Legalize / Lietuva / Lietuvos Respublikos pašto įstatymas / Istorija

Pakeitimų istorija

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas

14 versijos · 1999-04-15

2025-01-01

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 30 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2023-01-01

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 17, 3, 33 y 2 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2022-01-01

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 19, 21, 7 y 8 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2019-11-23

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 19, 26, 23 y 4 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2016-01-01

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 3, 13, 33 y 2 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2015-01-01

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 15, 19, 21 y 30 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2013-01-01

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 1, 15, 17 y 5 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2012-12-16

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 15, 17, 6 y 2 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2012-10-20

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 15, 17, 6 y 3 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2012-01-01

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 15, 17, 13, 16

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

2010-12-28

Lietuvos Respublikos pašto įstatymas — arts. 13, 15, 17 y 2 más

Žiūrėti pakeitimus Tekstas šią datą

Pakeitimai 2010-12-28

@@ -4,6 +4,10 @@

Neoficialus įstatymo tekstas

Įstatymo

aktuali redakcija nuo 2011 m. sausio 1 d.

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

@@ -106,1310 +110,3370 @@

8. Naudotojas

– asmuo, kuris asmeniniams ar verslo tikslams naudojasi pašto ir (ar) pasiuntinių

– asmuo, kuris asmeniniams ar verslo tikslams naudojasi pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugomis.

9. Pasiuntinių paslaugos – pašto

siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams

asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas paslaugas.

10. Pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas – pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas

teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas

fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis

judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje

valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų

filialai.

11. Pašto

korespondencijos siunta – korespondencijos siunta, sekograma, taip pat

spaudiniai, smulkūs paketai, siųstini ir pristatytini ant siuntos ar pakuotės

siuntėjo nurodytu adresu. Pašto siuntos, priskirtos pašto korespondencijos

siuntoms, yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Pasaulinės pašto

sąjungos Pašto korespondencijos reglamente.

12. Pašto mokos ženklai –

galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai

ir atvirukai (atvirlaiškiai), ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir

specialūs patvirtinti mokėjimo spaudai.

13. Pašto

paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas

ar įteikimas.

14. Pašto

paslaugų teikimo vietos – pašto infrastruktūros dalis, įskaitant viešam

naudojimui skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba

universaliųjų pašto paslaugų teikėjo patalpose. Per šias vietas naudotojai gali

pateikti pašto siuntas viešajam pašto tinklui.

15. Pašto

siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto

ar pasiuntinių paslaugų teikėjai. Tai pašto korespondencijos, reklaminė pašto

siunta, taip pat siunta, kurioje siunčiami spaudiniai ir pašto siuntiniai.

16. Pašto

siuntinys – paštu siunčiami daiktai (prekės), tarp jų ir neturintys

komercinės vertės.

17. Pašto

siuntų paskirstymas – visuma veiksmų, kurie atliekami su pašto siuntomis

nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki pristatymo adresatams.

18. Pašto

siuntų surinkimas – visuma veiksmų, kurių metu pašto siuntos surenkamos iš

naudotojų.

19. Registruotoji

pašto siunta – pašto siunta, kuriai suteikta pastovaus dydžio garantija

pašto siuntos dingimo, vagystės ar sugadinimo atveju. Siuntėjo prašymu

pateikiami įrodymai, kad ši pašto siunta buvo pristatyta ar įteikta gavėjui.

20. Reklaminė

pašto siunta – adresuota pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo paštu

siunčiamas reklaminio, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio

pranešimas (išskyrus sąskaitas, mokėjimo pranešimus, finansines ataskaitas ir

kitokius nevienodo turinio pranešimus). Jei reklaminėje pašto siuntoje

siunčiami kitokio pobūdžio pranešimai, ji nelaikoma reklamine pašto siunta.

21. Rezervuotosios pašto paslaugos –

pašto paslaugų dalis, kurių teikimas apribojamas laikantis nustatytų svorio ir

kainų ribų, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.

22. Siuntėjas – asmuo, kuris

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui pateikia pristatyti ar įteikti jo

nurodytam gavėjui pašto siuntą.

23. Tarptautinė pašto siunta – pašto siunta,

siunčiama iš vienos valstybės į kitą.

24. Universaliosios pašto paslaugos –

nenutrūkstamai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamos pašto

paslaugos.

25. Universaliųjų pašto paslaugų

teikėjas – akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir (ar) kiti pašto paslaugas

teikiantys Lietuvos Respublikos piliečiai ar asmenys, turintys leidimą nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai

asmenys, taip pat kitos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų

filialai įsteigti Lietuvos Respublikoje, Vyriausybės įgalioti teikti

universaliąsias pašto paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26. Valstybė narė – Europos

Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

27. Viešasis pašto tinklas – pašto

infrastruktūra, kuria naudojasi universaliųjų pašto paslaugų teikėjas teikdamas

pašto paslaugas: surinkdamas pašto siuntas, priskiriamas universaliosioms pašto

paslaugoms, iš visoje teritorijoje esančių pašto paslaugų teikimo vietų;

apdorodamas ir veždamas tokias pašto siuntas nuo paėmimo iš pašto paslaugų

teikimo vietų iki rūšiavimo vietų; pristatydamas siuntas pagal adresus,

nurodytus ant pašto siuntų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

straipsnis. Pašto veiklos reguliavimo institucijos

1. Pašto veiklą Lietuvos Respublikoje

reguliuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.

2. Vyriausybė ar jos įgaliota

institucija:

1) formuoja ir

įgyvendina valstybės strategiją ir politiką pašto srityje;

2) tvirtina universaliųjų pašto paslaugų

teikimo taisykles;

3) nustato universaliųjų

pašto paslaugų kokybės reikalavimus;

4) užtikrina,

kad universaliųjų pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą, ekonomines

ir socialines aplinkybes bei naudotojų poreikius;

5) įgalioja

pašto paslaugų teikėją (teikėjus) teikti universaliąsias pašto paslaugas šalies

teritorijoje ir apie jį (juos) praneša Europos Komisijai;

6) pagal pašto

siuntų svorio pakopas tvirtina universaliųjų pašto paslaugų didžiausius

tarifus;

7) tvirtina

nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo taisykles;

8) nustato pašto

mokos ženklų išleidimo, išėmimo iš apyvartos bei apskaitos taisykles;

9) tvirtina

universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto tinklo charakteristikas;

10) nenugalimos

jėgos ir ekstremalių situacijų ar kitų ypatingų aplinkybių atvejais, taip pat

siekiant pasirengti visuotinei mobilizacijai, valstybės gynybai, užtikrinant

valstybės saugumą bei viešąją tvarką, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta

tvarka duoda pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams privalomus nurodymus,

užduotis ir užsakymus;

11)

bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją

atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

12) atlieka

kitas funkcijas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba prižiūri,

kaip laikomasi šio Įstatymo nuostatų ir kaip jos yra įgyvendinamos. Ryšių

reguliavimo tarnybos statusą, veiklas, apibrėžtas šiame Įstatyme, finansavimo

šaltinius, sąlygas ir tvarką bei kitus veiklos aspektus nustato Elektroninių

ryšių įstatymas.

4. Ryšių reguliavimo tarnyba:

1) rengia ir

tvirtina pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisykles ir prižiūri, kaip

laikomasi jose nustatytų reikalavimų;

2) (neteko galios nuo 2010 m. sausio 5 d.);

3) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai nuostolingų universaliųjų pašto paslaugų kompensavimo

taisykles;

4) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų didžiausių tarifų;

5) rengia ir teikia pasiūlymus Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai dėl universaliųjų pašto paslaugų teikėjo viešojo pašto

tinklo charakteristikų;

6) rengia ir teikia tvirtinti Vyriausybei ar jos

įgaliotai institucijai universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;

7) prižiūri, kaip universaliųjų pašto paslaugų

teikėjas laikosi nustatytų viešojo pašto tinklo charakteristikų ir teikiamų

universaliųjų pašto paslaugų kokybės reikalavimų;

8) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjui

pagrindinius sąnaudų apskaitos tvarkymo principus ir sąnaudų apskaitos sistemai

keliamus reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą;

9) organizuoja nepriklausomą universaliųjų pašto

paslaugų kokybės patikrinimą ir kartą per metus viešai skelbia šio patikrinimo

rezultatus;

10) rengia ir tvirtina pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjų ir naudotojų ginčų nagrinėjimo taisykles bei nagrinėja ginčus tarp

pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų;

11) rengia ir tvirtina pašto paslaugų teikėjų ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų ginčų nagrinėjimo taisykles ir nagrinėja ginčus

tarp pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų;

12) atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų

taikymo priežiūrą;

13) pagal savo kompetenciją tiria ir nagrinėja šio

Įstatymo pažeidimus bei pažeidėjams taiko sankcijas šio Įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka;

14) bendradarbiauja su užsienio šalių pašto veiklos

reguliavimo institucijomis, pagal kompetenciją dalyvauja tarptautinių

organizacijų ir Europos Sąjungos institucijų, komitetų bei grupių veikloje;

15) įstatymų nustatyta tvarka teikia turimą informaciją kitoms valstybės ir

(ar) savivaldybių institucijoms pagal jų prašymus. Valstybės ir (ar) savivaldybių

institucijos, kurioms perduota konfidenciali informacija, privalo užtikrinti

tinkamą jos apsaugą;

16) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

5. Ryšių reguliavimo tarnyba, įgyvendindama šio

Įstatymo jai pavestas funkcijas, turi teisę:

1) kontroliuoti,

kaip laikomasi šio Įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių pašto ir

pasiuntinių veiklą, nuostatų;

2) gauti iš valstybės ir savivaldybės

institucijų, pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų, taip pat kitų

asmenų visą jai reikalingą su pavestų uždavinių įgyvendinimu ir funkcijų

vykdymu susijusią informaciją, taip pat ir finansinę, užtikrindama

konfidencialios informacijos apsaugą;

3) atlikti kitus Lietuvos Respublikos

įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytus veiksmus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

Nr. XI-1216,

2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7785 (2010-12-28)

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių veiklos

reguliavimo principai

Pašto ir

pasiuntinių veikla reguliuojama vadovaujantis

sąžiningos konkurencijos, laisvės teikti pašto paslaugas, laipsniško ir

kontroliuojamo pašto rinkos liberalizavimo principais.

straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos pareigūnai

1. Ryšių reguliavimo tarnybos įgalioti

pareigūnai, atlikdami šio Įstatymo priežiūrą, pateikę tarnybinį pažymėjimą bei

Ryšių reguliavimo tarnybos išduotą dokumentą, patvirtinantį jų įgaliojimus ir

atliekamas funkcijas, Ryšių reguliavimo tarnybos vardu įgyvendina šias teises:

1) pagal šio ir kitų įstatymų bei kitų teisės aktų

nustatytas sąlygas ir procedūras iš pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų

gauna jiems reikalingą informaciją;

2) gauna žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš

asmenų, susijusių su tikrinamų pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjų veikla,

reikalauja, kad jie atvyktų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines

patalpas duoti paaiškinimus;

3) gauna duomenis ir dokumentus arba jų nuorašus apie

tikrinamo pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjo ūkines operacijas iš kitų

asmenų, neatsižvelgiant į jų pavaldumą, taip pat iš valstybės valdymo ir

savivaldos institucijų;

siekdami nustatyti, ar pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai nepažeidžia šiame

Įstatyme, pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklėse nustatytų

reikalavimų, tikrina pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ūkinę veiklą;

išsamiai patikrina universaliųjų pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) sąnaudas ir

(ar) pajamų sistemą (sistemas);

5) laikinai – iki 30 dienų – paima dokumentus ir

daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, palikdami

motyvuotą sprendimą dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo bei paimtų

dokumentų ir (ar) daiktų aprašą; išreikalauja padaryti nurodytų dokumentų

kopijas;

6) tyrimui pasitelkia specialistų ir ekspertų;

7) atlieka kitus šiame ir kituose įstatymuose

nurodytus veiksmus.

2. Ryšių reguliavimo tarnybos

įgalioti pareigūnai, įgyvendindami jiems suteiktas teises, surašo dokumentus

(aktus, protokolus, reikalavimus ir pan.). Jų formas ir užpildymo tvarką

įsakymu patvirtina Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.

3. Ryšių reguliavimo tarnybos

įgaliotų pareigūnų, įgyvendinančių šiame straipsnyje nurodytas teises,

reikalavimai yra privalomi asmenims ir jų valdymo organų bei administracijos

darbuotojams. Už Ryšių reguliavimo tarnybos įgaliotų pareigūnų reikalavimų

nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

straipsnis. Teisė teikti pašto ir pasiuntinių paslaugas

1. Pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugas galima teikti pateikus apie tai pranešimą Ryšių reguliavimo

tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato pranešimo apie pašto ir pasiuntinių

paslaugų teikimo pradžią pateikimo tvarką ir sąlygas pašto ir pasiuntinių

paslaugų teikimo taisyklėse.

2. Prieš

pradedant teikti pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas, Ryšių reguliavimo

tarnybai reikia pateikti:

1) Ryšių

reguliavimo tarnybos nustatytos formos pranešimą apie pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikimo pradžią (toliau – pranešimas);

2) juridinio

asmens teisėtą įsisteigimą patvirtinančių dokumentų kopijas (išskyrus

juridinius asmenis, įregistruotus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų

registre), jei pranešimą teikia juridinis asmuo.

3. Ryšių

reguliavimo tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų šio straipsnio 2

dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos įrašo pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėją į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašą ir apie

tai paskelbia Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje, taip pat praneša

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui.

4. Pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjas išbraukiamas iš pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjų sąrašo ir netenka teisės teikti pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugas, jeigu jis:

1) pateikia

pranešimą apie pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikimo pabaigą;

2) miršta arba

yra likviduotas;

3) yra

pripažintas bankrutavusiu;

4) teikdamas

Ryšių reguliavimo tarnybai pranešimą, pateikė klaidingus duomenis, suklastotus

dokumentus arba nuslėpė faktus, dėl kurių negalėjo pradėti teikti pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugas ir būti įrašytas į pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjų sąrašą;

5) vienus metus

neteikė Ryšių reguliavimo tarnybai ataskaitų dėl suteiktų pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų arba vienus metus pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjo negalima surasti jo buveinėje, nurodytoje Juridinių asmenų registre.

5. Pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjas netenka teisės teikti pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugas kitą dieną po jo išbraukimo iš pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjų sąrašo. Apie pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjo išbraukimą iš

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų sąrašo Ryšių reguliavimo tarnyba

paskelbia savo interneto svetainėje ir praneša pašto ir (ar) pasiuntinių

paslaugų teikėjui.

6. Pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjas, nutraukęs pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikimą, privalo apie tai pranešti Ryšių reguliavimo tarnybai jos nustatyta

tvarka ir sąlygomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikimas

1. Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikėjas privalo:

1) pasitvirtinti pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimo taisykles;

2) užtikrinti susirašinėjimo slaptumą;

3) atsakyti į naudotojo su pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikimu susijusį skundą per 10 dienų nuo skundo gavimo

dienos; šis reikalavimas netaikomas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui,

kuris privalo vadovautis atitinkamais Europos standartais Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamų Universaliųjų pašto

paslaugų teikimo taisyklėse nustatyta tvarka;

4) ant pašto siuntos nurodyti arba prie

pašto siuntos pridėti duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėją, jo buveinės arba gyvenamosios vietos adresą,

pašto siuntos priėmimo siųsti datą; pašto paslaugų teikėjas ant pašto siuntos

privalo papildomai nurodyti pristatymo (įteikimo) gavėjui datą;

5) teikti Ryšių reguliavimo tarnybai

ataskaitas dėl suteiktų pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų, pašto paslaugų teikėjas privalo:

1) aptarnaujamoje teritorijoje įrengti

pašto paslaugų teikimo vietas;

2) pašto siuntų surinkimo vietoje pašto

siuntą pažymėti spaudu „Pašto paslaugos“ (šis reikalavimas netaikomas

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui);

3) pašto siuntas įdėti į gaunamųjų

laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, – apie tai pranešti gavėjui;

4) pašto siuntas, adresuotas asmeniui į

jo darbo, mokymosi vietą, bendrabutį, į karo tarnybos vietą, ligoninę,

sanatoriją, stovyklą ar įkalinimo vietą, pristatyti (įteikti) administracijai

arba jos įgaliotiems asmenims;

5) registruotąsias pašto siuntas įteikti

siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo įgaliotam asmeniui;

6) saugoti pašto siuntą, kurios

neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas

(gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas)

negyvena, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą

laiką. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos neatsiima,

nors jam buvo išsiųstas rašytinis perspėjimas, pašto paslaugų teikėjas

Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį

valstybės nuosavybėn. Prie pranešimo pridedama pašto paslaugų teikėjo žyma, kad

siuntėjas (gavėjas) kviečiamas pašto siuntą atsiimti neatvyko arba pašto

siuntos atsisakė.

3. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų

reikalavimų, pasiuntinių paslaugų teikėjas privalo:

1) įteikti pašto siuntą gavėjui

asmeniškai pasirašytinai; jeigu įteikti pašto siuntos gavėjui asmeniškai

pasirašytinai nėra galimybės (nerandama gavėjo siuntėjo nurodytu adresu ir

pan.), pasiuntinių paslaugų teikėjas gali informuoti gavėją apie pašto siuntą

palikdamas pranešimą gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje;

2) saugoti pašto ir pasiuntinių paslaugų

teikimo taisyklėse nurodytus dokumentus, patvirtinančius pašto siuntų įteikimą,

ne mažiau kaip 6 mėnesius nuo pašto siuntos įteikimo dienos;

3) pašto siuntą, kurios neįmanoma

įteikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu

adresu ir pan.), grąžinti siuntėjui.

4. Pasiuntinių paslaugų teikėjai

siuntėjo pageidavimu gali teikti tokias papildomas paslaugas: surinkti pašto

siuntas iš siuntėjų; garantuoti pašto siuntų pristatymą siuntėjo nustatytu

laiku; suteikti galimybę pristatymo metu keisti gavėją; patvirtinti apie pašto

siuntos įteikimą; sudaryti galimybę stebėti pašto siuntos pristatymą; teikti

kitas papildomas paslaugas.

5. Pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų

teikimo sąlygos detalizuojamos Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintose pašto

ir pasiuntinių paslaugų teikimo taisyklėse.

6. Pašto siuntų, siunčiamų viešuoju

pašto tinklu, rūšys bei didžiausi ir mažiausi matmenys turi atitikti Pasaulinės

pašto sąjungos Pasaulinėje pašto konvencijoje, Pašto korespondencijos ir Pašto

siuntinių reglamentuose nustatytus reikalavimus.

7. Už pašto siuntos turinį atsakingas

siuntėjas. Jei nustatoma, kad priimtoje pašto siuntoje yra teisės aktais

draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jie grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami

įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

8. Jeigu įstatymų nustatytais atvejais

ir tvarka konfiskuojama pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti daiktais

(prekėmis), apie tai pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas praneša

siuntėjui. Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai (prekės).

9. Pašto siuntos vežamos pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo

sutartys, transporto priemonėmis. Transporto priemonėms, vežančioms tik pašto

siuntas, ir jas lydintiems asmenims per pasienio kontrolės punktus nuolatinėmis

ir laikinomis jūrų, upių, kanalų ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama

vykti be eilės.

10. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti

įrengtos lengvai prieinamoje vietoje daugiabučių namų kiekvienoje laiptinėje ne

aukščiau kaip antrame aukšte; įmonėse, įstaigose, organizacijose – prie

pagrindinių įėjimų; sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų (įvažiavimų)

į sodą. Individualių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų dėžutes prie

įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų, tvorų, stovelių.

Gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia pašto siuntos gavėjas.

11. Keitimasis dokumentais vyksta tarp

susitarimą dėl keitimosi dokumentais sudariusių asmenų. Šie asmenys patys

pristato ir pasiima pašto siuntas, naudodamiesi savo ar trečiųjų asmenų

patalpomis, transportu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos

1. Kiekvienas naudotojas turi teisę į

universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies

teritorijoje. Pasiuntinių paslaugos nėra laikomos universaliosiomis pašto

paslaugomis.

9. Pasiuntinių paslaugos – pašto

siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pasirašytinas įteikimas gavėjams

asmeniškai per pasiuntinį, suteikiant siuntėjo pageidaujamas papildomas

paslaugas.

10. Pašto ir

(ar) pasiuntinių paslaugų teikėjas – pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugas

teikiantis Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas

fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis

judėjimo valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje

valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, taip pat jų

filialai.

11. Pašto

korespondencijos siunta – korespondencijos siunta, sekograma, taip pat

spaudiniai, smulkūs paketai, siųstini ir pristatytini ant siuntos ar pakuotės

siuntėjo nurodytu adresu. Pašto siuntos, priskirtos pašto korespondencijos

siuntoms, yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Pasaulinės pašto

sąjungos Pašto korespondencijos reglamente.

12. Pašto mokos ženklai –

galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai, pašto blokai, ženklinti vokai

ir atvirukai (atvirlaiškiai), ženklintos aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir

specialūs patvirtinti mokėjimo spaudai.

13. Pašto

paslaugos – pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas

ar įteikimas.

14. Pašto

paslaugų teikimo vietos – pašto infrastruktūros dalis, įskaitant viešam

naudojimui skirtas pašto dėžutes, esančias šalia viešųjų kelių arba

universaliųjų pašto paslaugų teikėjo patalpose. Per šias vietas naudotojai gali

pateikti pašto siuntas viešajam pašto tinklui.

15. Pašto

siunta – adresuota ir išsiųsti paruošta siunta, kurią turi pristatyti pašto

ar pasiuntinių paslaugų teikėjai. Tai pašto korespondencijos, reklaminė pašto

siunta, taip pat siunta, kurioje siunčiami spaudiniai ir pašto siuntiniai.

2. Universaliosios pašto paslaugos:

1) iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

3) registruotųjų

ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar

įteikimas;

4) iki 20

kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių,

pristatymas ar įteikimas.

3. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas

privalo:

1) visiems naudotojams vienodomis

sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies

teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per

savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force

majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir

vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą,

išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti

kaip išskirtines;

2) reguliariai

teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų

naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų

kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus;

3) pagal viešojo

pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto

paslaugų teikimo vietų skaičių;

4) išleisti ir

išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

5) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių

ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;

6) skelbti

metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie

tai, kaip jie buvo išspręsti;

7) tvarkyti

apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius

sąnaudų apskaitos tvarkymo principus bei sąnaudų apskaitos sistemos

reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą; sąnaudų apskaitos

sistemoje atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą bei rezervuotąsias

pašto paslaugas;

8) nacionalinės

standartizacijos institucijos nustatyta tvarka taikyti Europos Sąjungos

standartus;

9) skaidriomis

ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais pašto paslaugų

teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;

10) atliekant tarpvalstybinius

galutinius atsiskaitymus už tarptautinio pašto paslaugas, laikytis tokių

principų: nustatyti galutinių atsiskaitymų dydį atsižvelgiant į gaunamo

tarptautinio pašto apdorojimo ir pristatymo sąnaudas; atsiskaitymus susieti su

paslaugų kokybe; galutiniai atsiskaitymai turi būti skaidrūs ir

nediskriminuojantys.

4. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi teisę:

1) sudaryti

individualias sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų;

2) bendradarbiauti su kitų šalių

universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal kompetenciją dalyvauti

tarptautinių pašto organizacijų veikloje.

5. Universaliųjų pašto paslaugų tarifai

privalo būti pagrįsti teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, tačiau

prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Jeigu Vyriausybė

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų

tarifus nustato mažesnius už pašto paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų skirtumas

padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete numatytų lėšų.

6. Universaliųjų pašto paslaugų

teikėjas, taikydamas specifinius tarifus, šiems tarifams ir su jais susijusioms

sąlygoms taiko skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Nustatant tokius

tarifus, turi būti įvertintos nepatirtos sąnaudos, palyginti su įprastai

teikiamomis pašto paslaugomis. Tarifai turi būti vienodi visiems panašiomis

sąlygomis siunčiantiems naudotojams.

7. Valstybės įmonė Lietuvos paštas gali

turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės

herbą taip pat gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-628,

2009-12-22, Žin., 2010, Nr. 1-33 (2010-01-05)

straipsnis. Rezervuotosios pašto paslaugos

Kad

būtų užtikrintas nenutrūkstamas universaliųjų pašto paslaugų teikimas,

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui rezervuojamos vidaus korespondencijos

siuntų, reklaminio pašto, gaunamų tarptautinių korespondencijos siuntų

surinkimo, paskirstymo, vežimo, pristatymo bei įteikimo paslaugos, laikantis

svorio ir kainų limitų. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo dienos taikoma 100 gramų,

o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų rezervuotųjų pašto siuntų svorio riba.

Pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas nuo 2004 m. gegužės 1 d.

privalo teikti taikydami ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. –

ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį tarifą, negu yra nustatytas universaliųjų

pašto paslaugų teikėjui pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos

tarifas.

straipsnis. Pašto siuntų slaptumas ir duomenų apsauga

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjai naudotojams privalo garantuoti

susirašinėjimo slaptumą.

Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjo darbuotojas, priimdamas pašto siuntą,

gali patikrinti, ar joje nėra draudžiamų siųsti daiktų, ir, jei tokių daiktų

randa, siuntos nepriimti.

Operatyvinės veiklos subjektai, ikiteisminio tyrimo institucijos gali gauti

informaciją apie pašto ar pasiuntinių paslaugų naudotojus, apžiūrėti pašto

siuntas ir jų dokumentus, patikrinti ar kitaip kontroliuoti siunčiamus daiktus

ir daryti jų poėmį tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Pašto bei pasiuntinių paslaugų teikėjams draudžiama teikti informaciją apie

kitų asmenų naudojimąsi pašto paslaugomis arba sudaryti sąlygas gauti šią

informaciją, jeigu šis ar kiti įstatymai nenustato kitaip.

straipsnis. Ginčų sprendimas

1. Iškilus ginčui tarp pašto ir (ar)

pasiuntinių paslaugų teikėjų ir naudotojų arba tarp pašto paslaugų teikėjų ir

pasiuntinių paslaugų teikėjų, naudotojas arba pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjas turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši iš anksto ne

teismo tvarka išspręstų ginčą su pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėju.

Naudotojas, pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjas taip pat turi teisę kreiptis

tiesiai į teismą.

2. Ginčams pagal pašto,

pasiuntinių paslaugų teikėjų ar naudotojų skundus nagrinėti taikomos Ryšių

reguliavimo tarnybos patvirtintos Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų ir

naudotojų arba pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklės.

3. Jeigu pašto ar pasiuntinių paslaugų

teikėjas arba naudotojas kreipiasi į Ryšių reguliavimo tarnybą prieš tai

nesikreipęs į pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėją, Ryšių reguliavimo tarnyba

imasi priemonių šalis sutaikyti.

4. Pašto ar pasiuntinių paslaugų teikėjų

ir naudotojų bei pašto paslaugų teikėjų ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjų

ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatomi prašymų išspręsti ginčą formos, turinio

ir pateikimo, įrodymų rinkimo ir pateikimo reikalavimai, taip pat šalių

taikinimo procedūra ir ginčų nagrinėjimo procedūra, kitos ginčų nagrinėjimo

taisyklės.

5. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas

dėl ginčo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas teismui įstatymų

nustatyta tvarka.

straipsnis. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų atsakomybė ir žalos

atlyginimas

Siuntėjas dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus

ar apgadintus siųstus daiktus pretenziją gali pareikšti pašto paslaugų teikėjui

per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos.

2. Pretenzijos, pareikštos pasibaigus šio straipsnio 1

dalyje nustatytam terminui, nenagrinėjamos.

3. Pašto paslaugų teikėjai turi nustatyti bei

patvirtinti paprastą bei sąnaudomis pagrįstą pašto paslaugų naudotojų skundų

nagrinėjimo tvarką.

Žala dėl prarastų, sugadintų pašto siuntų (padaryta nuo jų priėmimo iki

įteikimo gavėjui) atlyginama vadovaujantis šiuo Įstatymu. Žala dėl prarastų,

sugadintų tarptautinių pašto siuntų atlyginama vadovaujantis Pasaulinės pašto

konvencijos, Pašto korespondencijos bei Pašto siuntinių reglamentų nuostatomis.

Patirti netiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos į žalos atlyginimo dydį

neįskaitomi.

Pašto paslaugų teikėjai neatsako už:

pašto siuntas, kurios pagal valstybės institucijų sprendimus įstatymų nustatyta

tvarka perduodamos valstybės nuosavybėn arba konfiskuojamos;

prarastus draudžiamus pašto siuntose siųsti daiktus (prekes).

6. Jeigu dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės dingsta ar

buvo sugadintos pašto siuntos, jose trūksta daiktų (prekių) ar daiktai (prekės)

apgadinti, jis atlygina:

1) už dingusią registruotąją pašto korespondencijos

siuntą, kurios siuntėjas neįvertino, taip pat už joje sugadintus visus daiktus

(prekes) – suma, lygia siuntimo išlaidoms. Registruotosios pašto siuntos

dalinio išplėšimo ar dalinio sugadinimo atveju siuntėjas turi teisę į žalos

atlyginimą, lygų realiam padarytos žalos dydžiui, tačiau jis negali viršyti

pašto siuntos vertės;

2) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

registruotojoje pašto korespondencijoje ar dingusiame pašto siuntinyje – suma,

lygia pašto siuntoje dingusių (apgadintų) daiktų (prekių) vertei, tačiau

neviršijančia šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos sumos;

3) už dingusią įvertintąją pašto siuntą – suma, lygia

siuntimo išlaidoms ir įvertinimo sumai;

4) už dalį dingusių ar apgadintų daiktų (prekių)

įvertintojoje pašto siuntoje su daiktų (prekių) aprašu – suma, lygia siuntimo

išlaidoms ir daiktų (prekių) apraše nurodytai dingusio ar apgadinto daikto

(prekės) vertei, tačiau ne didesne, negu įvertinta visa pašto siunta.

Tais atvejais, kai pašto siuntos gavėjas nesumoka išpirktinės pašto siuntos

mokesčio dėl pašto paslaugų teikėjo kaltės, pašto paslaugų teikėjas sumoka

siuntėjui jo nurodytą išpirktinę sumą.

Jeigu pašto paslaugų teikėjas dėl savo kaltės grąžina siuntėjui registruotąją

pašto korespondenciją ar pašto siuntinį, už tai jis siuntėjui atlygina siuntimo

išlaidas.

Pašto paslaugų teikėjas, gavęs per šio Įstatymo nustatytus terminus pateiktą

pretenziją, žalą atlygina:

dėl pašto siuntos, siųstos šalyje, – per mėnesį nuo pretenzijos pateikimo

dienos;

dėl tarptautinės pašto siuntos – per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo

dienos.

10.

Pašto paslaugų teikėjas žalos neatlygina, jeigu:

1) siunčiant pašto siuntas atsirado nenugalimos jėgos

(force majeure) aplinkybės, dėl kurių dingo pašto siunta, jeigu siuntoje

trūksta daiktų ar jie sugadinti, negalima nustatyti, kas atsitiko su pašto

siunta, nes sunaikinti įrodymams reikalingi tarnybiniai dokumentai, o pašto

paslaugų teikėjų kaltė kitaip neįrodoma;

2) žala padaryta dėl siuntėjo kaltės, nes jis pažeidė

pašto paslaugų teikėjo reikalavimus dėl pakuotės, daiktų įpakavimo ar dėl

ypatingų siunčiamojo daikto (prekės) savybių;

pašto siunta, joje siunčiami daiktai (prekės) ar jų dalis išsiuntimo ar gavimo

šalies įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais bei tvarka

konfiskuoti;

4) įteikiant gavėjui registruotąją pašto

korespondenciją ar pašto siuntinį, pakuotė ir ant jos esantis išsiuntimo pašto

antspaudas, lipdukas su specialiu antspaudu, lipnioji juosta, plomba ar

perrišimo virvutė yra nepažeisti ir pašto korespondencijos ar siuntinio svoris

atitinka nurodytąjį;

gavėjas priėmė pašto siuntą ir pasirašė, kad ją gavo;

pašto siunta negauta dėl asmens, kurį gavėjas įgaliojo ją paimti, kaltės;

pašto siunta dingo ar buvo sugadinta šalyje, kurioje už tai nenumatyta

atlyginti žalą;

siunčiamos sekogramos, karo belaisvių ir internuotų civilių asmenų pašto

korespondencijos siuntos.

11. Pasiuntinių paslaugų teikėjams šio straipsnio

nuostatos taikomos, jeigu sutartyse su naudotojais nenustatyta kitaip. Jei

sutartis pablogina naudotojų padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos.

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

1. Įstatymas

nustato pašto veiklos teisinius pagrindus, pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų

santykius, pašto paslaugų teikėjų teises ir pareigas bei atsakomybę už šio

Įstatymo pažeidimus.

Įstatymas nereglamentuoja diplomatinio pašto veiklos.

2 straipsnis.

Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Asmenys –

fiziniai ir juridiniai asmenys.

2. Siuntimas

paštu – pašto paslaugų teikimas per pašto tinklą.

3. Pašto

tinklas – pašto veiklos organizavimo sistema, kuria naudojasi pašto

paslaugų teikėjas surinkdamas, paskirstydamas, veždamas ir pristatydamas

nurodytu adresu pašto bei dokumentų siuntas.

4. Pašto

paslaugų teikėjas – juridinis asmuo, pagal

Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotą leidimą galintis teikti

pašto (vidaus, tarptautinio) bei pasiuntinių

pašto paslaugas per savo ar kitų asmenų pašto tinklą.

5. Valstybės

paštas – valstybės įmonė, teikianti

universaliąsias, pasiuntinių, pašto ir kitas paslaugas, galinti išmokėti

(pristatyti) pensijas, pašalpas ir kitas išmokas visoje valstybės teritorijoje

ir siunčianti pašto, dokumentų, konsignacines siuntas, pašto perlaidas į

užsienį.

6. Pašto

paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų ir pašto perlaidų

surinkimas (priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas (įteikimas) per

pašto tinklą.

7. Vidaus

pašto paslaugos – pašto, dokumentų siuntų bei pašto perlaidų surinkimas

(priėmimas), skirstymas, vežimas ir pristatymas Lietuvos Respublikoje per pašto

tinklą.

Tarptautinio pašto paslaugos – pašto, dokumentų, konsignacinių siuntų bei

pašto perlaidų siuntimas per pašto tinklą iš Lietuvos Respublikos ir į

Lietuvos Respubliką.

9. Pasiuntinių

pašto paslaugos – paslaugų teikėjo nustatyta tvarka greitai atliekamos

dokumentų siuntų ir siuntinių surinkimo iš siuntėjų ir pristatymo

gavėjams per pasiuntinį pašto paslaugos.

10. Universaliosios

pašto paslaugos – pašto paslaugos (išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į

kurias įeina pašto korespondencijos, ne sunkesnės kaip 2 kilogramų,

pašto siuntinių, ne sunkesnių kaip 10 kilogramų, surinkimas, skirstymas,

vežimas ir pristatymas bei paslaugų, numatytų

registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas.

11.

Rezervuotosios pašto paslaugos – universaliųjų pašto paslaugų dalis

(išskyrus pasiuntinių pašto paslaugas), į kurią įeina pašto korespondencijos

iki 350 gramų surinkimas, vežimas, skirstymas bei pristatymas. Šios paslaugos

atliekamos taikant Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus

tarifus.

12. Pašto

paslaugų naudotojas – gavėjas arba siuntėjas.

13. Gavėjas

– asmuo, kuriam pašto paslaugų teikėjas turi pristatyti ar įteikti siuntėjo

išsiųstą pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą ir pašto perlaidą.

14. Siuntėjas

– asmuo, kuris pašto paslaugų teikėjui pateikia ir paveda pristatyti (įteikti,

išmokėti) nurodytam gavėjui pašto, dokumentų, konsignacinę siuntą, pašto

perlaidą.

15.

Leidimas – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos išduotas dokumentas,

suteikiantis teisę teikti pašto (vidaus, tarptautinio, universaliąsias) bei

pasiuntinių pašto paslaugas.

16. Pašto

siuntinys – paštu siunčiami daiktai (prekės), tarp jų ir neturintys

komercinės vertės.

17. Pašto

siuntų paskirstymas – visuma veiksmų, kurie atliekami su pašto siuntomis

nuo jų patekimo į rūšiavimo vietą iki pristatymo adresatams.

18. Pašto

siuntų surinkimas – visuma veiksmų, kurių metu pašto siuntos surenkamos iš

naudotojų.

19. Registruotoji

pašto siunta – pašto siunta, kuriai suteikta pastovaus dydžio garantija

pašto siuntos dingimo, vagystės ar sugadinimo atveju. Siuntėjo prašymu pateikiami

įrodymai, kad ši pašto siunta buvo pristatyta ar įteikta gavėjui.

20. Reklaminė

pašto siunta – adresuota pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo paštu

siunčiamas reklaminio, komercinio ar viešai skelbiamo pobūdžio vienodo turinio

pranešimas (išskyrus sąskaitas, mokėjimo pranešimus, finansines ataskaitas ir

kitokius nevienodo turinio pranešimus). Jei reklaminėje pašto siuntoje

siunčiami kitokio pobūdžio pranešimai, ji nelaikoma reklamine pašto siunta.

21. Rezervuotosios pašto paslaugos –

pašto paslaugų dalis, kurių teikimas apribojamas laikantis nustatytų svorio ir

kainų ribų, kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas.

22. Siuntėjas – asmuo, kuris

pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjui pateikia pristatyti ar įteikti jo

nurodytam gavėjui pašto siuntą.

23. Tarptautinė pašto siunta – pašto siunta,

siunčiama iš vienos valstybės į kitą.

24. Universaliosios pašto paslaugos –

nenutrūkstamai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teikiamos pašto

paslaugos.

25. Universaliųjų pašto paslaugų

teikėjas – akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir (ar) kiti pašto paslaugas

teikiantys Lietuvos Respublikos piliečiai ar asmenys, turintys leidimą nuolat

gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai

asmenys, taip pat kitos valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų

filialai įsteigti Lietuvos Respublikoje, Vyriausybės įgalioti teikti

universaliąsias pašto paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

26. Valstybė narė – Europos

Sąjungos valstybė narė ar Europos ekonominės erdvės valstybė.

27. Viešasis pašto tinklas – pašto

infrastruktūra, kuria naudojasi universaliųjų pašto paslaugų teikėjas teikdamas

pašto paslaugas: surinkdamas pašto siuntas, priskiriamas universaliosioms pašto

paslaugoms, iš visoje teritorijoje esančių pašto paslaugų teikimo vietų;

apdorodamas ir veždamas tokias pašto siuntas nuo paėmimo iš pašto paslaugų

teikimo vietų iki rūšiavimo vietų; pristatydamas siuntas pagal adresus,

nurodytus ant pašto siuntų.

Straipsnio pakeitimai:

perlaida – pinigų siuntimas paštu.

17. Dokumentų

siunta – siunta, kurią sudaro informacija bet kokioje laikmenoje, siunčiama

įdėta į voką ar patvarią pakuotę bei pažymėta specialia žyma.

18. Išpirktinė

pašto siunta – siunta, įteikiama gavėjui, kai jis sumoka pašto paslaugų

teikėjui siuntėjo nurodytą pinigų sumą.

19. Įvertintoji

pašto siunta – siunta, kurią siuntėjas įvertino tam tikra pinigų suma.

20. Pašto

siunta – siunčiama paštu pašto korespondencija,

reklaminė pašto siunta, pašto siuntiniai.

21.

Pašto korespondencija – siunčiami paštu laiškai, atvirukai (atvirlaiškiai),

spaudiniai, smulkieji paketai, sekogramos, aerogramos.

22. Laiškas

– pašto korespondencija, kurią sudaro pranešimas, reikalų raštas, siunčiami

voke.

23. Atvirukas

(atvirlaiškis) – pašto korespondencija, kurią sudaro lapelis (dažnai su

vaizdais) laiškui, siunčiamam be voko.

24.

Spaudinys – pašto korespondencija, kurią sudaro spausdintas leidinys,

siunčiamas voke ar įdėtas į kitokią pakuotę.

25.

Smulkusis paketas – pašto korespondencija, kurią sudaro daiktai, siunčiami

įdėti į patvarią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

26. Sekograma

– pašto korespondencija, kurią sudaro rašytinis pranešimas, klišė ar leidinys

akliesiems iškiliuoju raštu, taip pat garso įrašai bei specialus popierius

akliesiems, siunčiami voke ar įdėti į kitokią pakuotę, pažymėtą specialia žyma.

27. Aerograma

– pašto korespondencija, kurią sudaro oro paštu siunčiamas laiškas iš vieno

popieriaus lapo, sulankstomo ir užklijuojamo kaip vokas.

28. Reklaminė

pašto siunta – pašto siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

dideliam gavėjų skaičiui paštu siunčiamas tik reklamos, komercinio ar viešai

skelbiamo pobūdžio vienodo turinio pranešimas.

29. Pašto

siuntinys – pašto siunta, kurią sudaro daiktai,

siunčiami paštu patvarioje pakuotėje.

30. Konsignacinė

siunta – per pašto tinklą siunčiama siunta, kurią sudaro vieno siuntėjo

siunčiama sugrupuota tarptautinių pašto siuntų, pažymėtų specialia žyma,

partija. Visos iš karto partijos muitinės formalumus atlieka pašto paslaugų

teikėjas ir tik po to ją sudarančios siuntos pristatomos konkretiems gavėjams.

31. Pensijų,

pašalpų bei kitų išmokų pristatymo ir išmokėjimo paslauga – paslauga, kurią

pagal sutartis, sudarytas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos

teritoriniais skyriais, gali teikti valstybės paštas – pristatyti bei išmokėti

išmokas gavėjams.

32. Filatelinė

produkcija – Lietuvos Respublikos ir kitų šalių neantspauduoti ir

antspauduoti, buvę ir esantys apyvartoje pašto mokos ženklai, analogiškieji

atvirukai (kartmaksimumai), vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) su datos arba

proginiu datos antspaudu, taip pat albumai ar aplankai su pašto mokos ženklų

rinkiniais.

33. Pašto

mokos ženklai – galiojantys Lietuvos Respublikos pašto ženklai,

pašto blokai, ženklinti vokai ir atvirukai (atvirlaiškiai) bei ženklintos

aerogramos, ženklintuvų antspaudai ir specialūs valstybės pašto patvirtinti

mokėjimo spaudai.

3 straipsnis.

Teisiniai pašto veiklos pagrindai

Pašto paslaugų

teikėjų veiklą bei šių paslaugų teikėjų ir naudotojų santykius Lietuvos

Respublikoje reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, Vyriausybės nutarimai, kiti

teisės aktai, Pasaulinės pašto sąjungos vykdomasis reglamentas, Pasaulinės

pašto sąjungos konvencija ir Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

4 straipsnis.

Valstybinis pašto veiklos administravimas

1. Valstybės politiką pašto

srityje formuoja ir įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:

nustato pašto paslaugų teikėjams leidimų išdavimo tvarką;

išduoda pašto paslaugų teikėjams leidimus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

3) rengia ir

tvirtina Pašto taisykles ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius pašto

paslaugų teikimą bei pašto veiklą;

4) nustato universaliųjų pašto paslaugų

teikėjams išlaidų apskaitos tvarką;

5) paskelbus

karo ar nepaprastąją padėtį, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais leidžia

specialius pašto paslaugų teikėjams privalomus teisės aktus;

6) nustato pašto

mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarką;

7) užtikrina, kad universaliųjų

pašto paslaugų plėtra atitiktų technikos pažangą bei pašto paslaugų naudotojų

poreikius;

bendradarbiauja su užsienio šalių pašto institucijomis, pagal kompetenciją

atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

9) vykdo kitas

pareigas, nustatytas pašto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Ryšių reguliavimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės:

nustato pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams pagrindines pašto tinklo

charakteristikas bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus

(standartus);

prižiūri, kaip laikomasi leidimų teikti pašto paslaugas sąlygų;

nagrinėja ginčus tarp pašto paslaugų teikėjų ir naudotojų;

atlieka universaliųjų pašto paslaugų tarifų taikymo priežiūrą;

5) bendradarbiauja su kitų šalių pašto veiklos

administravimo institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos

Respublikai tarptautinėse organizacijose;

atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas

funkcijas.

straipsnis. Pašto paslaugų teikimas

Valstybės paštas ir kiti pašto

paslaugų teikėjai turi teisę surinkti, skirstyti,

vežti ir pristatyti pašto, dokumentų siuntas, pašto perlaidas bei teikti

pasiuntinių pašto paslaugas tik gavę leidimą. Teikti kitas, su pašto paslaugų

teikimu tiesiogiai nesusijusias paslaugas, gali, jeigu to nedraudžia kiti

įstatymai.

straipsnis. Valstybės

pašto pareigos ir teisės teikiant universaliąsias pašto

paslaugas

1. Valstybės

pašto pareiga – teikti universaliąsias pašto paslaugas.

2. Valstybės paštas, teikdamas

universaliąsias pašto paslaugas ir atsižvelgdamas į pašto paslaugų

naudotojų poreikius, užtikrina :

1) kad universaliosios pašto

paslaugos būtų teikiamos nenutrūkstamai, išskyrus atvejus, priklausančius nuo

nenugalimos jėgos (force majeure), be diskriminavimo, visiems

pašto paslaugų naudotojams vienodomis sąlygomis, kiekvieną darbo dieną,

ne mažiau kaip penkias darbo dienas per savaitę, visoje šalies teritorijoje;

kad šių paslaugų naudotojams būtų teikiama išsami ir nuolat atnaujinta

informacija apie universaliąsias paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas

ir kokybės standartus;

3) atskirą

kiekvienos pašto paslaugos finansinę apskaitą. Tvarkant paslaugų, kurios nėra

priskirtos universaliosioms pašto paslaugoms, apskaitą, turi būti

atskirai skaičiuojama ta šių paslaugų dalis, kuri priskiriama pašto

universaliosioms paslaugoms. Tokia vidinė finansinė apskaita turi būti tvarkoma

remiantis jai taikomais objektyviai pagrįstais išlaidų apskaitos principais;

4) kitų Vyriausybės arba jos

įgaliotos institucijos nustatytų universaliųjų pašto paslaugų teikimą;

5) siunčiamųjų laiškų dėžučių

laiškams, atvirukams (atvirlaiškiams) ir aerogramoms surinkti įrengimą

viešosiose vietose;

6) pašto mokos

ženklų išleidimą ir išėmimą iš apyvartos.

3. Valstybės

paštas nustato teikiamų paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemones, jas naudoja

ir leidžia naudoti bei platinti kitiems.

4. Valstybės paštas turi teisę

turėti antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Valstybės

herbą paštas gali naudoti iškabose, pašto ženkluose, dokumentų blankuose.

7 straipsnis.

Pašto ir

pasiuntinių paslaugų teikimas

1. Pašto siuntų, siunčiamų

viešuoju pašto tinklu, rūšys bei didžiausi ir

mažiausi matmenys turi atitikti Pasaulinės pašto sąjungos Pasaulinėje pašto

konvencijoje, Pašto korespondencijos ir Pašto siuntinių reglamentuose

nustatytus reikalavimus.

2. Jei nustatoma, kad priimtoje

pašto siuntoje yra teisės aktais draudžiamų siųsti daiktų (prekių), jie

grąžinami siuntėjui arba konfiskuojami įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

3. Jei įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka konfiskuojama pašto siunta kartu su draudžiamais siųsti

daiktais (prekėmis), apie tai pašto paslaugos teikėjas praneša siuntėjui.

Pranešime išvardijami konfiskuoti daiktai (prekės).

4. Pašto siuntos vežamos pašto ar

pasiuntinių paslaugų teikėjų arba kitų vežėjų, su kuriais sudarytos vežimo

sutartys, transporto priemonėmis. Vežėjo atsakomybė už pašto siuntos

neišsaugojimą (praradimą, apgadinimą, daiktų trūkumą jose) nustatoma vežimo

sutartyje, vadovaujantis įstatymais bei Lietuvos Respublikos tarptautinėmis

sutartimis.

5. Pašto siuntas vežančioms

transporto priemonėms, vežančioms tik pašto siuntas, ir jas lydintiems asmenims

per pasienio kontrolės punktus, nuolatinėmis ir laikinomis jūrų, upių, kanalų

ar kitų vandens telkinių perkėlomis leidžiama vykti be eilės.

6. Registruotoji pašto siunta

įteikiama siuntėjo nurodytam gavėjui arba šio gavėjo įgaliotam asmeniui.

7. Pašto paslaugų teikėjai įdeda

pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes, o jei to padaryti negalima, apie tai

praneša gavėjui. Pašto siunta, adresuota asmeniui į jo darbo, mokymosi vietą,

bendrabutį, į karinės tarnybos vietą, ligoninę, sanatoriją, stovyklą ar

įkalinimo vietą, pristatoma (įteikiama) administracijai arba jos įgaliotiems

asmenims.

8. Gaunamųjų laiškų dėžutės turi

būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje daugiabučių namų kiekvienoje

laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte; įmonėse, įstaigose, organizacijose

– prie pagrindinių įėjimų; sodininkų bendrijose – prie pagrindinių įėjimų

(įvažiavimų) į sodą. Individualių namų savininkai įrengia gaunamųjų laiškų

dėžutes prie įėjimo į jų sklypus arba ant greta gatvės esančių namų sienų,

tvorų, stovelių. Gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia pašto siuntos gavėjas.

9. Pasiuntinių paslaugų teikėjai siuntėjo pageidavimu gali teikti tokias papildomas

paslaugas: surinkti pašto siuntas iš siuntėjų, garantuoti pašto siuntų

pristatymą siuntėjo nustatytu laiku, suteikti galimybę pristatymo metu keisti

gavėją, patvirtinti apie pašto siuntos įteikimą, sudaryti galimybę stebėti

pašto siuntos pristatymą.

10. Pašto siunta, kurios

neįmanoma pristatyti (įteikti) gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas

(gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu

gavėjas (siuntėjas) negyvena, saugoma Vyriausybės įgaliotos institucijos

nustatytą laiką. Jeigu per nustatytą laiką siuntėjas (gavėjas) pašto siuntos

neatsiėmė, nors jam buvo išsiųstas rašytinis perspėjimas, pašto paslaugų teikėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai

turi pranešti apie tokį turtą ir perduoti jį valstybės nuosavybėn. Prie

pranešimo pridedama pašto paslaugų teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas)

kviečiamas pašto siuntą atsiimti neatvyko arba pašto siuntos atsisakė.

11. Keitimasis dokumentais vyksta

tarp susitarimą dėl keitimosi dokumentais sudariusių asmenų. Šie asmenys patys

pristato ir pasiima pašto siuntas, naudodamiesi savo ar trečiųjų asmenų

patalpomis, transportu.

straipsnis. Universaliosios pašto paslaugos

1. Kiekvienas naudotojas turi teisę į

universaliąsias pašto paslaugas, prieinama kaina teikiamas visoje šalies

teritorijoje. Pasiuntinių paslaugos nėra laikomos universaliosiomis pašto

paslaugomis.

2. Universaliosios pašto paslaugos:

1) iki 2 kilogramų pašto korespondencijos siuntų

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

2) iki 10 kilogramų pašto siuntinių

surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar įteikimas;

3) registruotųjų

ir įvertintųjų pašto siuntų surinkimas, paskirstymas, vežimas ir pristatymas ar

įteikimas;

4) iki 20

kilogramų pašto siuntinių, gautų iš kitų Europos Sąjungos šalių narių,

pristatymas ar įteikimas.

3. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas

privalo:

1) visiems naudotojams vienodomis

sąlygomis užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamą teikimą šalies

teritorijoje kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip penkias dienas per

savaitę, išskyrus atvejus, priklausančius nuo nenugalimos jėgos (force

majeure), taip pat užtikrinti vienkartinį pašto siuntų surinkimą ir

vienkartinį pristatymą į pašto paslaugų gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą,

išskyrus tam tikras aplinkybes, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba gali nustatyti

kaip išskirtines;

2) reguliariai

teikti išsamią ir nuolat atnaujinamą informaciją universaliųjų pašto paslaugų

naudotojams apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų

kainas ir kokybės reikalavimus ar standartus;

3) pagal viešojo

pašto tinklo charakteristikas įrengti naudotojų poreikius atitinkantį pašto

paslaugų teikimo vietų skaičių;

4) išleisti ir

išimti iš apyvartos pašto mokos ženklus Vyriausybės ar jos įgaliotos

institucijos nustatyta tvarka;

5) kompensuoti sekogramų, karo belaisvių

ir internuotų asmenų pašto korespondencijos siuntų siuntimo išlaidas;

6) skelbti

metinę ataskaitą, įskaitant išnagrinėtų skundų skaičių bei informaciją apie

tai, kaip jie buvo išspręsti;

7) tvarkyti

apskaitą pagal Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytus pagrindinius

sąnaudų apskaitos tvarkymo principus bei sąnaudų apskaitos sistemos

reikalavimus, taip pat kitus su sąnaudų apskaitos sistema susijusius

reikalavimus, tarp jų ir reikalavimą atlikti auditą; sąnaudų apskaitos

sistemoje atskirti kiekvieną universaliąją pašto paslaugą bei rezervuotąsias

pašto paslaugas;

8) nacionalinės

standartizacijos institucijos nustatyta tvarka taikyti Europos Sąjungos

standartus;

9) skaidriomis

ir nediskriminacinėmis sąlygomis sudaryti sutartis su kitais pašto paslaugų

teikėjais dėl galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu;

10) atliekant tarpvalstybinius

galutinius atsiskaitymus už tarptautinio pašto paslaugas, laikytis tokių

principų: nustatyti galutinių atsiskaitymų dydį atsižvelgiant į gaunamo

tarptautinio pašto apdorojimo ir pristatymo sąnaudas; atsiskaitymus susieti su paslaugų

kokybe; galutiniai atsiskaitymai turi būti skaidrūs ir nediskriminuojantys.

4. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi teisę:

1) sudaryti su klientais individualias

sutartis dėl universaliųjų pašto paslaugų tarifų;

2) bendradarbiauti su kitų šalių

universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal kompetenciją dalyvauti

tarptautinių pašto organizacijų veikloje.

5. Universaliųjų pašto paslaugų tarifai

privalo būti pagrįsti teikiamų universaliųjų pašto paslaugų sąnaudomis, tačiau

prieinami visiems pašto paslaugų naudotojams, skaidrūs ir nediskriminuojantys. Jeigu Vyriausybė

universaliųjų pašto paslaugų teikėjui didžiausius universaliųjų pašto paslaugų

tarifus nustato mažesnius už pašto paslaugų sąnaudas, šių sąnaudų ir tarifų

skirtumas padengiamas Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžete

numatytų lėšų.