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra naudojimas

pagal šio įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte

numatytus atvejus;

2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti

ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms

panaudoti nėra technologijų;

3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams

mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės

atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės  atliekas

gaunamų pajamų skirtumo;

4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų

atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal

šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės

atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už

aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių

ir (ar) pakuotės atliekomis;

5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos

teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar)

pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms

surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų

poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos  gali būti  naudojamos  kitų

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti;

6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais

atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų

pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais

biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje

numatytoms priemonėms finansuoti.

5.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei

Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2) Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms

pritaria Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;

3)

Tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir

(ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių

organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

35

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas

Licencija

pavojingoms atliekoms tvarkyti juridiniams ir fiziniams asmenims išduodama

pateikus Vyriausybės, savivaldybių, draudimo kompanijos arba banko garantą

sumai, kuri ne mažesnė už lėšas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 15 straipsnio

reikalavimus.

Septintasis skirsnis

TEISINĖ

ATSAKOMYBĖ

36

straipsnis. Teisinė atsakomybė

1.

Juridiniai ir fiziniai

asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

numatytos atsakomybės taikymas neatima teisės nustatyta tvarka sustabdyti

atliekų tvarkymo veiklą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                              VALDAS ADAMKUS


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė

(2002-02-08)

autrap@lrs.lt

5 straipsnis.

Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

1.

Atliekos turi būti tvarkomos

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Siekiant taupyti gamtos

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro

atliekų ir kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti

gamtos išteklių naudojimo leidimus, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka turi rengti ir įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų

mažinimo planus.

3.

Gamtos išteklių taupymo ir

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus, tačiau

ne rečiau kaip kas penkeri metai.

7 straipsnis.

Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir

teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Atliekų saugojimas

1.

Atliekos turi būti saugomos

taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Atliekų saugojimo priemonės,

įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi

atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

3.

Atliekas gaminančios ar

surenkančios įmonės pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris

mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų susidarymo.

9 straipsnis.

Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję

dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Pavojingų atliekų maišymas

1.

Pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo,

rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su

jokiomis atliekomis ar medžiagomis.

2.

Pavojingas atliekas galima maišyti su kitomis atliekomis ar

medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

32 straipsnis.

Principas „teršėjas moka“

1.

Atliekų tvarkymo srityje

taikomas principas „teršėjas

moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų

turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo

susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

2.

Mokesčio už

aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis.

33 straipsnis.

Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4)

savivaldybių gamtos apsaugos fondai;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

34

straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

1.

Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

2.

Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas

mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

3.

Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo,

rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2)

surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,

investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;

3)

investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4)

mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.

4.

Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:

1)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų

naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2

punkte nustatytus atvejus;

2)

išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai

pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra

technologijų;

3)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos

kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų

pajamų skirtumo;

4)

kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui

ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų

kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą

atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės

atliekomis;

5)

lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos

tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir

perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais

metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)

pakuotės atliekoms tvarkyti;

6)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai

projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių

ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti

tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7)

Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos

kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.

5.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1)

metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos

lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2)

Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria

Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija;

3) Tarybą, kuri

yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos

teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių

organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių

organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį

tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35 straipsnis.

Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d.

nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) iki 2003

m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo

tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų

atestavimo tvarką.

37 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12

straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

2002

m. liepos 1 d.

įstatymo

Nr. IX-1004

1

priedėlis

ATLIEKŲ

KATEGORIJOS

QQ1

Gamybos ar

vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau

QQ2

Produktai,

neatitinkantys gaminio charakteristikos

QQ3

Produktai,

kurių vartojimo laikas pasibaigęs

QQ4

Išsipylusios,

išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,

įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo

atsitikimo metu

QQ5

Medžiagos,

užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių

medžiagos, konteineriai ir t. t.)

QQ6

Nenaudojamos

dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)

QQ7

Medžiagos,

kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,

naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)

QQ8

Pramoninių

procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)

QQ9

Teršalų valymo

liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)

QQ10

Mechaninio

apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir t.

t.)

QQ11

Žaliavų

gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos

ir t. t.)

QQ12

Medžiagos su

priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir

t. t.)

QQ13

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas

QQ14

Gaminiai,

kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,

komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)

QQ15

Užterštos

medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą

QQ16

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose

Lietuvos

Respublikos

2002

m. liepos 1 d.

įstatymo

Nr. IX-1004

2

priedėlis

ATLIEKŲ

NAUDOJIMO BŪDAI

RR1

Tirpiklių

atnaujinimas (regeneracija)

RR2

Organinių

medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas)

RR3

Metalų ir

metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

RR4

Kitų

neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

RR5

Rūgščių ar

bazių regeneracija

RR6

Užterštumui

mažinti naudojamų komponentų atnaujinimas

RR7

Katalizės

komponentų atnaujinimas

RR8

Pakartotinis

naftos perdirbimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

RR9

Naudojimas

kurui ar kitais būdais energijai gauti

RR10

Paskleidimas

ant žemės, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę, įskaitant

kompostavimą ir kitus biologinio perdirbimo metodus

RR11

Atliekų, gautų

R1–R10 naudojimo būdais, panaudojimas

RR12

Pasikeitimas

atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų

RR13

Šiame priede

nurodytais būdais naudoti skirtų atliekų saugojimas, išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje surinkimo metu

Lietuvos

Respublikos

2002

m. liepos 1 d.

įstatymo

Nr. IX-1004

3

priedėlis

ATLIEKŲ ŠALINIMO

BŪDAI

DD1

Išvertimas

ant žemės ar po žeme (pvz.: sąvartynuose ir t. t.)

DD2

Apdorojimas

žemėje (pvz.: biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.

t.)

DD3

Giluminis

įpurškimas (pvz.: pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos

olas ar natūraliai susidariusias ertmes)

DD4

Surinkimas

į tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz.: skystųjų atliekų ar dumblo supylimas

į duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

DD5

Šalinimas

specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz.: dėjimas į atskiras sekcijas, kurios

uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos ir nuo aplinkos ir t. t.)

DD6

Kietųjų

atliekų išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras/vandenynus

DD7

Išmetimas

į jūras/vandenynus, įskaitant įterpimą į jūros dugną

DD8

Šiame

sąraše smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami

galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuriuo šiame priede nurodytu

būdu

DD9

Šiame

sąraše smulkiau neapibūdintas fizikinis cheminis apdorojimas, kurio metu

gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai, šalinami bet kuriuo šiame priede

nurodytu būdu (pvz.: garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

DD10

Deginimas

sausumoje

DD11

Deginimas

jūroje

DD12

Nuolatinis

saugojimas (pvz.: konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

DD13

Maišymas

prieš bet kurio šiame priede nurodyto būdo naudojimą

DD14

Perpakavimas

prieš bet kurio šiame priede nurodyto būdo naudojimą

DD15

Šiame

priede nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas, išskyrus

laikinąjį saugojimą susidarymo vietoje surinkimo metu

Lietuvos

Respublikos

2002

m. liepos 1 d.

įstatymo

Nr. IX-1004

4

priedėlis

ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS

SAVYBĖS

H1 Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2 Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin

degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,

arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais

labai degias dujas

H3-B Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu

21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4 Dirginančios: medžiagos

ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar

pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5 Kenksmingos: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies

pakenkti sveikatai

H6 Toksiškos: medžiagos ir

preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7 Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8 Ėdžios: medžiagos ir

preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9 Infekcinės: medžiagos,

turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba

pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10 Teratogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11 Mutageninės: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12 Medžiagos ir preparatai,

kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai

toksiškas dujas

H13 Medžiagos ir preparatai,

kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią

nors aukščiau minėtų savybių

H14 Pavojingos aplinkai:

medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą

pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja

įstatymo redakcija


Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2002-07-18)

autrap@lrs.lt

348 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių

tiekimas rinkai

1.

Baterijų ir akumuliatorių tiekimas rinkai – baterijų ir akumuliatorių

tiekimas už tam tikrą mokestį arba nemokamai kitam asmeniui Europos Bendrijoje,

įskaitant importą į Europos Bendrijos muitų teritoriją.

2.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti

rinkai baterijas ir akumuliatorius, kuriuose viršijamas Sveikatos apsaugos

ministerijos nustatytas gyvsidabrio ir kadmio kiekis.

3.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Ūkio ministerijos

nustatyta tvarka privalo ženklinti tiekiamas rinkai baterijas ir

akumuliatorius.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Įstatymas

papildomas 349 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:

349 straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių

atliekų tvarkymas

1.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo:

1) iki 2009 m. rugsėjo 26 d. organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų apdorojimo ir perdirbimo sistemą,

atitinkančią Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose

dokumentuose nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos

reikalavimus;

2)

užtikrinti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 26 d. visos surinktos baterijų ir

akumuliatorių atliekos būtų apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Bendrijos

ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės

sveikatos saugos ir atliekų tvarkymo reikalavimus;

3)

užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir akumuliatorių atliekas būtų pasiektas

Vyriausybės nustatytas baterijų ir akumuliatorių perdirbimo efektyvumas.

2.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka per visuomenės informavimo kampanijas ir kitais būdais turi

informuoti vartotojus apie baterijose ir akumuliatoriuose esančių medžiagų

keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemas.

3.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai turi padengti visų

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo ir perdirbimo

išlaidas, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų visuomenės informavimo

kampanijų organizavimo ir vykdymo išlaidas.

4.

Pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir

importuotojai gali susitarti su šių baterijų ir akumuliatorių vartotojais

pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą

finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje. Tokie susitarimai

turi užtikrinti, kad pramoninių ir automobiliams skirtų baterijų ir

akumuliatorių atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimų.

5.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo

organizuoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą,

kad nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos

nemokamai ir nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema

turi sudaryti sąlygas vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose

atsižvelgiant į gyventojų tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

atliekas.

6.

Pramoninių baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo iš

vartotojų priimti bet kokios cheminės sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir

akumuliatorių atliekas.

7.

Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai

privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse

naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir

nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

8.

Visi

ūkio subjektai –

baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkytojai –

turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių

atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.

9.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių

priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms

baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką ir reikalavimus nešiojamųjų ir

automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemoms

nustato Aplinkos ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Įstatymas

papildomas 3410 straipsniu nuo 2008 m. rugsėjo 26 d.:

3410

straipsnis. Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojų pareigos

1.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:

1)

nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

atliekas;

2)

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka informuoti vartotojus apie galimybę

atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas jų prekybos vietose;

3)

iš vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti

įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti šias atliekas.

2.

Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams

atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,

apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

3411

straipsnis. Aštuntojo1 skirsnio taikymas

Šio

skirsnio nuostatos netaikomos:

1)

su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai

įrangai, ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius,

kurie nėra skirti kariniams tikslams);

2) šio

straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje

įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35

straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis

skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo tvarką, tokių

įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų atestavimo

tvarką.

37

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

1 priedas

ATLIEKŲ

KATEGORIJOS

QQ1

Gamybos ar

vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau

QQ2

Produktai,

neatitinkantys gaminio charakteristikos

QQ3

Produktai, kurių

vartojimo laikas pasibaigęs

QQ4

Išsipylusios,

išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,

įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo

atsitikimo metu

QQ5

Medžiagos,

užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių

medžiagos, konteineriai ir t. t.)

QQ6

Nenaudojamos

dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)

QQ7

Medžiagos,

kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,

naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)

QQ8

Pramoninių

procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)

QQ9

Teršalų valymo

liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)

QQ10

Mechaninio

apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir

t. t.)

QQ11

Žaliavų

gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos

ir t. t.)

QQ12

Medžiagos su

priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir

t. t.)

QQ13

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas

QQ14

Gaminiai,

kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,

komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)

QQ15

Užterštos

medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą

QQ16

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

2 priedas

ATLIEKŲ

NAUDOJIMO BŪDAI

R1

Naudojimas

kurui arba kitais būdais energijai gauti

R2

Tirpiklių

atnaujinimas (regeneracija)

R3

Organinių

medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant

kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)

R4

Metalų ir

metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

R5

Kitų

neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

R6

Rūgščių arba bazių

regeneracija

R7

Taršai mažinti

naudojamų komponentų naudojimas

R8

Katalizatorių

komponentų naudojimas

R9

Pakartotinis

naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

R10

Apdorojimas

žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

R11

Atliekų, gautų

R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas

R12

Pasikeitimas

atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų

R13

Atliekų,

skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

3 priedas

ATLIEKŲ ŠALINIMO

BŪDAI

D1

Išvertimas ant

žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)

D2

Apdorojimas

žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.

t.)

D3

Giluminis

įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos

olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)

D4

Surinkimas į

tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į

duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

D5

Šalinimas

specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios

uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)

D6

Išmetimas į

vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)

D7

Išmetimas į

jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną

D8

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai

junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

D9

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami

galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

D10

Deginimas

sausumoje

D11

Deginimas

jūroje

D12

Nuolatinis

saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

D13

Maišymas prieš

naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą

D14

Perpakavimas

prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą

D15

D1-D14

nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

4

priedas

ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS

SAVYBĖS

H1 Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2 Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,

arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais

labai degias dujas

H3-B Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu 21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4 Dirginančios: medžiagos

ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar

pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5 Kenksmingos: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies

pakenkti sveikatai

H6 Toksiškos: medžiagos ir

preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7 Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8 Ėdžios: medžiagos ir

preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9 Infekcinės: medžiagos,

turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba

pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10 Teratogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11 Mutageninės: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12 Medžiagos ir preparatai,

kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai

toksiškas dujas

H13 Medžiagos ir preparatai,

kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią

nors aukščiau minėtų savybių

H14 Pavojingos aplinkai:

medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą

pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

5

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

1.

1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 75/439/EEB

dėl naudotų alyvų šalinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15

skyrius, 1 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/76/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 353).

2.

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/689/EEB dėl

pavojingų atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2

tomas, p. 78) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).

3.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2005 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70, p. 17).

4.

1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2006 m. sausio 18 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL 2006 L 33, p. 1).

5.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254, p. 69).

6.

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7

tomas, p. 692).

7.

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos

direktyva 2006/21/EB dėl kasybos pramonės atliekų tvarkymo ir iš dalies

keičianti Direktyvą 2004/35/EB (OL 2006 L 102, p. 15).

8.

2006 m. balandžio 5 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/12/EB dėl atliekų (OL 2006 L 114, p. 9).

9.

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių

bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-2214, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja

nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Nauja įstatymo

redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 348, 349,

3410, 3411 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai

įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2008-07-09)

autrap@lrs.lt

342 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų registravimas

1.

Gamintojai ir

importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

2.

Elektros ir

elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai registruodamiesi pateikia ir

vieną iš šio Įstatymo 346 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų,

įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus

finansuojamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

34(3)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos

1.

Gamintojų ir importuotojų

organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra viešasis juridinis

asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams siekti ir

negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams

ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar kitų

įstatymų nustatyta tvarka ir į ją gali stoti nauji nariai.

2.

Visų Organizacijos steigėjų ir

narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.

3.

Organizacija gali verstis tik

ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 34(1) straipsnyje numatytoms

Organizacijos steigėjų ir narių pareigoms vykdyti, bei su tuo susijusia veikla

(gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas,

konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas

ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo

klausimais).

4.

Vienas Organizacijos steigėjas

arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,

arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos

steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems

asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame

Organizacijos steigėjų susirinkime.

5.

Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi

licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į

alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių

atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo

specifiką, tvirtina Vyriausybė. Už licencijos

Organizacijai išdavimą, patikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama

Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava.

6.

Licencija išduodama

Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi

su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:

1) atliekų tvarkymo

veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,

užtikrinantys šio Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte

numatytų užduočių įvykdymą;

2) atliekų tvarkymo

finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės

įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti

transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;

3) visuomenės švietimo ir informavimo

atliekų tvarkymo klausimais programą.

7.

Kiekvienais metais Organizacija pateikia ataskaitą

apie praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą

visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos

nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

34(4)

straipsnis. Elektros

ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės

1.

Elektros ir elektroninės įrangos platintojams (toliau šiame

straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti elektros

ir elektroninę įrangą, kurios gamintojas, importuotojas nėra

įsiregistravęs šio Įstatymo 342 straipsnyje nustatyta tvarka, taip

pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra paženklinta šio Įstatymo 345

straipsnyje nustatyta tvarka.

2.

Platintojai privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti

vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos

atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos

atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė

įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis

(skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės

įrangos kiekį. Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui

nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.

3.

Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų

reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be

pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų

sveikatai bei saugumui.

4.

Iš vartotojų priimtas buityje

susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo

perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei, kuri atitinka tokioms įmonėms

Aplinkos ministerijos patvirtintus reikalavimus.

5.

Platintojai, priimantys iš

vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,

prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti

šias atliekas platintojams.

6.

Šio straipsnio reikalavimai taip pat taikomi

platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą

naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti

sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros

ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

345

straipsnis. Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos

rinką išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti

toks, kad po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai nustatyti

elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją ir išleidimo į

Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai

rinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir

elektroninės įrangos dydžio ar funkcinės paskirties ant minėtos įrangos to

padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas turi būti spausdinamas ant

elektros ir elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir

garantijos pažymėjime.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

34(6) straipsnis. Buityje

susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas

1.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi

užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo

sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių

atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje

dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi

finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos

daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį

(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi

sutvarkyti gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus

metus į rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;

2) elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių

atliekų tvarkymą.

2.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai

ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi

teikti informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas

medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.

3.

Elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)

straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie

dokumentai gali būti:

1) banko

garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;

2) laidavimo

draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar

importuotojo ir draudiko;

3) sutartis ar

kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir

importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)

straipsnio reikalavimus;

4) dokumentai, nurodyti šio

straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos

gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo

finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas

vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis

neatsižvelgdamas į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos,

išleistos į rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir

importuotojai turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir

elektroninės įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia

susidariusias išlaidas;

5) dokumentas,

įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose

(schemose).

4.

Dokumentas, patvirtinantis

elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio

straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų

tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:

1) banko garantija, užtikrinanti

einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties

įvykdymą;

2) laidavimo sutartis, sudaryta

tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų

metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;

3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo

ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;

4) kitas

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis

einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą.

5.

Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų

sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,

lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

34(7) straipsnis. Ne buityje

susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymas

1.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo

užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą taip:

1) elektros ir elektroninės

įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios

paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti

gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;

2)

elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti

nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės

įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.

3.

Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su

atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir

elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

41 straipsnis. Visuomenės sveikatos

ir aplinkos apsauga

Atliekas būtina tvarkyti:

1) neviršijant teisės aktuose nustatytų

aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant

reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai;

2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų;

3) nekeliant reikšmingo

neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar)

kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

5

straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

1.

Atliekos turi būti tvarkomos

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

2.

Siekiant taupyti gamtos

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

3.

Gamtos išteklių taupymo ir

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

6

straipsnis. Leidimai

1.

Įmonės, ketinančios atlikti

atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias

atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip

vienus metus, turi gauti leidimus.

2.

Leidimai išduodami tik toms

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3.

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama

į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir

nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir

kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildomas 61 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio

12 d.:

61

straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras

1.

Atliekų tvarkytojų valstybės

registro objektai:

1) atliekas surenkančios ir

vežančios įmonės;

2) atliekas apdorojančios įmonės;

3) prekiautojai atliekomis ir

tarpininkai;

4) įmonės, atliekų susidarymo

vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o

nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.

2.

Atliekų tvarkytojų valstybės registrą steigia ir jo nuostatus

tvirtina Vyriausybė.

3.

Atliekų tvarkytojų valstybės registro vadovaujančioji tvarkymo

įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės

įgaliota institucija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

71 straipsnis Atliekų sąrašas

1.

Identifikuodamas atliekas, atliekų turėtojas turi vadovautis atliekų

sąrašu.

2.

Atliekų sąrašą, kuriame pateikiama atliekų klasifikacija pagal

atliekų susidarymo šaltinį, tvirtina Aplinkos ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

111 straipsnis. Priežiūra

1.

Aplinkos

apsaugos valstybinės kontrolės ir kitų įgaliotų institucijų pareigūnai teisės

aktų nustatyta tvarka atlieka atliekas apdorojančių, surenkančių ar vežančių įmonių,

tarpininkų, prekiautojų atliekomis ir atliekų darytojų priežiūrą, įskaitant šių

įmonių patikrinimus.

2.

Nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įmonių patikrinimų dažnumą,

atsižvelgiama į aplinkos apsaugos vadybos

sistemos (ISO 14001 standarto) ir Europos Bendrijos aplinkosaugos

vadybos ir audito sistemos (EMAS) įdiegimą gamyboje vadovaujantis 2009 m.

lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1221/2009 dėl

organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos

(EMAS) taikymo, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos

sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB (OL

2009 L 342, p. 1).

3.

Atliekų surinkimo ir

vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio,

paskirties vietos tikrinimą. Teisės aktų nustatyta tvarka aplinkos apsaugos

valstybinės kontrolės, kitų įgaliotų institucijų pareigūnai gali tikrinti, kaip

laikomasi ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Įstatymas

papildomas 112 straipsniu nuo 2011 m. gruodžio

12 d.:

112

straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija

1.

Eksploatuoti sąvartynus,

surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik

atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti

asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos

ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau

šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų

tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba

valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos

Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami

valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje

nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.

2.

Pažymėjimą privalo turėti:

1) sąvartynus eksploatuojančių

įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi

darbuotojai;

2) už pavojingųjų atliekų

surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;

3) už atliekų deginimo

(kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių

eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.

3.

Aplinkos ministras tvirtina

Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir

kompetencijos tobulinimo tvarką.

4.

Specialistai, turintys

pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją

specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

1.

Įmonės, kurios surenka, saugo,

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2.

Licencijoje turi būti

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

3.

Licencija gali būti išduodama

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

121 straipsnis. Alyvos atliekos

1.

Atsižvelgiant į alyvos atliekų

apdorojimo technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir

vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina:

1) alyvos atliekas rūšiuoti jų

susidarymo vietoje ir surinkti atskirai;

2) alyvos atliekas apdoroti pagal

šio Įstatymo 3 ir 41 straipsnių reikalavimus;

3) alyvos atliekų nemaišyti su skirtingas savybes turinčiomis alyvos

atliekomis ir su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo

jas apdoroti.

2.

Detalesnius alyvos atliekų tvarkymo reikalavimus nustato Aplinkos

ministerija.

Įstatymas papildytas

straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

181 straipsnis. Buityje susidarančios pavojingosios

atliekos

1.

Buityje

susidarančioms mišrioms atliekoms netaikomi šio Įstatymo 7, 9, 13, 14,

15 ir 17 straipsnių reikalavimai.

2.

Buityje

susidarančioms pavojingosioms atliekoms šio Įstatymo 7, 9, 15 ir 17

straipsnių reikalavimai netaikomi tol, kol jas priima atliekas surenkanti,

šalinanti arba naudojanti įmonė, kuri turi leidimą ir (ar) yra įregistruota į

Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

19

straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

1.

Pavojingas atliekas

gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti

įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų

mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

2.

Įvykus avarijai arba išsipylus

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

20

straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos

1.

Aplinkos ministerija

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

2.

Aplinkos ministerija

koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo

srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių

institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

21

straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

1.

Sveikatos apsaugos ministerija

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

2.

Sveikatos apsaugos ministerija

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos

ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

22

straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos

1.

Ūkio ministerija rengia ir

tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias

mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,

kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių

programų įgyvendinimą.

2.

Ūkio ministerija koordinuoja

pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo

pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo

atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo

pajėgumų sukūrimo projektus.

23

straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija

koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje

susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir

maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,

Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo

projektus.

24

straipsnis. (Neteko galios).

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai IR PREVENCIJOS PROGRAMA

Skirsnio

pavadinimas keistas:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

291 straipsnis. Valstybinė atliekų

prevencijos programa

1.

Siekiant užtikrinti atliekų prevencijos praktinį įgyvendinimą, turi

būti parengta, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

derinama su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene ir patvirtinta

Valstybinė atliekų prevencijos programa.

2.

Valstybinėje atliekų prevencijos programoje turi būti:

1) apibūdintos galiojančios atliekų prevencijos priemonės;

2) nustatyti atliekų prevencijos tikslai;

3) numatytos atliekų prevencijos priemonės;

4) nustatyti konkretūs atliekų prevencijos priemonių kokybės ar

kiekybės kriterijai.

3.

Valstybinė atliekų

prevencijos programa turi būti įvertinama kas šešeri metai ir prireikus

tikslinama.

4.

Valstybinę atliekų prevencijos programą rengia ir tvirtina Aplinkos

ministerija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

septintasis skirsnis

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

341 straipsnis. Elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemos dalyvių

teisės ir pareigos

1.

Elektros ir

elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų pagrindinės pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

2) organizuoti surinkimą,

vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant

gamintojų ir importuotojų tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo

tikslais elektros ir elektroninę įrangą, ir (ar) dalyvauti organizuojant

tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų

tvarkymo sistemose;

3) aplinkos ministro nustatyta

tvarka šviesti ir informuoti visuomenę elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo klausimais: apie elektros

ir elektroninėje įrangoje esančias pavojingas medžiagas; netinkamo elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai; elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo galimybes ir

surinkimo vietas ir pan.;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto elektros ir elektroninės įrangos atliekų

surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios

dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir

vykdymo išlaidas;

5) tvarkyti elektros ir elektroninės

įrangos

apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas elektros ir

elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros

ir elektroninės įrangos naudojimo susidariusių atliekų

tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 342 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų

organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai

pavesdami organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir

vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme jiems nustatytų pareigų ar

organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šiame Įstatyme

nustatytų pareigų

netapdami organizacijos dalyviais.

3.

Siekdami įvykdyti šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų

tvarkymo sistemą papildančias elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo sistemas.

4.

Buityje naudojamos elektros ir

elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d.

tiekdami Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais buityje naudojamą

elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi ir (ar) teikdami apskaitos

ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pateikti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytus dokumentus, įrodančius, kad visos jų

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos buityje naudojamos

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokių

dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos

dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos

įgaliota institucija.

5.

Be

dokumentų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai, registruodamiesi ir teikdami apskaitos ataskaitas, šio Įstatymo 342 straipsnyje

nurodytos gamintojų ir importuotojų organizacijos, teikdamos veiklos ataskaitas, aplinkos ministro nustatyta

tvarka turi pateikti sutarčių su atliekų tvarkytojais dėl elektros ir

elektroninės įrangos surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo kopijas.

6.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi

organizuoti savo

organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo sistemose, savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo

aikštelėse, iš

platintojų surinktų buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų tvarkymą taip:

1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d.

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos elektros ir

elektroninės įrangos visų buityje susidarančių atliekų (istorinių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje dalyvaujantys elektros ir

elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti proporcingai

jų užimamai atitinkamos kategorijos produktų grupės įrangos rinkos daliai.

Vyriausybė nustato, kokį mažiausią elektros ir elektroninės įrangos atliekų

kiekį turi sutvarkyti gamintojai ir importuotojai, atsižvelgdama į tokių

atliekų pavojingumą, į per atitinkamus metus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

verslo tikslais tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį, ir į minimalius

gamintojų ir importuotojų organizuojamų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkimo sistemų kokybės reikalavimus. Elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai) ir eksportuotojai privalo

aplinkos ministro nustatyta tvarka teikti duomenis apie surinktas, panaudotas

(perdirbtas) ir eksportuotas elektros ir elektroninės įrangos atliekas;

2) elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti visos savo nuo 2005 m.

rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos

elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių atliekų tvarkymą.

7.

Elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai privalo užtikrinti ne buityje susidarančių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

1) elektros ir elektroninės

įrangos, Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos iki 2005 m.

rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų),

atiduodamų perkant naują tos pačios paskirties elektros ir elektroninę įrangą,

tvarkymą privalo finansuoti gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;

2) elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13

d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektos savo elektros ir

elektroninės įrangos ne buityje susidarančių atliekų tvarkymą.

8.

Šio straipsnio 7 dalyje

nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai – perduoti tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

9.

Gamintojai ir importuotojai gali susitarti su

atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio straipsnio 7 ir 8 dalyse.

Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir elektroninės įrangos

atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės

aktų reikalavimų.

10.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai,

parduodami elektros ir elektroninę įrangą, pardavimo dokumentuose vartotojams

atskirai nenurodo šios įrangos atliekų tvarkymo, t. y. surinkimo, apdorojimo ir

aplinkai tinkamo šalinimo, išlaidų, išskyrus laikotarpį iki 2011 m. vasario 13

d., kai leidžiama nurodyti 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 kategorijų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo

išlaidas, ir laikotarpį iki 2013 m. vasario 13 d., kai leidžiama nurodyti 1

kategorijos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, apdorojimo ir

aplinkai tinkamo šalinimo išlaidas. Elektros ir elektroninės įrangos kategorijų

sąrašą nustato aplinkos ministras.

11.

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka standartiniu ženklu

ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo

tikslais tiekiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti

toks, kad po tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais būtų

galima vienareikšmiškai nustatyti elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir

(ar) importuotoją, tiekimo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai rinkti elektros

ir elektroninės įrangos atliekas. Jeigu dėl elektros ir elektroninės įrangos

dydžio ar funkcinės paskirties to padaryti praktiškai neįmanoma, toks

ženklinimas turi būti spausdinamas ant elektros ir elektroninės įrangos

pakuotės, naudojimo instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.

12.

Elektros ir elektroninės įrangos

platintojams draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą,

kurios gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravę aplinkos ministro

nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga nėra

paženklinta šio straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka.

13.

Platintojai privalo,

nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje

susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jeigu

vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios

paskirties kaip platintojo parduodama elektros ir elektroninė įranga.

14.

Platintojai gali nesilaikyti šio straipsnio 13 dalyje nustatytų

reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be

pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekoms, ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų

saugumui ir sveikatai.

15.

Iš vartotojų priimtas buityje

susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai gali

nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų

atliekų surinkimo aikšteles arba atiduoti jas tokios įrangos gamintojui ar

importuotojui arba tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

16.

Platintojai privalo aplinkos

ministro nustatyta tvarka prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją visiems

vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

17.

Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui

nurodyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.

18.

Šio straipsnio 12, 13, 14, 15, 16 ir 17 dalių reikalavimai

taip pat taikomi platintojams, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo

tikslais tiekdami elektros ir elektroninę įrangą naudojasi nuotolinio ryšio

priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atiduoti

elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros ir elektroninės įrangos

atsiėmimo vietoje. Informacija, kurioje aiškiai nurodoma, kam ir

kokiais būdais vartotojas gali atiduoti elektros ir elektroninės įrangos

atliekas, turi būti paskelbta gerai matomoje vietoje platintojo naudojamoje

interneto parduotuvės svetainėje.

19.

Atliekų turėtojas privalo atskirti elektros ir

elektroninės įrangos atliekas nuo kitų atliekų, nemaišyti jų su kitomis

atliekomis ar medžiagomis ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą ar

perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

20.

Buityje susidariusias elektros ir elektroninės įrangos

atliekas atliekų turėtojas (elektros ir elektroninės įrangos vartotojas) gali

(pasirinktinai):

1)

nemokamai pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir

importuotojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas, elektros ir elektroninės

įrangos platinimo vietas ar savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų

surinkimo aikšteles;

2)

perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

21.

Ne

buityje susidariusias

elektros ir elektroninės įrangos atliekas atliekų turėtojas gali

(pasirinktinai):

1)

pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos gamintojų ir importuotojų

įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas;

2)

pristatyti į tokios įrangos platinimo vietas;

3)

perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

22.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkytojai privalo elektros ir

elektroninės įrangos atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis

atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus ir visuomenės

sveikatai saugiu būdu, taikydami elektros ir

elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus. Atliekų tvarkymo geriausiai prieinamų

gamybos būdų sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

342

straipsnis. Papildomi kolektyvaus elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai

organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, gamintojai ir

importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą

gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – Organizacija) ir (ar) tapti

įsteigtos Organizacijos dalyviais ar Organizacijai sutartiniais pagrindais

pavesti organizuoti

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti

išduodama tik tai Organizacijai, kuriai organizuoti elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą kaip jos

dalyviai ar

sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 10 procentų visos Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir

elektroninės įrangos tiekiančių gamintojų ir importuotojų.

3.

Siekdama gauti elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be

šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko

garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant

jos dalyvių ir gamintojų, ir importuotojų, pavedusių jai organizuoti elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą, tiektą Lietuvos Respublikos vidaus

rinkai elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymas bus finansuojamas.

Tokių dokumentų sudarymo ir jų reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal

šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija.

4.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo

341 straipsnyje elektros ir elektroninės įrangos gamintojams ir

importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti:

1) sutartis su visomis

savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems

pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje

naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių

įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių

eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių

gabaritų atliekų aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio

finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų aikštelių

eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir

kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų

atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų

teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir

ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo

sąlygos ir tvarka;

2) sutartis su pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių gabaritų atliekų

surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir su pagal

aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais

dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų panaudojimo;

3) sutartis su elektros ir

elektroninės įrangos platintojais ir pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais atliekų

surinkėjais dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš elektros

ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo

naudoti

ir sutartis su

pagal aplinkos

ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų, surinktų iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų,

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir

elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos

platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą

(perdirbimą) tvarka

ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

4) sutartis su pagal aplinkos ministro

nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir pagal

aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais elektros

ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės įrangos atliekų

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už ne komunalinių

atliekų sraute susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą,

vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir

sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

5.

Organizacija šio

straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai

jos dalyvių ir jai organizuoti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai

rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka

apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą

ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiektos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.

343 straipsnis. Individualus

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 341

straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka

užsiregistravę individualiai buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai

privalo:

1) sudaryti sutartis su visomis

savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems

pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl buityje

naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių

įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių

eksploatavimo dalinio finansavimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų

atliekų surinkimo aikštelėse ir šių aikštelių eksploatavimo išlaidų dalinio

finansavimo tvarka, pagal kurią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių

eksploatavimo išlaidų skaičiavimo kainodara sudaroma nustatant pastoviąją ir

kintamąją (priklausančią nuo šiose aikštelėse surenkamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekų kiekio) tokių išlaidų dalį, sutarčių sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių įrengtų didelių gabaritų

atliekų aikštelių infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų

teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir

ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo

sąlygos ir tvarka;

2) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo iš savivaldybių įrengtų didelių

gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, surinktų atliekų vežimo, paruošimo

naudoti ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais

(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės

įrangos atliekų panaudojimo;

3) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos platintojais ir elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkėjais dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos

atliekų surinkimo iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių

surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su elektros ir

elektroninės įrangos atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais

dėl buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų, surinktų

iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, panaudojimo. Šiose sutartyse

turi būti numatyta apmokėjimo už elektros ir elektroninės įrangos atliekų

surinkimą iš elektros ir elektroninės įrangos platintojų, tokių surinktų

atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių

įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

4) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Individualiai elektros

ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar)

importuotojai šio

straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas išlaidas turi finansuoti

proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą

ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiektų gaminių kiekį.

3.

Vykdydami šio Įstatymo 341

straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka

užsiregistravę individualiai ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai

privalo:

1) sudaryti sutartis su elektros

ir elektroninės įrangos atliekų surinkėjais dėl ne buityje susidarančių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti

ir sutartis su elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudotojais

(perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų elektros ir elektroninės

įrangos atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už

elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimą iš elektros ir elektroninės

įrangos platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą

(perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

4.

Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių

nuostatos netaikomos elektros ir elektroninę įrangą savoms reikmėms

naudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar)

importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms

reikmėms naudotos elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkyti patys arba

perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(2)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Aštuntojo(2) skirsnio

redakcija iki 2012-12-31:

AŠTUNTASIS2 SKIRSNIS

gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO

organizavimo licencijavimas

3412 straipsnis. Gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas

1.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į gaminių

ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina Vyriausybė.

2.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie

galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,

panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir

kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos

ministerija ar jos įgaliota institucija.

3.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija

gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis

elektroninėmis priemonėmis.

4.

Už gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų

tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.

5.

Nustatomos šios atliekų

tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:

1) alyvos atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

2) apmokestinamųjų gaminių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

3) eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;

4) elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

5) pakuočių atliekų tvarkymo

organizavimo licencija.

6.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama

atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai

pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas išduodančiai

institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengtus

ir su licencijas išduodančia institucija suderintus šiuos dokumentus:

1) atliekų tvarkymo veiklos

organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,

užtikrinantys, kad bus įvykdytos gamintojams ir importuotojams Vyriausybės

nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotys;

2) atliekų tvarkymo finansavimo

schemą, garantuojančią, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymas bus

finansuojamas;

3) visuomenės švietimo ir informavimo

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo klausimais programą.

7.

Tam pačiam licencijos

turėtojui gali būti išduodamos kelios šio straipsnio 5 dalyje nurodytos

licencijos.

8.

Licencijos turėtojas privalo

laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:

1) tvarkyti gaminių ir (ar)

pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro

nustatyta tvarka;

2) vykdyti atliekų tvarkymo

veiklos organizavimo plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų gaminių ir (ar) pakuočių tvarkymo klausimais programoje

numatytas priemones;

3) organizuoti

licencijoje nurodytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą taip, kad būtų

įvykdytos gamintojams ir importuotojams nustatytos gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo užduotys;

4) licencijas išduodančiai

institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo

veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir informaciją apie atliekų

tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių

įgyvendinimą;

5) kartu su šios dalies 4 punkte

nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti nepriklausomo

auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;

6) licencijas išduodančiai

institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti tarpinę einamųjų metų

atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą.

9.

Ataskaitą dėl praėjusių metų

atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas

privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti

licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka.

10.

Licencija neišduodama, jeigu:

1) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;

2) licenciją gauti pageidaujančio

asmens pateikti šio straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka

nustatytų reikalavimų;

3) licencijai gauti pateiktuose

dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies

1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;

4) nustatoma, kad licenciją gauti

pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai

gauti;

5) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo turi Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos

mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus

atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių,

baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei;

6) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.

11.

Licencijos turėtojas

įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:

1) nustatoma, kad licencijos

turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;

2) licencijos turėtojas turi

Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus

mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai

mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta

mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.

12.

Licencijas išduodanti

institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo

sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos

galiojimas, ir ne ilgesnį negu vieni metai terminą, per kurį licencijos

turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas

licencijos galiojimas.

13.

Įspėjimas apie galimą

licencijos galiojimo sustabdymą panaikinamas, jei per įspėjime nurodytą terminą

pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai

pateikiami pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.

14.

Licencijos galiojimas

sustabdomas, jeigu:

1) licencijos turėtojas, įspėtas

apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per

licencijas išduodančios institucijos nurodytą terminą;

2) paaiškėja, kad licencijos

turėtojas pateikė melagingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per

licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepateikė patikslintų

duomenų.

15.

Licencijos turėtojas, kurio

licencijos galiojimas sustabdytas, negali priimti naujų narių.

16.

Sprendimas dėl licencijos

galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu per licencijas išduodančios

institucijos nustatytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami

pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.

17.

Licencijos galiojimas

panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas

pasibaigia jį likvidavus;

3) jeigu sustabdžius licencijos

galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą

nepašalinami nurodyti pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas

yra pasibaigęs;

4) paaiškėjus, kad licencijos

turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;

5) paaiškėjus, kad licencijos

turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar

interesams;

6) jeigu licencijos turėtojas

buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per

paskutinius dvejus metus.

Atuntojo2 skirsnio

redakcija nuo 2013-01-01:

AŠTUNTASIS2

SKIRSNIS

EKSPLOATUOTI

NETINKAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ TVARKYMO YPATUMAI

344 straipsnis. Eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Transporto priemonių gamintojų

ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą,

paruošimą naudoti, naudojimą eksploatuoti netinkamų transporto priemonių,

kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones;

3) užtikrinti, kad būtų sudarytos

sąlygos asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto

priemonė neturi rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti

tvarkyti šią eksploatuoti netinkamą transporto priemonę;

4) aplinkos

ministro nustatyta tvarka šviesti

ir informuoti visuomenę eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymo klausimais: apie transporto priemonėse esančias

pavojingas medžiagas; eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

netinkamo tvarkymo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai; transporto priemonių

dalių pakartotinio naudojimo galimybes, eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių ir jų dalių tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali būti

pateikiama reklaminėje literatūroje, kuri naudojama parduodant transporto

priemones;

5) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimo,

vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte

nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

6) tvarkyti transporto priemonių apskaitą ir teikti

apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas transporto priemonių

gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų transporto

priemonių naudojimo susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 345 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami

tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos

dalyviais.

3.

Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose

nustatytas pareigas, transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai turi

užtikrinti ne mažiau kaip vienos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

priėmimo vietos kiekvienoje apskrityje buvimą ir organizuoti tokiose vietose

priimtų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių perdavimą tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

4.

Eksploatuoti netinkama transporto priemonė gali būti nepriimama nemokamai šio

straipsnio 3 dalyje nurodytose vietose, jeigu:

1)

eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonei veikti

būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;

2) eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra atliekų,

kurių neturėtų būti.

5.

Atliekų turėtojas privalo eksploatuoti

netinkamas transporto priemones perduoti tvarkyti.

6.

Susidariusių eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių atliekų

turėtojas gali (pasirinktinai):

1)

pristatyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių priėmimo

vietas;

2)

atiduoti jas transporto priemonių gamintojui ir (ar) importuotojui;

3)

perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

7.

Transporto

priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:

1) nemokamai iš keleivinių transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti remontuojant jų transporto

priemones išimtas, kiek tai techniškai

įmanoma, naudotas dalis;

2) transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias transporto priemonių dalis perduoti tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

8.

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojai

privalo tvarkyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir

visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

345

straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo

organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai

organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą,

gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422

straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos

dalyviais arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami

Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama gauti eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija,

be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko

garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų

eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3

mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti

eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir

importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo ir

jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo

ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo

344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių

gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo

sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos

išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,

naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka.

346

straipsnis. Individualus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo

organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 344

straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta

tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,

naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Šio straipsnio 1 dalies

nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems

gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti

netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų

tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(3)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju3 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS3

SKIRSNIS

ALYVOS

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

347

straipsnis. Alyvos gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų

teisės ir pareigos

1.

Alyvos gamintojų ir

importuotojų pareigos:

1) registruotis

aplinkos ministro

nustatyta tvarka;

2) tvarkyti tiektos Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos

ministro nustatyta

tvarka;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę

apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.

Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose,

reklaminėje alyvos ar jos

produkto medžiagoje, taip pat

elektroninėse informavimo priemonėse;

4) jeigu alyvos atliekos neturi

vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų

tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos

teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš

transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių

įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams

alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar)

importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4

punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę

vykdyti:

1) individualiai – tapdami

atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba

sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojais;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 3412 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar)

tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos

atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių

ir vežimą bei vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba

Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos

atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių

ir

vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos

dalyviais.

3.

Alyvos atliekų tvarkytojai

privalo:

1) alyvos atliekas surinkti

atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal

atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,

taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;

2) kreipdamiesi į alyvos

gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų

išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams)

pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo

iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.

348

straipsnis. Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių pareigos

1.

Transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, atliekančios alyvos keitimą

ar alyvos pardavimą arba kurių veikloje susidaro ar gali susidaryti alyvos

atliekų, yra alyvos atliekų turėtojos.

2.

Transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo aplinkos

ministro nustatyta

tvarka registruotis į transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto

paslaugas teikiančių įmonių sąrašą.

3.

Transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra alyvos atliekų

turėtojos, privalo:

1) nemokamai priimti alyvos

atliekas iš asmenų, kuriems teikia transporto priemonių remonto ir techninės

priežiūros paslaugas;

2) kaupti transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto veikloje susidarančias alyvos atliekas ir jas

laikyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus;

3) aplinkos ministro

nustatyta

tvarka tvarkyti susidariusių, kaupiamų alyvos atliekų apskaitą ir teikti

apskaitos ataskaitas;

4) nemaišyti alyvos atliekų su

kitomis atliekomis ar medžiagomis;

5) susidariusias, sukauptas

alyvos atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui;

6) aplinkos ministro nustatyta

tvarka šviesti ir informuoti vartotojus apie alyvos atliekų keliamą pavojų

aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.

4.

Transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms draudžiama perduoti alyvos

atliekas asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.

349

straipsnis. Alyvas naudojančių juridinių asmenų, kurių veikla nesusijusi su

transporto priemonių technine priežiūra ar remontu, pareigos

1.

Alyvas naudojantys juridiniai

asmenys, kurių veikla nesusijusi su transporto priemonių technine priežiūra ar

remontu (toliau šiame skirsnyje – pramonės įmonės), privalo:

1) kaupti savo veikloje

susidarančias alyvos atliekas, jas laikyti pagal teisės aktuose nustatytus

reikalavimus, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir perduoti

tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

2) turėti dokumentus,

patvirtinančius, kad alyvos atliekos buvo perduotos tokias atliekas turinčiam

teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

3) aplinkos ministro nustatyta

tvarka tvarkyti įsigytos alyvos ir alyvos atliekų, perduotų tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, apskaitą.

2.

Pramonės įmonėms draudžiama

alyvos atliekas perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti alyvos atliekų.

3410

straipsnis. Alyvos atliekų turėtojų – fizinių asmenų pareigos

1.

Alyvos atliekų turėtojai –

fiziniai asmenys (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) privalo alyvos

atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojams arba šio Įstatymo 348 straipsnio 3 dalies 1 punkte

numatytu atveju – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto

paslaugas teikiančioms įmonėms.

2.

Alyvos atliekų turėtojams –

fiziniams asmenims (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) draudžiama alyvos

atliekas perduoti asmenims, nenurodytiems šio straipsnio 1 dalyje.

3.

Alyvos atliekų turėtojams –

fiziniams asmenims draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar

medžiagomis, šalinti alyvos atliekas teisės aktuose nenumatytais būdais.

3411 straipsnis.

Alyvos ir alyvos produktų platintojų pareigos

Alyvos ir alyvos produktų

platintojai alyvos ir alyvos produktų platinimo (pardavimo) vietose privalo

teikti informaciją vartotojams, naudotojams apie alyvos atliekų neigiamą

poveikį aplinkai ir alyvos atliekų tvarkymo galimybes. Tokia informacija gali

būti pateikiama alyvos pardavimo dokumentuose ir (ar) reklaminėje literatūroje,

kuri naudojama parduodant alyvas.

3414 straipsnis. Šio Įstatymo

347

straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių

nuostatų taikymo išimtys

1.

Šio Įstatymo 347

straipsnio 1 dalies 3, 4 punktų ir 348–3413 straipsnių

nuostatos netaikomos naudojimo procese sudegančias alyvas (dvitakčių variklių

alyvas) arba savaime suyrančias alyvas (biologiškai suyrančias alyvas, pagamintas

augalinio aliejaus pagrindu) tiekiantiems Lietuvos Respublikos

vidaus rinkai alyvos gamintojams ir importuotojams, taip pat alyvos atliekų

turėtojams, kurie turi ar naudoja tokias alyvas.

2.

Aplinkos apsaugos valstybinę

kontrolę atliekančių institucijų reikalavimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos

alyvos gamintojai, importuotojai, platintojai, tokių alyvų atliekų turėtojai

privalo pateikti šios alyvos techninius aprašymus ar kitus dokumentus,

patvirtinančius, kad jų pagamintos, importuotos, naudojamos, platinamos alyvos

atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirtį ir (ar) cheminę sudėtį, ir

(ar) fizikines savybes.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(4)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju4 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS4

SKIRSNIS

BATERIJŲ

IR AKUMULIATORIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

3415

straipsnis. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojų

ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą,

paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir

importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas

ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir

akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią

Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose

nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;

3)

užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų

apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir

atliekų tvarkymo reikalavimus;

4)

užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir

akumuliatorių atliekas būtų pasiektas Vyriausybės nustatytas baterijų ir

akumuliatorių perdirbimo efektyvumas;

5) aplinkos

ministro nustatyta tvarka šviesti

ir informuoti visuomenę baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais: apie baterijose

ir akumuliatoriuose esančių medžiagų ir netinkamo baterijų

ir akumuliatorių

atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas ir surinkimo

vietas ir pan.;

6) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir

naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 5 punkte nurodyto visuomenės

informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

7) tvarkyti baterijų

ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų baterijų

ir akumuliatorių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 3416 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami

tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais

pavesdami organizuoti baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

3.

Siekdami įvykdyti šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių

atliekų tvarkymo sistemą papildančias baterijų ir akumuliatorių

atliekų surinkimo sistemas.

4.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius,

kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas gyvsidabrio ir

kadmio kiekis.

5.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai ūkio ministro nustatyta

tvarka privalo ženklinti tiekiamas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo

tikslais baterijas ir akumuliatorius.

6.

Pramoninių ir automobiliams skirtų

baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali susitarti su šių

baterijų ir akumuliatorių vartotojais pramoninių ir automobiliams skirtų

baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio

straipsnio 1 dalyje. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad pramoninių ir

automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekos bus surinktos ir

sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

7.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir

akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad nešiojamųjų baterijų ir

akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos nemokamai ir nereikalaujant

pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema turi sudaryti sąlygas

vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų

tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas.

8.

Pramoninių baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai privalo iš vartotojų priimti bet kokios cheminės

sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekas.

9.

Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai

privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkimo sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse

naudotų baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir

nereikalaujant pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

10.

Visi

ūkio subjektai –

baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkytojai –

turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių

atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.

11.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių

priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms

baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką, nešiojamųjų ir automobiliams skirtų

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų ir surinkimo vietų tankio

reikalavimus nustato aplinkos ministras.

12.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:

1)

nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

atliekas;

2) aplinkos

ministro nustatyta tvarka teikti rašytinę

informaciją visiems vartotojams apie galimybę atiduoti nešiojamųjų baterijų ir

akumuliatorių atliekas tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietose;

3) iš

vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti

tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas

šių baterijų ir akumuliatorių gamintojui ar importuotojui.

13.

Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams

atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,

apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.

14.

Vykdydami

šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nustatytą pareigą, nešiojamųjų baterijų

ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti

nešiojamųjų baterijų

ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš tokių baterijų

ir akumuliatorių platinimo vietų ir surinktų nešiojamųjų baterijų

ir akumuliatorių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam

teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

15.

Atliekų turėtojas privalo atskirti baterijų ir

akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų

priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui.

16.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai privalo baterijų ir akumuliatorių

atliekas surinkti

atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal

atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,

taikydami baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus

gamybos būdus.

3416

straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo

organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai

organizuoti baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai

gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir

(ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama gauti baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją, Organizacija, be šio

Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi pateikti banko

garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų

baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius

naudojant jos

dalyvių ir jai

baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir

importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento

sudarymo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus,

kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

3.

Siekdama atlikti šio Įstatymo

3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir

akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija

privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos

ministro nustatytą

tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais

dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų

atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių

platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir

akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų

naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų

naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi

būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš

baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą

naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka.

3417 straipsnis. Individualus

baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 3415

straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse nustatytas pareigas, aplinkos

ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai baterijų ir akumuliatorių

atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su baterijų

ir akumuliatorių platintojais ir baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkėjais dėl baterijų

ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų

atliekų vežimo,

paruošimo

naudoti

ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir

akumuliatorių atliekų

surinkimo iš baterijų

ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo,

paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų

surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų

naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų

naudoti baterijų

ir akumuliatorių

atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta

apmokėjimo už baterijų

ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų,

tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka

ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti baterijų ir akumuliatorių

atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Šio straipsnio 1 dalies

nuostatos netaikomos baterijas

ir akumuliatorius savoms reikmėms naudojantiems gamintojams ir

(ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų baterijų

ir akumuliatorių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias

atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(5)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju5 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS5

SKIRSNIS

APMOKESTINAMŲJŲ

GAMINIŲ, IŠSKYRUS BATERIJAS IR AKUMULIATORIUS, ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

3418

straipsnis. Apmokestinamųjų

gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir

pareigos

1.

Apmokestinamųjų

gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius (toliau šiame skirsnyje –

apmokestinamieji gaminiai), gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą,

paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir

importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius

gaminius;

3) aplinkos

ministro nustatyta tvarka šviesti

ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo

klausimais: apie

netinkamo

apmokestinamųjų

gaminių

atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai,

apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo galimybes ir

surinkimo vietas ir pan.;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto apmokestinamųjų gaminių

atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat

šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo

išlaidas;

5) tvarkyti apmokestinamųjų

gaminių

apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas apmokestinamųjų

gaminių

gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų

gaminių

naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 3419 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami

tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti apmokestinamųjų

gaminių

atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų

arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti apmokestinamųjų

gaminių

atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų

netapdami Organizacijos dalyviais.

3.

Siekdami įvykdyti šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir

importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų

tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo

sistemas.

4.

Padangų platintojai privalo:

1) nereikalaudami papildomai

sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu

atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir

padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų

skaičių;

2) iš vartotojų priimtas padangų

atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui

arba atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams;

3) prekybos vietoje teikti rašytinę

informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas

platintojams.

5.

Vykdydami šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų

gaminių, išskyrus padangas, gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti apmokestinamųjų

gaminių atliekų paėmimą iš transporto

priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas

turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui.

6.

Vykdydami šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų

atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias

atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui.

7.

Apmokestinamųjų

gaminių

gamintojai ir (ar) importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo

nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių

atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir

(ar) importuotojai

nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų

apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių.

8.

Transporto

priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:

1) nemokamai iš transporto

priemonių naudotojų (fizinių asmenų

– gyventojų) priimti transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų

gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis,

transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama;

2) transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų

gaminių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui.

9.

Atliekų turėtojas privalo atskirti apmokestinamųjų gaminių atliekas nuo kitų atliekų ir

pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti

atliekų tvarkytojui.

10.

Atliekų turėtojas padangų atliekas

gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų

platinimo vietą,

transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę

ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę).

11.

Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojai

privalo apmokestinamųjų gaminių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su

kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir

visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami apmokestinamųjų

gaminių atliekų tvarkymo

geriausiai prieinamus gamybos būdus.

3419

straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo

reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai

organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir

importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą

Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų

gaminių

atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų

netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo

3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte apmokestinamųjų gaminių

gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti

sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką

Organizacijos išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl

apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su

apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų

surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir

sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

3420 straipsnis. Individualus

apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 3418

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta

tvarka užsiregistravę individualiai apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą

organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su

apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų

surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir sutartis su apmokestinamųjų gaminių

atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų

apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta

apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą

naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti apmokestinamųjų gaminių atliekų

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Šio straipsnio 1 dalies

nuostatos netaikomos apmokestinamuosius gaminius savoms reikmėms naudojantiems

gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotų apmokestinamųjų

gaminių atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų

tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(6)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju6 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS6

SKIRSNIS

Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO

YPATUMAI

3421

straipsnis. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Pakuočių atliekų tvarkytojai privalo pakuočių

atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis

ir tvarkyti pagal atliekų

tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami

pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

2.

Supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės

ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo

organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo

įstatyme.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(7)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju7 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS7

SKIRSNIS

KOLEKTYVAUS

gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ

TVARKYMO organizavimO REIKALAVIMAI

3422

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacija

1.

Gamintojai ir importuotojai

gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami

Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais arba

Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar

pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų

pareigų

netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Organizacija yra pelno nesiekiantis

viešasis juridinis

asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo

nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji dalyviai.

3.

Organizacija steigiama, kad

būtų įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga

organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų

tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius

(elektros

ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius

gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų

tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir

gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir

importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis)

skirta veikla.

4.

Organizacija gali vykdyti savo

veiklą tik gavusi atitinkamą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo

licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3423 straipsnyje

nurodytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo

sąlygas.

5.

Gaminių ar pakuočių atliekų

tvarkymo organizavimo licencija Organizacijai išduodama, kai gaminių

ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančiai institucijai

pateikiami pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengti ir su

gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia

institucija suderinti

šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodyti dokumentai.

6.

Organizacija visų

Organizacijos dalyvių bei gamintojų ir importuotojų, kurie jai sutartiniais

pagrindais pavedė organizuoti gaminių ar pakuočių

atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų

(toliau – pavedimo davėjai), pareigas turi vykdyti vienodomis

sąlygomis.

7.

Organizacijos steigėjais,

dalyviais (toliau – Organizacijos nariai) ir pavedimo davėjais gali

būti tik gamintojai ir (ar) importuotojai. Organizacija privalo priimti visus

pageidaujančius į ją stoti ar su ja pasirašyti sutartį dėl visų ar dalies šiame

Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo gamintojus ir

(ar) importuotojus, įsipareigojančius vykdyti Organizacijos nustatytas sąlygas.

8.

Gamintojas ir (ar)

importuotojas tuo pačiu metu negali tų pačių gaminių,

įskaitant pakuotes, atliekų tvarkymo organizavimo pavesti

daugiau negu vienai Organizacijai.

9.

Organizacijos valdymo organas

renkamas ne rečiau kaip kas 4 metai užtikrinant galimybę kiekvienam

Organizacijos dalyviui tapti Organizacijos valdymo organo nariu.

10.

Organizacija ne mažiau kaip 3

procentus gautų pajamų turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui atliekų

tvarkymo klausimais.

11.

Organizacija neturi teisės

trečiajam asmeniui ar kitam Organizacijos nariui ar pavedimo davėjui atskleisti

informacijos apie Organizacijos nario ir (ar) pavedimo davėjo

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems

pakuoti panaudotų pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

12.

Organizacijos nariai

ir pavedimo

davėjai negali veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų

naudai ar interesams.

13.

Organizacijos nariai

ir pavedimo

davėjai turi leisti Organizacijai atlikti patikrinimą dokumentų,

patvirtinančių informaciją apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių,

jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį.

14.

Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų

tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su

kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų

vykdymo kontrolę.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(8)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju8 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS8

SKIRSNIS

gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO

organizavimo licencijavimas

3423 straipsnis. Gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklos licencijavimas

1.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisykles, atsižvelgdama į

gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo specifiką, tvirtina

Vyriausybė.

2.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licenciją išduoda, atsisako išduoti, įspėja apie

galimą licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimą sustabdo,

panaikina, licencijos duomenis tikslina, licencijos dublikatą išduoda ir

kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos reikalavimų, Aplinkos

ministerija ar jos įgaliota institucija.

3.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija yra neterminuota. Dokumentai gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti ir tokia licencija

gali būti išduodami Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytomis

elektroninėmis priemonėmis.

4.

Už gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencijos išdavimą, licencijos duomenų

tikslinimą ar licencijos dublikato išdavimą imama valstybės rinkliava.

5.

Nustatomos šios

atliekų tvarkymo organizavimo licencijų rūšys:

1) alyvos atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

2) apmokestinamųjų gaminių atliekų

tvarkymo organizavimo licencija;

3) apmokestinamųjų gaminių

(baterijų ir akumuliatorių) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

4) elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

5) elektros ir elektroninės

įrangos (apšvietimo įrangos) atliekų tvarkymo organizavimo licencija;

6) elektros ir elektroninės

įrangos (stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga) atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

7) elektros ir

elektroninės įrangos (televizorių ir monitorių įrangos) atliekų tvarkymo

organizavimo licencija;

8) eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencija;

9) pakuočių atliekų tvarkymo

organizavimo licencija.

6.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų tvarkymo organizavimo licencija (toliau – licencija) išduodama

atitinkamų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo veiklai, vykdomai

pagal šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus ir licencijas

išduodančiai institucijai pateikus pagal aplinkos ministro nustatytus

reikalavimus parengtus ir su licencijas išduodančia institucija

suderintus šiuos dokumentus:

1) atliekų

tvarkymo veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir

veiksmai, užtikrinantys, kad bus įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir

importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė

naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą,

transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus

gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir kaip bus įvykdytos

gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytos gaminių ar pakuočių

atliekų tvarkymo užduotys;

2) atliekų tvarkymo finansavimo

schemą, garantuojančią, kad gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymas bus

finansuojamas;

3) visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.

7.

Tam pačiam licencijos

turėtojui gali būti išduodama tik viena iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų

licencijų, išskyrus šio straipsnio 8 ir 9 dalyse numatytas išimtis.

8.

Licencijos turėtojui, kurio

nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik

transporto priemones, bet ir apmokestinamuosius gaminius ir (ar) alyvas, kartu

su šio straipsnio 5 dalies 8 punkte nurodyta licencija gali būti išduodamos šio

straipsnio 5 dalies 1 ir (ar) 2 punktuose nurodytos licencijos.

9.

Licencijos turėtojui, kurio

nariai Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia ne tik

elektros ir elektroninę įrangą, bet ir baterijas, ir akumuliatorius, kartu su

šio straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodyta licencija gali būti išduodama šio

straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta licencija.

10.

Licencijos turėtojas privalo laikytis šių

licencijuojamos veiklos sąlygų:

1) tvarkyti

gaminių ir (ar) pakuočių, jų atliekų apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo

plane, finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų

tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;

3) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir

(ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams

ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo

užduotis;

4) licencijas

išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka

pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ataskaitą ir

informaciją apie atliekų

tvarkymo finansavimo

schemoje, visuomenės

švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje

numatytų priemonių įgyvendinimą;

5) kartu

su šios dalies 4 punkte nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai pateikti aplinkos ministro patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą

licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį, nepriklausomo auditoriaus

parengtą faktinių pastebėjimų ataskaitą dėl atliekų tvarkymo organizavimo

veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms

priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai;

6) kartu su šios dalies 4 punkte

nurodyta ataskaita licencijas išduodančiai institucijai

pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės

finansinės ataskaitos;

7)

licencijas išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta

tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų

tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo

klausimais programoje numatytas

priemones.

11.

Ataskaitą dėl praėjusių metų

atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo licencijos turėtojas

privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti ir pateikti licencijas

išduodančiai institucijai aplinkos ministro nustatyta

tvarka.

12.

Licencija neišduodama, jeigu:

1) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo nepateikė šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų;

2) licenciją gauti pageidaujančio asmens pateikti šio straipsnio 6

dalyje nurodyti dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų;

3) licencijai gauti pateiktuose

dokumentuose nepakanka pagrindimo, kad bus užtikrintas šio straipsnio 6 dalies

1 punkte nurodytos pareigos įvykdymas;

4) nustatoma, kad licenciją gauti

pageidaujantis asmuo pateikė klaidingus ar melagingus duomenis licencijai

gauti;

5) licenciją gauti pageidaujantis asmuo turi Vyriausybės nustatyto

dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,

savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja

Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių,

baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba

dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra skolingas

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų

muitinei;

6) licenciją gauti pageidaujantis

asmuo neatitinka šiame Įstatyme tokiems asmenims nustatytų reikalavimų.

13.

Licencijos turėtojas

įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu:

1) nustatoma, kad licencijos

turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;

2) paaiškėja, kad

ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojo nariai Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekia mažiau kaip 10 procentų visos

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiekiamos elektros ir

elektroninės įrangos ar Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais

tiekia mažiau kaip 25 procentus visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai

tiekiamų pakuočių;

3) licencijos turėtojas turi

Vyriausybės nustatyto dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams, fondams, į kuriuos mokamus

mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (išskyrus atvejus, kai

mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta

mokestinis ginčas), yra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžetui arba nevykdo įsipareigojimų muitinei.

14.

Licencijas

išduodanti institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos

galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas

licencijos galiojimas, ir ne ilgesni negu vieni metai terminą, per kurį

licencijos turėtojas privalo pašalinti priežastis, dėl kurių gali būti

sustabdytas licencijos galiojimas.

15.

Įspėjimas apie galimą licencijos

galiojimo sustabdymą panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą

pašalinami nustatyti pažeidimai ir licencijas išduodančiai institucijai pateikiami

pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.

16.

Licencijos galiojimas

sustabdomas, jeigu:

1) licencijos turėtojas, įspėtas

apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, nepašalino nustatytų pažeidimų per

licencijas

išduodančios institucijos nurodytą terminą;

2) paaiškėja, kad licencijos

turėtojas pateikė klaidingus duomenis licencijai gauti ir po įspėjimo per licencijas

išduodančios institucijos nustatytą terminą, bet ne ilgesnį negu

vieni metai, nepateikė patikslintų duomenų.

17.

Licencijos turėtojas, kurio licencijos galiojimas sustabdytas,

negali priimti naujų narių.

18.

Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, jeigu

per licencijas išduodančios

institucijos nustatytą terminą,

bet ne ilgesnį negu vieni metai, pašalinami nurodyti pažeidimai ir pateikiami

pažeidimų pašalinimą patvirtinantys dokumentai.

19.

Licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) jeigu licencijos turėtojas pasibaigia jį likvidavus;

3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinami nurodyti

pažeidimai ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) paaiškėjus, kad licencijos

turėtojas pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus;

5) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas veikė atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų

naudai ar interesams;

6) jeigu

licencijos turėtojas buvo įspėtas

apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą 3 kartus per paskutinius dvejus metus.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(9)

skirsniu:

Nr.

XI-1892, 2011-12-22,

Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju9 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS9

SKIRSNIS

AŠTUNTOJO1 IR AŠTUNTOJO4

SKIRSNIŲ TAIKYMAS

3424

straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas

Šio

Įstatymo aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių

nuostatos netaikomos:

1) su

Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusiai įrangai,

ginklams, amunicijai ir karinės paskirties įrangai (išskyrus gaminius, kurie

nėra skirti kariniams tikslams);

2) šio

straipsnio 1 punkte nurodytuose gaminiuose ir skrydžiams į kosmosą skirtoje

įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(10)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju10 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS10

SKIRSNIS

REIKALAVIMAI

ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ

PATVIRTINANČIUS DOKUMENTUS

3425 straipsnis. Reikalavimai

atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą

patvirtinančius dokumentus

1.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti tie

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų eksportuotojai ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai,

kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų

tvarkytojų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Atliekų tvarkytojų sąrašas).

2.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į

Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

naudotojai (perdirbėjai), kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi leidimą vykdyti gaminių

ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) veiklą;

2) turi pavojingų atliekų

tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant naudojamos

(perdirbamos) pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;

3) yra registruoti Atliekų

tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

4) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekas naudoja (perdirba) taikydami atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus

gamybos būdus, tai yra veiksmingiausias šioje pramonės šakoje

išplėtotas atliekų tvarkymo technologijas, nekenkiančias visuomenės

sveikatai ir aplinkai arba, jeigu poveikio neįmanoma išvengti, darančias kuo

mažesnę įtaką visuomenės sveikatai ir aplinkai;

5) tvarko atliekų apskaitą ir

teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

6) pagal tarptautinių ir (ar)

nacionalinių standartų reikalavimus technologinio proceso metu iš gaminių ar

pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris turi paklausą ar rinką, yra

visuotinai naudojamas konkretiems tikslams ir žymimas prekių kodu pagal

Kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2010 m. spalio 5 d. Europos

Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 (OL 2010 L 284, p. 1);

7) savo teritorijoje, kurioje

vykdomas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimas (perdirbimas), turi

įrengtą metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros

sertifikatą turintį svėrimo įrenginį (toliau šiame straipsnyje – svėrimo

įrenginys);

8) atlieka gaminių atliekų

pradinį apdorojimą ir naudoja (perdirba) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis;

9) naudoja (perdirba) gaminių ir

(ar) pakuočių atliekas.

3.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į

Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi pagal nustatytą

tvarką išduotą leidimą vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimo

veiklą;

2) turi pavojingų atliekų

tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant išvežamos

pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;

3) yra registruoti Atliekų

tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

4) tvarko atliekų apskaitą ir

teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

5) pagal 2006 m. birželio 14 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų

vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) nustatytus reikalavimus turi teisę išvežti gaminių

ir (ar) pakuočių atliekas;

6) atlieka pradinį gaminių

atliekų apdorojimą ir išveža panaudoti (perdirbti) jų sudedamąsias medžiagas ar

dalis į valstybes nares;

7) į valstybes nares išveža

panaudoti (perdirbti) neapdorotas gaminių atliekas;

8) į valstybes nares išveža

panaudoti (perdirbti) pakuočių atliekas;

9) turi atitinkamų gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas

valstybėse narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju (toliau

šiame straipsnyje – gavėjas), kurioje nurodytas gavėjo naudojamų (perdirbamų)

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (pavadinimai) ir kodas (kodai),

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas ir sutarties

galiojimo terminas;

10) turi dokumentus, įrodančius,

kad gavėjas turi teisę ir pakankamai pajėgumų naudoti (perdirbti) įvežamas

atliekas pagal reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir (ar)

nacionaliniuose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir

atitinka šio straipsnio 2 dalies (išskyrus 2 dalies 3 ir 6 punktus)

reikalavimus;

11) turi svėrimo įrenginį

teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos išvežti gaminių ir (ar) pakuočių

atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias

paslaugas teikiančia įmone.

4.

Gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į

Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

surinkėjai, kurie atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi pagal nustatytą

tvarką išduotą leidimą

vykdyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo veiklą;

2) turi pavojingų atliekų

tvarkymo licenciją tai atliekų tvarkymo veiklai, kurią vykdant surenkamos

pavojingos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;

3) yra registruoti Atliekų

tvarkytojų valstybės registre aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

4) tvarko atliekų apskaitą ir

teikia apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta

tvarka;

5) turi sutartis teisės aktų

nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis,

kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių

organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose

atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės

įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;

6) surinktas gaminių ir (ar)

pakuočių atliekas perduoda tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ar tokių

atliekų eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į

Europos ekonominės erdvės valstybes;

7) turi svėrimo įrenginį

teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos naudoti gaminių ir (ar) pakuočių

atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias

paslaugas teikiančia įmone.

5.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo

svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų kiekį ir jį apskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka

taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį,

asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo

datą.

6.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo:

1) svėrimo įrenginiu atskirai

pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

siuntą, ją apskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip,

kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš

kurio gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta,

šios atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą;

2) aplinkos

ministro nustatyta

tvarka ir terminais informuoti apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą

ir pateikti iš gavėjo gautus dokumentus, patvirtinančius išvežtų gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų panaudojimą (perdirbimą).

7.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu

pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų siuntą ir apskaityti aplinkos ministro nustatyta

tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo

šaltinį, šios atliekų siuntos svorį, surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.

8.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo gauti iš atliekų siuntas

pristačiusių asmenų atliekų kilmę patvirtinančius dokumentus, kad gauta tos

rūšies ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų siunta, kaip nurodyta šias atliekas pristačiusio asmens

pateiktuose dokumentuose. Vykdydami šią pareigą, gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojai privalo nusistatyti duomenų kontrolės tvarką, kurioje turi būti

nurodytas gautų atliekų siuntų patikrinimo (siekiant įsitikinti atliekas

pristačiusio asmens dokumentuose nurodytų duomenų teisingumu) procedūrų

aprašymas, ir paskirti už šios tvarkos įgyvendinimą atsakingą asmenį.

9.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą

įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

surinkėjai įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo,

jeigu nustatoma, kad jie:

1) nebeatitinka (nesilaiko) šiame

straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pateikė

melagingus duomenis ir (ar) dokumentus.

10.

Atliekų tvarkytojų sąrašą sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją apie galimą jų

išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, nurodo galimo išbraukimo iš Atliekų

tvarkytojų sąrašo priežastis ir ne ilgesnį negu vieni metai terminą, per kurį

jos turi būti pašalintos.

11.

Įspėjimas apie galimą

išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime

nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir šio straipsnio 10 dalyje

nurodytai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai.

12.

Gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas išbraukiamas iš

Atliekų tvarkytojų sąrašo:

1) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo,

gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo prašymu;

2) likvidavus gaminių ir (ar)

pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų

eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją;

3) jeigu įspėjus apie galimą

išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 10 dalyje nurodytos

institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas

pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) jeigu gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas buvo

įspėtas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo 3 kartus per dvejus

pastaruosius metus;

5) paaiškėjus, kad gaminių ir

(ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių

atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas pateikė

melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus.

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35

straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis

skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d. nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) (neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.)

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

37

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

1 priedas

Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimas:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

2 priedas

Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

3 priedas

Neteko

galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

4

priedas

SAVYBĖS, DĖL KURIŲ ATLIEKOS TAMPA

PAVOJINGOSIOMIS

H1              Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2              Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A          Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin

degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti be

pašalinės energijos, arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliu kiekiu labai

degias dujas

H3-B          Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu

21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4              Dirginančios:

medžiagos ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio

ar pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5              Kenksmingos:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš

dalies pakenkti sveikatai

H6              Toksiškos:

medžiagos ir preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar

prasiskverbę per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7              Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8              Ėdžios: medžiagos

ir preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9              Infekcinės:

medžiagos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma

arba pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10            Toksiškos

reprodukcijai: medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11            Mutageninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12            Atliekos, kurios

nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai toksiškas

dujas

H13*          Jautrinančios:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

tokią stiprią alerginę reakciją, kad toliau veikiant medžiagai ar preparatui

pasireiškia būdingas neigiamas poveikis

H14            Ekotoksiškos:

atliekos, kurios sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą pavojų

vienam ar daugiau aplinkos komponentų

H15            Atliekos, iš kurių

bet kuriuo būdu po šalinimo gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas),

turinti kurią nors pirmiau nurodytų savybių

Pastabos:

1.

Atliekoms pavojingos savybės –

„toksiškos“ ir „labai toksiškos“, „kenksmingos“, „ėsdinančios“, „dirginančios“,

„kancerogeninės“, „toksiškos reprodukcijai“, „mutageninės“ ir „ekologiškai

toksiškos“ – priskiriamos remiantis kriterijais, nustatytais pavojingųjų

cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose

teisės

aktuose.

2.

Tam tikrais atvejais taikomos pavojingųjų

cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimą ir ženklinimą reglamentuojančiuose

teisės

aktuose išvardytos ribinės vertės.

3.

Taikomi atitinkamuose Lietuvos

Respublikos ir Europos standartizacijos komiteto (CEN) dokumentuose aprašyti

metodai.

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214, 2004-04-29,

Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

5

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1.

1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas,

13 skyrius, 13 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m.

kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2005/20/EB (OL 2005 L 70,

p. 17).

2.

1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos

integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas,

15 skyrius, 3 tomas, p. 80) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m.

sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 (OL

2006 L 33, p. 1).

3.

1999 m. balandžio 26 d. Tarybos

direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2004 m. specialusis leidimas,

15 skyrius, 4 tomas, p. 228) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m.

rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003

(OL 2004 m. specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 447).

4.

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimu 2005/673/EB (OL 2005 L 254,

p. 69).

5.

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis

leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359) su paskutiniais pakeitimais,

padarytais 2003 m. gruodžio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2003/108/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p.

692).

6.

2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas

(EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) su paskutiniais

pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr.

413/2010 (OL 2010 L 119, p. 1).

7.

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir

Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1).

8.

2008 m. lapkričio 19 d. Europos

Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai

kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p. 1).

9.

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva

2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti

Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB,

2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 L 140, p. 114).

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Priedo

pakeitimai:

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)


Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo

2003 m. kovo 1 d.

Nauja įstatymo

redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1605,

2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 76-2999 (2008-07-05)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ, 5 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(8),

34(9), 34(10), 34(11) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4, 5, 6 straipsniai

įsigalioja 2008 m. rugsėjo 26 d.

8.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-1674,

2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3180 (2008-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-624,

2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 154-6961 (2009-12-28)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 34, 34(1), 34(2), 34(3), 34(4), 34(5) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. gruodžio 28

d.

10.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-782,

2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2645 (2010-05-11)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 20

STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 24 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS

Įstatymas

įsigalioja 2010-07-01.

11.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 17, 26, 27, 28, 30,

32, 36 STRAIPSNIŲ, ANTROJO SKIRSNIO, ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 4, 5 PRIEDŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ANTRUOJU(1) SKIRSNIU IR 4(1), 6(1),

7(1), 11(1), 11(2), 12(1), 18(1), 29(1) STRAIPSNIAIS, 29 STRAIPSNIO IR 1, 2, 3

PRIEDŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 8 ir

16 straipsniai ir šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas Atliekų tvarkymo

301 straipsnis. Komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis ir vietinė rinkliava už komunalinių

atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

1.

Organizuojant komunalinių

atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo

sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams

atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo

turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto

objekto savininko įgaliotas asmuo, arba daugiabučio namo savininkų bendrija,

individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija, garažų savininkų bendrija,

sodininkų bendrija ar kita bendrija, arba bendrojo naudojimo objektų

administratorius, arba asmenys, sudarę jungtinės veiklos sutartis bendrosios dalinės nuosavybės teisei įgyvendinti (toliau –

įgalioti asmenys).

2.

Nekilnojamojo turto objektų,

kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti

asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba, jeigu rinkliava savivaldybės

teritorijoje nenustatyta, sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos

teikimo sutartį su savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamojo turto

objektas, komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi arba

savivaldybe. Tuo atveju, jeigu rinkliava savivaldybės teritorijoje nenustatyta,

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės

administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai

aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems

asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys,

nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą,

kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos,

laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo

sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija. Ši sąlyga turi būti nurodyta pasiūlyme sudaryti komunalinių atliekų

tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas.

3.

Komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama

vadovaujantis šiuo įstatymu, Civiliniu kodeksu ir komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutarties standartinėmis sąlygomis, kurias tvirtina

Vyriausybė.

4.

Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutarčių standartinėse sąlygose turi būti nurodyta:

1) sutarties sudarymo,

įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka;

2) paslaugų teikimo tvarka ir

sąlygos;

3) komunalinių atliekų tvarkymo

kainos nustatymo tvarka;

4) atsiskaitymo tvarka;

5) šalių teisės, pareigos ir

atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;

6) pretenzijų pateikimo,

nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka;

7) sutarties galiojimo terminas,

jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

5.

Nekilnojamojo turto objekto

savininkas arba įgalioti asmenys, kurie yra sudarę komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos teikimo sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo

sutarties standartines sąlygas, arba asmenys, kuriems pasiūlymas, nurodytas šio

straipsnio 2 dalyje, nepateiktas, turi teisę kreiptis su prašymu į savivaldybę

dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties sudarymo pagal

individualiai aptartas sąlygas. Savivaldybė privalo išnagrinėti tokį prašymą ir

sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį ne vėliau kaip

per 14 dienų nuo prašymo gavimo dienos.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

Įstatymas

papildomas 302 straipsniu nuo

2013-01-01:

302 straipsnis.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainodara

1.

Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo,

nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“.

2.

Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis su komunalinių atliekų tvarkymu

susijusiomis sąnaudomis. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi

užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros

eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams

priimtinas sąlygas dalyvauti komunalinių atliekų tvarkyme, taip pat mažinti

aplinkos taršą.

3.

Nustatant rinkliavos ar kitos

įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

dydį, turi būti atsižvelgiama į Vyriausybės patvirtintą metodiką.

4.

Komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų kainą ir

įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą

dydį

nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais

principais.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

31

straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

1.

Savivaldybių tarybos turi patvirtinti taisykles, reglamentuojančias

savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad šios paslaugos

atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir

savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų įgyvendinimą nustatančias

komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

2.

Kaip vykdomi savivaldybių

atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių

institucijos.

3.

Savivaldybių atliekų tvarkymo

taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XI-1981,

2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 50-2445 (2012-04-28)

aštuntasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

32

straipsnis. Principas „teršėjas moka“

1.

Atliekų tvarkymo srityje

taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo

išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis

atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos,

gamintojas ar importuotojas.

2.

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą

gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

XI-1324,

2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

33

straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos

rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

346 straipsnis. Individualus eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 344

straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta

tvarka užsiregistravę individualiai eksploatuoti netinkamų transporto priemonių

tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo:

1) sudaryti sutartis su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų

transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar)

eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių

panaudojimo.

Šiose

sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti

netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti,

naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka;

2) aplinkos ministro nustatyta

tvarka kiekvienais metais pateikti eksploatuoti netinkamų transporto

priemonių

tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą.

2.

Šio straipsnio 1 dalies

nuostatos netaikomos transporto priemones savoms reikmėms naudojantiems

gamintojams ir (ar) importuotojams. Tokie gamintojai ir (ar) importuotojai šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotas eksploatuoti

netinkamas transporto priemones tvarkyti patys arba perduoti jas tokių atliekų

tvarkytojui.

Įstatymas

papildytas aštuntuoju(3)

skirsniu:

Nr.

XI-1892,

2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

Įstatymas

papildomas aštuntuoju3 skirsniu nuo

2013-01-01:

AŠTUNTASIS3

SKIRSNIS

ALYVOS

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

347 straipsnis. Alyvos

gamintojų ir importuotojų ir alyvos atliekų tvarkytojų teisės ir pareigos

1.

Alyvos gamintojų ir

importuotojų pareigos:

1) registruotis

aplinkos ministro

nustatyta tvarka;

2) tvarkyti tiektos Lietuvos

Respublikos vidaus rinkai alyvos apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos

ministro nustatyta

tvarka;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę

apie alyvos atliekų keliamą pavojų aplinkai ir šių atliekų tvarkymo galimybes.

Tokia informacija gali būti pateikiama įmonės pardavimo, perdavimo dokumentuose,

reklaminėje alyvos ar jos

produkto medžiagoje, taip pat

elektroninėse informavimo priemonėse;

4) jeigu alyvos atliekos neturi

vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama, kompensuoti transporto priemonių

techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms ar atliekų

tvarkytojams alyvos atliekų surinkimo ir vežimo tvarkyti Lietuvos Respublikos

teritorijoje išlaidas arba neatlygintinai surinkti alyvos atliekas iš

transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių

įmonių bei šias atliekas pervežti ir perduoti alyvos atliekų tvarkytojams

alyvos atliekų kiekį, kuris nėra didesnis už alyvos gamintojo ir (ar)

importuotojo patiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai alyvos kiekį.

2.

Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4

punktuose nustatytas pareigas alyvos gamintojai ir importuotojai turi teisę

vykdyti:

1) individualiai – tapdami

atliekų tvarkytojais, turinčiais teisę tvarkyti alyvos atliekas, arba

sudarydami sutartis su alyvos atliekas turinčiais teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojais;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 3412 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar)

tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti alyvos

atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių

ir vežimą bei vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba

Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti alyvos

atliekų surinkimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių

ir

vykdyti

visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos

dalyviais.

3.

Alyvos atliekų tvarkytojai

privalo:

1) alyvos atliekas surinkti

atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal

atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,

taikydami alyvos atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus;

2) kreipdamiesi į alyvos

gamintojus ir (ar) importuotojus dėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų

išlaidų kompensavimo, jiems (alyvos gamintojams ir (ar) importuotojams)

pateikti dokumentus, įrodančius ekonomiškai pagrįstas alyvos atliekų surinkimo

iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas

teikiančių įmonių ir vežimo išlaidas.

3410 straipsnis. Alyvos atliekų turėtojų – fizinių

asmenų pareigos

1.

Alyvos atliekų turėtojai –

fiziniai asmenys (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) privalo alyvos

atliekas perduoti alyvos atliekas turintiems teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojams arba šio Įstatymo 348 straipsnio 3 dalies 1 punkte

numatytu atveju – transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto

paslaugas teikiančioms įmonėms.

2.

Alyvos atliekų turėtojams –

fiziniams asmenims (išskyrus individualiai transporto priemonių techninės

priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius fizinius asmenis) draudžiama alyvos

atliekas perduoti asmenims, nenurodytiems šio straipsnio 1 dalyje.

3.

Alyvos atliekų turėtojams –

fiziniams asmenims draudžiama maišyti alyvos atliekas su kitomis atliekomis ar

medžiagomis, šalinti alyvos atliekas teisės aktuose nenumatytais būdais.

3415 straipsnis.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojų

ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą,

paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir

importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas

ir akumuliatorius, t. y. organizuoti baterijų ir

akumuliatorių atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemą, atitinkančią

Europos Sąjungos geriausių prieinamų gamybos būdų informaciniuose dokumentuose

nustatytus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus;

3)

užtikrinti, kad visos surinktos baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų

apdorojamos ir perdirbamos pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos

teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos ir

atliekų tvarkymo reikalavimus;

4)

užtikrinti, kad nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. perdirbant surinktas baterijų ir

akumuliatorių atliekas būtų pasiektas Vyriausybės nustatytas baterijų ir

akumuliatorių perdirbimo efektyvumas;

5) aplinkos

ministro nustatyta tvarka šviesti

ir informuoti visuomenę baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymo klausimais: apie baterijose

ir akumuliatoriuose esančių medžiagų ir netinkamo baterijų

ir akumuliatorių

atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymo sistemas ir surinkimo

vietas ir pan.;

6) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir

naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 5 punkte nurodyto visuomenės

informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

7) tvarkyti baterijų

ir akumuliatorių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje

(išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami

po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų baterijų

ir akumuliatorių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio

Įstatymo 3416 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami

tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais

pavesdami organizuoti baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

3.

Siekdami įvykdyti šio

straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių

atliekų tvarkymo sistemą papildančias baterijų ir akumuliatorių

atliekų surinkimo sistemas.

4.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams draudžiama tiekti

Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius,

kuriuose viršijamas sveikatos apsaugos ministro nustatytas gyvsidabrio ir

kadmio kiekis.

5.

Baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai ūkio ministro nustatyta

tvarka privalo ženklinti tiekiamas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo

tikslais baterijas ir akumuliatorius.

6.

Pramoninių ir automobiliams skirtų

baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai gali susitarti su šių

baterijų ir akumuliatorių vartotojais pramoninių ir automobiliams skirtų

baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio

straipsnio 1 dalyje. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad pramoninių ir

automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekos bus surinktos ir

sutvarkytos laikantis šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

7.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti nešiojamųjų baterijų ir

akumuliatorių atliekų surinkimo sistemą, kad nešiojamųjų baterijų ir

akumuliatorių atliekos iš vartotojų būtų priimamos nemokamai ir nereikalaujant

pirkti naują bateriją ar akumuliatorių. Ši sistema turi sudaryti sąlygas

vartotojams patogiose surinkimo vietose, išdėstytose atsižvelgiant į gyventojų

tankį, atiduoti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas.

8.

Pramoninių baterijų ir akumuliatorių

gamintojai ir importuotojai privalo iš vartotojų priimti bet kokios cheminės

sudėties ir kilmės pramoninių baterijų ir akumuliatorių atliekas.

9.

Automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai

privalo organizuoti automobiliams skirtų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo

sistemą, kad privačiose nekomercinės paskirties transporto priemonėse naudotų

baterijų ir akumuliatorių atliekos būtų surenkamos nemokamai ir nereikalaujant

pirkti naują bateriją ar akumuliatorių.

10.

Visi

ūkio subjektai –

baterijų ir akumuliatorių gamintojai, importuotojai, platintojai, baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkytojai –

turi teisę dalyvauti šiame straipsnyje nurodytose baterijų ir akumuliatorių

atliekų surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo sistemose.

11.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisykles, baterijų ir akumuliatorių

priskyrimo nešiojamosioms, automobiliams skirtoms, pramoninėms ar kitoms

baterijų ir akumuliatorių rūšims tvarką, nešiojamųjų ir automobiliams skirtų

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo sistemų ir surinkimo vietų tankio

reikalavimus nustato aplinkos ministras.

12.

Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių platintojai privalo:

1)

nemokamai priimti vartotojų atiduodamas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių

atliekas;

2) aplinkos

ministro nustatyta tvarka teikti rašytinę

informaciją visiems vartotojams apie galimybę atiduoti nešiojamųjų baterijų ir

akumuliatorių atliekas tokių baterijų ir akumuliatorių platinimo vietose;

3) iš

vartotojų priimtas nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekas perduoti

tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas

šių baterijų ir akumuliatorių gamintojui ar importuotojui.

13.

Parduodant nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius, draudžiama vartotojams

atskirai nurodyti nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo,

apdorojimo ir perdirbimo išlaidas.

14.

Vykdydami

šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7 dalyje nustatytą pareigą, nešiojamųjų baterijų

ir akumuliatorių gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti

nešiojamųjų baterijų

ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš tokių baterijų

ir akumuliatorių platinimo vietų ir surinktų nešiojamųjų baterijų

ir akumuliatorių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam

teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

15.

Atliekų turėtojas privalo atskirti baterijų ir

akumuliatorių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų

priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų

tvarkytojui.

16.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkytojai privalo baterijų ir akumuliatorių

atliekas surinkti

atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal

atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu,

taikydami baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus

gamybos būdus.

17.

Šio straipsnio 1 dalies 5

punkto nuostatos netaikomos baterijas ir akumuliatorius Lietuvos Respublikos

teritorijoje pagaminantiems ar įvežantiems į Lietuvos Respublikos teritoriją ir

savoms reikmėms sunaudojantiems gamintojams ir (ar) importuotojams.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-832,

2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

3416

straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo

organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai

organizuoti baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai

gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir

(ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai

sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų

ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio

Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama gauti baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą

išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3423

straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo

draudimo sutartį, įrodančią, kad visų baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios

gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai baterijų ir

akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir importuotojų

tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir

akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo,

pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus,

kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija.

3.

Siekdama atlikti šio Įstatymo

3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir

akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija

privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos

ministro nustatytą

tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais

dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų

atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl

baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių

platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir

akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų

naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų

naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi

būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš

baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą

naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo

kontrolės tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. XII-832,

2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

61 straipsnis. Atliekų tvarkytojų valstybės registras

1.

Atliekų tvarkytojų valstybės registro objektai:

1) atliekas surenkančios ir vežančios įmonės;

2) atliekas apdorojančios įmonės;

3) prekiautojai atliekomis ir tarpininkai;

4) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus.

2.

Atliekų tvarkytojų valstybės registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3.

Atliekų tvarkytojų valstybės registro vadovaujančioji tvarkymo įstaiga – Aplinkos ministerija, registro tvarkymo įstaiga – Vyriausybės įgaliota institucija.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

112 straipsnis. Atliekų tvarkymo specialistų kompetencija

1.

Eksploatuoti sąvartynus, surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas (toliau šiame straipsnyje – specialistai) ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą (toliau – pažymėjimas), arba valstybės narės piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turėdami valstybės narės išduotą dokumentą, suteikiantį teisę vykdyti šioje dalyje nurodytą atliekų tvarkymo veiklą.

2.

Pažymėjimą privalo turėti:

1) sąvartynus eksploatuojančių įmonių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploatavimą atsakingi darbuotojai;

2) už pavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą ir apdorojimą atsakingi įmonių darbuotojai;

3) už atliekų deginimo (kai atliekos deginamos kaip įprastinis arba kaip papildomas kuras) įrenginių eksploatavimą ir kontrolę atsakingi įmonių darbuotojai.

3.

Aplinkos ministras tvirtina Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir nustato specialistų mokymo ir kompetencijos tobulinimo tvarką.

4.

Specialistai, turintys pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1324, 2011-04-19, Žin., 2011, Nr. 52-2501 (2011-05-03)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

182 straipsnis. Laivų perdirbimas ir pavojingųjų medžiagų kontrolė laivuose

1.

Laivų perdirbimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose, 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL 2013 L 330, p. 1), ir tarptautinėse sutartyse nustatytus reikalavimus.

2.

Pavojingųjų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarką nustato Aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1214, 2014-10-09, paskelbta TAR 2014-10-20, i. k. 2014-14329

345 straipsnis. Papildomi kolektyvaus eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama gauti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai organizuoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais transporto priemones, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 344 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose transporto priemonių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkėjais dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su eksploatuoti netinkamų transporto priemonių naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

3413 straipsnis. Individualus alyvos atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pareigą, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojas ir (ar) importuotojas (jeigu nėra užsiregistravęs alyvos atliekų tvarkytoju) privalo sudaryti dėl alyvos atliekų surinkimo iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir vežimo išlaidų kompensavimo sutartį su alyvos atliekų tvarkytoju (tvarkytojais), kuris (kurie) į jį dėl to kreipėsi (jeigu alyvos atliekos neturi vertės rinkoje arba jų vertė yra neigiama).

2.

Individualiai alyvos atliekų tvarkymą organizuojantys alyvos gamintojas ir (ar) importuotojas privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka kiekvienais metais pateikti alyvos atliekų tvarkymo organizavimo veiklos ataskaitą dėl šio Įstatymo 347 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytų pareigų vykdymo.

3.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos alyvas savoms reikmėms naudojantiems alyvos gamintojams ir importuotojams. Tokie alyvos gamintojai ir importuotojai šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo savoms reikmėms naudotos alyvos atliekas tvarkyti patys arba perduoti šias atliekas tokių atliekų tvarkytojui.

3416 straipsnis. Papildomi kolektyvaus baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama gauti baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir vykdydama veiklą išduotos licencijos pagrindu, Organizacija, be šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytų dokumentų, turi turėti banko garantiją ar laidavimo draudimo sutartį, įrodančią, kad visų baterijų ir akumuliatorių atliekų, kurios gali susidaryti per 3 mėnesius naudojant jos dalyvių ir jai baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo organizavimą pavedusių gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais baterijas ir akumuliatorius, tvarkymas bus finansuojamas. Tokio dokumento sudarymo, pateikimo ir jo reikalavimų vykdymo tvarką, lėšų, gautų pagal šiuos dokumentus, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Siekdama atlikti šio Įstatymo 3415 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 7, 8, 9 dalyse baterijų ir akumuliatorių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo sudaryti sutartis su baterijų ir akumuliatorių platintojais ir pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš platintojų, šių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo (perdirbimo) (arba sutartis dėl baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimo, paruošimo naudoti su baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkėjais ir su baterijų ir akumuliatorių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų ir paruoštų naudoti baterijų ir akumuliatorių atliekų panaudojimo). Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimą iš baterijų ir akumuliatorių platintojų, tokių surinktų atliekų vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

3418 straipsnis. Apmokestinamųjų gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Apmokestinamųjų gaminių, išskyrus baterijas ir akumuliatorius (toliau šiame skirsnyje – apmokestinamieji gaminiai), gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka;

2) organizuoti surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamuosius gaminius;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo galimybes ir surinkimo vietas ir pan.;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas;

5) tvarkyti apmokestinamųjų gaminių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų apmokestinamųjų gaminių naudojimo susidariusių atliekų tvarkymą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3419 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapdami tokios Organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo jiems nustatytų pareigų arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

3.

Siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo sistemas.

4.

Padangų platintojai privalo:

1) nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas padangų atliekas tuo atveju, jeigu atiduodamos padangų atliekos skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui ir padangų atliekų skaičius (skaičiuojant vienetais) atitinka jo perkamų padangų skaičių;

2) iš vartotojų priimtas padangų atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui arba atiduoti jas padangų gamintojams ar importuotojams;

3) prekybos vietoje teikti rašytinę informaciją vartotojams apie tai, kaip jie gali atiduoti padangų atliekas platintojams.

5.

Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, apmokestinamųjų gaminių, išskyrus padangas, gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų paėmimą iš transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

6.

Vykdydami šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, padangų gamintojai ir (ar) importuotojai privalo organizuoti padangų atliekų surinkimą iš padangų platinimo vietų, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių ir šių atliekų perdavimą tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

7.

Apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis, jeigu apmokestinamųjų gaminių gamintojai ir (ar) importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduočių.

8.

Transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės privalo:

1) nemokamai iš transporto priemonių naudotojų (fizinių asmenų – gyventojų) priimti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas; šias atliekas, išskyrus tinkamas pakartotinai naudoti dalis, transporto priemonės naudotojui atiduoti draudžiama;

2) transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidariusias apmokestinamųjų gaminių atliekas perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

9.

Atliekų turėtojas privalo atskirti apmokestinamųjų gaminių atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti jas į tokių atliekų priėmimo vietą arba perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui.

10.

Atliekų turėtojas padangų atliekas gali (pasirinktinai) pristatyti į bet kurią tokių atliekų priėmimo vietą (padangų platinimo vietą, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančią įmonę ar savivaldybės įrengtą didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę).

11.

Apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkytojai privalo apmokestinamųjų gaminių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

3419 straipsnis. Papildomi kolektyvaus apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3418 straipsnio 1 dalies 2 punkte apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams nustatytą pareigą, Organizacija privalo sudaryti sutartis su pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką Organizacijos išrinktais apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkėjais dėl apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir su apmokestinamųjų gaminių atliekų naudotojais (perdirbėjais) ir (ar) eksportuotojais dėl surinktų apmokestinamųjų gaminių atliekų panaudojimo. Šiose sutartyse turi būti numatyta apmokėjimo už apmokestinamųjų gaminių atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą (perdirbimą) tvarka ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolės tvarka.

3421 straipsnis. Pakuočių atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Pakuočių atliekų tvarkytojai privalo pakuočių atliekas surinkti atskirai, nemaišyti jų su kitomis atliekomis ar medžiagomis ir tvarkyti pagal atliekų tvarkymo prioritetus aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu, taikydami pakuočių atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus.

2.

Supakuotų gaminių gamintojų, importuotojų ir pakuočių atliekų turėtojų teisės ir pareigos, taip pat kolektyvaus ir individualaus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(6) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

AŠTUNTASIS7 SKIRSNIS

KOLEKTYVAUS gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO organizavimO REIKALAVIMAI

3422 straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacija

1.

Gamintojai ir importuotojai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą kolektyviai organizuoja steigdami Organizaciją ir (ar) tapdami įsteigtos Organizacijos dalyviais arba Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Organizacija yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, steigiamas vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar Viešųjų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Į Organizaciją gali stoti nauji dalyviai.

3.

Organizacija steigiama, kad būtų įvykdyta šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatyta pareiga organizuoti tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais atitinkamus gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, alyvas, apmokestinamuosius gaminius, supakuotus gaminius), ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir gali verstis tik šiai pareigai ir kitoms šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytoms pareigoms vykdyti (išskyrus pareigą registruotis) skirta veikla.

4.

Organizacija gali vykdyti savo veiklą tik gavusi atitinkamą gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir privalo vykdyti šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodytas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo sąlygas.

5.

Gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija Organizacijai išduodama, kai gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančiai institucijai pateikiami pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus parengti ir su gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijas išduodančia institucija suderinti šio Įstatymo 3423 straipsnyje nurodyti dokumentai.

6.

Organizacija visų Organizacijos dalyvių bei gamintojų ir importuotojų, kurie jai sutartiniais pagrindais pavedė organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio Įstatymo nustatytų pareigų (toliau – pavedimo davėjai), pareigas turi vykdyti vienodomis sąlygomis.

7.

Organizacijos steigėjais, dalyviais (toliau – Organizacijos nariai) ir pavedimo davėjais gali būti tik gamintojai ir (ar) importuotojai. Organizacija privalo priimti visus pageidaujančius į ją stoti ar su ja pasirašyti sutartį dėl visų ar dalies šiame Įstatyme gamintojams ir importuotojams nustatytų pareigų vykdymo gamintojus ir (ar) importuotojus, įsipareigojančius vykdyti Organizacijos nustatytas sąlygas.

8.

Gamintojas ir (ar) importuotojas tuo pačiu metu negali tų pačių gaminių, įskaitant pakuotes, atliekų tvarkymo organizavimo pavesti daugiau negu vienai Organizacijai.

9.

Organizacijos valdymo organas renkamas ne rečiau kaip kas 4 metai užtikrinant galimybę kiekvienam Organizacijos dalyviui tapti Organizacijos valdymo organo nariu.

10.

Organizacija ne mažiau kaip 3 procentus gautų pajamų turi skirti visuomenės švietimui ir informavimui atliekų tvarkymo klausimais.

11.

Organizacija neturi teisės trečiajam asmeniui ar kitam Organizacijos nariui ar pavedimo davėjui atskleisti informacijos apie Organizacijos nario ir (ar) pavedimo davėjo Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

12.

Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai negali veikti atliekų tvarkytojų ar su jais susijusių subjektų naudai ar interesams.

13.

Organizacijos nariai ir pavedimo davėjai turi leisti Organizacijai atlikti patikrinimą dokumentų, patvirtinančių informaciją apie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais tiektų gaminių, jiems pakuoti panaudotų pakuočių kiekį.

14.

Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(7) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

AŠTUNTASIS8 SKIRSNIS

gaminių ir (ar) Pakuočių ATLIEKŲ TVARKYMO organizavimo licencijavimas

3424 straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas

1.

Šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos netaikomos:

1) elektros ir elektroninei įrangai, kuri būtina Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus specialiai karo reikmėms;

2) elektros ir elektroninei įrangai, kuri specialiai suprojektuota ir sumontuota kaip dalis kitos rūšies įrangos, kuriai netaikomos šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos, ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis;

3) volframinėms lemputėms.

Redakcija nuo 2018-08-15:

1.

Šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos netaikomos:

1) elektros ir elektroninei įrangai, kuri būtina Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus specialiai karo reikmėms;

2) elektros ir elektroninei įrangai, kuri specialiai suprojektuota ir sumontuota kaip dalis kitos rūšies įrangos, kuriai netaikomos šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos, ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis;

3) volframinėms lemputėms;

4) įrangai, skirtai siųsti į kosmosą;

5) stambiai stacionariajai pramoninei įrangai;

6) stambiems stacionariesiems įrenginiams, išskyrus įrangą, kuri yra tokiuose įrenginiuose, bet kuri nėra išskirtinai suprojektuota ir sumontuota kaip tų įrenginių dalis;

7) keleiviams ir kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms, išskyrus elektrines dvirates transporto priemones, kurių tipas nepatvirtintas;

8) tik profesionaliam naudojimui skirtiems ne keliais judantiems mechanizmams;

9) įrangai, kuri specialiai suprojektuota tik moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir kuri tiekiama tik tarp įmonių;

10) medicinos prietaisams ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisams, jeigu, tikėtina, kad iki gyvavimo ciklo pabaigos jie bus infekuoti, ir aktyviesiems implantuojamiesiems medicinos prietaisams.

2.

Šio Įstatymo aštuntojo4 skirsnio nuostatos netaikomos:

1) su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusioje įrangoje, ginkluose, amunicijoje ir karinės paskirties įrangoje (išskyrus gaminius, kurie neskirti kariniams tikslams) naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams;

2) skrydžiams į kosmosą skirtoje įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

Įstatymas papildytas aštuntuoju(9) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

AŠTUNTASIS10 SKIRSNIS

REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ ĮRODANČIUS DOKUMENTUS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

351 straipsnis. Naudojimasis informacine sistema

1.

Šio Įstatymo 7, 341, 342, 343, 344, 345, 346, 347, 348, 349, 3412, 3413, 3415, 3416, 3417, 3418, 3420, 3423 ir 3425 straipsniuose nurodytos procedūros, susijusios su registravimusi, apskaitos vykdymu, ataskaitų teikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymu, banko garantijos ar laidavimo draudimo sutarties pateikimu, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimu, vykdomos naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema.

2.

Jeigu nėra techninių galimybių naudotis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros vykdomos aplinkos ministro nustatyta tvarka.

3.

Aplinkos ministras nustato pereinamąjį laikotarpį, jo sąlygas ir ūkio subjektus, kuriems jis taikomas tam, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui būtų tinkamai vykdomos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros naudojantis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema.

TAR pastaba. 2017 metų ataskaitos, nurodytos 351 straipsnio 1 dalyje, teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIII-1018, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01031

dešimtasis skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

3426 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijuojamos veiklos sąlygos

1.

Licencijos turėtojas privalo laikytis šių licencijuojamos veiklos sąlygų:

1) vykdyti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;

2) organizuoti gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą ir (ar) dalyvauti organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir įvykdyti gamintojams ir importuotojams Vyriausybės nustatytas gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduotis;

3) licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymo ir atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytų priemonių įgyvendinimo ataskaitą;

4) kartu su šios dalies 3 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą ir su Lietuvos auditorių rūmais suderintą licencijos turėtojo patikrinimo techninę užduotį nepriklausomo auditoriaus parengtą faktinių pastebėjimų dėl atliekų tvarkymo organizavimo veiklos atitikties atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane numatytoms priemonėms, atliekų tvarkymo finansavimo schemai, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programai ataskaitą ir šią ataskaitą paskelbti licencijos turėtojo interneto svetainėje;

5) kartu su šios dalies 3 punkte nurodyta ataskaita licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl licencijos turėtojo metinės finansinės ataskaitos;

6) licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kas ketvirtį teikti informaciją apie praėjusį ketvirtį vykdytas atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plane, atliekų tvarkymo finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo atliekų tvarkymo klausimais programoje numatytas priemones;

7) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais licencijas išduodančiai institucijai kiekvienais metais pateikti dokumentą, įrodantį, kad elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas (taikoma elektros ir elektroninės įrangos, alyvos, baterijų ir akumuliatorių atliekų ar eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo organizavimo licencijas turintiems licencijos turėtojams).

2.

Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą ataskaitą licencijos turėtojas privalo kiekvienais metais pateikti visuomenei susipažinti, šią ataskaitą paskelbdamas savo interneto svetainėje.

3.

Licencijos turėtojas kartu su šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta ataskaita ir šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais dokumentais privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikti informaciją ir (ar) dokumentus, įrodančius, kad licencijos turėtojas laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų: pasirašytų sutarčių kopijas, išskyrus sutartyse pateiktą konfidencialią informaciją, gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų kopijas, sąskaitas faktūras ir (ar) kitus dokumentus ir medžiagą, įrodančius, kad organizuotos ir vykdytos konkrečios visuomenės informavimo priemonės, dokumentus, įrodančius, kad apmokėtos gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo išlaidos ir visuomenės švietimo ir informavimo (gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo klausimais) priemonių organizavimo ir vykdymo išlaidos, kaip numatyta šiame Įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.

3427 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų keitimo sąlygos

1.

Licencija turi būti keičiama pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo duomenims (licencijos turėtojo rekvizitams).

2.

Pasikeitus licencijoje nurodytiems licencijos turėtojo rekvizitams, licencijos turėtojas apie tai privalo raštu pranešti licencijas išduodančiai institucijai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių duomenų pasikeitimo.

3.

Licencijas išduodanti institucija per 10 darbo dienų nuo reikiamų dokumentų, patvirtinančių šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, gavimo dienos privalo pakeisti licenciją arba asmeniui, pateikusiam prašymą pakeisti licenciją, motyvuotai, vadovaudamasi mutatis mutandis šio Įstatymo 3425 straipsnio 5 dalies nuostatomis, atsisakyti pakeisti licenciją.

4.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui. Licencijas išduodanti institucija, nusprendusi pratęsti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą, privalo iki termino, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, pabaigos apie tai informuoti asmenį, pateikusį prašymą pakeisti licenciją, nurodydama priežastis, dėl kurių licencijos pakeitimo terminas pratęsiamas, ir terminą, per kurį asmens prašymas bus išnagrinėtas. Terminas, per kurį turi būti pakeista licencija arba motyvuotai atsisakyta ją pakeisti, gali būti pratęstas, jeigu gaunama naujos informacijos ar paaiškėja naujų faktų, reikšmingų sprendimui dėl licencijos pakeitimo priimti.

5.

Licencijas išduodanti institucija atsisako pakeisti licenciją, jeigu:

1) prašymas pakeisti licenciją įformintas netinkamai arba pateikti ne visi dokumentai ir duomenys, kurių reikia licencijai pakeisti, ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti;

2) prašyme pakeisti licenciją pateikti neteisingi duomenys ir per nustatytą terminą šie trūkumai nepašalinti.

3428 straipsnis. Įspėjimas apie galimą gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos galiojimo sustabdymą ir licencijos galiojimo sustabdymas

1.

Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, jeigu (netaikoma šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju):

1) nustatoma, kad licencijos turėtojas nesilaiko licencijuojamos veiklos sąlygų;

2) paaiškėja, kad licencijos turėtojas licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai pateikė klaidingus duomenis ir (ar) informaciją. Šiuo atveju duomenys laikomi klaidingais, jeigu licencijos turėtojas per klaidą pateikė licencijuojamos veiklos priežiūrą atliekančiai institucijai tikrovės neatitinkančius duomenis ir (ar) informaciją;

3) paaiškėja, kad licencijos turėtojas neatitinka bent vieno iš kolektyviai gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančioms gamintojų ir importuotojų organizacijoms nustatytų reikalavimų, nurodytų šio Įstatymo 342 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 345 straipsnio 3 dalyje, 3412 straipsnio 3 dalyje, 3416 straipsnio 3 dalyje, 3419 straipsnio 2 dalyje, 3422 straipsnio 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 14 dalyse ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 9 dalyse.

2.

Licencijas išduodanti institucija, nustačiusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir (ar) pažeidimus ar gavusi apie juos informacijos, per 5 darbo dienas įspėja licencijos turėtoją apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir nurodo terminą, per kurį būtina pašalinti nustatytas aplinkybes ir (ar) pažeidimus ir pateikti dokumentus, įrodančius, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai.

3.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas turi būti:

1) ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos ir ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą (toliau – įspėjimas) gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426  straipsnio 1 dalies 3 punkte ir (ar) 4 punkte, ir (ar) 5 punkte, ir (ar) 6 punkte, ir (ar) 7 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pažeidimą;

2) ne trumpesnis kaip vienas mėnuo ir ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų licencijuojamos veiklos sąlygų, arba nustačius šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą pažeidimą;

3) ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai ir ne ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie įspėjimą gavimo dienos, nustačius, kad ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus licencijos turėtojas nesilaiko šio Įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos licencijuojamos veiklos sąlygos.

4.

Jeigu licencijos turėtojas per įspėjime nurodytą terminą nepateikia dokumentų, įrodančių, kad išnyko įspėjime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti įspėjime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo įspėjime nurodyto termino pabaigos priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją, nurodydama šio sprendimo priežastis ir ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų nuo licencijas išduodančios institucijos pranešimo apie priimtą sprendimą gavimo terminą, per kurį, norint panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, jos turi būti pašalintos ir pateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko sprendime nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai.

5.

Kai licencijos turėtojas per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą pateikia dokumentus, įrodančius, kad išnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (ar) panaikinti sprendime nurodyti pažeidimai, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų gavimo dienos panaikina licencijos galiojimo sustabdymą.

6.

Reikalavimas įspėti licencijos turėtoją apie ketinamas taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones (įspėjimą ir licencijos galiojimo sustabdymą) nustatant terminą trūkumams pašalinti netaikomas, kai termino trūkumams pašalinti nustatyti negalima, nes tai pažeistų visuomenės interesą, ir dėl to licencijos galiojimas turi būti sustabdomas nedelsiant.

3429 straipsnis. Gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijų galiojimo panaikinimas

1.

Licencijos galiojimas panaikinamas:

1) licencijos turėtojo prašymu;

2) likvidavus ar reorganizavus licencijos turėtoją;

3) jeigu sustabdžius licencijos galiojimą per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą neišnyko sprendime sustabdyti licencijos galiojimą nurodytos aplinkybės ir (ar) nepanaikinti tokiame sprendime nurodyti pažeidimai ir nepateikti dokumentai, įrodantys, kad išnyko šios aplinkybės ir (ar) panaikinti šie pažeidimai, ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) paaiškėjus, kad licencijos turėtojas pateikė suklastotus dokumentus;

5) jeigu po licencijos galiojimo sustabdymo licencijos turėtojas toliau verčiasi licencijuojama veikla.

2.

Atsiradus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, licencijas išduodanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šių pagrindų atsiradimo priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą. Per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą informuoja licencijos turėtoją.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1019, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01032

AŠTUNTASIS9 SKIRSNIS

AŠTUNTOJO1 IR AŠTUNTOJO4 SKIRSNIŲ TAIKYMAS

3430 straipsnis. Aštuntojo1 ir aštuntojo4 skirsnių taikymas

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

1.

Šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos netaikomos:

1) elektros ir elektroninei įrangai, kuri būtina Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus specialiai karo reikmėms;

2) elektros ir elektroninei įrangai, kuri specialiai suprojektuota ir sumontuota kaip dalis kitos rūšies įrangos, kuriai netaikomos šio Įstatymo aštuntojo1 skirsnio nuostatos, ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis;

3) volframinėms lemputėms;

4) įrangai, skirtai siųsti į kosmosą;

5) stambiai stacionariajai pramoninei įrangai;

6) stambiems stacionariesiems įrenginiams, išskyrus įrangą, kuri yra tokiuose įrenginiuose, bet kuri nėra išskirtinai suprojektuota ir sumontuota kaip tų įrenginių dalis;

7) keleiviams ir kroviniams vežti skirtoms transporto priemonėms, išskyrus elektrines dvirates transporto priemones, kurių tipas nepatvirtintas;

8) tik profesionaliam naudojimui skirtiems ne keliais judantiems mechanizmams;

9) įrangai, kuri specialiai suprojektuota tik moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir kuri tiekiama tik tarp įmonių;

10) medicinos prietaisams ir in vitro diagnostikos medicinos prietaisams, jeigu, tikėtina, kad iki gyvavimo ciklo pabaigos jie bus infekuoti, ir aktyviesiems implantuojamiesiems medicinos prietaisams.

2.

Šio Įstatymo aštuntojo4 skirsnio nuostatos netaikomos:

1) su Lietuvos Respublikos pagrindinių saugumo interesų apsauga susijusioje įrangoje, ginkluose, amunicijoje ir karinės paskirties įrangoje (išskyrus gaminius, kurie neskirti kariniams tikslams) naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams;

2) skrydžiams į kosmosą skirtoje įrangoje naudojamoms baterijoms ir akumuliatoriams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-832, 2014-04-17, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04870

Įstatymas papildytas aštuntuoju(9) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

AŠTUNTASIS10 SKIRSNIS

REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYTOJAMS, KURIE IŠRAŠO GAMINIŲ IR (AR) PAKUOČIŲ ATLIEKŲ SUTVARKYMĄ ĮRODANČIUS DOKUMENTUS

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

3431 straipsnis. Reikalavimai atliekų tvarkytojams, kurie išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-615, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12339

1.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą (toliau šiame straipsnyje – Atliekų tvarkytojų sąrašas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išrašo gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus vadovaudamiesi aplinkos ministro nustatyta tvarka. Draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas.

2.

Neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už:

1) tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės;

2) ne Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį;

3) kiekį tų atliekų, kurios nepriskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekoms;

4) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose;

5) komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas asmens, kuris neturi teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos sutarties su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;

6) tą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, kuris gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymo metu dar nebuvo sutvarkytas;

7) tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

3.

Sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

4.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų naudojimo (perdirbimo) veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:

1) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas naudoja (perdirba) taikydami aplinkos ministro nustatytus atliekų tvarkymo geriausiai prieinamus gamybos būdus, tai yra veiksmingiausias šioje pramonės šakoje išplėtotas atliekų tvarkymo technologijas, nekenkiančias visuomenės sveikatai ir aplinkai arba, jeigu poveikio neįmanoma išvengti, darančias kuo mažesnę įtaką visuomenės sveikatai ir aplinkai;

2) pagal tarptautinių ir (ar) nacionalinių standartų reikalavimus technologinio proceso metu iš gaminių ar pakuočių atliekų pagamina produktą, kuris turi paklausą ar rinką, yra visuotinai naudojamas konkretiems tikslams ir žymimas prekių kodu pagal Kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2010 m. spalio 5 d. Europos Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010 (OL 2010 L 284, p. 1);

3) savo teritorijoje, kurioje gaminių ir (ar) pakuočių atliekos naudojamos (perdirbamos), turi įrengtą metrologiškai patikrintą ir galiojantį metrologinės patikros sertifikatą turintį svėrimo įrenginį (toliau šiame straipsnyje – svėrimo įrenginys);

4) atlieka gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir naudoja (perdirba) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis ir (arba) atlieka gaminių atliekų pradinį apdorojimą ir jų sudedamąsias medžiagas ar dalis perduoda teisėtai veikiantiems tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) arba eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių atliekų sudedamųjų medžiagų ar dalių panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į valstybes nares ir kurie gali patvirtinti, kad iš tų atliekų buvo pagamintas produktas, kaip nustatyta šios dalies 2 punkte.

5.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų išvežimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:

1) pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) nustatytus reikalavimus turi teisę išvežti gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;

2) atlieka pradinį gaminių atliekų apdorojimą ir išveža panaudoti (perdirbti) jų sudedamąsias medžiagas ar dalis į valstybes nares arba į valstybes nares išveža panaudoti (perdirbti) neapdorotas gaminių atliekas, arba į valstybes nares išveža panaudoti (perdirbti) pakuočių atliekas;

3) turi atitinkamų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) sutartį su šias atliekas valstybėse narėse panaudosiančiu (perdirbsiančiu) atliekų tvarkytoju (toliau šiame straipsnyje – gavėjas), kurioje nurodytas gavėjo naudojamų (perdirbamų) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų pavadinimas (pavadinimai) ir kodas (kodai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo (perdirbimo) būdas ir sutarties galiojimo terminas;

4) turi dokumentus, įrodančius, kad gavėjas turi teisę ir pakankamai pajėgumų naudoti (perdirbti) įvežamas atliekas pagal reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos ir (ar) nacionaliniuose aplinkos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

5) turi svėrimo įrenginį teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos išvežti gaminių ir (ar) pakuočių atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia įmone.

6.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų atliekų surinkimo veiklai, atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi sutartis teisės aktų nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose surenka buityje naudojamas elektros ir elektroninės įrangos ir (ar) pakuočių atliekas;

2) surinktas gaminių ir (ar) pakuočių atliekas perduoda tokių atliekų naudotojams (perdirbėjams) ar tokių atliekų eksportuotojams pagal turimas su jais sutartis dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimo (perdirbimo) ar išvežimo panaudoti (perdirbti) į Europos ekonominės erdvės valstybes;

3) turi svėrimo įrenginį teritorijoje, kurioje laikomos ir paruošiamos naudoti gaminių ir (ar) pakuočių atliekos, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia įmone.

7.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti ir į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašomi atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie, be kitų šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų, atitinka šiuos reikalavimus:

1) turi sutartis teisės aktų nustatyta tvarka su tomis savivaldybėmis (ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas), kurių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose surenkamos mišrios komunalinės atliekos, iš kurių jas apdorojant atskiriamos gaminių ir (ar) pakuočių atliekos;

2) gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, atskirtas apdorojant mišrias komunalines atliekas, perduoda naudotojui (perdirbėjui) ar eksportuotojui arba jas eksportuoja;

3) turi svėrimo įrenginį teritorijoje, kurioje apdorojamos komunalinės atliekos, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, arba sutartį dėl svėrimo paslaugų svėrimo įrenginiu su tokias paslaugas teikiančia įmone.

8.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną vienu kartu gautą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo datą.

9.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo:

1) svėrimo įrenginiu atskirai pasverti kiekvieną gautą ir išvežti paruoštą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, asmenį, iš kurio gauta tokia atliekų siunta, asmenį, kuriam skirta tokia atliekų siunta, šios atliekų siuntos svorį, gavimo, paruošimo išvežti datą;

2) aplinkos ministro nustatyta tvarka ir terminais informuoti apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą ir pateikti iš gavėjo gautus dokumentus, patvirtinančius išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą (perdirbimą).

10.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną surinktų ir paruoštų naudoti (perdirbti) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą ir apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima atskirti (nustatyti) šių atliekų susidarymo šaltinį, šios atliekų siuntos svorį ir surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti datą.

11.

Atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, privalo svėrimo įrenginiu pasverti kiekvieną gautą mišrių komunalinių atliekų siuntą ir paruoštą išvežti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntą bei po gaminių ir (ar) pakuočių atliekų atskyrimo likusį komunalinių atliekų kiekį, gautų ir išsiųstų mišrių komunalinių atliekų, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siuntų apskaitą tvarkyti aplinkos ministro nustatyta tvarka taip, kad būtų galima nustatyti atliekų tvarkytojus, iš kurių buvo gautos mišrios komunalinės atliekos, jų gavimo datą ir kiekį, po apdorojimo likusių mišrių komunalinių atliekų kiekį, apdorotų mišrių komunalinių atliekų gavėjus, po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo gautą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį ir jų gavėjus.

12.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo gauti iš atliekų siuntas pristačiusių asmenų atliekų kilmę patvirtinančius dokumentus, kad gauta tos rūšies ir tik Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų siunta, kaip nurodyta šias atliekas pristačiusio asmens pateiktuose dokumentuose. Vykdydami šią pareigą, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai privalo nusistatyti duomenų kontrolės tvarką ir aprašyti gautų atliekų siuntų patikrinimo (siekiant įsitikinti atliekas pristačiusio asmens dokumentuose nurodytų duomenų teisingumu) procedūras, ir paskirti už šios tvarkos įgyvendinimą atsakingą asmenį.

13.

Į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, įspėjami apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jeigu nustatoma, kad jie:

1) nebeatitinka (nesilaiko) šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) pateikė klaidingus duomenis ir (ar) dokumentus.

14.

Atliekų tvarkytojų sąrašą sudaranti institucija, įspėdama gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, apie galimą jų išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo nurodo galimo išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo priežastis ir terminą, per kurį jos turi būti pašalintos.

15.

Įspėjimas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo panaikinamas, jeigu per įspėjime nurodytą terminą pašalinami nurodyti pažeidimai ir šio straipsnio 14 dalyje nurodytai institucijai pateikiami pažeidimų pašalinimą įrodantys dokumentai.

16.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išbraukiamas iš Atliekų tvarkytojų sąrašo:

1) gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo ir (ar) atliekų tvarkytojo, apdorojančio surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, prašymu;

2) likvidavus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotoją (perdirbėją), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotoją, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėją ir (ar) atliekų tvarkytoją, apdorojantį surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti;

3) jeigu įspėjus apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 14 dalyje nurodytos institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs;

4) jeigu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, buvo įspėtas apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo 3 kartus per dvejus pastaruosius metus;

5) paaiškėjus, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, pateikė melagingus duomenis ir (ar) suklastotus dokumentus.

17.

Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, kuriuo nepadaryta esminė žala šio Įstatymo ir Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, saugomiems interesams ir kuriuo nepadaryta esminė žala aplinkai, žmonių sveikatai, ir gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, nutraukė veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė, pašalino veiksmų padarinius ir atlygino žalą, o šio Įstatymo reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojo (perdirbėjo), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojo, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjo neįspėti apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo ir (ar) neišbraukti iš Atliekų tvarkytojų sąrašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-289, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 55-2729 (2013-05-28)

Įstatymas papildytas aštuntuoju(10) skirsniu:

Nr. XI-1892, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-190 (2012-01-10)

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

42 straipsnis. Atliekas tvarkančių įmonių civilinės atsakomybės draudimas

1.

Pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios įmonės (toliau šiame straipsnyje – veiklos vykdytojas) apdraudžia savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant tokią veiklą ar dėl veiklos vykdytojo neatsargumo ar tyčios gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

2.

Veiklos vykdytojas turi turėti civilinės atsakomybės draudimą, atitinkantį šiame straipsnyje ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo veiklą ir draudimo santykius, nustatytas sąlygas ir reikalavimus.

3.

Draudimo objektas yra veiklos vykdytojo turtiniai interesai, susiję su jo civiline atsakomybe, atsirandančia dėl veiklos vykdytojo veiksmais surenkant, vežant ar apdorojant atliekas padarytos žalos tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai. Žalos aplinkai atlyginimas kartu apima ir draudėjo civilinę atsakomybę dėl draudėjo neteisėta veika (veikimu, neveikimu) padarytos žalos aplinkai, apskaičiuotos pagal aplinkos ministro patvirtintą aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, kai yra tenkinamos visos šiame straipsnyje nustatytos ir kitos draudimo sutarties sąlygos, nurodytos šio straipsnio 11 dalyje.

4.

Draudžiamasis įvykis yra staigus ir netikėtas įvykis, dėl kurio draudėjui (veiklos vykdytojui) pareikštas reikalavimas atlyginti trečiajam asmeniui ir (ar) jo turtui bei aplinkai atsiradusią žalą, padarytą vykdant draudimo sutartimi apdraustą veiklą, jeigu yra visos šios sąlygos:

1) reikalavimas atlyginti žalą draudėjui arba draudikui yra pareikštas draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 metus nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos;

2) reikalavimas pareikštas dėl žalos, atsiradusios draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatytos kitos sąlygos;

3) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu ir atgaline data nustatomu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, jeigu draudimo sutartyje nenustatytos kitos sąlygos;

4) reikalavimas pareikštas dėl veiksmų, atliktų draudimo teritorijoje ir dėl draudimo teritorijoje atsiradusios žalos;

5) reikalavimas atlyginti žalą pareikštas rašytinės pretenzijos ir (ar) ieškinio forma;

6) draudėjas pagal jo atsakomybei taikomus įstatymus atsako už atsiradusią žalą;

7) draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsiradusią žalą draudimo sutarties sudarymo momentu;

8) draudikui apie įvykį buvo pranešta sutarties galiojimo laikotarpiu ir (ar) per 3 mėnesius nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos.

5.

Draudimo išmoką draudikas moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir (ar) aplinkos  ministro įgaliotai institucijai, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą.

6.

Nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už padarytą žalą veiklos vykdytojo civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką.

7.

Reikalavimą išmokėti draudimo išmoką teikiantis nukentėjęs trečiasis asmuo ir (ar) aplinkos ministro įgaliota institucija, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra atsakinga už aplinkai padarytos žalos nustatymą, ir (ar) veiklos vykdytojas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo jam pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos draudikas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

8.

Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, aplinkos ministro patvirtintos aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos ir kitų teisės aktų nuostatomis.

9.

Nauja draudimo sutartis turi būti sudaroma likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki buvusios draudimo sutarties galiojimo pabaigos ir įsigalioja baigus galioti buvusiai sutarčiai.

10.

Draudimo suma nustatoma draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių eurų vieno draudžiamojo įvykio atveju, o minimali draudimo suma visam draudimo laikotarpiui negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.

11.

Kitas, negu nurodytas šiame straipsnyje, draudimo sutarties sąlygas nustato Civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, draudiko ir veiklos vykdytojo susitarimas.

12.

Veiklos vykdytojo prievolės turėti civilinės atsakomybės draudimą priežiūrą vykdo aplinkos ministro įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-488, 2021-06-30, paskelbta TAR 2021-07-14, i. k. 2021-15869

251 straipsnis. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetencija ir finansavimo tvarka

1.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba):

1) tvirtina Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

2) nustato regionines kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;

3) tvirtina po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos (toliau – komunalinių atliekų deginimo viena tona) įkainio viršutinės ribos nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;

4) nustato bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų po rūšiavimo likusių, perdirbti ir pakartotinai panaudoti netinkančių energinę vertę turinčių komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinę ribą ir prižiūri, kaip ji taikoma;

5) vadovaudamasi skaidrumo, objektyvumo ir nediskriminavimo principais bei investicijų efektyvumo, atsipirkimo laikotarpio ir pagrįstumo įvertinimo kriterijais, tvirtina investicijų vertinimo ir derinimo tvarkos aprašą, derina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu ir komunalinių atliekų deginimu;

6) ginčų sprendimo ne teismo tvarka nagrinėja bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų ir regioninių atliekų tvarkymo centrų kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių;

7) tvirtina apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimus ir (ar) metodą, ir (ar) modelį;

8) tvirtina regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų informacijos teikimo Tarybai taisykles;

9) prižiūri, kad būtų veiksmingai atskirtos reguliuojamųjų veiklų sąnaudos nuo kitų sąnaudų;

10) inicijuoja reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros atlikimą ir prižiūri reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros atitiktį techninei užduočiai;

11) tvirtina techninę užduotį;

12) prižiūri, ar regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai taiko šio Įstatymo 302 straipsnyje numatyta tvarka nustatytas kainas ir įkainius pagal teisės aktų reikalavimus;

13) atlieka kitas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

2.

Taryba turi teisę:

1) gauti reikiamą informaciją iš regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių ir (ar) atliekų deginimo įrenginių valdytojų ir kitų ūkio subjektų, valstybės ir savivaldybės institucijų ir organizacijų, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų administratorių, savivaldybės pavedimu juridinių asmenų (ar pačių savivaldybių), vykdančių komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, šiame Įstatyme numatytoms funkcijoms atlikti;

2) patikrinti atliekų tvarkytojų valstybės institucijoms ir (ar) atliekų turėtojams teikiamą informaciją, vertinti jos patikimumą, nepažeisdama komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi laikomos informacijos ar asmens duomenų apsaugos reikalavimų;

3) skirti šio Įstatymo 309 straipsnyje numatytas sankcijas.

3.

Tarybos finansavimo šaltiniai yra šio straipsnio 4 dalyje numatytos Tarybos pajamos. Tarybos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Tarybos pajamų, gautų šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

4.

Tarybos pajamos:

1) Tarybos kitų metų pajamas sudaro 0,95 procento praėjusių kalendorinių metų regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamosios veiklos pajamų;

2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Tarybos pajamos pripažįstamos regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamąsias kainas.

5.

Tarybos pajamų naudojimo tvarka:

1) Taryba iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytas Tarybos pajamas, informuoja regioninius atliekų tvarkymo centrus ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai Tarybos nurodytą sumą privalo pervesti į Tarybos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;

2) regioniniams atliekų tvarkymo centrams ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,02 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamąją kainą. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;

3) Taryba pagal šią dalį gautas pajamas privalo pervesti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;

4) Tarybos pajamos, gautos pagal šią dalį ir pervestos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Tarybos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms, įgyvendinamoms atliekant komunalinių atliekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuoti.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINIS ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO PLANAS, REGIONINIAI IR SAVIVALDYBIŲ ATLIEKŲ PREVENCIJOS IR TVARKYMO PLANAI

303 straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų funkcijos

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai atlieka šias komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas:

1) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybės;

2) vykdo komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo veiklą, jeigu tai paveda savivaldybės;

3) savivaldybių pavedimu vykdo regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą;

4) organizuoja atliekų tvarkymo paslaugų teikimą šio Įstatymo 302 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotomis kainomis, jeigu šias paslaugas paveda savivaldybės;

5) rengia ir teikia Tarybai regioninės kainos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

6) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros vadovaujantis šio Įstatymo 306 straipsnio nuostatomis;

7) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 311 straipsnyje;

8) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

9) derina regioninės kainos apskaičiavimo projektą su komunalinių atliekų tvarkymo regiono savivaldybėmis šio Įstatymo 302 straipsnio 7 dalyje numatyta tvarka;

10) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

304 straipsnis. Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų funkcijos

Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai atlieka šias funkcijas:

1) eksploatuoja bendro atliekų deginimo įrenginį ir (ar) atliekų deginimo įrenginį;

2) taiko šio Įstatymo 302 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytą komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainį;

3) teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

4) rengia ir teikia Tarybai komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutinės ribos apskaičiavimo projektą bei dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms atlikti;

5) rengia reguliuojamosios veiklos ataskaitas, užtikrina, kad būtų atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, vadovaudamiesi šio Įstatymo 306 straipsnio nuostatomis;

6) viešai skelbia informaciją, nurodytą šio Įstatymo 311 straipsnyje;

7) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

305 straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas

1.

Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas apima šias funkcijas, jeigu jas paveda savivaldybė:

1) sutarčių pasirašymą su komunalinių atliekų turėtojais;

2) rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą surinkimą;

3) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų išmokėjimą komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikėjams;

4) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų apskaitą, tvarkomą atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų, pagal kiekvieną komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas teikiantį teikėją ir kiekvieną lėšas gaunantį subjektą;

5) viešą informacijos teikimą apie į apskaitą įtrauktas ir išmokėtas komunalinių atliekų tvarkymo lėšas;

6) komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo mažiausiomis sąnaudomis užtikrinimą.

2.

Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudomis laikomos juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, sąnaudos, patirtos apskaičiuojant ir surenkant įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, išrašant sąskaitas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, darbuotojų atlyginimų ir biuro eksploatavimo sąnaudos, susijusios su komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijomis.

3.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui nepavestas komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas savivaldybė atlieka pati įstatymų nustatyta tvarka.

4.

Rinkliava ar kita įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nustatyta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą taisyklėmis ir savivaldybių vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo teisės aktais, yra privaloma visiems atliekų turėtojams.

5.

Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą lėšos gali būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo būtinosioms sąnaudoms, susijusioms su naudojimu, šalinimu, šių veiklų organizavimu, stebėsena, šalinimo vietų vėlesne priežiūra, finansuoti ir komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo sąnaudoms padengti.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

306 straipsnis. Reguliuojamosios veiklos ataskaitų ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra

1.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, vadovaudamiesi šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, užtikrina reguliuojamosios veiklos komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą.

2.

Regioninis atliekų tvarkymo centras ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo užtikrinti, kad pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius būtų atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra dėl ataskaitų atitikties Tarybos patvirtintiems apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimams ir (ar) metodui, ir (ar) modeliui ir reguliuojamosios veiklos ataskaitos, reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada pateiktos Tarybai.

3.

Taryba gali nustatyti reikalavimą regioniniam atliekų tvarkymo centrui ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą dėl jos atitikties reguliuojamąją veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

4.

Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra atliekamos vadovaujantis Tarybos patvirtinta technine užduotimi. Taryba, rengdama techninę užduotį, konsultuojasi su Lietuvos auditorių rūmais.

5.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros ataskaitą ir (ar) išvadą per 10 darbo dienų nuo patikros atlikimo pateikia Tarybai.

6.

Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą gali atlikti auditorius, audito įmonė, turintys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo nustatyta tvarka.

7.

Jeigu Taryba turi informacijos ar Tarybai kyla pagrįstų įtarimų dėl netinkamai atliktos reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros, Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaiga pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymą atlieka reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikros kokybės tyrimą ir parengia tyrimo ataskaitą. Jeigu tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad asmuo, atlikdamas atitinkamą patikrą, nesilaikė tokiai patikrai techninėje užduotyje nurodytų privalomų taikyti profesinių standartų, tos patikros sąnaudos negali būti pripažintos pagrįstomis sąnaudomis nustatant valstybės reguliuojamąsias kainas ir Taryba įpareigoja regioninį atliekų tvarkymo centrą ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytoją ne ilgiau kaip per 6 mėnesius atlikti pakartotinę reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) pakartotinę reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo nustatyta tvarka. Su šiuo patikrinimu susijusios išlaidos gali būti pripažįstamos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant regioninę kainą.

8.

Taryba šio Įstatymo 251 straipsnyje numatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti iš auditoriaus, audito įmonės, atlikusių reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą, paaiškinimus, susijusius su atlikta reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra ir reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra, paaiškinimus pagrindžiančius duomenis ir dokumentus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

307 straipsnis. Investicijų derinimas

1.

Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų deginimu, teikia derinti Tarybai jos nustatyta tvarka. Jeigu šios bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų investicijos nėra suderintos su Taryba, jos negali būti pripažintos pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis valstybės reguliuojamosioms kainoms nustatyti.

2.

Regioniniai atliekų tvarkymo centrai investicijas, susijusias su komunalinių atliekų tvarkymu, numato įmonių veiklos strategijose, tvirtinamose Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ar įmonės įstatuose, kai įmonei netaikomas Akcinių bendrovių įstatymas, nustatyta tvarka, ir teikia jas derinti Tarybai jos nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

308 straipsnis. Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimai

1.

Taryba, vadovaudamasi šio Įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, prižiūrėdama, kaip regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai vykdo reguliuojamąją veiklą, turi teisę atlikti regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų veiklos patikrinimus. Atlikdama patikrinimus, Taryba turi teisę:

1) pagal šio ir kitų įstatymų nustatytas sąlygas ir procedūras gauti visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis, dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo veikla, reikalauti, kad jie atvyktų į Tarybos patalpas pateikti paaiškinimų;

3) gauti patikrinimui atlikti būtiną informaciją ir dokumentus, jų kopijas apie juridinių asmenų turtą ir pajamas, ūkines, finansines ir kitas operacijas iš valstybės ir savivaldybės institucijų, taip pat iš Lietuvos banko, komercinių bankų ir kitų kredito bei finansinių įstaigų, auditorių, kitų juridinių asmenų, nepaisant to, ar informacija laikoma konfidencialia, ar tokia nelaikoma, gauti informaciją iš valstybės ar kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų ar duomenų bazių;

4) pagal patikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas;

5) patikrinimui pasitelkti specialistus ir ekspertus;

6) sudaryti sutartis su audito įmonėmis, auditoriais, kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, kurių paslaugomis Taryba naudosis atlikdama patikrinimą;

7) atlikdama patikrinimą, naudoti visą Tarybos turimą informaciją, įskaitant ir informaciją, gautą kitų patikrinimų metu;

8) už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą skirti baudas;

9) naudotis kitomis įstatymų suteiktomis teisėmis.

2.

Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, užtikrindami jiems pavestų uždavinių ir funkcijų vykdymą atliekant patikrinimus, turi šias teises, kurias įgyvendina Tarybos vardu:

1) nekliudomai įeiti į regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų naudojamas patalpas ar teritoriją ir atlikti patikrinimo veiksmus juridinių asmenų darbo metu, o ne darbo laiku – jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami įstatymai, dalyvaujant juridinio asmens atstovui, patalpų, teritorijos savininkui ar jų įgaliotajam atstovui. Į kitų juridinių asmenų naudojamas patalpas ar teritoriją Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, gali patekti tik pateikę teismo išduotą leidimą arba gavę juridinio asmens sutikimą;

2) užfiksuoti faktines aplinkybes;

3) patikrinimo metu naudoti technines priemones;

4) pasitelkti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytus asmenis patikrinimo veiksmams atlikti;

5) tikrinti asmenų tapatybę patvirtinančius dokumentus;

6) savo funkcijoms atlikti teisės aktų nustatyta tvarka pasitelkti teisėsaugos institucijas.

3.

Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, turi teises, nustatytas šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose ir 2 dalies 1 punkte.

4.

Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, prieš atlikdami šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, turi pateikti Tarybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus, patikrinimo tikslus ir terminus.

5.

Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas privalo:

1) paskirti įgaliotus atsakingus asmenis, kurie dalyvautų atliekant patikrinimą ir bendradarbiautų su Taryba;

2) pateikti Tarybai visą patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus (neatsižvelgiant į tai, kokioje laikmenoje jie saugomi), jų kopijas ir išrašus;

3) teikti žodinius ir rašytinius paaiškinimus, Tarybai pareikalavus, paaiškinimus duoti Tarybos patalpose;

4) sudaryti reikiamas sąlygas patikrinimui atlikti, kai patikrinimas atliekamas regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo patalpose ar teritorijoje;

5) vykdyti kitus Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisėtus reikalavimus.

6.

Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę:

1) informuoti Tarybą apie neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;

2) apskųsti neteisėtus Tarybos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, veiksmus;

3) raštu ir (ar) žodžiu teikti pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo akte ir jo prieduose nurodytos informacijos;

4) dalyvauti Tarybos posėdyje, kai svarstomas patikrinimo aktas.

7.

Regioninių atliekų tvarkymo centrų ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų reguliuojamosios veiklos patikrinimuose dalyvaujantys kiti juridiniai asmenys šių patikrinimų metu turi teises ir pareigas, nustatytas šio straipsnio 5 dalies 2–5 punktuose ir 6 dalies 1 ir 2 punktuose.

8.

Tarybos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus. Jų formas patvirtina ir pildymo tvarką nustato Taryba.

9.

Tarybos ir jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, reikalavimai, duoti atliekant šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims, kurie privalo bendradarbiauti su Taryba, jos įgaliotais Tarybos administracijos valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais asmenimis. Už reikalavimų nevykdymą, nebendradarbiavimą ar trukdymą atlikti patikrinimo veiksmus taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos sankcijos. Baudos, skirtos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams, neįtraukiamos apskaičiuojant regionines kainas ir komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainio viršutines ribas.

10.

Tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas, juridiniai ir fiziniai asmenys Tarybai, jos įgaliotiems Tarybos administracijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems asmenims privalo pateikti reikalaujamą informaciją net ir tuo atveju, jeigu tokia informacija sudaro tikrinamo regioninio atliekų tvarkymo centro ir (ar) bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo komercinę (gamybinę) paslaptį arba yra konfidenciali dėl kitų priežasčių. Taryba, jos įgalioti Tarybos administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys privalo užtikrinti regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinių ir fizinių asmenų jiems pateiktos informacijos konfidencialumą.

11.

Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytus neteisėtus veiksmus tikrinamas regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui teisės aktų nustatyta tvarka. Neteisėtų veiksmų apskundimas Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, patikrinimui pasitelktų specialistų ar ekspertų atitinkamų veiksmų nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

12.

Už šio straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytas paslaugas, jeigu jos pagal galiojančius teisės aktus yra teikiamos atlygintinai, Taryba atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka.

13.

Lietuvos bankas, komerciniai bankai ar kitos kredito ir finansų įstaigos šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą informaciją Tarybai teikia teisės aktų nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

309 straipsnis. Sankcijos ir jų taikymo tvarka

1.

Regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, užtikrinant atitiktį Tarybos teisės aktų nustatytiems reikalavimams Taryba skiria baudas:

1) už viešai privalomos skelbti informacijos apie regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą šio Įstatymo 251 straipsnio 2 dalyje, 301 straipsnio 2 dalyje ir 308 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

2) už Tarybos teisės aktų nustatytų reguliuojamosios veiklos sąlygų pažeidimą arba jų nevykdymą, už Tarybos įpareigojimų (nurodymų) nevykdymą arba vykdymą ne laiku – iki 10 procentų regioninio atliekų tvarkymo centro ar bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas;

3) regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui už Tarybos, jos įgaliotų Tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar asmenų, nurodytų šio Įstatymo 308 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose, reikalavimų, duotų atliekant šio Įstatymo 308 straipsnyje nurodytus veiksmus, nevykdymą – iki 0,5 procento regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais. Kitiems juridiniams asmenims už šioje dalyje nurodytus pažeidimus Taryba skiria baudą iki 6 000 eurų.

2.

Tais atvejais, kai nesąžiningos konkurencijos veiksmus ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimą komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje pagal kompetenciją tiria Konkurencijos taryba, šių veiksmų tyrimas atliekamas, privalomi nurodymai regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui duodami ir atsakomybė už pažeidimus nustatoma Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Šiuo tikslu Taryba ir Konkurencijos taryba bendradarbiauja tarpusavyje, siekdamos efektyviai nustatyti nesąžiningos konkurencijos veiksmų ar vartotojų nediskriminavimo principų pažeidimų komunalinių atliekų tvarkymo sektoriuje mastą ir poveikį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos vartotojams ir (ar) kitiems regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojams. Regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai už tuos pačius pažeidimus atsako tik pagal šį įstatymą arba pagal Konkurencijos įstatymą, atsižvelgiant į nustatytą Tarybos ar Konkurencijos tarybos kompetenciją.

3.

Taryba, skirdama baudą, kartu nustato protingą terminą, ne ilgesnį kaip 2 mėnesiai, pažeidimui pašalinti, jeigu pažeidimo pašalinimas yra objektyviai įmanomas. Jeigu pažeidimas yra mažareikšmis, Taryba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali taikyti nuobaudą – įspėjimą, neskirdama baudos.

4.

Regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui skiriamos sankcijos atsižvelgiant į:

1) pažeidimo pavojingumą;

2) pažeidimo trukmę;

3) pažeidimo pasekmes;

4) regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

5.

Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams;

2) padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes;

3) nedelsdami ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti.

6.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad regioninis atliekų tvarkymo centras, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas:

1) kliudė nustatyti pažeidimo aplinkybes;

2) slėpė padarytą pažeidimą;

3) tęsė pažeidimą, nepaisydami Tarybos nurodymo nutraukti neteisėtą veiklą, arba padarė pažeidimą, dėl kurio šiam regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojui per paskutinius 12 mėnesių buvo skirta sankcija (įspėjimas, bauda).

7.

Taryba, nustatydama sankciją, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame Įstatyme nenurodytas aplinkybes.

8.

Skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

9.

Įtraukus sankcijos skyrimo klausimą į Tarybos posėdžio darbotvarkę, apie posėdžio datą ir laiką asmeniui, dėl kurio veiksmų yra pradėta sankcijos skyrimo procedūra, pranešama raštu. Nustatant sankcijos skyrimo svarstymo datą, turi būti suteikta teisė asmeniui pateikti paaiškinimus ne trumpiau kaip per 14 darbo dienų iki sankcijos skyrimo klausimo svarstymo datos. Kai Taryba svarsto sankcijos skyrimo klausimą, dalyvauja regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo vadovas ir (ar) jo įgaliotas atstovas, kurie turi teisę būti išklausyti ir duoti paaiškinimus. Jeigu šie asmenys nedalyvauja, sankcijos skyrimo klausimas gali būti nagrinėjamas tik tais atvejais, kai yra duomenų, kad šiems asmenims buvo laiku pranešta apie šio klausimo nagrinėjimo vietą ir laiką, ir negautas jų pagrįstas (nurodant priežastis) prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, arba, nors ir yra gautas prašymas atidėti klausimo nagrinėjimą, Taryba pripažįsta neatvykimo į klausimo nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta asmens prašymą atidėti klausimo nagrinėjimą.

10.

Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo turi būti priimtas per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tęstinio pažeidimo atveju sankcija gali būti paskirta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, sankcijos negali būti skiriamos.

11.

Už tą patį pažeidimą gali būti skiriama tik viena sankcija. Sankcijos skyrimas neatleidžia nuo pareigos, už kurios nevykdymą paskirta sankcija, vykdymo.

12.

Tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama Tarybos nustatyta tvarka ir terminais.

13.

Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

14.

Tarybos sprendimas dėl baudos skyrimo įsigalioja po 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu per šį laiką įstatymų nustatyta tvarka sprendimas nebuvo apskųstas teismui. Tuo atveju, jeigu Taryba sprendimu ne tik skiria sankciją, bet ir nustato įpareigojimus, Tarybos sprendimo dalis dėl įpareigojimų nustatymo įsigalioja sprendimo priėmimo dieną, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Tarybos sprendimo dėl įpareigojimų nustatymo apskundimas teismui įpareigojimų vykdymo nesustabdo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip.

15.

Tarybos sprendimas dėl sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas. Regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų nesumokėta bauda ir palūkanos išieškomos į valstybės biudžetą. Tarybos sprendimas pateikiamas vykdyti antstoliui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo Tarybos nutarimo, kuriuo ūkio subjektui ar viešojo administravimo subjektui skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.

16.

Tarybos sprendimo dėl sankcijos skyrimo ir įpareigojimų nustatymo nuorašas asmeniui išsiunčiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo.

17.

Sankcijų skyrimo klausimai svarstomi, pažeidimų tyrimo procedūros vykdomos Tarybos sankcijų skyrimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

311 straipsnis. Informacijos teikimas visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms

1.

Informacija apie regioninius atliekų tvarkymo centrus, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojus, juridinį asmenį, savivaldybių pavedimu atliekantį komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kokybę, paslaugų teikimo sąlygas ir numatomus sutarčių sąlygų pakeitimus, komunalinių atliekų tvarkymo sistemų eksploatavimą, modernizavimą, plėtrą, renovaciją, investicijas į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir renovaciją, rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, jų struktūrą, vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus yra vieša ir skelbiama savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse. Savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, interneto svetainėse skelbiama informacija atnaujinama esant pasikeitimams.

2.

Regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojų, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informacija apie veiklą, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės visus finansinės atskaitomybės, kitus dokumentus ir informaciją, reikalingą teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti.

3.

Keičiantis rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžiui, regioniniai atliekų tvarkymo centrai, bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojai, juridinis asmuo, savivaldybių pavedimu vykdantis komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, ir savivaldybė viešai savo interneto svetainėse, taip pat regioniniame laikraštyje ar kitose visuomenės informavimo priemonėse informuoja atliekų turėtojus apie pasikeitusias ir nustatytas rinkliavas ar kitas įmokas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

4.

Atliekų turėtojų teises ginančios institucijos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę gauti iš regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo, juridinio asmens, savivaldybės pavedimu vykdančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, arba savivaldybės informaciją, reikalingą atliekų turėtojų teisėms ginti.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

SEPTINTASIS2 SKIRSNIS

IŠANKSTINĖ GINČŲ SPRENDIMO IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMO TVARKA

312 straipsnis. Ginčų ir skundų sprendimas ne teismo tvarka

1.

Ginčų dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo sprendimas ne teismo tvarka:

1) ginčus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo ir ginčus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, atliekančio viešosios paslaugos komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, ne teismo tvarka sprendžia Lietuvos administracinių ginčų komisija;

2) atliekų tvarkytojo, juridinio asmens, atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkciją, skundus dėl rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio bei nustatymo sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija.

2.

Taryba ne teismo tvarka nagrinėja tarp bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro kylančius ginčus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių. Šie ginčai nagrinėjami pagal Tarybos patvirtintas ginčų nagrinėjimo taisykles.

3.

Savivaldybės vykdomosios institucijos, Tarybos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ginčą ar skundą, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčą, sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą ir (ar) skundą, sustabdyti ar nutraukti ginčo ar skundo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą ar skundą, per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

4.

Įsigaliojęs savivaldybės vykdomosios institucijos ir Tarybos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Jeigu šis sprendimas neįvykdomas, jis gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

5.

Atliekų turėtojas, manantis, kad netenkina teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybė, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus. Neišsprendus šių klausimų savivaldybės vykdomajai institucijai, atliekų turėtojas gali kreiptis į teismą.

313 straipsnis. Skundų nagrinėjimas

1.

Atliekų turėtojų skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės, t. y. surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimo nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija.

2.

Skundus dėl teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, susijusios su surinkimu, vežimu, naudojimu ir šalinimu, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo organizavimu, kokybės tarp atliekų turėtojo ir regioninio atliekų tvarkymo centro ne teismo tvarka sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, skundų nagrinėjimą organizuoja savivaldybės vykdomoji institucija teisės aktų nustatyta tvarka. Iš sutartinių santykių kylančius atliekų turėtojo ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus skundus dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės sprendžia savivaldybės vykdomoji institucija. Atliekų turėtojas, manantis, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, pirmiausia privalo raštu kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai atliekų turėtojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Nesutinkant su savivaldybės vykdomosios institucijos priimtu sprendimu arba kai sprendimas per nustatytus terminus nepriimamas, gali būti kreipiamasi į teismą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

3.

Regioninių atliekų tvarkymo centrų skundus dėl bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo taikomų komunalinių atliekų deginimo vienos tonos įkainių nagrinėja Taryba.

4.

Skundai nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo ir Tarybos ar savivaldybės tarybos patvirtintose taisyklėse skundų nagrinėjimo nustatyta tvarka.

5.

Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus tarp atliekų turėtojo ir juridinio asmens, savivaldybės pavedimu atliekančio komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimo funkcijas, Tarybos sprendimai, priimti išnagrinėjus regioninio atliekų tvarkymo centro ir bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojo ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena šalis per 30 kalendorinių dienų nuo savivaldybės vykdomosios institucijos ar Tarybos sprendimo dėl sprendimo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą ar skundą iš esmės.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-875, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00190

aštuntasis skirsnis

ATLIEKŲ TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

321 straipsnis. Gamintojo atsakomybės principo taikymas

1.

Šio Įstatymo aštuntajame1 – aštuntajame6 skirsniuose nurodytiems gaminiams ir pakuotėms yra taikomas gamintojo atsakomybės principas. Tai apima gaminių ar pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, atliekų apdorojimo sistemos organizavimą ir (ar) dalyvavimą organizuojant gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, įskaitant šioms veikloms tenkančių išlaidų finansavimą, Vyriausybės nustatytų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduočių vykdymą ir (ar) Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka nustatyto mokesčio mokėjimą už aplinkos teršimą gaminių ar pakuočių atliekomis (kai gamintojai ir importuotojai nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduočių), visuomenės švietimą atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais, informacijos apie gaminius, pakuotes ir jų atliekų tvarkymą šių gaminių naudotojams ir atliekų tvarkytojams teikimą, grąžinamų produktų ir juos panaudojus susidarančių atliekų priėmimą, tvarkymą ir finansinę atsakomybę už tokią veiklą.

2.

Gamintojai ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio Įstatymo 341 straipsnio 1 dalyje, 344 straipsnio 1 dalyje, 347 straipsnio 1 dalyje, 3415 straipsnio 1 dalyje, 3418 straipsnio 1 dalyje, 3421 straipsnio 2 dalyje, papildomai pagal kompetenciją turi prisidėti prie Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatytų atliekų prevencijos ir (ar) tvarkymo kiekybinių ar kokybinių tikslų ir užduočių (pavyzdžiui, atliekų prevencijos, komunalinių atliekų paruošimo pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti, naudojimo, šalinimo sąvartyne) vykdymo ir priemonių, numatytų šiems tikslams ir užduotims pasiekti, įgyvendinimo, jeigu gaminiai ar pakuotės, virtę atliekomis, daro įtaką nustatytų atliekų prevencijos ir (ar) tvarkymo tikslų ir užduočių siekimui.

3.

Gamintojų ir importuotojų organizacija, nurodyta šio Įstatymo 3422 straipsnyje, nustatydama įmokų už gaminių atliekų tvarkymą, kurias organizacijai turi mokėti organizacijos nariai ir pavedimo davėjai (toliau – organizacijos įkainiai), dydžius, turi juos diferencijuoti, jeigu įmanoma, atsižvelgdama į gaminio ar gaminių grupės savybes (pavyzdžiui, patvarumą, pataisomumą, tinkamumą pakartotinai naudoti ar perdirbti, pavojingųjų medžiagų kiekį gaminio sudėtyje ir pan.). Aplinkos ministras nustato pagrindinius kriterijus, kuriais remiantis organizacijų įkainių dydžiai diferencijuojami atsižvelgiant į gaminio ar gaminių grupės savybes.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-407, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14808

3432 straipsnis. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gamintojas ar importuotojas laikomas įregistruotu kitą dieną po jo prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos;

2) organizuoti šiukšlių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;

3) organizuoti į viešas surinkimo sistemas išmestų atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;

4) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie esamus daugkartinius alternatyvius gaminius ir jų naudojimo galimybes, pakartotinio naudojimo sistemas, atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo šių atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo šių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir nuotekų kanalizacijos tinklui;

5) apmokėti šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodyto tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 4 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, neviršijant šioms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų;

6) tvarkyti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

3.

Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, vartotojams tabako gaminius su filtrais ir (ar) filtrus, parduodamus naudoti kartu su tabako gaminiais, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su gamintojo atsakomybės principu, vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

4.

Šiame straipsnyje nustatytas pareigas tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, naudojimo susidariusių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3433 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3433 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

3433 straipsnis. Papildomi kolektyvaus tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą ir vykdyti šio Įstatymo 3432 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą bei vykdyti šio Įstatymo 3432 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3432 straipsnyje tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti:

1) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;

2) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, įskaitant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų infrastruktūrą ir jos veikimą, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

3.

Organizacija šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį bei proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, kiekį.

4.

Apskaičiuojant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais:

1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;

2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), išmetama į viešas surinkimo sistemas (t. y. kiek yra atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas);

3) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).

3434 straipsnis. Individualus tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 3432 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti:

1) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka;

2) sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, surinkimo, įskaitant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų infrastruktūrą ir jos veikimą, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2.

Individualiai tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį bei proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, kiekį.

3.

Apskaičiuojant tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas, ir šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek tabako gaminių su filtrais ir (ar) filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais:

1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;

2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), išmetama į viešas surinkimo sistemas (t. y. kiek yra atliekų, išmestų į viešas surinkimo sistemas);

3) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).

3435 straipsnis. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių, išskyrus pramoniniam ir kitam profesiniam naudojimui ar paskirčiai skirtus balionus, kurie neplatinami vartotojams, gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gamintojas ar importuotojas laikomas įregistruotu kitą dieną po jo prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos;

2) organizuoti šiukšlių, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktas Lietuvos Respublikos rinkai drėgnąsias servetėles ir (ar) oro balionėlius, išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie esamus daugkartinius alternatyvius gaminius, pakartotinio naudojimo sistemas, atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo šių atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo šių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai, ir nuotekų kanalizacijos tinklui;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo, apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, neviršijant šioms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų;

5) tvarkyti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

2.

Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

3.

Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, vartotojams drėgnąsias servetėles ir (ar) oro balionėlius, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su gamintojo atsakomybės principu, vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

4.

Šiame straipsnyje nustatytas pareigas drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių naudojimo susidariusių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3436 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3436 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

3436 straipsnis. Papildomi kolektyvaus drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą ir vykdyti šio Įstatymo 3435 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą ir vykdyti šio Įstatymo 3435 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3435 straipsnyje drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

3.

Organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių šiukšlių svorį bei proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių kiekį.

4.

Apskaičiuojant drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių:

1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;

2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).

3437 straipsnis. Individualus drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 3435 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis (arba savivaldybių įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą) dėl drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, vykdomo savivaldybės ar jos vardu, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo, surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, savivaldybių ar jų vardu vykdomos šiukšlių išrinkimo veiklos sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2.

Individualiai drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių išrinkimo ir tvarkymo finansavimą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių šiukšlių svorį bei proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių kiekį.

3.

Apskaičiuojant drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių šiukšlių svorį, kuriuo remiantis nustatomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas finansavimas, vadovaujamasi aplinkos ministro nustatytais referenciniais skaičiais, apibrėžiančiais, kiek drėgnųjų servetėlių ir (ar) oro balionėlių:

1) suvartojama viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) iš visų Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų;

2) jų, suvartotų viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.), netinkamai išmetama (t. y. kiek yra šiukšlių).

3438 straipsnis. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos

1.

Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojų ir importuotojų pareigos:

1) registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka. Gamintojas ar importuotojas laikomas įregistruotu kitą dieną po jo prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos arba nuo prašyme nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu kita diena po prašymo pateikimo aplinkos ministro įgaliotai institucijai dienos;

2) organizuoti į atitinkamus uostų priėmimo įrenginius arba į kitas lygiavertes surinkimo sistemas, kurios nepatenka į Jūros aplinkos apsaugos įstatymo taikymo sritį, pristatytų atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų pateiktus Lietuvos Respublikos rinkai žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, atskiro surinkimo, vežimo, apdorojimo finansavimą;

3) aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais: apie esamus daugkartinius alternatyvius gaminius, pakartotinio naudojimo sistemas ir atliekų tvarkymo galimybes, taip pat geriausią tinkamo šių atliekų tvarkymo praktiką, taikomą pagal šio Įstatymo 41 straipsnį, taršos šiukšlėmis ir kitokio netinkamo šių atliekų šalinimo poveikį aplinkai, visų pirma jūros aplinkai;

4) apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų atskiro surinkimo, vežimo, apdorojimo išlaidas, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės švietimo ir informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, neviršijant šioms paslaugoms ekonomiškai efektyviai teikti būtinų išlaidų;

5) tvarkyti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, apskaitą ir teikti apskaitos ataskaitas aplinkos ministro nustatyta tvarka;

6) vykdyti Vyriausybės nustatytas žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo užduotis. Vyriausybė nustato minimalų metinį žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų surinkimo perdirbimui rodiklį.

2.

Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą kitoje valstybėje narėje, privalo paskirti Lietuvos Respublikoje savo veiklą įregistravusį juridinį ar fizinį asmenį įgaliotuoju atstovu, atsakingu už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų vykdymą Lietuvos Respublikoje. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

3.

Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas, įregistravę savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir, naudodami nuotolinio ryšio priemones, iš Lietuvos Respublikos tiesiogiai atlygintinai perleidžiantys kitos valstybės narės, kurioje nėra įregistravę savo veiklos, vartotojams žvejybos įrankius, kurių sudėtyje yra plastiko, privalo paskirti toje valstybėje narėje savo veiklą įregistravusį fizinį ar juridinį asmenį įgaliotuoju atstovu, kuris būtų atsakingas už teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su gamintojo atsakomybės principu, vykdymą tos valstybės narės teritorijoje. Žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojas ir (ar) importuotojas su įgaliotuoju atstovu privalo sudaryti pavedimo sutartį.

4.

Šiame straipsnyje nustatytas pareigas žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojai ir importuotojai turi teisę vykdyti:

1) individualiai – organizuodami po jų Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo susidariusių atliekų tvarkymo finansavimą;

2) kolektyviai – steigdami šio Įstatymo 3439 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio Įstatymo 3439 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas ar organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais.

3439 straipsnis. Papildomi kolektyvaus žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo organizavimo reikalavimai

1.

Siekdami kolektyviai organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai gali steigti šio Įstatymo 3422 straipsnyje nurodytą Organizaciją ir (ar) tapti įsteigtos Organizacijos dalyviais ir jai pavesti organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3438 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas ar Organizacijai sutartiniais pagrindais pavesti organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą ir vykdyti šio Įstatymo 3438 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose nustatytas pareigas netapdami Organizacijos dalyviais.

2.

Siekdama įvykdyti šio Įstatymo 3438 straipsnyje žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, Organizacija privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis Lietuvos jūrų uostų administracijomis dėl žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų atskiro surinkimo uostų priėmimo įrenginiuose arba kitose lygiavertėse surinkimo sistemose, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų, pristatytų į uostų priėmimo įrenginius arba į kitas lygiavertes surinkimo sistemas, atskiro surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, uostų priėmimo įrenginių arba kitų lygiaverčių surinkimo sistemų infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

3.

Organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų svorį bei proporcingai jos dalyvių ir jai organizuoti žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą sutartiniais pagrindais pavedusių gamintojų ir importuotojų užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal šių gamintojų ir importuotojų bei dalyvių deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, kiekį.

3440 straipsnis. Individualus žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymo organizavimas

1.

Vykdydami šio Įstatymo 3438 straipsnyje nustatytas pareigas, aplinkos ministro nustatyta tvarka užsiregistravę individualiai žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai privalo kiekvienais kalendoriniais metais iki vasario 1 dienos sudaryti sutartis su visomis Lietuvos jūrų uostų administracijomis dėl žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų atskiro surinkimo uostų priėmimo įrenginiuose arba kitose lygiavertėse surinkimo sistemose, vežimo ir apdorojimo finansavimo. Aplinkos ministras tvirtina rekomendacijas dėl šių atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo finansavimo kriterijų ir tokio finansavimo sutarčių sudarymo pagrindinių sąlygų. Šiose sutartyse turi būti numatyta žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų, pristatytų į uostų priėmimo įrenginius arba į kitas lygiavertes surinkimo sistemas, atskiro surinkimo, vežimo ir apdorojimo išlaidų finansavimo tvarka, sutarčių sudarymo, įsigaliojimo ir nutraukimo tvarka, uostų priėmimo įrenginių arba kitų lygiaverčių surinkimo sistemų infrastruktūros plėtros ir naudojimo sąlygos, paslaugų teikimo tvarka ir sąlygos, atsiskaitymo tvarka, šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo ir ginčų sprendimo tvarka, sutarties galiojimo terminas, jos keitimo ar nutraukimo sąlygos ir tvarka.

2.

Individualiai žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, atliekų tvarkymą organizuojantys gamintojai ir (ar) importuotojai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas turi finansuoti proporcingai pagal tokių atliekų svorį bei proporcingai jo užimamai rinkos daliai, kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apskaičiuojama pagal gamintojo ir (ar) importuotojo deklaruotą ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos Respublikos rinkai pateiktų žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, kiekį.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-595, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23515

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

3441 straipsnis. Mažmeninės prekybos įmonės pareigos

Mažmeninės prekybos įmonė turi parengti maisto atliekų susidarymo prevencijos planą, pasirinktinai arba vienų, arba trejų metų trukmės. Maisto atliekų susidarymo prevencijos plane nurodomas siektinas sumažinti mažmeninės prekybos įmonės veikloje susidarantis maisto atliekų kiekis per metus absoliučiaisiais arba santykiniais dydžiais ir numatomos priemonės šiam tikslui pasiekti (pavyzdžiui, maisto perdavimas labdarai ir (ar) paramai; maisto atliekų susidarymo prevencijos priemonės, įskaitant planuojamas rengti ar remti vartotojų elgsenos keitimo priemones, skirtas maisto atliekų susidarymui mažinti, visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skirtas informuotumui apie maisto atliekų susidarymo prevenciją didinti, ir kitas maisto atliekų kiekį mažinančias priemones). Maisto atliekų susidarymo prevencijos planas turi būti parengtas ir paskelbtas mažmeninės prekybos įmonės interneto svetainėje iki einamųjų metų sausio 1 dienos. Mažmeninės prekybos įmonė kiekvienais metais turi parengti praėjusių metų maisto atliekų susidarymo prevencijos plano įgyvendinimo ataskaitą ir ją paskelbti savo interneto svetainėje iki einamųjų metų kovo 31 dienos.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-2508, 2024-03-21, paskelbta TAR 2024-03-27, i. k. 2024-05469

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ