Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas
Publikavimas 2004-01-29
Paskutinį kartą atnaujinta 2010-04-20
Būsena Galiojantis
Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas
Šaltinis TAR
straipsniai 58
Pakeitimų istorija JSON API

Įstatymas

skelbtas: Žin., 2004, Nr. 26-802

Neoficialus

įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AKCIZŲ ĮSTATYMO

PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2004 m. sausio 29 d. Nr. IX-1987

Vilnius

(Žin.,

2001, Nr. 98-3482;

2002, Nr. 57-2298,

Nr. 66-2706,

Nr. 123-5520;

2003, Nr. 59-2640,

Nr. 112-4995;

2004, Nr. 25-756)

1

straipsnis. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nauja redakcija

Pakeisti

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS

RESPUBLIKOS

AKCIZŲ

Į S T A T Y M A S

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1

straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1.

Šis Įstatymas

nustato prekių, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą

akcizais, kontrolės ir gabenimo ypatumus.

2.

Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos

Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 3 priede.

3.

Apmokestinant akcizais elektros energiją, kaip ji

apibrėžta šio Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje, taikomos tik šio Įstatymo 18–20

straipsnių ir II skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatos.

4.

Apmokestinant akcizais akmens anglis, koksą,

lignitą, taikomos tik šio Įstatymo 18–20 straipsnių ir II skyriaus penktojo

skirsnio nuostatos.

2

straipsnis. Akcizų objektas

1.

Akcizais yra

apmokestinamos šios prekės, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 3 straipsnyje:

1) etilo

alkoholis ir alkoholiniai gėrimai;

2) apdorotas

tabakas;

3) energetiniai produktai;

4) elektros energija.

2.

Kiti

energetiniai produktai, negu nurodyti šio Įstatymo 2 priede, tampa akcizų

objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip variklių degalai, jų priedai

arba kaip šildymui skirtas kuras, tačiau jiems netaikomi šio Įstatymo reikalavimai

dėl prekių kontrolės ir gabenimo (reikalavimas, kad jie  būtų gaminami,

perdirbami, maišomi, saugomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje,

reikalavimas, kad jie būtų gabenami tokia pačia tvarka kaip ir šio Įstatymo 2

priede nurodyti produktai, ir t. t.).

3.

Visi kiti

produktai, nenurodyti šio straipsnio 1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie

parduodami arba naudojami kaip variklių degalai arba jų priedai. Šioje dalyje

nurodytiems produktams taikomi akcizų tarifai, šiame Įstatyme nustatyti

atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam produktui, vietoj kurio arba kaip

kurio priedas produktas parduodamas arba naudojamas.

4.

Visi kiti

angliavandeniliai, išskyrus gamtines dujas ir durpes, nenurodyti šio straipsnio

1 dalyje, tampa akcizų objektu, jeigu jie parduodami arba naudojami kaip

šildymui skirtas kuras. Šioje dalyje nurodytiems produktams taikomi akcizų

tarifai, šiame Įstatyme nustatyti atitinkamam ekvivalentiškam energetiniam

produktui, vietoj kurio produktas parduodamas arba naudojamas.

3

straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1.

Akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas, kai

akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai – tik šio

Įstatymo 2 priede nurodytos prekės) gabenamos taikant akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimą. Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento formą, jo

naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. rugsėjo 11 d. Europos

Komisijos reglamentas 2719/92/EEB dėl gabenimo dokumento gabenant akcizais apmokestinamus

produktus, kai jiems taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau

centrinis mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti papildomus šio

dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas valstybei narei

suteikia tokią teisę.

2.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlis – patalpa (patalpos)

ir (arba) teritorija (teritorijos), kuriose šio Įstatymo ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka leidžiama laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti, saugoti), taip

pat į jas atgabenti ar iš jų išgabenti Europos Bendrijų muitų teritorijoje

laisvai cirkuliuojančias akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Akcizais apmokestinamų prekių

sandėliais laikomos ir kitose valstybėse narėse esančios patalpos ir (arba)

teritorijos, kurias akcizais apmokestinamų prekių sandėliais pripažino tų

valstybių narių kompetentingos institucijos.

3.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas – asmuo, kuriam šio Įstatymo ir

kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokesčio administratorius yra suteikęs teisę

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio savininkais laikomi ir asmenys, kuriuos jais pripažino kitų valstybių

narių kompetentingos institucijos.

4.

Akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas – apmokestinimo režimas, kai akcizais

apmokestinamos prekės gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos ir (ar)

gabenamos laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų mokėjimą.

5.

Alkoholiniai gėrimai – alus, vynas iš šviežių vynuogių, kiti

fermentuoti gėrimai ir tarpiniai produktai, kaip apibrėžta šiame straipsnyje.

6.

Alus –

Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) 2203 pozicijoje klasifikuojamas

alkoholinis gėrimas, kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio, taip pat bet koks gėrimas,

pagamintas maišant alų su nealkoholiniais gėrimais, klasifikuojamas KN 2206

pozicijoje ir kurio faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio

procentais, yra didesnė kaip 0,5 procento tūrio.

7.

Apdorotas

tabakas – cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip

apibrėžta šiame straipsnyje.

8.

Cigarai ir

cigarilės – šie produktai:

1) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, pagaminti vien iš natūralaus tabako;

2) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, įvynioti į išorinį apvalkalą, pagamintą iš natūralaus

tabako;

3) paruošti

rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai

dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto

tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su

kandikliais atveju), taip pat turintys rišamąjį įtvarą (rišiklį) iš regeneruoto

tabako, jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne mažesnis kaip

1,2 gramo ir jeigu jie spirališkai, ne mažesniu kaip 30 laipsnių kampu įvynioti

į išorinį įprastinės cigaro spalvos apvalkalą;

4) paruošti

rūkyti, užpildyti smulkinto tabako mišiniu tabako ritinėliai, kuriuos visiškai

dengia įprastos cigaro spalvos išorinis apvalkalas, pagamintas iš regeneruoto

tabako bei dengiantis filtrą, jei jis yra, bet ne kandiklį (cigarų su

kandikliais atveju), jeigu jų vieneto svoris (be filtro ar kandiklio) yra ne

mažesnis kaip 2,3 gramo ir bent trečdalyje ritinėlio (pagal ilgį) apskritimo

ilgis yra ne mažesnis kaip 34 mm.

9.

Cigaretės

– šie produktai:

1) paruošti

rūkyti tabako ritinėliai, nepriskirtini prie cigarų ar cigarilių pagal šio

straipsnio 8 dalies nuostatas;

2) tabako

ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įkišti į vamzdelius, pagamintus

iš cigarečių popieriaus;

3) tabako

ritinėliai, kurie nepramoniniu būdu gali būti įvynioti į cigarečių popierių.

10.

Etilo

alkoholis – visi šie produktai:

1) KN 2207 ir

2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio;

2) KN 2204, 2205

ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio;

3) kitose negu

KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios

dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio

koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio,

o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą

jų masės.

11.

Elektros

energija –

energija, klasifikuojama KN 2716 pozicijoje.

12.

Energetiniai

produktai – produktai, nurodyti šio Įstatymo  1 priede.

13.

Europos

Bendrijų muitų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. spalio 12 d.

Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą,

nuostatos.

14.

Europos

Bendrijų teritorija – teritorija, kurioje taikomos 1992 m. vasario

25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su

akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir

kontrolės nuostatos.

15.

Faktinė

alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, – gryno alkoholio tūrio dalių

skaičius 20 °C temperatūroje, tenkantis produkto 100 tūrio dalių toje pačioje

temperatūroje.

16.

Kita

valstybė narė – bet kuri valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

17.

Kiti

fermentuoti gėrimai – kiti ramūs ir putojantys fermentuoti gėrimai, kaip

jie apibrėžti šio straipsnio 18 ir 19 dalyse.

18.

Kiti

ramūs fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus

šiuos požymius:

1) klasifikuojami KN 2204 ir 2205 pozicijose (išskyrus gėrimus, pagal

šį Įstatymą laikomus vynais iš šviežių vynuogių arba kitais putojančiais

fermentuotais gėrimais), taip pat klasifikuojami 2206 pozicijoje (išskyrus

gėrimus, kurie pagal šį Įstatymą laikomi kitais putojančiais fermentuotais

gėrimais arba alumi);

2) jų faktinė

alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2

procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu ji yra didesnė

kaip 5,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos būdu.

19.

Kiti

putojantys fermentuoti gėrimai – alkoholiniai gėrimai, kurie atitinka visus šiuos

požymius:

1) klasifikuojami KN 2206 00 91, taip pat 2204 10, 2204 21 10, 2204 29

10 subpozicijose ir 2205 pozicijoje (išskyrus gėrimus, pagal šį Įstatymą

laikomus vynais iš šviežių vynuogių);

2) pateikiami

išpilstyti į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti raiščiais

arba apkaustais, arba pateikiami kitaip, jeigu jų perteklinis slėgis dėl

ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3) jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra

didesnė kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio, o jeigu

ji yra didesnė kaip 8,5 procento tūrio, ji turi būti gauta tik fermentacijos

būdu.

20.

Laidavimas

už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko (ar registruoto

prekybininko) prievoles – su centriniu mokesčio administratoriumi

sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos Bendrijų teritorijoje veikiančios

banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms kompetentingos institucijos

suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba draudimo veikla, išduotas

laidavimo (garantijos) dokumentas, pagal kurį laiduotojas (garantas)

įsipareigoja įvykdyti mokestinę prievolę, susijusią su akcizais apmokestinamų

prekių laikymu (ar gavimu) laikinai atidėjus už jas apskaičiuotų akcizų

mokėjimą, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas (ar

registruotas prekybininkas) šios prievolės neįvykdys arba įvykdys netinkamai.

21.

Neregistruotas

prekybininkas

– šio straipsnio 3 ir 24 dalyse nenurodytas asmuo, iš kitos valstybės narės

verslo tikslais retkarčiais gaunantis akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Neregistruotais

prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kurie neregistruotais

prekybininkais laikomi pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus.

22.

Ramus

vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka abu šiuos

požymius:

1)

klasifikuojamas KN 2204 arba 2205 pozicijoje;

2) jo faktinė

alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra:

a)

didesnė kaip

1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra gauta tik

fermentacijos būdu, arba

b)

didesnė kaip

15 procentų tūrio, bet ne didesnė kaip 18 procentų tūrio ir yra gauta tik

fermentacijos būdu, su sąlyga, kad gėrimas pagamintas nepridedant cukraus.

23.

Putojantis

vynas iš šviežių vynuogių – alkoholinis gėrimas, kuris atitinka visus šiuos

požymius:

1)

klasifikuojamas KN 2204 10, 2204 21 10 arba 2204 29 10 subpozicijoje, arba 2205

pozicijoje;

2) pateikiamas

išpilstytas į butelius su grybo pavidalo kamščiais, kurie pritvirtinti

raiščiais arba apkaustais, arba pateikiamas kitaip, jeigu jo perteklinis slėgis

dėl ištirpusio anglies dioksido yra ne mažesnis kaip 3 barai;

3) jo faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra

didesnė kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 15 procentų tūrio ir yra

gauta tik fermentacijos būdu.

24.

Registruotas

prekybininkas

– asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir kuris

šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs gauti iš

kitos valstybės narės verslo tikslams akcizais apmokestinamų prekių, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Registruotais

prekybininkais laikomi ir kitų valstybių narių asmenys, kuriuos registruotais

prekybininkais pripažino tų valstybių kompetentingos institucijos.

25.

Rūkomasis

tabakas – šie produktai:

1) suplėšytas,

supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba

nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu

būdu;

2) mažmeninei

prekybai skirtos tabako liekanos, nepriskirtinos prie šio straipsnio 8 ir 9

dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos.

26.

Supaprastintas

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas – dokumentas, naudojamas,

kai akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai sumokėti, gabenamos tarp

valstybių narių. Supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

formą, naudojimo ir užpildymo taisykles nustato 1992 m. gruodžio 17 d. Europos

Komisijos reglamentas 3649/92/EEB dėl supaprastinto lydimojo dokumento, skirto

Bendrijos viduje judantiems akcizo mokesčiu apmokestinamiems produktams,

kuriuos leista vartoti siunčiančioje valstybėje narėje, tačiau centrinis

mokesčio administratorius Lietuvos Respublikoje išrašomiems supaprastintiems

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentams turi teisę nustatyti

papildomus šio dokumento reikalavimus, kai šioje dalyje nurodytas reglamentas

valstybei narei suteikia tokią teisę.

27.

Tarpiniai

produktai – alkoholiniai gėrimai (įskaitant stiprintuosius pridėjus bet

kokį kiekį etilo alkoholio), kurie atitinka visus šiuos požymius:

1)

klasifikuojami KN 2204, 2205 arba 2206 pozicijoje;

2) jų faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra

didesnė kaip 1,2 procento tūrio, bet ne didesnė kaip 22 procentai tūrio;

3) jie

nepriskirtini prie šio straipsnio 6, 17 ar 31 dalyje nurodytų gėrimų.

28.

Trečiosios

valstybės –

valstybės, nepriklausančios Europos Bendrijų muitų teritorijai.

29.

Trečiosios

teritorijos –

finansų ministro, remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB

dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir

dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, patvirtintame sąraše

esančios teritorijos, kuriose netaikomos šios direktyvos nuostatos.

30.

Valstybė narė arba valstybės narės teritorija – atitinkamos

Europos Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas.

Atitinkamos valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose,

remiantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų

procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių

produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti

sandoriai laikomi atitinkamoje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais

sandoriais.

31.

Vynas iš

šviežių vynuogių – ramus ir putojantis vynas iš šviežių vynuogių, kaip

apibrėžta šio straipsnio 22 ir 23 dalyse.

32.

Produktai, kurių dalį sudaro tabako pakaitalai, bet kurie pagal

kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, laikomi

cigarais ir cigarilėmis, jeigu jie yra įvynioti į natūralaus tabako išorinį

apvalkalą ar į išorinį apvalkalą iš regeneruoto tabako ir turi įtvarą (rišiklį)

iš regeneruoto tabako arba yra įvynioti į regeneruoto tabako išorinį apvalkalą.

33.

Produktai,

kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus

kriterijus atitinka šio straipsnio 9 ar 25 dalyje nurodytus požymius, laikomi

atitinkamai cigaretėmis arba rūkomuoju tabaku. Šios nuostatos netaikomos

produktams, kuriuose nėra tabako, jeigu jie skirti medicinos reikmėms.

34.

Kitos šiame

Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos, kaip jos apibrėžtos Mokesčių

administravimo įstatyme ir Europos Bendrijų muitinės kodekse (toliau – Muitinės

kodeksas), tačiau mokesčio administratoriumi šiame Įstatyme vadinama tik

Valstybinė mokesčių inspekcija.

35.

Šiame

Įstatyme ir jo prieduose prekių kodai yra nurodyti pagal tų metų KN versiją,

kuri nurodyta atitinkamoje Tarybos direktyvoje, nustatančioje atitinkamų prekių

apmokestinimą.

4

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio steigimas

1.

Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos

akcizais apmokestinamos prekės (o jeigu tai energetiniai produktai, – tik šio

Įstatymo 2 priede nurodytos prekės), už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo

būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlyje.

2.

Leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį išduodamas ir panaikinamas

centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Kiekvienam akcizais

apmokestinamų prekių sandėliui išduodamas atskiras leidimas.

3.

Leidimas

išduodamas neribotam laikui.

4.

Leidimas

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame pageidaujama verstis

kita negu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla, gali būti išduotas:

1) jeigu

vidutinė akcizų suma, apskaičiuota už pageidaujamame steigti akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje numatomą vienu metu laikyti akcizais

apmokestinamų prekių kiekį, bus ne mažesnė, negu nustatyta Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos;

2) kitais

Vyriausybės nustatytais atvejais.

5.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi fizinio asmens tik asmeniniam

naudojimui (t. y. skirtoms ne parduoti, o tik savo ar šeimos poreikiams)

gaminamoms, perdirbamoms ir (arba) maišomoms akcizais apmokestinamoms prekėms,

kurios pagal šį Įstatymą atleidžiamos nuo akcizų.

6.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už

akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant,

maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, su sąlyga, kad akcizas

už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėtas ir šis mokestis

nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę akcizais

apmokestinamą prekę. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas

prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie

tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos

teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.

7.

Šio

straipsnio 1 dalies reikalavimai netaikomi gaminant kitose negu KN 2203–2208

pozicijose klasifikuojamas prekes, kurių faktinė alkoholio koncentracija,

išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne

skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės,

jeigu joms gali būti taikomos šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 3–7

punktų nuostatos. Tačiau asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas

prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie

tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos

teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju.

5

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių registravimas

1.

Visi akcizais apmokestinamų prekių sandėliai registruojami ir

išregistruojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

2.

Kiekvienam akcizais apmokestinamų prekių sandėliui suteikiamas

atskiras identifikacinis numeris, kuris nurodomas išduotame leidime steigti

akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.

6

straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio veiklos reikalavimai

1.

Centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka priėmus sprendimą išduoti leidimą

steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, jo savininkas vietos mokesčio

administratoriui, kurio veiklos teritorijoje bus šis sandėlis, privalo pateikti

laidavimą (garantiją) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko

prievoles. Laidavimo (garantijos) dydį apskaičiuoja mokesčio administratorius

priimdamas sprendimą išduoti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių

sandėlį. Jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje numatoma verstis

licencijuojama veikla, šio sandėlio savininkas privalo turėti atitinkamą

licenciją (licencijas). Leidimas akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkui išduodamas ir sandėlis veiklą pradėti gali tik po to, kai yra

pateikiamas laidavimas (garantija) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko prievoles ir savininkas turi nustatytos formos licenciją

(licencijas). Laidavimo (garantijos) už akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko prievoles dydžio apskaičiavimo ir tikslinimo tvarką, taip pat

atvejus, kada nereikalaujama pateikti laidavimo (garantijos), nustato

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka tvarkyti visų operacijų, atliekamų sandėlyje su

akcizais apmokestinamomis prekėmis, apskaitą ir teikti centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytas ataskaitas vietos mokesčio

administratoriui. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas privalo

laikytis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų reikalavimų dėl

apskaitos priemonių.

3.

Akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą

galima laikyti tik tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurios nurodytos

leidime steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų

prekių sandėlyje laikyti, taip pat į jį atgabenti ar iš jo išgabenti prekes,

kurioms nėra taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. prekes,

kurios nėra akcizų objektas, taip pat prekes, kurios pagal šį Įstatymą yra

akcizų objektas, tačiau už kurias akcizai jau yra sumokėti), nedraudžiama.

4.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, laikantis šio straipsnio 3

dalies reikalavimų, leidžiama laikyti akcizais apmokestinamas prekes, kurios

priklauso ne tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, bet ir bet

kuriam kitam asmeniui. Visų akcizais apmokestinamų prekių, nepriklausančių

akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, laikymas turi būti pagrįstas

atitinkamomis sandėlio savininko ir asmens, turinčio teisę disponuoti šiomis

prekėmis, sutartimis.

5.

Jeigu akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos

sąlygų, netvarko arba netinkamai tvarko sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą,

taip pat kitais Vyriausybės numatytais atvejais mokesčio administratorius turi

teisę nustatyti papildomus reikalavimus (pateikti naują ar papildomą laidavimo

(garantijos) dokumentą, papildomas ataskaitas,  atlikti inventorizavimą

mokesčio administratoriaus nurodymu, prižiūrėti, kaip akcizais apmokestinamų

prekių sandėlyje atliekamos operacijos, ir kt.), jeigu tai reikalinga, kad būtų

tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko mokestinės

prievolės. Papildomų reikalavimų nustatymo tvarką tvirtina centrinis mokesčio

administratorius.

6.

Leidimas steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį gali būti

panaikintas:

1) akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio savininko raštišku prašymu;

2) mokesčio

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas per mokesčio administratoriaus nustatytą terminą neištaisė nustatytų

trūkumų, dėl kurių šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka buvo nustatyti

papildomi šio sandėlio veiklos reikalavimai;

3) mokesčio

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas netvarko reikalaujamos sandėlyje atliekamų operacijų apskaitos;

4) mokesčio

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininkas nesilaiko leidime nustatytų veiklos sąlygų, netinkamai tvarko

sandėlyje atliekamų operacijų apskaitą, jeigu net pateikus papildomus

reikalavimus šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka nebūtų įmanoma

užtikrinti, kad bus tinkamai įvykdytos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

savininko mokestinės prievolės;

5) mokesčio

administratoriaus sprendimu, jeigu akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje buvo

verčiamasi licencijuojama veikla, o šio sandėlio savininkui atitinkama

licencija (licencijos) yra panaikinama;

6) kitais

Vyriausybės nustatytais atvejais.

7.

Apie sprendimą panaikinti leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių

sandėlį sandėlio savininkui privalo būti pranešta raštu ne vėliau kaip per 5

darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

8.

Panaikinus

leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, atgabenti į tokį sandėlį

naujas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, arba iš jo išgabenti prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, draudžiama.

9.

Asmuo, kuriam išduotas leidimas steigti akcizais apmokestinamų

prekių sandėlį buvo panaikintas už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą,

kreiptis su prašymu išduoti jam leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių

sandėlį gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo leidimo panaikinimo dienos.

10.

Vietos

mokesčio administratoriai kontroliuoja akcizais apmokestinamų prekių sandėlio

ir jo savininko veiklą teisės aktų ir centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka. Kitos valstybės institucijos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio veiklą kontroliuoja pagal kompetenciją.

7

straipsnis. Registruoti ir neregistruoti prekybininkai, jų teisės ir prievolės

1.

Asmuo, kuris nėra akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas,

turi teisę iš kitos valstybės narės verslo tikslams gauti akcizais

apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, tačiau jis neturi teisės laikyti (gaminti, perdirbti, maišyti,

saugoti), taip pat išgabenti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas.

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo turi teisę pateikti prašymą

tapti registruotu prekybininku. Prieš registruodamasis registruotu

prekybininku, asmuo vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju, privalo pateikti laidavimą

(garantiją) už registruoto prekybininko prievoles. Asmeniui, kuris yra

registruotas prekybininkas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai

registruotiems prekybininkams. Registruoti prekybininkai registruojami ir

išregistruojami centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

Registruotam prekybininkui suteikiamas atskiras identifikacinis numeris, kuris

nurodomas registruoto prekybininko pažymėjime. Registruoto prekybininko

pažymėjimo formą ir jo išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio

administratorius. Laidavimo (garantijos) už registruoto prekybininko prievoles

dydžio apskaičiavimo tvarką, taip pat atvejus, kai laidavimo (garantijos)

pateikti nereikalaujama, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3.

Registruotas prekybininkas turi teisę gauti tik

tų rūšių akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas ir kurios nurodytos registruoto prekybininko

pažymėjime.

4.

Registruotas

prekybininkas privalo tvarkyti iš kitos valstybės narės gautų akcizais

apmokestinamų prekių apskaitą laikydamasis centrinio mokesčio administratoriaus

nustatytos tvarkos, taip pat teikti vietos mokesčio administratoriui centrinio

mokesčio administratoriaus nustatytas gautų iš kitos valstybės narės akcizais

apmokestinamų prekių ataskaitas.

5.

Vyriausybės

nustatytais atvejais mokesčio administratorius turi teisę registruotą

prekybininką išregistruoti iš registruotų prekybininkų sąrašo.

6.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims,

kurie nėra registruoti prekybininkai, tačiau retkarčiais gauna iš kitų

valstybių narių akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, taikomi šiame Įstatyme nustatyti reikalavimai

neregistruotiems prekybininkams.

8

straipsnis. Prievolės mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiradimas

1.

Prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už:

1) akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms Lietuvos Respublikoje panaikintas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas (t. y. už iš akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio išgabentas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimas, taip pat už prekes, registruoto arba neregistruoto

prekybininko gautas iš kitos valstybės narės);

2) akcizais

apmokestinamas prekes, prarastas Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų

prekių sandėlyje, taip pat už prarastas prekes, kurios buvo gabentos Lietuvos

Respublikoje taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą. Akcizai

neskaičiuojami už prarastą prekių kiekį, neviršijantį Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytų natūralios netekties normų, taip pat  už

prekes, prarastas dėl nenugalimos jėgos (force majeure)

aplinkybių, jei tai įrodyta Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos

nustatyta tvarka;

3) akcizais apmokestinamas prekes, sunaudotas Lietuvos Respublikos akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai šios prekės panaudotos

kitoms prekėms, kurios pagal šį Įstatymą yra akcizų objektas, gaminti arba šio

Įstatymo nustatytiems tikslams, kuriems naudojamos prekės atleidžiamos nuo

akcizų, taip pat už energetinius produktus, sunaudotus akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio, kuriame šie energetiniai produktai gaminami, teritorijoje šių

energetinių produktų gamybos procese (energetiniams produktams, sunaudotiems

gamintojo reikmėms kaip degalai (variklių kuras) ar kaip šildymui skirtas

kuras, akcizai taikomi bendra tvarka);

4) akcizais

apmokestinamas prekes, kurios buvo įsigytos ar importuotos be akcizų šio

Įstatymo 17, 25 ar 41 straipsnyje nustatytiems tikslams, tačiau Lietuvos

Respublikoje panaudotos kitiems tikslams;

5) šio Įstatymo

2 straipsnio 2 dalyje nurodytus energetinius produktus, kai jie Lietuvos

Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip variklių degalai, jų priedai arba

kaip šildymui skirtas kuras, šio Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodytus

produktus, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba panaudojami kaip

variklių degalai arba jų priedai, taip pat šio Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje

nurodytus angliavandenilius, kai jie Lietuvos Respublikoje parduodami arba

panaudojami kaip šildymui skirtas kuras;

6) akcizais

apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais

apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį Įstatymą

akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti

akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje;

7) akcizais

apmokestinamas prekes, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, atgabentas į Lietuvos Respubliką ir laikomas joje verslo tikslais arba

atgabentas į Lietuvos Respubliką iš kitos valstybės narės viešųjų juridinių

asmenų reikmėms, taip pat už akcizais apmokestinamas prekes, į Lietuvos

Respubliką atgabentas iš kitos valstybės narės, kai jos prekių pardavėjo ar jo

užsakymu kito asmens atgabenamos asmeniui, kuris nėra registruotas arba

neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį;

8) laikomas

banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo

ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos

banderolėmis.

2.

Be šio

straipsnio 1 dalyje nurodytų atvejų, prievolė mokėti akcizus Lietuvos

Respublikoje atsiranda už Lietuvos Respublikoje importuojamas akcizais

apmokestinamas prekes, išskyrus akcizais apmokestinamas prekes, Vyriausybės ar

jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nugabenamas į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Laikoma, kad akcizais apmokestinamos prekės

importuojamos Lietuvos Respublikoje, kai:

1) ne Bendrijos

prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į

Europos Bendrijų teritoriją. Jeigu į Europos Bendrijų teritoriją įvežtos ne

Bendrijos prekės ne išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, o pateikiamos laikinajam

saugojimui muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežamos į

laisvąją zoną ar padedamos į laisvąjį sandėlį, joms įforminama muitinio

sandėliavimo, muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti

neapmokestinant importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant

importo muitais ar išorinio tranzito muitinės procedūra, laikoma, kad ne

Bendrijos prekės yra importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju,

jeigu, nustojus taikyti šias procedūras ar veiksmus, prekės yra Lietuvos

Respublikos teritorijoje;

2) Bendrijos

prekės yra Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo metu, kai jos įvežamos į

Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų. Jeigu į Europos Bendrijų

teritoriją įvežtoms šioms prekėms taikomas toks režimas, kuris, jeigu šios

prekės būtų ne Bendrijos prekės, leistų jas pateikti laikinajam saugojimui

muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežti į laisvąją zoną

ar padėti į laisvąjį sandėlį, leistų joms įforminti muitinio sandėliavimo,

muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant

importo muitais, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant importo muitais ar

vidinio tranzito muitinės procedūrą, laikoma, kad šios Bendrijos prekės

importuotos Lietuvos Respublikos teritorijoje tuo atveju, jeigu, nustojus

taikyti minėtąjį režimą ar vidinio tranzito procedūrą, prekės yra Lietuvos

Respublikos teritorijoje.

3.

Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes

atsiranda tuo metu, kai susidaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

Prievolė mokėti akcizus už šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prekes, kurioms pagal

Europos Bendrijų atitinkamus teisės aktus yra taikomi importo muitai, žemės

ūkio ar kitos rinkliavos, nustatytos Europos Bendrijų mastu, atsiranda tuo

metu, kai pagal atitinkamus teisės aktus atsiranda prievolė už jas apskaičiuoti

importo muitus, žemės ūkio ar kitas rinkliavas. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje

nurodytoms prekėms netaikomi jokie importo muitai, žemės ūkio ar kitos

rinkliavos, prievolė mokėti akcizus už jas atsiranda tuomet, kai pagal

atitinkamas Muitinės kodekso nuostatas atsirastų importo skola muitinei, jeigu

šioms prekėms šie muitai ar rinkliavos būtų nustatytos.

4.

Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais prievolė mokėti

akcizus tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkui, registruotam

arba neregistruotam prekybininkui. Kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio savininkas turi teisę Lietuvos Respublikoje paskirti fiskalinį

agentą, kuriam pereina prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte

nurodytais atvejais, kai iš šio savininko akcizais apmokestinamų prekių

sandėlių prekės Lietuvos Respublikoje gaunamos registruotų arba neregistruotų

prekybininkų. Fiskalinio agento paskyrimo tvarką ir reikalavimus asmeniui,

galinčiam būti fiskaliniu agentu, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5.

Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais

prievolė mokėti akcizus už akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje prarastas ar

sunaudotas prekes tenka akcizais apmokestinamų prekių sandėlio, kuriame jos

prarastos ar sunaudotos, savininkui, o už taikant akcizų mokėjimo laikino

atidėjimo režimą gabenimo metu prarastas prekes – akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio, iš kurio jos išgabentos, savininkui.

6.

Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti

akcizus tenka asmeniui, panaudojusiam akcizais apmokestinamas prekes kitaip,

negu nustatyta akcizų lengvatos taikymo sąlygose, o šio straipsnio 1 dalies 5

punkte nurodytais atvejais – asmeniui, pardavusiam arba panaudojusiam jame

nurodytus produktus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais būdais.

7.

Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti

akcizus tenka asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes.

8.

Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti

akcizus tenka:

1) kai akcizais apmokestinamos prekės, kurioms netaikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabentos į  Lietuvos Respubliką iš kitos

valstybės narės ir laikomos joje verslo tikslais arba atgabentos į Lietuvos

Respubliką iš kitos valstybės narės viešųjų juridinių asmenų reikmėms, –

asmeniui, įskaitant viešuosius juridinius asmenis, laikančiam (gaunančiam) šias

akcizais apmokestinamas prekes;

2) kai prekės, iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką

atgabenamos prekių pardavėjo arba jo užsakymu kito asmens, asmeniui, kuris nėra

registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį, – prekių pardavėjui. Ne Lietuvos Respublikoje

įsikūręs prekių  pardavėjas šio straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka privalo

paskirti Lietuvos Respublikoje fiskalinį agentą, kuris privalo įvykdyti visas

prekių pardavėjo su akcizų deklaravimu ir sumokėjimu susijusias prievoles.

9.

Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju prievolė mokėti

akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti

paženklintomis, prekes.

10.

Prievolė mokėti akcizus šio straipsnio 2 dalyje

nurodytu atveju tenka importuotojui. Importuotoju laikomas asmuo, kuris turi

sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti

importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio

ar kitos rinkliavos.

11.

Kiti atvejai, kai atsiranda prievolė mokėti

akcizus Lietuvos Respublikoje, taip pat asmenys, kuriems tenka ši prievolė,

nurodyti 15 straipsnyje.

9 straipsnis.

Mokestinis laikotarpis ir akcizų deklaracijos pateikimas

1.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko ir registruoto

prekybininko mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus,

iki kito mėnesio 15 dienos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas ir

registruotas prekybininkas privalo vietos mokesčio administratoriui, kurio

veiklos teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlis arba

registruotas prekybininkas yra registruotas mokesčių mokėtoju, pateikti akcizų

deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Deklaracijos formą

ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.

2.

Jeigu vienas savininkas turi kelis akcizais apmokestinamų prekių

sandėlius, deklaracija pateikiama už kiekvieną sandėlį atskirai.

3.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininko arba registruoto

prekybininko pateikiamoje akcizų deklaracijoje turi būti deklaruojama akcizų

suma, kurią mokėti prievolė pagal šio Įstatymo 8 straipsnį atsirado tą

mokestinį laikotarpį, už kurį pateikiama akcizų deklaracija.

4.

Panaikinus

leidimą steigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, akcizų deklaracijoje,

pateikiamoje už mokestinį laikotarpį, kurį panaikintas leidimas steigti

akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, be šio straipsnio 3 dalyje nustatyta

tvarka apskaičiuotos akcizų sumos, turi būti deklaruota ir akcizų suma,

mokėtina už visas kitą dieną po leidimo panaikinimo šiame sandėlyje buvusias

akcizais apmokestinamas prekes, už kurias akcizai dar nebuvo sumokėti, bei iš

sandėlio išgabentas akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, tačiau kurių pristatymo į paskirties vietą

(eksporto atveju – išgabenimo  iš Europos Bendrijų  teritorijos) faktas nebuvo

patvirtintas iki leidimo panaikinimo dienos, išskyrus atvejus, kai už tokias

prekes pagal šį Įstatymą akcizai neturi būti skaičiuojami. Ši suma

apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius leidimo panaikinimo, o už

išgabentas prekes – išgabenimo dieną. Tuo atveju, kai po leidimo panaikinimo

dienos gaunama įrodymų, kad prekės pristatytos į paskirties vietą (ar

atitinkamai išgabentos iš Europos Bendrijų teritorijos), už prekių kiekį, kuris

buvo pristatytas į paskirties vietą (ar atitinkamai išgabentas  iš Europos

Bendrijų  teritorijos), permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo

prekių išgabenimo dienos praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5.

Išregistravus registruotą prekybininką iš registruotų

prekybininkų sąrašo, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo išregistravimo asmuo

privalo pateikti registruoto prekybininko akcizų deklaraciją, kurioje būtų

deklaruota mokėtina akcizų suma už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias

akcizai dar nebuvo sumokėti, gautas iš kitos valstybės narės iki išregistravimo

iš registruotų prekybininkų sąrašo dienos, taikant prekių gavimo dieną

galiojusius akcizų tarifus.

6.

Asmenys, kurie nėra akcizais apmokestinamų prekių

sandėlių savininkai ar registruoti prekybininkai, ne vėliau kaip per 5 darbo

dienas nuo prekių atgabenimo į Lietuvos Respubliką dienos privalo pateikti

vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie registruoti

mokesčių mokėtojais, centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos formos

akcizų deklaraciją ir teisės aktų nustatytus deklaracijos priedus. Tais

atvejais, kai prievolė mokėti akcizus tenka ne Lietuvos Respublikoje

įsikūrusiam asmeniui, akcizų deklaracija ir teisės aktų nustatyti deklaracijos

priedai pateikiami tam vietos mokesčio administratoriui, kurio teritorijoje

mokesčių mokėtoju registruotas jo fiskalinis agentas.

7.

Jeigu asmuo, pažeisdamas šio Įstatymo 4

straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais

apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo

ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų

deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą,

apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną.

Akcizų deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

8.

Bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus

atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8

punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo

pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą. Akcizų

deklaracija pateikiama vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje asmuo registruotas mokesčių mokėtoju.

9.

Šio

straipsnio nuostatos netaikomos importuojamoms akcizais apmokestinamoms

prekėms.

10

straipsnis. Mokėtinos Lietuvos Respublikoje akcizų sumos apskaičiavimas

Už akcizais

apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį Įstatymą Lietuvos Respublikoje

atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant

akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną. Tuo atveju, kai

akcizais apmokestinamos prekės prarandamos ir jų praradimo dienos nustatyti

neįmanoma, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus,

galiojusius prekių praradimo nustatymo dieną.

11

straipsnis. Mokesčio mokėjimo tvarka

1.

Mokėtina

akcizų suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki šiame Įstatyme nurodyto

akcizų deklaracijos pateikimo termino pabaigos į to vietos mokesčio

administratoriaus, kurio teritorijoje yra akcizais apmokestinamų prekių

sandėlis, surenkamąją sąskaitą, o jeigu mokėtojas nėra akcizais apmokestinamų

prekių sandėlio savininkas, – į to vietos mokesčio administratoriaus, kurio

teritorijoje jis (ar jo paskirtas fiskalinis agentas) įregistruotas mokesčių

mokėtoju. Jeigu šio Įstatymo ar jį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais

atvejais asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, prieš gaudamas,

atsigabendamas ar atsiųsdamas akcizais apmokestinamas prekes buvo įmokėjęs

piniginį užstatą, mokėtina akcizų suma visų pirma įskaitoma iš piniginio

užstato.

2.

Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti už mokestinį laikotarpį mokėtinos

akcizų sumos ribą ir tuo atveju, jeigu už konkretų akcizais apmokestinamų

prekių sandėlį šio sandėlio savininko (ar atitinkamai registruoto prekybininko)

teikiamoje akcizų deklaracijoje apskaičiuota už mokestinį laikotarpį mokėtina

akcizų suma šią ribą viršytų, akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas

už šį sandėlį (ar registruotas prekybininkas) akcizus šio Įstatymo 10

straipsnyje nustatyta tvarka turi apskaičiuoti kas dešimtadienį ir mokėti šia

tvarka:

1) už pirmąjį

mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio 15 dienos;

2) už antrąjį

mokestinio laikotarpio dešimtadienį – iki to paties mėnesio paskutinės dienos;

3) už likusią

mokestinio laikotarpio dalį – iki akcizų deklaracijos pateikimo termino

pabaigos.

3.

importuotas akcizais apmokestinamas prekes akcizai mokami Vyriausybės nustatyta

tvarka. Muitinė tais atvejais, kai akcizai nesumokami iš anksto ar iš karto

atsiradus prievolei juos mokėti ir kai tai reikalinga tinkamam įsipareigojimų

muitinei įvykdymui užtikrinti, turi teisę pareikalauti, kad būtų įmokėtas

piniginis užstatas ar pateiktas laidavimo (garantijos), užtikrinančio šių

įsipareigojimų įvykdymą, dokumentas. Šios nuostatos įgyvendinamos ta pačia

tvarka kaip ir su importo muitais susiję skolininko įsipareigojimai.

12 straipsnis. Apskaičiuotos akcizų

sumos nurodymas prekių pardavimo dokumentuose

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais akcizais

apmokestinamų prekių pardavimo dokumentuose turi būti nurodyta už šias prekes

apskaičiuota akcizų suma.

13 straipsnis. Akcizais apmokestinamų

prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gabenimas

tarp Lietuvos Respublikoje esančių akcizais apmokestinamų prekių sandėlių

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių

sandėlio gali būti išgabentos į kitą Lietuvos Respublikos akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą.

Prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, gali būti

išgabentos tik į tokį akcizais apmokestinamų prekių sandėlį, kuriame šios

rūšies prekes leidžiama laikyti. Taip išgabenus prekes, nėra laikoma, kad joms

panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, jeigu šiame straipsnyje

nenustatyta kitaip.

2.

Išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, iš vieno Lietuvos Respublikos akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) į kitą

Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame

straipsnyje – gavėjas), turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentas. Vieną šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai

patvirtinti gavėjo savininko įgalioti asmenys ir pažymėti vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra gavėjas, įgalioti asmenys.

Šis egzempliorius turi būti grąžintas siuntėjo savininkui. Centrinio mokesčio

administratoriaus nustatytais atvejais ir tvarka tuo atveju, kai akcizais

apmokestinamų prekių gavimo faktas yra patvirtinamas šių prekių judėjimo

apskaitos informacinėje sistemoje, gavėjo vietos mokesčio administratorius šio

egzemplioriaus pasirašytinai nežymi.

3.

Jeigu gautas akcizais apmokestinamų prekių kiekis nesutampa su

išgabenant šias prekes išrašytame akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumente nurodytu kiekiu, gavėjo savininko ir vietos mokesčio

administratoriaus įgalioti asmenys, pasirašydami grąžintiną dokumento

egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks kiekis yra faktiškai

gautas.

4.

Jeigu per 30

kalendorinių dienų nuo akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, išgabenimo siuntėjo savininkas negauna

patvirtinto šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus, negali

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodyti, kad

išgabentos akcizais apmokestinamos prekės gabenimo metu prarastos dėl

nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, taip pat šios

prekės nėra grąžintos, akcizų deklaracijoje, pateikiamoje už mokestinį

laikotarpį, einantį po to laikotarpio, kurį šios prekės buvo išgabentos,

privaloma deklaruoti šias prekes kaip akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

buvo panaikintas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, ir apskaičiuoti už

jas akcizus taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių išgabenimo dieną. Jeigu

nurodytasis dokumento egzempliorius gaunamas vėliau, Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įrodoma, kad prekės gabenimo metu

prarastos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, arba

prekės grąžinamos, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

14 straipsnis. Akcizais apmokestinamų prekių

gabenimas į kitą valstybę narę

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą,

iš akcizais apmokestinamų prekių sandėlio Lietuvos Respublikoje gali būti:

1) išgabentos į kitos valstybės narės akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame straipsnyje – sandėlis-gavėjas);

2) išgabentos

kitos valstybės narės registruotam prekybininkui;

3) išgabentos

kitos valstybės narės neregistruotam prekybininkui;

4)

eksportuojamos per kitą valstybę narę.

2.

Iš Lietuvos

Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje –

sandėlis-siuntėjas) akcizais apmokestinamos prekės, taikant joms akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimą, kitos valstybės narės neregistruotam

prekybininkui gali būti išgabentos tik tuo atveju, kai sandėlio-siuntėjo

savininkas turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą

patvirtinimą, kad apie numatomą prekių gavimą ši institucija yra informuota ir

akcizų sumokėjimas toje valstybėje narėje yra garantuotas. Šioje dalyje

nurodytas patvirtinimas kartu su akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumentu turi lydėti gabenamas akcizais apmokestinamas prekes.

3.

Išgabenant

akcizais apmokestinamas prekes šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais,

turi būti išrašytas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentas. Vieną

šio dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti sandėlio-gavėjo

savininko ar prekybininko ir gavimo valstybės narės kompetentingos už akcizų

administravimą atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Tuo atveju, kai

akcizais apmokestinamos prekės eksportuojamos per vieną ar per kelias kitas

valstybes nares, šį akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzempliorių tvirtina tos valstybės narės, iš kurios akcizais apmokestinamos

prekės išgabenamos iš Europos Bendrijų teritorijos, muitinės įstaigos įgalioti

asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas sandėlio-siuntėjo savininkui.

Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus akcizais apmokestinamų

prekių dokumento egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo

patvirtinti, pakanka sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgaliotų asmenų

patvirtinimo.

4.

Į kitą

valstybę narę išgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, prekių pakuotės centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka ir atvejais turi būti užplombuotos ir

sunumeruotos, o duomenys apie tokius komercinius antspaudus (plombas) turi būti

pateikti gabenimo dokumentuose.

5.

Laikoma, kad

sandėlio-siuntėjo savininkas tinkamai įvykdė su į kitą valstybę narę

išgabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis susijusias mokestines

prievoles, jeigu prekės pristatytos į paskirties vietą (eksporto atveju –

išgabentos  iš Europos Bendrijų  teritorijos) ir:

1) gaunamas

tinkamai patvirtintas akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzempliorius. Išimtiniais atvejais mokesčio administratorius turi teisę

priimti ir kitokius centrinio mokesčio administratoriaus nustatytus įrodymus,

jeigu iš jų įmanoma tiksliai nustatyti, kad išgabentos prekės gautos paskirties

vietoje (ar atitinkamai išgabentos  iš Europos Bendrijų  teritorijos);

2) už prekių

kiekį, prarastą gabenimo metu, taip pat padarius gabenimo tvarkos pažeidimus,

valstybėje narėje, kurioje buvo padaryti pažeidimai, susidarė arba buvo

nustatyti trūkumai, yra sumokėti akcizai (arba nuo akcizų mokėjimo kitų

valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimu yra atleistas).

6.

Jeigu iki

kito mėnesio, einančio po to, kurį išgabentos akcizais apmokestinamos prekės

turėjo būti gautos kitoje valstybėje narėje ar pateiktos išvykimo iš Europos

Bendrijų valstybės narės muitinei, 15 dienos sandėlio-siuntėjo savininkas

negauna patvirtinto šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento egzemplioriaus,

ne vėliau kaip per 10 dienų po šio termino pabaigos sandėlio-siuntėjo

savininkas privalo apie tai centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta

tvarka informuoti sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio administratorių, priešingu

atveju sandėlio-siuntėjo savininkas privalo už šias prekes, taikydamas

išgabenimo dieną galiojusius tarifus, apskaičiuotus akcizus deklaruoti to

mokestinio laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 10 dienų terminas, akcizų

deklaracijoje ir šio Įstatymo nustatyta tvarka juos sumokėti. Jeigu

sandėlio-siuntėjo savininkas informavo apie tai, kad dokumentas negautas,

tačiau pasibaigus 4 mėnesių laikotarpiui nuo prekių išgabenimo dienos negaunama

įrodymų apie prekių pristatymą į paskirties vietą (eksporto atveju – išgabenimą

iš Europos Bendrijų  teritorijos) ir nebuvo nustatyta, kad gabenimo tvarkos

pažeidimas įvyko kitoje valstybėje narėje, sandėlio-siuntėjo vietos mokesčio

administratorius gali pareikalauti, kad už šias prekes taikant išgabenimo dieną

galiojusius tarifus apskaičiuoti akcizai būtų deklaruoti to mokestinio

laikotarpio, kurį suėjo minėtasis 4 mėnesių terminas, akcizų deklaracijoje ir

šio Įstatymo nustatyta tvarka sumokėti arba suteikti papildomą terminą

įrodymams pateikti, tačiau bet kokiu atveju šis terminas negali būti ilgesnis

negu 3 metai nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto dokumento išrašymo dienos.

Jeigu sandėlio-siuntėjo savininkas neturėjo galimybės sužinoti apie tai, kad

prekės paskirties vietoje nepristatytos (ar atitinkamai neišgabentos  iš

Europos Bendrijų  teritorijos), 4 mėnesių laikotarpis skaičiuojamas nuo tos

dienos, kada jis apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti.  Jeigu įrodymai, kad prekės

pasiekė paskirties vietą (ar atitinkamai yra išgabentos  iš Europos Bendrijų

teritorijos), gaunami vėliau arba nustatoma valstybė narė, kurioje įvyko

gabenimo tvarkos pažeidimas, ir joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta

akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta

tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto

dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

7.

Akcizais apmokestinamų prekių, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, gabenimas į kitą valstybę narę turi būti įformintas

supaprastintu akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu. Vieną gabenimo

dokumento egzempliorių privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir

gaunančiosios valstybės narės kompetentingos už akcizų administravimą

atsakingos institucijos įgalioti asmenys. Šis egzempliorius turi būti grąžintas

prekių siuntėjui. Tuo atveju, kai pagal kitos valstybės narės teisės aktus

supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento atitinkamo

egzemplioriaus kompetentingos institucijos neprivalo tvirtinti, pakanka prekių

gavėjo įgaliotų asmenų patvirtinimo.

8.

Supaprastintas akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentas nenaudojamas tais atvejais, kai iš Lietuvos Respublikos

išgabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurios prekių pardavėjo ar jo

užsakymu kito asmens gabenamos į kitą valstybę narę asmeniui, kuris nėra

registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju prekių  pardavėjas, prieš taip

išsiųsdamas prekes, privalo turėti įrodymų, kad akcizų sumokėjimas paskirties

valstybėje narėje yra garantuotas. Akcizų sumokėjimo garantavimą paskirties

valstybėje narėje įrodantys dokumentai turi lydėti akcizais apmokestinamas prekes.

15 straipsnis. Akcizais apmokestinamų

prekių atgabenimas į Lietuvos Respubliką, taip pat gabenimas per Lietuvos

Respubliką

1.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas, iš kitos valstybės narės akcizais apmokestinamų prekių sandėlio gali

būti:

1) atgabenamos į

Lietuvos Respublikos akcizais apmokestinamų prekių sandėlį (toliau šiame

straipsnyje – sandėlis-gavėjas);

2) atgabenamos

Lietuvos Respublikoje registruotam prekybininkui;

3) atgabenamos

Lietuvos Respublikos neregistruotam prekybininkui;

4) atgabenamos

jas eksportuojant per Lietuvos Respubliką.

2.

Akcizais

apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo

režimas ir kurios į Lietuvos Respubliką atgabenamos šio straipsnio 1 dalyje

nurodytais atvejais, privalo būti atgabentos su akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių privalo pasirašytinai

patvirtinti sandėlio-gavėjo savininko ar prekybininko įgalioti asmenys ir

pažymėti vietos mokesčio administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra

sandėlis-gavėjas ar prekybininkas, įgalioti asmenys, o kai akcizais

apmokestinamos prekės iš kitos valstybės narės eksportuojamos  iš Europos

Bendrijų teritorijos per Lietuvos Respubliką, akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumentų atitinkamą egzempliorių pažymi išvykimo muitinės įstaigos

tam įgalioti pareigūnai. Atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms

taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, Lietuvos Respublikos

neregistruotam prekybininkui, be akcizais apmokestinamų prekių gabenimo

dokumento, privaloma turėti centrinio mokesčio administratoriaus nustatytos

formos patvirtinimą, kad akcizų sumokėjimas Lietuvos Respublikoje garantuotas.

3.

Norėdamas iš

kitos valstybės narės gauti akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, neregistruotas prekybininkas privalo

kreiptis į vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis

registruotas mokesčių mokėtoju, ir:

1) centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą ir

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

4.

Jeigu į

Lietuvos Respubliką atgabentų akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, kiekis nesutampa su šias prekes

lydinčiame gabenimo dokumente nurodytu kiekiu, sandėlio-gavėjo savininko ar

prekybininko ir vietos mokesčio administratoriaus įgalioti asmenys arba

atitinkamai muitinės pareigūnai, pasirašydami grąžintiną gabenimo dokumento

egzempliorių, privalo tai pažymėti ir nurodyti, koks prekių kiekis yra

faktiškai gautas. Jeigu gabenimo dokumente jau yra kitos valstybės narės

kompetentingų valstybės institucijų žymos apie nustatytus akcizais

apmokestinamų prekių kiekio trūkumus, Lietuvos Respublikos kompetentingos už

akcizų administravimą atsakingos institucijos savo nustatyta tvarka ir

terminais privalo šiai kitos valstybės narės kompetentingai institucijai

nusiųsti šio gabenimo dokumento su tos institucijos žymomis kopiją, kurioje

Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija privalo pažymėti, ar trūkstamas

prekių kiekis pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus gali būti laikomas

prarastu dėl natūralios netekties ar dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių ir todėl trūkstamas prekių kiekis atleidžiamas nuo

akcizų. Jeigu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytas

trūkstamas prekių kiekis Lietuvos Respublikoje negali būti atleidžiamas nuo

akcizų ar gali būti atleistos ne visos prarastos prekės, Lietuvos Respublikos

kompetentinga institucija privalo pažymėti, koks prekių kiekis gali būti

apmokestintas toje valstybėje narėje. Jeigu akcizais apmokestinamų gabenamų

prekių trūkumas nustatytas tik Lietuvos Respublikos kompetentingų asmenų, už

trūkstamą prekių kiekį, viršijantį kiekį, kuris pagal Lietuvos Respublikos

teisės aktus gali būti laikomas prarastu dėl natūralios netekties, ir (arba)

kiekį, kuris negali būti laikomas prarastu dėl nenugalimos jėgos (force

majeure) aplinkybių, Lietuvos Respublikoje turi būti sumokėti akcizai.

Jeigu vėliau gaunami įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir

joje sumokami nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama

Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu

nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

5.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, kurioms taikomas akcizų

mokėjimo laikino atidėjimo režimas, yra gabenamos tarp kitų valstybių narių per

Lietuvos Respublikos teritoriją, jos privalo būti gabenamos su akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, o šio Įstatymo ir 1992 m. vasario 25

d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais

apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir

kontrolės nustatytais atvejais – ir su kitais papildomais dokumentais

(dokumentu, įrodančiu, kad paskirties valstybėje akcizų sumokėjimas

garantuotas, atleidimo nuo akcizų sertifikatu ar kt.). Jeigu gabenimo per

Lietuvos Respublikos teritoriją metu nustatomi prekių kiekio trūkumai, kurie

nebuvo anksčiau nustatyti, mokesčio administratorius centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka privalo tai pažymėti sandėlio-siuntėjo

savininkui grąžintiname akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzemplioriuje. Už Lietuvos Respublikos teritorijoje prarastas prekes ar

prekes, kurių praradimas nustatytas Lietuvos Respublikoje, akcizai privalo būti

sumokėti, jeigu paskirties valstybės narės kompetentinga institucija nutaria

neatleisti nuo akcizų už prekių kiekio trūkumus mokėjimo. Jeigu vėliau gaunami

įrodymai, kad prekės prarastos kitoje valstybėje narėje ir joje sumokami

nustatyti akcizai, permokėta akcizų suma įskaitoma arba grąžinama Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau tik tuo atveju, jeigu nuo

prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip 3 metai.

6.

Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės,

kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, atgabenamos į

Lietuvos Respubliką verslo tikslais arba viešųjų juridinių asmenų reikmėms,

asmenys, kuriems šios prekės skirtos, įskaitant viešuosius juridinius asmenis,

privalo:

1) centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informuoti vietos mokesčio

administratorių apie numatomą akcizais apmokestinamų prekių gavimą;

2) Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

7.

Šio

straipsnio 6 dalyje nurodytos prekės privalo būti atgabentos su supaprastintu

akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumentu, kurio atitinkamą egzempliorių

privalo pasirašytinai patvirtinti prekių gavėjo ir vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių

mokėtoju, įgalioti asmenys.

8.

Tuo atveju,

kai akcizais apmokestinamos prekės pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens

atgabenamos į Lietuvos Respubliką asmeniui, kuris nėra registruotas arba

neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį,

prekių  pardavėjas ar jo fiskalinis agentas centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka, prieš prekes atgabendamas į Lietuvos

Respubliką, privalo informuoti savo vietos mokesčio administratorių apie

numatomą akcizais apmokestinamų prekių atgabenimą ir Vyriausybės

nustatyta tvarka užtikrinti, kad už iš kitos valstybės narės numatomas gauti

prekes Lietuvos Respublikoje mokėtini akcizai bus sumokėti.

9.

Kai prievolė

mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda dėl šio straipsnio 4 ar 5 dalyje

nurodytų aplinkybių, asmuo, pateikęs mokestinių prievolių, galinčių atsirasti

gabenimo prekėms taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu,

įvykdymą užtikrinantį laidavimą (garantiją), centrinio mokesčio

administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais privalo deklaruoti ir sumokėti

šį mokestį, jeigu nuo prekių gabenimo dokumento išrašymo praėjo ne ilgiau kaip

3 metai.

16 straipsnis. Mokestinių prievolių,

galinčių atsirasti gabenimo taikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą

metu, įvykdymo užtikrinimas

1.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti gabenimo iš Lietuvos Respublikos akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio (toliau šiame straipsnyje – siuntėjas) taikant

prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą metu, įvykdymas turi būti

užtikrintas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, vienu iš šių būdų:

1) piniginiu užstatu, kurį siuntėjo savininkas įmoka į vietos mokesčio

administratoriaus, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, surenkamąją

sąskaitą;

2) su centriniu

mokesčio administratoriumi sudariusios bendradarbiavimo sutartį Europos

Bendrijų teritorijoje veikiančios banko įstaigos arba draudimo įmonės, kurioms

kompetentingos institucijos suteikė teisę verstis atitinkamai banko arba

draudimo veikla, išduotu laidavimo (garantijos) dokumentu. Šį dokumentą

siuntėjo savininkas pateikia vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos

teritorijoje yra siuntėjas.

2.

Vyriausybė gali nustatyti ir kitokį mokestinių prievolių, galinčių

atsirasti gabenimo taikant prekėms akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimą

metu, įvykdymo užtikrinimo būdą.

3.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto piniginio

užstato arba laidavimo (garantijos) dydį už gabenamas prekes, kurioms taikomas

akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, nustato vietos mokesčio

administratorius, kurio veiklos teritorijoje yra siuntėjas, atsižvelgdamas į

centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą piniginio užstato arba laidavimo

(garantijos) dydžio nustatymo metodiką.

4.

Šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas piniginis užstatas grąžinamas arba laidavimo

(garantijos) dokumentas panaikinamas po to, kai paaiškėja kuri nors iš nurodytų

aplinkybių:

1) siuntėjo savininkas vietos mokesčio administratoriui pateikia

nustatyta tvarka patvirtintą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo dokumento

egzempliorių, o jame nėra žymų apie nustatytus prekių kiekio trūkumus;

2) tuo atveju,

kai siuntėjo savininkas negauna nustatyta tvarka patvirtinto akcizais

apmokestinamų prekių gabenimo dokumento arba jame yra žymų apie nustatytus

prekių kiekio trūkumus, siuntėjo savininkas sumoka su išgabentomis, bet

nepristatytomis prekėmis susijusius mokėtinus (įskaitant ir mokėtinus kitoje

valstybėje narėje) akcizus ir pateikia tai įrodančius dokumentus arba pateikia

įrodymus, kad prekės nuo šių akcizų gali būti atleistos.

5.

Mokestinių prievolių, galinčių atsirasti

atgabenant akcizais apmokestinamas prekes, kurioms taikomas akcizų mokėjimo

laikino atidėjimo režimas, į Lietuvos Respubliką arba gabenant tokias prekes

tarp kitų valstybių narių per Lietuvos Respubliką, įvykdymas užtikrinamas

laikantis 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų

procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių

produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės nuostatų.

17 straipsnis. Atvejai, kai akcizais

apmokestinamos prekės atleidžiamos nuo akcizų

1.

Nuo akcizų

atleidžiamos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias pagal šio Įstatymo 8

straipsnio nuostatas atsiranda prievolė mokėti akcizus, jeigu jos:

1) eksportuotos,

iš specialių prekybos vietų, esančių tarptautiniame jūrų ar oro uoste,

patiektos oro ar jūrų transportu išvykstantiems į trečiąsias teritorijas ar

trečiąsias valstybes keleiviams, taip pat patiektos reiso metu keleiviams, oro

ar jūrų transportu vykstantiems į paskirties tašką už Europos Bendrijų

teritorijos. Taikant šio punkto nuostatas keleivio vykimo vieta laikoma

artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio ar laivo vieta po įlipimo Lietuvos

Respublikoje, o paskirties tašku laikoma pirmoji vieta už Lietuvos Respublikos

ribų, kurioje orlaivis ar laivas sustoja išlaipinti ir (arba) įlaipinti

keleivių;

2) skirtos

užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų Lietuvos

Respublikoje oficialiai veiklai ir šių atstovybių ir įstaigų narių, išskyrus

aptarnaujantį personalą, ir kartu gyvenančių jų šeimos narių, jeigu šie asmenys

nėra Lietuvos Respublikos piliečiai  ir jų nuolatinė gyvenamoji vieta nėra

Lietuvos Respublika, asmeniniam naudojimui. Šios nuostatos taikomos pariteto

pagrindais. Jeigu Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei

įstaigai užsienio valstybėje taikoma akcizų grąžinimo tvarka yra nepalankesnė

arba palankesnė už tvarką, taikomą tos valstybės diplomatinei atstovybei ar

konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar

jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti tos valstybės diplomatinei

atstovybei ar konsulinei įstaigai Lietuvos Respublikoje taikomą atitinkamai

nepalankesnę arba palankesnę akcizų grąžinimo tvarką;

3) skirtos kitose valstybėse narėse įsikūrusioms užsienio valstybių

diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, šių atstovybių ir įstaigų

nariams. Šiuo atveju taikomos tose kitose valstybėse narėse nustatytos sąlygos

ir apribojimai;

4) atgabenamos į

Lietuvos Respubliką ne iš Europos Bendrijų teritorijos keleivių asmeniniame

bagaže ir neviršija Vyriausybės nustatytų kiekių, kuriuos fiziniams asmenimis

(keleiviams) leista įvežti be importo akcizų;

5) tiekiamos

kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, vežantiems keleivius ir (arba)

krovinius tarptautiniais maršrutais;

6) skirtos kitų negu Lietuvos Respublika Šiaurės Atlanto Organizacijos

Sutarties šalių kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems

civiliams darbuotojams naudoti, kai šie vienetai dalyvauja bendrose karinėse

operacijose, pratybose ar kitame bendrame kariniame renginyje. Nuo akcizų taip

pat atleidžiamos į kitą valstybę narę tiekiamos akcizais apmokestinamos prekės,

jeigu jos skirtos Šiaurės Atlanto Organizacijos Sutarties šalių, kitų negu

paskirties valstybė, kariuomenių vienetams šiems vienetams ar juos lydintiems

civiliams darbuotojams naudoti (šiuo atveju taikomos toje kitoje valstybėje

narėje nustatytos sąlygos ir apribojimai);

7) skirtos Lietuvos Respublikoje pripažintoms tarptautinėms

organizacijoms ir jų atstovybėms bei jų nariams tiek, kiek tai numatyta

tarptautinėse sutartyse, pagal kurias steigiamos tarptautinės organizacijos,

arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, sudarytose su atitinkama

tarptautine organizacija. Nuo akcizų taip pat atleidžiamos prekės, skirtos

tarptautinėms organizacijoms, kurias tokiomis pripažino bet kuri kita valstybė

narė, ar jų atstovybėms, taip pat šių organizacijų ar atstovybių nariams

(prekės nuo akcizų atleidžiamos laikantis tarptautinėse sutartyse, pagal kurias

steigiamos tarptautinės organizacijos, arba bet kurios kitos valstybės narės

tarptautinėse sutartyse  su tarptautinėmis organizacijomis  nustatytų sąlygų ir

apribojimų);

8) įsigyjamos arba importuojamos pagal tarptautines

sutartis, sudarytas tarp Lietuvos Respublikos ir valstybės, kuri nėra Europos

Sąjungos valstybė narė, ar tarptautinės organizacijos, jeigu šiose sutartyse

numatyta šias prekes atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio.

2.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio 1

dalies 2, 3, 5–8 punktuose nurodytų akcizų lengvatų taikymo tvarką.

3.

Kiti atvejai, kai atskiros akcizais apmokestinamos prekės

atleidžiamos nuo akcizų, nustatyti šio Įstatymo specialiosiose nuostatose.

4.

Jeigu už šio

straipsnio 1 dalyje nurodytas akcizais apmokestinamas prekes akcizai buvo

sumokėti, jie grąžinami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta

tvarka.

5.

Jeigu akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai buvo

sumokėti Lietuvos Respublikoje, išgabenamos į kitą valstybę narę verslo

tikslais ar viešųjų juridinių asmenų reikmėms, už šias prekes sumokėti akcizai

gali būti grąžinti pateikus vietos mokesčio administratoriui šio Įstatymo 14 straipsnio

7 dalyje nurodytą patvirtintą supaprastinto akcizais apmokestinamų prekių

gabenimo dokumento egzempliorių ir kompetentingos kitos valstybės narės

institucijos patvirtinimą, kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai

sumokėti, jų sumokėjimas garantuotas arba jos toje valstybėje narėje gali būti

atleistos nuo akcizų. Akcizai grąžinami tik tuo atveju, kai apie pageidavimą

susigrąžinti akcizus prekių siuntėjas centrinio mokesčio administratoriaus

nustatyta tvarka informavo vietos mokesčio administratorių prieš išgabendamas

šias prekes į kitą valstybę narę.

6.

Akcizai grąžinami ir už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias

akcizai sumokėti Lietuvos Respublikoje ir kurios iš Lietuvos Respublikos prekių

pardavėjo ar jo užsakymu kito asmens išgabentos į kitą valstybę narę asmeniui,

kuris nėra registruotas arba neregistruotas prekybininkas, arba ne į akcizais

apmokestinamų prekių sandėlį. Šiuo atveju vietos mokesčio administratoriui turi

būti pateiktas kompetentingos kitos valstybės narės institucijos patvirtinimas,

kad už šias prekes toje valstybėje narėje akcizai sumokėti arba jos toje

valstybėje narėje gali būti atleistos nuo akcizų. Akcizai grąžinami tik tuo

atveju, kai apie pageidavimą susigrąžinti akcizus prekių pardavėjas centrinio

mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka informavo vietos mokesčio

administratorių prieš išgabendamas šias prekes į kitą valstybę narę.

7.

Tuo atveju, kai akcizais apmokestinamos prekės šio straipsnio 5 ir 6

dalyse nurodytais tikslais į kitą valstybę narę išgabentos iš akcizais

apmokestinamų prekių sandėlio ir akcizų už šias prekes sumokėjimo Lietuvos

Respublikoje terminas nėra suėjęs, o vietos mokesčio administratoriui gali būti

pateikti šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodyti dokumentai, apskaičiuota

mokėtina už šias prekes akcizų suma panaikinama.

8.

Konkrečias

šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatų įgyvendinimo taisykles nustato Vyriausybė

ar jos įgaliota institucija.

18

straipsnis. Nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) akcizų grąžinimas

1.

Nepagrįstai

sumokėta (išieškota) per didelė akcizų suma grąžinama (įskaitoma) Mokesčių

administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2.

importuojamas prekes sumokėti akcizai grąžinami arba atsisakoma juos išieškoti

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais. Prašymai

grąžinti sumokėtus akcizus arba atsisakyti juos išieškoti nagrinėjami

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nepagrįstai

sumokėtus (išieškotus) importo akcizus grąžina Lietuvos Respublikos muitinė

(toliau – muitinė) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) nustatyta tvarka.

19

straipsnis. Akcizų sumokėjimo kontrolė

1.

Akcizų sumokėjimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį,

kontroliuoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Valstybinė mokesčių inspekcija

kontroliuoja akcizų sumokėjimą ir už importuotas prekes, jeigu jos šio Įstatymo

nustatyta tvarka nugabenamos į akcizais apmokestinamų prekių sandėlį.

Valstybinė mokesčių inspekcija privalo užtikrinti 1992 m. vasario 25 d. Tarybos

direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais

apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir

kontrolės 15a straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos teikimą

suinteresuotiems asmenims.

2.

Akcizų už importuojamas prekes, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje,

sumokėjimą kontroliuoja teritorinės muitinės.

3.

Akcizai administruojami Mokesčių administravimo

įstatymo nustatyta tvarka.

4.

Mokestinių

prievolių, galinčių atsirasti dėl įvežtų į Europos Bendrijų teritoriją ne

Bendrijos prekių, kurios nėra išleistos laisvai cirkuliuoti, taip pat dėl iš

trečiųjų teritorijų įvežtų prekių, už kurias akcizai nesumokėti, įvykdymas

užtikrinamas ta pačia tvarka, kokia užtikrinami įsipareigojimai, susiję su

galinčia atsirasti importo skola muitinei.

5.

Bendrijos prekių įvežimui iš trečiųjų teritorijų į Europos Bendrijų

teritoriją taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi į Europos

Bendrijų muitų teritoriją įvežamoms ne Bendrijos prekėms. Tuo atveju, kai į

Europos Bendrijų teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios

skirtos nugabenti į kitą valstybę narę negu ta, į kurią jos buvo įvežtos iš

trečiųjų teritorijų, šios prekės gali būti pateiktos vidinio tranzito

procedūrai, numatytai Muitinės kodekse, įforminti. Kai į Europos Bendrijų

teritoriją iš trečiųjų teritorijų įvežamos prekės, kurios, jeigu jos būtų

įvežtos iš trečiųjų valstybių, galėtų būti pateiktos laikinajam saugojimui

muitinės prižiūrimose laikino prekių saugojimo vietose, įvežtos į laisvąją zoną

ar padėtos į laisvąjį sandėlį, joms galėtų būti įforminta muitinio

sandėliavimo, laikinojo įvežimo perdirbti neapmokestinant importo muitais,

muitinės prižiūrimo perdirbimo, laikinojo įvežimo visiškai neapmokestinant

importo muitais procedūra, tai joms taikomos tos pačios sąlygos, kurios būtų

taikomos atlikus minėtus muitinės sankcionuotus veiksmus ar įforminus

atitinkamas procedūras.

6.

Prekių išvežimui iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias

teritorijas taikomi tokie patys muitinės formalumai, kokie yra taikomi

eksportuojant prekes iš Europos Bendrijų muitų teritorijos. Tuo atveju, kai

prekės laikinai išvežamos iš Europos Bendrijų teritorijos į trečiąsias

teritorijas, jas grąžinus, joms taikomos tos pačios nuostatos, kurios būtų

taikomos, jei šios prekės būtų laikinai išvežtos iš Europos Bendrijų muitų

teritorijos.

7.

Šio

straipsnio 4–6 dalių nuostatų įgyvendinimo tvarką nustato Muitinės

departamentas.

8.

Tais

atvejais, kai prekės išgabenamos į trečiąją valstybę ar trečiąją teritoriją arba

prekės atgabenamos iš jų ir joms taikomos Muitinės kodekso 84 straipsnio 1

dalies a punkte nurodytos procedūros, jos padedamos laikinai saugoti muitinės

prižiūrimose prekių laikinojo saugojimo vietose, įvežamos į laisvąją zoną ar

padedamos į laisvąjį sandėlį, taip pat tais atvejais, kai prekės gabenamos tarp

valstybių narių per valstybės, kuri nėra valstybė narė, tačiau yra Europos

laisvosios prekybos asociacijos (toliau – ELPA) narė, teritoriją arba tarp

valstybės narės ir ELPA narės, taikant vidinio tranzito procedūrą, arba per

vieną ar kelias trečiąsias valstybes ne ELPA nares su TIR ar ATA knygele,

laikoma, kad akcizo mokėjimas už šias prekes atidėtas. Šioje dalyje nurodytais

atvejais naudojamas bendrasis administracinis dokumentas.

20

straipsnis. Atsakomybė

1.

Akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkas už šio Įstatymo

pažeidimus atsako Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta

tvarka.

2.

Kiti asmenys už šio Įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta

tvarka. Už reikalavimo šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta veikla

verstis tik akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje nevykdymą taikomos įstatymų

nustatytos sankcijos.

3.

Asmeniui,

pardavusiam cigaretes už didesnę kainą, negu šiame Įstatyme nurodyta maksimali

leidžiama pardavimo kaina, taikomos įstatymų nustatytos sankcijos.

II

SKYRIUS

SPECIALIOSIOS

NUOSTATOS

PIRMASIS

SKIRSNIS

ETILO ALKOHOLIS IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI

21

straipsnis. Alui taikomi akcizo tarifai

1.

Alui taikomas

7 litų už 1 procentą faktinės alkoholio koncentracijos, išreikštos tūrio

procentais, akcizo tarifas, kuris nustatomas už produkto hektolitrą.

2.

Mažos alų gaminančios įmonės (toliau – mažosios alaus daryklos) 10

tūkst. hektolitrų per metus realizuoto alaus taikomas 50 procentų mažesnis

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).