Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso patvirtinimo įstatymas. Bausmių vykdymo kodeksas

Kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, taryba.

Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos šioje dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos nuteistiesiems gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės, savivaldybių arba privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų apsaugą.

Visos atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmes atliekantiems nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nuteistieji, turintys teisę be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, turi teisę jiems reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gauti ir privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatinti nuteistuosius atsisakyti vartoti tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitokias psichiką veikiančias medžiagas. Arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose taip pat privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas veiklas laisvės atėmimo vietų įstaiga gali vykdyti kartu su kitomis įstaigomis ir organizacijomis, teikiančiomis medicinines, psichologines ar socialines paslaugas asmenims, žalingai vartojantiems tabaką, alkoholį, narkotines, psichotropines ir kitokias psichiką veikiančias medžiagas (toliau – priklausomybės ligų centrai). Priklausomybės ligų centrai bausmių atlikimo vietoms padeda rengti adaptuotas priklausomybės ligų prevencijos, gydymo ir resocializacijos metodikas ir gali bausmių atlikimo vietose vykdyti švietėjišką ir kitokią veiklą, padedančią mažinti nuteistųjų sergamumą ir mirtingumą dėl priklausomybės ligų.

Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo ir priklausomybės ligų centrų pasitelkimo organizuojant šių ligų gydymą ir prevencijos priemones tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras.

Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos Lietuvos Respublikos higienos normas atitinkančios gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos.

Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji (išskyrus atliekančius arešto bausmę, atsisakiusius užsiimti jiems pasiūlyta darbine veikla ir drausmės grupėje laikomus nuteistuosius, taip pat šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius) gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę).

Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji dėvi savo drabužius ir avi savo avalynę, o jeigu jų neturi, teisingumo ministro nustatyta tvarka yra nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną.

Arešto bausmę atliekantys nuteistieji, šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekantys nuteistieji, taip pat kiti nuteistieji, kurie neturi lėšų asmens higienos reikmenims įsigyti arba jų turi nepakankamai, šiais reikmenimis teisingumo ministro nustatyta tvarka aprūpinami nemokamai.

Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Nėščioms ir krūtimi maitinančioms nuteistosioms pagal gydytojo išvadą leidžiama gauti perduodamų maisto produktų. Jų svorį ir perdavimo periodiškumą nustato teisingumo ministras.

Jeigu nėra sudarytų sąlygų nuteistiesiems savarankiškai naudotis skalbyklos paslaugomis, ne rečiau kaip kartą per savaitę jiems turi būti sudarytos sąlygos gauti išskalbtą patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Nuteistiesiems jų pageidavimu turi būti suteikta galimybė naudotis kirpėjo paslaugomis, bet ne dažniau kaip du kartus per mėnesį.

Laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantys nuteistieji maistu, drabužiais, avalyne, higienos priemonėmis apsirūpina patys ir savarankiškai naudojasi kirpėjo paslaugomis. Šioje dalyje nurodytų nuteistųjų, kurie atlieka šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti ar jų turi nepakankamai, aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Teisingumo ministro nustatyta tvarka nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems ir jokių pajamų negaunantiems nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, gali būti leidžiama nemokamai paskambinti ar siųsti laiškus artimiesiems.

Arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų maitinimo, aprūpinimo drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras.

Pasibaigus arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo terminui, taip pat šio kodekso 82 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju nuteistieji paleidžiami paskutinės bausmės laiko dienos pirmojoje pusėje, o kitais pagrindais – dieną, kurią laisvės atėmimo vietų įstaigoje gaunami reikiami dokumentai.

Mėnesiais skaičiuojamos bausmės laikas pasibaigia atitinkamą paskutinio bausmės mėnesio dieną, o jeigu šis mėnuo tokios dienos neturi, – paskutinę to mėnesio dieną.

Jeigu bausmės laikas pasibaigia ar lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos terminas pagal šio kodekso 82 straipsnio 3 dalį sueina poilsio arba šventės dieną, nuteistasis paleidžiamas prieš poilsio arba šventės dieną einančią dieną.

Nustatant arešto ir laisvės atėmimo bausmės pabaigą, į atliktos bausmės laiką neįskaitomas vieną parą viršijantis laikas, per kurį nuteistasis, būdamas laikinai išleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, be svarbios priežasties nustatytu laiku į ją buvo negrįžęs ar iš jos buvo pabėgęs, taip pat atliekant šią bausmę paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo laikas, išskyrus paskirtą suėmimo laiką, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta).

Paleidžiamiems nuteistiesiems jų paleidimo dieną išduodami asmens dokumentai ir daiktai, asmeninėje sąskaitoje laikomi pinigai, taip pat bausmės atlikimą liudijantys dokumentai.

Paleidžiami nepilnamečiai nuteistieji perduodami artimiesiems giminaičiams arba globėjams (rūpintojams).

Iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleidžiami asmenys (išskyrus paleidžiamus asmenis, kurių asmeninėse sąskaitose yra daugiau kaip vienos bazinės socialinės išmokos dydžio lėšų), jei to pageidauja, aprūpinami viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleidžiami neįgalūs asmenys gali būti už valstybės lėšas parvežami į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią jų gyvenamąją vietą, o paleidžiami sergantys asmenys, kuriems reikalingos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, – į asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių ir (ar) avalynės bei lėšų jiems įsigyti, jais aprūpinami nemokamai.

Kai paleidžiamas laisvės atėmimo bausmę atlikęs asmuo, kuriam reikalinga socialinė pagalba, laisvės atėmimo vietų įstaiga socialinės apsaugos ir darbo ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka bendradarbiauja su savivaldybės, kurioje paleidžiamas asmuo planuoja gyventi, administracija, kitomis įstaigomis ir organizacijomis bei patikimais savanoriais, kad paleistam asmeniui galėtų būti laiku suteikta socialinė ir kita reikalinga pagalba. Šiam tikslui įgyvendinti laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo savivaldybės, kurios teritorijoje nuteistasis planuoja gyventi išėjęs į laisvę, administracijai, kitoms įstaigoms ir organizacijoms bei patikimiems savanoriams iš anksto pateikti informaciją apie nuteistojo, kurį planuojama paleisti, įgyvendintas resocializacijos priemones ir jų tęstinumo poreikį, reikalingą socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kitą informaciją, reikalingą kitai pagalbai paleidžiamam asmeniui organizuoti.

Jeigu laisvės atėmimo vietų įstaiga yra gavusi pažymą, kad nukentėjusysis pageidauja, kad jam būtų pranešta apie būsimą nuteistojo paleidimą į laisvę, nuteistojo perkėlimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, taip pat apie šio kodekso 67, 68, 69 straipsniuose numatytą nuteistojo, atliekančio bausmę pusiau atviro ar uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykimą iš bausmės atlikimo vietos be palydos ar jo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ji privalo apie tai nukentėjusiajam pranešti. Nukentėjusiajam taip pat pranešama apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios jam gali būti taikomos, ir šių priemonių skyrimo tvarką.

Nukentėjusiajam apie nuteistojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus trims dienoms iki šio paleidimo dienos. Tais atvejais, kai nuteistasis turi būti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paleidžiamas tuoj pat po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl nuteistojo paleidimo į laisvę, taip pat kai nuteistasis pabėga iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nukentėjusiajam pranešama iš karto, kai tik nuteistasis paleidžiamas į laisvę arba kai jis pabėga iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nukentėjusiajam apie nuteistojo perkėlimą į atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir šio kodekso 67, 68, 69 straipsniuose numatytą išvykimą iš bausmės atlikimo vietos pranešama tą pačią dieną, kai priimamas sprendimas perkelti nuteistąjį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą arba nuteistasis įgyja teisę išvykti iš bausmės atlikimo vietos.

Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmes vykdančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir jų priimti sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios įstaigos direktoriui. Bausmę vykdančios įstaigos direktorius šį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o kai dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo pabaigos dienos.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bausmę vykdančios įstaigos direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo dienos gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiksmai ir jos priimti sprendimai vykdant baudos bausmę skundžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Antstolių veiksmai ir sprendimai vykdant baudos, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes skundžiami antstolio veiklos teritorijos apylinkės teismui, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, taip pat antstolių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Seimo kontrolieriams arba kitoms valstybės institucijoms.

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji užsieniečiai turi teisę per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją palaikyti ryšius su savo valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis bei tarptautinėmis organizacijomis.

Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais ir tvarka nuteistieji užsieniečiai, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti perduoti bausmei atlikti į kitą valstybę.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo:

Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama:

Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pagrindinė pataisos įstaigų režimo paskirtis – padėti įgyvendinti nuteistųjų pataisos priemones ir užtikrinti pataisos įstaigų saugumą.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pataisos priemonės yra socialinė reabilitacija ir užimtumas.

Jeigu nuteistasis ar grupė nuteistųjų paskelbia badavimą, atsisako dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo nedelsdamas išsiaiškinti badavimo, atsisakymo dirbti ar vykdyti kitus administracijos įsakymus ir nurodymus priežastis, nuteistųjų reikalavimus ir jų teisėtumą. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo apie tai nedelsdamas pranešti Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir imtis įmanomų priemonių teisėtiems nuteistųjų reikalavimams patenkinti.

Jeigu nuteistųjų reikalavimai yra neteisėti, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas privalo asmeniškai apie tai pranešti nuteistiesiems ir pareikalauti neteisėtus veiksmus nutraukti. Šio nurodymo nevykdantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos.

Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, arba turima duomenų, kad nuteistieji planuoja imtis neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeisiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui, nutarimu iki vieno mėnesio sustabdyti:

Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, Kalėjimų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti:

Organizuodama nuteistųjų užimtumą, pataisos įstaigos administracija privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą užsiimtų šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalyje nurodytų formų veikla.

Pataisos įstaiga, organizuodama nuteistųjų užimtumą:

Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka pataisos įstaiga sudaro sąlygas nuteistiesiems, neturintiems teisės be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, mokytis profesinio mokymo įstaigoje ar nuotoliniu būdu studijuoti aukštojoje mokykloje.

Visos iš nuteistųjų darbinės veiklos gautos pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos pajamos gali būti naudojamos tik nuteistųjų užimtumui darbine veikla užtikrinti ir nuteistųjų socialinėms ar buities sąlygoms gerinti. Iš nuteistųjų darbinės veiklos gautų pajamų dalį pataisos įstaiga ir nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga perveda į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistųjų užimtumo darbine veikla organizavimas gali būti finansuojamas iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas).

Nuteistųjų arba administracijos iniciatyva pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, gali būti steigiamos nuteistųjų kolektyvo tarybos. Jos padeda pataisos įstaigų administracijai organizuoti socialinę reabilitaciją ir sprendžia nuteistųjų buities klausimus. Nuteistųjų kolektyvo tarybos veiklos kryptis ir formas nustato pataisos įstaigos direktorius.

Pataisos įstaigose, išskyrus kalėjimus, nuteistieji gali Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka steigti nevyriausybines organizacijas.

Nuteistųjų kolektyvo tarybų ir nevyriausybinių organizacijų veikla turi neprieštarauti nuteistųjų užimtumo, socialinės reabilitacijos, režimo ir saugumo interesams.

Už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems gali būti skiriamos šios paskatinimo priemonės:

Nepilnamečiams nuteistiesiems leidžiama iki aštuonių valandų išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų tik su tėvais, rūpintojais, artimaisiais giminaičiais ar kitais pasitikėjimo vertais asmenimis arba pataisos įstaigos darbuotojais.

Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:

Nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.

Nėščioms moterims ir turinčioms vaikų iki trejų metų motinoms, taip pat asmenims, kurie dėl medicininių priežasčių negali būti perkelti į kamerų tipo patalpas, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta nuobauda neskiriama, o jeigu buvo paskirta, – nevykdoma.

Šio Kodekso 142 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos nuobaudos skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skiriama viena nuobauda.

Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.

Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, išskyrus šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą nuobaudą, nebevykdoma.

Jeigu nuteistasis, kuriam paskirta šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta nuobauda, asmeninėje sąskaitoje neturi lėšų arba jų turi nepakankamai, kad būtų iš karto sumokėta paskirta įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta nuobauda laikoma įvykdyta, kai iš nuteistojo asmeninės sąskaitos pataisos įstaigos administracija atskaito šiai įmokai ar likusiai jos daliai sumokėti reikalingas lėšas.

Nuteistasis turi teisę šio Kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo.

Jeigu nuteistajam per šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam per tris mėnesius nuo nuobaudos atlikimo dienos nepaskiriama nauja nuobauda, jis laikomas neturinčiu nuobaudų.

Apie nuobaudos paskyrimą nuteistajam paskelbiama pasirašytinai. Nutarimo, kuriuo nuteistajam paskirta nuobauda, kopija įteikiama nuteistajam.

Nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos po nuosprendžio įsiteisėjimo per dešimt dienų nusiunčiamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių) namus.

Moterys, kurios pataisos įstaigose tapo nėščios, iš pataisos namų arba kalėjimo perkeliamos į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių) namus.

Nėščių moterų ir vaikų iki trejų metų turinčių motinų siuntimo ir perkėlimo į pataisos namus, turinčius vaikų (kūdikių) namus, tvarką nustato Teisingumo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

Pataisos namuose esančių vaikų (kūdikių) namų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus bei vaikų aprūpinimo sąlygas nustato Sveikatos apsaugos ministerija.

Nėščioms moterims ir vaikų iki trejų metų turinčioms motinoms pataisos namų administracija gali leisti gyventi ne pataisos namų teritorijoje, kol vaikui sueis treji metai. Leidimas gyventi ne pataisos namų teritorijoje įforminamas motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu.

Atsižvelgiant į vaiko interesus, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu kasmet gali būti pratęsiamas, bet ne ilgiau, kol vaikas bus pradėtas ugdyti pagal pradinio ugdymo programą.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios apgyvendinamos netoli pataisos namų jiems priklausančiose arba nuomojamose gyvenamosiose patalpose ir yra nuolat pataisos namų administracijos prižiūrimos. Šios nuteistosios turi teisę:

Pasibaigus Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytam atleidimo nuo darbo laikotarpiui, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios privalo užsiimti šio Kodekso 126 straipsnio 2 dalies 1 arba 2 punkte nurodyta veikla.

Pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų elgesio kontrolė Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka gali būti atliekama elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistosios, kuri sistemingai pažeidinėja arba itin piktybiškai pažeidė nustatyto režimo reikalavimus arba elgesio taisykles, teisė gyventi ne pataisos įstaigos teritorijoje pataisos namų direktoriaus nutarimu panaikinama ir ši nuteistoji perkeliama į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą.

Neteko galios nuo 2019-07-06

Vaikų iki trejų metų turinčioms nuteistosioms gali būti sudarytos sąlygos pačioms auginti ir prižiūrėti vaikus, kol jiems sueis treji metai.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuteistosios motinos gali būti apgyvendinamos kartu su vaikais pataisos namų vaikų (kūdikių) namų patalpose.

Nuteistųjų motinų pageidavimu jų vaikai gali būti laikomi vietovės, kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose.

Nuteistosios motinos, kurių vaikai iki trejų metų laikomi pataisos namų arba vietovės, kurioje yra pataisos namai, vaikų (kūdikių) namuose, turi teisę kasdien ne mažiau kaip po dvi valandas pasimatyti su savo vaikais.

Į pasimatymo su vaikais laiką neįskaitoma krūtimi maitinančioms motinoms skirtas vaikų maitinimo laikas.

Pasimatymų su vaikais iki trejų metų tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, arba nuteistasis, kuris priimtas į darbą nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančioje įstaigoje šio Kodekso XI skyriaus antrajame2 skirsnyje nurodytomis sąlygomis, arba nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti pagal aukštosios mokyklos nuolatinės formos studijų programą, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:

Nuteistasis netenka teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu jis nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.

Siekdamas užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu laikinai uždrausti šio Kodekso 154 straipsnyje nurodytas sąlygas atitinkančiam nuteistajam be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šis draudimas taikomas tol, kol išnyksta priežastys, dėl kurių nuteistajam laikinai uždrausta be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepilnamečiam nuteistajam – ne ilgiau kaip tris mėnesius.

Nuteistajam, kuriam pataisos įstaigos direktorius laikinai uždraudė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, raštu nurodomos priežastys, dėl kurių tokį draudimą būtina taikyti, draudimo taikymo trukmė ir rekomendacijos, kaip nuteistasis turėtų elgtis, kad draudimas be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų jam nebūtų taikomas.

Jeigu pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nurodyto draudimo taikymo terminui neišnyko priežastys, dėl kurių nuteistajam buvo laikinai uždrausta be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba atsirado kitų priežasčių, dėl kurių šis draudimas turi būti taikomas, pataisos įstaigos direktorius gali šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priimti naują nutarimą laikinai uždrausti šiam nuteistajam be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji turi šio Kodekso 92–103 ir 106–109 straipsniuose nustatytas specialiąsias teises.

Jeigu laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantis nuteistasis sunkiai serga ir jo liga gresia gyvybei, kalėjimo arba pataisos namų administracija privalo nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų departamento direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui ir nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Šiems asmenims jų pageidavimu sudaromos sąlygos aplankyti nuteistąjį. Lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekančio nuteistojo mirties atveju kalėjimo arba pataisos namų administracija privalo nedelsdama apie tai pranešti Kalėjimų departamento direktoriui ar jį pavaduojančiam pareigūnui ir nuteistojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. Pataisos įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas privalo apie nuteistojo mirtį per tris dienas raštu pranešti kalėjimo ar pataisos namų vietos civilinės būklės aktus registruojančiai įstaigai, kuri Civilinio kodekso nustatyta tvarka įregistruoja mirtį ir išduoda mirties liudijimą.

Nuteistojo palaikai palaidojami kapinėse arba nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių prašymu ir kalėjimo ar pataisos namų direktoriaus ar jį pavaduojančio pareigūno leidimu atiduodami mirusiojo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji privalo atlyginti visą bausmės atlikimo metu valstybei padarytą turtinę žalą.

Šiame straipsnyje nurodytų nuteistųjų valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo išieškojimą nuteistajam pranešama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo dalis, kurios pagal pataisos įstaigos direktoriaus nutarimą išieškoti žalos atlyginimą iš pataisos įstaigos paleistas asmuo neatlygino, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Nuteistieji, išskyrus atliekančius areštą, atsisakiusius užsiimti pataisos įstaigos administracijos pasiūlyta darbine veikla ir drausmės grupėje laikomus nuteistuosius, taip pat šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą atliekančius nuteistuosius, gali naudotis nuosava patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę).

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną.

Areštą atliekantys nuteistieji, šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą atliekantys nuteistieji, taip pat kiti nuteistieji, kurie neturi lėšų asmens higienos reikmenims įsigyti arba jų turi nepakankamai, šiais reikmenimis aprūpinami nemokamai.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Nėščioms moterims, krūtimi maitinančioms motinoms, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninėje gydomiems nuteistiesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos. Nėščioms moterims ir krūtimi maitinančioms motinoms pagal gydytojo išvadą leidžiama gauti pašto ar perduodamų maisto produktų siuntinių. Jų svorį ir periodiškumą nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantys atvirose kolonijose arba perkelti į pusiaukelės namus nuteistieji maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis apsirūpina patys. Atviroje kolonijoje ir pusiaukelės namuose bausmę atliekančių nuteistųjų, kurie atlieka šio Kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą arba neturi lėšų maistui, drabužiams, avalynei ar higienos priemonėms įsigyti ar jų turi nepakankamai, aprūpinimas maistu, drabužiais, avalyne ir higienos priemonėmis organizuojamas šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.

Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems ir jokių pajamų neturintiems nuteistiesiems, išskyrus kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančius nuteistuosius, gali būti leidžiama nemokamai paskambinti telefonu ar siųsti laiškus artimiesiems.

Bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo įstaigose besimokantys nepilnamečiai nuteistieji, atsižvelgiant į jų pasiektus gerus mokymosi rezultatus, teisingumo ministro nustatyta tvarka gali būti skatinami piniginėmis išmokomis. Šios išmokos skiriamos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Pirminio lygio ambulatorinę arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose.

Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, taryba.

Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant nuteistųjų apsaugą.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

Pataisos įstaigos administracija privalo vykdyti švietėjišką, aiškinamąją ir kitokią prevencinę veiklą, skatindama nuteistuosius atsisakyti vartoti tabako gaminius, alkoholį ir narkotines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, ir užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų.

Priklausomybės ligomis sergančių nuteistųjų gydymo laisvės atėmimo vietose tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Teisingumo ministerija.

Nuteistąjį, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, jeigu jam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus sulaukusį nuteistąjį arba moterį, išėjusią nėštumo ir gimdymo atostogų, arba dėl kitų objektyvių priežasčių apylinkės teismas atleidžia nuo bausmės atlikimo paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teikimą atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl neįgalumo, pensinio amžiaus, nėštumo ar nėštumo ir gimdymo atostogų teikia probacijos tarnyba. Kartu su teikimu teismui pateikiama nuteistojo asmens byla, o neįgalumo arba nėštumo atveju – gydytojų komisijos išvada.

Paleidžiami iš pataisos įstaigų asmenys (išskyrus paleidžiamus asmenis, atlikusius areštą) aprūpinami viešojo transporto bilietais kelionei iki gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paleidžiami neįgalūs asmenys gali būti už valstybės lėšas parvežami į jų Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią gyvenamąją vietą, o sergantys paleidžiami asmenys, kuriems reikalingos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, – į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Paleidžiami asmenys, kurie neturi pagal sezoną reikiamų drabužių ir (ar) avalynės ir lėšų jiems įsigyti, drabužiais ir avalyne pagal sezoną aprūpinami nemokamai.

Paleidžiami nepilnamečiai asmenys perduodami tėvams arba rūpintojams (globėjams).

Kai paleidžiamas iš pataisos įstaigos asmuo, kuriam reikalinga socialinė pagalba, pataisos įstaigos bendradarbiauja su savivaldybės, kurioje paleidžiamas asmuo planuoja gyventi, administracija, nevyriausybinėmis organizacijomis ir savanoriais, kad paleistam asmeniui galėtų būti laiku suteikta socialinė ir kita reikalinga pagalba, kad atlikdamas bausmę jis galėtų ieškoti darbo, kurį dirbtų išėjęs iš pataisos įstaigos. Šiam tikslui įgyvendinti pataisos įstaiga privalo savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo planuoja gyventi išėjęs iš pataisos įstaigos, administracijai, kitoms valstybės ar savivaldybės įstaigoms ir organizacijoms ne vėliau kaip prieš mėnesį pateikti informaciją apie asmens, kurį planuojama paleisti iš pataisos įstaigos, nusikalstamo elgesio riziką, jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, įgyvendintas socialinės reabilitacijos priemones ir jų tęstinumo poreikį, reikalingą socialinę pagalbą ir sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat kitą informaciją, kuri reikalinga kitai pagalbai paleidžiamam iš pataisos įstaigos asmeniui organizuoti.

Viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos.

Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos.

Probacijos tarnybos direktoriaus ir Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Baudos, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmes vykdančių antstolių veiksmai ir sprendimai skundžiami antstolio veiklos teritorijos apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka bausmių vykdymo institucijų ir įstaigų, jų pareigūnų, taip pat antstolių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami Seimo skiriamiems kontrolieriams arba kitoms valstybės institucijoms.

2001 m. kovo 15 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 72).

2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL 2012 L 315, p. 57).

Iš darbinėje veikloje dalyvaujančiam nuteistajam priskaičiuotų piniginių išmokų laisvės atėmimo vietų įstaiga išskaičiuoja dešimt procentų sumą ir įrašo ją į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį, kuria naudotis jis neturi teisės. Ypatingais atvejais laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu nuteistasis bausmės atlikimo metu gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi nuteistojo neliečiamos asmeninės sąskaitos dalyje sukaupta pinigų suma nuteistajam išduodama jį paleidžiant iš bausmės atlikimo vietos arba nuteistojo prašymu pervedama į jo nurodytą asmeninę sąskaitą, kai jis perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Išskaičiavus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą, iš likusios piniginės išmokos išskaičiuojamos sumos pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir bausmės atlikimo metu valstybei padarytos žalos atlyginimas skaičiuojami nuo visos nuteistajam priskaičiuotos piniginės išmokos ir visų kitų rūšių pajamų sumos ir išskaičiuojami iki sumos į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį įrašymo.

Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nedirbantis darbo už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, privalo užsiimti pataisos įstaigos pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo pataisos įstaigoje sąnaudų sumažinimo. Nuteistųjų įtraukimo į darbinę veiklą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleidžiami tik nuteistieji neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, sulaukę socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus nuteistieji, ribotai pakaltinami nuteistieji, nepilnamečiai nuteistieji, kurie mokosi bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo įstaigose, nėščios moterys ir vaikų iki trejų metų turinčios motinos.

Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, kiek tai įmanoma, atsižvelgiant į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją. Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga turi siekti, kad nuteistųjų darbinės veiklos pobūdis būtų reguliariai keičiamas ir nuteistieji įgytų įvairių darbo įgūdžių, taip pat kad darbinės veiklos atlikimo laikas netrukdytų nuteistiesiems vykdyti socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones.

Neturintys teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistieji darbine veikla gali užsiimti tik pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį. Paprastai šie nuteistieji užsiima pataisos įstaigos ūkio priežiūros, nuteistųjų buities sąlygų gerinimo, pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ar jų aplinkos tvarkymo, produkcijos gamybos veiklomis. Konkrečią darbinę veiklą atlikti už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų šioje dalyje nurodytiems nuteistiesiems leidžiama tik užtikrinus jų apsaugą ir priežiūrą. Trumpesnes kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausmes atliekantys nuteistieji produkcijos gamybos veikla paprastai neužsiima.

Pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga gali sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje ar už šių įstaigų teritorijos ribų. Jei pagal sutartis su asmenimis neturinčių teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistųjų darbinė veikla vyksta už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, pataisos įstaiga užtikrina šių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą. Sutarties dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla pavyzdinę formą tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.

Drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji darbine veikla užsiima tik pataisos įstaigos teritorijoje.

Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems šio Kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaromos galimybės užsiimti prasminga jų ir visuomenės interesus atitinkančia veikla.