Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

Šis Įstatymas nustato bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai; sąlygas, kai medžiaga ar daiktas gali būti nelaikomi atliekomis; atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą; pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus; reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams; atliekų tvarkymo ekonomines ir finansines priemones; alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, apmokestinamųjų gaminių, iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių, žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, ir pakuočių gamintojų, importuotojų, platintojų teises ir pareigas.

Šis Įstatymas netaikomas:

Šis Įstatymas netaikomas šiems specifiniams atliekų srautams ar kategorijoms tiek, kiek jiems taikomi kiti teisės aktai, kuriais yra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai ar tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai:

Šis Įstatymas netaikomas paviršiniuose vandenyse perkeliamoms nuosėdoms vandenų ir vandens kelių valdymo arba potvynių prevencijos ar potvynių ir sausrų arba melioracijos padarinių švelninimo tikslais, kai nuosėdos nepavojingos.

Specifinių atliekų srautų tvarkymo reikalavimus ar specialius atliekų tvarkymo reikalavimus, taikomus atskirais atvejais, gali nustatyti kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.

Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede, taikymą.

Aerobiškai skaidus plastikas – plastikas, turintis savo sudėtyje priedų, kuriems oksiduojantis jis skaidosi į mikrodaleles arba vyksta jo cheminis skilimas.

Alyva – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, pavyzdžiui, vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

Alyvos atliekos – mineralinė, pusiau sintetinė ar sintetinė tepimo arba pramoninė alyva, nebetinkama naudoti pagal pirminę paskirtį, pavyzdžiui, naudota vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyva, tepimo alyva, turbinų, hidraulinė alyva.

Alyvos atliekų regeneravimas – perdirbimo būdas, kai valant alyvos atliekas gali būti gaminama bazinė alyva, visų pirma šalinant teršalus, oksidacijos produktus ir kitus alyvoje esančius priedus.

Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.

Apmokestinamieji gaminiai – pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) apmokestinami gaminiai.

Atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.

Atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.

Atliekų darytojas – asmuo, dėl kurio veiklos susidaro atliekų (pirminis atliekų darytojas), arba asmuo, kuris atlieka pradinį atliekų apdirbimą, maišymą ar kitus veiksmus, dėl kurių pakinta tų atliekų pobūdis arba sudėtis.

Atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, įskaitant visą įrangą, kuris skirtas atliekoms termiškai apdoroti ir kurio pagaminta šiluma naudojama arba nenaudojama. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jeigu vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.

Atliekų eksportuotojas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui į Europos Sąjungos valstybes nares ar Europos ekonominės erdvės valstybes.

Atliekų laikymas – naudoti skirtų nepavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip trejus metus, naudoti skirtų pavojingųjų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus ir šalinti skirtų atliekų laikymas iki apdorojimo ne ilgiau kaip vienus metus, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

Atliekų naudojimas – veikla, kurios pagrindinis rezultatas yra atliekas sudarančių medžiagų naudojimas konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų, arba veikla, kurios rezultatas yra atliekų paruošimas naudoti pagal tą paskirtį įmonėje arba visame ūkyje. Nebaigtinį atliekų naudojimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija).

Atliekų naudojimas medžiagoms gauti – atliekų naudojimo veikla, apimanti atliekų paruošimą pakartotinai naudoti, jų perdirbimą ir užpildymą atliekomis, išskyrus atliekų naudojimą energijai gauti ir jų perdirbimą į medžiagas, kurios naudojamos kaip kuras arba su kuriomis atliekami kiti veiksmai siekiant gaminti energiją.

Atliekų perdirbimas – atliekų naudojimo veikla, kai atliekas sudarančios medžiagos perdirbamos į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas. Ši veikla apima organinių medžiagų perdirbimą, tačiau neapima naudojimo energijai gauti ir perdirbimo į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras ar užpildas.

Atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietoje – atliekų atskyrimas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į jų rūšį ir pobūdį, siekiant jas atskirai surinkti.

Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas iš atliekų turėtojų, įskaitant rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir (ar) parengiamąjį laikymą iki atliekų surinkimo įrenginiuose, kuriuose atliekos iškraunamos, kad jas galima būtų paruošti pervežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

Atliekų šalinimas – veikla, nepriskiriama prie atliekų naudojimo, net jei antrinis tokios veiklos rezultatas yra medžiagų ar energijos gavimas. Nebaigtinį atliekų šalinimo veiklų sąrašą nustato Aplinkos ministerija.

Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.

Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

Neteko galios nuo 2022-07-01.

Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą.

Atliekų vežėjas – įmonė, kuri priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža ir perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

Atliekų vežimas – atliekų paėmimas iš jų turėtojo, vežimas ir perdavimas atliekų naudotojui ar šalintojui.

Atskirai surenkamos atliekos – pagal rūšį ir pobūdį atskiriamos ir atskirai renkamos atliekos, įskaitant rūšiuojamuoju būdu renkamas atliekas.

Baterija (galvaninis elementas) ar akumuliatorius (toliau – baterija ar akumuliatorius) – vykstant cheminės energijos tiesioginei konversijai elektros energiją gaminantis šaltinis, susidedantis iš vieno ar kelių pirminių (vienkartinių) ar antrinių (pakartotinai įkraunamų) elementų.

Baterijų ar akumuliatorių atliekos – baterijos ar akumuliatoriai, kurie pagal šio straipsnio 6 dalį yra atliekos.

Bendro atliekų deginimo įrenginio ir (ar) atliekų deginimo įrenginio valdytojas – juridinis asmuo, eksploatuojantis bendro atliekų deginimo įrenginį (ir) ar atliekų deginimo įrenginį, skirtą deginti kaip įprastinį ar papildomą kurą po rūšiavimo likusias netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti energinę vertę turinčias komunalines atliekas siekiant gauti energiją arba jas pašalinti.

Bendro atliekų deginimo įrenginys – stacionarus arba mobilus techninis vienetas, kurio pagrindinis tikslas yra energijos arba materialių produktų gamyba ir kuriam kaip įprastinis ar papildomas kuras naudojamos atliekos arba kuriame atliekos termiškai apdorojamos siekiant jas pašalinti. Terminis atliekų apdorojimas apima deginimą oksiduojant ir kitus terminius procesus, įskaitant pirolizę, pavertimą dujomis ir plazminius procesus, jeigu vykstant šiems procesams susidariusios medžiagos yra sudeginamos. Ši sąvoka apima visą įrenginį ir jo teritoriją, įskaitant visas bendrojo deginimo linijas, atliekų priėmimo, laikymo, vietoje atliekamo pirminio apdorojimo įrenginius, atliekų, kuro ir oro tiekimo sistemas, katilus, išmetamųjų dujų valymo įrenginius, vietoje esančius degimo liekanų ir nuotekų apdorojimo ar laikymo įrenginius, kaminus, krovimo priemones, deginimo operacijų tikrinimo sistemas ir prietaisus, registruojančius deginimo sąlygas ir atliekančius jų stebėseną. Jeigu atliekos termiškai apdorojamos kitu būdu nei oksiduojant, pavyzdžiui, pirolizės, pavertimo dujomis arba plazminių procesų būdu, bendro atliekų deginimo įrenginio veikla apima ir terminio apdorojimo procesą, ir vėlesnį deginimo procesą.

Biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Prie jų nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos.

Biologiškai skaidus plastikas – plastikas, galintis fiziškai ir biologiškai suirti ir galiausiai suskilti į anglies dioksidą (CO2), biomasę ir vandenį ir atitinkantis Europos standartus, taikomus pakuotėms, kurių atliekas galima panaudoti jas kompostuojant ar anaerobiškai skaidant.

Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu.

Buitinės elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje susidarančios, taip pat komerciniuose ir pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi ir kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Elektros ir elektroninės įrangos, kuri gali būti naudojama tiek buityje, tiek ne buityje, atliekos laikomos buitinėmis elektros ir elektroninės įrangos atliekomis.

Darnusis standartas – darnusis standartas, kaip apibrėžta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB, 2 straipsnio 1 punkto c papunktyje.

Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme.

Elektros ir elektroninė įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, skirta naudoti su ne didesne kaip 1 000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1 500 V įtampa esant nuolatinei srovei. Elektros ir elektroninės įrangos kategorijų sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga pagal šio straipsnio 6 dalį laikoma atliekomis, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie yra ardomos elektros ir elektroninės įrangos dalis.

Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių, vienkartinių plastikinių gaminių (drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais), žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai – Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, patvirtinantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymas – gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir perdirbimas arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimas ir naudojimas pagal Vyriausybės nustatytą užduotį (gaminių ir (ar) pakuočių atliekų šalinimas nėra sutvarkymas). Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimas – rašytinėmis sutartimis pagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir perdavimo atliekų tvarkytojams planavimas ir šių veiklų vykdymo koordinavimas.

Gaminių atliekų tvarkymo organizavimo finansavimo sutartis – daugiašalė sutartis tarp savivaldybės (arba savivaldybės pavedimu – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus) ir gamintojo ir (ar) importuotojo, ir (ar) gamintojų ir importuotojų organizacijos ir atliekų tvarkytojo dėl buitinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo savivaldybių įrengtose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse finansavimo ir šių aikštelių eksploatavimo dalinio finansavimo.

Gaminių platintojas – asmuo, įskaitant gamintoją ir (ar) importuotoją, tiekiantis Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą ir (ar) apmokestinamuosius gaminius.

Gaminių sunaudojimas savoms reikmėms – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų gaminių (elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvų, apmokestinamųjų gaminių) naudojimas savo vykdomoje veikloje, neperleidžiant jų kitam asmeniui.

Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

Gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas (toliau – gamintojo atsakomybės principas) – gamintojams ir importuotojams taikomas principas, pagal kurį gamintojai ir importuotojai atsakingi už jų vidaus rinkai tiekiamų gaminių ir pakuočių, rinkai pateikiamų drėgnųjų servetėlių, oro balionėlių, tabako gaminių su filtrais, filtrų, parduodamų naudoti kartu su tabako gaminiais, ir žvejybos įrankių, kurių sudėtyje yra plastiko, poveikį aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą nuo gamybos iki saugaus atliekų sutvarkymo.

Neteko galios nuo 2022-07-01.

Įmonė šiame Įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai.

Importuotojas – teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris:

Komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos – fizinių asmenų kasdienėje buities veikloje (išskyrus jų vykdomą ūkinę komercinę veiklą, verslą ir profesinę veiklą) susidarančios ir savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose tvarkomos atliekos, neįskaitant buityje susidarančių atliekų, kurios pagal šį Įstatymą priskiriamos komunalinėms atliekoms, ir atliekų, už kurių tvarkymą pagal gamintojo ir importuotojo atsakomybės principą atsakingi gamintojai ir (ar) importuotojai. Komunalinėms atliekoms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Komunalinės atliekos – mišrios ir atskirai surinktos buitinės (buityje susidarančios) atliekos, įskaitant popieriaus ir kartono, stiklo, metalų, plastiko, biologines, medienos, tekstilės, pakuočių, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, taip pat stambiąsias atliekas, įskaitant čiužinius ir baldus, ir atliekos, surinktos iš kitų šaltinių, kai jos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas. Prie komunalinių atliekų nepriskiriamos gamybos, sveikatos priežiūros veikloje susidarančios atliekos, žemės ūkio, miškininkystės, žvejybos, septikų, taip pat kanalizacijos ir nuotekų valymo atliekos, įskaitant nuotekų dumblą, eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir statybinės atliekos.

Komunalinių atliekų tvarkymo lėšų administravimas – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka savivaldybės ar savivaldybės pavedimu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nurodyto juridinio asmens atliekamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą lėšų surinkimas iš atliekų turėtojų ir kitos funkcijos, nurodytos šiame įstatyme.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymą tokia apimtimi, kiek jį organizuoja savivaldybės ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, o ne gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šį Įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą.

Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo administravimas – savivaldybės veikla nustatant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisykles, priimant kitus teisės aktus, reglamentuojančius komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą, taip pat savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių, kitų teisės aktų reikalavimų vykdymo kontrolė.

Komunalinių atliekų tvarkymo regionas – teritorija, apimanti daugiau negu vienos savivaldybės teritoriją, kurioje savivaldybės bendradarbiauja siekdamos užtikrinti efektyvų atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą, kokybiškų ir prieinamų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą visiems regiono komunalinių atliekų turėtojams.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildanti atliekų surinkimo sistema (toliau − papildanti atliekų surinkimo sistema) − atliekoms, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais gaminius (elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius, išskyrus baterijas ir akumuliatorius, supakuotus gaminius), tvarkyti ir Vyriausybės nustatytoms elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių, apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įvykdyti gamintojų ir importuotojų ar licencijuotos organizacijos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diegiama papildanti atliekų surinkimo sistema, kurioje taikomi gaminių ir (ar) pakuotės atliekų surinkimo būdai ir priemonės, papildantys savivaldybių organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius – vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės (savivaldybių) įsteigtas juridinis asmuo, savivaldybės (savivaldybių) pavedimu atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas ir (ar) regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą ir (ar) teikiantis komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas.

Laikinasis atliekų laikymas – pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingųjų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį.

Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, rengiami ir išduodami teisės aktų nustatyta tvarka.

Maisto atliekos – atliekomis virtęs maistas, apibrėžtas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, su visais pakeitimais, 2 straipsnyje.

Medicininės atliekos – žmonių sveikatos priežiūros, gyvūnų sveikatos priežiūros ir su jomis susijusių mokslinių tyrimų atliekos.

Mišriosios komunalinės atliekos – buityje susidarančios įvairios, sumaišytos atliekos, likusios po pirminio atliekų rūšiavimo, neatskirtos pagal rūšį ir pobūdį atliekų susidarymo vietoje, įskaitant atliekas, surinktas iš kitų šaltinių, kai šios atliekos savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas fizinis asmuo arba grupė viename būste gyvenančių fizinių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.

Neteko galios nuo 2018-12-22

Ne keliais judantys mechanizmai – energijos šaltinį turintys mechanizmai, kurie veikdami yra mobilūs arba tarp stacionarių gretimų darbo vietų juda tolydžiai ar pusiau tolydžiai.

Nepavojingosios atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingosioms atliekoms.

Pakartotinis naudojimas – veikla, kai prie atliekų nepriskiriami produktai ar jų sudedamosios dalys vėl naudojami tam pačiam tikslui, kuriam buvo sukurti.

Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

Paruošimas naudoti pakartotinai – atliekų naudojimo veikla, kai atliekomis tapę produktai ar jų sudedamosios dalys tikrinami, valomi ar taisomi, siekiant, kad būtų tinkami naudoti pakartotinai be jokio kito pradinio apdirbimo.

Pateikimas rinkai – vienkartinio plastikinio gaminio, žvejybos įrankio, kurio sudėtyje yra plastiko, ir (ar) iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminto gaminio kiekvienas pirmasis tiekimas valstybės narės rinkai.

Pavojingosios atliekos – atliekos, kurios pasižymi viena ar keliomis pavojingomis savybėmis, nurodytomis 2014 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1357/2014, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas III priedas, priede ir 2017 m. birželio 8 d. Tarybos reglamento (ES) 2017/997, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priedo nuostatos dėl pavojingos savybės HP 14 „ekotoksiškumas“, priede.

Plastikas – medžiaga, kurią sudaro polimeras, kaip jis apibrėžtas 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, 3 straipsnio 5 punkte, ir į kurią gali būti pridėta priedų ar kitų medžiagų bei kuri gali būti galutinių produktų pagrindinė struktūrinė sudedamoji dalis, išskyrus chemiškai nemodifikuotus gamtinius polimerus.

Pradinis apdorojimas – fizikiniai, terminiai, cheminiai ar biologiniai procesai, įskaitant rūšiavimą, kurių metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, supaprastėtų ir pagerėtų atliekų naudojimas.

Prekiautojas atliekomis – už atliekų pirkimą ir pardavimą atsakinga įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

Prevencija – priemonės, kurių imamasi prieš produktui ar medžiagai tampant atliekomis ir kurios sumažina:

Neigiamas poveikis – numatomas aplinkos ir visuomenės sveikatos pokytis, kurio poveikiui išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.

Regioninė kaina – trejų metų reguliavimo laikotarpiui savivaldybėms Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatoma komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, kuri apskaičiuojama pagal šios tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką ir kurią sudaro regioninio atliekų tvarkymo centro reguliuojama kaina, pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis.

Regioninis atliekų tvarkymo centras – visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigtas juridinis asmuo, vykdantis regioninių komunalinių atliekų tvarkymo įrenginių valdymą, atliekantis savivaldybių pavestas funkcijas, apimančias komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo paslaugos teikimą ar šios paslaugos teikimo organizavimą.

Regioniniai komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiai – komunalinių atliekų tvarkymo regione naudojami komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų mechaninio-biologinio ir (ar) mechaninio, ir (ar) biologinio apdorojimo įrenginiai, nepavojingųjų atliekų sąvartynai, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės, kompostavimo aikštelės ir kiti įrenginiai, kuriuos savivaldybių pavedimu valdo regioninis atliekų tvarkymo centras ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba kitas juridinis asmuo.

Reguliuojamoji kaina – valstybės reguliuojama regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina, į kurią neįskaičiuojamos sąnaudos, patiriamos vykdant veiklą, nepriskiriamą reguliuojamajai veiklai.

Reguliuojamoji veikla – regioninių atliekų tvarkymo centrų vykdomas komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymas (įskaitant šių atliekų tvarkymą savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse), ir gaminių, pakuočių, kurių gamintojams ir (ar) importuotojams taikomas gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas, atliekų tvarkymas savivaldybės pavedimu regioninių atliekų tvarkymo centrų valdomose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse ir (ar) kompostavimo aikštelėse tokia apimtimi, kiek jo neįpareigoti organizuoti gamintojai ir (ar) importuotojai ir (arba) jų organizacijos pagal šį Įstatymą ir (ar) Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą, kurių įkainius ar kainas reguliuoja valstybė, taip pat bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų vykdomas komunalinių atliekų tvarkymas, kurio įkainius ar kainas reguliuoja valstybė. Reguliuojamajai veiklai nepriskiriama veikla, kurios sąnaudas šiame Įstatyme nustatyta tvarka prideda savivaldybių tarybos, nustatydamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą ar kitos įmokos už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą dydžius.

Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistema – reguliavimo veiklos tikslais naudojama regioninio atliekų tvarkymo centro, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų veiklos apskaitos sistema, grindžiama reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo principais.

Reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos regioniniam atliekų tvarkymo centrui, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams motyvuotu sprendimu nustatytą reikalavimą teikiama paslauga, kurią atlikus pagal šios tarybos patvirtintą techninę užduotį pateikiama ataskaita ir (ar) išvada.

Reguliuojamosios veiklos ataskaita – regioninių atliekų tvarkymo centrų, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojų Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai teikiama kasmetinė ataskaita, kuri rengiama vadovaujantis reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos ir teisės aktų reikalavimais ir kurioje parodomas reguliuojamosios veiklos apskaitos atskyrimas ir sąnaudų paskirstymas.

Reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikra – regioniniams atliekų tvarkymo centrams, bendro atliekų deginimo įrenginių, atliekų deginimo įrenginių valdytojams auditoriaus ar audito įmonės kasmet teikiama paslauga, kurią atlikus pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį pateikiama reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikros ataskaita ir (ar) išvada.

Rūšiuojamasis atliekų surinkimas – atliekų surinkimas, kai jos atskiriamos pagal rūšį ir pobūdį siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą.

Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys ant žemės ar žemėje (po žeme). Sąvartynams taip pat priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų darytojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu vienus metus) įrenginiai, naudojami laikinai laikyti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti naudojimui, pradiniam apdorojimui ar šalinimui; įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki naudojimo ar pradinio apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos laikomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

Stambi stacionarioji pramoninė įranga – tam tikram darbui atlikti naudojamas didelės apimties mašinų, įrangos ir (arba) komponentų komplektas, kurį tam tikroje pramoninio gamybos komplekso arba mokslinių tyrimų ar technologinės plėtros komplekso vietoje visam laikui sumontuoja, naudoja, jo techninę priežiūrą atlieka ir išmontuoja specialistai.

Stambus stacionarusis įrenginys – keleto tipų aparatų ir tam tikrais atvejais kitų prietaisų didelės apimties komplektas:

Šiukšlės – atliekos, išmestos viešose vietose (viešuose paplūdimiuose, vandens telkiniuose ir jų pakrantėse, miškuose, parkuose, skveruose, aikštelėse, stotelėse, pakelėse ir pan.) ne į viešas jų surinkimo sistemas.

Šiukšlių išrinkimas – šiukšlių pakėlimas, išgriebimas ar kitoks paėmimas iš viešų vietų (viešų paplūdimių, vandens telkinių ir jų pakrančių, miškų, parkų, skverų, aikštelių, stotelių, pakelių ir pan.).

Tarpininkas – atliekų naudojimą ar šalinimą kito vardu organizuojanti įmonė, įskaitant įmones, kurios atliekų neįsigyja fiziškai.

Techninė užduotis – Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kasmet iki kovo 31 dienos tvirtinamas ar pratęsiamas galioti dokumentas, o atliekant reguliuojamosios veiklos apskaitos sistemos patikrą šio Įstatymo 306 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais – šios tarybos tvirtinamas dokumentas, kuriame nurodomi konkretūs Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, peržiūros užduočių, susijusių paslaugų standartai ir praktiniai nurodymai arba tarptautiniai audito standartai, kuriais reikia vadovautis atliekant reguliuojamosios veiklos ataskaitų patikrą ir (ar) šios veiklos apskaitos sistemos patikrą, šių patikros paslaugų reikalavimus ir (ar) apimtis.

Tiekimas Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais – į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų, Lietuvos Respublikos teritorijoje pagamintų baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių perleidimas už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui Lietuvos Respublikos teritorijoje arba sunaudojimui savoms reikmėms skirtų daugiau kaip 5 baterijų ar akumuliatorių, elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių vienetų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją, pagaminimas Lietuvos Respublikos teritorijoje per kalendorinius metus.

Tiekimas rinkai – vienkartinio plastikinio gaminio, žvejybos įrankio, kurio sudėtyje yra plastiko, ir (ar) iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminto gaminio, skirto platinti, vartoti ar naudoti valstybės narės rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo.

Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimosios vietos keleiviams ir viena sėdimoji vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t), ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

Užpildymas atliekomis – atliekų naudojimo veikla, kai nepavojingosios atliekos naudojamos iškastoms vietoms užpildyti arba inžineriniais tikslais kraštovaizdžiui formuoti. Užpildymui naudojamos atliekos (kuriomis pakeičiamos neatliekinės medžiagos) turi būti tinkamos naudoti minėtiems tikslams ir jų turi būti tik tiek, kiek būtina tikslams pasiekti.

Transporto priemonės ardymas – atskirų transporto priemonės dalių, mazgų, mechanizmų, agregatų, sistemų išmontavimas, transporto priemonės sukarpymas, smulkinimas ar kitoks apdorojimas siekiant juos pakartotinai naudoti, perdirbti ar šalinti.

Vienkartinis plastikinis gaminys – vien arba iš dalies iš plastiko pagamintas gaminys, kuris nėra sukurtas, suprojektuotas ar pateiktas rinkai taip, kad per jo gyvavimo trukmę jį būtų galima naudoti daugelį kartų ar ciklų, grąžinant jį gamintojui pakartotinai užpildyti arba pakartotinai panaudojant tam pačiam tikslui, kuriam jis buvo sukurtas.

Žvejybos įrankis – žvejyboje arba akvakultūroje naudojamas daiktas ar įrenginys, skirtas jūrų biologiniams ištekliams žvejoti, sugauti ar auginti, arba jūros paviršiuje plūduriuojantis įrenginys, skirtas tokiems jūrų biologiniams ištekliams privilioti, sugauti ar auginti.

Žvejybos įrankių atliekos – žvejybos įrankiai, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, įskaitant bet kurias atskiras jų dalis ar medžiagas, kurios buvo tokių žvejybos įrankių dalys ar kurios buvo prie jų pritvirtintos, kai jie buvo išmesti, įskaitant, kai jie buvo apleisti ar pamesti.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.

Sąvoka „gamintojų ir importuotojų organizacijų ar užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratorių veiklos patikrinimo techninė užduotis“ (toliau – veiklos patikrinimo techninė užduotis) suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme.

Sąvoka „medicinos prietaisas“ suprantama kaip „medicinos prietaisas“ arba „priedas“, kuris atitinkamai apibrėžtas 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų 1 straipsnio 2 dalies a arba b punkte ir kuris yra elektros ir elektroninė įranga. Sąvoka „in vitro diagnostikos medicinos prietaisas“ suprantama kaip „in vitro diagnostikos prietaisas“ arba „priedas“, kuris atitinkamai apibrėžtas 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų 1 straipsnio 2 dalies b arba c punkte ir kuris yra elektros ir elektroninė įranga. Sąvoka „aktyvusis implantuojamasis medicinos prietaisas“ suprantama kaip „aktyvusis implantuojamasis medicinos prietaisas“, kuris apibrėžtas 1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyvos 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamuosius medicinos prietaisus, suderinimo 1 straipsnio 2 dalies c punkte ir kuris yra elektros ir elektroninė įranga.

Sąvoka „maisto tvarkymo subjektas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos maisto įstatyme.

Sąvoka „statybinės atliekos“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

Sąvoka „strateginės prekės“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatyme.

Sąvoka „tabako gaminys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme.

Sąvoka „uosto priėmimo įrenginys“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme.

Atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų eiliškumas:

Atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas taikomas atsižvelgiant į bendruosius aplinkos apsaugos principus – atsargumą ir tvarumą, technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą, išteklių apsaugą, taip pat į bendrą poveikį aplinkai, visuomenės sveikatai, ekonomikai ir socialinei aplinkai.

Atliekų tvarkytojai ir atliekų darytojai turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių atliekų kiekiui bei neigiamam poveikiui visuomenės sveikatai ir aplinkai mažinti, kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taikyti ekologinio projektavimo reikalavimus, taupyti gamtos išteklius. Tokios įmonės privalo laikytis šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumo. Produktų gamintojai turi gaminti ir rinkai tiekti produktus ir produktų komponentus, kurių sudėtyje būtų perdirbtų medžiagų (jeigu tai technologiškai įmanoma ir užtikrinami produkto saugos reikalavimai), kurie būtų patvarūs, juos būtų galima ilgai ar pakartotinai naudoti, lengva taisyti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis – jas perdirbti arba kitaip sunaudoti ir taip sumažinti atliekų, ypač tų, kurių negalima paruošti pakartotinai naudoti ar perdirbti, kiekį bei pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai.

Gamintojai, importuotojai, atliekų turėtojai ir atliekų tvarkytojai, vykdydami veiklą ir savo veikloje taikydami atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus, turi vadovautis Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane numatytomis atliekų prevencijos ir tvarkymo priemonėmis.

Atliekų tvarkymo veikloje dalyvaujantys subjektai yra atsakingi, kad su atliekų tvarkymu susijusi jų veikla ir visa apie šią veiklą visuomenei jų pateikiama informacija atitiktų atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą.

Atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos pagal aplinkos ministro tvirtinamas atliekų tvarkymo taisykles. Komunalinės atliekos ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamos buityje susidarančios atliekos (toliau – kitos buityje susidarančios atliekos) tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinę sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu. Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų ir kitų buityje susidarančių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu.

Atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą.

Neteko galios nuo 2011 m. gegužės 3 d.

Atskirai surinktos atliekos, siekiant jas paruošti pakartotinai naudoti ir (ar) perdirbti, negali būti šalinamos sąvartyne arba naudojamos energijai gauti. Išimtis taikoma atliekoms, kurios susidaro apdorojant atskirai surinktas atliekas ir kurių šalinimas sąvartyne arba naudojimas energijai gauti yra saugiausias, aplinkosauginiu požiūriu geriausias ir efektyviausias tvarkymo būdas, atsižvelgus į bendruosius aplinkos apsaugos principus, technologines galimybes, poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Atliekas apdorojanti įmonė turi užtikrinti, kad atliekų apdorojimo metu iš pavojingųjų atliekų būtų atskirtos arba stabilizuotos pavojingosios medžiagos, junginiai ir komponentai, siekiant šias atliekas apdoroti visuomenės sveikatai ir aplinkai saugiu būdu.

Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi šio Įstatymo ir aplinkos ministro nustatytais atliekų tvarkymo reikalavimais, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais.

Draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).

Atliekų vežimą tranzitu, išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktai ir tarptautinės sutartys. Aplinkos ministro įgaliota institucija pagal kompetenciją kontroliuoja atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimų vykdymą pagal 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 12 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 413/2010, ir kitų Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nuostatas.

Kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos tik išrūšiavus likusios pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios atliekos. Savivaldybės, pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką einamaisiais kalendoriniais metais įrodžiusios, kad praėjusiais kalendoriniais metais įgyvendino šiame Įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose savivaldybėms nustatytus kokybinius reikalavimus, susijusius su rūšiuojamojo komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūros įrengimu, plėtra, naudojimu ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimu, taip pat įvykdė Vyriausybės tvirtinamame valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo plane komunalinių atliekų tvarkymo regionui ir regiono savivaldybėms nustatytas komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir paruošimo pakartotinai naudoti bei perdirbimo užduotis, einamaisiais kalendoriniais metais gali naudoti kaip kurą energijai gaminti po atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje likusias pakartotinai naudoti ir perdirbti netinkamas energinę vertę turinčias atliekas.

Atliekų apdorojimo veiklai yra taikomi atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatyti reikalavimai.

Atliekas surenkančios ir (ar) vežančios įmonės surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius laikydamosi šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatytų  reikalavimų. Atliekas vežant Lietuvos Respublikos viduje, atliekų darytojas ar atliekų tvarkytojas rengia atliekų vežimo lydraštį, kurio pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Atliekų turėtojas, perdavęs atliekas prekiautojui atliekomis, tarpininkui, atliekų naudotojui ar šalintojui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą.

Atliekas surenkančios, vežančios ir apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai, įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, šią veiklą gali vykdyti tik įregistruoti į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą.

Neteko galios nuo 2022-05-01.

Įmonės, dėl kurių veiklos susidaro atliekų, nelaikomos atliekų tvarkytojais, jeigu atliekos laikinai laikomos jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

Neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės.

Sutartis dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, sudaryta su asmenimis, neturinčiais teisės tvarkyti šias atliekas, yra niekinė.

Įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus.

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į įmonės vykdomą ekonominę veiklą, nustato atliekų apdorojimo veiklos rūšį ir nepavojingųjų atliekų, susidarančių šios įmonės ūkinės veiklos metu, rūšį ir kiekį, kuriuos ši įmonė turi teisę apdoroti be leidimo.

Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6 straipsnyje, dalis.

Atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir vėliau neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Jeigu įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, įmonė privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, prižiūrėti juos po jų uždarymo, išvalyti užterštą gruntą ir dirvožemį, įgyvendinti kitas šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka (toliau – prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentas).

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos įmonės privalo pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą vadovaudamosi šio straipsnio 5 dalyje nurodyta atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarka. Prievolių įvykdymo užtikrinimo suma turi būti apskaičiuota vadovaujantis šio straipsnio 5 dalyje nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarka. Prievolių įvykdymo užtikrinimas turi būti taikomas nuo atliekų tvarkymo veiklos pradžios iki tol, kol bus panaikintas šio Įstatymo 6 straipsnyje nurodyto leidimo galiojimas ir įgyvendintos šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytos priemonės. Pažeidę šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ar šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, įmonė, įmonės vadovas ar kiti atsakingi asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

Įmonei neįvykdžius bent vienos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo laikotarpiu, aplinkos ministro įgaliota institucija, veikianti kaip naudos gavėja, turi teisę pagal prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentą gauti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, skirtą šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms neįvykdytoms prievolėms įgyvendinti ir šių prievolių įgyvendinimui organizuoti.

Aplinkos ministras nustato atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką, šių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų dydį ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo, atsižvelgiant į numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų rūšis, kiekį ir tvarkymo būdus, tvarką.

Maksimalioji hipoteka turi apimti prievolių, nustatytų šio straipsnio 1 dalyje, įvykdymo užtikrinimą ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos nuostolių, patiriamų dėl to, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyta įmonė nevykdo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių, atlyginimą. Maksimaliosios hipotekos objektu negali būti atliekų naudojimo ar šalinimo veikloje naudojamas nekilnojamasis daiktas ar jo dalis.

Pavojingas atliekas ketinančios surinkti ir vežti įmonės turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijas išduoda, atsisako išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencija išduodama jas surenkančiai ir vežančiai įmonei, jeigu:

Pavojingų atliekų tvarkymo licencija neišduodama ar netikslinama, jeigu:

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas sustabdomas, kai paaiškėja, kad:

Sprendimas dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai licencijos turėtojas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomajame nurodyme nustatytą terminą pašalina šio straipsnio 6 dalyje nurodytus pažeidimus.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijos galiojimas panaikinamas:

Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

Aplinkos ministerija koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.

Sveikatos apsaugos ministerija atlieka pavojingų atliekų, jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės sveikatai ekspertizę, nustato žmonių sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo ir laikino laikymo reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigose.

Sveikatos apsaugos ministerija koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų tvarkymo pajėgumus ir inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia ir tvirtina priemones, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas, kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių priemonių įgyvendinimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija koordinuoja pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato gyvūnų sveikatos priežiūros ir su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, surinkimo, pakavimo, ženklinimo, pradinio apdorojimo, laikino laikymo ir apskaitos reikalavimus šių atliekų darytojams.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prižiūri maisto tvarkymo subjektuose susidarančių biologinių atliekų (išskyrus biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas) tvarkymą šių atliekų susidarymo vietose.

Šiame Įstatyme nurodytiems reikalavimams įgyvendinti parengiamas Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo planas, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi būti derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene.

Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija, tvirtina Vyriausybė.