Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas

Bepiločių orlaivių skrydžiai virš LTSA nustatytų bepiločių orlaivių sistemų (UAS) geografinių zonų vertikalių ribų valdomojoje oro erdvėje vykdomi LTSA nustatyta tvarka. Šią tvarką LTSA nustato oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra.

Parodomuosius renginius ir aviacijos sporto varžybas rengti galima LTSA nustatyta tvarka ir turint Agentūros leidimą.

Akrobatiniai skrydžiai orlaiviais vykdomi LTSA nustatyta tvarka.

Karšto oro balionų skrydžiai Lietuvos Respublikos aerodromų skrydžių valdymo zonose ir aerodromo skrydžių valdymo rajonuose vykdomi LTSA nustatyta tvarka. Šią tvarką LTSA nustato oro eismo paslaugų teikėjo teikimu, suderintu su Agentūra.

Agentūra uždraudžia orlaiviui išskristi iš Lietuvos Respublikos oro uosto, aerodromo ar lauko aikštelės Reglamente (ES) Nr. 965/2012 numatytais atvejais arba jeigu:

LTSA uždraudžia orlaiviui išskristi iš Lietuvos Respublikos oro uosto, jeigu už konkretų orlaivį nėra sumokėtos šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos rinkliavos ar tokių rinkliavų nėra sumokėjęs nusileidusio orlaivio naudotojas ir gautas oro uosto, oro eismo paslaugų teikėjo ir (arba) Europos saugios oro navigacijos organizacijos prašymas uždrausti orlaiviui išskristi ir prašymą pagrindžiantys dokumentai.

Draudimo orlaiviui išskristi nustatymo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Už žalą ar nuostolius, patirtus uždraudus orlaiviui išskristi gauto nepagrįsto šio straipsnio  2 dalyje nurodyto prašymo pagrindu, atsako nepagrįstą prašymą pateikęs subjektas.

Civilinės aviacijos saugumas užtikrinamas Vyriausybės patvirtintoje Nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje numatytomis priemonėmis.

Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės sudaryta Nacionalinė civilinės aviacijos saugumo komisija.

Aviacijos saugumą užtikrina oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai ir subjektai, taikantys aviacijos saugumo priemones ir veikiantys oro uosto teritorijoje ar už jos ribų ir tiekiantys prekes arba teikiantys paslaugas oro uostuose ar per juos (toliau – aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai). Šioje dalyje nurodyta oro uostą valdanti įmonė, oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės, vežėjai ir aviacijos saugumo priemones taikantys subjektai privalo turėti aviacijos saugumo programas ir paskirti asmenis, atsakingus už šių programų įgyvendinimą.

Už aviacijos saugumo programų įgyvendinimą atsakingų asmenų kandidatūros turi būti suderintos su Agentūra, kandidatai turi atitikti šiuos reikalavimus:

Asmenys, nurodyti Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 11.1.1 punkte ir 11.1.2 punkto c papunktyje, turi atitikti Reglamente (ES) 2015/1998 ir šio įstatymo 411 straipsnio 2 dalyje nustatytus išsamaus asmens reputacijos patikrinimo reikalavimus. Asmenys, nurodyti Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 11.1.2 punkto a ir b papunkčiuose, turi atitikti Reglamente (ES) 2015/1998 ir šio įstatymo 411 straipsnio 1 dalyje nustatytus standartinio asmens reputacijos patikrinimo reikalavimus. Šioje dalyje minimi asmenys privalo būti baigę Reglamente (ES) 2015/1998 nustatytus atitinkamus aviacijos saugumo mokymus. Asmenys, nurodyti Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 11.2.3.1–11.2.3.5 punktuose, prieš pradėdami savarankiškai atlikti šias funkcijas, susisiekimo ministro nustatyta tvarka turi būti išlaikę egzaminus Agentūroje.

Oro uostų tarnybų, užtikrinančių aviacijos saugumą, darbuotojai pagal savo kompetenciją turi teisę atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, sulaikyti ir perduoti teisėsaugos institucijoms asmenis, pažeidusius aviacijos saugumo reikalavimus, taip pat bagažą, krovinius ir paštą, kuriuose yra draudžiamų vežti orlaiviais daiktų ir medžiagų. Asmenys, atsisakę asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo, į orlaivį neįleidžiami.

Oro uostų tarnybų, užtikrinančių aviacijos saugumą, darbuotojai, eidami tarnybines pareigas, turi teisę Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nustatyta tvarka nešiotis ir naudoti tarnybinį ginklą ir kitas specialiąsias priemones.

Oro uostą valdanti įmonė, suderinusi su Agentūra, nustato oro uostuose nekontroliuojamąją zoną, kontroliuojamąją zoną, riboto patekimo zoną ir riboto patekimo zonos svarbiausias dalis. Oro navigacijos paslaugas teikianti įmonė, suderinusi su Agentūra, nustato oro navigacijos paslaugas teikiančiose įmonėse nekontroliuojamąją zoną ir kontroliuojamąją zoną.

Oro uostą valdanti įmonė pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė asmeniui nelydimam patekti į Lietuvos Respublikos oro uosto riboto patekimo zoną, oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikoje teikianti įmonė pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė asmeniui nelydimam patekti į oro navigacijos paslaugas teikiančios įmonės kontroliuojamąją zoną, Lietuvos Respublikos oro vežėjas orlaivio įgulos nario pažymėjimą, Agentūra Lietuvos Respublikos civilinio orlaivio įgulos nario pažymėjimą ar Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos inspektoriaus pažymėjimą išduoda tik asmenims, kurie atitinka Reglamente (ES) 2015/1998 ir šio įstatymo 411 straipsnio 2 dalyje nustatytus išsamaus asmens reputacijos patikrinimo reikalavimus.

Vadovaudamasi Reglamente (ES) 2015/1998 nustatytomis sąlygomis ir LTSA nustatyta tvarka, Agentūra suteikia reguliuojamo subjekto, žinomo siuntėjo, Europos Sąjungos aviacijos saugumo tikrintojo, vežėjo, vežančio krovinius arba paštą iš trečiosios šalies oro uosto į Europos Sąjungą (ACC3 vežėjo), reguliuojamo orlaivio atsargų tiekėjo statusą, galiojantį 5 metus, trečiosios šalies reguliuojamo subjekto (RA3) ir trečiosios šalies žinomo siuntėjo (KC3) statusą, galiojantį 3 metus, jį panaikina ir informaciją apie šiems subjektams suteiktą statusą ar jo panaikinimą įrašo į Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazę.

Nacionalinę civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programą tvirtina LTSA.

Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.0.6 ir 1.7 punktuose numatytos civilinės aviacijos ypatingos svarbos informacinių ir ryšių technologijų sistemos ir duomenys nustatomi identifikuojant kibernetinio saugumo subjektų tinklų ir informacines sistemas ir jų apsauga nuo kibernetinių grėsmių vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymu ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 punkte numatytos ypatingos svarbos informacinių ir ryšių technologijų sistemos ir duomenys, nepatenkantys į Kibernetinio saugumo įstatymo reguliavimo sritį, nustatomi ir jų apsauga nuo kibernetinių grėsmių vykdoma vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/1998 priedo 1.7 punkto ir Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos nuostatomis.

Oro susisiekimas tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybių vykdomas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 ir tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių oro susisiekimą, nuostatomis tiek, kiek jos neprieštarauja Reglamentui (EB) Nr. 1008/2008.

Oro susisiekimas tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos bei Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių vykdomas pagal tarptautinėje sutartyje, reglamentuojančioje oro susisiekimą, nustatytas sąlygas, gavus Susisiekimo ministerijos paskyrimą ar LTSA leidimą vykdyti oro susisiekimą.

Paraiškų gauti paskyrimą nagrinėjimo, skrydžių teisių suteikimo, paskirstymo, atšaukimo ir konsultacijų su suinteresuotomis šalimis tvarką nustato susisiekimo ministras.

Paraiška gauti paskyrimą turi būti išnagrinėta per 20 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.

Leidimų vykdyti reguliariojo ir nereguliariojo oro susisiekimo išdavimo ir atšaukimo tvarką nustato Vyriausybė.

Leidimo vykdyti nekomercinius užsienio šalių civilinių orlaivių skrydžius į Lietuvos Respublikos teritoriją ir iš jos nereikia.

Leidimo vykdyti užsienio valstybių civilinių orlaivių reguliariuosius tranzitinius skrydžius be nutūpimo arba su nutūpimu nekomerciniais tikslais Lietuvos Respublikos teritorijoje nereikia, jeigu orlaivis įregistruotas valstybėje, kuri yra ICAO narė.

Europos Sąjungai ir Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių vežėjams leidimus vykdyti reguliarųjį oro susisiekimą į Lietuvos Respublikos teritoriją ir (arba) iš jos išduoda LTSA, laikydamasi tarptautinėse sutartyse, reglamentuojančiose oro susisiekimą, nustatytų sąlygų. Jeigu su vežėjo valstybe Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinės sutarties, reglamentuojančios oro susisiekimą, LTSA išduoda laikinąjį leidimą, išskyrus mutatis mutandis šio įstatymo 45 straipsnio    4 dalies 2–9 punktuose nustatytus atvejus. Laikinasis leidimas galioja tik jame nurodytam skrydžių maršrutui.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti leidimai išduodami arba motyvuotas atsisakymas juos išduoti pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos.

Leidimo vykdyti nereguliariuosius tranzitinius skrydžius be nutūpimo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba su nutūpimu nekomerciniais tikslais nereikia, jeigu skrenda orlaivis, įregistruotas valstybėje, kuri yra ICAO narė.

Nereguliariesiems komerciniams skrydžiams iš Europos Sąjungai ir Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių su nutūpimu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tokiems skrydžiams iš Lietuvos Respublikos oro uostų į Europos Sąjungai bei Europos ekonominei erdvei nepriklausančių valstybių oro uostus reikia LTSA leidimo. LTSA leidimo taip pat reikia nereguliariesiems komerciniams skrydžiams iš Europos Sąjungai ir Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių su nutūpimu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tokiems skrydžiams iš Lietuvos Respublikos oro uostų į Europos Sąjungai bei Europos ekonominei erdvei priklausančių valstybių oro uostus, kai skrydį vykdo ne Europos Sąjungos vežėjas. Leidimas galioja tik jame nurodytam skrydžių skaičiui ir jame nurodytu laiku ir negali būti pratęstas.

Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas išduodamas arba motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateikiamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos gavimo dienos.

LTSA atsisako suteikti arba atšaukia leidimą vykdyti nereguliarųjį komercinį skrydį arba nustato apribojimus dėl skrydžių dažnio, laiko, maršruto ir talpos, jeigu:

Užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžiai į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš jos arba per ją vykdomi tik gavus leidimą (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus).

Leidimus vykdyti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių valstybės orlaivių skrydžius išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Leidimus vykdyti kitų užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžius išduoda Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, suderinusi su krašto apsaugos ministru ar jo įgaliotu asmeniu. Leidimą vykdyti skrydį ypač skubiais atvejais, kurių sąrašas tvirtinamas krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro įsakymu, išduoda krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo. Apie leidimo išdavimą jis nedelsdamas informuoja Užsienio reikalų ministeriją.

Leidimų vykdyti užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžius išdavimo tvarka taip pat taikoma ne valstybės orlaivių, vežančių karinę įrangą, ginklus arba karines medžiagas, skrydžiams.

Lietuvos kariuomenei bendradarbiaujant su NATO institucijomis ir jos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis, krašto apsaugos ministro sprendimu NATO ir jos valstybių kariniai orlaiviai Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali vykdyti skrydžius, kuriais atliekamos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos funkcijos. Leidimų vykdyti šiuos skrydžius nereikia. Vykdydami tokius skrydžius, NATO ir jos valstybių kariniai orlaiviai turi teisę naudotis kariniais, prireikus – ir civiliniais aerodromais, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus oro erdvėje.

Pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar kitus jos tarptautinius įsipareigojimus Lietuvos Respublikos oro erdvėje gali būti vykdomi užsienio šalių valstybės orlaivių žvalgomieji (inspekciniai) skrydžiai ir tranzitiniai skrydžiai žvalgymo (inspektavimo) tikslais.

Paraiškų išduoti leidimus vykdyti užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžius į Lietuvos Respublikos teritoriją, iš jos arba per ją pateikimo, šių leidimų išdavimo, atsisakymo išduoti, panaikinimo tvarka ir sąlygos nustatomos krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro įsakymu.

Tais atvejais, kai diplomatiniais kanalais yra gauta paraiška išduoti leidimą vykdyti skrydį orlaiviu, kuriuo vežami labai svarbūs asmenys, šį leidimą pagal valstybės orlaivių skrydžiams taikomus reikalavimus išduoda Užsienio reikalų ministerija, suderinusi su krašto apsaugos ministru ar jo įgaliotu asmeniu. Skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarką nustato ir labai svarbių asmenų, kurių skrydžiui orlaiviu leidimas išduodamas šioje dalyje nustatyta tvarka, sąrašą, atsižvelgdama į tarptautinę praktiką ir tradicijas, tvirtina Vyriausybė.

Pagal šio įstatymo 44, 45 ir 46 straipsnius išduoti leidimai vykdyti skrydžius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus leidimus, galioja 4 valandas iki numatyto išskridimo laiko ir 48 valandas po jo.

Krašto apsaugos ministro ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoti metiniai leidimai vykdyti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių valstybės orlaivių skrydžius, taip pat kitus užsienio šalių valstybės orlaivių skrydžius pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kitus susitarimus ir įsipareigojimus galioja vienus kalendorinius metus nuo šių leidimų išdavimo dienos.

Keleivių, krovinių, bagažo ir pašto vežimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Pavojingųjų krovinių vežimas oru Lietuvos Respublikoje vykdomas laikantis Čikagos konvencijos 18 priedo ir ICAO Techninių saugaus pavojingųjų krovinių vežimo oru instrukcijų (toliau – Techninės instrukcijos) nustatytų sąlygų ir tvarkos. LTSA atlieka Čikagos konvencijos 18 priede ir Techninėse instrukcijose nurodytos nacionalinės įgaliotosios institucijos funkcijas ir nustato procedūras, reikalingas Čikagos konvencijos 18 priedo ir Techninių instrukcijų nuostatoms įgyvendinti.

Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose ir antžeminių paslaugų teikėjų ir savateikių patvirtinimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Antžemines paslaugas oro uoste gali teikti tik susisiekimo ministro patvirtintas antžeminių paslaugų teikėjas ar savateikis.

Prieš dalyvaudamas antžeminių paslaugų teikimo veikloje oro uoste, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – pareiškėjas) turi raštu pateikti susisiekimo ministrui paraišką patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį.

Paraiškas patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį nagrinėja susisiekimo ministro sudaryta nuolatinė komisija (toliau šiame straipsnyje – komisija). Komisija taip pat nagrinėja klausimus dėl sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo ir dėl antžeminių paslaugų teikėjų arba savateikių skaičiaus galimo apribojimo. Komisija savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu ir šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka. Komisija priima sprendimą dėl paraiškų patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją ar savateikį ir dėl sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, įvertinusi oro uostą valdančios įmonės išvadą dėl pareiškėjo atitikties šio straipsnio 5 dalies reikalavimams, jeigu oro uostą valdanti įmonė pati neteikia tokių antžeminių paslaugų ar jų dalies, ir Agentūros išvadą dėl pareiškėjo atitikties šio straipsnio 5 dalies 1 punkto reikalavimams. Komisija privalo priimti sprendimą per 20 darbo dienų nuo paraiškos ir visų reikiamų dokumentų (išvadų) gavimo dienos. Dėl susisiekimo ministro kreipimosi į komisiją dėl išvados dėl antžeminių paslaugų teikėjų arba savateikių skaičiaus galimo apribojimo pagal šio straipsnio 11, 14, 16, 19 ir 20 dalyse nurodytą Agentūros prašymą komisija išvadą susisiekimo ministrui privalo pateikti per 10 darbo dienų nuo Agentūros prašymo gavimo dienos. Komisijos priimti sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Galutinį sprendimą priima susisiekimo ministras.

Susisiekimo ministras patvirtina antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį, jeigu pareiškėjas:

Susisiekimo ministro sprendimas patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį priimamas arba motyvuotas atsisakymas patvirtinti jį pateikiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Susisiekimo ministras gali sustabdyti sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimą, jeigu patvirtintas antžeminių paslaugų teikėjas arba savateikis neatitinka sąlygų, numatytų šio straipsnio 5 dalyje. Susisiekimo ministras gali sustabdyti sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimą, atsižvelgdamas į komisijos sprendimą ir (ar) oro uostą valdančios įmonės vadovo pasiūlymus, kai antžeminių paslaugų teikėjas arba savateikis nesilaiko oro uostą valdančios įmonės vadovo nustatytų taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti tinkamą oro uosto veikimą. Susisiekimo ministro sprendimas sustabdyti sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimą priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Apie sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos susisiekimo ministras praneša antžeminių paslaugų teikėjui ar savateikiui ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Pagal šią dalį nustatytas terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo susisiekimo ministro sprendimo sustabdyti sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimą priėmimo dienos. Sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai antžeminių paslaugų teikėjas arba savateikis per nustatytą terminą pašalina nurodytus trūkumus. Susisiekimo ministro sprendimas panaikinti sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimo sustabdymą priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Susisiekimo ministras panaikina sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimą:

Susisiekimo ministro sprendimas panaikinti sprendimo patvirtinti antžeminių paslaugų teikėją arba savateikį galiojimą priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Agentūra gali raštu kreiptis į susisiekimo ministrą, prašydama apriboti bet kurios rūšies arba visų rūšių antžeminių paslaugų, nurodytų šio įstatymo 2 priede, patvirtintų antžeminių paslaugų teikėjų skaičių oro uoste arba oro uosto dalyje. Agentūra, prašydama apriboti paslaugų teikėjų skaičių, turi nurodyti pagrįstas ir objektyvias priežastis.

Susisiekimo ministras turi teisę apriboti patvirtintų antžeminių paslaugų teikėjų skaičių oro uoste ne mažiau kaip iki dviejų bet kurios rūšies antžeminių paslaugų, numatytų šio įstatymo 2 priede, patvirtintų antžeminių paslaugų teikėjų. Susisiekimo ministro sprendimas turi būti priimtas per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Pagal šią dalį priimti sprendimai turi būti motyvuoti.

Kai susisiekimo ministras apriboja antžeminių paslaugų teikėjų skaičių, vežėjui, nepriklausomai nuo jam priskirtos oro uosto dalies, turi būti leidžiama laisvai pasirinkti patvirtintą teikėją.

Agentūra gali raštu kreiptis į susisiekimo ministrą, prašydama nustatyti teisę į šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių antžeminių paslaugų saviteiką ne mažiau kaip dviem vežėjams. Agentūra, prašydama apriboti savateikių skaičių, turi nurodyti pagrįstas ir objektyvias priežastis.

Susisiekimo ministras gali nustatyti teisę į šio įstatymo 2 priede nurodytų rūšių antžeminių paslaugų saviteiką ne mažiau kaip dviem vežėjams, jeigu jie buvo pasirinkti pagal objektyvius, aiškius ir nediskriminacinius kriterijus. Susisiekimo ministro sprendimas turi būti priimtas per 10 darbo dienų nuo komisijos sprendimo priėmimo dienos. Pagal šią dalį priimti sprendimai turi būti motyvuoti.

Kai kyla sunkumų dėl laisvo ploto oro uoste ar oro uosto talpos, ypač jo perpildymo ir teritorijos panaudojimo galimybių, ir dėl to neįmanoma patvirtinti neriboto teikėjų skaičiaus ar įgyvendinti šiame straipsnyje numatytos saviteikos, Agentūra gali kreiptis į susisiekimo ministrą, prašydama padaryti išimtį, pagal kurią:

Prašyme ir sprendime taikyti išimtį turi būti:

Išimtys, kurias susisiekimo ministras turi teisę suteikti pagal šį straipsnį, neturi:

Išimtys, kurias susisiekimo ministras turi teisę suteikti pagal šį straipsnį, gali būti taikomos ne ilgiau kaip 3 metus nuo išimčių įsigaliojimo dienos, išskyrus išimtį, numatytą šio straipsnio 16 dalies 2 punkte. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki nurodyto termino pabaigos, Agentūra gali šio straipsnio 16 ir 17 dalyse nustatyta tvarka pateikti susisiekimo ministrui prašymą pratęsti išimties galiojimą. Susisiekimo ministras sprendimą pratęsti išimties galiojimą turi priimti likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki nurodyto termino pabaigos.

Šio straipsnio 16 dalies 2 punkte numatyta išimtis gali būti taikoma ne ilgiau kaip 2 metus nuo išimties įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki šio termino pabaigos, Agentūra gali šio straipsnio 16 ir 17 dalyse nustatyta tvarka pateikti susisiekimo ministrui prašymą pratęsti šį terminą dar 2 metams. Šis terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą. Susisiekimo ministras sprendimą pratęsti išimties galiojimą turi priimti likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki nurodyto termino pabaigos.

Apie išimtis, kurias susisiekimo ministras turi teisę suteikti pagal šio straipsnio 16, 19 ir 20 dalis, ir priežastis, dėl kurių tos išimtys buvo suteiktos, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos pranešama Europos Komisijai. Susisiekimo ministro sprendimas taikyti išimtį tikslinamas atsižvelgus į Europos Komisijos sprendimą.

Šio straipsnio 1–21 dalių nuostatos taikomos kiekvienam oro uostui, į kurį arba iš kurio vykdomas komercinis oro susisiekimas ir kuriame per metus vežama ne mažiau kaip 2 mln. keleivių arba 50 000 tonų krovinių.

Kai oro uoste pasiekiami šio straipsnio 22 dalyje nustatyti kiekiai, atitinkami šio straipsnio  reikalavimai oro uoste taikomi nuo kitų metų gruodžio 31 d.

Kai oro uostas pasiekia šio straipsnio 22 dalyje nustatytą vežamų krovinių kiekį, tačiau dar nepasiekia vežamų keleivių skaičiaus, šio straipsnio 1–21 dalių nuostatos netaikomos šio įstatymo 1 priedo 2 punkte nurodytoms antžeminėms paslaugoms. Oro uoste, kuriame nėra pasiekiami šio straipsnio 22 dalyje nustatyti krovinių kiekiai ir keleivių skaičiai, antžeminės paslaugos teikiamos arba jų saviteika vyksta pagal oro uostą valdančios įmonės nustatytą tvarką ir sąlygas.

Agentūra prižiūri, kaip teikiamos antžeminės paslaugos Lietuvos Respublikos tarptautiniuose oro uostuose.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybės orlaivių naudotojai moka paslaugų teikėjams rinkliavas už oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje (maršruto ir terminalo) ir rinkliavas už naudojimąsi oro uostais. Sistemos „U-space“ paslaugų teikėjai moka rinkliavas vieninteliam bendrų informacijos paslaugų teikėjui už bendras informacijos paslaugas, nurodytas Reglamente (ES) 2021/664.

Rinkliavų už naudojimąsi oro uostais nustatymo tvarką, taip pat rinkliavų už naudojimąsi oro uostais ir oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvėje mokėjimo tvarką nustato susisiekimo ministras.

Rinkliavas už naudojimąsi oro uostais ir jų dydžius nustato tarptautinį oro uostą valdančios įmonės vadovas, vadovaudamasis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Rinkliavų už oro navigacijos paslaugas dydžiai ir jų mokėjimo tvarka nustatomi pagal Reglamentą (ES) 2019/317 ir 1981 m. vasario 12 d. Daugiašalį susitarimą dėl maršruto rinkliavų.

Teikiant oro navigacijos paslaugas, išlaidomis pripažįstamos ir išlaidos, patirtos dėl tarptautinių susitarimų civilinės aviacijos srityje.

Rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžius nustato vienintelis bendros informacijos paslaugos teikėjas. Šios rinkliavos turi būti ekonomiškai pagrįstos – padengti paslaugos sąnaudas ir užtikrinti reikiamą paslaugos kokybę ir saugą, į paslaugos savikainą negali būti įtraukiamos su paslaugos teikimu nesusijusios sąnaudos. Rinkliavų už bendras informacijos paslaugas dydžių nustatymo tvarką nustato LTSA. Vienintelio bendrų informacijos paslaugų teikėjo nustatomų rinkliavų dydžių atitikties ekonominiam pagrįstumui, paslaugos kokybei ir saugai priežiūrą atlieka Agentūra.

Turi būti apdrausta vežėjų ir civilinių orlaivių naudotojų civilinė atsakomybė už žalą, padarytą keleiviams, bagažui, kroviniams ir tretiesiems asmenims. Būtiniausius vežėjų ir orlaivių naudotojų civilinės atsakomybės už žalą, padarytą keleiviams, bagažui, kroviniams ir tretiesiems asmenims, draudimo reikalavimus ir minimalius draudimo sumų dydžius nustato Reglamentas (EB) Nr. 785/2004.

Vyriausybė, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 785/2004 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nekomerciniams orlaiviams, kurių maksimali kilimo masė ne didesnė kaip 2 700 kg, gali nustatyti žemesnį būtiniausios draudimo apsaugos lygį, ne mažesnį kaip 100 000 specialių skolinimosi teisių, nustatytų Tarptautinio valiutos fondo, vienam keleiviui.

LTSA kontroliuoja, kaip vežėjai ir orlaivių naudotojai laikosi Reglamento (EB) Nr. 785/2004 nuostatų.

Antžeminių paslaugų teikimo tarptautiniame oro uoste laikotarpiu antžeminių paslaugų teikėjai ir savateikiai privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą tarptautiniame oro uoste. Antžeminių paslaugų teikėjai ir savateikiai, kurie teikia antžemines paslaugas tarptautiniame oro uoste, į kurį arba iš kurio vykdomas komercinis oro susisiekimas ir kuriame per metus vežama ne mažiau kaip 2 mln. keleivių arba 50 000 tonų krovinių, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą šiame oro uoste, ne mažesne kaip 1 500 000 eurų suma. Antžeminių paslaugų teikėjai ir savateikiai, kurie teikia antžemines paslaugas tarptautiniame oro uoste, į kurį arba iš kurio vykdomas komercinis oro susisiekimas ir kuriame per metus vežama mažiau kaip 2 mln. keleivių arba 50 000 tonų krovinių, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą šiame oro uoste, ne mažesne kaip 750 000 eurų suma. Antžeminių paslaugų teikėjai ir savateikiai, kurie teikia antžemines paslaugas tarptautiniame oro uoste tik orlaiviams, kurių maksimali kilimo masė neviršija 5 700 kg ir kurie naudojami tik nekomerciniams oro transporto vežimams, privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, padarytą vykdant visų rūšių veiklą šiame oro uoste, ne mažesne kaip 100 000 eurų suma.

Už Reglamente (ES) Nr. 1178/2011, Reglamente (ES) Nr. 1321/2014 ir Reglamente (ES) 2018/1139 nurodytų aviacijos specialistų tiesioginių pareigų atlikimą, kai tai daro neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų aviacijos specialistas, skiriamas teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimas nuo 6 mėnesių iki 5 metų.

Teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimą vykdo Agentūra.

Teisė skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisė atlikti orlaivių techninę priežiūrą atimama panaikinant Agentūros išduotos licencijos, suteikiančios teisę skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisę atlikti orlaivių techninę priežiūrą, galiojimą.

Teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės atlikti orlaivių techninę priežiūrą atėmimo ir grąžinimo tvarką nustato LTSA direktorius.

Eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikrą LTSA nustatyta tvarka turi teisę atlikti Agentūra ir (ar) eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikros inspektoriai (toliau – inspektoriai). Agentūra, įvertinusi eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumą skraidyti arba atsižvelgdama į inspektoriaus rekomendaciją, išduoda specialųjį tinkamumo skraidyti pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad eksperimentinės kategorijos orlaivis yra tinkamas skraidyti.

Asmenys, pageidaujantys atlikti eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikrą ir teikti Agentūrai rekomendacijas dėl specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo, turi gauti Agentūros išduodamą inspektoriaus patvirtinimą. Inspektorių patvirtinimai suteikiami, pakeičiami, atnaujinami ir panaikinami, inspektorių veiklos priežiūra atliekama LTSA nustatyta tvarka. Inspektorių patvirtinimai galioja neterminuotai.

Asmenys, pageidaujantys gauti inspektoriaus patvirtinimą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

Agentūra, siekdama paviešinti informaciją, kad subjektai, pageidaujantys, jog jų eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikrą atliktų Agentūros patvirtintas inspektorius, turėtų patikimą informacijos šaltinį, savo interneto svetainėje viešai skelbia informaciją apie patvirtintus inspektorius: inspektoriaus vardą, pavardę, patvirtinimo datą ir numerį, kad būtų galima įsitikinti, jog inspektoriaus patvirtinimas galioja ir jis turi teisę atlikti eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikrą ir teikti Agentūrai rekomendacijas dėl specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Duomenys apie asmenį, kuris patvirtintas inspektoriumi, paskelbiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po inspektoriaus patvirtinimo dienos ir skelbiami tol, kol patvirtinimo galiojimas panaikinamas šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais.

Patvirtintas inspektorius įgyja teisę atlikti eksperimentinės kategorijos orlaivių tinkamumo skraidyti patikras ir teikti Agentūrai rekomendacijas dėl specialiųjų tinkamumo skraidyti pažymėjimų išdavimo ar jų galiojimo laiko pratęsimo.

Inspektoriai, atlikdami eksperimentinės kategorijos orlaivio tinkamumo skraidyti patikrą ir teikdami rekomendacijas Agentūrai, privalo:

Inspektorių veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Agentūra.

Agentūra inspektoriaus patvirtinimą panaikina, jeigu:

Asmuo, kurio patvirtinimas panaikinamas šio straipsnio 8 dalies 1–4 punktų pagrindu, gali teikti dokumentus dėl naujo patvirtinimo bendra tvarka ne anksčiau kaip po vienų metų nuo Agentūros sprendimo panaikinti jo patvirtinimo galiojimą priėmimo.

Priemonės, kurios palengvintų ir optimizuotų orlaivių, skrydžio įgulų, keleivių, krovinių, pašto ir atsargų judėjimą, panaikintų perteklines kliūtis ir pagerintų oro susisiekimo veiklos procesus ir taikomas procedūras, nustatomos susisiekimo ministro tvirtinamoje nacionalinėje oro susisiekimo formalumų supaprastinimo programoje (toliau – Formalumų supaprastinimo programa). Formalumų supaprastinimo programa turi atitikti Čikagos konvencijos ir jos 9 priedo nuostatas, taip pat šiame priede nurodytus standartus ir rekomenduojamą praktiką.

Susisiekimo ministro sudaryta Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisija koordinuoja Formalumų supaprastinimo programos įgyvendinimą, nagrinėja klausimus, susijusius su oro susisiekimo formalumų supaprastinimo užtikrinimu, tarptautinių standartų ir rekomendacijų įgyvendinimu nacionaliniu lygiu, dalijasi kiekvienos Nacionalinėje oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisijoje dalyvaujančios institucijos informacija apie atitinkamos srities pokyčius, kurie turi ar gali turėti įtakos oro susisiekimui, analizuoja, kaip įgyvendinamos oro susisiekimo formalumams supaprastinti skirtos priemonės, ir teikia pasiūlymus, kaip šias priemones tobulinti, taip pat teikia pasiūlymus projektuojant naujus oro uostus ar rekonstruojant (plečiant) esamus oro uostus.

Nacionalinė oro susisiekimo formalumų supaprastinimo komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

Antžeminis administravimas ir priežiūra:

Keleivių aptarnavimas – pagalba atvykstantiems, išvykstantiems ar vykstantiems tranzitu keleiviams, įskaitant bilietų ir kelionės dokumentų registravimą, bagažo registravimą ir jo vežimą į rūšiavimo zoną.

Krovinių ir pašto tvarkymas:

Orlaivio priežiūra:

Techninės paslaugos:

Skrydžių vykdymas ir įgulos administravimas:

Antžeminis transportavimas:

Maitinimo paslaugos:

Bagažo tvarkymas – bagažo tvarkymas rūšiavimo zonoje, bagažo rūšiavimas, parengimas skraidinti, pakrovimas į įrenginius, kuriais bagažas iš orlaivio vežamas į rūšiavimo zoną, ir jo iškrovimas iš tų įrenginių ir atvirkščiai, taip pat bagažo vežimas iš rūšiavimo zonos į atsiėmimo zoną.

Krovinių ir pašto tvarkymas – įvežamų, išvežamų arba tranzitinių krovinių ar pašto vežimas tarp terminalo ir orlaivio.

Rampos paslaugos:

Aprūpinimas degalais ir tepalais:

1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 15 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2022/255.

1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003.

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91.

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 549/2004, nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009.

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentas) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1070/2009.

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 785/2004 dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1118.

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/2004 dėl derybų dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimų dėl oro susisiekimo ir jų įgyvendinimo.

2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243.

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru.

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 18/2010.

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 16 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/2115.

2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 272/2009, kuriuo papildomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 245/2013.

Neteko galios nuo 2025-01-01

2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/2227.

2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/203.

2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinamuoju reglamentu (ES) 2020/886.

2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 965/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1296.

2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 139/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. spalio 8 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/2148.

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1139.

2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 598/2014, kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros ir panaikinama Direktyva 2002/30/EB.

2014 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 452/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams, vykdomiems trečiųjų šalių vežėjų, susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentu (ES) 2016/1158.

2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1321/2014 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/410.

2015 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/340, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su skrydžių vadovų licencijomis ir pažymėjimais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011.

2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1998, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. liepos 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1174.

2017 m. kovo 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/373, kuriuo nustatomi oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų teikėjų, kitų oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdytojų ir tų subjektų priežiūros bendrieji reikalavimai, panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 482/2008, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 1034/2011, (ES) Nr. 1035/2011 ir (ES) 2016/1377 ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 677/2011, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1338.

2018 m. kovo 13 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/395, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomos išsamios skrydžių oro balionais vykdymo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/357.

2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 dėl bendrųjų civilinės aviacijos taisyklių, ir kuriuo įsteigiama Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2111/2005, (EB) Nr. 1008/2008, (ES) Nr. 996/2010, (ES) Nr. 376/2014 ir direktyvos 2014/30/ES ir 2014/53/ES bei panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 552/2004 ir (EB) Nr. 216/2008 bei Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1087.

2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/1976, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1139 nustatomos išsamios skrydžių vykdymo sklandytuvais ir sklandytuvų skrydžio įgulos licencijavimo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. kovo 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2020/358.

2019 m. vasario 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/317, kuriuo nustatoma Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų ir mokesčių sistema ir panaikinami įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 390/2013 ir (ES) Nr. 391/2013.

2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/945 dėl bepiločių orlaivių sistemų ir trečiųjų valstybių bepiločių orlaivių sistemų naudotojų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/1058.

2019 m. gegužės 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/947 dėl bepiločių orlaivių naudojimo taisyklių ir tvarkos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. kovo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/425.

2021 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2021/664 dėl sistemos „U-space“ reglamentavimo sistemos.

Agentūra turi teisę išduoti vežėjo pažymėjimą tik įsitikinusi, kad pareiškėjas turi užtektinai lėšų, žinių, įgūdžių, patirties ir reikiamą personalą, organizacinę struktūrą, orlaivius, patalpas bei įrangą, reikalingus saugiai ir patikimai dirbti naudojantis teisėmis, kurias suteikia vežėjo pažymėjimas.

Kartu su vežėjo pažymėjimu Agentūra išduoda pažymėjimo priedą. Jame nurodoma leistina veikla, jai taikomos sąlygos bei apribojimai.

Vežėjas privalo pranešti Agentūrai apie visus pasikeitimus, kurie daro įtaką vežėjo pažymėjime arba jo priede numatytoms sąlygoms ir apribojimams.

Agentūra privalo nuolat vykdyti vežėjų priežiūrą. Agentūros įgalioti atstovai, vykdydami vežėjo priežiūrą, turi teisę netrukdomi patekti į vežėjo administracines bei gamybines patalpas, taip pat į orlaivį ir skristi juo, gauti visą vežėjo priežiūrai vykdyti reikalingą informaciją ir dokumentus.

Oro susisiekimui vykdyti vežėjas privalo turėti LTSA išduotą licenciją vykdyti oro susisiekimą.

Licencija vykdyti oro susisiekimą išduodama Vyriausybės nustatyta tvarka.

Išduodamos šių rūšių licencijos vykdyti oro susisiekimą:

LTSA:

Licencija vykdyti oro susisiekimą išduodama tik toms įmonėms, kurios atitinka Reglamente (EB) Nr. 1008/2008 nustatytus reikalavimus.

LTSA, gavusi visus reikiamus dokumentus ir duomenis, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo visų dokumentų ir duomenų gavimo dienos privalo juos išnagrinėti ir priimti sprendimą išduoti licenciją vykdyti oro susisiekimą arba jos neišduoti.

LTSA, nustačiusi, kad pareiškėjas nurodė ne visus reikiamus duomenis ir (ar) pateikė ne visus reikiamus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008 ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką dokumentus, apie tai raštu praneša pareiškėjui ir nustato terminą trūkstamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Šis terminas negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo pateikti trūkstamus duomenis ir (ar) dokumentus įteikimo dienos.