Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 95-4087

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS

ĮSTATYMAS

2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečiai

Lietuvos Respublikos

piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940

m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir

provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai

nerepatrijavo);

2) asmenys, 1919 m.

sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos

Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai,

jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu

gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių kilmės

asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu

laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar

buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;

4) asmenys, iki 1991

m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio

3 d. priimtą Pilietybės įstatymą;

5) kiti asmenys,

kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą

Pilietybės įstatymą.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai

Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos

piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas.

tapatybės kortelės išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos asmens

tapatybės kortelės įstatymas, paso išdavimo tvarką – Lietuvos Respublikos paso

įstatymas.

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei

laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir

įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos

interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

4 straipsnis. Lietuvos

Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką

Jeigu Lietuvos

Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės

pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs, tai

sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia.

5 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos

Respublikos pilietybės.

valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

Lietuvos

Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai valstybei.

II

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos Respublikos

pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus

Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu

ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio

Įstatymo numatytais pagrindais.

8 straipsnis.

Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

Vaikas, kurio

abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos

Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje,

ar už jos ribų.

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas

iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo

Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu

jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo

Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų,

pilietybė, iki jam sukaks 18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.

vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas

buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis

neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą.

10 straipsnis. Asmenų be

pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be

pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos

teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11 straipsnis.

Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Lietuvos

Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas

gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis,

jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu

jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

1) išlaikė

valstybinės kalbos egzaminą;

2) nuolat gyvena

Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;

3) turi legalų

pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4) išlaikė

Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

5) yra asmuo be

pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir

raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės

pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų

išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims,

sukakusiems 65 metus, I ir II grupių invalidams, taip pat sergantiems sunkiomis

chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų

reikalavimai netaikomi.

straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos užsienio valstybių piliečiams,

turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, netaikomos.

13

straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) padarė

tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija,

genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai;

2) dalyvavo

nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę;

3) iki atvykimo

gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo

bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir

Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį

nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

14

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam

santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir nuolat Lietuvos

Respublikos teritorijoje gyvenančiam susituokus pastaruosius penkerius metus,

Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais

kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, – Lietuvos Respublikos pilietybė

suteikiama, jei jie gyvena susituokę pastaruosius trejus metus, persikelia

nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos

Respublikos pilietis, ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 ir 5

punktuose nustatytas sąlygas.

pragyvenusiam nuolat Lietuvos Respublikos teritorijoje susituokus su Lietuvos

Respublikos piliečiu daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta,

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus nuolat

Lietuvos Respublikos teritorijoje trejus metus, jei jis atitinka šio Įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų sąlygas.

15 straipsnis.

Priesaika Lietuvos Respublikai

kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo

būdu, taip pat pagal šio Įstatymo 16 straipsnį, prisiekia tokiais žodžiais:

„Aš, (vardas,

pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų,

ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą.

Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti

Lietuvos demokratinę valstybę.“

Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai. Pilietybę įgyjantis asmuo

lietuviškai perskaito priesaikos tekstą ir jį pasirašo.

16 straipsnis.

Pilietybės suteikimas išimties tvarka

Prezidentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos

pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai užsienio valstybių piliečiams ar

asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikant jiems šio Įstatymo 12

straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų.

Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių

pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams.

III SKYRIUS

TEISĖS Į

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17 straipsnis. Teisės

į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki 1940

m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir

provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai

nerepatrijavo), gyvenantiems kitose valstybėse;

2) lietuvių kilmės

asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys

dokumentai.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba yra

lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse.

18 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius

Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos

valstybės pilietybę;

3) Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.

dalies 2 punktas netaikomas:

1) asmenims, iki 1940

m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir

provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai

nerepatrijavo);

2) lietuvių

kilmės asmenims, kurių tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar

buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis tarnauja kitos

valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje neturėdamas

Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.

19 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus

šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas,

jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką

arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

20 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3

dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos

Respublikos pilietybė, jei prašymo pateikimo metu šis asmuo nuolat gyvena

Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas sąlygas.

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 1 ar 3

dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1

dalies 1, 2 ar 3 punktų sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti

grąžinama pagal tokio asmens prašymą, netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje

nustatytų sąlygų.

21

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas

negaliojančiu

Respublikos pilietybės suteikimo aktas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu

asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar optavimo būdu,

įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios

apgaulės būdu arba neatsisakė kitos valstybės pilietybės, arba teismui

nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to padarė tarptautinius

nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba

tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas,

nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, arba padarė nusikaltimų Lietuvos

Respublikai.

Respublikos pilietybės suteikimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu ir

tuo atveju, kai teismas nustato, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d.

organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino

rezistencinį judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose

prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.

Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės

piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą,

išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose,

netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo

ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio

dokumento išdavimo dienos.

kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį

dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinantys dokumentai, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio

2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus

reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos

įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau –

migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei

įstaigai užsienyje.

Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja,

kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo

neteisėtai ar nepagrįstai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

IV SKYRIUS

VAIKŲ PILIETYBĖ

PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI

22 straipsnis.

Vaikų pilietybės pasikeitimas pasikeitus abiejų tėvų pilietybei

tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai

pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.

prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.

23 straipsnis. Vaikų Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo

vienas iš tėvų

Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos

valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to

raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti

Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos

pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba

pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.

Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be

pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu

prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos

Respublikos piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be

pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu

prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.

24

straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas vienam iš tėvų

netekus Lietuvos Respublikos pilietybės

Jeigu Lietuvos

Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos

pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

25 straipsnis.

Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę

14–18 metų vaikų

pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik remiantis

rašytiniu vaikų sutikimu.

V

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

26 straipsnis. Prašymų ir teikimų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas

Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens rašytinį

prašymą.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens

tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas;

dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir

turi legalų pragyvenimo šaltinį.

įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai,

patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę

(ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis); dokumentai,

patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės piliečio paso nuorašas ar jį

atitinkantis dokumentas), lietuvių kilmę, turėtą užsienio valstybės pilietybę

ir jos atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra be

pilietybės), asmens gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos

pilietybę išsaugojimo dokumentas.

įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.

birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio

15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės

tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta

apie turėtą Lietuvos pilietybę, asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus,

išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali

būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940

m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno;

notarine tvarka patvirtinti trijų Lietuvos Respublikos piliečių, kurie patys

turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., paliudijimai apie tai,

kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę; užsienio

valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę

patvirtina dokumentai, tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai ar

seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra lietuviai arba turėjo Lietuvos

pilietybę, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save

lietuviu. Jeigu nėra patikimų dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę, šį klausimą

sprendžia Pilietybės reikalų komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus reikalavimus.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos

piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti,

pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje, paliudijantis, kad

asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto

užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens

gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą); sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas.

Jei asmuo prašo leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo

ir jo nepilnamečiui vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko

tėvai išsituokę, vaikas gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to

raštu prašo vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba

pas kurį faktiškai nuolat gyvena.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens

tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas;

dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus;

dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos

teritorijoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį

ar prašymo palikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai,

patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos

Respublikos pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje Lietuvos Respublikos

teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), lietuvių

kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, nuorašas (užsienio valstybės

piliečio paso ar jį atitinkančio asmens dokumento nuorašas), dokumentas,

patvirtinantis turėtą užsienio valstybės pilietybę ar jos atsisakymą (arba

dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be pilietybės), asmens gyvenamąją vietą,

taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas.

Asmenys prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikia

dokumentus apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus.

neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos Respublikos  pilietybę,

įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos

Respublikos pilietybės, ją grąžinti ar palikti paduoda jų teisėti atstovai.

Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje

nurodytais atvejais turi teisę paduoti vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos

pilietybės ar ją grąžinti paduodami Respublikos Prezidentui per savivaldybės

vykdomąją instituciją. Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienio

valstybėse, prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti

gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines

įstaigas užsienyje.

nurodyti šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, prašymus palikti Lietuvos Respublikos

pilietybę paduoda Respublikos Prezidentui per vidaus reikalų ministrą ar jo

įgaliotą instituciją, migracijos tarnybą. Asmenys, gyvenantys užsienio

valstybėse, prašymus palikti Lietuvos Respublikos pilietybę gali paduoti per

Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas užsienyje.

nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, prašymus įgyvendinti teisę į

Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai, migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms

atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.

27 straipsnis.

Pilietybės reikalų komisija

Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos

Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją (toliau – Komisija) ir tvirtina

Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje Komisijoje taisykles.

teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas,

pavesti valstybės institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų

savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo

ar teikimo.

posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos

narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų

dauguma ir įforminami protokole. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę

Komisijos nariai.

teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės, o, atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę,

pareiškėjui apie tai praneša raštu nurodydama atsisakymo motyvus.

nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo

16 straipsnį ir teikia pasiūlymus patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui.

negali nustatyta tvarka gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių iki 1940 m.

birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba lietuvių kilmę, vidaus reikalų

ministras ar jo įgaliota institucija, migracijos tarnybos, užsienio reikalų

ministras ar jo įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos diplomatinės

atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje gali kreiptis dėl šių faktų

nustatymo į Komisiją. Ši Komisija teikia nurodytoms institucijoms

rekomendacinio pobūdžio išvadas. Sprendimą šiuo klausimu priima vidaus reikalų

ministras ar jo įgaliota institucija.

28

straipsnis. Sprendimų dėl prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės

klausimais priėmimas

Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, palikimo,

pilietybės netekimo pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, taip pat akto dėl

pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu klausimus sprendžia Respublikos

Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus.

paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, vidaus reikalų ministras

ar jo įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo

faktą pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Toks asmuo laikomas

netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės

įgijimo dienos.

Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo įsigalioja

tik asmeniui prisiekus savivaldybės vykdomojoje institucijoje arba Lietuvos

Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje.

kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės

pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad

jie neteko kitos valstybės pilietybės.

vykdomosios institucijos, Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar

konsulinės įstaigos užsienyje per 7 dienas po priesaikos Lietuvos Respublikai

apie tai praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus reikalų

ministro įgaliotai institucijai.

29 straipsnis.

Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės pasikeitimo

Šio Įstatymo

22–25 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų pilietybės pasikeitimo klausimus

sprendžia ir dokumentus tvarko vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

30 straipsnis.

Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas

Respublikos

Prezidento dekretai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, grąžinimo,

palikimo, netekimo, taip pat akto dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo

pripažinimo negaliojančiu skelbiami „Valstybės žiniose“.

31

straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės

klausimais svarstymas

Pakartotiniai

asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti priimami

ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.

32 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas

nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia migracijos tarnybos,

o asmenų, gyvenančių kitose valstybėse, – užsienio reikalų ministras kartu su

vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

VI

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

33 straipsnis.

Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas,

taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

34 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-977);

2) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo

ir Pilietybės įstatymo papildymo“ (Žin., 1991, Nr. 36-981);

3) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-162);

4) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 25

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 34-1031);

5) Lietuvos Respublikos

įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo“

(Žin., 1993, Nr. 32-733);

6) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18

straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1303);

7) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23

straipsnio papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 71-1327);

8) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo“

(Žin., 1995, Nr. 53-1300);

9) Lietuvos Respublikos

įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo ir papildymo“

(Žin., 1995, Nr. 86-1940);

10) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 ir 22

straipsnių papildymo ir 31 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 16-415);

11) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 67-1668).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 13, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m.

gegužės 1 d.

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2003-04-30)

autrap@lrs.lt

13 straipsnis papildomas 4 punktu nuo

2005 m. sausio 1 d.:

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

*14

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam

santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius

septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra

aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais,

politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, – Lietuvos Respublikos

pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos

Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir

atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas

sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje penkerius metus, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio Įstatymo 13 straipsnyje.

*Pastaba. Šiame

straipsnyje asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai

netaikomi asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais

iki šio straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17

d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

28 straipsnis papildomas 6 ir 7 dalimis

nuo 2006 m. balandžio 1 d.:

Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2

dalį, palikimo klausimus sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija.

dėl asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos

pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktus, taip pat

sprendimus dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos

Respublikoje, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio

Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija arba migracijos tarnybos, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių

užsienyje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 ar

3 punktus, taip pat dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę

pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus asmenų, nuolat

gyvenančių užsienio valstybėse, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę

įgyvendinimo pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį – vidaus reikalų ministras

ar jo įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

*14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės

suteikimas asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius

septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos

teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka

šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas

ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais

kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, – Lietuvos Respublikos pilietybė

suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką

ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos

Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir atitinka šio

Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje penkerius metus, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio Įstatymo 13 straipsnyje.

*Pastaba. Šiame

straipsnyje asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai

netaikomi asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais

iki šio straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17

d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

15

straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai

kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo

būdu, taip pat pagal šio Įstatymo 16 straipsnį, prisiekia tokiais žodžiais:

„Aš, (vardas,

pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų,

ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą.

Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti

Lietuvos demokratinę valstybę.“

Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai Vidaus reikalų ministerijoje arba

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje

užsienyje. Asmenys, lietuvių kalba perskaitę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytą

tekstą ir jį pasirašę, laikomi prisiekusiais Lietuvos Respublikai.

prisiekiama Vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

16

straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka

*1. Respublikos

Prezidentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę

nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos visuomenę

užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka

netaikant jiems šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo

sąlygų. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės piliečio

ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie

Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir

jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Lietuvos Respublikos

pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų

pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su

viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant

Lietuvai.

straipsnio 1 dalis netaikoma šio Įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.

Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių

pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. Ši nuostata netaikoma

pilietybę įgijusio asmens nepilnamečiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybės.

Nepilnamečio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos

pilietybės klausimas sprendžiamas pagal šio Įstatymo 8 ir 9 straipsnių arba 22

ir 23 straipsnių reikalavimus.

*Pastaba. Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (2006 m.

liepos 18 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 81-3186) nuostata „Lietuvos

Respublikos pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje

numatytų pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai

sietina su viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu

atstovaujant Lietuvai“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12

straipsnio 2 daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-768, 2006-07-18,

Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

III SKYRIUS

TEISĖS Į

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17

straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

*1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems

Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams (jeigu šie

asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo),

gyvenantiems kitose valstybėse;

2) lietuvių kilmės

asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys

dokumentai.

*3. Asmenys,

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba yra

lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio (2002 m. rugsėjo 17 d.

redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) 3 dalis ta apimtimi, kuria nėra

nustatyta reikalavimo įgyvendinant teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę

atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.

Pripažinti,

kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto

(2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 95-4087) nuostata

„jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo“ prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės

valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

18

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius

Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos

valstybės pilietybę;

3) Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.

*2. Šio

straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiui,

įgijusiam kitos valstybės pilietybę po 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra:

1)

asmuo, iki 1940 m.

birželio 15 d. turėjęs Lietuvos pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis

(jeigu šis asmuo, jo vaikas, vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);

2)      lietuvių kilmės

asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo

lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis,

dirbdamas kitoje valstybėje, daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba

tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje, arba dirba kitos valstybės tarnyboje

neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.

2 dalyje nurodyti asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę ar gavę kitos

valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį

dokumentą iki 2002 m. gruodžio 31 d., laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos

pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos ar tos valstybės

piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo

dienos.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis (2006 m.

balandžio 6 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 46-1645) prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas,

Nutarimas

2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

19

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus

šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas,

jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką

arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

20

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4

dalyje, Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje

numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos

pilietybė, jei šis asmuo nėra kitos valstybės pilietis ir atitinka šio Įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra

aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

*2. Asmeniui,

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio Įstatymo įsigaliojimo

dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyje, Pilietybės

įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir

atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto sąlygas,

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal tokio asmens prašymą,

netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų.

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnyje

nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 16 straipsnio nuostatos netaikomos.

*Pastaba.

Pripažinti, kad

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 20 straipsnio 2 dalis (2006 m.

balandžio 6 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 46-1645) ta apimtimi, kuria

nustatyta, kad iš asmens, norinčio susigrąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę,

nereikalaujama atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, prieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-11-13, Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės

suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu, jeigu

nustato, kad asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar

optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus

dokumentus ar kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė kitos valstybės

pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to

rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje,

tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai,

arba įstatymų nustatyta tvarka neturėjo teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos

Respublikoje, arba rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš

Lietuvos Respubliką.

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu ir tuo

atveju, kai nustato, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo

ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį

judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prieš Lietuvos

Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.

Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės

piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą,

išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2

punktuose, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės

pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės

pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.

kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį

dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinantys dokumentai, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio

2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus

reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos

įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau –

migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai užsienyje.

Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja,

kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo

neteisėtai ar nepagrįstai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

IV SKYRIUS

VAIKŲ PILIETYBĖ

PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI

22

straipsnis. Vaikų pilietybės pasikeitimas pasikeitus abiejų tėvų pilietybei

tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai

pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.

prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.

24 straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės

išsaugojimas vienam iš tėvų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės

Jeigu Lietuvos

Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos

pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

25

straipsnis. Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę

14–18 metų vaikų

pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik remiantis

rašytiniu vaikų sutikimu.

V SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

31 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas

Pakartotinai

asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal

šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų

nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

32

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas

nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia migracijos tarnybos,

o asmenų, gyvenančių kitose valstybėse, – užsienio reikalų ministras kartu su

vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

Įstatyme nurodytais atvejais ir kitais atvejais, kai nėra pakankamai dokumentų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti, šis klausimas gali būti

svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos

Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti, kuri teikia rekomendacinio

pobūdžio išvadą.

Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sudaromos Komisijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams

nagrinėti sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

33

straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas,

taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

34

straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-977);

2) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo

ir Pilietybės įstatymo papildymo“ (Žin., 1991, Nr. 36-981);

3) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-162);

4) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 25

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 34-1031);

5) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo

ir papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 32-733);

6) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 straipsnio

pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1303);

7) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23

straipsnio papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 71-1327);

8) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo“

(Žin., 1995, Nr. 53-1300);

9) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo

ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 86-1940);

10) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 ir 22

straipsnių papildymo ir 31 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 16-415);

11) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 67-1668).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 13, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-33,

2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 5 straipsniai ir 9

straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnyje asmenims

nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos

pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai netaikomi asmenims,

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais iki šio įstatymo 3

straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17 d.

priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus atvejus ir šio įstatymo 3 ir 15 straipsnius, įsigalioja nuo 2006 m.

balandžio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-546,

2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 18, 20, 26, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-768,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-11-13,

Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

DĖL

TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SANTYKIUS, NUOSTATŲ

ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-11-21)

autrap@lrs.lt