Legalize / Lietuva / Įstatymas

Lietuvos Respublikos Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 1990-06-12

Paskutinį kartą atnaujinta 2021-11-01

Būsena Galiojantis

Ministerija LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

Šaltinis TAR

straipsniai 54

Pakeitimų istorija JSON API

13.

Kadenciją baigiančios Tarybos įgaliojimai pasibaigia, kai naujos kadencijos Taryba susirenka į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusios Tarybos įgaliojimų pabaigos.

14.

Jeigu naujos kadencijos Taryba nebuvo sudaryta laiku ar per 5 darbo dienas nuo kadenciją baigusios Tarybos įgaliojimų pabaigos nesusirinko į pirmąjį posėdį, kadenciją baigiančios Tarybos įgaliojimai atnaujinami iki tol, kol bus išrinkti visi naujos kadencijos Tarybos nariai ir naujos kadencijos Taryba susirinks į pirmąjį posėdį.

15.

Prieš pradėdamas eiti pareigas išrinktasis Tarybos narys iškilmingai perskaito įsipareigojimą Universitetui ir jį pasirašo. Ši nuostata taikoma ir antrajai iš eilės kadencijai išrinktiems Tarybos nariams. Tarybos narių įsipareigojimą Universitetui priima Senato pirmininkas.

16.

Išrinktojo Tarybos nario atsisakymas perskaityti įsipareigojimą Universitetui ar jį pasirašyti, įsipareigojimo Universitetui perskaitymas ar pasirašymas su išlyga reiškia, kad išrinktasis Tarybos narys neįgyja Tarybos nario įgaliojimų ir į jo vietą turi būti renkamas kitas asmuo, mutatis mutandis taikant šio straipsnio nuostatas.

17.

Tarybos nario įsipareigojimo Universitetui tekstas ir įsipareigojimo Universitetui prisiėmimo ceremonijos tvarka nustatomi Universiteto akademinių apeigų protokole.

18.

Tarybos nario įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus Tarybos kadencijai, išskyrus šio straipsnio 14 dalyje nurodytą atvejį;

2) Tarybos nariui mirus;

3) Tarybos nariui atsistatydinus;

4) Tarybos nariui – Universiteto mokslo (meno) darbuotojui arba dėstytojui – pradėjus dirbti Universitete trumpiau, negu nurodyta Statuto 12 straipsnio 4 dalyje;

5) išbraukus Tarybos narį – studentų atstovą – iš Universiteto studentų ir klausytojų registro;

6) pasibaigus Tarybos nario – Universiteto dėstytojo arba mokslo (meno) darbuotojo – darbo sutarčiai su Universitetu;

7) jam praradus Tarybos nario statusą Statuto 27 straipsnyje nustatytais atvejais;

8) atšaukus Tarybos narį šio straipsnio 19 dalyje nustatytais atvejais;

9) kai Tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

19.

Senato nustatyta tvarka Tarybos nario įgaliojimai gali būti nutraukti Tarybos narį išrinkusio ar paskyrusio subjekto sprendimu dėl Tarybos nario padaryto nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo, administracinio teisės pažeidimo, drausminio ar tarnybinio nusižengimo, šiurkštaus Statuto ar Akademinės etikos kodekso pažeidimo ar kito teisės arba moralės normų pažeidimo, nederančio su atsakingomis Tarybos nario pareigomis, taip pat jeigu Tarybos narys nesilaiko įsipareigojimo Universitetui arba jeigu Tarybos narys nebeatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Į Tarybos nario, kurio įgaliojimai buvo nutraukti, vietą likusiam Tarybos kadencijos laikotarpiui išrenkamas kitas Tarybos narys ta pačia tvarka, kaip ir Tarybos narys, kurio įgaliojimai buvo nutraukti. Šio Tarybos nario išrinkimo procedūrai ir įgaliojimų pradžiai mutatis mutandis taikomos šio straipsnio nuostatos.

20.

Tarybos pirmininko teikimu Taryba priima nutarimus, konstatuodama, kad Tarybos nario įgaliojimai pasibaigė vienu iš šio straipsnio 18 dalies 2-7 punktuose nustatytų pagrindų. Inicijuoti tokį Tarybos nutarimo priėmimą gali ir bet kuris Tarybos narys.

21.

Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas atlyginama iš Universiteto lėšų pagal faktiškai dirbtą laiką, valandiniam tarnybiniam rektoriaus atlyginimui taikant šiuos koeficientus:

1) Tarybos pirmininkui – 1;

2) Tarybos pirmininko pavaduotojui – 0,85;

3) Tarybos nariui – 0,5.

22.

Tarybos nariai negali būti kandidatais į rektoriaus pareigas.

40 straipsnis. Tarybos posėdžiai

Tarybos veiklos forma – posėdis. Tarybos posėdžius gali stebėti bet kuris Universiteto bendruomenės narys, o kiti asmenys – Tarybos sutikimu. Tarybos sprendimu atskirų klausimų svarstymas gali būti uždaras.

Tarybos posėdžius šaukia Tarybos pirmininkas arba ne mažiau kaip keturi Tarybos nariai.

Pirmojo naujos kadencijos Tarybos posėdžio datą nustato Senato pirmininkas likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki kadenciją baigiančios Tarybos kadencijos pabaigos ir apie jį iš anksto paskelbia viešai. Jeigu pirmasis naujos kadencijos Tarybos posėdis nebuvo sušauktas per Statuto 39 straipsnio 14 dalyje nurodytą laiką, kitą darbo dieną naujos kadencijos Tarybos nariai į posėdį renkasi patys, apie tai pranešę rektoriui.

Pirmajam naujos kadencijos Tarybos posėdžiui pirmininkauja Centrinės rinkimų komisijos pirmininko pristatytas vyriausias posėdyje dalyvaujantis Tarybos narys. Pirmajame Tarybos posėdyje pirmiausia slaptu balsavimu iš Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų Tarybos narių visų Tarybos narių balsų dauguma išrenkamas Tarybos pirmininkas, kuris toliau pirmininkauja posėdžiui. Tarybos pirmininko teikimu Taryba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma išrenka Tarybos pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotoju negali būti Statuto 39 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas Tarybos narys.

Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip aštuoni Tarybos nariai.

Rektorius, Senato pirmininkas ir Studentų atstovybės prezidentas (jeigu jis nėra Tarybos narys) turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

Tarybos posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininkas. Jeigu jis negali dalyvauti Tarybos posėdyje, posėdžiui pirmininkauja Tarybos pirmininko pavaduotojas. Jeigu Tarybos posėdyje nėra nei Tarybos pirmininko, nei Tarybos pirmininko pavaduotojo, posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Tarybos narys.

Tais atvejais, kai svarstomu klausimu yra gauta Senato, rektoriaus, Studentų atstovybės arba kamieninio akademinio padalinio ar Universiteto filialo tarybos nuomonė, taip pat kai svarstomu klausimu nuomonę Senato nustatyta Universiteto bendruomenės ir (arba) jos dalies susirinkimų (konferencijų) tvarka susirinkimuose (konferencijose) yra pareiškusi Universiteto bendruomenė ar jos dalis, Taryba svarsto kiekvieną nuomonės argumentą ir balsuodama jį priima arba atmeta.

Tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Statute numatytas išimtis. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.

10.

Tarybos veiklai reikiamas materialines ir organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

11.

Tarybos įgaliojimų vykdymas, posėdžių periodiškumas ir sušaukimo tvarka, klausimų svarstymo Tarybos posėdžiuose ir Tarybos nutarimų priėmimo ir įsigaliojimo tvarka nustatomi Tarybos darbo reglamente, o skelbimo tvarka – Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatuose.

41 straipsnis. Tarybos pirmininkas

Tarybos pirmininkas organizuoja Tarybos darbą ir atstovauja Tarybai.

Tarybos pirmininko teisės ir pareigos nustatomos šiame statute ir Tarybos darbo reglamente.

Tarybos pirmininkas turi teisę dalyvauti Senato posėdžiuose patariamojo balso teise.

Jeigu Tarybos pirmininkas negali eiti šių pareigų, jas eina Tarybos pirmininko pavaduotojas.

Tarybos pirmininko, mutatis mutandis ir Tarybos pirmininko pavaduotojo įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus jo, kaip Tarybos nario, įgaliojimams bet kuriuo iš Statuto 39 straipsnio 18 dalyje nustatytų pagrindų;

2) jam atsistatydinus iš Tarybos nario ar Tarybos pirmininko (pavaduotojo) pareigų;

3) Tarybai slaptu balsavimu atleidus Tarybos pirmininką iš šių pareigų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

42 straipsnis. Rektorius – Universiteto vadovas

Rektorius yra vienasmenis Universiteto valdymo organas ir Universiteto vadovas.

Į rektorių oficialiai kreipiamasi „Magnificencija“.

Rektorius veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja.

Rektorius atsako už darbų, atliekamų vykdant Statute apibrėžtą Universiteto misiją ir siekiant Universiteto veiklos tikslų, organizavimą ir jų įgyvendinimo kokybę, už efektyvią Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą jais.

Rektorius turi teisę dalyvauti Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

Vykdydamas savo įgaliojimus rektorius leidžia įsakymus ir potvarkius, kitus aktus. Jų rūšys ir forma apibrėžiamos rektoriaus tvirtinamame Vilniaus universiteto rektoriaus aktų apraše (toliau – Rektoriaus aktų aprašas).

43 straipsnis. Rektoriaus įgaliojimai

Rektorius:

1) skiria asmenis į prorektoriaus pareigas ir atleidžia iš jų, vieną iš prorektorių teikia Tarybai skirti į vicerektoriaus pareigas;

2) skiria ir atleidžia kanclerį;

3) nustato prorektorių ir kanclerio kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus, reglamentuoja prorektorių ir kanclerio pavadavimą;

4) tvirtina rektorato sudėtį ir darbo reglamentą;

5) tvirtina Rektoriaus aktų aprašą;

6) teikia Senatui ir Tarybai siūlymus dėl Universiteto teritorijos ribų, valstybei priklausančių Universiteto pastatų, kultūros paveldo objektų valdytojų keitimo, Universiteto pertvarkymo, reorganizavimo ar likvidavimo (veiklos nutraukimo);

7) teikia Senatui ir Tarybai siūlymus dėl Universiteto dalyvavimo reorganizavime prie jo prijungiant kitus juridinius asmenis;

8) teikia Senatui ir Tarybai siūlymus dėl Statuto ir jį patvirtinančio įstatymo pataisų (pakeitimų ar papildymų);

9) rengia ir teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos planą;

10) organizuoja darbus, būtinus Universiteto strateginiam veiklos planui vykdyti;

11) teikia Senatui pareikšti nuomonę ir Tarybai tvirtinti Universiteto socialinės partnerystės nuostatus;

12) teikia Senatui tvirtinti mokslinių ir meno tyrimų, meno, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, studijų programas;

13) Senatui pritarus, tvirtina Universitete vykdomų mokslinių ir meno tyrimų, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros užsakomųjų darbų netiesioginių išlaidų dalį;

14) teikia Senatui ir Tarybai siūlymus dėl bendro studijų vietų skaičiaus;

15) teikia Senatui tvirtinti Reguliaminą;

16) teikia Senatui svarstyti ir, atsižvelgęs į Senato išvadą, panaikina asmeniui suteiktą kvalifikacinį, mokslo daktaro arba meno daktaro laipsnį (kartu ir atitinkamą diplomą) ar laipsnio nesuteikiančių studijų baigimo ir (arba) įgytos kvalifikacijos patvirtinimą (kartu ir atitinkamą pažymėjimą), jeigu tas laipsnis buvo įgytas ar studijos buvo baigtos (kvalifikacija buvo įgyta) asmeniui pažeidus Lietuvos Respublikos ar Universiteto teisės aktus, tarp jų ir Universiteto akademinės etikos kodeksą;

17) viešai skelbia Universiteto bendruomenei Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ir metinės Universiteto veiklos ataskaitos projektus ir teikia šiuos dokumentus Tarybai tvirtinti; Tarybai patvirtinus metinę Universiteto veiklos ataskaitą, ją viešai skelbia ir pateikia Seimui ir Švietimo ir mokslo ministerijai; jeigu Taryba nepatvirtina Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar metinės Universiteto veiklos ataskaitos, jas parengia per Tarybos nustatytą laiką, viešai paskelbia ir iš naujo pateikia Tarybai;

18) teikia Tarybai tvirtinti Informacijos apie Universiteto veiklą teikimo nuostatus;

19) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles, kurių tvirtinimas nėra priskirtas Senato ar Tarybos kompetencijai;

20) teikia Tarybai nustatyti bendruosius Universiteto darbuotojų - ne akademinės bendruomenės narių – atrankos, priėmimo ir veiklos vertinimo principus;

21) priima į darbą ir atleidžia iš darbo Universiteto darbuotojus, skiria jiems paskatinimus ir (arba) drausmines nuobaudas;

22) teikia Tarybai tvirtinti Darbuotojų tarnybinio atlyginimo, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus skyrimo tvarkos aprašą ir pagal Tarybos patvirtintą tvarkos aprašą, neviršydamas darbo užmokesčiui skirtų lėšų, nustato darbuotojams tarnybinių atlyginimų, priedų, priemokų ir kitų atlyginimų bei paskatinimų už darbą ir nuopelnus dydžius;

23) teikia Senatui siūlymus dėl profesoriaus emerito vardų (statuso), Universiteto afilijuotojo mokslininko, afilijuotojo profesoriaus, afilijuotojo menininko vardų (statuso), Universitetui nusipelniusio mokslo darbuotojo, menininko ar dėstytojo garbės vardų (statuso), Universiteto garbės daktaro, Universiteto garbės profesoriaus, Universiteto bendruomenės garbės nario, Universiteto mecenato, Universiteto garbės alumno, kitų Universiteto garbės vardų (statuso) suteikimo;

24) įvertinęs Studentų atstovybės nuomonę, tvirtina Universiteto stipendijų nuostatus;

25) priima į Universitetą studentus ir klausytojus ir šalina juos iš Universiteto, išskyrus Statuto 21 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus;

26) tvirtina Universiteto studentų ir klausytojų registro nuostatus;

27) teikia Senatui svarstyti ir Tarybai tvirtinti vadovaujamų pareigų, į kurias išrinktiems ar paskirtiems asmenims taikoma Statuto 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantija, sąrašą;

28) teikia Senatui tvirtinti Pavyzdinius kamieninių akademinių padalinių nuostatus ir tvirtina Pavyzdinius kamieninių neakademinių padalinių nuostatus;

29) įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, teikia Senatui tvirtinti steigiamų Universiteto kamieninių akademinių padalinių ir filialų nuostatus;

30) įgyvendindamas Universiteto strateginį veiklos planą, steigia ir likviduoja Universiteto kamieninius neakademinius padalinius ir atstovybes, tvirtina jų nuostatus;

31) kamieninio akademinio padalinio tarybos teikimu skiria ir atleidžia kamieninių akademinių padalinių vadovus, skiria ir atleidžia Universiteto filialų vadovus, ne ilgiau kaip 6 mėnesiams skiria naujai įsteigtų kamieninių akademinių padalinių laikinuosius vadovus. Rektoriaus sprendimas nesudaryti darbo sutarties ir (arba) pareikšti nepasitikėjimą ir nutraukti sudarytą darbo sutartį su kamieninio akademinio padalinio vadovu turi būti motyvuotas;

32) skiria ir atleidžia Universiteto kamieninių neakademinių padalinių ir atstovybių vadovus;

33) teikia Senatui siūlymus dėl Universiteto bibliotekos struktūros pertvarkymo, teikia Senatui tvirtinti Universiteto bibliotekos nuostatus;

34) teikia Tarybai tvirtinti ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų steigimo, dalyvavimo juose ir investavimo į juos sąlygų ir tvarkos aprašą;

35) užtikrina Universiteto, kaip juridinio asmens dalyvio, turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą;

36) teikia Tarybai tvirtinti studijų Universitete kainas, įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programų įgyvendinimu, dydžius ir kitų Universiteto teikiamų paslaugų kainas;

37) teikia Tarybai tvirtinti Universiteto lėšų (įskaitant lėšas, skirtas Universiteto dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, kitų darbuotojų – Universiteto ne akademinės bendruomenės narių – darbo užmokesčiui ir išmokoms kitiems Universiteto bendruomenės nariams) naudojimo ir Universiteto nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašą ir, vadovaudamasis Tarybos patvirtinta tvarka, priima sprendimus dėl Universiteto lėšų naudojimo ir Universiteto nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo;

38) teikia Tarybai tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinius;

39) teikia Tarybai tvirtinti Studentų atstovybės, kitų studentų organizacijų, esamų ir (arba) buvusių Universiteto darbuotojų ir studentų, taip pat akademinių, kultūros, sporto renginių ir kitų Universiteto misiją atitinkančių veiklų rėmimo tvarkos aprašą;

40) nustato Universiteto disponuojamų lėšų apskaitymo tvarką;

41) Universiteto vardu sudaro sandorius su juridiniais ar fiziniais asmenimis;

42) vykdo kitus Statute ir kituose teisės aktuose tiesiogiai nenurodytus įgaliojimus, susijusius su rektoriaus, kaip vienasmenio Universiteto valdymo organo ir Universiteto vadovo, pareigomis, sprendžia kitus Universiteto valdymo klausimus, jeigu jie nepriskirti Senato ar Tarybos kompetencijai.

Rektorius gali teikti savo nuomonę ir siūlymus Senatui ir Tarybai dėl kiekvieno iš šių Universiteto valdymo organų kompetencijai priskirto klausimo.

44 straipsnis. Rektoriaus išrinkimas ir įgaliojimų pasibaigimas

Rektoriumi gali būti renkamas mokslo (meno) laipsnį ir pedagoginės bei vadybinės patirties turintis nepriekaištingos reputacijos asmuo, per pastaruosius 10 metų ne mažiau kaip 5 metus ėjęs profesoriaus pareigas universiteto statusą turinčioje aukštojoje mokykloje, jeigu Mokslo ir studijų įstatyme nenustatyti kitokie minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai. Kandidato į rektoriaus pareigas veikla turi rodyti, kad jis suvokia Universiteto misiją, puoselėja Universiteto vertybes, yra motyvuotas rūpintis Universiteto veiklos kokybe ir turi žinių, patirties bei gebėjimų, reikalingų rektoriaus pareigoms eiti. Kandidatu į rektoriaus pareigas gali būti ir kandidatūros iškėlimo metu Universitete nedirbantis asmuo. Rektoriumi negali būti renkamas asmuo, kuris yra Tarybos narys arba kuris rektoriaus pareigų kadencijos pirmąją dieną bus pasiekęs įstatymų nustatytą pensinio amžiaus ribą.

Rektorius renkamas 5 metams.

Rektoriaus pareigoms asmuo renkamas viešo konkurso būdu. Rektoriaus rinkimų tvarką, vadovaudamasi šio statuto nuostatomis, nustato Taryba.

Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba likus ne mažiau kaip 4 mėnesiams iki kadenciją baigiančio rektoriaus įgaliojimų pabaigos.

Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti ir rinkimus organizuoja (taip pat ir kandidatus į rektoriaus pareigas registruoja) ir jų rezultatus nustato Centrinė rinkimų komisija. Centrinės rinkimų komisijos nariai negali būti kandidatais į rektoriaus pareigas.

Savo kandidatūrą į rektoriaus pareigas asmuo iškelia pats.

Pasibaigus Rektoriaus rinkimų tvarkos apraše nustatytam laikui, per kurį galima kelti kandidatūras į rektoriaus pareigas, Centrinės rinkimų komisijos pirmininkas pristato Senatui svarstyti visų asmenų, registruotų kandidatais į rektoriaus pareigas, pareiškinius dokumentus. Senatas svarsto šias kandidatūras ir teikia Tarybai išvadas dėl jų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas. Senatui pateikus išvadą, kad asmuo, iškėlęs savo kandidatūrą, netinka eiti rektoriaus pareigas, Taryba privalo ją įvertinti.

Taryba renka rektorių slaptu balsavimu, išskyrus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Jeigu iki tol, kol baigiasi kadenciją baigiančio rektoriaus įgaliojimai, naujas rektorius neišrenkamas, taip pat ir kai Tarybos nariai negali susirinkti į teisėtą posėdį dėl ligos ar force majeure aplinkybių, taikomos šio straipsnio 23 dalies nuostatos.

Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip septyni Tarybos nariai, išskyrus šio straipsnio 10, 11 ir 12 dalyse numatytus atvejus.

10.

Jeigu rektoriaus rinkimuose dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų Tarybos narių slaptu balsavimu nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nustatytos balsų daugumos, šis balsavimas laikomas pirmuoju balsavimo ratu ir rengiamas antrasis balsavimo ratas – pakartotinis balsavimas, kuriame rektorius išrenkamas paprasta balsų dauguma, kiekvienam posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš pirmajame balsavimo rate dalyvavusius kandidatus. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.

11.

Jeigu rektoriaus rinkimuose dalyvauja trys ar daugiau kandidatų ir nė vienas iš jų Tarybos narių slaptu balsavimu nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nustatytos balsų daugumos, o daugiausia ir vienodai balsų surenka keli kandidatai, šis balsavimas laikomas pirmuoju balsavimo ratu ir rengiamas antrasis balsavimo ratas – pakartotinis slaptas balsavimas, kuriame dalyvauja pirmajame balsavimo rate daugiausia ir vienodai balsų surinkę kandidatai. Jeigu balsuojant pakartotinai nė vienas kandidatas nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nustatytos balsų daugumos, rengiamas trečiasis balsavimo ratas, kuriame rektorius išrenkamas ne mažesne kaip penkių balsų dauguma, kiekvienam posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš vieną iš kelių daugiausia ir vienodai balsų antrajame balsavimo rate surinkusių kandidatų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas.

12.

Jeigu rektoriaus rinkimuose dalyvauja trys ar daugiau kandidatų ir Tarybos narių slaptu balsavimu vienas kandidatas surenka daugiausia balsų, tačiau mažiau negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta balsų dauguma, ir antrą pagal dydį balsų skaičių surenka keli kandidatai, šis balsavimas laikomas pirmuoju balsavimo ratu ir rengiamas dviejų etapų antrasis balsavimo ratas – pakartotinis balsavimas, kurio pirmajame etape dalyvauja tik antrą pagal dydį balsų skaičių pirmajame balsavimo rate surinkę kandidatai. Šio etapo metu atrenkamas kandidatas paprasta balsų dauguma, kiekvienam Tarybos nariui balsuojant atvirai už arba prieš vieną iš šiame etape dalyvaujančių kandidatų. Balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatą lemia posėdžiui pirmininkaujančio Tarybos nario balsas. Antrajame pakartotinio balsavimo etape dalyvauja daugiausia balsų pirmajame balsavimo rate surinkęs kandidatas ir pirmajame pakartotinio balsavimo etape atrinktas kandidatas. Šiame etape rektorius išrenkamas slaptu balsavimu šio straipsnio 9 dalyje nurodyta balsų dauguma. Jeigu antrajame pakartotinio balsavimo etape nė vienas iš dviejų kandidatų nesurenka šio straipsnio 9 dalyje nurodytos balsų daugumos, rengiamas šio straipsnio 11 dalyje numatytas trečiasis balsavimo ratas.

13.

Darbo sutartį su išrinktu rektoriumi Universiteto vardu pasirašo Tarybos pirmininkas.

14.

Tas pats asmuo gali būti rektoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo rektoriumi buvo ne visą kadenciją (kurią nors iš dviejų), išskyrus laikiną rektoriaus pareigų ėjimą Statute nustatyta tvarka. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai įstatymų nustatyta tvarka pakeičiama Universiteto teisinė forma ar pavadinimas.

15.

Naujai išrinkto rektoriaus inauguracija rengiama kitą dieną po paskutinės ankstesniojo rektoriaus kadencijos dienos.

16.

Prieš pradėdamas eiti pareigas, išrinktasis rektorius iškilmingai prisiekia Universitetui – perskaito rektoriaus priesaiką Universitetui ir ją pasirašo. Ši nuostata taikoma ir kitai kadencijai išrinktam rektoriui. Rektoriaus priesaiką Universitetui priima Senato pirmininkas.

17.

Išrinkto rektoriaus atsisakymas žodžiu perskaityti rektoriaus priesaiką Universitetui ar ją pasirašyti, rektoriaus priesaikos Universitetui perskaitymas ar pasirašymas su išlyga reiškia, kad išrinktasis rektorius neįgyja rektoriaus įgaliojimų ir į jo vietą turi būti renkamas kitas asmuo, mutatis mutandis taikant šio straipsnio nuostatas.

18.

Rektoriaus priesaikos Universitetui tekstas ir rektoriaus inauguracijos tvarka nustatomi Universiteto akademinių apeigų protokole.

19.

Rektoriaus įgaliojimai pasibaigia:

1) pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nurodytam laikui;

2) rektoriui mirus;

3) rektoriui atsistatydinus;

4) Tarybai nutraukus rektoriaus įgaliojimus vienu iš šio straipsnio 21 dalyje nustatytų pagrindų.

20.

Tarybos nutarimas dėl rektoriaus įgaliojimų nutraukimo priimamas ne mažesne kaip septynių Tarybos narių balsų dauguma.

21.

Rektoriaus įgaliojimai gali būti nutraukti Tarybos nutarimu:

1) dėl rektoriaus padaryto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo;

2) Tarybai nepatvirtinus rektoriaus iš naujo pateiktos Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatos, iš naujo pateiktos Universiteto praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitos ar Universiteto metinės veiklos ataskaitos;

3) kitais Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Mokslo ir studijų įstatyme ir Statute nustatytais pagrindais.

22.

Rektoriaus įgaliojimams pasibaigus vienu iš šio straipsnio 19 dalies 2–4 punktuose nustatytų pagrindų arba kitais atvejais pasibaigus darbo sutarčiai, Taryba nedelsdama Tarybos pirmininko teikimu paveda vicerektoriui arba vienam iš prorektorių laikinai, iki tol, kol bus išrinktas rektorius, eiti rektoriaus pareigas. Jeigu Taryba nėra priėmusi nutarimo, kam pavedama laikinai, iki tol, kol bus išrinktas rektorius, eiti rektoriaus pareigas, šias pareigas laikinai eina vicerektorius, o jeigu jo nėra - vyriausias pagal amžių prorektorius.

45 straipsnis. Prorektoriai ir vicerektorius

Prorektoriai administruoja rektoriaus jiems pavestą Universiteto veiklos ar valdymo sritį.

Prorektorius skiria ir atleidžia, jų skaičių, kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus nustato ir jų pavadavimą reglamentuoja rektorius. Rektorius gali perduoti prorektoriams vykdyti dalį savo įgaliojimų.

Rektoriaus teikimu vieną iš prorektorių Taryba skiria eiti pirmojo prorektoriaus - vicerektoriaus – pareigas. Vicerektorius yra nuolatinis rektoriaus pavaduotojas pagal pareigas. Kai rektorius negali eiti pareigų dėl ligos ar yra išvykęs, jį visada pavaduoja vicerektorius. Kai nėra vicerektoriaus, rektorių laikinai pavaduoja vienas iš rektoriaus įsakymu įgaliotų prorektorių.

Prorektoriai atskaitingi ir atsakingi rektoriui. Rektorius gali panaikinti prorektorių sprendimus.

Prorektoriai dalyvauja Senato posėdžiuose patariamojo balso teise.

Prorektorių įgaliojimų trukmė susieta su rektoriaus įgaliojimų trukme: išrinkus rektorių, baigiasi kadenciją baigusio rektoriaus paskirtų prorektorių įgaliojimai. Taryba gali kadenciją baigusio rektoriaus paskirtų prorektorių įgaliojimus laikinai pratęsti tik tol, kol naujas rektorius paskirs naujus prorektorius.

Išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytą prorektorių įgaliojimų pasibaigimo pagrindą, prorektorių atleidimui iš pareigų taikomi bendri darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

46 straipsnis. Kancleris

Kancleris padeda rektoriui valdyti Universiteto ūkį ir turtą, tvarkyti finansus, užtikrinti Universiteto vidaus tvarką ir reikiamas materialines ir organizacines sąlygas Senato ir Tarybos veiklai.

Kancleris atskaitingas ir atsakingas rektoriui. Rektorius gali panaikinti kanclerio sprendimus.

Kanclerį skiria ir atleidžia, jo kompetenciją, funkcijas, įgaliojimus nustato ir jo pavadavimą reglamentuoja rektorius. Rektorius gali perduoti kancleriui vykdyti dalį savo įgaliojimų, atitinkančių šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtą šios pareigybės paskirtį, taip pat pavesti jam vadovauti atitinkamame rektoriaus įsakyme nurodytoms Universiteto administravimo sritims.

Kancleris dalyvauja Senato posėdžiuose patariamojo balso teise.

Kanclerio įgaliojimų trukmė susieta su rektoriaus įgaliojimų trukme: išrinkus rektorių, baigiasi kadenciją baigusio rektoriaus paskirto kanclerio įgaliojimai. Taryba gali kadenciją baigusio rektoriaus paskirto kanclerio įgaliojimus laikinai pratęsti tik iki tol, kol naujasis rektorius paskirs naują kanclerį.

Išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą kanclerio įgaliojimų pasibaigimo pagrindą, kanclerio atleidimui iš pareigų taikomi bendri darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai.

47 straipsnis. Rektoratas ir patariamieji dariniai

Rektoratas yra rektoriui patarianti kolegija.

Rektorato nariai pagal pareigas yra vicerektorius, prorektoriai, kancleris, kamieninių padalinių vadovai, Studentų atstovybės prezidentas ir kiti rektoriaus paskirti nariai.

Rektorato sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina rektorius.

Rektorius taip pat gali sudaryti strateginio planavimo ir kitus nuolat ar laikinai jam patariančius darinius.

V SKYRIUS

UNIVERSITETO TURTAS IR LĖŠOS

48 straipsnis. Universiteto turtas

Universiteto turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir Universiteto valdomas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Universitetui nuosavybės teise priklausantis turtas.

Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra šis:

1) valstybės investuotas turtas;

2) lėšos iš mokslinės veiklos, studijų įgyvendinimo, eksperimentinės, socialinės, kultūrinės ir technologinės plėtros, ūkinės veiklos ir kitų teikiamų paslaugų, neatsižvelgiant į jų šaltinį;

3) lėšos ir kitas turtas, gautas kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) dovanotas turtas;

6) paveldėtas turtas;

7) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, tarp jų ir mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų, kitų intelektinės nuosavybės objektų;

8) dalys (akcijos) ar kiti vertybiniai popieriai, suteikiantys juridinio asmens dalyvio ar kitas turtines teises;

9) kitas teisėtai įgytas turtas, išskyrus turtą, kuris pagal kitus įstatymus negali priklausyti Universitetui nuosavybės teise.

Nuosavybės teise priklausantį turtą Universitetas Statute nustatyta tvarka valdo, naudoja ir juo disponuoja savarankiškai. Universiteto teisinės formos ar pavadinimo pakeitimas nepanaikina ir nepakeičia Universiteto teisių į turtą, valdytą iki tokio pakeitimo.

Tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka Universitetas steigia ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir (arba) į juos investuoja ir priima kitus su tokiais juridiniais asmenimis susijusius sprendimus, jeigu jie yra susiję su studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir yra būtini šiems tikslams pasiekti. Universiteto, kaip juridinių asmenų steigėjo (dalyvio), turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą užtikrina rektorius.

Universiteto bendruomenės nariai naudojasi Universiteto turtu, laikydamiesi Universiteto vidaus teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų.

Istoriškai susiformavęs Universiteto architektūrinis ansamblis, užimantis Vilniaus senamiesčio kvartalą tarp Universiteto, Šv. Jono, Pilies ir S. Skapo gatvių, yra UNESCO saugomas kultūros paveldo paminklas ir Universiteto veiklos istorinio tęstinumo simbolis. Jis negali būti perleidžiamas trečiųjų asmenų nuosavybėn.

49 straipsnis. Universiteto lėšos

Universiteto lėšos valdomos, naudojamos ir jomis disponuojama Tarybos nustatyta tvarka Universiteto misijai, veiklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Tarybos patvirtintą Universiteto einamųjų metų pajamų ir išlaidų sąmatą.

Universiteto disponuojamos lėšos apskaitomos įstatymų ir rektoriaus nustatyta tvarka.

Iš Universiteto lėšų Tarybos nustatyta tvarka gali būti remiami esami ir (arba) buvę Universiteto darbuotojai ir studentai, akademiniai, kultūros, sporto renginiai ir kita Universiteto misiją atitinkanti veikla.

50 straipsnis. Parama studentams

Iš Universiteto lėšų finansuojama ir remiama Studentų atstovybė, taip pat gali būti remiamos kitos studentų organizacijos, studentų akademiniai, kultūros ir sporto renginiai ir suteikiamos Studentų atstovybės ir kitų studentų organizacijų veiklai reikalingos patalpos.

Kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki vasario 15 dienos, Studentų atstovybė ir kitos studentų organizacijos privalo atsiskaityti rektoriui už Universiteto skirtas lėšas. Šios ataskaitos skelbiamos viešai.

Universiteto lėšų dalis gali būti skiriama studentų stipendijoms.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51 straipsnis. Universiteto reorganizavimas

Universitetas gali būti reorganizuojamas visais Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – Civilinis kodeksas) numatytais būdais.

Sprendimą dėl Universiteto reorganizavimo priima Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę.

Sprendimus dėl Universiteto dalyvavimo reorganizavime, kai prie Universiteto prijungiami kiti juridiniai asmenys, priima Seimas Tarybos teikimu arba, kai yra Civilinio kodekso 2.96 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, Taryba rektoriaus teikimu, įvertinusi Senato nuomonę. Universitetui dalyvaujant reorganizavime Statutas nėra keičiamas ar pildomas.

52 straipsnis. Universiteto pertvarkymas

Sprendimą dėl Universiteto pertvarkymo priima Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę. Kartu su sprendimu pertvarkyti Universitetą tvirtinamas naujas Statutas.

Universiteto teisinės formos pasikeitimas negali būti teisėtu pagrindu siaurinti Universiteto autonomijos ribas, pakeisti, panaikinti ar kitaip paneigti Universiteto valdomų pastatų, teritorijos, istorinės, meninės, bibliografinės ar kitokios kultūrinės vertės ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto neliečiamumo teisines garantijas.

53 straipsnis. Universiteto likvidavimas

Universitetas gali būti likviduojamas Civiliniame kodekse nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

Sprendimą dėl Universiteto likvidavimo priima Seimas Tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į Tarybos nuomonę. Taryba sprendimą dėl teikimo arba nuomonės dėl Universiteto likvidavimo priima tik įvertinusi Senato ir Universiteto akademinės bendruomenės nuomones.

Sprendimas dėl Universiteto likvidavimo priimamas įstatymu.

54 straipsnis. Statuto keitimas ir aiškinimas

Statuto pakeitimus, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir šiuo statutu suteiktos autonomijos, Tarybos teikimu tvirtina Seimas.

Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Statuto garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

Pakeitimai: