Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas

Įstatymas

skelbtas: Žin., 1998, Nr. 61-1726

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMAS

1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787

Vilnius

Nauja

įstatymo redakcija nuo 2003 m. sausio 1 d.:

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

Pirmasis skirsnis

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo paskirtis

bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,

naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio

žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo ir planavimo principus.

išmetimų į orą, nuotėkų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat

kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės

ūkyje medžiagų) tvarkymo.

kategorijų tvarkymo reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede,

taikymą

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

2

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų

dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.

tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos

medžiagos.

pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.

medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar

privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms

Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų

sąrašą.

asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų

rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis

ar sudėtis.

atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.

atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį

perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias

medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.

atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.

– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro

atliekų.

atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.

atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.

atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų

tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo

objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.

įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimus.

asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų

naudotojui ar šalintojui.

įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės

arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba

išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos

nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa

esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei

srovei.

kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio

už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo

laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris

Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros

ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja.

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris

importuoja ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įveža alyvas,

transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius

gaminius bei kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.

(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi

yra panašios į buitines atliekas.

atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių

priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų

tvarkymo srityje.

pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų

atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų

surinkimo.

taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos

atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,

gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar

keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,

ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo

kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,

tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir

atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje

ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose

nurodytais būdais.

šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.

Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas

šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau

negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus

įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į

naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos

saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,

kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne

mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,

kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta

vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti

transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė

kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines

trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

[2 dalį

papildyti 31-33 dalimis]

31.

Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje,

taip pat komerciniuose bei pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose

šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo

pobūdžiu ar sudėtimi bei kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir

elektroninės įrangos atliekas.

32.

Elektros ir elektroninės įrangos platintojas – bet kuris asmuo,

komerciniais tikslais tiekiantis elektros ar elektroninę įrangą vartotojui.

33.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė

įranga, kuri pagal šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį yra atliekos, įskaitant

visas jos sudedamąsias dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Antrasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO PRIORITETAI

3

straipsnis. Atliekų tvarkymo prioritetai

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,

turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei

kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės

privalo laikytis šių prioritetų:

1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;

2) mažinti susidarančių bei į

sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti

mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką

gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų

naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų

kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;

3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,

tinkančias gaminiams gaminti;

4) naudoti atliekas energijai

gauti;

5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas

specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir

aplinkai.

Trečiasis

skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMAS

4

straipsnis. Atliekų tvarkymo organizavimas

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti

jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos

nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms

reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu.

komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

sveikatos teisės aktais.

į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo

iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

5

straipsnis. Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

6

straipsnis. Leidimai

komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos

ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas

saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti

leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

7

straipsnis. Atliekų apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir

teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka.

8

straipsnis. Atliekų saugojimas

taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi

atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau

kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų

susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

9

straipsnis. Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję

dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

10

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,

šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,

užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6

straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

11

straipsnis. Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,

kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis

žmonių sveikatai ir aplinkai.

šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti

numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,

kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti

sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių

finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko

garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos

nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

13

straipsnis. Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingų atliekų gamintojas

privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies

pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų

identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

14

straipsnis. Pavojingų atliekų maišymas

rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su

jokiomis atliekomis ar medžiagomis.

medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

15

straipsnis. Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Saugomos arba vežamos pavojingos

atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir

ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

bendruosius atliekų prevencijos, apskaitos, surinkimo, saugojimo, vežimo,

naudojimo, šalinimo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio

žmonių sveikatai ir aplinkai, bei pagrindinius atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo ir planavimo principus.

išmetimų į orą, nuotėkų į vandenį ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, taip pat

kritusių gyvulių ir žemės ūkio atliekų (natūralių, nepavojingų, naudojamų žemės

ūkyje medžiagų) tvarkymo.

kategorijų tvarkymo reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo 5 priede,

taikymą

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

2 straipsnis.

Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų

dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.

perdirbti tinkamos atliekos.

pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą apmokestinami gaminiai.

medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar

privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms

Įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų

sąrašą.

asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų

rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis

ar sudėtis.

atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 2 priede.

atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį

perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias

medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.

atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.

– įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro

atliekų.

atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priede.

atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų.

atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų

tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo

objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.

įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų reikalavimus.

asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų

naudotojui ar šalintojui.

įranga – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės

arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba

išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos

nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa

esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei

srovei.

pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro

pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka

apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris

Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros

ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja.

Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris

importuoja ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įveža alyvas,

transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius

gaminius bei kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.

(buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi

yra panašios į buitines atliekas.

21.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių

priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų

tvarkymo srityje.

pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų

atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų

surinkimo.

taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, rengiamas ir išduodamas

Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos

atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti,

gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.

atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar

keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis šio Įstatymo 4 priede,

ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo

kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos,

tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir

atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje

ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti šio Įstatymo 2 ir 3 prieduose

nurodytais būdais.

šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme.

Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas

šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau

negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus

įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į

naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos

saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai,

kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne

mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti,

kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta

vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti

transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne

didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines

trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Antrasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO PRIORITETAI

3 straipsnis.

Atliekų tvarkymo prioritetai

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas,

turi imtis visų galimų ir ekonomiškai pateisinamų priemonių jų kiekiui bei

kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Tokios įmonės

privalo laikytis šių prioritetų:

1) naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;

2) mažinti susidarančių bei į

sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti

mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką

gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų

naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų

kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;

3) pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas,

tinkančias gaminiams gaminti;

4) naudoti atliekas energijai

gauti;

5) saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas

specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir

aplinkai.

Trečiasis

skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMAS

4 straipsnis.

Atliekų tvarkymo organizavimas

ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti

jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai papildomai neapdorotos

nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms

reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu.

komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo jas rūšiuoti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

vežančios, saugančios ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, naudojančios bei šalinančios įmonės turi registruotis Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

sveikatos teisės aktais.

į Lietuvos Respubliką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės aktai bei

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Atliekų vežimo tranzitu, išvežimo

iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką reikalavimus nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

6 straipsnis.

Leidimai

komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos

ministerijos nustatytus ribinius dydžius, ir (arba) įmonės, kurios atliekas

saugo susidarymo vietoje ilgiau, negu nustatyta šio Įstatymo 8 straipsnio 3

dalyje, bei įmonės, kurios atliekas naudoja ir (arba) šalina, turi gauti

leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms, kurios turi atliekų naudojimo

ar šalinimo veiklos nutraukimo planus, parengtus pagal šio Įstatymo 11

straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

10 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo techninis reglamentas

šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą,

kuris smulkiai apibrėžtų visas atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo,

šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas,

užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

techninis reglamentas yra neatsiejama leidimo, numatyto šio Įstatymo 6

straipsnyje, dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

11 straipsnis.

Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo sąlygos

šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip,

kad jos nutraukimo metu ir po veiklos nutraukimo neatsirastų neigiamas poveikis

žmonių sveikatai ir aplinkai.

šalinanti įmonė turi turėti Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parengtą

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Jame turi būti

numatyta:

1) didžiausias leidžiamas įmonėje

saugoti atliekų kiekis, jų sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

2) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių uždarymo bei sutvarkymo priemonės ir išlaidos;

3) atliekų naudojimo ar šalinimo

įrenginių priežiūros po uždarymo priemonės, trukmė ir išlaidos;

4) šios dalies 1–3 punktuose

numatytoms priemonėms įgyvendinti būtinų lėšų kaupimo sistema.

ar šalinanti įmonė bei įmonė, naudojanti ar šalinanti nepavojingas atliekas,

kurių sąrašą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, turi būti

sudariusi laidavimo draudimo sutartį ar turėti banko garantiją, užtikrinančią

atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane numatytų priemonių

finansavimą įmonės bankroto ar kitu atveju, kai įmonė privalo nutraukti atliekų

naudojimo ar šalinimo veiklą ir neturi sukaupusi tam reikalingų lėšų.

Dokumentai, patvirtinantys laidavimo draudimo sutarties sudarymą ar banko

garantijos suteikimą, pateikiami kartu su atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos

nutraukimo planu Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Ketvirtasis skirsnis

PAVOJINGŲ

ATLIEKŲ TVARKYMO YPATUMAI

12 straipsnis.

Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimas

šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys

bei šių atliekų tvarkymo būdai.

tik tai įmonei, kuri pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus yra gavusi

leidimą, kurios darbuotojų kvalifikacija atitinka nustatytus pavojingų atliekų

tvarkymo atestacinius reikalavimus ir kurios veikla apdrausta draudimo

kompanijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

13 straipsnis.

Pavojingų atliekų identifikavimas ir deklaravimas

Pavojingų atliekų gamintojas

privalo identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies

pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai. Pavojingų atliekų

identifikavimo ir deklaravimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

15 straipsnis.

Pavojingų atliekų pakavimas ir ženklinimas

Saugomos arba vežamos pavojingos

atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos. Pavojingų atliekų pakavimo ir

ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

16

straipsnis. Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas

Pavojingų atliekų naudojimo ar

šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų

atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų

buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos

ministerija.

16 straipsnis. Pavojingų atliekų

naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalas

Pavojingų atliekų naudojimo ar

šalinimo įmonė privalo pildyti darbo žurnalą, kuriame registruojami pavojingų

atliekų priėmimo, saugojimo, naudojimo, šalinimo etapai, vežimas bei tiksli jų

buvimo vieta įmonėje. Darbo žurnalo formą ir pildymo tvarką nustato Aplinkos

ministerija.

17

straipsnis. Pavojingų atliekų vežimo tvarka

nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio

formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

18

straipsnis. Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito,

išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką

apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.

19

straipsnis. Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti

įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų

mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

20

straipsnis. Aplinkos ministerijos funkcijos

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių veiklą atliekų

tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės institucijų

bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti.

21

straipsnis. Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos ministerija

inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

22

straipsnis. Ūkio ministerijos funkcijos

tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias

mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,

kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių

programų įgyvendinimą.

pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo

pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo

atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo

pajėgumų sukūrimo projektus.

23

straipsnis. Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija koordinuoja

žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje susidarančių

atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir maisto pramonės

įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo, Žemės ūkio

ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

24

straipsnis. Apskričių viršininkų funkcijos

Apskričių viršininkai organizuoja

regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus

įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su

atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai

26

straipsnis. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis strateginis

atliekų tvarkymo planas.

1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią

visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią

rinkos ekonomikos principų;

2) nustatyti atliekų tvarkymo

užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių

ir energetinių išteklių panaudojimą.

tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.

27

straipsnis. Regioniniai atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.

planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

28

straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius

ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

17 straipsnis.

Pavojingų atliekų vežimo tvarka

nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip.

pavojingų atliekų specialios formos lydraštį. Pavojingų atliekų lydraščio

formą, jo pildymo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

18 straipsnis.

Pavojingų atliekų tranzito, išvežimo ir įvežimo apskaita

Pavojingų atliekų tranzito,

išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į Lietuvos Respubliką

apskaitą tvarko Aplinkos ministerija.

19 straipsnis.

Avarijų prevencija, likvidavimas, tyrimas

gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės

privalo parengti avarijų likvidavimo planus. Šiuose planuose turi būti numatyti

įmonės darbuotojų veiksmai galimos avarijos metu, kad nekiltų arba būtų

mažesnis pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai.

pavojingoms atliekoms ar jų pavojingiems komponentams, galintiems sukelti

pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai, avarija nedelsiant turi būti likviduojama

pagal avarijų likvidavimo planą ir nustatomos avarijos priežastys. Avarijų

likvidavimo planai sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO valstybinis reglamentavimas

20 straipsnis.

Aplinkos ministerijos funkcijos

reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų

reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą.

koordinuoja kitų valstybės institucijų, apskričių viršininkų ir savivaldybių

veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės

institucijų bei savivaldybių parengtiems atliekų tvarkymo projektams

finansuoti.

21 straipsnis.

Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijos

atlieka pavojingų atliekų ir jų tvarkymo veiklos poveikio žmogaus ir visuomenės

sveikatai ekspertizę, reglamentuoja medicininių atliekų tvarkymą sveikatos

priežiūros įstaigose.

koordinuoja sveikatos priežiūros įstaigų veiksmus diegiant medicininių atliekų

tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos nesugeba

užtikrinti saugaus medicininių atliekų sutvarkymo, Sveikatos apsaugos

ministerija inicijuoja šių atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo projektus.

22 straipsnis.

Ūkio ministerijos funkcijos

tvirtina programas, skatinančias atliekų prevenciją, taip pat skatinančias

mažinti gamyboje susidarančių atliekų kiekį, diegti mažaatliekes technologijas,

kurti rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams; koordinuoja šių

programų įgyvendinimą.

pramonės įmonių veiksmus diegiant gamyboje susidarančių atliekų tvarkymo

pajėgumus. Tais atvejais, kai pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo

atliekų sutvarkymo, Ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo

pajėgumų sukūrimo projektus.

23 straipsnis.

Žemės ūkio ministerijos funkcijos

Žemės ūkio ministerija

koordinuoja žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių veiksmus diegiant jų gamyboje

susidarančių atliekų tvarkymo pajėgumus. Tais atvejais, kai žemės ūkio ir

maisto pramonės įmonės nesugeba užtikrinti saugaus savo atliekų sutvarkymo,

Žemės ūkio ministerija inicijuoja atitinkamų atliekų tvarkymo pajėgumų sukūrimo

projektus.

24 straipsnis.

Apskričių viršininkų funkcijos

Apskričių viršininkai organizuoja

regioninių atliekų tvarkymo planų rengimą, koordinuoja savivaldybių veiksmus

įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su

atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu.

25

straipsnis. Savivaldybių funkcijos

Savivaldybių

institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas

jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja

atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja,

tvarkymą.

Šeštasis skirsnis

atliekų tvarkymo planai

25 straipsnis. Dokumentų

apie pavojingas atliekas tvarkymas

Dokumentus, susijusius su

pavojingų atliekų susidarymu ir tvarkymu, atliekų turėtojai, tvarkytojai ir

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos privalo saugoti neterminuotai.

Penktasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO VALDYMAS

26 straipsnis.

Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

atliekų tvarkymo prioritetams įgyvendinti turi būti parengtas valstybinis

strateginis atliekų tvarkymo planas.

1) sukurti racionalią bendrą atliekų tvarkymo sistemą, tenkinančią

visuomenės poreikius, užtikrinančią gerą aplinkos kokybę ir nepažeidžiančią

rinkos ekonomikos principų;

2) nustatyti atliekų tvarkymo

užduotis, priemones ir veiksmus, užtikrinančius racionalų atliekų medžiaginių

ir energetinių išteklių panaudojimą.

tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė.

27 straipsnis.

Regioniniai atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą.

tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms

bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

planai turi būti suderinti su regionų plėtros planais.

planus rengia regionų plėtros tarybos sudarytos darbo grupės.

planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos.

28 straipsnis.

Savivaldybių atliekų tvarkymo planai

planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame

strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo

planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą.

atliekų tvarkymo planų tikslas – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemų

organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius-ekonominius

ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims.

planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.

29 straipsnis. Regioninių ir savivaldybių

atliekų tvarkymo planų sudėtis

šios pagrindinės dalys:

1) esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga;

2) atliekų tvarkymo užduotys planuojamam laikotarpiui;

3) ilgalaikė strateginė programa ne mažiau kaip dešimties metų

laikotarpiui;

4) trumpalaikė veiksmų programa ketverių metų laikotarpiui.

nustato Aplinkos ministerija.

septintasis skirsnis

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos

30

straipsnis. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas

tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms

atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos,

išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo

reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių

atliekų tvarkymo sistemose.

sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir

perdirbimą.

sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų

aprūpinti:

1) atliekų surinkimo ir išvežimo

priemonėmis;

2) atliekų rūšiavimo jų

susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas

asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;

3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos

ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų ir pan.), elektros ir elektroninės

įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;

4) buityje susidarančių pavojingų

atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.

atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)

savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų

tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų

operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti

vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų

tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo

konkursą.

komunalinių atliekų surinkimą, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą

savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios

sutartis su savivaldybe (arba savivaldybės (kelių savivaldybių)

įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų

tvarkymo sistemą) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

[Papildyti 6,7,8

dalimis]

)straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytų atliekų tvarkymo užduotims

įgyvendinti gali būti diegiamos savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų

tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos. Šiuo atveju atliekų

surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su savivaldybe Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

sausio 1 d. privalo:

1) Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka savivaldybės teritorijoje užtikrinti bent vienos

didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelės įrengimą, jei tokios aikštelės

savivaldybės teritorijoje nėra ir pagal regioninę atliekų tvarkymo sistemą

tokia aikštelė nenumatyta įrengti. Tuo atveju, jei įrengti aikštelę nėra

galimybės, savivaldybės privalo aprūpinti kitomis atliekų surinkimo priemonėmis;

2) į sutartis su komunalines

atliekas tvarkančiomis įmonėmis įrašyti nuostatas dėl šių įmonių pareigos

atskirai rinkti ir rūšiuoti buityje susidarančias elektros ir elektroninės

įrangos atliekas, atliekų vežimo perdirbėjams bei atliekų surinkimo priimant

jas iš vietos tvarką.

buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas privalo

atskirti nuo komunalinių atliekų ir rūšiuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

31

straipsnis. Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad

šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos

reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų

įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių

institucijos.

taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.

aštuntasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

32

straipsnis. Principas „teršėjas moka“

taikomas principas „teršėjas

moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų

turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo

susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis.

33

straipsnis. Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos

rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

34

straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo

programa (toliau – Programa).

2.

Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas

mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis,

taip pat lėšos,

gautos pagal šio Įstatymo 34(6 )straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas

garantijas, laidavimo draudimo sutartis bei kitus dokumentus, užtikrinančius

atliekų tvarkymo finansavimą.

1)

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės nesutvarkytų atliekų, kurios susidarė dėl

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų užduočių neįvykdymo ar

tokių užduočių nevykdymo, sutvarkymą;

2) visuomenės

švietimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės bei jų atliekų tvarkymo

klausimais;

3)

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo investicinių projektų

įgyvendinimą.

4.

Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:

1)

Programos lėšos naudojamos vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu;

2)

finansuojami tik papildomai sukurti apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų

surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti tvarkymo

pajėgumai;

3)

Programos lėšomis negali būti finansuojama ta

atliekų surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo išlaidų dalis, kuri padengiama

pajamomis, gautomis realizavus sutvarkytas gaminių ar pakuotės atliekas;

4) lėšos,

sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės

atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos tik tos

gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir perdirbti

arba energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos

gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms

tvarkyti;

5)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai

projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių

ir pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti tik

atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

6)

Programos lėšos naudojamos einamaisiais biudžetiniais metais šio straipsnio 3

dalyje numatytoms priemonėms finansuoti, o jei nėra galimybės, – perkeliamos į

kitus metus.

5.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1)

metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos

lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2)

Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria

Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija;

3)

Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio

už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų

tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)

skirsniu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

[Aštuntojo(1)

skirsnio pavadinimo sena redakcija iki 2005-12-30]

AŠTUNTASIS(1)

SKIRSNIS

GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

[Aštuntojo(1)

skirsnio pavadinimo nauja redakcija nuo 2006-01-01]

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS

GAMINTOJŲ,

IMPORTUOTOJŲ IR PLATINTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

[34(1)

straipsnio sena redakcija iki 2005-12-30]

34(1)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos

turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,

apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti

ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta

tvarka.

ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,

elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos

būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų

tvarkymo užduotys.

priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei

pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis

organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.

ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.

[34(1)

straipsnio nauja redakcija nuo 2006-01-01, išskyrus 1 dalį, 2 dalies 2 ir 3

punktus ir 4 dalį]

34(1) straipsnis. Gamintojų ir

importuotojų teisės ir pareigos

[1 dalis galioja

nuo 2005-08-13]

turi teisę:

1) individualiai tvarkyti savo

gaminių ir (ar) pakuočių atliekas;

2) gaminių ir (ar) pakuočių

atliekas sutartiniais pagrindais pavesti tvarkyti tokias atliekas tvarkančioms

įmonėms;

3) įsteigti organizacijas ir joms

pavesti diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių

atliekų tvarkymo sistemą papildančias atliekų surinkimo sistemas, kad

būtų įvykdytos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos gaminių ir

(ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotys. Šio punkto nuostatų įgyvendinimo

tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

4) steigti šio Įstatymo 34(3 )straipsnyje nurodytas

gamintojų ir importuotojų organizacijas ar tapti tokių organizacijų nariais.

privalo:

1) registruotis šio Įstatymo 34(2 )straipsnio

nustatyta tvarka;

[2 dalies 2, 3

punktai galioja nuo 2005-08-13]

2) įvykdyti Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo

užduotis;

3) tvarkyti alyvų,

transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių

ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti ataskaitas Vyriausybės

įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta tvarka.

ir importuotojai, be pareigų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, taip pat

privalo elektros ir elektroninės įrangos platintojui pateikti registravimąsi

patvirtinantį dokumentą.

[4 dalis galioja

nuo 2005-08-13]

4.

Transporto priemonių gamintojai ir (ar) importuotojai privalo sukurti

eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistemą, užtikrinančią,

kad eksploatuoti netinkamos transporto priemonės būtų surenkamos ir

sutvarkomos. Ši sistema turi būti organizuota taip, kad būtų sudarytos sąlygos

asmeniui, kuriam priklausanti eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi

rinkos vertės ar ši vertė yra neigiama, nemokamai atiduoti tvarkyti šią

transporto priemonę tokias atliekas tvarkančioms įmonėms, išskyrus atvejus,

kai:

1)

eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui

būtinų pagrindinių dalių – variklio ir kėbulo;

2)

eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra palikta papildomų pavojingų

arba kitų atliekų. Papildomai paliktomis atliekomis nelaikomos natūraliai

transporto priemonėje esančios atliekos.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

[Papildyti

342 straipsniu nuo 2006-01-01]

34(2) straipsnis. Gamintojų ir

importuotojų registravimas

importuotojai turi registruotis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

gamintojai ir (ar) importuotojai privalo pateikti:

1) įmonės rekvizitus;

2) informaciją apie

išleidžiamas į Lietuvos Respublikos vidaus rinką alyvas, transporto priemones,

apmokestinamuosius gaminius ir šių bei kitų gaminių pakuotes bei jų kiekius

(tonomis);

3) kitą Vyriausybės

ar jos įgaliotos institucijos nustatytą informaciją.

gamintojai ir importuotojai, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytos

informacijos, pateikia vieną iš šio Įstatymo 34(6 )straipsnio 3

dalyje nurodytų dokumentų, įrodančių, kad visų jų elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

[Papildyti

343 straipsniu nuo 2006-01-01]

34(3)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų organizacijos

organizacija (toliau šiame straipsnyje – Organizacija) yra viešasis juridinis

asmuo, kurio pelnas gali būti naudojamas tik Organizacijos tikslams siekti ir

negali būti paskirstomas ar kitokia forma perduodamas Organizacijos steigėjams

ar nariams. Organizacija steigiama vadovaujantis Asociacijų įstatymo ar kitų

įstatymų nustatyta tvarka ir į ją gali stoti nauji nariai.

narių pareigas bei užduotis Organizacija turi vykdyti vienodomis sąlygomis.

ta veikla, kuri skirta šio Įstatymo 34(1) straipsnyje numatytoms

Organizacijos steigėjų ir narių pareigoms vykdyti, bei su tuo susijusia veikla

(gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo sistemos organizavimas,

konsultavimas atliekų tvarkymo klausimais, atliekų tvarkymo specialistų mokymas

ir jų kvalifikacijos kėlimas, visuomenės švietimas atliekų tvarkymo

klausimais).

arba steigėjų grupė, privalanti sudaryti konsoliduotą finansinę atskaitomybę,

arba steigėjų grupė, kurioje teisė tiesiogiai ar netiesiogiai valdyti šiuos

steigėjus ir paveikti jų finansinę ir ūkinę veiklą priklauso tiems patiems

asmenims, negali turėti daugiau kaip 1/5 balsų priimant sprendimus visuotiniame

Organizacijos steigėjų susirinkime.

veiklą tik gavusi licenciją. Licencijavimo taisykles, atsižvelgdama

į alyvų, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių

atliekų bei netinkamų naudoti transporto priemonių tvarkymo organizavimo

specifiką, tvirtina Vyriausybė.

Organizacijai, kuri atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir turi

su Vyriausybės įgaliota institucija suderintus:

1) atliekų tvarkymo

veiklos organizavimo planą, kuriame turi būti numatytos priemonės ir veiksmai,

užtikrinantys šio Įstatymo 34(1) straipsnio 2 dalies 2 punkte

numatytų užduočių įvykdymą;

2) atliekų tvarkymo

finansavimo schemą, garantuojančią, kad alyvų, elektros ir elektroninės

įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų bei netinkamų naudoti

transporto priemonių tvarkymas bus finansuojamas;

3) visuomenės švietimo ir

informavimo atliekų tvarkymo klausimais programą.

apie praėjusių metų atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą

visuomenei susipažinti ir Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos

nustatyta tvarka.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

[Papildyti

344 straipsniu nuo 2006-01-01]

34(4)

straipsnis. Elektros

ir elektroninės įrangos platintojų pareigos ir teisės

platintojams (toliau šiame straipsnyje – platintojai) draudžiama platinti elektros ir elektroninę įrangą, kurios

gamintojas ir (ar) importuotojas nėra įsiregistravęs šio Įstatymo 34(2)

straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat kurio elektros ir elektroninė įranga

nėra paženklinta šio Įstatymo 34(5 )straipsnyje nustatyta tvarka.

vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos

atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos

atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė

įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant

įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį.

Gamintojo ir importuotojo pageidavimu platintojas turi vartotojui nurodyti

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo išlaidas.

reikalavimų ir nepriimti vartotojo atiduodamų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų, jeigu šias atliekas sudaro elektros ir elektroninė įranga be

pagrindinių tokios įrangos dalių ar jose yra atliekų, nepriskiriamų elektros ir

elektroninės įrangos atliekoms ir (ar) šios atliekos kelia pavojų darbuotojų

sveikatai bei saugumui.

susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas platintojai privalo

perduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas tvarkančiai įmonei.

vartotojų buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas,

prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti

šias atliekas platintojams.

platintojams, kurie į Lietuvos rinką tiekdami elektros ir elektroninę įrangą

naudojasi nuotolinio ryšio priemonėmis. Šiuo atveju vartotojams turi būti

sudarytos sąlygos atiduoti elektros ir elektroninės įrangos atliekas elektros

ir elektroninės įrangos atsiėmimo vietoje.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

[Papildyti

345 straipsniu nuo 2005-08-13]

34(5 )straipsnis.

Elektros ir elektroninės įrangos ženklinimas

Elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir

importuotojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka standartiniu ženklu ženklinti po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į Lietuvos rinką

išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Ženklinimas privalo būti toks, kad

po išleidimo į Lietuvos rinką būtų galima vienareikšmiškai identifikuoti

elektros ir elektroninės įrangos gamintoją ir (ar) importuotoją bei išleidimo į

Lietuvos rinką datą ir kad vartotojai būtų informuoti apie būtinybę atskirai

surinkti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Jei dėl elektros ir

elektroninės įrangos dydžio ar kitų specifinių savybių ant minėtos įrangos to

padaryti praktiškai neįmanoma, toks ženklinimas privalo būti įrangos

naudojimosi instrukcijoje ir garantijos pažymėjime.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

[Papildyti

346 straipsniu nuo 2006-01-01]

34(6) straipsnis. Buityje

susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas ir tvarkymas

užtikrinti savo organizuojamose elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymo sistemose, savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo

sistemose ar (ir) pas platintojus surinktų buityje susidarančių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą taip:

1) iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. į

rinką išleistos elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių atliekų

(istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų) tvarkymą rinkoje

dalyvaujantys elektros ir elektroninės įrangos gamintojai ir importuotojai turi

finansuoti proporcingai jų užimamai atitinkamos paskirties įrangos rinkos

daliai. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nustatydama elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotis, nustato, kokią procentinę dalį

(pagal svorį) istorinių elektros ir elektroninės įrangos atliekų turi sutvarkyti

gamintojas ir (ar) importuotojas, atsižvelgiant į per atitinkamus metus į rinką

išleistos elektros ir elektroninės įrangos kiekį;

2) elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai turi finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d.

į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos buityje susidarančių

atliekų tvarkymą.

ir importuotojai Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi

teikti informaciją elektros ir elektroninės įrangos vartotojams, elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkytojams apie joje esančias pavojingas

medžiagas ir jų keliamą pavojų aplinkai bei žmonių sveikatai.

įrangos gamintojai ir importuotojai, nuo 2005 m. rugpjūčio 13 d. išleisdami į

rinką elektros ir elektroninę įrangą, registruodamiesi šio Įstatymo 34(2)

straipsnyje nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad visų jų

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas. Tokie

dokumentai gali būti:

1) banko

garantija, išduota gamintojui ar importuotojui;

2) laidavimo

draudimo sutartis, sudaryta tarp elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar

importuotojo ir draudiko;

3) sutartis ar

kitas dokumentas, įrodantis dalyvavimą gamintojų ir

importuotojų organizacijoje, garantuojančioje, kad elektros ir elektroninės

įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, bei atitinkančioje šio Įstatymo 34(3)

straipsnio reikalavimus;

4) dokumentai, nurodyti šio

straipsnio 4 dalyje, kuriais patvirtinamas elektros ir elektroninės įrangos

gamintojo ar importuotojo dalyvavimas kolektyvinės atsakomybės atliekų tvarkymo

finansavimo sistemoje. Dalyvaudamas šioje sistemoje gamintojas ir importuotojas

vykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas užduotis neatsižvelgdamas

į tai, ar tvarkomos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, išleistos į

rinką, yra jo, ar yra tik tos pačios kategorijos. Gamintojai ir importuotojai

turi teisę reikalauti, kad jų išleistos į rinką elektros ir elektroninės

įrangos atliekos būtų tvarkomos atskirai, jeigu jie padengia susidariusias

išlaidas;

5) dokumentas,

įrodantis gamintojų ir importuotojų dalyvavimą kitų įstatymų nustatytose

elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo finansavimo sistemose

(schemose).

elektros ir elektroninės įrangos gamintojo ar importuotojo dalyvavimą šio

straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje kolektyvinės atsakomybės atliekų

tvarkymo finansavimo sistemoje, yra:

1) banko garantija, užtikrinanti

einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties

įvykdymą;

2) laidavimo sutartis, sudaryta

tarp gamintojo ar importuotojo ir kito juridinio asmens, užtikrinanti einamųjų

metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;

3) laidavimo draudimo sutartis, sudaryta tarp gamintojo ar importuotojo

ir draudiko, užtikrinanti einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos

atliekų tvarkymo užduoties įvykdymą;

4) kitas

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas dokumentas, užtikrinantis

einamųjų metų elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduoties

įvykdymą.

sutarčių, nurodytų šio straipsnio 3 ir 4 dalyse, sudarymo ir vykdymo tvarką,

lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo tvarką nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

[Papildyti

347 straipsniu nuo 2006-01-01]

34(7) straipsnis. Ne buityje

susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymas

užtikrinti ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą taip:

1) elektros ir elektroninės

įrangos, išleistos į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų (istorinių

elektros ir elektroninės įrangos atliekų), atiduodamų perkant naują tos pačios

paskirties elektros ir elektroninę įrangą, tvarkymą privalo finansuoti

gamintojai ir importuotojai, tiekiantys šią įrangą;

2) elektros ir elektroninės

įrangos gamintojai ir importuotojai privalo finansuoti nuo 2005 m. rugpjūčio 13

d. į rinką išleistos savo elektros ir elektroninės įrangos ne buityje susidarančių

atliekų tvarkymą.

nenurodytų ne buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų

tvarkymą turi užtikrinti šių atliekų turėtojai.

atliekų turėtojais ir ne buityje susidarančių istorinių elektros ir

elektroninės įrangos atliekų tvarkymą finansuoti kitaip, negu nurodyta šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tokie susitarimai turi užtikrinti, kad elektros ir

elektroninės įrangos atliekos bus surinktos ir sutvarkytos laikantis šio

Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Įstatymas

papildytas straipsniu:

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35

straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis

skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36

straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d.

nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) iki 2003

m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo

tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų

atestavimo tvarką.

37

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12

straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

1 priedas

ATLIEKŲ

KATEGORIJOS

QQ1

Gamybos ar

vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau

QQ2

Produktai,

neatitinkantys gaminio charakteristikos

QQ3

Produktai, kurių

vartojimo laikas pasibaigęs

QQ4

Išsipylusios,

išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,

įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo

atsitikimo metu

QQ5

Medžiagos,

užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių

medžiagos, konteineriai ir t. t.)

QQ6

Nenaudojamos

dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)

QQ7

Medžiagos,

kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,

naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)

QQ8

Pramoninių

procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)

QQ9

Teršalų valymo

liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)

QQ10

Mechaninio

apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir

t. t.)

QQ11

Žaliavų

gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos

ir t. t.)

QQ12

Medžiagos su

priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir

t. t.)

QQ13

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas

QQ14

Gaminiai,

kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,

komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)

QQ15

Užterštos medžiagos,

junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą

QQ16

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

2 priedas

ATLIEKŲ

NAUDOJIMO BŪDAI

R1

Naudojimas

kurui arba kitais būdais energijai gauti

R2

Tirpiklių

atnaujinimas (regeneracija)

R3

Organinių

medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant

kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)

R4

Metalų ir

metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

R5

Kitų

neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

R6

Rūgščių arba bazių

regeneracija

R7

Taršai mažinti

naudojamų komponentų naudojimas

R8

Katalizatorių

komponentų naudojimas

R9

Pakartotinis

naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

R10

Apdorojimas

žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

R11

Atliekų, gautų

R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas

R12

Pasikeitimas

atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų

R13

Atliekų,

skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

3 priedas

ATLIEKŲ ŠALINIMO

BŪDAI

D1

Išvertimas ant

žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)

D2

Apdorojimas

žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.

t.)

D3

Giluminis

įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos

olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)

D4

Surinkimas į

tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į

duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

D5

Šalinimas

specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios

uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)

D6

Išmetimas į

vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)

D7

Išmetimas į

jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną

D8

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai

junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

D9

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami

galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

D10

Deginimas

sausumoje

D11

Deginimas

jūroje

D12

Nuolatinis

saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

D13

Maišymas prieš

naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą

D14

Perpakavimas

prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą

D15

D1-D14

nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

4

priedas

ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS

SAVYBĖS

H1 Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2 Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin

degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,

arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais

labai degias dujas

H3-B Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu

21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4 Dirginančios: medžiagos

ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar

pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5 Kenksmingos: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies

pakenkti sveikatai

H6 Toksiškos: medžiagos ir

preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7 Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8 Ėdžios: medžiagos ir

preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9 Infekcinės: medžiagos,

turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba

pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10 Teratogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11 Mutageninės: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti

paveldimus genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12 Medžiagos ir preparatai,

kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai

toksiškas dujas

H13 Medžiagos ir preparatai,

kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią

nors aukščiau minėtų savybių

H14 Pavojingos aplinkai:

medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą

pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

5 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo.

direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų.

94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.

direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės.

dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

Komisijos Sprendimas 96/350/EB dėl Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų.

Lietuvos Respublikos

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo

2003 m. kovo 1 d.

Nauja įstatymo

redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615, 2003-06-10,

Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. X-279, 2005-06-28,

Žin., 2005, Nr. 84-3111 (2005-07-12)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 2, 30,

34 STRAIPSNIŲ IR AŠTUNTOJO(1) SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita Rupšytė

(2005-07-13)

anrups@lrs.lt

30 straipsnis.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimas

tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms

atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos,

išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo

reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių

atliekų tvarkymo sistemose.

sistemos turi būti organizuojamos taip, kad skatintų atliekų naudojimą ir

perdirbimą.

sistemos turi būti organizuojamos taip, kad miestai, miesteliai ir kaimai būtų

aprūpinti:

1) atliekų surinkimo ir išvežimo

priemonėmis;

2) atliekų rūšiavimo jų

susidarymo vietose priemonėmis. Rūšiavimo priemonėmis turi būti užtikrintas

asmenims patogus antrinių žaliavų surinkimas;

3) atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos

ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.),

naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;

4) buityje susidarančių pavojingų

atliekų atskiro surinkimo priemonėmis.

atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės gali pavesti (kaip privalomą užduotį)

savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų

tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai. Savivaldybės gali organizuoti ir

komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų

operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą arba, nutarusios įvesti

vietinę rinkliavą iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir

tvarkymą, turi organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų

tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo

konkursą.

komunalinių atliekų surinkimu, įskaitant antrinių žaliavų surinkimą, šią veiklą

savivaldybės teritorijoje gali vykdyti tik tuo atveju, jeigu yra sudariusios

sutartis su savivaldybe.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

31 straipsnis.

Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės

viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą ir užtikrinančias, kad

šios paslaugos atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos

reikalavimus ir savivaldybių bei regioninių atliekų tvarkymo planų

įgyvendinimą, nustatančias komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas.

atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių

institucijos.

taisyklės turi būti paskelbtos vietinėje spaudoje.

aštuntasis skirsnis

ATLIEKŲ

TVARKYMO EKONOMINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS

34 straipsnis.

Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

ar pakuotės atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas mokestis už aplinkos teršimą

gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo, rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo

energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2) surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba

naudojimui energijai gauti, investiciniams projektams rengti, vertinti ir

įgyvendinti;

3) šiems investiciniams projektams įgyvendinti

naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4) mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų taikymui

skatinti.

1) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra naudojimas

pagal šio įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2 punkte

numatytus atvejus;

2) išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti

ir saugiai pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms

panaudoti nėra technologijų;

3) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams

mokamos kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės

atliekų tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės  atliekas

gaunamų pajamų skirtumo;

4) kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų

atliekų svorio ar tūrio vienetui ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal

šio straipsnio 4 dalies 2 punktą) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės

atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už

aplinkos teršimą įstatymą atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių

ir (ar) pakuotės atliekomis;

5) lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos

teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar)

pakuotės rūšį, naudojamos tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms

surinkti, rūšiuoti ir perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų

poreikio einamaisiais metais nėra, lėšos  gali būti  naudojamos  kitų

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti;

6) apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo investiciniai projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais

atvejais, kai minėtų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų

pajėgumų arba yra įgyvendinti tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7) Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais

biudžetiniais metais, yra naudojamos kitais metais šio straipsnio 3 dalyje

numatytoms priemonėms finansuoti.

1) metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei

Programos lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2) Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms

pritaria Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina

Vyriausybė arba jos įgaliota institucija;

3)

Tarybą sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir

(ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems atstovaujančių organizacijų,

apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų tvarkytojų ar jiems atstovaujančių

organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems atstovaujančių organizacijų bei

Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.]

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06), įsigalioja nuo 2003-01-01

35

straipsnis. Pavojingų atliekų tvarkymo garantas

Licencija

pavojingoms atliekoms tvarkyti juridiniams ir fiziniams asmenims išduodama

pateikus Vyriausybės, savivaldybių, draudimo kompanijos arba banko garantą

sumai, kuri ne mažesnė už lėšas, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 15 straipsnio

reikalavimus.

Septintasis skirsnis

TEISINĖ

ATSAKOMYBĖ

36

straipsnis. Teisinė atsakomybė

asmenys, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

numatytos atsakomybės taikymas neatima teisės nustatyta tvarka sustabdyti

atliekų tvarkymo veiklą.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                              VALDAS ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė

(2002-02-08)

autrap@lrs.lt

5 straipsnis.

Gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planai

taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

išteklius ir užtikrinti prevencijos priemonių atliekų susidarymui mažinti

įgyvendinimą, įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir

kurios pagal šio Įstatymo 6 straipsnio reikalavimus privalo gauti leidimus,

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi rengti ir

įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.

atliekų mažinimo planai peržiūrimi ir keičiami, jeigu pasikeičia gamybos

technologija ar mastas, išskyrus pačiame plane numatytus pasikeitimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

7 straipsnis. Atliekų

apskaita ir ataskaitų teikimo tvarka

Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje

veikloje susidaro atliekų, ir atliekų tvarkytojai atliekų apskaitą tvarko ir

teikia ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos

nustatyta tvarka.

8 straipsnis.

Atliekų saugojimas

taip, kad neturėtų neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai.

įrenginiai ir vietos, atsižvelgiant į juose saugomų atliekų savybes, turi

atitikti teisės aktų nustatytus aplinkos apsaugos, priešgaisrinės apsaugos,

darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.

nustatyta tvarka išduoto leidimo pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau

kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų

susidarymo, šių atliekų susidarymo vietoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

9 straipsnis.

Atliekų tvarkymo dokumentų saugojimas

Su atliekų tvarkymu susiję

dokumentai turi būti saugomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka.

14 straipsnis.

Pavojingų atliekų maišymas

rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su

jokiomis atliekomis ar medžiagomis.

medžiagomis tik tais atvejais, jei tai būtina siekiant sutvarkyti pavojingas

atliekas saugesniu žmonių sveikatai ir aplinkai būdu.

32 straipsnis.

Principas „teršėjas moka“

taikomas principas „teršėjas

moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų

turėtojas ir (ar) medžiagų bei gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo

susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.

aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis.

33 straipsnis.

Atliekų tvarkymo papildomi finansavimo šaltiniai

Atliekų tvarkymo papildomi

finansavimo šaltiniai:

1) Gaminių ar pakuotės atliekų

tvarkymo programos lėšos;

2) valstybės biudžetas ir

savivaldybių biudžetai;

3) Aplinkos apsaugos rėmimo

programos lėšos;

4) Savivaldybių aplinkos apsaugos

rėmimo specialiosios programos lėšos;

5) Lietuvos aplinkos apsaugos

investicijų fondo programos lėšos;

6) užsienio šalių, tarptautinių

organizacijų ir finansų institucijų bei Lietuvos Respublikos asmenų tiksliniai

įnašai.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

34

straipsnis. Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programa

1.

Atliekų tvarkymo finansavimo galimybėms padidinti sudaroma Gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programa (toliau – Programa).

2.

Programos lėšas sudaro Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytas

mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.

3.

Programos lėšos naudojamos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų:

1) surinkimo,

rūšiavimo ir perdirbimo arba naudojimo energijai gauti išlaidoms kompensuoti;

2)

surinkimui, rūšiavimui ir perdirbimui arba naudojimui energijai gauti,

investiciniams projektams rengti, vertinti ir įgyvendinti;

3)

investiciniams projektams įgyvendinti naudojamų paskolų palūkanoms dotuoti;

4)

mažaatliekėms technologijoms kurti bei jų naudojimui skatinti.

4.

Pagrindiniai Programos lėšų naudojimo principai:

1)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo išlaidos

kompensuojamos tik tada, kai galutinis šių atliekų sutvarkymas yra jų

naudojimas pagal šio Įstatymo 2 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 4 dalies 2

punkte nustatytus atvejus;

2)

išlaidos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekoms surinkti ir saugiai

pašalinti gali būti kompensuojamos tik tada, kai šioms atliekoms panaudoti nėra

technologijų;

3)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkytojams mokamos

kompensacijos neturi viršyti apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų

tvarkymo išlaidų ir už sutvarkytas gaminių ir (ar) pakuotės atliekas gaunamų

pajamų skirtumo;

4)

kompensacijos apskaičiuojamos vienam panaudotų atliekų svorio ar tūrio vienetui

ir mokamos už panaudotą ar pašalintą (pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išskyrus tą atliekų

kiekį, už kurį mokėtojai pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą

atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis;

5)

lėšos, sukauptos apmokestinus mokesčiu už aplinkos teršimą gaminių ir (ar)

pakuotės atliekomis tam tikrą gaminių grupę ir (ar) pakuotės rūšį, naudojamos

tik tos gaminių grupės ar pakuotės rūšies atliekoms surinkti, rūšiuoti ir

perdirbti arba naudoti energijai gauti. Jei tokio lėšų poreikio einamaisiais

metais nėra, lėšos gali būti naudojamos kitų apmokestinamųjų gaminių ir (ar)

pakuotės atliekoms tvarkyti;

6)

apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo investiciniai

projektai Programos lėšomis finansuojami tik tais atvejais, kai minėtų gaminių

ir (ar) pakuotės atliekoms tvarkyti nėra būtinų pajėgumų arba yra įgyvendinti

tik atskiri šių atliekų tvarkymo etapai;

7)

Programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra naudojamos

kitais metais šio straipsnio 3 dalyje numatytoms priemonėms finansuoti.

5.

Programos lėšų valdymo bendrosios nuostatos:

1)

metines Programos lėšų panaudojimo sąmatas ir ataskaitas rengia bei Programos

lėšas administruoja Vyriausybės įgaliota institucija;

2)

Programos priemonėms ir metinėms Programos lėšų panaudojimo sąmatoms pritaria

Programos lėšų panaudojimo taryba (toliau – Taryba), o jas tvirtina Vyriausybė

arba jos įgaliota institucija;

3)

Tarybą, kuri yra patariamasis organas, sudaro Vyriausybės institucijų, mokesčio

už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokėtojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų, apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekų

tvarkytojų ar jiems atstovaujančių organizacijų, pakuočių gamintojų ar jiems

atstovaujančių organizacijų bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Įstatymas papildytas aštuntuoju(1)

skirsniu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

AŠTUNTASIS(1)

SKIRSNIS

GAMINTOJŲ IR IMPORTUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

34(1)

straipsnis. Gamintojų ir importuotojų teisės ir pareigos

turi tvarkyti alyvų, transporto priemonių, elektros ir elektroninės įrangos,

apmokestinamųjų gaminių ir šių bei kitų gaminių pakuočių apskaitą ir teikti

ataskaitas Vyriausybės įgaliotai institucijai šios institucijos nustatyta

tvarka.

ir importuotojai privalo imtis visų priemonių, kad alyvų, transporto priemonių,

elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekos

būtų tvarkomos taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės nustatytos šių atliekų

tvarkymo užduotys.

priemonių, elektros ir elektroninės įrangos, apmokestinamųjų gaminių bei

pakuočių atliekų tvarkymo sistemas arba pagal sutartis naudotis

organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis.

ir importuotojai gali įsteigti organizacijas ir joms pavesti vykdyti šio

straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas pareigas.

devintasis skirsnis

ATSAKOMYBĖ

35 straipsnis.

Atsakomybė

Asmenys, pažeidę šio Įstatymo

reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

dešimtasis skirsnis

įstatymo įsigaliojimas

36 straipsnis.

Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) iki 2003 m. sausio 1 d.

nustato atliekų vežimo tranzitu, išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir įvežimo į

Lietuvos Respubliką reikalavimus.

2) iki 2003

m. sausio 1 d. nustato įmonių, kurios tvarko pavojingas atliekas, licencijavimo

tvarką, tokių įmonių darbuotojams taikomus kvalifikacinius reikalavimus bei jų

atestavimo tvarką.

37 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12

straipsnį, kuris įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS

PREZIDENTAS                                               VALDAS

ADAMKUS

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

1

priedas

ATLIEKŲ KATEGORIJOS

QQ1

Gamybos ar

vartojimo liekanos, nenurodytos žemiau

QQ2

Produktai,

neatitinkantys gaminio charakteristikos

QQ3

Produktai,

kurių vartojimo laikas pasibaigęs

QQ4

Išsipylusios,

išsibarsčiusios ar kitaip nelaimingo atsitikimo metu pasklidusios medžiagos,

įskaitant medžiagas, įrenginius ir t. t., užterštus tokio nelaimingo

atsitikimo metu

QQ5

Medžiagos,

užterštos vykdant planuotą veiklą (pvz.: valymo operacijų liekanos, pakuočių

medžiagos, konteineriai ir t. t.)

QQ6

Nenaudojamos

dalys (pvz.: netinkamos baterijos, išnaudoti katalizatoriai ir t. t.)

QQ7

Medžiagos,

kurios toliau naudoti netinka (pvz.: užterštos rūgštys, užteršti tirpikliai,

naudotos grūdinimo druskos ir t. t.)

QQ8

Pramoninių

procesų liekanos (pvz.: šlakai, distiliavimo nuosėdos ir t. t.)

QQ9

Teršalų valymo

liekanos (pvz.: skruberių nuosėdos, filtrų dulkės, naudoti filtrai ir t. t.)

QQ10

Mechaninio

apdirbimo ir apdailos liekanos (pvz.: tekinimo, frezavimo darbų atliekos ir

t. t.)

QQ11

Žaliavų

gavybos ir apdorojimo liekanos (pvz.: kasybos atliekos, naftotiekių paplavos

ir t. t.)

QQ12

Medžiagos su

priemaišomis (pvz.: naftos produktai, užteršti polichlorintais bifenilais ir

t. t.)

QQ13

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, kuriuos vartoti draudžia įstatymas

QQ14

Gaminiai,

kurių jų turėtojas daugiau nebenaudoja (pvz.: žemės ūkio, namų ūkio, biuro,

komercinės ir prekybos atliekos ir t. t.)

QQ15

Užterštos

medžiagos, junginiai ar produktai, susidarę valant žemę ir gruntą

QQ16

Bet kurios

medžiagos, junginiai ar produktai, neminimi aukščiau išvardytose kategorijose

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

2

priedas

ATLIEKŲ NAUDOJIMO

BŪDAI

R1

Naudojimas

kurui arba kitais būdais energijai gauti

R2

Tirpiklių

atnaujinimas (regeneracija)

R3

Organinių

medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas) (įskaitant

kompostavimą ir kitus biologinio pakeitimo procesus)

R4

Metalų ir

metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

R5

Kitų

neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

R6

Rūgščių arba

bazių regeneracija

R7

Taršai mažinti

naudojamų komponentų naudojimas

R8

Katalizatorių

komponentų naudojimas

R9

Pakartotinis

naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

R10

Apdorojimas

žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

R11

Atliekų, gautų

R1–R10 naudojimo būdais, naudojimas

R12

Pasikeitimas

atliekomis, siekiant taikyti joms bet kurį iš R1–R11 naudojimo būdų

R13

Atliekų,

skirtų naudoti, R1–R12 nurodytais būdais, saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

3

priedas

ATLIEKŲ ŠALINIMO

BŪDAI

D1

Išvertimas ant

žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)

D2

Apdorojimas

žemėje (pvz., biologinis skystų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t.

t.)

D3

Giluminis

įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos

olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t.t.)

D4

Surinkimas į

tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į

duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

D5

Šalinimas

specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios

uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos, nuo aplinkos ir t. t.)

D6

Išmetimas į

vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)

D7

Išmetimas į

jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną

D8

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai

junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

D9

Šiame sąraše

smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami

galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

(pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

D10

Deginimas

sausumoje

D11

Deginimas

jūroje

D12

Nuolatinis

saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

D13

Maišymas prieš

naudojant bet kurį D1–D12 nurodytą būdą

D14

Perpakavimas

prieš naudojant bet kurį D1–D13 nurodytą būdą

D15

D1-D14

nurodytais būdais šalinti skirtų atliekų saugojimas (išskyrus laikinąjį

saugojimą susidarymo vietoje iki jų surinkimo)

Priedo pakeitimai:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų tvarkymo įstatymo

4 priedas

ATLIEKŲ PAVOJINGUMĄ LEMIANČIOS

SAVYBĖS

H1 Sprogstamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo liepsnos gali sprogti arba kurie yra

jautresni smūgiui ar trinčiai negu dinitrobenzenas

H2 Oksiduojamosios:

medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su kitomis medžiagomis, ypač

degiomis, sukelia stiprią egzoterminę reakciją

H3-A Labai degios:

– skystos medžiagos ir

preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra žemesnė negu 21 °C (įskaitant itin

degius skysčius), arba

– medžiagos ir preparatai, kurie nuo sąlyčio su oru aplinkos

temperatūros ir slėgio sąlygomis gali įkaisti ir galiausiai savaime užsidegti,

arba

– kietos medžiagos ir preparatai,

kurie nuo trumpo sąlyčio su ugnies šaltiniu gali lengvai užsidegti ir kurie

pašalinus ugnies šaltinį dega toliau arba sudega, arba

– dujinės medžiagos ir

preparatai, kurie gali užsidegti ore esant normaliam slėgiui, arba

– medžiagos ir preparatai, kurie

nuo sąlyčio su vandeniu ar drėgnu oru skleidžia pavojingai dideliais kiekiais

labai degias dujas

H3-B Degios: skystos

medžiagos ir preparatai, kurių pliūpsnio temperatūra lygi arba aukštesnė negu

21 °C ir lygi arba žemesnė negu 55 °C

H4 Dirginančios: medžiagos

ir preparatai, neturintys ėdžių savybių, kurie nuo staigaus, ilgesnio ar

pakartotinio sąlyčio su oda ar gleivine gali sukelti uždegimą

H5 Kenksmingos: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali iš dalies

pakenkti sveikatai

H6 Toksiškos: medžiagos ir

preparatai (įskaitant labai toksiškus), kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę

per odą gali sukelti sunkią ūmią arba chronišką ligą ar net mirtį

H7 Kancerogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti vėžį arba padidinti susirgimo vėžiu tikimybę

H8 Ėdžios: medžiagos ir

preparatai, prie kurių prisilietus gali būti sunaikinti gyvieji audiniai

H9 Infekcinės: medžiagos,

turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba

pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas

H10 Teratogeninės:

medžiagos ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali

sukelti įgimtus nepaveldimus išsigimimus arba padidinti jų skaičių

H11 Mutageninės: medžiagos

ir preparatai, kurie įkvėpti, praryti ar prasiskverbę per odą gali sukelti paveldimus

genetinius išsigimimus arba padidinti jų tikimybę

H12 Medžiagos ir preparatai,

kurie nuo sąlyčio su vandeniu, oru ar rūgštimi išskiria toksiškas arba labai

toksiškas dujas

H13 Medžiagos ir preparatai,

kuriuos šalinant gali susidaryti kita medžiaga (pvz., filtratas), turinti kurią

nors aukščiau minėtų savybių

H14 Pavojingos aplinkai:

medžiagos ir preparatai, kurie sukelia arba gali sukelti staigų ar uždelstą

pavojų vienam ar daugiau aplinkos komponentų

Priedo žymos pakeitimas:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

Lietuvos

Respublikos

atliekų

tvarkymo įstatymo

5

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS

TEISĖS AKTAI

direktyva 75/439/EEB dėl naudotų alyvų šalinimo.

direktyva 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų.

94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų.

direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės.

2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų.

Komisijos Sprendimas 96/350/EB dėl Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų.

Lietuvos Respublikos

Įstatymas papildytas priedu:

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2029, 2000 10 12, Žin., 2000, Nr.

90-2776 (2000 10 27)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas

įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.

2.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-721,

2002-01-22, Žin., 2002, Nr. 13-475 (2002-02-06)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 32, 33,

34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas neteko galios:

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-1004, 2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1004,

2002-07-01, Žin., 2002, Nr. 72-3016 (2002-07-17)

ATLIEKŲ TVARKYMO

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas

įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d., išskyrus 12 straipsnį, kuris įsigalioja nuo

2003 m. kovo 1 d.

Nauja įstatymo

redakcija

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-1615,

2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2768 (2003-06-27)

ATLIEKŲ

TVARKYMO ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis

Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas,

Įstatymas

Nr. IX-2214,

2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2544 (2004-04-30)

ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO 1, 2,

4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 IR 30 STRAIPSNIŲ BEI PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO

PAPILDYMO AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU, 34(1) STRAIPSNIU BEI 5 PRIEDU ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2004-05-20)

autrap@lrs.lt