Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas

F2 ir F3 kategorijos fejerverkus, T1 ir P1 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti ir naudoti ne jaunesni kaip 18 metų asmenys.

F4 kategorijos fejerverkus, T2 ir P2 kategorijų civilines pirotechnikos priemones gali įsigyti, naudoti ir tiekti rinkai tik pirotechnikai.

Civilinės pirotechnikos priemonės (išskyrus F1 kategorijos fejerverkus) gali būti platinamos elektroninėmis priemonėmis tik tuo atveju, kai įsigytas šias priemones pristato šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytos licencijos turėtojas. Šiuo atveju civilines pirotechnikos priemones įsigyjančio asmens tapatybė (asmens amžiaus reikalavimas), pirotechniko pažymėjimas (kai įsigyjama F4 kategorijos fejerverkų ar T2, P2 kategorijų civilinių pirotechnikos priemonių) turi būti patikrinami prieš pristatant civilines pirotechnikos priemones arba ne vėliau kaip pristatymo metu.

Transporto priemonių P1 kategorijos civilinės pirotechnikos priemonės, įskaitant oro pagalvių ir saugos diržų įtempimo ribotuvų sistemas, neplatinamos visuomenei, išskyrus atvejus, kai šios transporto priemonių pirotechnikos priemonės integruojamos į transporto priemonę arba į nuimamą transporto priemonės dalį.

Naudojant civilines pirotechnikos priemones, būtina laikytis šių priemonių naudojimo instrukcijų reikalavimų.

Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal kompetenciją kontroliuoja policijos įstaiga, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę riboti ar uždrausti laikyti, platinti ar naudoti F2 ir F3 kategorijų fejerverkus, teatrines ir kitas pirotechnikos priemones fiziniams, juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ar jų padaliniams (išskyrus licencijų turėtojus ir pirotechnikus), jeigu šių civilinių pirotechnikos priemonių laikymas, platinimas ir naudojimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai.

Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekančių valstybės institucijų pareigūnai, meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius turi teisę:

Jeigu civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekanti valstybės institucija negali įvertinti, ar civilinės pirotechnikos priemonės yra saugios, ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymu, gali užsakyti valstybinę produktų saugos ekspertizę.

Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekanti valstybės institucija, nustačiusi civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimus, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, įpareigoja atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją imtis veiksmų, būtinų nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir, atsižvelgdama į pavojaus pobūdį, nurodo protingą šių taisomųjų veiksmų įvykdymo terminą.

Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas per civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekančios valstybės institucijos nurodytą terminą nesiima veiksmų, būtinų nustatytiems civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, pašalinti, civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolę atliekanti valstybės institucija nedelsdama imasi priemonių civilinei pirotechnikos priemonei pašalinti iš rinkos, uždrausti ją tiekti rinkai, ją atšaukti arba apriboti jos laisvą judėjimą ir informuoja apie tai paskelbtąją įstaigą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija:

Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad atitikties ženklu CE paženklintos civilinės pirotechnikos priemonės, kuriai yra išduotas atitikties sertifikatas, neatitiktis neapsiriboja Lietuvos Respublikos teritorija ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, ji nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir visas valstybes nares apie vertinimo rezultatus ir veiksmus, kurių privalo imtis ekonominės veiklos vykdytojas, kad būtų pašalinti nustatyti civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimai.

Jeigu ekonominės veiklos vykdytojas nesiima veiksmų, būtinų nustatytiems civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos tvarkos pažeidimams, kurie gali kelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, aplinkai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, pašalinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija imasi priemonių civilinei pirotechnikos priemonei pašalinti iš rinkos, uždrausti ją tiekti rinkai, ją atšaukti arba apriboti jos laisvą judėjimą ir apie tai informuoja Europos Komisiją, visas valstybes nares, nurodydama priežastis, dėl kurių priimtas toks sprendimas.

Europos Komisijai ir valstybėms narėms pateikiamoje informacijoje turi būti nurodyti reikalavimų neatitinkančiai civilinei pirotechnikos priemonei identifikuoti būtini duomenys, civilinės pirotechnikos priemonės kilmė, tariamos neatitikties pobūdis ir susijusi rizika, taikomų nacionalinių priemonių pobūdis ir trukmė, taip pat atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateikti argumentai. Taip pat nurodoma, ar neatitiktis priskirtina vienai iš šių priežasčių:

Jeigu per 3 mėnesius po šio straipsnio 9 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos nei valstybės narės, nei Europos Komisija nepateikia prieštaravimų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos taikomos priemonės, priemonė laikoma pagrįsta ir valstybės narės imasi veiksmų atitinkamai civilinei pirotechnikos priemonei pašalinti iš rinkos, uždrausti ją tiekti rinkai, ją atšaukti arba apriboti jos laisvą judėjimą.

Jeigu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos taikomos priemonės valstybės narės arba Europos Komisija pateikia prieštaravimų arba jeigu Europos Komisija nusprendžia, kad priemonės taikymas neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų, Europos Komisija įvertina taikomą priemonę ir nusprendžia, ar ši priemonė pagrįsta. Jeigu nusprendžiama, kad ši priemonė nepagrįsta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija ją atšaukia ir apie tai informuoja atitinkamą ekonominės veiklos vykdytoją.

Civilinės pirotechnikos priemonės paimamos:

Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytais atvejais civilines pirotechnikos priemones paima policijos įstaiga.

Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju taikomos 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 198 straipsnio nuostatos.

Paimtos civilinės pirotechnikos priemonės saugomos jas paėmusios institucijos ar įstaigos užplombuotose įmonės, iš kurios civilinės pirotechnikos priemonės buvo paimtos, patalpose, o jeigu tokios galimybės nėra, – pirotechnikos priemonėms laikyti pritaikytuose policijos įstaigos ar Lietuvos kariuomenės sandėliuose.

Civilinės pirotechnikos priemonės, paimtos šio įstatymo nustatytais atvejais, saugomos tol, kol priimamas sprendimas grąžinti jas turėjusiam subjektui ar sunaikinti. Priėmus sprendimą dėl civilinių pirotechnikos priemonių sunaikinimo, jas sunaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu atveju paimtos civilinės pirotechnikos priemonės, neturinčios Bendrijos prekių statuso, lieka muitinės prižiūrimos ir dėl jų turi būti įforminami atitinkami muitinės sankcionuoti veiksmai.

Tvarką, reglamentuojančią civilinių pirotechnikos priemonių paėmimą, sprendimo dėl civilinių pirotechnikos priemonių grąžinimo ar sunaikinimo priėmimą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/29/ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su pirotechnikos gaminių tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija).

2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva Nr. 2014/58/ES, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2007/23/EB sukuriama pirotechnikos gaminių atsekamumo sistema.“