Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas

Šis Įstatymas reglamentuoja advokatų veiklos sąlygas bei tvarką.

Šiuo Įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, taikymą.

Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatis mutandis kaip ir advokatui taikomos šio Įstatymo nuostatos.

Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai paslaugas teikia šio Įstatymo dvyliktojo ir tryliktojo skirsnių nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima Europos Sąjungos valstybes nares, Europos ekonominės erdvės valstybes ir Šveicarijos Konfederaciją, sąvoka „Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai“ apima Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečius teisininkus, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ apima Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos piliečius, kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis.

Trečiųjų šalių teisininkai teisines paslaugas teikia šio Įstatymo keturioliktojo skirsnio nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „trečioji šalis“ apima valstybes, kurių neapima šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ ir kurios yra tarptautinių sutarčių (kurių šalys yra Lietuvos Respublika ar Europos Sąjunga) šalys, jeigu šiose tarptautinėse sutartyse numatyta teisė teikti teisines paslaugas, o sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai“ apima trečiųjų šalių teisininkus, turinčius savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, netekę profesinio vardo“ apima trečiųjų šalių teisininkus, šiose šalyse netekusius teisininko profesinio vardo jų atžvilgiu vykdant persekiojimą dėl šios profesinės veiklos. Sąvoka „trečiųjų šalių teisininkai, turintys teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje“ apima teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis turinčius trečiųjų šalių teisininkus, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje, ir šią teisę turinčius trečiųjų šalių teisininkus, netekusius teisininko profesinio vardo, kaip jie apibrėžiami šioje dalyje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja kiti įstatymai.

Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis.

Advokatų skaičius Lietuvos Respublikoje neribojamas.

Advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai.

Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą, kuris patartų, jam atstovautų ar gintų jo interesus.

Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė.

Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.

Advokatas turi teisę teikti teisines paslaugas nemokamai, t. y. teikti teisinę pagalbą.

Pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:

Jeigu pareiškėjas yra padaręs korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kuri suprantama taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai, kai pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos, ilginami vienu trečdaliu.

Prašymas pripažinti advokatu nagrinėjamas dalyvaujant pareiškėjui.

Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu turi būti motyvuotas. Pareiškėjas turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo atsisakyti pripažinti pareiškėją advokatu įteikimo dienos šį sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

Jeigu Lietuvos advokatūra per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepriima sprendimo, pareiškėjas gali per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą pripažinti pareiškėją advokatu.

Pareiškėjas yra laikomas advokatu nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos.

Pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra gali būti sustabdyta, jeigu pareiškėjas yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais pripažinimo advokatu procedūra sustabdoma, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta pareiškėjo pripažinimo advokatu procedūra.

Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo asmenį pripažinti advokatu priėmimo dienos Lietuvos advokatūra sudaro advokato asmens bylą. Joje yra saugomi visi su advokato veikla susiję dokumentai.

Advokatas turi teisę susipažinti su jo asmens byloje esančiais duomenimis.

Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino (toliau – advokatų egzaminai) programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra.

Advokatų egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų egzaminus ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos.

Advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą, gebėjimas teorines teisės žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir advokato profesinės etikos žinios. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios.

Neišlaikęs advokatų egzaminų asmuo gali juos perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų advokatų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.

Advokatų egzaminų rezultatai galioja dvejus metus nuo jų išlaikymo dienos. Advokatų egzaminų išlaikymo data laikoma šių egzaminų rezultatų patvirtinimo šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka diena. Jeigu per dvejus metus nuo advokatų egzaminų išlaikymo asmuo pripažįstamas advokatu, jo išlaikytų advokatų egzaminų rezultatai galioja visą sprendimo pripažinti asmenį advokatu galiojimą laiką.

Advokatų egzaminų komisija susideda iš septynių narių teisininkų. Po tris narius skiria Lietuvos advokatūra ir teisingumo ministras, vieną narį – Lietuvos teisininkų draugija. Advokatų egzaminų komisijoje negali būti daugiau kaip trys praktikuojantys advokatai.

Advokatų egzaminų komisiją ir Lietuvos advokatūros teikimu jos pirmininką trejiems metams tvirtina teisingumo ministras.

Teisę verstis advokato veikla ir naudoti Lietuvos advokato vardą teikiant teisines paslaugas turi bei advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą advokato pažymėjimą. Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.

Advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu:

Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda advokato pažymėjimą. Jeigu Lietuvos advokatūra nesilaiko šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą išduoti advokato pažymėjimą.

Neteko galios nuo 2024-01-01

Į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašoma Lietuvos advokatūros sprendimu. Advokatas Lietuvos advokatūrai pateikia:

Lietuvos advokatūra priima sprendimą įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos, jeigu advokatas įvykdė šio Įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

Advokatas, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą neįrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, per trisdešimt dienų nuo įrašymo termino pabaigos dienos turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą įrašyti jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.

Advokato priesaiką priima teisingumo ministras.

Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

Neteko galios nuo 2006-06-28.

Advokatas prisiekia dėvėdamas mantiją.

Perskaitęs priesaikos tekstą, advokatas jį pasirašo. Priesaikos tekstas saugomas advokato asmens byloje.

Advokato priesaika turi būti priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo priimti advokato priesaiką pateikimo teisingumo ministrui dienos. Prašymą priimti advokato priesaiką gali pateikti tik asmuo, šio Įstatymo antrojo skirsnio nustatyta tvarka pripažintas advokatu.

Pakartotinai į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašomam advokatui prisiekti nereikia, išskyrus atvejį, kai buvo panaikintas sprendimas pripažinti asmenį advokatu.

Advokatai gali veikti:

Advokatas turi teisę pasirinkti tik vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklos formų.

Advokatas turi teisę keisti veiklos formą. Pakeitęs savo veiklos formą, advokatas apie tai turi pranešti Lietuvos advokatūrai.

Advokato darbo vietoje turi būti sudarytos tinkamos klientų priėmimo sąlygos, užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis ir kitos advokato veiklai tinkamai atlikti reikalingos priemonės. Advokato darbo vieta registruojama Lietuvos advokatūroje.

Advokato darbo vieta tame pačiame pastate, kuriame yra policijos, prokuratūros, teismo įstaiga, gali būti tik Lietuvos advokatūros leidimu.

Lietuvos advokatūra nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Advokatų darbo vietų sąraše įrašomas advokato darbo vietos adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono bei fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.

Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:

Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, taip pat pritaikius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą poveikio priemonę. Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.

Advokatų garbės teismas, nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą, už kurį gali būti skiriama šio Įstatymo 53 straipsnio 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda, pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą laikinai išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Teikdamas šį siūlymą, Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos advokatūra, siekdama informuoti visuomenę, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama laikinai išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo advokato vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama, kol išnyksta advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje. Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

Advokatas neturi teisės būti proceso dalyvio atstovu ar gynėju, jeigu šio proceso dalyvio interesai priešingi tame pačiame procese dalyvaujančių šio advokato tėvų (įtėvių), sutuoktinio (partnerio), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) interesams.

Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.

Advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas. Advokatas taip pat negali būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip taikinimo tarpininkas (mediatorius).

Advokatas negali būti atstovu ar gynėju procese, jeigu tame pačiame procese dalyvauja teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris yra šio advokato sutuoktinis (partneris), vaikas (įvaikis), tėvas (įtėvis), motina (įmotė), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė).

Advokatas veikia individualiai, įkūręs advokato darbo vietą.

Teisinių santykių subjektas yra pats advokatas.

Advokatas savo veikloje ar advokato veiklos dokumentuose turi nurodyti savo vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę, taip pat kad jis yra advokatas. Be to, advokatas turi teisę nurodyti vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę bei žodžius „advokato kontora“, bei darbo vietos vietovės pavadinimą. Be šioje dalyje nustatytų reikalavimų, advokatas papildomai turi teisę naudoti ir kitą pavadinimą, kuris registruojamas Lietuvos advokatūroje šios nustatyta tvarka.

Advokatas turi teisę samdytis darbuotojų. Darbo sutartį su samdomu darbuotoju sudaro pats advokatas.

Advokatas, veikdamas individualiai, turi teisę advokato veiklos aptarnavimui užtikrinti sudaryti asociacijos sutartį su kitais advokatais, kurie veikia individualiai ar partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens.

Advokatas laikomas veikiančiu individualiai, jei jis yra sudaręs sutartį dėl paslaugų teikimo išimtinai kitam advokatui, advokatų profesinei bendrijai, kito advokato ar advokatų profesinės bendrijos klientams. Šiuo atveju laikoma, kad advokatas veikia to advokato ar advokatų profesinės bendrijos, su kuriais sudaryta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, darbo vietoje. Tokioje sutartyje gali būti aptariamos naudojimosi darbo vieta sąlygos, advokato kontoros pavadinimo naudojimo, pajamų ir išlaidų pasiskirstymo tvarka bei kitos veiklos sąlygos, taip pat sutarties šalių tarpusavio lojalumo ir interesų konflikto vengimo sąlygos.

Advokatas, kuris veikia bendrai su užsienio advokatais ar jų įsteigtais subjektais, turi teisę pavadinime nurodyti visą ar dalį užsienio advokatų ar jų įsteigtų subjektų naudojamą pavadinimą.

Advokatai turi teisę veikti Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įsteigdami privatųjį juridinį asmenį, kurio teisinė forma yra advokatų profesinė bendrija. Advokatų profesinė bendrija registruojama juridinių asmenų registre.

Advokatų profesinės bendrijos dalyviu gali būti tik advokatas. Advokatas gali būti tik vienos advokatų profesinės bendrijos dalyviu.

Advokatų profesinės bendrijos pavadinime turi būti nurodyta juridinio asmens teisinė forma. Advokatų profesinės bendrijos pavadinimui taikomos ir šio Įstatymo 26 straipsnio 7 dalies nuostatos.

Advokatų profesinės bendrijos buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje. Advokatų profesinės bendrijos, filialo ar atstovybės buveinei taikomi šio Įstatymo 22 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, nesusijusias su sutartimis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, bendrijos dalyviai savo turtu neatsako. Už advokatų profesinės bendrijos prievoles, atsiradusias pagal advokatų profesinės bendrijos vardu sudarytas sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, visu savo turtu atsako tas advokatų profesinės bendrijos dalyvis, kuris teikė teisines paslaugas. Jeigu nėra aišku, kuris iš advokatų teikė teisines paslaugas, arba jeigu teisines paslaugas teikia ne advokatų profesinės bendrijos dalyvis, už prievoles pagal sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, kai joms įvykdyti neužtenka advokatų profesinės bendrijos turto, atsako visi jos dalyviai visu savo turtu proporcingai kiekvieno dalyvio reikalavimo teisės į profesinės bendrijos turto dalį dydžiui.

Advokatų profesinė bendrija negali verstis kita negu teisinių paslaugų teikimas veikla.

Advokatų profesinės bendrijos vardu teisines paslaugas gali teikti advokatai bei advokatų padėjėjai. Sutartyje dėl teisinių paslaugų teikimo paprastai turi būti nurodytas advokatas, kuris vykdys šią sutartį.

Advokatų profesinė bendrija steigiama ir veikia pagal steigimo aktą arba sutartį, kuriai taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kiek tai neprieštarauja šiame Įstatyme numatytoms specialioms sąlygoms. Advokatų profesinės bendrijos steigimo aktas arba sutartis yra advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas. Šio dokumento nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo advokatų profesinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre.

Advokatų profesinės bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai advokatų profesinę bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai advokatų profesinę bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas advokatų profesinės bendrijos steigimo aktas.

Advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente, be Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyta:

Advokatų profesinę bendriją galima registruoti, jei yra sudarytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas.

Advokatų profesinė bendrija teises ir pareigas prisiima per savo dalyvius, jei steigimo dokumente nenumatoma turėti bendrijos valdymo organą.

Advokatų profesinės bendrijos valdymo organo nariais gali būti tik advokatai. Bendrijos valdymo organas privalo užtikrinti galimybę paslaugas teikiančiam advokatui laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų.

Jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas pasibaigia, advokatų profesinė bendrija jos dalyvių sprendimu likviduojama.

Jeigu visi advokatų profesinės bendrijos dalyviai mirė, įpėdinis arba Lietuvos advokatūra, kai palikimas pereina valstybei, privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas (-a) paskirti palikimo administratorių. Palikimo administratorius priima sprendimą tokią advokatų profesinę bendriją likviduoti ir atlieka likvidatoriaus funkcijas.

Pirmenybės teisę paveldėti mirusio advokato – advokatų profesinės bendrijos dalyvio – teises ir pareigas turi įpėdinis, jeigu jis yra advokatas ir jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas. Kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies kompensacija išmokama pagal bendrą įpėdinių susitarimą. Kilus ginčui, teismas turi teisę kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies mokėjimą išdėstyti iki metų priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams.

Jeigu miršta vienas iš advokatų profesinės bendrijos dalyvių ir jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente nenumatyta, kad šis steigimo dokumentas lieka galioti likusiems advokatų profesinės bendrijos dalyviams arba kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, arba jeigu advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, tačiau nė vienas įpėdinis nėra advokatas, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo teisės liudijimą, šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente nustatytais terminais išmokama kompensacija, atitinkanti mirusiam advokatų profesinės bendrijos dalyviui priklausančią dalį. Jei miršta visi advokatų profesinės bendrijos dalyviai, mirusio advokato (mirusių advokatų) įpėdiniai paveldi advokatų profesinės bendrijos turtą, likusį atsiskaičius su likviduotos advokatų profesinės bendrijos kreditoriais.

Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taip pat taikomos paveldint advokato teises ir pareigas, kai advokatas veikia individualiai ar partnerystės pagrindais.

Advokato padėjėjas yra fizinis asmuo, kuris šio Įstatymo nustatyta tvarka yra įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ir rengiasi advokato veiklai.

Advokato padėjėjas turi visas šiame Įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o atstovauti kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

Į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmenys įrašomi Lietuvos advokatūros sprendimu. Asmuo gali būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu jis:

Norintis būti įrašytas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą asmuo Lietuvos advokatūrai pateikia:

Sprendimą dėl asmens įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūra priima ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Jeigu Lietuvos advokatūra priima sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, atsisakymo motyvai turi būti išdėstyti pačiame sprendime. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai ir jos skelbimo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos.

Lietuvos advokatūra išbraukia asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, jeigu:

Lietuvos advokatūros sprendimą išbraukti asmenį iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, priimtą šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodytais pagrindais, išbrauktasis asmuo turi teisę per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

Advokato padėjėjo praktika atliekama pas advokatą, kuris yra įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, turi ne mažesnį kaip penkerių metų praktikuojančio advokato veiklos stažą, neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir raštu sutinka vadovauti advokato padėjėjo praktikai bei turi galimybę užtikrinti advokato padėjėjui darbo vietą. Advokato padėjėjo praktikos vadovas skiriamas ir atleidžiamas šio Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Advokato darbo vietos sąlygos turi užtikrinti tinkamą advokato padėjėjo praktikos atlikimą.

Maksimalų advokatų padėjėjų, kuriems gali vadovauti vienas advokatas, skaičių nustato Lietuvos advokatūra.

Advokato padėjėjo praktikos laikas yra ne trumpesnis negu dveji metai. Į šį terminą neįskaitomas laikas (išskyrus įprastą poilsio laiką), kurį advokato padėjėjas realiai neatliko praktikos arba kuriuo advokato padėjėjo praktika yra sustabdyta. Advokato padėjėjo praktikos laiką patvirtina praktikos vadovas praktikos įvertinime.

Advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, laiko skaičiavimą nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Neigiamą praktikos įvertinimą advokato padėjėjas turi teisę per trisdešimt dienų apskųsti Lietuvos advokatūrai, o šios sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo – Vilniaus apygardos teismui.

Pasibaigus šiame Įstatyme nustatytam advokato padėjėjo praktikos laikui, advokato padėjėjas turi teisę tęsti advokato padėjėjo praktiką, kol Lietuvos advokatūra priims sprendimą pripažinti jį advokatu.

Tik dėl svarbių priežasčių advokatas gali atsisakyti teikti teisines paslaugas ir nesudaryti sutarties. Svarbiomis priežastimis laikomas šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodytų advokatų veiklos principų pažeidimas, advokato užimtumas, patirties trūkumas ar kitos priežastys, dėl kurių advokatas negali tinkamai suteikti teisines paslaugas.

Apie atsisakymą teikti teisines paslaugas ir tokio atsisakymo motyvus advokatas privalo nedelsdamas pranešti klientui.

Reklamuoti advokato veiklą leidžiama tiek, kiek ši reklama atitinka advokato veiklos principus.

Advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Advokatas, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, negali dalyvauti žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikloje, dirbti ar eiti kitų mokamų pareigų, išskyrus darbą Lietuvos advokatūroje, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos atlikimą ir mokslinę, kūrybinę ar pedagoginę veiklą, taip pat šio Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą veiklą.

Advokatas, kuriam Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta advokato veikla, gali eiti kitas mokamas pareigas ar vykdyti kitą veiklą.

Draudžiama kliudyti advokatui bendrauti ar be pašalinių susitikti su klientu.

Advokato ir jo kliento susitikimo ar bendravimo duomenys negali būti panaudoti kaip įrodymai.

Advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas.

Atliekantys savo profesines pareigas advokatai negali būti tapatinami su savo klientais ir jų bylomis.

Draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Šis leidimas taikomas tik su pareikštais įtarimais ar kaltinimais susijusiems dokumentams.

Krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Lietuvos advokatūra privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms Lietuvos advokatūros įgaliotų advokatų sąrašą. Dalyvaujantis Lietuvos advokatūros advokatų tarybos narys arba jos įgaliotas advokatas turi užtikrinti, kad nebūtų paimti dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais.

Draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro kreipimosi į advokatą faktas, sutarties su klientu sąlygos, kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys, taip pat kitas advokato ir kliento bendravimo (susitikimų, korespondencijos, pokalbių telefonu ar kitų formų bendravimo) turinys.

Kad advokatas tapo įtariamuoju ar kaltinamuoju arba kad atlikti proceso veiksmai, turi būti pranešta Lietuvos advokatūrai.

Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje.

Valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti advokatas gali būti skiriamas įstatymų nustatyta tvarka.

Atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta:

Kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą.

Klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas. Šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas turi teisę priimti rekomendacinius sprendimus.

Klientas – fizinis asmuo, kuris su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartį su advokatu dėl teisinių paslaugų, turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sudarytą komisiją (toliau – komisija) dėl šios sutarties standartinių sąlygų nesąžiningumo nustatymo. Komisiją sudaro penki nariai. Tris komisijos narius skiria Lietuvos advokatūros advokatų taryba ir du narius – teisingumo ministras. Komisijos darbo reglamentą tvirtina Lietuvos advokatūros advokatų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Komisijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo ginčo šalims nėra apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Įsigaliojęs komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Neįvykdytas komisijos sprendimas gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla.

Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras.

Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo.

Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Šio skirsnio nuostatos taikomos ir advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 53 straipsnio 4 punkte nurodytąją.

Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, advokato padėjėjui gali būti taikoma drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.

Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos advokatūros buveinė yra Vilniuje.

Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja šis Įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek tai nustatyta šiame Įstatyme, ir Lietuvos advokatūros įstatai.

Lietuvos advokatūrai taikomos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nuostatos dėl asociacijos teisių, veiklos garantijų, metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo Juridinių asmenų registrui, pertvarkymo ir pabaigos.

Kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokato, išbraukto iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, narystė gali būti sustabdyta Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka.

Lietuvos advokatūros veikla finansuojama iš šio Įstatymo nustatyta tvarka mokamų privalomų periodinių įmokų, mokesčių ir kitų šaltinių.

Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę laikinai teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, asmenų, siekiančių būti pripažintų advokatais ar būti įrašytų į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, siekiančių būti įregistruotų į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, trečiųjų šalių teisininkų ir trečiųjų šalių teisininkų, netekusių teisininko profesinio vardo, siekiančių būti įregistruotų į Trečiųjų šalių teisininkų, turinčių teisę teikti teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą (toliau – Trečiųjų šalių teisininkų sąrašas), asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.

Lietuvos advokatūra, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu, be šio straipsnio 6 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant pareiškėjų asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.

Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.

Lietuvos advokatūros funkcijos yra šios:

Lietuvos advokatūra gali atlikti ir kitas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatytas funkcijas.

Lietuvos advokatūros organai yra:

Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos advokatūros organo, išskyrus visuotinį advokatų susirinkimą, narys.

Visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis Įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos.

Visuotinis advokatų susirinkimas yra aukščiausias Lietuvos advokatūros organas.

Visuotinis advokatų susirinkimas:

Visuotinis advokatų susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų advokatų, įrašytų į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Kai yra techninės galimybės, advokatai gali į visuotinį advokatų susirinkimą registruotis, jame dalyvauti ir balsuoti nuotoliniu būdu iš anksto arba realiuoju laiku elektroninių ryšių priemonėmis (toliau – nuotolinis būdas) Advokatų tarybos nustatyta tvarka.

Visuotiniame advokatų susirinkime sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus šio Įstatymo ir Lietuvos advokatūros įstatų nustatytus atvejus. Advokatui balsuojant atviru balsavimu nuotoliniu būdu, turi būti užtikrintas jo tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju visi sprendimai priimami atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai visuotinis advokatų susirinkimas nusprendžia kitaip.

Lietuvos advokatūros įstatuose gali būti nustatyta, kad vietoj visuotinio advokatų susirinkimo šaukiamas advokatų įgaliotinių susirinkimas (konferencija), kuris atlieka šio straipsnio 2 dalies 3, 5, 8 ir 9 punktuose visuotiniam advokatų susirinkimui numatytas funkcijas.

Advokatų įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių skaičių, atstovavimo principus nustato Lietuvos advokatūros įstatai. Advokatų dalyvavimo ir balsavimo advokatų įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) nuotoliniu būdu tvarką nustato Advokatų taryba.

Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų tarybai vadovauja advokatų tarybos pirmininkas. Advokatų taryba turi teisę įgalioti advokatų tarybos pirmininką atlikti dalį teisės aktuose nustatytų advokatų tarybos funkcijų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1, 3, 5, 6, 9, 10, 12, 13, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22 ir 23 punktuose nustatytas funkcijas. Advokatų tarybos pirmininkas šio straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytą funkciją gali atlikti tik tiek, kiek tai susiję su advokatų išbraukimu iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pagal šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus, o 8 punkte nustatytą funkciją – tik tiek, kiek tai susiję su advokatų padėjėjų įrašymu į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą pagal šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir išbraukimu iš jo pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktus. Advokatų tarybos pirmininką renka visuotinis advokatų susirinkimas Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka ketveriems metams.

Advokatų taryba, be Civiliniame kodekse valdymo organams priskirtų funkcijų:

Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie asmenis, nurodytus šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje (šių asmenų duomenis (įskaitant asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą) ir su jais susijusius dokumentus ar dokumentų nuorašus).

Advokatų taryba, atlikdama šiame Įstatyme nustatytas funkcijas, susijusias su drausmės bylos iškėlimu advokatui ar advokato padėjėjui, be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių, turi teisę gauti šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant asmens duomenis ir duomenis apie asmens teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus ir iš fizinių ar juridinių asmenų.

Advokatų taryba šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą asmenų, nurodytų šio Įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje, veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.

Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių.

Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka:

Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai.

Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent trys teismo nariai.

Susirinkę į pirmąjį posėdį, Advokatų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių.

Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami.

Revizijos komisija yra Lietuvos advokatūros priežiūros organas, tikrinantis Lietuvos advokatūros finansinę veiklą.

Revizijos komisija renkama ketveriems metams iš advokatų, turinčių ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą.

Sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas:

Teisę panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi Lietuvos advokatūra. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo į Lietuvos advokatūrą turi teisę kreiptis teisingumo ministras. Jeigu Lietuvos advokatūra atsisako patenkinti teisingumo ministro prašymą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu arba per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio prašymo gavimo dienos nepriima sprendimo, teisingumo ministras per trisdešimt dienų turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu.

Advokatas netenka advokato vardo ir yra išbraukiamas iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo nuo sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos.

Sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos.

Advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu.