Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 95-4087

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS

ĮSTATYMAS

2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija (galioja

iki 2011 m. balandžio 1 d.):

Nr.

X-1709,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 83-3293 (2008-07-22)

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos

piliečiai

Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki

1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir

provaikaičiai, jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai;

2) asmenys, 1919

m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos

Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai,

jeigu jie 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną

nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra

kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių

kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės

asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių

yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;

4) asmenys,

kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal iki šio įstatymo naujos

redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus.

valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius

Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio

15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 1

dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17

straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.

2

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai

Lietuvos Respublikos

pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teisės aktų

nustatyta tvarka išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės

kortelė ir pasas.

3

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines

teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos

Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų

ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių,

vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti

stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai

Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos

piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas.

tapatybės kortelės išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos asmens

tapatybės kortelės įstatymas, paso išdavimo tvarką – Lietuvos Respublikos paso

įstatymas.

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines

teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos

interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos

pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką

Jeigu Lietuvos

Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės

pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs,

sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia.

5

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos

Respublikos pilietybės.

valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS

ĮGIJIMAS

7

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos

Respublikos pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus

Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu

ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio

įstatymo numatytais pagrindais.

8

straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos

pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos

ribų.

tėvai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, atitinkamai pasikeičia jų vaikų,

nesukakusių 18 metų, pilietybė. Ši nuostata netaikoma, jeigu dėl tėvų

pilietybės pasikeitimo vaikas liktų be pilietybės.

5 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos

Respublikos pilietybės.

valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

Lietuvos

Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai valstybei.

II

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos Respublikos

pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus

Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu

ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio

Įstatymo numatytais pagrindais.

8 straipsnis.

Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

Vaikas, kurio

abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos

Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje,

ar už jos ribų.

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš

tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos

pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – asmuo be pilietybės

arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė

Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

Lietuvos Respublikos piliečiu buvo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka

asmeniu be pilietybės, jų vaikas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

10 straipsnis. Asmenų be pilietybės

vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be

pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas, gimęs Lietuvos

Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11

straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas

gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis,

jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi,

abu

tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę ar pripažinti nežinia kur

esančiais, abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka

pripažinti neveiksniais, tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai

apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa

(rūpyba), yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl

kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias

sąlygas:

1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

2) prašymo pateikimo metu turi dokumentą,

patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

3) gyvena

Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų;

4) turi teisėtą

pragyvenimo šaltinį;

5) išlaikė

Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

6) yra asmuo be

pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba

raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai

jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir jų išlaikymą

patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims,

kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo

lygis, ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės

aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių

lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai netaikomi.

valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, šio

straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos.

suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, prisiekia Lietuvos Respublikai.

13

straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) rengėsi,

kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą,

nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;

2) rengėsi,

kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;

3) iki atvykimo

gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo

bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir

Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvos Respublikoje bausti už

tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje.

14

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas sudarius santuoką

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus

bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos

Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra

aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais,

politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos

pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos

Respubliką ir pastaruosius 5 metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos

Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir atitinka šio

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

ilgiau kaip vienus metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje 5 metus, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio įstatymo 13 straipsnyje.

11 straipsnis.

Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Lietuvos

Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas

gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis,

jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu

jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

2) prašymo

pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

3) gyvena

Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;

4) turi legalų

pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

5) išlaikė Lietuvos

Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

6) yra asmuo be

pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir

raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės

pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų

išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims,

kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų

darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II grupių invalidai), ir asmenims,

kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka

yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat

sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai netaikomi.

straipsnio 1 dalies

6 punkto

nuostatos užsienio valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos

Respublikoje, netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

13

straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) rengėsi,

kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip:

agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai;

2) rengėsi,

kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;

3) iki atvykimo

gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo

bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir

Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį

nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

*14

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam

santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius

septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos

teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka

šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas

ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais,

politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, – Lietuvos Respublikos

pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos

Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir

atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas

sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje penkerius metus, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio Įstatymo 13 straipsnyje.

*Pastaba. Šiame

straipsnyje asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai

netaikomi asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais

iki šio straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17

d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

15 straipsnis.

Priesaika Lietuvos Respublikai

kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, ne vėliau kaip per

vienus metus nuo Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo asmeniui suteikiama

Lietuvos Respublikos pilietybė, įsigaliojimo dienos viešai ir iškilmingai

prisiekia Lietuvos Respublikai. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną

iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų,

ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, valstybės teritorijos vientisumą ir

konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir

papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų,

ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, valstybės teritorijos vientisumą ir

konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir

papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus.“

priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministro įgaliotas

asmuo, o Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose

(toliau – konsulinė įstaiga) – konsulinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas

asmuo.

prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį asmenį, skaito priesaikos

tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Baigęs skaityti priesaikos

tekstą, asmuo pasirašo vardinį priesaikos lapą. Šioje dalyje nustatyti

reikalavimai netaikomi asmenims, kurie dėl negalios to padaryti negali.

tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir

atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga,

reiškia, kad asmuo neprisiekė. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priesaiką

priėmusiam asmeniui.

kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės

pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad

jie neteko turėtos kitos valstybės pilietybės.

priėmimo Vidaus reikalų ministerijoje arba konsulinėje įstaigoje tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

įstaigos per 7 dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus

reikalų ministro įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose

konsulinėse įstaigose. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija per 7 dienas

praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius Vidaus

reikalų ministerijoje.

Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir

pareigos atsiranda tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-205,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1444 (2009-04-04)

16

straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka

Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos

pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos

visuomenę užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties

tvarka netaikydamas jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės

suteikimo sąlygų. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės

piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda

prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios

ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

straipsnio 1 dalis netaikoma šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.

Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių

pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. Ši nuostata netaikoma

pilietybę įgijusio asmens nepilnamečiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybės.

Nepilnamečio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos

pilietybės klausimas sprendžiamas pagal šio įstatymo 8 ar 9 straipsnio

nuostatas.

įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos

pilietybė išimties tvarka negali būti suteikiama.

III SKYRIUS

TEISĖS Į

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17

straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki

1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams

ir provaikaičiams, gyvenantiems kitose valstybėse;

2) lietuvių

kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys

dokumentai.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga

netaikoma:

1) tremtiniams, politiniams

kaliniams, taip pat jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams;

2) asmenims, iki

1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę ir išvykusiems į kitas

valstybes 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, šių

asmenų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės.

18

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius

Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos

valstybės pilietybę;

3) Lietuvos

Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos

valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės

valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;

5) teismui

pripažinus asmenį netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, kai asmuo, turėdamas

šios dalies 4 punkte nurodytą leidimą, tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje

arba dirba kitos valstybės tarnyboje taip, kad tuo padaroma žala Lietuvos

Respublikos interesams.

straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas asmenims, įgijusiems kitos valstybės, su

kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės,

pilietybę.

19

straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus

šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas,

jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką

arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

20

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės pagal iki šio įstatymo naujos

redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat

šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą

gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei šis asmuo nėra kitos

valstybės pilietis ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 4

punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13

straipsnyje.

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės pagal iki šio įstatymo naujos

redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat

šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio

įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti grąžinta pagal tokio asmens prašymą netaikant jam šio

įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų, jei šis asmuo nėra kitos valstybės

pilietis.

18 metų, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jei jis, sukakęs 18

metų, apsisprendė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

16 straipsnis.

Pilietybės suteikimas išimties tvarka

Prezidentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos

pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos

visuomenę užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties

tvarka netaikant jiems šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės

suteikimo sąlygų. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės

piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda

prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios

ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Lietuvos Respublikos

pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų

pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su

viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant

Lietuvai.

straipsnio 1 dalis netaikoma šio Įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.

Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių

pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. Ši nuostata netaikoma

pilietybę įgijusio asmens nepilnamečiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybės.

Nepilnamečio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos

pilietybės klausimas sprendžiamas pagal šio Įstatymo 8 ir 9 straipsnių arba 22

ir 23 straipsnių reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-768, 2006-07-18,

Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)

III SKYRIUS

TEISĖS Į

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17 straipsnis.

Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki 1940

m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir

provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai

nerepatrijavo), gyvenantiems kitose valstybėse;

2) lietuvių kilmės

asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba yra

lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse.

18 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius

Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos

valstybės pilietybę;

3) Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.

dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos

valstybės pilietybę po 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra:

1)      asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos

pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu šis asmuo, jo vaikas,

vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);

2)      lietuvių kilmės

asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo

lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis,

dirbdamas kitoje valstybėje, daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba

tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje, arba dirba kitos valstybės tarnyboje

neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.

2 dalyje nurodyti asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę ar gavę kitos

valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį

dokumentą iki 2002 m. gruodžio 31 d., laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos

pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos ar tos valstybės

piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo

dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

19 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus

šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas,

jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką

arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

20 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4

dalyje, Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje

numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos

pilietybė, jei šis asmuo nėra kitos valstybės pilietis ir atitinka šio Įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra

aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio Įstatymo įsigaliojimo

dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyje, Pilietybės

įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir

atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto sąlygas,

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal tokio asmens prašymą,

netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų.

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnyje

nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 16 straipsnio nuostatos netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

21

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu, jeigu

nustato, kad asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar

optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus

dokumentus ar kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė kitos valstybės

pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to

rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje,

tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai,

arba įstatymų nustatyta tvarka neturėjo teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos

Respublikoje, arba rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš

Lietuvos Respubliką.

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu ir tuo

atveju, kai nustato, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo

ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį

judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prieš Lietuvos

Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.

Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės

piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą,

išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2

punktuose, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės

pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės

pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.

kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį

dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinantys dokumentai, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio

2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus

reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos

įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau –

migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai užsienyje.

Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja,

kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo

neteisėtai ar nepagrįstai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

IV SKYRIUS

VAIKŲ PILIETYBĖ

PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI

22 straipsnis. Prašymų ir teikimų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas

nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3

punktus ir dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio

įstatymo 17 straipsnio 3 dalį paduoda migracijos tarnybai. Asmenys, nuolat

gyvenantys užsienyje, prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, dėl teisės

į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1

dalį ir šios teisės įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalis

paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba konsulinei

įstaigai.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 12 straipsnį

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje šio prašymo pateikimo metu; dokumentas, patvirtinantis,

kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų;

dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;

dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos

Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Prie prašymo suteikti Lietuvos

Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 14 straipsnį pridedami šie dokumentai:

asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas;

santuokos liudijimo nuorašas; sutuoktinio Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinančio dokumento nuorašas; dokumento, patvirtinančio, kad asmuo yra

tremtinys ar politinis kalinys, nuorašas, jei dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės suteikimo asmuo kreipiasi pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį;

sutuoktinio mirties liudijimo nuorašas, jei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

suteikimo asmuo kreipiasi pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį; dokumentas,

patvirtinantis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šio prašymo pateikimo

metu; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje

šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą laikotarpį; dokumentas, patvirtinantis,

kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos

pagrindų egzaminus pagal šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo kreipiasi asmuo, kuris turi

kitos valstybės pilietybę, jis pateikia rašytinį pareiškimą atsisakyti turimos

kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos

pilietybė.

įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai:

asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; asmens gyvenamąją vietą

patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas; teisės į Lietuvos Respublikos

pilietybę išsaugojimą patvirtinantys dokumentai; giminystės ryšį su asmeniu,

turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinantys

dokumentai arba jų nuorašai; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo atsisakė

turimos kitos valstybės pilietybės, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 17

straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.

patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę,

yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.

birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio

15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės

tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta

apie turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus,

išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali

būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940

m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba

konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir

kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens

tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat

asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra

pakankamai dokumentų, įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą

Lietuvos pilietybę arba patvirtinančių lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti

svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos

Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo

tvarka.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami šie dokumentai: Lietuvos

Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu

asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo

išduoti, pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba konsulinės

įstaigos, patvirtinantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė);

turimo asmens dokumento, išduoto užsienio valstybės institucijos, nuorašas;

dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenamąją vietą, arba jų nuorašai. Jeigu

asmuo prašo leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir

jo nepilnamečiui vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko tėvai

išsituokę, vaikas gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to raštu

prašo vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas

kurį faktiškai nuolat gyvena.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos

pilietybės netekimo pagrindus; dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi

Lietuvos Respublikoje šio prašymo pateikimo metu; dokumentas, patvirtinantis,

kad asmuo turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; dokumentas, patvirtinantis, kad

asmuo neteko turimos kitos valstybės pilietybės.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį

pridedami šie dokumentai: dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m.

birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ar nuolat gyveno 1919 m. sausio 9 d. –

1940 m. birželio 15 d. dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba

lietuvių kilmę, giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki

1940 m. birželio 15 d. ar nuolat gyvenusiu 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m.

birželio 15 d. dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, patvirtinantys

dokumentai arba jų nuorašai; asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

asmens gyvenamąją vietą patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas; dokumentas,

patvirtinantis, kad asmuo neteko turimos kitos valstybės pilietybės.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka pridedami šie

dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; Lietuvos

Respublikos valstybės politikų, Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių

Lietuvos valstybei, rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypač

reikšminga Lietuvos Respublikai, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys

asmens veiklą, ypač reikšmingą Lietuvos Respublikai, ir jo integravimąsi į

Lietuvos visuomenę.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalį

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas, patvirtinantis asmens gyvenamąją vietą,

arba jo nuorašas; notaro patvirtintas rašytinis asmens pareiškimas, kuriame

asmuo nurodo, kad pasirenka Lietuvos Respublikos pilietybę. Toks asmens

pareiškimas yra persiunčiamas atitinkamai užsienio valstybės institucijai.

pagal paties asmens rašytinį prašymą. 18 metų neturinčių asmenų prašymus

suteikti ar įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos

Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų atstovai.

Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir

sprendimą pripažinti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą

negaliojančiu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis priima Vilniaus

apygardos administracinis teismas. Kreiptis į teismą šioje dalyje nurodytais

atvejais turi teisę Respublikos Prezidentas, vidaus reikalų ministras ar jo

įgaliota institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos

Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą

pripažinti negaliojančiu, privalo paskelbti informaciją „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalį, taip pat prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę

išimties tvarka paduodami Respublikos Prezidentui. Prašymus suteikti ar

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę asmenys pateikia per migracijos

tarnybą, o prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka –

Respublikos Prezidentui tiesiogiai.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti pagal šio įstatymo 20

straipsnio 2 ir 3 dalis paduodami vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, nurodytus prašymus

paduoda per migracijos tarnybą, o asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, – per

konsulinę įstaigą ar vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją.

atvejais, kai užsienio valstybės teisė nenumato pilietybės atsisakymo arba

netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros, asmuo pateikia notaro

patvirtintą rašytinį pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsisako turimos užsienio

valstybės pilietybės, kadangi įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį asmens

pareiškimą atitinkamai užsienio valstybės institucijai persiunčia sprendimą dėl

Lietuvos Respublikos pilietybės priimanti valstybės institucija.

Prezidentas, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija arba užsienio

reikalų ministras ar jo įgaliota institucija turi teisę iš Lietuvos Respublikos

valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų gauti informaciją, kurios

reikia šiame įstatyme nurodytiems sprendimams priimti.

23

straipsnis. Pilietybės reikalų komisija

Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos

Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją (toliau – Komisija) ir tvirtina

Pilietybės klausimų nagrinėjimo Komisijoje taisykles.

teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas,

pavesti valstybės institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų

savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo

ar teikimo. Komisija, norėdama gauti informaciją apie aplinkybes, nurodytas šio

įstatymo 13 straipsnyje, pagal kompetenciją kreipiasi į Lietuvos Respublikos

valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministeriją, jeigu tokių aplinkybių nebuvo tikrinusi dokumentus dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės suteikimo ar jos grąžinimo pagal šio įstatymo 20

straipsnio 1 dalį rengusi institucija. Jeigu Komisija nusprendžia, gali būti

kreipiamasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl

informacijos apie aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, gavimo.

mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta

visų Komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole. Protokolą pasirašo

visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.

nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo

ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus tenkinti prašymus. Jeigu pareiškėjui

pilietybė nesuteikiama ar negrąžinama, apie tai jam pranešama raštu nurodant

atsisakymo motyvus.

nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo

16 straipsnį ir teikia siūlymus Respublikos Prezidentui tenkinti prašymus.

23 straipsnis.

Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos

pilietybę įgijo vienas iš tėvų

Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos

valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to

raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti

Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos

pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba

pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.

Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be

pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu

prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos

Respublikos piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be

pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu

prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.

25 straipsnis.

Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę

14–18 metų vaikų

pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik remiantis

rašytiniu vaikų sutikimu.

V

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

26

straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais

padavimas

Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens rašytinį

prašymą.

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo šio prašymo

pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, kad Lietuvos Respublikos

teritorijoje gyvena šiame Įstatyme nurodytą laikotarpį, kad turi legalų

pragyvenimo šaltinį ir kad išlaikė valstybinės kalbos bei Lietuvos Respublikos

Konstitucijos pagrindų egzaminus.

pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę ir turimą

užsienio valstybės pilietybę, arba dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra be

pilietybės (užsienio valstybės paso nuorašas ar jį atitinkantis dokumentas);

asmens gyvenamąją vietą patvirtinantys dokumentai; teisės į Lietuvos

Respublikos pilietybę išsaugojimo dokumentas, jeigu jis asmeniui buvo išduotas;

dokumentai, įrodantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos

pilietybę (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), arba

lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai.

įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.

birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio

15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės

tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta

apie turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus,

išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali

būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940

m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno;

užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių

kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš

tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas,

kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų,

įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba

patvirtinančių lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės

klausimams nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo tvarka.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos

piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti,

pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje, paliudijantis, kad

asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto

užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens

gyvenamąją vietą; sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas. Jei asmuo prašo leisti

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo nepilnamečiui

vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas

gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to raštu prašo vienas iš

tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį faktiškai

nuolat gyvena.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos

pilietybės netekimo pagrindus; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat

gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.

Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį pridedami

dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio

15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje

Lietuvos Respublikos teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar

provaikaitis), lietuvių kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę,

nuorašas (užsienio valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento nuorašas);

dokumentas, patvirtinantis turėtą užsienio valstybės pilietybę ar jos

atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be pilietybės), asmens

gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo

pažymėjimas, jeigu jis asmeniui buvo išduotas. Asmenys prie prašymo grąžinti

Lietuvos Respublikos pilietybę pateikia dokumentus apie turėtos Lietuvos

Respublikos pilietybės netekimo pagrindus.

Respublikos pilietybę išimties tvarka pridedama: Lietuvos Respublikos valstybės

politikų, Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių Lietuvos valstybei,

rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypač reikšminga Lietuvos

Respublikai, dokumentai apie valstybinius apdovanojimus, publikacijų sąrašai,

dokumentai, patvirtinantys asmens integravimąsi į Lietuvos visuomenę, taip pat

dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės paso ar jį

atitinkančio dokumento nuorašas).

neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinti

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos

pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai.

pripažinimo netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalį, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimo

negaliojančiu pagal šio Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis sprendimą priima

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kreiptis į teismą šiame straipsnyje

nurodytais atvejais turi teisę vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos

pilietybės ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą pripažinti

negaliojančiu, privalo paskelbti informaciją „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 1 dalį, taip pat prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę

išimties tvarka paduodami Respublikos Prezidentui. Prašymus suteikti Lietuvos

Respublikos pilietybę ar ją grąžinti asmenys pateikia per migracijos tarnybą, o

prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka – Respublikos

Prezidentui tiesiogiai.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 2 dalį paduodami vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, minėtus prašymus

paduoda per migracijos tarnybą, o asmenys, gyvenantys užsienio valstybėse, –

per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje,

ar vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją.

nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, prašymus įgyvendinti teisę į

Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai, migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms

atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

26 straipsnis. Prašymų ir teikimų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas

Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens rašytinį

prašymą.

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo šio prašymo

pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, kad Lietuvos Respublikos

teritorijoje gyvena šiame Įstatyme nurodytą laikotarpį, kad turi legalų

pragyvenimo šaltinį ir kad išlaikė valstybinės kalbos bei Lietuvos Respublikos

Konstitucijos pagrindų egzaminus.

pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę ir turimą

užsienio valstybės pilietybę, arba dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra be

pilietybės (užsienio valstybės paso nuorašas ar jį atitinkantis dokumentas);

asmens gyvenamąją vietą patvirtinantys dokumentai; teisės į Lietuvos

Respublikos pilietybę išsaugojimo dokumentas, jeigu jis asmeniui buvo išduotas;

dokumentai, įrodantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę

(ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), arba lietuvių kilmę

patvirtinantys dokumentai.

įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.

birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio

15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės

tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta

apie turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus,

išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali

būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940

m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno;

užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių

kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš

tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas,

kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių

asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba patvirtinančių

lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams

nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo tvarka.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos

piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti,

pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje, paliudijantis, kad

asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto

užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens

gyvenamąją vietą; sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas. Jei asmuo prašo leisti

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo nepilnamečiui

vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas

gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to raštu prašo vienas iš

tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį faktiškai

nuolat gyvena.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos

pilietybės netekimo pagrindus; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat

gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.

Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį pridedami

dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio

15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje

Lietuvos Respublikos teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar

provaikaitis), lietuvių kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę,

nuorašas (užsienio valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento nuorašas);

dokumentas, patvirtinantis turėtą užsienio valstybės pilietybę ar jos

atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be pilietybės), asmens

gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo

pažymėjimas, jeigu jis asmeniui buvo išduotas. Asmenys prie prašymo grąžinti

Lietuvos Respublikos pilietybę pateikia dokumentus apie turėtos Lietuvos

Respublikos pilietybės netekimo pagrindus.

Respublikos pilietybę išimties tvarka pridedama: Lietuvos Respublikos valstybės

politikų, Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių Lietuvos valstybei,

rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypač reikšminga Lietuvos

Respublikai, dokumentai apie valstybinius apdovanojimus, publikacijų sąrašai,

dokumentai, patvirtinantys asmens integravimąsi į Lietuvos visuomenę, taip pat

dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės paso ar jį

atitinkančio dokumento nuorašas).

neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinti

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos

pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai.

pripažinimo netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalį, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto

pripažinimo negaliojančiu pagal šio Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis

sprendimą priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kreiptis į teismą

šiame straipsnyje nurodytais atvejais turi teisę vidaus reikalų ministras ar jo

įgaliota institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos

Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą

pripažinti negaliojančiu, privalo paskelbti informaciją „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai“.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 1 dalį, taip pat prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę

išimties tvarka paduodami Respublikos Prezidentui. Prašymus suteikti Lietuvos

Respublikos pilietybę ar ją grąžinti asmenys pateikia per migracijos tarnybą, o

prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka – Respublikos

Prezidentui tiesiogiai.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 2 dalį paduodami vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, minėtus prašymus

paduoda per migracijos tarnybą, o asmenys, gyvenantys užsienio valstybėse, –

per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje,

ar vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją.

nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, prašymus įgyvendinti teisę į

Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai, migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms

atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

27

straipsnis. Pilietybės reikalų komisija

Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos

Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją (toliau – Komisija) ir tvirtina

Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje Komisijoje taisykles.

teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas,

pavesti valstybės institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų

savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo

ar teikimo. Komisija, norėdama gauti informaciją apie aplinkybes, nurodytas šio

Įstatymo 13 straipsnyje, pagal kompetenciją kreipiasi į Lietuvos Respublikos

valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministeriją, jeigu tokių aplinkybių rengusi dokumentus dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės suteikimo ar jos grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį

institucija nebuvo tikrinusi. Jeigu Komisija nusprendžia, gali būti kreipiamasi

į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl informacijos

apie aplinkybes, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnyje, gavimo.

posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos

narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų

dauguma ir įforminami protokole. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę

Komisijos nariai.

teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės, o, atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę,

pareiškėjui apie tai praneša raštu nurodydama atsisakymo motyvus.

nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo

16 straipsnį ir teikia pasiūlymus patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui.

2006 m. balandžio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

27 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir

teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas

asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal

šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo

ankstesnio sprendimo priėmimo.

neprisiekę Lietuvos Respublikai per šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje

nustatytą terminą, prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

suteikimo pateikia pakartotinai šio įstatymo nustatyta tvarka.

28

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas

nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, pilietybės dokumentus rengia

migracijos tarnyba, o asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, – užsienio reikalų

ministras kartu su vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

Vaikų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, pilietybės dokumentus rengia

migracijos tarnyba, o vaikų, nuolat gyvenančių užsienyje, – užsienio reikalų

ministras kartu su vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

kai nėra pakankamai dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui

spręsti, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės

sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti. Ši

komisija teikia rekomendacinio pobūdžio išvadą.

Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sudaromos Komisijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams

nagrinėti sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29

straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas

Jeigu

įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ratifikuota tarptautinė sutartis nustato

kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai,

galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties

įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1456, 2003-04-03,

Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 13, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-33,

2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 5 straipsniai ir 9 straipsnio

2, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnyje asmenims

nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos

pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai netaikomi asmenims,

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais iki šio įstatymo 3

straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17 d.

priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus atvejus ir šio įstatymo 3 ir 15 straipsnius, įsigalioja nuo 2006 m.

balandžio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-546,

2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 18, 20, 26, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-768,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1709,

2008-07-15, Žin., 2008, Nr. 83-3293 (2008-07-22)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas galioja iki 2011 m. balandžio

1 d.

Įstatymo galiojimas pakeistas:

1)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-508,

2009-12-01, Žin., 2009, Nr. 147-6551 (2009-12-12)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

XI-910,

2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 75-3794 (2010-06-29)

PILIETYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3)

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1207, 2010-12-07,

Žin., 2010, Nr. 148-7570 (2010-12-18)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-205,

2009-03-19, Žin., 2009, Nr. 38-1444 (2009-04-04)

PILIETYBĖS ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Konstitucinio

Teismo nutarimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-11-13,

Žin., 2006, Nr. 123-4650 (2006-11-16)

DĖL

TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SANTYKIUS, NUOSTATŲ

ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2010-12-20)

autrap@lrs.lt

29 straipsnis.

Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės pasikeitimo

Šio Įstatymo

22–25 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų pilietybės pasikeitimo klausimus

sprendžia ir dokumentus tvarko vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

30 straipsnis.

Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas

Vidaus reikalų

ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2

dalį, netekimo pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį

skelbiami „Valstybės žiniose“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

31

straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės

klausimais svarstymas

Pakartotinai

asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal

šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų

nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

32 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas

nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia migracijos tarnybos,

o asmenų, gyvenančių kitose valstybėse, – užsienio reikalų ministras kartu su

vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

Įstatyme nurodytais atvejais ir kitais atvejais, kai nėra pakankamai dokumentų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti, šis klausimas gali būti

svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos

Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti, kuri teikia rekomendacinio

pobūdžio išvadą.

Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sudaromos Komisijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams

nagrinėti sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

VI

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

33 straipsnis.

Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas,

taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

34 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-977);

2) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo

ir Pilietybės įstatymo papildymo“ (Žin., 1991, Nr. 36-981);

3) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-162);

4) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 25

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 34-1031);

5) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo

ir papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 32-733);

6) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18

straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1303);

7) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23

straipsnio papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 71-1327);

8) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo“

(Žin., 1995, Nr. 53-1300);

9) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo

ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 86-1940);

10) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 ir 22

straipsnių papildymo ir 31 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 16-415);

11) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 67-1668).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 13, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-33,

2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 5 straipsniai ir 9

straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnyje asmenims

nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos

pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai netaikomi asmenims,

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais iki šio įstatymo 3

straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17 d.

priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus atvejus ir šio įstatymo 3 ir 15 straipsnius, įsigalioja nuo 2006 m.

balandžio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-546,

2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 18, 20, 26, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-768,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-07-25)

autrap@lrs.lt

13 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) rengėsi,

kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip:

agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai;

2) rengėsi,

kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;

3) iki atvykimo

gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo

bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir

Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį

nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

28 straipsnis. Sprendimų Lietuvos Respublikos

pilietybės klausimais priėmimas ir įgyvendinimas

Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 1 dalį klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia

dekretus. Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį leidžiamas po to, kai asmuo