Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymas

@D1=19900927;D2=19941117;

Įstatymas skelbtas: Žin., 1990, Nr. 30-711

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

GYVENTOJŲ PAJAMŲ GARANTIJŲ

Į S T A T Y M A S

Šis įstatymas nustato gyventojų pajamų rėmimo

principus atsižvelgiant į minimalų gyvenimo lygį ir kainų dinamiką.Įstatyme

numatytos garantijos taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat

Lietuvoje nuolatos gyvenantiems užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės,

jeigu kitaip nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarpvalstybinėse

sutartyse.

I SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1 straipsnis.

Šiame

įstatyme:

darbo

apmokėjimas (naudojamas pajamų indeksavimui) laikinis, vienetinis darbo

užmokestis ir pareiginės algos;

indeksavimas

• nominaliųjų pajamų ar jų normatyvų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš

dalies kompensuoti dėl prekių ir paslaugų kainų pokyčių prarastas pajamas;

minimalus

gyvenimo lygis (MGL) - tai šeimos mėnesinių pajamų suma, tenkanti vienam žmogui

per mėnesį ir garantuojanti visiems minimalų socialiai priimtiną poreikių

patenkinimo lygį, atitinkantį organizmo maisto poreikius pagal fiziologines

normas, taip pat minimalius drabužių, avalynės, baldų, ūkinių, sanitarijos ir

higienos reikmenų, buto, komunalinių, buitinių,transporto, ryšių, kultūros ir

švietimo paslaugų poreikius;

pajamos

• visos šeimos nominaliosios pajamos (darbo apmokėjimas kartu su premijomis,

honorarai, pensijos, stipendijos, pašalpos, pajamos iš asmeninio pagalbinio

ūkio bei individualios veiklos, pajamos iš asmeninio turto, palūkanos,

dividendai ir kt.), taip pat natūrinių pajamų, gaunamų darbovietėje nemokamai

arba lengvatinėmis sąlygomis, piniginis įvertinimas galiojančiomis mažmeninėmis

kainomis;

remiamos

pajamos - apskaičiuojamos vienam šeimos nariui, atskaitant iš pajamų privalomus

mokėjimus ir neįskaitant pagal šį įstatymą išmokėtos socialinės pašalpos,

kompensacinių išmokų (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus), taip pat visų

rūšių draudimo pajamų, išskyrus laikino nedarbingumo pašalpas;

1 straipsnio 6 pastraipa

netenka galios nuo 2004 m. sausio 1 d.

šeima

• socialinės paramos požiūriu kaip atskira šeima traktuojami sutuoktiniai,

sugyventiniai, našliai nepriklausomai nuo to, ar jie turi vaikų (išlaikytinių),

ar neturi, globėjai su globotiniais ir vieniši asmenys. Pensininkai traktuojami

kaip atskira šeima nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai, ar savo vaikų

(globotinių) šeimose. Viengungiai studentai traktuojami kaip jų tėvų (globėjų)

šeimos nariai. Būtinosios karinės tarnybos kariai, pensionatuose ir kitose

įstaigose valstybės išlaikomi vaikai, įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys

asmenys į šeimos sudėtį neįskaitomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-624,

1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 88-1667

Nr. IX-1675,

2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3352 (2003-07-23)

II SKYRIUS. MINIMALUS GYVENIMO LYGIS IR

PAJAMŲ INDEKSAVIMAS

2 straipsnis.

Minimalų

gyvenimo lygį tvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Vyriausybės

teikimu ne rečiau kaip kas penkeri metai.

Minimalų

darbo apmokėjimą ir minimalias pensijas nustato atskiri įstatymai.

3 straipsnis.

Indeksavimo

pagrindas - suvestinis vartojimo kainų indeksas, kurį skaičiuoja ir ne rečiau

kaip kas ketvirtį skelbia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės.

4 straipsnis.

Minimalus

gyvenimo lygis indeksuojamas paprastai tuo pačiu dažnumu, kuriuo Statistikos

departamentas skaičiuoja ir skelbia vartojimo kainų indeksą, bet ne rečiau kaip

kartą per metus. Minimalų gyvenimo lygį indeksuoja Socialinės apsaugos

ministerija.

5 straipsnis.

Pastovios

išmokos (stipendijos, algos, pensijos, socialinės pašalpos) bei minimalus darbo

apmokėjimas indeksuojami kaip ir minimalus gyvenimo lygis. Darbo užmokestis

visose pelno siekiančiose įmonėse indeksuojamas, jeigu tai numatyta darbo arba

kolektyvinėse (samdos) sutartyse. Vienkartinės pajamos bei pajamos iš

nuosavybės neindeksuojamos.

6 straipsnis.

Remiantis

indeksavimu nustatytos prarastos pajamos kompensuojamos. Jos kompensuojamos tuo

pačiu dažnumu, kuriuo ir indeksuojamos, jeigu vartojimo kainų indeksas didesnis

negu 1,1 skaičiuojant nuo paskutinio kompensavimo. Prarastos pajamos

kompensuojamos iš tų lėšų, iš kurių išmokamos atitinkamos pajamos. Ginčai dėl

neišmokėtų kompensacijų sprendžiami teismine tvarka.

7 straipsnis.

Vyriausybė

gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, neleisti mokėti kompensacijų.

8 straipsnis.

Kompensacijų

dydis nustatomas, atsižvelgiant į minimalų gyvenimo lygį, kompensuojamų bei

prarastų pajamų dydį ir kompensacijos normą, apibūdinančią prarastų pajamų

dalį.

Pastovių

išmokų, mažesnių ir lygių minimaliam gyvenimo lygiui, apskaičiuotam po

indeksavimo, prarastas dydis kompensuojamas visiškai, t.y. kompensacijos norma

lygi vienetui.

Pastovių

išmokų, didesnių už minimalų gyvenimo lygį, apskaičiuotą po indeksavimo,

prarastas dydis kompensuojamas pagal mažėjančią prarastų pajamų kompensacijos

normą.

Vyriausybė

nustato nekompensuojamų pastovių išmokų lygį, kuriam esant kompensacijos norma

lygi nuliui. Pagal mažėjančią kompensacijos normą Vyriausybė privalo

kompensuoti ne mažesnes kaip trijų vidutinių minimalaus gyvenimo lygių,

apskaičiuotų po indeksavimo, pastovias išmokas.

9 straipsnis.

Darbo

užmokesčio paprastas dydis įmonėse kompensuojamas ta pačia tvarka kaip ir

pastovios išmokos, jeigu tai numatyta darbo arba kolektyvinėse (samdos)

sutartyse. Darbo užmokesčio prarastas dydis susidaro, kai vartojimo kainų

indeksas viršija vidutinio darbo užmokesčio didėjimo konkrečioje įmonėje

tempus. Šį viršijimą dauginant iš bazinio konkretaus darbo užmokesčio dydžio,

gaunamas darbo užmokesčio prarastas dydis.

III SKYRIUS. SOCIALINĖ PAŠALPA

10 straipsnis.

Šeimai,

kurios pajamos mažesnės už valstybės remiamas, mokama socialinė pašalpa.

Socialinė

pašalpa šeimai sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai

dydžio ir vidutinių mėnesinių šeimos pajamų.

10 straipsnio 1 ir 2 dalys

netenka galios nuo 2004 m. sausio 1 d.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu

tvirtina valstybės remiamų pajamų dydį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-624,

1994 11 03, Žin., 1994, Nr. 88-1667

Nr. IX-1675, 2003-07-01,

Žin., 2003, Nr. 73-3352 (2003-07-23)

11 straipsnis.

Asmenys

įstatymų nustatyta tvarka atsako už pajamų deklaravimo teisingumą. Nuslėptų

pajamų ir trigubos išmokėtos socialinės pašalpos suma išieškoma ir paimama į

savivaldybių biudžetus. Ši suma išieškoma teismine tvarka pagal savivaldybių

ieškinį. Vyriausybė nustato tvarką, kuria išmokamos socialinės pašalpos ir

kontroliuojamas pajamų deklaravimo teisingumas.

12 straipsnis.

Neteko galios.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos1994 11 03

įstatymas

Nr.1-624,

Žin., 1994, Nr.

88-1667

11

straipsnis.***

Asmenys

įstatymų   nustatyta  tvarka   atsako   už   pajamų

deklaravimo

teisingumą.  Nuslėptų pajamų  ir  trigubos  išmokėtos

socialinės pašalpos

suma išieškoma  ir  paimama  į  savivaldybių

biudžetus. Ši  suma

išieškoma  teismine tvarka pagal savivaldybių

ieškinį. Vyriausybė

nustato tvarką,  kuria išmokamos  socialinės

pašalpos ir

kontroliuojamas pajamų deklaravimo teisingumas.

Pakeitimai:

1.Lietuvos

Respublikos1994 11 03

įstatymas

Nr.1-624,

Žin., 1994, Nr.

88-1667

***( 11  ir 12

straipsnius pripažinti netekusiais galios, o 13

straipsnį laikyti 11

straipsniu).

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS

TARYBOS

PIRMININKAS

V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m.

rugsėjo 27 d.

Nr. I-618

_