Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas

Antstolių garbės teismas susideda iš penkių antstolių susirinkime išrinktų narių, iš kurių:

Antstolių garbės teismo nariu renkamas antstolis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų antstolio profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Vienas iš teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Antstolių garbės teismo narius turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, kitas – turi turėti šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Teisingumo ministro pasiūlyti visuomenės atstovai – kandidatai į Antstolių garbės teismo narius turi atitikti šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Veikdamas kaip Antstolių garbės teismo narys, visuomenės atstovas turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir antstolis. Antstolių garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Antstolių garbės teismas iš narių antstolių išsirenka Antstolių garbės teismo pirmininką.

Antstolių garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus.

Antstolių garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė Antstolių garbės teismo narių. Antstolių garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Antstolių garbės teismo narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Antstolių garbės teismo pirmininkas.

Antstolių garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su antstolio profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Antstolių garbės teismo narys iki pirmo Antstolių garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Antstolių garbės teismo narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis nebegali toliau dalyvauti Antstolių garbės teismui nagrinėjant bylas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas jį pašalina iš Antstolių garbės teismo narių ir šio Įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo pašalinimo dienos išrenkamas naujas Antstolių garbės teismo narys.

Su vykdomosiomis bylomis susiję elektroniniai duomenys antstolio kontoroje yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė vykdomoji byla, antstolio gaunami ir siunčiami  popierinės formos dokumentai skaitmeninami šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir tvarkomi, saugomi ir sunaikinami teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru.

Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su elektronine vykdomąja byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas. Be to, įstatymų nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis. Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos šioms teisėms įgyvendinti; be to, turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu.

Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys turi teisę visus dokumentus ir informaciją, susijusią su vykdymo procesu, antstoliui teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.).

Įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones.

Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos su vykdymo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kvalifikuotu elektroniniu parašu patvirtinti antstolio sudaryti procesiniai dokumentai turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai.

Elektroninėje vykdomojoje byloje saugomos vykdymo proceso metu sudarytų ar gautų popierinės formos dokumentų skaitmeninės kopijos, išskyrus dokumentus, kurių dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų negalima skaitmeninti, ir sudaryti ar pateikti elektroniniai dokumentai. Popierinės formos dokumentai turi būti suskaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę vykdomąją bylą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo jų gavimo antstolio kontoroje dienos. Kai dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių popierinės formos dokumentų negalima skaitmeninti, antstolis priima motyvuotą patvarkymą saugoti dokumentus tik popierinės formos ir apie tai pažymi elektroninėje vykdomojoje byloje.

Kliento duomenų surinkimu laikomas kliento asmens duomenų apie asmenį, turimą turtą, pajamas, įsipareigojimus, įsiskolinimus, nagrinėjamus turtinius ginčus ir kitų su klientu susijusių duomenų surinkimas iš informacinių sistemų ir šių duomenų pateikimas klientui ar kitam asmeniui.

Kliento duomenys renkami kliento ar kito asmens prašymu. Kito asmens prašymu kliento asmens duomenys gali būti renkami tik tuo atveju, kai antstoliui pateikiamas kliento rašytinis sutikimas rinkti jo asmens duomenis arba šis sutikimas suformuojamas tokiu būdu, kuriuo galima identifikuoti šį sutikimą pateikusį asmenį arba patikrinti sutikimo autentiškumą.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame prašyme ar sutikime klientas turi nurodyti, kokius ir kokios apimties kliento duomenis prašoma ar duodamas sutikimas rinkti.

Klientas turi teisę bet kuriuo metu, kol jo duomenys dar nėra pateikti jam ar kitam asmeniui, pateikti antstoliui rašytinį prašymą nutraukti visų ar dalies duomenų, kuriuos rinkti buvo prašęs ar davęs sutikimą, rinkimą. Gavęs tokį prašymą antstolis privalo nedelsdamas nutraukti duomenų, dėl kurių rinkimo prieštarauja klientas, rinkimą. Nutraukus duomenų rinkimą, dokumentai ir informacija, susiję su kliento duomenų surinkimo paslaugos teikimu, saugomi ir sunaikinami teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos antstolių rūmai prižiūri, ar antstolis, antstolio atstovas laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus galimai pažeidusiam antstoliui, antstolio atstovui Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo sprendimu gali būti keliama drausmės byla, kurią nagrinėja Antstolių garbės teismas.

Antstolių garbės teismas antstoliui, antstolio atstovui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus gali paskirti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktuose numatytas poveikio priemones.

Šio įstatymo nuostatos dėl drausmės bylos iškėlimo, nagrinėjimo, Antstolių garbės teismo sprendimo priėmimo, įsiteisėjimo ir drausminės nuobaudos galiojimo, nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, taikomos tiek, kiek neprieštarauja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatoms.