Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas

Asmuo – bet kuris fizinis, juridinis arba turintis kitokį, jo steigimo valstybės teisės nustatytą, teisinį statusą asmuo.

Neteko galios nuo 2022-01-01.

Neteko galios nuo 2022-01-01.

Pareigūno vardo pažeminimas – kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis Specialiųjų tyrimų tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis.

Prievarta − Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos metodas, taikomas atskleidžiant, tiriant ir užkardant nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, kai nevykdomi pareigūno teisėti reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta gali būti psichinė ir fizinė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba – Lietuvos Respublikos Prezidentui ir Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – valstybės pareigūnas, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas į pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Tarnybinis nusižengimas – šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl pareigūno kaltės.

Neteko galios nuo 2022-01-01.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos policijos įstatyme.

Specialiųjų tyrimų tarnyba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba yra biudžetinė įstaiga, turinti atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba“, Tarnybos vėliavą ir Tarnybos ženklą.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, siekdama jai iškelto veiklos tikslo ir įgyvendindama jai pavestus uždavinius, turi šias teises:

Specialiųjų tyrimų tarnyba turi šias pareigas:

Analitinė antikorupcinė žvalgyba – Specialiųjų tyrimų tarnybos vykdoma analitinė veikla, apimanti informacijos apie korupciją ir su ja susijusius reiškinius rinkimą, apdorojimą, gretinimą su kita Specialiųjų tyrimų tarnybos turima vieša ar įslaptinta informacija, kokybiškai naujų duomenų, kurie yra šių informacijos apdorojimo procesų rezultatas, gavimą, naudojimą ir teikimą valstybės ar savivaldybės institucijoms ir pareigūnams, įgaliotiems priimti korupcijos paplitimo mažinimo požiūriu reikšmingus sprendimus.

Analitinės antikorupcinės žvalgybos veiklos prioritetines kryptis nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir Seimo komiteto, kuris pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, siūlymus.

Analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktos, apdorotos informacijos ir gautų duomenų panaudojimo tikslas – korupcijos keliamų grėsmių ir rizikų neutralizavimas iki joms peraugant į korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Informacija taip pat gali būti panaudojama kitais teisėtais informacijos panaudojimo tikslais pagal šiame ir kituose įstatymuose apibrėžtą Specialiųjų tyrimų tarnybos kompetenciją.

Specialiųjų tyrimų tarnyba, turėdama duomenų, kurių pateikimas gali prisidėti prie šio straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų įgyvendinimo, turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka juos pateikti valstybės ir savivaldybių institucijoms ar pareigūnams, kompetentingiems priimti atitinkamus sprendimus.

Analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinkta ir apdorota informacija gali būti teikiama susipažinti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui ir Seimo komitetui, kuris pagal Seimo statutą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, jeigu jiems ši informacija reikalinga teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar sprendimams priimti.

Specialiųjų tyrimų tarnyba steigiama ir likviduojama įstatymu.

Specialiųjų tyrimų tarnybą gali sudaryti valdybos, skyriai, poskyriai ir kiti padaliniai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrą tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos vidaus darbo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos personalą sudaro pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusą reglamentuoja šis įstatymas, kiti teisės aktai gali būti taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Darbuotojų statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigybių sąrašą ir pareigybių skaičių, pareigūnų ir darbuotojų pareigybių aprašymus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus kandidatūrą teikia Seimui ir, šiam pritarus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius skiriamas 5 metų kadencijai, tačiau šias pareigas jis gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotojus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus teikimu į pareigas skiria ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus paskyrimas įstatymų nustatyta tvarka prilyginamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojų kadencijos pabaigai.

Kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai direktoriaus nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų, taip pat kai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius nėra paskirtas), jo pareigas laikinai eina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas ar kitas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgaliotas jo pavaduotojas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai yra atleidžiami iš pareigų šiais pagrindais:

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai, ištarnavę įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, taip pat gali būti atleidžiami iš tarnybos jų pačių prašymu dėl išėjimo į pensiją.

Ginčai dėl atleidimo iš pareigų sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Specialiųjų tyrimų tarnyba finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba gali turėti kitų biudžetinių įstaigų lėšų kriminalinei žvalgybai užtikrinti.

Specialiųjų tyrimų tarnyba šiame įstatyme nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti paramą iš užsienio valstybių institucijų ir įstaigų, tarptautinių organizacijų ir kitų teisėtų lėšų šaltinių.

Specialiųjų tyrimų tarnyba materialinėmis ir techninėmis priemonėmis aprūpinama iš jai išlaikyti skirtų lėšų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise.

Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos parlamentinę kontrolę Seimo statuto nustatyta tvarka atlieka Seimo statute nurodytas Seimo komitetas.

Seimo komitetas rengia ir teikia siūlymus dėl teisės aktų, susijusių su Specialiųjų tyrimų tarnybos veikla, tobulinimo, analitinės antikorupcinės žvalgybos sričių, taip pat rekomendacijas dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tobulinimo.

Seimo komitetas turi teisę gauti ir svarstyti Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos ataskaitas, duomenis apie Specialiųjų tyrimų tarnybos biudžeto lėšų poreikį ir jų naudojimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos paaiškinimus ir pranešimus apie tai, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai (išskyrus informaciją apie konkrečius ikiteisminius tyrimus ir kriminalinės žvalgybos tyrimus), analitinės antikorupcinės žvalgybos metu surinktą, apdorotą informaciją šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais, taip pat kitą informaciją Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos klausimais.

Pareigūnais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 18 metų ir ne vyresni kaip 60 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, mokantys valstybinę kalbą, taip pat tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto, asmenines ir moralines savybes, dalykinį pasirengimą ir sveikatos būklę.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotojais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, ne vyresni kaip 65 metų asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažiau kaip 5 metus ištarnavę Specialiųjų tyrimų tarnyboje arba turintys ne mažesnį kaip 5 metų stažą valstybės tarnyboje ar ne mažesnį kaip 5 metų teisėjo ar prokuroro darbo stažą.

Pareigūnais gali būti skiriami asmenys, turintys šį išsilavinimą:

Papildomus (specialius) reikalavimus (išsilavinimo, profesinės veiklos, darbo stažo, užsienio kalbų mokėjimo ar kitų profesinių gebėjimų), keliamus konkrečias pareigas einantiems asmenims, nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu:

Į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje negali būti skiriamas asmuo:

Asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, siunčiami į asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Ši komisija, atlikusi specializuotą medicininę ekspertizę, nustatyta tvarka pateikia išvadą dėl asmens, pareiškusio norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, sveikatos būklės ir jo tinkamumo tarnybai. Asmenims, pareiškusiems norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat tarnaujantiems šioje tarnyboje pareigūnams taikomi sveikatos būklės reikalavimai, nustatyti pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į pareigūnų pareigybių aprašymuose nurodytas funkcijas, galimos profesinės rizikos veiksnius ir teisės aktuose įtvirtintą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams taikomą sveikatos būklės reikalavimų klasifikaciją, nustato sveikatos būklės reikalavimus pagal pareigūnų pareigybes.

Asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat jų tėvai, vaikai, sutuoktinis ar partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka tikrinami valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose, klasifikatoriuose, duomenų bankuose, kitose informacinėse ar duomenų tvarkymo sistemose, siekiant nustatyti, ar asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, gali būti skiriami į pareigas. Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę tvarkyti asmens, pareiškusio norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, duomenis ir ypatingus asmens duomenis.

Asmenis į tarnybą (darbą) Specialiųjų tyrimų tarnyboje, išskyrus asmenis, skiriamus Respublikos Prezidento, skiria ir atleidžia iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Asmenys į pareigūnų pareigas, išskyrus asmenis, skiriamus Respublikos Prezidento, skiriami atrankos būdu.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje sudaroma Pretendentų į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų pareigas atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija). Atrankos komisija vertina asmenų, pareiškusių norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, asmenines ir dalykines savybes ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui teikia išvadas dėl šių asmenų tinkamumo tarnauti pareigūnu.

Atranka atliekama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, siekiant nustatyti, ar asmuo tinkamas siekiamoms eiti pareigoms.

Asmenys į darbą Specialiųjų tyrimų tarnyboje priimami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka asmens, pareiškusio norą dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, tikrinimą ir turi teisę tvarkyti asmens, pareiškusio norą dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, duomenis ir ypatingus asmens duomenis.

Išimtiniais atvejais motyvuotu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu asmuo gali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje arba jam leidžiama toliau tęsti tarnybą ir esant neigiamiems sveikatos patikrinimo rezultatams, jeigu dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pripažintų svarbių priežasčių to reikia Tarnybos interesams užtikrinti.

Į Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrinių padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovų ir jų pavaduotojų pareigas asmenys Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka skiriami 5 metų laikotarpiui. Jeigu šio asmens veikla vertinama labai gerai, jis gali būti pakartotiniai skiriamas į tas pačias pareigas dar vienam 5 metų laikotarpiui. Struktūrinių padalinių, nesančių kitame struktūriniame padalinyje, vadovai ir pavaduotojai tų pačių pareigų negali eiti ilgiau kaip 10 metų iš eilės.

Skiriamam į tarnybą asmeniui gali būti nustatomas iki 6 mėnesių išbandymo laikotarpis. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į išbandymo laikotarpį neįskaitomas. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka prieš baigiantis pareigūno išbandymo laikotarpiui atliekama atestacija ir sprendžiama, ar šis asmuo yra tinkamas pareigoms. Respublikos Prezidento skiriamiems pareigūnams išbandymo laikotarpis nenustatomas.

Asmuo, paskirtas į tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje dalyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie priesaikos tekstai:

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas, o kitų pareigūnų – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Prisiekusių pareigūnų pasirašyti su priesaikos tekstu lapai saugomi pareigūnų asmens bylose.

Neprisiekęs asmuo negali tarnauti pareigūnu Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Pareigūnams draudžiama:

Pareigūnui taikomi ir kiti apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme.

Sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą, suderinamą su šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais veiklos apribojimais, priima Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius pareigūno prašymu. Prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą galioja vienus metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Pareigūną perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, jis privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą.

Sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą gali būti atšauktas, jeigu atsiranda arba paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių toks leidimas negalėtų būti išduotas.

Leidimą eiti kitas pareigas taip pat turi gauti pareigūnas, siekiantis būti perkeltas į kitas pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytais atvejais. Jeigu sprendimas dėl leidimo dirbti kitą darbą priimtas dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas šioje dalyje nurodytais atvejais, leidimas galioja perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiu.

Šiame straipsnyje nurodytas leidimas nereikalingas tais atvejais, kai pareigūnas nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Tarnybos tikslu ir uždaviniais susijusi veikla, ir dėl šio pareigūno delegavimo ar dalyvavimo yra priimamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymas.

Pareigūnai, eidami tarnybines pareigas ir vykdydami Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybės užduotis, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.

Valstybės institucijoms ir įstaigoms ar jų tarnautojams, politinėms partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir judėjimams, visuomenės informavimo priemonėms, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama kištis į pareigūnų vykdomą kriminalinę žvalgybą ar kitą tarnybinę veiklą.

Mitingai, piketai ir kitokios akcijos Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose, taip pat prie Specialiųjų tyrimų tarnybos pastatų arčiau negu 25 metrai yra draudžiami.

Filmavimo, fotografavimo, garso ar vaizdo įrašų darymo Specialiųjų tyrimų tarnybos patalpose tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno gali tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ar jo pavaduotojas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai negali būti atvesdinti, sulaikyti, draudžiama juos, jų (Tarnybos) daiktus ir transporto priemones apžiūrėti, jeigu nedalyvauja Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinio viršininkas ar jo įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai pareigūnas sulaikomas akivaizdžiai darantis nusikalstamą veiką. Tokiu atveju Tarnybos pareigūną sulaikiusi institucija privalo ne vėliau kaip per 12 valandų apie tai pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui.

Informacija apie Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus, atliekančius (atlikusius) specialias užduotis, yra valstybės paslaptis ir gali būti naudojama ir išslaptinama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatyme.

Į pareigas skiriantis subjektas pareigūnui suteikia jo pareigybę atitinkantį tarnybinį rangą:

Tarnybos pakopa – pareigūno pareiginės algos koeficientas iš atitinkamai pareigybei taikomo koeficiento ar jų intervalo, nustatyto Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus tvirtinamoje Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje (toliau – Pareigūnų darbo apmokėjimo sistema), atsižvelgiant į pareigūno kvalifikaciją, tarnybos patirtį ir tarnybinės veiklos rezultatus, atitinkantis pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą bei kitas šio įstatymo nuostatas. Kai tarnybos pakopa nustatoma pareigūną pirmą kartą skiriant į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, taip pat atsižvelgiama į jo profesinio pasirengimo lygį ir ankstesnės tarnybinės ar kitokios profesinės veiklos rezultatus.

Pareigūnui, skiriamam į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, nustatoma pirmoji tarnybos pakopa. Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas dalykines savybes, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pirmą kartą į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje skiriamam asmeniui Atrankos komisijos siūlymu gali būti nustatoma aukštesnė negu pirmoji, tačiau ne aukštesnė negu trečioji tarnybos pakopa. Kriterijus, kuriais remdamasi Atrankos komisija gali siūlyti pirmą kartą į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje skiriamam asmeniui nustatyti aukštesnę negu pirmąją tarnybos pakopą, nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Aukštesnė tarnybos pakopa nustatoma per eilinę ar neeilinę atestaciją (toliau – atestacija) pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai. Nuosekliai žemesnė tarnybos pakopa nustatoma per atestaciją pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai.

Perkėlus pareigūną į aukštesnes pareigas, jam nustatoma nuosekliai aukštesnė pakopa už tą pakopą, kuriai esant pareiginė alga būtų ne mažesnė, negu iki perkėlimo gauta pareiginė alga.

Perkėlus pareigūną į lygiavertes pareigas, jam nustatoma ta pati tarnybos pakopa.

Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu, laikoma, kad jam nustatyta ta pati (iki perkėlimo turėta) tarnybos pakopa, tačiau mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis. Perkėlus pareigūną į žemesnes pareigas šio įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 5 ar 6 punkte nustatytais pagrindais, jam nustatoma ta pati (iki perkėlimo turėta) tarnybos pakopa. Pareigūną perkėlus į žemesnes pareigas kitais pagrindais, jam nustatoma tokia tarnybos pakopa, kad pareiginė alga einant naujas pareigas būtų artimiausia ne mažesnė, negu iki perkėlimo į žemesnes pareigas gauta pareiginė alga. Tuo atveju, kai iki perkėlimo į žemesnes pareigas gauta pareiginė alga atitinka arba viršija didžiausią galimą pareiginę algą, nustatoma šeštoji tarnybos pakopa.

Tarnybos pakopa nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir direktoriaus pavaduotojams tarnybos pakopos nenustatomos.

Pareigūno tarnybinio rango įtaka pareigūno pareiginei algai nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus tvirtinamoje Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje.

Pareigūno tarnybinės veiklos rezultatus, kvalifikaciją ir tinkamumą einamoms, kitoms (įskaitant aukštesnes) pareigoms (toliau – pareigūno veikla) per atestaciją įvertina tiesioginis vadovas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir tam tikrais atvejais – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaryta Atestacijos komisija. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas vertina tiesiogiai Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui pavaldžius pareigūnus. Respublikos Prezidento skiriamų pareigūnų atestacija neatliekama.

Per atestaciją pareigūno veikla įvertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai.

Jeigu pareigūno veiklą tiesioginis vadovas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas įvertina labai gerai arba nepatenkinamai, pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisija. Atestacijos komisija pareigūno veiklą taip pat vertina tais atvejais, kai pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovo ar Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno vertinimu, kai pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, kaip jo tiesioginis vadovas, kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su pareigūno tiesioginio vadovo vertinimu ir kai vertinama struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar jo pavaduotojo tarnybinė veikla.

Atestacijos komisija, įvertinusi pareigūno veiklą labai gerai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlo:

Pareigūno tiesioginis vadovas ar Atestacijos komisija, įvertinę pareigūno veiklą gerai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlymų neteikia ir pareigūno iki atestacijos buvusi teisinė padėtis nesikeičia, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus ir atvejus, kai pasibaigus ar baigiantis struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovo ar jo pavaduotojo skyrimo į pareigas laikotarpiui (5 metams), pareigūno veikla įvertinama gerai. Tokiu atveju Atestacijos komisija siūlo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui perkelti pareigūną į kitas lygiavertes eitoms struktūrinio padalinio vadovo ar jo pavaduotojo pareigoms arba žemesnes pareigas.

Atestacijos komisija, įvertinusi pareigūno veiklą nepatenkinamai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlo:

Atestacijos komisija, šio straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu atliekamos neeilinės atestacijos metu įvertinusi šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas einančio pareigūno veiklą labai gerai, siūlo Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui, pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui, pakartotinai skirti šį pareigūną į tas pačias pareigas.

Šiame straipsnyje nurodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Neeilinė atestacija atliekama baigiantis pareigūnui nustatytam išbandymo laikotarpiui arba skyrimo į pareigas laikotarpiui (taikoma pareigūnams, kurie šio įstatymo nustatytais atvejais į pareigas skiriami 5 metų laikotarpiui). Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto pavaduotojo sprendimu neeilinė pareigūno atestacija taip pat gali būti atliekama šiais atvejais:

Pareigūnų atestacijos kriterijus ir tvarką, Atestacijos komisijos veiklą ir įgaliojimus nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Pareigūnų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas ir vykdomas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos ir užsienio valstybių mokslo, mokymo ir kitose įstaigose.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius nustato pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo tvarką ir tvirtina pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo planus.

Mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu pareigūnams garantuojamos einamos pareigos ir darbo užmokestis, taikomos šiame įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytos socialinės garantijos.

Pareigūnų mokymui ir kvalifikacijos tobulinimui finansuoti gali būti naudojami Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai, Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų finansinės paramos lėšos ir kitų šaltinių lėšos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatytais atvejais ir tvarka su pareigūnu gali sudaryti sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą, mokymą ar kvalifikacijos tobulinimą. Pareigūnas, nevykdęs sutarties, vykdęs ją netinkamai arba nesibaigus sutarties terminui ar nepraėjus sutartyje nurodytam laikui atleistas iš pareigų savo noru ar dėl savo kaltės, privalo atlyginti Specialiųjų tyrimų tarnybai su jo mokslu, mokymu ar kvalifikacijos tobulinimu susijusias išlaidas.

Paskirtam į pareigas pareigūnui išduodamas tarnybinis pažymėjimas ir tarnybinis ženklas, kurių paskirtis – patvirtinti pareigūno statusą ir tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

Tarnybinio pažymėjimo ir tarnybinio ženklo pavyzdžius tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Pareigūno duodami teisėti nurodymai yra privalomi visiems asmenims.

Pareigūnas privalo vykdyti aukštesnio pagal pavaldumą pareigūno įsakymus, nurodymus ar pavedimus. Pareigūnas turi teisę prašyti, kad aukštesnis pagal pavaldumą pareigūnas įsakymus, nurodymus ar pavedimus duotų raštu.

Pareigūnas asmeniškai atsako už savo, taip pat pagal įgaliojimus ir kompetenciją už jam pavaldžių pareigūnų veiklą ir sprendimus bei jų padarinius.

Apie gautą įsakymą, nurodymą ar pavedimą, prieštaraujantį įstatymui ar viršijantį aukštesniojo pagal pavaldumą pareigūno tarnybinius įgaliojimus, pareigūnas turi nedelsdamas pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui. Apie Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus duotą įsakymą, nurodymą ar pavedimą, aiškiai prieštaraujantį įstatymui, nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui. Įstatymui prieštaraujančio įsakymo, nurodymo ar pavedimo vykdymas neatleidžia nuo atsakomybės.

Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę tvarkyti pareigūno asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, taip pat duomenys apie pareigūno priėmimą į tarnybą, priesaiką, skyrimą į pareigas, atleidimą iš jų, nušalinimą, skatinimą, tarnybines nuobaudas ir kita tvarkomi Specialiųjų tyrimų tarnyboje saugomoje pareigūno asmens byloje. Asmens bylų sudarymo tvarką ir saugojimo terminus nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatytus dokumentų saugojimo terminus.

Pareigūnas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas.

Pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:

Pareigūnas į lygiavertes pareigas gali būti perkeltas:

Pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

Pareigūnas savo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat dirbti į specialiąsias misijas ir institucijas, kurių steigimą numato Europos Sąjungos teisės aktai.

Atsižvelgiant į teisės aktus, reglamentuojančius delegavimą į tarptautines institucijas ir užsienio valstybių institucijas, pareigūnas savo rašytiniu sutikimu taip pat gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje.

Į šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytas pareigas perkeltas pareigūnas jas gali eiti ne ilgiau kaip 3 metus, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Pasibaigus perkėlimo laikui pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, pareigūnui garantuojamos iki perkėlimo eitos pareigos. Pareigūnų perkėlimo į šiame straipsnyje nurodytas pareigas ir atšaukimo iš jų tvarką, socialinių garantijų tarnybos užsienyje metu ypatumus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Pareigūnas į kitas pareigas taip pat gali būti perkeliamas kitų įstatymų nustatytais atvejais.

Esant tarnybiniam būtinumui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes pareigas. Šiuo laikotarpiu pareigūnas neatlieka pareigų, kurias jis atliko iki laikino pavedimo atlikti kitas pareigas.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas negali trukti ilgiau kaip vienus metus per 5 pareigūno tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje metus, išskyrus atvejus, kai tarnybinis būtinumas pavesti pareigūnui atlikti kitas pareigas atsiranda dėl šias pareigas einančio pareigūno laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti arba delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla. Tokiu atveju laikinas pavedimas negali trukti ilgiau, negu išnyks šios tarnybinį būtinumą lėmusios aplinkybės.

Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavedus pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas, pareigūnui mokamas darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal pareigoms, kurias pavesta laikinai atlikti, nustatytą pareiginę algą, nustatoma nuosekliai aukštesnė pakopa už tą pakopą, kuriai esant pareiginė alga būtų artimiausia ne mažesnė, negu iki laikino pavedimo gauta pareiginė alga.

Esant tarnybiniam būtinumui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu gali laikinai pavesti pareigūnui be jo sutikimo papildomai atlikti kito pareigūno funkcijas. Šiuo laikotarpiu pareigūnas atlieka taip pat ir pareigas, kurias jis atliko iki laikino pavedimo atlikti kito pareigūno funkcijas.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatytas laikinas pavedimas negali trukti ilgiau kaip vienus metus per 5 pareigūno tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje metus, išskyrus atvejus, kai tarnybinis būtinumas pavesti pareigūnui papildomai atlikti kito pareigūno funkcijas atsiranda dėl įprastai šias funkcijas atliekančio pareigūno laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti arba delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijomis ir užduotimis susijusi veikla. Tokiu atveju laikinas pavedimas atlikti kito pareigūno funkcijas negali trukti ilgiau, negu išnyks šios tarnybinį būtinumą lėmusios aplinkybės.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka pavedus atlikti kito pareigūno funkcijas, pareigūnui mokama priemoka, numatyta šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Pareigūnas privalo būti nušalintas nuo pareigų šiais atvejais:

Pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, pažeminęs pareigūno vardą, sulaužęs priesaiką, padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, – iki bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar jo tolesnės tarnybos arba bus baigtas baudžiamasis procesas.

Nušalintas nuo pareigų pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, dokumentus ir kitas darbo priemones, kurias turėjo eidamas pareigas.

Nušalinimo terminui pasibaigus, pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų.

Už nušalinimo laikotarpį darbo užmokestis nemokamas. Pareigūnas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas, per 10 darbo dienų jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, ir delspinigiai, apskaičiuoti Darbo kodekso 147 straipsnyje nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Nušalinimo laikotarpiu pareigūnui netaikomas šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas apribojimas.

Pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:

Pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:

Pareigūnas turi teisę atsistatydinti savo noru (šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktai), apie tai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių. Jeigu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius sutinka, tarnyba gali būti nutraukta ir anksčiau negu po 14 kalendorinių dienų.

Jeigu prašymas atleisti iš tarnybos pagrįstas pareigūno liga ar neįgalumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas kitą darbo dieną nuo prašymo padavimo dienos.

Pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos, jeigu nėra priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymas atleisti šiuo pagrindu.

Negalima atleisti pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar per atostogas, išskyrus atleidimą pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8, 10, 11, 13 punktus ir 2 dalies 1, 4 punktus. Jeigu pareigūnas yra atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

Negalima atleisti iš tarnybos nėščios pareigūnės, taip pat pareigūno, auginančio vaiką (vaikus) iki 3 metų, jeigu šių pareigūnų veiksmuose nėra kaltės.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą galima tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Pareigūnui, auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Jeigu pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 2 dalies 2, 3 ir 4 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės pareigūno sutikimu jį perkelti į lygiavertes arba žemesnes pareigas.

Atleisti pareigūną iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 5 punktą galima tik tuo atveju, jeigu jam pasiūlomos kitos laisvos lygiavertės pareigos, o jeigu jų nėra arba pareigūnas nesutinka būti perkeltas į jas, – žemesnės pareigos, ir pareigūnas nesutinka būti perkeltas į jas.

Pareigūnai iš tarnybos atleidžiami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu, išskyrus pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento dekretu.

Atleidžiamas pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, dokumentus ir kitas darbo priemones, kurias gavo eidamas tarnybines pareigas.

Ginčai dėl pareigūnų atleidimo sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismui grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, šiam pareigūnui išmokamas jo vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Kai neteisėtai atleistas pareigūnas pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnes pareigas jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali pareigūno prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam kompensaciją iki 6 jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju pareigūnas laikomas atleistu iš tarnybos pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti sudaromas pareigūnų rezervas (toliau – rezervas). Į rezervą pareigūnai gali būti įtraukiami, kai jie atleidžiami iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir skiriami į pareigas kitose Lietuvos, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose, taip pat kai užsiima kita teisėta veikla ir atlieka darbą, susijusį su Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniais. Pareigūnas įtraukiamas į rezervą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo atleidimo iš tarnybos dienos.

Pareigūnas į rezervą įtraukiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

Pareigūnams, įtrauktiems į rezervą, darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos.

Į rezervą įtrauktas pareigūnas atlieka bendrąsias pareigūno pareigas ir valstybės tarnautojo ar kitoms jo einamoms pareigoms pagal pareigybės aprašymą priskirtas funkcijas.

Buvimo rezerve laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą tik tuo atveju, kai pareigūnas vėl paskiriamas į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir ten išdirba ne mažiau kaip vienus metus.

Pareigūnas rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 5 metus, o esant tarnybiniam būtinumui, šis terminas gali būti pratęstas, tačiau bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų.

Tais atvejais, kai pareigūnas įtraukiamas į rezervą dėl paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigūnas rezerve gali būti ne ilgiau negu maksimalus šių pareigų ėjimo iš eilės laikotarpis, tačiau bendras buvimo rezerve laikas per visą tarnybos laiką negali viršyti 10 metų.

Rezervo sudarymo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Jeigu pareigūnas, įtrauktas į rezervą, atitinka sąlygas, nustatytas šio įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje, jis turi teisę pateikti prašymą dėl pareigūno statuso atkūrimo.

Atkurti pareigūno statusą – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, į kitas pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje – turi teisę buvę pareigūnai:

Pareigūno statusas atkuriamas per 3 mėnesius nuo darbo tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo, paskyrimo ar išrinkimo dirbti užsienyje laikotarpio pabaigos, arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti pareigūno statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo, paskyrimo ar išrinkimo dirbti užsienyje laikotarpiui.

Pareigūno statusas atkuriamas, jeigu jį atkurti siekiantis asmuo atitinka šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius už pavyzdingą tarnybą pareigūnus gali skatinti:

Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti pristatyti valstybės apdovanojimui.

Specialiųjų tyrimų tarnybos žinybinio ženklo ir garbės ženklo aprašus ir nuostatus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

Pareigūnai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami.

Šio įstatymo nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda.

Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu, gavus duomenų apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įgalioti pareigūnai ar Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sudaryta komisija.

Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, atostogų arba buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę ar stažuotę užsienyje. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ir ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos.

Pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti raštu paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Jeigu pareigūnas paaiškinimo raštu nepateikia, surašomas aktas, kurį pasirašo tarnybinį tyrimą atlikęs pareigūnas ir du kiti pareigūnai arba tarnybinį tyrimą atlikusios komisijos nariai. Šiuo aktu patvirtinama, kad pareigūnas nepateikė paaiškinimo raštu.

Jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba administracinio nusižengimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar administracinio nusižengimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atskirti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.

Tarnybinė nuobauda skiriama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

Tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

Pareigūnas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, jeigu po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.

Tarnybinė nuobauda Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus motyvuotu sprendimu už gerą tarnybą gali būti panaikinta pirmiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas. Tarnybinė nuobauda taip pat gali būti panaikinta, jeigu pareigūnas gauna valstybės apdovanojimą.

Pareigūnas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytą tiesioginę materialinę žalą.

Atlyginama visa šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Padarytą žalą pareigūnas gali atlyginti savo noru.

Jeigu pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu išskaitomas iš pareigūno darbo užmokesčio. Ne teismine tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio pareigūno vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismine tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų pareigūnui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Pareigūnas, nesutinkantis su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu dėl Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.

Pareigūno atleidimas iš tarnybos neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo.

Pareigūno padarytą žalą atlyginusi Specialiųjų tyrimų tarnyba turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tokio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių. Jeigu pareigūnas žalą padarė tyčia, Specialiųjų tyrimų tarnyba į padariusį žalą pareigūną turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo.

Pareigūnų darbo užmokestį sudaro:

Pareigūnui už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniais ir funkcijomis susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos. Už laiką, kurį pareigūnas dalyvauja minėtuose paramos teikimo projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų minėtiems paramos teikimo projektams įgyvendinti, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis pareigūnui nemokamas.

Pareigūno pareiginės algos koeficientas nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo priedą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus tvirtinamą Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje detalizuojami pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficientų, viršijančių šio įstatymo priede nustatytuosius minimalius pareiginės algos koeficientus, dydžių nustatymo kriterijai, atsižvelgiant į pareigūnui suteiktą tarnybinį rangą, išsilavinimą, profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir kita.

Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).

Pareiginė alga apskaičiuojama pagal šio straipsnio 1 dalį Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus tvirtinamoje Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio. Pareigūno pareiginės algos koeficientas negali viršyti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pareiginės algos koeficiento.

Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio nustatytų darbo valandų ar dienų skaičiaus ir gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų ar dienų skaičiaus.