Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Suderintas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrina kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ir per 20 darbo dienų (savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus – per 15 darbo dienų) nuo planavimo organizatoriaus prašymo patikrinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia jam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą. Jeigu kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas per šiame straipsnyje numatytą terminą nepateikiamas planavimo organizatoriui ir nenurodomos šio straipsnio 14 dalyje numatytos nepritarimo kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui priežastys, laikoma, kad teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija patikrino ir pritarė parengtam kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui.

Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumentui, kai:

Tuo atveju, kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu nepritaria teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, šis teritorijų planavimo dokumentas tvirtinti neteikiamas. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas teikiamas tvirtinti tik tuo atveju, kai ištaisomi kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrinimo akte nurodyti trūkumai ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti. Teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija pritaria kompleksinio teritorijų planavimo dokumento teikimui tvirtinti, planavimo organizatorius teikia šį dokumentą atitinkamai institucijai tvirtinti.

Aplinkos ministerija parengtą valstybės teritorijos bendrąjį planą, valstybės teritorijos dalies bendrąjį planą teikia tvirtinti Vyriausybei. Valstybės teritorijos bendrasis planas, valstybės teritorijos dalies bendrasis planas patvirtinami ar atsisakoma juos tvirtinti vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamentu per 3 mėnesius nuo jų pateikimo tvirtinti dienos.

Savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį planą teikia tvirtinti savivaldybės tarybai. Savivaldybės bendrasis planas ar savivaldybės dalies bendrasis planas patvirtinami ar atsisakoma juos tvirtinti per 20 darbo dienų nuo jų pateikimo tvirtinti dienos.

Detaliuosius planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Detalusis planas patvirtinamas ar atsisakoma jį tvirtinti per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto gavimo dienos.

Tvirtinanti institucija gali atsisakyti tvirtinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tik šiais atvejais:

Teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Jeigu savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtina detaliojo plano per šiame įstatyme nustatytus terminus arba atsisako patvirtinti detalųjį planą ir nepraneša atsisakymo derinti motyvų, planavimo iniciatorius turi teisę per 10 darbo dienų kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kuri Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) nustatyta tvarka atsakingiems už teritorijų planavimo dokumento tvirtinimą asmenims surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, taip pat planavimo iniciatorius turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti savivaldybės administracijos direktorių per nustatytą terminą, ne ilgesnį kaip 7 darbo dienos, priimti sprendimą tvirtinti arba motyvuotai atsisakyti tvirtinti detalųjį planą.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą.

Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų korektūros rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir įsigaliojimo tvarka ir atvejai nustatyti šiame įstatyme ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimas tvirtinamas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu ir registruojamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.

Planavimo organizatorius, norėdamas keisti ar koreguoti aukštesnio ar to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius, išskyrus sprendinius tų teritorijų planavimo dokumentų, kurių planavimo organizatoriumi yra jis pats, pateikia norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatoriui motyvuotą pasiūlymą dėl dokumento keitimo ar koregavimo. Norimo keisti ar koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento planavimo organizatorius, įvertinęs pateiktą pasiūlymą, per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo pateikimo dienos:

Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose pagrindinė žemės naudojimo paskirtis keičiama pagal savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalies bendrąjį ir detalųjį planus.

Detaliuosiuose planuose nustatyta statinių statybos zona, statybos riba ir statybos linija, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) komunikacinių koridorių ribos, pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas, apželdinama teritorijos dalis, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principai, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis gali būti koreguojami, jeigu tai nepažeidžia įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, aukštesnio lygmens kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimų statinio projekto rengimo metu. Prieš tai šiam kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimui turi raštu pritarti visi žemės sklypo valdytojai ir naudotojai bei Teritorijų planavimo komisija, jai pateikiant statinio projekto sklypo sutvarkymo dalį (sklypo planą).

Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai, savivaldybės tarybos sprendimu pripažinti savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi, registruojami kaip atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų korektūros.

Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu.

Informacija apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo procesą, viešinimą ir registravimą skelbiama Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka planavimo organizatoriaus interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena atliekama valstybės teritorijos bendrajam planui, valstybės teritorijos dalių bendriesiems planams, savivaldybių ir jų dalių bendriesiems planams.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną planavimo organizatoriai atlieka nuolat. Atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenai atlikti valstybė ar savivaldybės naudoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinę sistemą, apimančią valstybės ir savivaldybių teritorijų planavimo lygmenis.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos valdytoja – Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai (Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija ir savivaldybių administracijos) privalo užtikrinti keitimąsi šioje informacinėje sistemoje kaupiama informacija ir duomenimis. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai teikia planavimo organizatoriams informaciją, būtiną teritorijų planavimo dokumentų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, stebėsenai atlikti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos tvarkytojai veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymą ir aplinkos ministro patvirtintus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo stebėsenos informacinės sistemos nuostatus.

Kompleksinio teritorijų planavimo organizatorius, atlikdamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėseną, vadovaudamasis kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo programa, kaupia ir analizuoja informaciją, stebi, analizuoja ir prognozuoja teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimui ir parengia stebėsenos ataskaitą.

Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 5 metai. Savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita parengiama ne rečiau kaip kas 2 metai. Savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaita gali būti įtraukta į savivaldybės bendrojo plano stebėsenos ataskaitą.

Kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriai, organizuojantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos rengimą, sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia informaciją apie:

Planavimo organizatorius sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje paskelbia kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą, kurioje išdėsto atliktos stebėsenos rezultatus, reikalingumą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo ataskaitos paskelbimo dienos pateikia pasiūlymą sprendimą rengti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą priėmusiai valstybės ar savivaldybės institucijai priimti sprendimą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Valstybės ar savivaldybės institucija, gavusi planavimo organizatoriaus pasiūlymą keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, privalo priimti sprendimą keisti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pagal planavimo organizatoriaus parengtą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Tais atvejais, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitoje nurodoma, kad reikia koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo ataskaitos paskelbimo dienos priima sprendimą koreguoti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos turinį ir stebėsenos atlikimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami:

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pradedami rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto sprendimu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios ir planavimo tikslų.

Specialiojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai:

Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs planavimo uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija ir ar numatoma atlikti jos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija patvirtintose tam tikrose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Šiuo etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą. Parengiamuoju etapu, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, atliekami tyrimai, galimybių studijos. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas SPAV.

Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.

Specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro šios stadijos:

Baigiamąjį etapą sudaro šios stadijos:

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų kartu su Aplinkos ministerija patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kurios nustato specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką.

Teritorijų planavimas yra viešas, išskyrus atvejus, kai valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektai yra susiję su įslaptinta informacija pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas.

Teritorijų planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius. Teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendroji ir supaprastinta tvarka, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentų rūšį ir lygmenį, nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose.

Suinteresuotos visuomenės atstovai ir kiti fiziniai ir juridiniai asmenys gali aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose.

Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir kitos sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos interneto svetainėje bei seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.

Valstybės institucijų sprendimai dėl valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Valstybės ir (ar) savivaldybių institucijų sprendimai dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų, planavimo darbų programa ir informacija apie numatomą SPAV rengimą skelbiama šių institucijų interneto svetainėse ir seniūnijų skelbimo lentose, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų padaliniai ar kitos organizacijos ar jų padaliniai turi teisę susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimą organizavusioje institucijoje, gauti teritorijų planavimo dokumentų ar jų dalių, brėžinių kopijas už Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimą, kuris nustatomas apskaičiavus išlaidas, susijusias su šių dokumentų parengimu (kopijavimu, leidyba ir kita).

Visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais supažindina planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo:

Planavimo organizatoriai parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos interneto svetainėje. Planavimo organizatoriai apie parengtą savivaldybės ar jos dalies teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, viešo svarstymo tvarką, vietą ir laiką taip pat turi paskelbti seniūnijų, kuriose yra planuojama teritorija, skelbimų lentoje.

Kai žemės sklypas numatomas valstybei svarbiam projektui įgyvendinti arba rengiamas valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentas, planavimo organizatorius apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą informuoja šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

Apie parengtą detaliojo plano projektą planavimo organizatorius privalo registruotais laiškais pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, kurių teisės naudotis žemės sklypais suvaržomos detaliojo plano sprendiniuose nustatomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai, kuriems dėl visuomenės (viešojo) intereso numatoma nustatyti papildomus žemės ir kito nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus, informuojami apie rengiamą teritorijų planavimo dokumentą Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims, juridiniams asmenims ar jų padaliniams, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams papildomi žemės ir kito nekilnojamojo turto naudojimo apribojimai dėl kitų asmenų privataus intereso teritorijų planavimo dokumentu gali būti nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nustatytais pagrindais.

Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.

Planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinimo medžiagą su paaiškinimais, kaip atsižvelgta į visuomenės nuomonę; apibendrinamąją medžiagą, visuomenės pasiūlymų kopijas kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą tikrinančiai institucijai. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai buvo pateikti šioje sistemoje. Planavimo organizatoriaus atsakymas per 10 darbo dienų gali būti apskųstas atitinkamai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai. Planavimo organizatoriams atsakyme nurodoma, kad planavimo organizatorius pritaria visuomenės pasiūlymams arba atmeta pasiūlymus, išsamiai nurodydamas pasiūlymų nepriimtinumą (nepagrįstumą).

Viešas svarstymas yra organizuojamas parengus savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, praėjus šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytam susipažinimo su parengtais teritorijų planavimo dokumentais terminui.

Planavimo organizatoriai turi pateikti parengtą teritorijų planavimo dokumentą, taip pat kitą su sprendiniais susijusią medžiagą. Viešo svarstymo metu planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aptaria pagal pasiūlymus, gautus iki viešo svarstymo, padarytas pataisas, taip pat galimas naujas pataisas pagal viešo svarstymo metu gautus pasiūlymus ir paaiškina, kodėl ir kokie pasiūlymai yra nepriimtini.

Teritorijų planavimo dokumentai registruojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre. Šiame registre kaupiami ir tvarkomi teisės aktai, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, ir teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Šio registro objektas – teritorijų planavimo dokumentai ir teisės aktai, kuriais tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registras yra valstybės registras. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą steigia ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Planavimo organizatoriai duomenis apie patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus, kuriais patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka privalomai pateikia registruoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo dienos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas registruoja patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ir teisės aktą, kuriuo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, tik tuo atveju, jeigu yra pateikti patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendiniai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Vadovaujančioji Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga – Aplinkos ministerija. Centrinė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaigos – savivaldybių administracijos.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre kaupiami duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatuose nustatytas išimtis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenys teikiami už atlyginimą, kurio dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenys neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms jų tiesioginėms funkcijoms atlikti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teritorijų planavimo dokumentų paieškos ir peržiūros paslaugos turi būti teikiamos neatlygintinai.

Planavimo organizatorius turi saugoti patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus su visais procedūriniais dokumentais Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengėjų ir vadovų teisės:

Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengėjų ir vadovų, jeigu atitinkamos rūšies specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip, teisės:

Atestatų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Atestavimo komisija sudaroma aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atestatai išduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų dokumentų atestatui gauti pateikimo dienos.

Atestatas pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis išduodamas neterminuotam laikui šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, atitinkantiems šiuos kvalifikacinius reikalavimus:

Asmenys, gavę atestatus, kas 5 metai privalo tobulinti savo kvalifikaciją kvalifikacijos tobulinimo kursuose, išklausydami ne mažiau kaip 20 val. teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teisinių ir profesinių žinių srities paskaitų pagal Aplinkos ministerijos suderintą programą, taip pat išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą. Jeigu atestavimo komisija nustato, kad atestato turėtojas nevykdė šio reikalavimo, atestavimo komisijos sprendimu atestato galiojimas gali būti sustabdomas 6 mėnesiams.

Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, rengdami teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudami jų rengimui, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų rengimo reikalavimus, atestatų galiojimas gali būti sustabdomas, iki bus pašalinti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas atestatų galiojimas, visais atvejais ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Atestato turėtojui pateikus dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas atestato galiojimas, pašalinti, atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo dienos.

Atestato galiojimas panaikinamas, kai:

Jeigu pažeidimai, nurodyti šiame straipsnyje, nepadarė esminės žalos konkrečia teisine norma saugomam visuomenės (viešajam) interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba tokia žala yra labai nežymi, asmuo nutraukia teisę pažeidžiančius veiksmus ir pašalina veiksmų padarinius, atlygina žalą, atestavimo komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali priimti sprendimą atestato galiojimo nestabdyti ir (ar) atestato galiojimo nenaikinti.

Panaikinus atestato galiojimą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys dėl naujo atestato išdavimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po 2 metų, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 6 punkte nurodytą atvejį.

Už teritorijų planavimo dokumentų rengimą neturint teisės verstis šia veikla skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Už pakartotinį šio straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą per vienus metus juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.

Už tyčinius teritorijų planavimo dokumentų derinimo organizavimo tvarkos pažeidimus, sprendimo suderinti teritorijų planavimo dokumentus priėmimą, kai pažeidžiama teisės aktuose nustatyta jų derinimo tvarka arba kai jų sprendiniai neatitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ar aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, sprendimą priėmusiai institucijai skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pakartotinius šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus per vienus metus sprendimą priėmusiai institucijai skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Už nepagrįstą atsisakymą derinti teritorijų planavimo dokumentą, taip pat už išvados dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo nepateikimą per šio įstatymo nustatytus terminus juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų.

Už pakartotinius šio straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus per vienus metus juridiniam asmeniui skiriama bauda nuo trijų tūkstančių iki šešių tūkstančių litų.

Už šio įstatymo 42, 43 ir 44 straipsniuose nurodytus pažeidimus atsako ir juridinių asmenų padaliniai, taip pat kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai. Nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai priimami, skundžiami ir vykdomi taikant administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procedūrą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

Dėl šio įstatymo 42, 43 ir 44 straipsniuose nurodytų pažeidimų protokolus surašo šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pareigūnai.

Šio įstatymo 42, 43 ir 44 straipsniuose nurodytus pažeidimus, susijusius su miškų tvarkymo schemomis, nagrinėja Valstybinė miškų tarnyba.

Šio įstatymo 42, 43 ir 44 straipsniuose nurodytus pažeidimus, susijusius su specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentais, nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Šio įstatymo 42, 43 ir 44 straipsniuose nurodytus pažeidimus, išskyrus pažeidimus, kuriuos nagrinėja šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos įstaigos, nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Valstybinės miškų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vardu nagrinėti šiame įstatyme nurodytus pažeidimus ir skirti nuobaudas turi teisę nurodytų įstaigų vadovai, vadovo pavaduotojas ar vadovo įgalioti kiti institucijos pareigūnai.

Teritorijų planavimo procesų procedūras planavimo organizatoriai, teritorijų planavimo dokumentų rengėjai, viešojo administravimo subjektai ir kiti teritorijų planavimo proceso dalyviai atlieka naudodamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacine sistema šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina aplinkos ministras, nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, jeigu teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti iki 2014 m. sausio 1 d.

Konkretaus teritorijų planavimo proceso dalyviai ir visuomenė turi teisę gauti informaciją apie šio proceso eigą pasinaudodami šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacine sistema.

Teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus suinteresuotų asmenų prašymu ar savo iniciatyva administracine tvarka panaikina šiuos sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Kreiptis į sprendimus priėmusią instituciją ar teismą turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, taip pat šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – pagal kompetenciją teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, kiti viešojo administravimo subjektai, suinteresuotos visuomenės atstovai, gindami visuomenės (viešąjį) interesą.

Neteisėtai priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikina teismas. Teismas gali priimti administracinį sprendimą panaikinti visą teritorijų planavimo dokumentą arba jo dalį.

Kreiptis į teismą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti.

Suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie:

Suinteresuota visuomenė, turinti įrodymų ar teisinį pagrindą manyti, kad buvo pažeistas visuomenės (viešasis) interesas, nurodytas šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, turi teisę ginti visuomenės (viešąjį) interesą teritorijų planavime ir kreiptis į instituciją, ginančią visuomenės (viešąjį) interesą srityje, kurioje buvo padarytas visuomenės (viešojo) intereso pažeidimas, arba į prokurorą su prašymu, kad būtų ištirti galimi visuomenės (viešojo) intereso pažeidimų atvejai.

Visuomenės (viešąjį) interesą ginantiems subjektams senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, jų sprendinių ar juos patvirtinančių administracinių aktų ginčijimo yra 20 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos pagal siekiamą ginčyti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau ne vėliau kaip 2 metai nuo patvirtinto teritorijų planavimo dokumento įsigaliojimo. Šioje dalyje numatytas 2 metų senaties terminas yra naikinamasis.

1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 1992 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102).

1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL 1997 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 410).

2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (OL 2001 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 157).

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16).

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p. 7).“