Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2002, Nr. 95-4087

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS

ĮSTATYMAS

2002 m. rugsėjo 17 d. Nr. IX-1078

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečiai

Lietuvos Respublikos

piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940

m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir

provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai

nerepatrijavo);

2) asmenys, 1919 m.

sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos

Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai,

jeigu jie Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu

gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių kilmės

asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu

laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar

buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;

4) asmenys, iki 1991

m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio

3 d. priimtą Pilietybės įstatymą;

5) kiti asmenys,

kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 1991 m. gruodžio 5 d. priimtą

Pilietybės įstatymą.

2 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai

Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos

piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas.

tapatybės kortelės išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos asmens

tapatybės kortelės įstatymas, paso išdavimo tvarką – Lietuvos Respublikos paso

įstatymas.

3 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines

teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos

Konstitucija ir įstatymai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir

įstatymų, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos

interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

4 straipsnis. Lietuvos

Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką

Jeigu Lietuvos

Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės

pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs, tai

sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia.

5 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos

Respublikos pilietybės.

valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

Lietuvos

Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai valstybei.

II

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS

7 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos Respublikos

pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus

Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu

ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio

Įstatymo numatytais pagrindais.

8 straipsnis.

Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

Vaikas, kurio

abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos

Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje,

ar už jos ribų.

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas

iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo

Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu

jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje.

tėvai turi ne tą pačią pilietybę ir vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo

Lietuvos Respublikos pilietis, tai vaiko, gimusio už Lietuvos Respublikos ribų,

pilietybė, iki jam sukaks 18 metų, gali būti nustatoma pagal tėvų susitarimą.

vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas

buvo asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis

neatsižvelgiant į vaiko gimimo vietą.

10 straipsnis. Asmenų be

pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be

pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos

teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11 straipsnis.

Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

Lietuvos

Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas

gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis,

jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, pateikusiam prašymą, jeigu

jis sutinka prisiekti Lietuvos Respublikai ir atitinka šias sąlygas:

1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

2) prašymo

pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

3) gyvena

Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų;

4) turi legalų

pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikos teritorijoje;

5) išlaikė Lietuvos

Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

6) yra asmuo be

pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios įstatymus Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, ir

raštu praneša apie savo sprendimą atsisakyti turimos kitos valstybės

pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų

išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

atitinkantiems šiame straipsnyje numatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos

pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims,

kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų

darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I bei II grupių invalidai), ir asmenims,

kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka

yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat

sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio Įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai netaikomi.

straipsnio 1 dalies

6 punkto

nuostatos užsienio valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos

Respublikoje, netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

13

straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos

Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) rengėsi,

kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos

tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip:

agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai;

2) rengėsi,

kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;

3) iki atvykimo

gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo

bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir

Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvoje bausti už tyčinį

nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

*14

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam

santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius

septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos

teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka

šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas

ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais,

politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, – Lietuvos Respublikos

pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos

Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir

atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas

sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje penkerius metus, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio Įstatymo 13 straipsnyje.

*Pastaba. Šiame

straipsnyje asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai

netaikomi asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais

iki šio straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17

d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

15 straipsnis.

Priesaika Lietuvos Respublikai

kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė natūralizacijos ar optavimo

būdu, taip pat pagal šio Įstatymo 16 straipsnį, prisiekia tokiais žodžiais:

„Aš, (vardas,

pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, prisiekiu būti ištikimas

Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų,

ginti Lietuvos nepriklausomybę, saugoti valstybės teritorijos vientisumą.

Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti

Lietuvos demokratinę valstybę.“

Respublikai prisiekiama viešai ir iškilmingai Vidaus reikalų ministerijoje arba

Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje

užsienyje. Asmenys, lietuvių kalba perskaitę šio straipsnio 1 dalyje išdėstytą

tekstą ir jį pasirašę, laikomi prisiekusiais Lietuvos Respublikai.

Respublikai prisiekiama Vidaus reikalų ministerijoje arba Lietuvos Respublikos

diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje užsienyje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

16 straipsnis.

Pilietybės suteikimas išimties tvarka

Prezidentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos

pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos

visuomenę užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties

tvarka netaikant jiems šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės

suteikimo sąlygų. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės

piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda

prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios

ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo. Lietuvos Respublikos

pilietybė išimties tvarka netaikant šio Įstatymo 12 straipsnyje numatytų

pilietybės suteikimo sąlygų taip pat gali būti suteikta, kai tai sietina su

viešuoju interesu ar Lietuvos Respublikos vardo garsinimu atstovaujant

Lietuvai.

straipsnio 1 dalis netaikoma šio Įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.

Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių

pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. Ši nuostata netaikoma

pilietybę įgijusio asmens nepilnamečiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybės.

Nepilnamečio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos

pilietybės klausimas sprendžiamas pagal šio Įstatymo 8 ir 9 straipsnių arba 22

ir 23 straipsnių reikalavimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-768, 2006-07-18,

Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)

III SKYRIUS

TEISĖS Į

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17 straipsnis.

Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki 1940

m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir

provaikaičiams (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai

nerepatrijavo), gyvenantiems kitose valstybėse;

2) lietuvių kilmės

asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.

nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, teisę į Lietuvos Respublikos

pilietybę įgyvendina pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktą arba yra

lietuvių kilmės asmenys, gyvenantys kitose valstybėse.

18 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius

Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos

valstybės pilietybę;

3) Lietuvos Respublikos

tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.

dalies 2 punktas netaikomas Lietuvos Respublikos piliečiui, įgijusiam kitos

valstybės pilietybę po 2003 m. sausio 1 d., jeigu jis yra:

1)      asmuo, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs Lietuvos

pilietybę, jo vaikas, vaikaitis ir provaikaitis (jeigu šis asmuo, jo vaikas,

vaikaitis ar provaikaitis nerepatrijavo);

2)      lietuvių kilmės

asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo

lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.

būti pripažintas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės, jeigu jis,

dirbdamas kitoje valstybėje, daro žalą Lietuvos Respublikos interesams arba

tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje, arba dirba kitos valstybės tarnyboje

neturėdamas Lietuvos Respublikos atitinkamų institucijų leidimo.

2 dalyje nurodyti asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę ar gavę kitos

valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį

dokumentą iki 2002 m. gruodžio 31 d., laikomi netekusiais Lietuvos Respublikos

pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos ar tos valstybės

piliečio paso ar kito tos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo

dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

19 straipsnis.

Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus

šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas,

jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką

arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

20 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4

dalyje, Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje

numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos

pilietybė, jei šis asmuo nėra kitos valstybės pilietis ir atitinka šio Įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra

aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės iki šio Įstatymo įsigaliojimo

dienos, taip pat šio Įstatymo 18 straipsnio 1, 3 ar 4 dalyje, Pilietybės

įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatytais pagrindais ir

atitinkančiam šio Įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto sąlygas,

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal tokio asmens prašymą,

netaikant jam šio Įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų.

netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnyje

nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 16 straipsnio nuostatos netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

21

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu, jeigu

nustato, kad asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar

optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus

dokumentus ar kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė kitos valstybės

pilietybės, arba teismui nustačius, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to

rengėsi, kėsinosi ar padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos

Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje,

tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai,

arba įstatymų nustatyta tvarka neturėjo teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos

Respublikoje, arba rengėsi, kėsinosi ar padarė nusikalstamas veikas prieš

Lietuvos Respubliką.

Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu ir tuo

atveju, kai nustato, jog konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo

ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų naikinimą, slopino rezistencinį

judėjimą Lietuvoje ar po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prieš Lietuvos

Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.

Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę ar gavęs kitos valstybės

piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą,

išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2

punktuose, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės

pilietybės įgijimo ar tos valstybės piliečio paso ar kito tos valstybės

pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimo dienos.

kitos valstybės piliečio pasą arba kitą tos valstybės pilietybę patvirtinantį

dokumentą po to, kai jam buvo išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinantys dokumentai, išskyrus asmenis, išvardytus šio Įstatymo 18 straipsnio

2 dalies 1 ir 2 punktuose, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus

reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos

įstaigos migracijos skyriui, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau –

migracijos tarnyba), arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai užsienyje.

Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja,

kad asmuo Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus įgijo

neteisėtai ar nepagrįstai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

IV SKYRIUS

VAIKŲ PILIETYBĖ

PASIKEITUS TĖVŲ PILIETYBEI

22 straipsnis.

Vaikų pilietybės pasikeitimas pasikeitus abiejų tėvų pilietybei

tėvai įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai

pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 14 metų, pilietybė.

prilyginami tėvams, o įvaikiai – vaikams.

23 straipsnis. Vaikų Lietuvos

Respublikos pilietybės įgijimas, kai Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo

vienas iš tėvų

Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o antrasis lieka kitos

valstybės piliečiu, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to

raštu prašo abu vaiko tėvai. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali įgyti

Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu prašo įgijęs Lietuvos Respublikos

pilietybę vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba

pas kurį vaikas faktiškai nuolat gyvena.

Lietuvos Respublikos piliečiu tampa vienas iš tėvų, o kitas lieka asmeniu be

pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu

prašo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę vienas iš tėvų. Jeigu Lietuvos

Respublikos piliečiu tapo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be

pilietybės, jų vaikas gali įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei to raštu

prašo vaiko turimas vienintelis iš tėvų.

24

straipsnis. Vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas vienam iš tėvų

netekus Lietuvos Respublikos pilietybės

Jeigu Lietuvos

Respublikos pilietybės netenka vienas iš tėvų, o kitas yra Lietuvos Respublikos

pilietis, jų vaikas, nesukakęs 14 metų, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

25 straipsnis.

Vaikų sutikimo būtinumas pakeičiant jų pilietybę

14–18 metų vaikų

pilietybė, pasikeitus jų tėvų pilietybei, gali būti pakeista tik remiantis

rašytiniu vaikų sutikimu.

V

SKYRIUS

LIETUVOS

RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

26

straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais

padavimas

Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens rašytinį

prašymą.

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo šio prašymo

pateikimo metu nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, kad Lietuvos Respublikos

teritorijoje gyvena šiame Įstatyme nurodytą laikotarpį, kad turi legalų

pragyvenimo šaltinį ir kad išlaikė valstybinės kalbos bei Lietuvos Respublikos

Konstitucijos pagrindų egzaminus.

pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę ir turimą

užsienio valstybės pilietybę, arba dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra be

pilietybės (užsienio valstybės paso nuorašas ar jį atitinkantis dokumentas);

asmens gyvenamąją vietą patvirtinantys dokumentai; teisės į Lietuvos

Respublikos pilietybę išsaugojimo dokumentas, jeigu jis asmeniui buvo išduotas;

dokumentai, įrodantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos

pilietybę (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), arba

lietuvių kilmę patvirtinantys dokumentai.

įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.

birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio

15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės

tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta

apie turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus,

išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali

būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940

m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno;

užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių

kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš

tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas,

kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų,

įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba

patvirtinančių lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės

klausimams nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo tvarka.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos

piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti,

pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje, paliudijantis, kad

asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto

užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens

gyvenamąją vietą; sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas. Jei asmuo prašo leisti

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo nepilnamečiui

vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas

gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to raštu prašo vienas iš

tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį faktiškai

nuolat gyvena.

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos

pilietybės netekimo pagrindus; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat

gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.

Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį pridedami

dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio

15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje

Lietuvos Respublikos teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar

provaikaitis), lietuvių kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę,

nuorašas (užsienio valstybės paso ar jį atitinkančio dokumento nuorašas);

dokumentas, patvirtinantis turėtą užsienio valstybės pilietybę ar jos

atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be pilietybės), asmens

gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo

pažymėjimas, jeigu jis asmeniui buvo išduotas. Asmenys prie prašymo grąžinti

Lietuvos Respublikos pilietybę pateikia dokumentus apie turėtos Lietuvos

Respublikos pilietybės netekimo pagrindus.

Respublikos pilietybę išimties tvarka pridedama: Lietuvos Respublikos valstybės

politikų, Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių Lietuvos valstybei,

rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypač reikšminga Lietuvos

Respublikai, dokumentai apie valstybinius apdovanojimus, publikacijų sąrašai,

dokumentai, patvirtinantys asmens integravimąsi į Lietuvos visuomenę, taip pat

dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės paso ar jį

atitinkančio dokumento nuorašas).

neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, įgyvendinti

teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos

pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų teisėti atstovai.

pripažinimo netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalį, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimo

negaliojančiu pagal šio Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis sprendimą priima

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kreiptis į teismą šiame straipsnyje

nurodytais atvejais turi teisę vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos

pilietybės ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą pripažinti

negaliojančiu, privalo paskelbti informaciją „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 1 dalį, taip pat prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę

išimties tvarka paduodami Respublikos Prezidentui. Prašymus suteikti Lietuvos

Respublikos pilietybę ar ją grąžinti asmenys pateikia per migracijos tarnybą, o

prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka – Respublikos

Prezidentui tiesiogiai.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 2 dalį paduodami vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, minėtus prašymus

paduoda per migracijos tarnybą, o asmenys, gyvenantys užsienio valstybėse, –

per Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje,

ar vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją.

nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, prašymus įgyvendinti teisę į

Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai, migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms

atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

26 straipsnis. Prašymų ir teikimų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas

Respublikos pilietybės klausimas svarstomas pagal suinteresuoto asmens rašytinį

prašymą.

2 dalies redakcija iki 2006 m. balandžio

1 d.:

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę

patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai,

patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legalų

pragyvenimo šaltinį.

2 dalies redakcija nuo 2006 m. balandžio

1 d.:

pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas;

gimimo liudijimo nuorašas; dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena

Lietuvos Respublikoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, bei sumokėtos valstybės

rinkliavos kvitas.

3 dalies redakcija iki 2005 m. sausio 1

d.:

įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai,

patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę

(ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis); dokumentai,

patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės piliečio paso nuorašas ar jį

atitinkantis dokumentas), lietuvių kilmę, turėtą užsienio valstybės pilietybę

ir jos atsisakymą (arba dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo yra be

pilietybės), asmens gyvenamąją vietą, taip pat teisės į Lietuvos Respublikos

pilietybę išsaugojimo dokumentas.

3 dalies redakcija nuo 2005 m. sausio 1

d.:

pilietybę pridedami dokumentai, patvirtinantys asmens tapatybę ir turimą

užsienio valstybės pilietybę, arba dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo yra be

pilietybės (užsienio valstybės paso nuorašas ar jį atitinkantis dokumentas);

asmens gyvenamąją vietą patvirtinantys dokumentai; teisės į Lietuvos

Respublikos pilietybę išsaugojimo dokumentas, jeigu jis asmeniui buvo išduotas;

dokumentai, įrodantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos

pilietybę (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), arba lietuvių

kilmę patvirtinantys dokumentai.

4 dalies redakcija iki 2006 m. balandžio

1 d.:

įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio

15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos

diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.;

dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;

gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie

turėtą Lietuvos pilietybę, asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus,

išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali

būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940

m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno;

notarine tvarka patvirtinti trijų Lietuvos Respublikos piliečių, kurie patys turėjo

Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., paliudijimai apie tai, kad asmuo

iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę; užsienio valstybės paso

patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai,

tiesiogiai ar netiesiogiai rodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš

tėvų ar senelių yra lietuviai arba turėjo Lietuvos pilietybę, taip pat asmens

rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra

patikimų dokumentų, įrodančių lietuvių kilmę, šį klausimą sprendžia Pilietybės

reikalų komisija. Pateikiami dokumentai turi atitikti Lietuvos Respublikos

įstatymų nustatytus reikalavimus.

4 dalies redakcija nuo 2006 m. balandžio

1 d.:

įrodantys, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra:

išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m.

birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15

d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje;

gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie

turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus,

išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali

būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940

m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notarine tvarka arba

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos pareigūno;

užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių

kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš

tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas,

kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų,

įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba

patvirtinančių lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos

Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės

klausimams nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo tvarka.

5 dalies redakcija iki 2005 m. sausio 1

d.:

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos

piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti,

pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje, paliudijantis, kad

asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto

užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens

gyvenamąją vietą ir darbą (užsiėmimą); sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas.

Jei asmuo prašo leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo

ir jo nepilnamečiui vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko

tėvai išsituokę, vaikas gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to

raštu prašo vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba

pas kurį faktiškai nuolat gyvena.

5 dalies redakcija nuo 2005 m. sausio 1

d.:

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami: Lietuvos Respublikos

piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti,

pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba Lietuvos Respublikos

diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje, paliudijantis, kad

asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę

patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto

užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens

gyvenamąją vietą; sumokėtos valstybės rinkliavos kvitas. Jei asmuo prašo leisti

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo nepilnamečiui

vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas

gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to raštu prašo vienas iš

tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį faktiškai

nuolat gyvena.

6 dalies redakcija iki 2005 m. sausio 1

d.:

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens

tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas;

dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus;

dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikos

teritorijoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.

6 dalies redakcija nuo 2005 m. sausio 1

d.:

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1

dalį pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento

nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie turėtos Lietuvos

Respublikos pilietybės netekimo pagrindus; dokumentai, patvirtinantys, kad

asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje ir turi legalų pragyvenimo šaltinį.

7 dalies redakcija iki 2005 m. sausio 1

d.:

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį

ar prašymo palikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai,

patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos

Respublikos pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje Lietuvos Respublikos

teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), lietuvių

kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, nuorašas (užsienio valstybės

piliečio paso ar jį atitinkančio asmens dokumento nuorašas), dokumentas,

patvirtinantis turėtą užsienio valstybės pilietybę ar jos atsisakymą (arba

dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo be pilietybės), asmens gyvenamąją vietą,

taip pat teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas.

Asmenys prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikia

dokumentus apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus.

7 dalies redakcija nuo 2005 m. sausio 1

d.:

grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalį

ar prašymo palikti Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami dokumentai,

patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos

Respublikos pilietybę ar nuolat gyveno dabartinėje Lietuvos Respublikos

teritorijoje (ar yra tokio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis), lietuvių

kilmę; dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, nuorašas (užsienio valstybės

paso ar jį atitinkančio dokumento nuorašas), dokumentas, patvirtinantis turėtą

užsienio valstybės pilietybę ar jos atsisakymą (arba dokumentas,

patvirtinantis, kad asmuo be pilietybės), asmens gyvenamąją vietą, taip pat

teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pažymėjimas, jeigu jis

asmeniui buvo išduotas. Asmenys prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos

pilietybę pateikia dokumentus apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės

netekimo pagrindus.

8 dalies redakcija iki 2005 m. sausio 1

d.:

neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos Respublikos  pilietybę,

įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos

Respublikos pilietybės, ją grąžinti ar palikti paduoda jų teisėti atstovai.

8 dalies redakcija nuo 2005 m. sausio 1

d.:

Respublikos pilietybę išimties tvarka pridedama: Lietuvos Respublikos valstybės

politikų, Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių Lietuvos valstybei,

rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypač reikšminga Lietuvos Respublikai,

dokumentai apie valstybinius apdovanojimus, publikacijų sąrašai, dokumentai,

patvirtinantys asmens integravimąsi į Lietuvos visuomenę, taip pat dokumentai,

patvirtinantys asmens tapatybę (užsienio valstybės paso ar jį atitinkančio

dokumento nuorašas).

9, 10, 11 ir 12 dalių redakcija iki 2006

m. balandžio 1 d.:

Lietuvos Respublikos pilietybės šio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje

nurodytais atvejais turi teisę paduoti vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija,

taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos

pilietybės ar ją grąžinti paduodami Respublikos Prezidentui per savivaldybės

vykdomąją instituciją. Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienio

valstybėse, prašymus atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti

gali paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines

įstaigas užsienyje.

nurodyti šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, prašymus palikti Lietuvos

Respublikos pilietybę paduoda Respublikos Prezidentui per vidaus reikalų

ministrą ar jo įgaliotą instituciją, migracijos tarnybą. Asmenys, gyvenantys

užsienio valstybėse, prašymus palikti Lietuvos Respublikos pilietybę gali

paduoti per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas

užsienyje.

nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, prašymus įgyvendinti teisę į

Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai, migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms

atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.

9, 10, 11, 12 ir 13 dalių redakcija nuo

2006 m. balandžio 1 d.:

neturinčių asmenų prašymus suteikti Lietuvos Respublikos  pilietybę,

įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos

Respublikos pilietybės, ją grąžinti ar palikti paduoda jų teisėti atstovai.

pripažinimo netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 18

straipsnio 3 dalį, dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto

pripažinimo negaliojančiu pagal šio Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis

sprendimą priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kreiptis į teismą

šiame straipsnyje nurodytais atvejais turi teisę vidaus reikalų ministras ar jo

įgaliota institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos

Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą

pripažinti negaliojančiu, privalo paskelbti informaciją „Valstybės žinių“

priede „Informaciniai pranešimai.“

suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 1 dalį, taip pat prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę

išimties tvarka paduodami Respublikos Prezidentui. Prašymus suteikti Lietuvos

Respublikos pilietybę ar ją grąžinti asmenys pateikia per migracijos tarnybą, o

prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka – Respublikos

Prezidentui tiesiogiai.

atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 2 dalį, taip pat prašymai palikti Lietuvos Respublikos pilietybę

paduodami vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai. Asmenys,

gyvenantys Lietuvos Respublikoje, minėtus prašymus paduoda per migracijos

tarnybą, o asmenys, gyvenantys užsienio valstybėse, – per Lietuvos Respublikos

diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą užsienyje, ar vidaus reikalų

ministro įgaliotą instituciją.

nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, prašymus įgyvendinti teisę į

Lietuvos Respublikos pilietybę paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai

institucijai, migracijos tarnybai arba Lietuvos Respublikos diplomatinėms

atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms užsienyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

27 straipsnis.

Pilietybės reikalų komisija

pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro

Pilietybės reikalų komisiją (toliau – Komisija) ir tvirtina Pilietybės klausimų

nagrinėjimo šioje Komisijoje taisykles.

teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas,

pavesti valstybės institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų

savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo

ar teikimo. Komisija, norėdama gauti informaciją apie aplinkybes, nurodytas šio

Įstatymo 13 straipsnyje, pagal kompetenciją kreipiasi į Lietuvos Respublikos

valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministeriją, jeigu tokių aplinkybių rengusi dokumentus dėl Lietuvos Respublikos

pilietybės suteikimo ar jos grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį

institucija nebuvo tikrinusi. Jeigu Komisija nusprendžia, gali būti kreipiamasi

į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl informacijos

apie aplinkybes, nurodytas šio Įstatymo 13 straipsnyje, gavimo.

posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos

narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų

dauguma ir įforminami protokole. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę

Komisijos nariai.

teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės, o, atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę,

pareiškėjui apie tai praneša raštu nurodydama atsisakymo motyvus.

nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo

16 straipsnį ir teikia pasiūlymus patenkinti prašymus Respublikos Prezidentui.

2006 m. balandžio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

28

straipsnis. Sprendimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais priėmimas ir

įgyvendinimas

Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo pagal šio Įstatymo 20

straipsnio 1 dalį klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia

dekretus. Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės

grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį leidžiamas po to, kai asmuo

pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad jis nėra kitos valstybės pilietis.

Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo,

jos grąžinimo pasirašo vidaus reikalų ministras.

paaiškėja, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis,

nurodytus šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, vidaus reikalų ministras ar jo

įgaliota institucija konstatuoja Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo faktą

pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ar 4 dalį. Toks asmuo

laikomas netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės

pilietybės įgijimo dienos.

Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir

pareigos atsiranda tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai.

kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės

pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad

jie neteko kitos valstybės pilietybės.

Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos užsienyje per 7

dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus reikalų ministro

įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius Lietuvos Respublikai Lietuvos

Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose užsienyje.

Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija per 7 dienas praneša Respublikos

Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius Lietuvos Respublikai Vidaus

reikalų ministerijoje.

Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2

dalį klausimus sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

dėl asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos

pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktus, taip pat

sprendimus dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos

Respublikoje, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio Įstatymo

17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija

arba migracijos tarnybos, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, Lietuvos

Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 ar 3 punktus, taip pat

dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio Įstatymo 17

straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus asmenų, nuolat gyvenančių užsienio

valstybėse, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio

Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį – vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija.

Respublikos pilietybės atsisakymo ir grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio

2 dalį klausimus sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija.“

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

29 straipsnis.

Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės pasikeitimo

Šio Įstatymo

22–25 straipsniuose nurodytais atvejais vaikų pilietybės pasikeitimo klausimus

sprendžia ir dokumentus tvarko vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

30 straipsnis.

Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas

Vidaus reikalų

ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos

Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2

dalį, netekimo pagal šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 dalį

skelbiami „Valstybės žiniose“.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

Nr. X-546, 2006-04-06,

Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

31

straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės

klausimais svarstymas

Pakartotinai

asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal

šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalį priimami ne anksčiau kaip po vienerių metų

nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

32 straipsnis.

Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas

nuolat gyvenančių Lietuvoje, pilietybės dokumentus rengia migracijos tarnybos,

o asmenų, gyvenančių kitose valstybėse, – užsienio reikalų ministras kartu su

vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

Įstatyme nurodytais atvejais ir kitais atvejais, kai nėra pakankamai dokumentų

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti, šis klausimas gali būti

svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos

Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti, kuri teikia rekomendacinio

pobūdžio išvadą.

Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles bei Lietuvos Respublikos

Vyriausybės sudaromos Komisijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams

nagrinėti sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

VI

SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

33 straipsnis.

Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas

Jeigu Lietuvos

Respublikos tarptautinė sutartis nustato kitokias taisykles negu šis Įstatymas,

taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

34 straipsnis.

Įstatymo įsigaliojimas

Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.

Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos

Respublikos pilietybės įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-977);

2) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų galiojimo

ir Pilietybės įstatymo papildymo“ (Žin., 1991, Nr. 36-981);

3) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 28 ir 31

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-162);

4) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 ir 25

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 34-1031);

5) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo

ir papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 32-733);

6) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18

straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1303);

7) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 23

straipsnio papildymo“ (Žin., 1993, Nr. 71-1327);

8) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo“

(Žin., 1995, Nr. 53-1300);

9) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo

ir papildymo“ (Žin., 1995, Nr. 86-1940);

10) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 17 ir 22

straipsnių papildymo ir 31 straipsnio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 16-415);

11) Lietuvos

Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1, 17 ir 28

straipsnių pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 67-1668).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 13, 19 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo

2003 m. gegužės 1 d.

2.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-33,

2004-12-09, Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 13, 14, 15, 16, 18, 20, 21, 26, 27, 28, 30, 31, 32 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1, 2, 5 straipsniai ir 9

straipsnio 2, 4, 5, 6 ir 7 dalys įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 3 straipsnyje asmenims

nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos

pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai netaikomi asmenims,

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais iki šio įstatymo 3

straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17 d.

priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje

nurodytus atvejus ir šio įstatymo 3 ir 15 straipsnius, įsigalioja nuo 2006 m.

balandžio 1 d.

3.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-546,

2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 46-1645 (2006-04-27)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 12, 18, 20, 26, 28, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

X-768,

2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 81-3186 (2006-07-25)

PILIETYBĖS

ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2006-07-25)

autrap@lrs.lt

13 straipsnis papildomas 4 punktu nuo

2005 m. sausio 1 d.:

4) įstatymų

nustatyta tvarka neturi teisės gauti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr.

IX-1456,

2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1701 (2003-04-24)

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

*14

straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas asmeniui, sudariusiam

santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu

sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius

septynerius metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje,

Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo

12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra

aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 13 straipsnyje.

sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais,

politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, – Lietuvos Respublikos

pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos

Respubliką ir pastaruosius penkerius metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje ir

atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas

sąlygas.

pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu

daugiau kaip vienerius metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos

pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos

teritorijoje penkerius metus, jei šis asmuo atitinka šio Įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų

šio Įstatymo 13 straipsnyje.

*Pastaba. Šiame

straipsnyje asmenims nustatyti gyvenimo bendrai su sutuoktiniu, kuris yra

Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai

netaikomi asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais

iki šio straipsnio įsigaliojimo. Šiems asmenims yra taikomi 2002 m. rugsėjo 17

d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 14 straipsnyje nustatyti

gyvenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje terminai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)

28 straipsnis papildomas 6 ir 7 dalimis

nuo 2006 m. balandžio 1 d.:

Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio Įstatymo 20 straipsnio 2

dalį, palikimo klausimus sprendžia vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija.

dėl asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos

pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktus, taip pat

sprendimus dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos

Respublikoje, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio

Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota

institucija arba migracijos tarnybos, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių

užsienyje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio Įstatymo 1 straipsnio 1 ar

3 punktus, taip pat dėl išsaugojusių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę

pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punktus asmenų, nuolat

gyvenančių užsienio valstybėse, teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę

įgyvendinimo pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 3 dalį – vidaus reikalų ministras

ar jo įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-33, 2004-12-09,

Žin., 2004, Nr. 180-6659 (2004-12-16)