Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas

Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais – iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą (iki 2018 m. gruodžio 31 d. – neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, taikomo apdraustųjų asmenų atitinkamų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti (toliau – vidutinis darbo užmokestis). Tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatas ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas pensija Lietuvoje turi būti skiriama pagal kitoje valstybėje įgytą stažą, laikoma, kad asmuo per kalendorinius metus įgijo vieną apskaitos vienetą, o už kalendorinių metų dalį – proporcingai mažesnę apskaitos vieneto dalį.

Jeigu asmuo kalendoriniais metais gavo socialinio draudimo išmokas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (iki 2018 m. gruodžio 31 d. įskaitant kaupiamosios pensijų įmokos dalį). Įmokų sumai apskaičiuoti taikoma šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytų socialinio draudimo išmokų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d., suma didinama 1,289 karto. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota įmokų suma sudedama su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta įmokų suma, pagal kurią nustatomas įgytas apskaitos vienetų skaičius.

Jeigu iki 2018 m. gruodžio 31 d. pensijų kaupime dalyvavęs ir pensijos išmokos sutarties nesudaręs ar išmokos iš pensijų kaupimo bendrovės negavęs asmuo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta tvarka nutraukia dalyvavimą pensijų kaupime, jo pensijų sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą ir įskaitomos kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Dalyvavimą pensijų kaupime nutraukusio asmens iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka kaip pensijų kaupime nedalyvavusiam asmeniui. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka įskaitant šiuo laikotarpiu į pensijų fondą pervestą kaupiamosios pensijų įmokos sumą. Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto už asmenį pervestų kaupiamųjų pensijos įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Už šią sumą apskaitos vienetai apskaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, netaikant 5 apskaitos vienetų per metus apribojimo.

Apskaitos vienetai sumuojami už visus metus, kai asmuo buvo draustas pensijų socialiniu draudimu ar gavo šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytas išmokas.

Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų.

Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai.

Skiriant negalios (netekto darbingumo) pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis apskaičiuojamas šio įstatymo nustatyta tvarka ir nemažinamas dėl to, kad asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, išskyrus atvejį, kai išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui negalios (netekto darbingumo) pensija buvo paskirta iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, tačiau jos mokėjimas tęsiamas jam sukakus senatvės pensijos amžių. Tokiu atveju iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos asmeniui paskirtos negalios pensijos dydis nuo pirmosios dienos mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo sukako senatvės pensijos amžių, apskaičiuojamas sumažinant jį dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Šioje dalyje nustatytu atveju negalios pensijos dydis asmeniui sukakus senatvės pensijos amžių nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, įskaitytas pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis, kaip nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.

Skiriant senatvės pensiją asmeniui, gavusiam išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius ir mažinamas dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, įskaitytas pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis kaip:

Išankstinę senatvės pensiją gavusiam asmeniui, kuriam sukakus senatvės pensijos amžių mokama senatvės pensija neįgaliajam arba senatvės pensija asmeniui su negalia, šio įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos neįgaliajam arba senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji ir individualioji dalys mažinamos dydžiu, kuris lygus 0,32 procento šios pensijos, padauginto iš visų mėnesių, kuriais asmuo gavo išankstinę senatvės pensiją, skaičiaus. Senatvės pensijos neįgaliajam ir senatvės pensijos asmens su negalia dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jo stažas, skiriant išankstinę senatvės pensiją, įskaitytas pagal šį įstatymą ir Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas, yra ne mažesnis, kaip nurodytas šio straipsnio 2 dalyje.

Paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas ir ji nemokama, jeigu šios pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 ir (ar) 4 punktuose nustatytų sąlygų arba asmuo pateikia prašymą sustabdyti išankstinės senatvės pensijos mokėjimą.

Jeigu išankstinės senatvės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 1 dalį, asmens prašymu anksčiau paskirtosios išankstinės senatvės pensijos mokėjimas gali būti atnaujintas nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį asmuo kreipėsi dėl šios pensijos mokėjimo atnaujinimo, pirmos dienos, jei asmuo atitinka sąlygas išankstinei senatvės pensijai gauti. Ši nuostata taikoma ir atnaujinant išankstinių senatvės pensijų, paskirtų iki šio įstatymo įsigaliojimo, mokėjimą.

Jeigu išankstinės senatvės pensijos sustabdymo laikotarpiu asmuo įgijo papildomo stažo ir apskaitos vienetų, atnaujinus šios pensijos mokėjimą pagal šio straipsnio 2 dalį, ji naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu išankstinė senatvės pensija buvo paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, atnaujinamas šio įstatymo 45 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka apskaičiuotos pensijos mokėjimas ir pensija naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Asmeniui, kuris iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo pripažintas netekusiu 45–100 procentų darbingumo arba po 2024 m. sausio 1 d. pripažintas asmeniu su negalia, nustatomas toks minimalusis stažas negalios pensijai: kol asmeniui sukanka 22 metai – 2 mėnesiai; sukakusiam 22 metus minimalusis stažas kasmet didinamas 2 mėnesiais per metus; sukakusiam 36 metus minimalusis stažas kasmet didinamas 6 mėnesiais per metus (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti minimaliojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalis).

Būtinasis stažas negalios pensijai nustatomas taip: kol asmeniui sukanka 24 metai – vieni metai; sukakusiam 24 metus būtinasis stažas didinamas 4 mėnesiais kiekvienais asmens amžiaus metais; sukakusiam 30 metų būtinasis stažas didinamas 6 mėnesiais kiekvienais asmens amžiaus metais; sukakusiam 34 metus būtinasis stažas didinamas 8 mėnesiais kiekvienais asmens amžiaus metais; sukakusiam 40 metų būtinasis stažas didinamas 12 mėnesių kiekvienais asmens amžiaus metais (šio įstatymo 6 priedas), bet negali viršyti būtinojo stažo, nustatyto senatvės pensijai (šio įstatymo 57 straipsnio 2 dalis, 5 priedas).

Asmenims, sergantiems hipofiziniu nanizmu, negalios pensija skiriama, kai jie sukanka 10 metų mažesnį amžių negu šiame įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius.

Kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą negalios (netekto darbingumo) pensiją, apskaičiuotą kaip asmenims, netekusiems 65 procentų ir mažiau dalyvumo (darbingumo), įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama senatvės pensija, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:

Kai asmuo, gaunantis pagal šį įstatymą paskirtą negalios (netekto darbingumo) pensiją, apskaičiuotą kaip asmenims, netekusiems 70 procentų ir daugiau dalyvumo (darbingumo), įgyja teisę gauti senatvės pensiją, jam skiriama ir mokama senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:

Kai senatvės pensijos gavėjas po senatvės pensijos paskyrimo pripažįstamas asmeniu su negalia ir jam nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam nuo dalyvumo lygio nustatymo dienos be jo prašymo, jeigu jam tai naudinga, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kuri apskaičiuojama tokia tvarka:

Kai senatvės pensijos asmeniui su negalia gavėjui pakartotinai nustatomas dalyvumo lygis ir jam nustatomas:

Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas. Jeigu senatvės pensijos gavėjui vėl nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, jam, vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia.

Senatvės pensija asmeniui su negalia (senatvės pensija neįgaliajam) naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu senatvės pensijos ar senatvės pensijos asmeniui su negalia mokėjimo sustabdymo laikotarpiu asmuo įgijo papildomo stažo ir apskaitos vienetų, atnaujinus šios pensijos mokėjimą pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą ar šio straipsnio 5 dalį, ji naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisę gauti našlių ir našlaičių pensiją turi šio įstatymo 36 ir 38 straipsniuose nurodyti mirusio (paskelbto mirusiu) asmens sutuoktinis ir vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (paskelbimo mirusiu) dieną atitiko šias sąlygas:

Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, skiriant našlių pensiją šio įstatymo 36 straipsnyje nurodytam mirusio asmens sutuoktiniui, netaikomos, jeigu asmuo mirė iki 1991 m. birželio 1 d.

Našlių ir našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinį asmens, už kurį ši pensija skiriama ir mokama, gyvybės atėmimą.

Šio įstatymo nustatyta tvarka našlių ar našlaičių pensija skiriama asmenims, gyvenantiems valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, taip pat mirus asmeniui (asmenį paskelbus mirusiu), nurodytam šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte, jeigu mirusysis (paskelbtas mirusiu) buvo įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti (atsižvelgiant į asmens amžių mirties (paskelbimo mirusiu) dieną) dirbdamas Lietuvos įmonėse arba buvo reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, dalį stažo įgijęs kalinimo metu ar tremtyje.

Jei pagal šį įstatymą pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiui nustatyti būtina atsižvelgti į asmens apskaitos vienetų duomenis iki šio įstatymo įsigaliojimo, kalendoriniais metais asmens įgytais apskaitos vienetais laikomas Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinėje sistemoje fiksuoto tų kalendorinių metų asmens draudžiamųjų pajamų (neatskaičius kaupimui sumokėtos dalies) dalmuo iš tų metų draudžiamųjų pajamų (iki 2002 m. – tų metų mėnesinių draudžiamųjų pajamų), padaugintas iš koregavimo koeficiento 0,78.

Jei pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiui apskaičiuoti šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas amžius iki asmenį pripažįstant nedarbingu ar iš dalies darbingu asmeniui sukako iki 1994 metų, pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkiui apskaičiuoti taikomas laikotarpis nuo 1994 metų, apskaitos vienetus apskaičiuojant pagal šio straipsnio 1 dalį.

Kalendoriniais metais, kai asmuo gavo negalios (netekto darbingumo) pensiją, įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas tų metų asmens pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkis (šio įstatymo 31 straipsnis). Jeigu negalios (netekto darbingumo) pensija asmeniui buvo mokama ne visus kalendorinius metus, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas proporcingai mažesnis dydis.

Jeigu asmuo negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo metais pagal šio įstatymo 12 straipsnį įgyja apskaitos vienetų skaičių, didesnį už pakaitinių pensijos apskaitos vienetų vidurkį, tais metais įgytu apskaitos vienetų skaičiumi laikomas didesnysis apskaitos vienetų skaičius.

Apskaitos vienetų skaičius nustatomas tik už negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo laikotarpius, buvusius iki asmens senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos.

Šis įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas.

Šis įstatymas taikomas:

Šis įstatymas nustato iki 1994 m. gruodžio 31 d. paskirtų pensijų mokėjimo tvarką, iki pasibaigs jų mokėjimo terminas ar bus paskirta pensija pagal šį įstatymą, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo tvarką.

Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 1 priede.

Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – bendroji dalis, bendroji pensijos dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (toliau – netekto darbingumo pensija), negalios ir senatvės pensijų bei pagal šį įstatymą mokamų invalidumo pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti.

Būtinasis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – būtinasis stažas) – šio įstatymo tam tikros rūšies socialinio draudimo pensijai nustatyto pensijų socialinio draudimo stažo trukmė metais. Būtinasis stažas taikomas:

Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis (toliau – individualioji dalis, individualioji pensijos dalis) – socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.

Kaupiamoji pensijų įmoka – privalomosios pensijų socialinio draudimo įmokos dalis, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (toliau – Pensijų kaupimo įstatymas) kaupiama asmens pensijų sąskaitoje jo pasirinktoje pensijų kaupimo bendrovėje.

Laikinieji pensijos apskaitos vienetai – pensijos apskaitos vienetai, laikinai naudojami individualiajai socialinio draudimo negalios (netekto darbingumo) pensijos daliai apskaičiuoti, siekiant nepaveikti šios pensijos dalies dydžio, kai asmuo dalyvauja pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą.

Minimalusis pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – minimalusis stažas) – šio įstatymo nustatytas pensijų socialinio draudimo stažas, kurį turint įgyjama teisė gauti tam tikrą socialinio draudimo pensiją.

Negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetai – šio įstatymo nustatyta tvarka asmeniui, pripažintam asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingu ar iš dalies darbingu asmeniu), nuo socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensijos skyrimo dienos iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos skiriami papildomi pensijos apskaitos vienetai, naudojami individualiajai pensijos daliai apskaičiuoti.

Pakaitinis pensijos apskaitos vienetas – sąlyginis matas, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuojamas pagal pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki asmenį pripažįstant asmeniu su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – nedarbingu ar iš dalies darbingu), vidurkį ir naudojamas negalios (netekto darbingumo) pensijos apskaitos vienetų skaičiui nustatyti.

Pensijos apskaitos vienetas (toliau – apskaitos vienetas) – santykinis matas, naudojamas asmens individualiajai socialinio draudimo pensijos daliai apskaičiuoti.

Pensijos apskaitos vieneto vertė (toliau – apskaitos vieneto vertė) – šio įstatymo nustatyta tvarka kalendoriniams metams patvirtinta pensijos apskaitos vieneto piniginė išraiška.

Pensijų socialinio draudimo įmoka – apdrausto asmens ir (arba) jo draudėjo mokama Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyta pensijų draudimo įmoka.

Pensijų socialinio draudimo stažas (toliau – stažas) – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.

Socialinio draudimo bazinė pensija (toliau – bazinė pensija) – šio įstatymo nustatyta tvarka kalendoriniams metams patvirtintas bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies mato dydis pinigais.

Socialinio draudimo našlaičių pensija (toliau – našlaičių pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama mirusio asmens vaikams (įvaikiams), jeigu tenkinamos šio įstatymo nustatytos sąlygos.

Socialinio draudimo našlių pensija (toliau – našlių pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama mirusio asmens sutuoktiniui, jeigu tenkinamos šio įstatymo nustatytos sąlygos.

Socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis (toliau – našlių pensijos bazinis dydis) – šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas našlių pensijos mato dydis pinigais.

Socialinio draudimo negalios pensija (toliau – negalios pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama ir mokama asmeniui su negalia, kuris turi šio įstatymo nustatytą minimalųjį stažą, reikalingą šiai pensijai skirti.

Socialinio draudimo pensijos naujinimas – kasmet atliekamas naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimas, įvertinus per praėjusius po pensijos paskyrimo kalendorinius metus asmens papildomai įgytą stažą ir papildomai įgytus apskaitos vienetus.

Socialinio draudimo pensijos tikslinimas – naujo socialinio draudimo pensijos dydžio apskaičiavimas, pateikus papildomus duomenis apie stažą (ar stažui prilyginamus laikotarpius) ir (ar) pajamas, turėtus iki pensijos skyrimo.

Socialinio draudimo pensijų indeksavimas – naujo socialinio draudimo pensijų dydžio nustatymas, taikant šio įstatymo nustatytą indeksą.

Socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija) – socialinio draudimo pensija, skiriama asmeniui, sukakusiam šio įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turinčiam šio įstatymo nustatytą pensijų draudimo minimalųjį stažą, reikalingą senatvės pensijai gauti.

Socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia (toliau – senatvės pensija asmeniui su negalia) – senatvės pensija, šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama ir mokama asmeniui, kuris senatvės pensijos amžių sukanka negalios (netekto darbingumo) pensijos gavimo laikotarpiu arba kuris asmeniu su negalia pripažįstamas sukakęs senatvės pensijos amžių.

Neteko galios 2018-01-01.

Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Pensijų kaupimo įstatyme.

Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau – IK). IK išreiškiamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.

IK apskaičiuojamas tokia tvarka:

Indeksavimas nevykdomas, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.

Neteko galios nuo 2018-01-01.

Pensijos, nurodytos šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje (išskyrus priedą už stažo metus), taip pat pensijos dalys, nurodytos šio įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, indeksuojamos dauginant mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) iš IK.

IK apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. IK ir pagal jį indeksuoti bazinės pensijos dydis, apskaitos vieneto vertės dydis ir našlių pensijos bazinis dydis euro cento tikslumu tvirtinami Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu.

Jeigu Valstybės duomenų agentūros vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 procentai ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų, individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai, prie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK pridedant papildomą indeksą, apskaičiuotą taip, kad indeksavimo metais panaudotinos papildomos lėšos individualiajai pensijos daliai indeksuoti neviršytų 75 procentų planuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto teigiamo pinigų srautų rezultato, apskaičiuoto taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotą IK ir atėmus Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatyme nustatytą būtinų kasos apyvartos lėšų sumą. Konkreti papildomų lėšų suma, skiriama individualiajai daliai indeksuoti, nustatoma indeksavimo metais galiojančiame Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatyme.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas netaikomas, jeigu indeksavimo metais prognozuojamas neigiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pinigų srautų rezultatas arba jeigu pagal šio straipsnio 7 dalies nuostatas apskaičiuotas papildomas indeksas yra mažesnis negu 1,01.

Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas taikomas toms socialinio draudimo pensijoms, kurias sudaro bendroji ir individualioji pensijos dalys. Pensijos, nurodytos šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje (išskyrus priedą už stažo metus), ir socialinio draudimo pensijos, kurių nesudaro bendroji ir individualioji pensijos dalys, indeksuojamos dauginant asmeniui paskirtos ir mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) tik iš šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuoto IK.

Bendroji dalis finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Individualioji dalis mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, našlių pensijos, taip pat pensijos, nurodytos šio įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje, 58 ir 60 straipsniuose, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų.

Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį.

Apskaitos vienetai už laikotarpius iki šio įstatymo įsigaliojimo apskaičiuojami šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta tvarka.

Asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

Asmuo turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus reikalavimus senatvės pensijos amžiaus sukakties dieną arba kreipimosi dėl pensijos dieną, kai pensijos kreipiamasi jau sukakus senatvės pensijos amžių.

Nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos, pradedant 2019 metais, senatvės pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:

Pagal šį įstatymą senatvės pensija gali būti skiriama iki asmuo sukanka senatvės pensijos amžių (toliau – išankstinė senatvės pensija), jei kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną asmuo atitinka visas šias sąlygas:

Motinoms, kurios pagimdė ir išaugino iki 8 metų 5 ir daugiau vaikų, taip pat tėvams (įtėviams), kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose savo vaikus (įvaikius), kuriems nustatytas neįgalumo lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumas), nepaisant jų neįgalumo lygio (iki 2005 m. liepos 1 d – invalidumo grupės), arba savo vaikus (įvaikius), pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – pripažintus netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo, iki 2004 m. balandžio 1 d. – I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba iki 2005 m. liepos 1 d. – tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų), jeigu šiems vaikams (įvaikiams) buvo nustatytas neįgalumo lygis arba šie jų vaikai (įvaikiai) buvo pripažinti asmenimis su negalia (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – neįgaliaisiais, iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, bei asmenims, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos pirmo ar antro lygio poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – specialusis nuolatinės slaugos poreikis, iki 2005 m. liepos 1 d. – pripažintus visiškos negalios invalidus), išankstinė senatvės pensija, jeigu jie atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sąlygas, gali būti paskirta ir tuo atveju, jeigu kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną šie asmenys turi ne mažesnį kaip pusė būtinojo stažo senatvės pensijai skirti, galiosiančio tais metais, kuriais asmuo sukaks senatvės pensijos amžių, stažą.

Jei asmuo įgyja teisę gauti senatvės pensiją pagal šį įstatymą, bet kreipiasi su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą, senatvės pensija jam skiriama arba pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui. Atidėto mokėjimo laikotarpiu senatvės pensija naujinama šio įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus.

Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.

Asmuo su negalia įgyja teisę gauti negalios pensiją, jeigu dalyvumo lygio nustatymo ar vėlesnę dieną jis turi minimalųjį stažą negalios pensijai gauti.

Asmuo, sergantis hipofiziniu nanizmu, įgyja teisę gauti negalios pensiją kaip asmuo, netekęs 70 procentų dalyvumo, jeigu atitinka šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą ir:

Negalios pensijos individualiosios dalies dydis apskaičiuojamas pagal formulę N · p · d, kurioje:

Nuo kiekvienų kalendorinių metų sausio 1 dienos negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis kasmet naujinamas, įvertinant asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių:

Naujas negalios (netekto darbingumo) pensijos dydis, atnaujintas atsižvelgiant į praėjusiais kalendoriniais metais asmens įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių, apskaičiuojamas ir naujo dydžio negalios (netekto darbingumo) pensija pradedama mokėti ne vėliau kaip atitinkamų kalendorinių metų liepos mėnesį. Kartu su naujo dydžio negalios (netekto darbingumo) pensija gavėjui išmokamas nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos susidaręs negalios (netekto darbingumo) pensijų dydžių skirtumas.

Teisę gauti našlių pensiją turi šie asmenys:

Našlei ir našliui teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo nurodytos pensijos mokėjimas nutraukiamas, nes našlei ar našliui nustatytas didesnis negu 55 procentų dalyvumo lygis, tačiau nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas, jie pripažįstami asmenimis su negalia. Jeigu našlys arba našlė senatvės pensijos amžių sukanka našlių pensijos gavimo laikotarpiu, teisė gauti jiems paskirtą ir iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties mokėtą našlių pensiją išlieka iki gyvos galvos.

Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, turi teisę gauti našlių pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai.

Našlei ar našliui našlių pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas dar kartą susituokus.

Našlei arba našliui, turintiems teisę gauti našlių pensiją, našlių pensija skiriama našlių pensijos bazinio dydžio.

Našlių pensijos bazinis dydis – 21 euras. Našlių pensijos bazinis dydis indeksuojamas šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio (paskelbto mirusiu) asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį:

Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pensijų bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jeigu našlaičių pensijos skiriamos dviem ir daugiau vaikų (įvaikių), kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip 100 procentų viso apskaičiuotos negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydžio. Jeigu, paskyrus našlaičių pensiją, dėl jos skyrimo ar mokėjimo atnaujinimo kreipiasi kitas našlaitis (kiti našlaičiai) ir dėl to mažėja negalios, netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensijos dalis, tenkanti vienam našlaičiui, našlaičių pensija perskaičiuojama nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį gautas naujas prašymas su visais reikiamais dokumentais, pirmos dienos.

Mirus asmeniui (paskelbus mirusiu asmenį), kuris išankstinę senatvės pensiją buvo gavęs anksčiau, našlaičių pensija apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusio (paskelbto mirusiu) asmens gautos negalios, senatvės, netekto darbingumo ar invalidumo pensijos dydį arba į mirusiam (paskelbtam mirusiu) asmeniui galėjusios priklausyti negalios (jeigu asmuo mirė (buvo paskelbtas mirusiu) iki 2023 m. gruodžio 31 d. – netekto darbingumo, o jeigu asmuo mirė (buvo paskelbtas mirusiu) iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) ar senatvės pensijos dydį (atsižvelgiant į mirusio (paskelbto mirusiu) asmens amžių), apskaičiuotą šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.

Našlaičių pensijos abiejų tėvų (įtėvių) netekusiems našlaičiams skiriamos už kiekvieną iš mirusių (paskelbtų mirusiais) tėvų (įtėvių).

Indeksavus bazinės pensijos dydį ir apskaitos vieneto vertę, našlaičių pensijos yra atitinkamai apskaičiuojamos pagal naujus šių rodiklių dydžius.

Pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos pensijas pristato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nustatyta tvarka, suderinta su Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.

Kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga privalo priimti sprendimą dėl pensijos paskyrimo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, o dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas paskyrimo – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo prašymo su visais būtinais dokumentais ir duomenų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą ir šio sprendimo apskundimo tvarką, o atsisakius skirti pensiją – ir apie atsisakymo priežastį asmuo turi būti informuotas raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

Jeigu pateikiami papildomi laikotarpių, buvusių iki pensijos paskyrimo, stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenys, asmens senatvės, senatvės pensijos asmeniui su negalia, negalios ar netekto darbingumo pensijos bendroji ir (ar) individualioji dalys (šio įstatymo 17, 18, 29, 30 ir 34 straipsniai) nustatomos iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) darbo užmokesčio duomenis.

Asmeniui gyvenant užsienio valstybėje, kurioje jam taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, pensija skiriama ir mokama pagal šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatas dėl pensijų mokėjimo.

Asmeniui gyvenant užsienio valstybėje, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, pensija skiriama už šio įstatymo 10 straipsnio 8 dalyje nurodytus stažo laikotarpius.

Pensijos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, jam mokama paskirtoji pensija, jeigu pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti ir visą šį stažą įgijo dirbdamas Lietuvos įmonėse arba pensijos gavėjas yra reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje. Tais atvejais, kai pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbdamas Lietuvos įmonėse, tačiau į jo stažą buvo įskaityti laikotarpiai, įgyti dirbant užsienio valstybėse, pensija perskaičiuojama tik pagal stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, duomenis ir mokama perskaičiuota pensija.

Našlių ar našlaičių pensijos gavėjui, persikėlusiam gyventi į užsienio valstybę, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, paskirtoji našlių ar našlaičių pensija mokama, jei mirusysis (paskelbtas mirusiu) atitiko šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nurodytas sąlygas. Jeigu našlių pensija, paskirta iki 2007 m. sausio 1 d., ar našlaičių pensija buvo paskirta už mirusiojo (paskelbto mirusiu) įgytą minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti dirbant Lietuvos įmonėse, tačiau į jo stažą buvo įskaityti laikotarpiai, įgyti dirbant užsienio valstybėse, našlių ar našlaičių pensija perskaičiuojama šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal mirusiojo (paskelbto mirusiu) stažo, įgyto dirbant Lietuvos įmonėse, duomenis ir mokama perskaičiuota pensija.

Kitais atvejais užsienio valstybėje gyvenančiam asmeniui, neatitinkančiam šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, pensija mokama dar šešis mėnesius po asmens išvykimo mėnesio ir po to jos mokėjimas nutraukiamas.

Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos dėl pensijos mokėjimo pensijos gavėjui persikėlus gyventi į užsienio valstybę taikomos tik tais atvejais, kai pensijos gavėjas išvyksta į užsienio valstybę, kurioje jam netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo. Lietuvos Respublikai prisijungus prie tarptautinių konvencijų arba sudarius tarptautines sutartis dėl pensijų mokėjimo, pensija mokama taip, kaip nustatyta tarptautinėse konvencijose arba sutartyse.

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo asmenims, kuriems senatvės pensija jau buvo paskirta, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama pagal formulę β · B, kurioje:

Jei nuo paskutinio senatvės pensijos skyrimo iki šio įstatymo įsigaliojimo asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių buvo mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ar buvo draustas pensijų socialiniu draudimu, turimo stažo duomenys atnaujinami 2017 m. gruodžio 31 d. ir taikomi apskaičiuojant bendrąją pensijos dalį pagal šio straipsnio 1 dalį.

Priedas už stažo metus po šio įstatymo įsigaliojimo nemokamas, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnyje numatytus atvejus. Už asmens stažą, didesnį negu 30 metų, mokama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota bendroji pensijos dalis. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta senatvės pensija buvo sumažinta dėl išankstinės senatvės pensijos gavimo, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota bendroji pensijos dalis mažinama tiek procentų, kiek buvo sumažinta senatvės pensija.

Bendroji išankstinės senatvės pensijos, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (toliau – Išankstinio mokėjimo įstatymas), dalis apskaičiuojama šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir mažinama tiek procentų, kiek išankstinė senatvės pensija buvo sumažinta skyrimo (mokėjimo atnaujinimo) metu.

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo asmenims, kuriems jau buvo paskirta netekto darbingumo (invalidumo) pensija, bendroji netekto darbingumo pensijos dalis mokama 2017 m. gruodį mokėtos pagrindinės dalies ir priedo už stažo metus (jei šis priedas buvo mokėtas) sumos dydžio.

Jei šiame ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka apskaičiuota pensija yra mažesnė už mokėtąją pensiją, toliau tęsiamas anksčiau paskirto dydžio pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jei šis priedas buvo mokėtas) mokėjimas. Tokiu atveju bendrąja pensijos dalimi laikoma 2017 m. gruodį mokėtos senatvės pensijos pagrindinės pensijos dalies ir priedo už stažo metus (jei šis priedas buvo mokėtas) dydžių suma.

Asmens, kuriam iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta senatvės pensija, 2017 m. gruodžio 31 d. įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikoma asmens stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento, pagal kuriuos buvo mokama papildoma senatvės pensijos dalis 2017 m. gruodį, sandauga.

Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo asmeniui senatvės pensija buvo mokama pagal stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenis už laikotarpį iki 1994 metų ir po šių metų, vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sandaugos apskaičiuojama stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficientų sandaugų už laikotarpius iki 1994 metų ir po jų suma.

Jei asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas už laikotarpį iki 1994 metų buvo padidintas taikant senatvės ir invalidumo pensijų padidinimo nuo 2004 m. kovo 1 d. nuostatas, taikant šio straipsnio nuostatas sandaugai apskaičiuoti imamas padidintas koeficientas.

Jei nuo paskutinio senatvės pensijos, paskirtos po 1995 m. sausio 1 d., skyrimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, stažo ir asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento duomenys atnaujinami atsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas. Naujinant stažo duomenis, įskaitomi tik tie stažo laikotarpiai, kurie pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017 m. gruodžio 31 d., iki šios datos buvo įgyti dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu iki 2017 m. gruodžio 31 d., toliau šio įstatymo 47 ir 51 straipsniuose vadinamas stažu). Atnaujinti duomenys taikomi apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis tik tuo atveju, jei pagal atnaujintus duomenis apskaičiuotas apskaitos vienetų skaičius didesnis už apskaičiuotąjį pagal neatnaujintus (taikytus 2017 m. gruodžio mėn.) duomenis.

Asmens įgytu apskaitos vienetų skaičiumi šio įstatymo įsigaliojimo dieną laikomas šiame straipsnyje nurodyta tvarka apskaičiuotas asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius 2017 m. gruodžio 31 d., padaugintas iš koregavimo koeficiento 0,78.

Jei pensija, apskaičiuota šiame, 45 ir 48 straipsniuose nustatyta tvarka, yra mažesnė už mokėtąją senatvės pensiją, toliau tęsiamas anksčiau paskirto dydžio papildomos pensijos dalies mokėjimas. Tokiu atveju individualiąja pensijos dalimi laikomas 2017 m. gruodį mokėtos senatvės pensijos papildomos pensijos dalies dydis.

Asmens, kuriam iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta netekto darbingumo (invalidumo) pensija, įgytais apskaitos vienetais 2017 m. gruodžio 31 d. laikomas dydis, apskaičiuotas pagal formulę S1 · K + S2 · K, o jeigu asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo mokama tik pagal draudžiamųjų pajamų koeficientą už laikotarpį iki 1994 metų, – pagal formulę S1 · K4 + S2 · K4; šiose formulėse:

Jei netekto darbingumo (invalidumo) pensija 2017 m. gruodį buvo mokama pagal koeficientus už laikotarpius iki 1994 metų ir po jų, vietoj sandaugos S1 · K apskaičiuojama sandauga S4 · K4 + S5 · K, kur:

Asmens, kuriam iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta netekto darbingumo (invalidumo) pensija, įgyti apskaitos vienetai apskaičiuojami pagal šio įstatymo 51 straipsnį, jeigu asmeniui tai naudinga.

Jei asmuo iki netekto darbingumo pensijos paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą (toliau – Pensijų sistemos reformos įstatymas) buvo pasirinkęs dalyvavimą pensijų kaupime, jam apskaičiuojamas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka sumažintas dėl dalyvavimo kaupime asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas k. Įgytų 2017 m. gruodžio 31 d. apskaitos vienetų skaičiumi šiuo atveju laikoma sandauga S1 · k + S2 · K (šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – S4 · K4 + S5 · k + S2 · K; jeigu asmuo yra įgijęs stažo iki 1994 metų, bet pensija 2017 m. gruodį buvo mokama tik pagal draudžiamųjų pajamų koeficientą už laikotarpį nuo 1994 metų, - sandauga S4 × K + S5 × k + S2 × K), o laikinųjų pensijos apskaitos vienetų skaičiumi – sandauga S5 · (K – k).

Jei nuo paskutinio netekto darbingumo pensijos skyrimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. asmuo turėjo draudžiamųjų pajamų, nuo kurių buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos, asmeniui už kiekvienus metus apskaičiuojami metiniai draudžiamųjų pajamų koeficientai (dalyvavusiems pensijų kaupime – sumažinti šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka). Jei kurių nors metų metinis draudžiamųjų pajamų koeficientas didesnis už asmens draudžiamųjų pajamų koeficientą, pagal kurį tais metais asmeniui buvo mokėta netekto darbingumo pensija, skirtumas pridedamas prie šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio.

Šio įstatymo įsigaliojimo dieną įgytais ir laikinaisiais pensijos apskaitos vienetais laikomi pagal šį straipsnį apskaičiuoti apskaitos vienetai, padauginti iš koregavimo koeficiento 0,78.

Pasikeitus asmens netekto darbingumo procentams ar nustačius naują darbingumo lygio terminą, netekto darbingumo pensija skiriama pagal šio įstatymo nuostatas.

Bendroji pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 29 straipsnį, įskaitant į stažą visą iki pensijos skyrimo asmens įgytą stažą ir visą netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpį.

Individualioji pensijos dalis apskaičiuojama pagal šio įstatymo 30 straipsnį, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikant dydį, apskaičiuotą pagal formulę  AV3 + 0,78 · S3 · K, kurioje:

Laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar negalios pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme.

Stažu, įgytu dirbant Lietuvos įmonėse, laikomi šio straipsnio 1, 4, 5, 6 dalyse nurodyti laikotarpiai, šio įstatymo 2 priedo 1.1, 1.3, 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 2.6, 2.9, 2.13, 2.14 papunkčiuose nurodyti draudimo, darbo, tarnybos ir (ar) bendradarbiavimo Lietuvos teritorijoje laikotarpiai, 1.2 papunktyje nurodytų kūrybinių sąjungų narių kūrybinės veiklos laikotarpiai, 2.4 papunktyje nurodyti mokymosi laikotarpiai, 2.10 papunktyje nurodytų pensijų gavimo laikotarpiai, 2.11, 2.12 papunkčiuose nurodyti slaugos laikotarpiai ir būtinosios karinės tarnybos sovietinėje armijoje laikotarpis.

Per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas. Per kalendorinius metus negali būti įskaityti daugiau kaip vieni stažo metai.

Per visus kalendorinius metus įgytas stažas sudedamas. Jis išreiškiamas metais ir skaičiuojamas keturių skaitmenų po kablelio tikslumu.

Stažas, įgytas Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau – Išstojimo susitarimas) 126 straipsnyje (toliau – pereinamasis laikotarpis), pabaigos ir Išstojimo susitarime nustatytais atvejais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, įskaitomas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.

Asmeniui, kuriam senatvės pensijos amžiaus sukakties metu buvo mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo pagal Išankstinio mokėjimo įstatymą paskirta išankstinė senatvės pensija, kuri buvo apskaičiuota pagal šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalies ir 48 straipsnio 2 dalies nuostatas, sukakus senatvės pensijos amžių, toliau tęsiamas paskirtos, pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuotos (šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalis, 48 straipsnio 2 dalis) ir indeksuotos pensijos mokėjimas.

Kai senatvės pensijos amžių sukanka asmuo, kuriam buvo mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta išankstinė senatvės pensija, ir po jos skyrimo asmuo buvo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu arba išankstinės senatvės pensijos mokėjimas buvo sustabdytas, senatvės pensija jam apskaičiuojama pagal šio įstatymo nuostatas, taikant išankstinės senatvės pensijos metu galiojusius būtinojo stažo reikalavimus senatvės pensijai skirti, ir mažinama šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Asmeniui, iki šio įstatymo įsigaliojimo atidėjusiam pensijos skyrimą (dar nepradėjus gauti pensijos), senatvės pensija skiriama pagal šį įstatymą pasibaigus sutartam atidėjimo laikotarpiui, didinant 8 procentais už kiekvienus atidėjimo metus, bet ne daugiau kaip už 5 metus.

Asmeniui, iki šio įstatymo įsigaliojimo atidėjusiam jau gaunamos pensijos mokėjimą, senatvės pensija pasibaigus sutartam atidėjimo laikotarpiui mokama pagal šį įstatymą, didinant 8 procentais už kiekvienus atidėjimo metus, bet ne daugiau kaip už 5 metus. Jei iki šio įstatymo įsigaliojimo atidėjus jau gaunamos pensijos mokėjimą buvo taikomi skirtingi pensijos didinimo už atidėtą kreipimąsi procentai, senatvės pensijos bendroji ir individualioji dalys, apskaičiuotos šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka, didinamos tiek procentų, kiek buvo padidinta iki šio įstatymo įsigaliojimo mokėta senatvės pensija.

Jei asmeniui iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirta ir mokama senatvės pensija atidėjus kreipimąsi, senatvės pensijos bendroji ir individualioji dalys, apskaičiuotos šio įstatymo 45 ir 46 straipsniuose nustatyta tvarka, didinamos tiek procentų, kiek buvo padidinta iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirta ir mokėta senatvės pensija.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatomas bazinės pensijos dydis – 110 procentų 2017 m. gruodį galiojusios bazinės pensijos.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatoma apskaitos vieneto vertė – 0,5 procento 2017 m. gruodį galiojusių draudžiamųjų pajamų, padalintų iš koregavimo koeficiento 0,78.

Pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu.

Pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma iš gavėjo išieškoma pensiją mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimu.

Jeigu pensija yra permokama dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, permokėta suma iš pensijos gavėjo neišieškoma.

Pagal vykdomuosius dokumentus iš pensijų išskaitoma įstatymų nustatyta tvarka.

Asmens, kuris teisę gauti pensiją įgyja nuo 2018 m. sausio 1 d. ir yra įgijęs stažo iki 1994 m. sausio 1 d. ir laikotarpiu nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., apskaitos vienetų, įgytų iki 2017 m. gruodžio 31 d., skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + (AV1 : S1) S2, kurioje:

Kai visas asmens stažas yra įgytas iki 1994 m. sausio 1 d., jo įgytų apskaitos vienetų skaičiumi laikomas dydis S2, suapvalintas iki dviejų skaitmenų po kablelio. Kai, apskaičiuojant apskaitos vienetų skaičių pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis, sandauga (AV1 : S1) S2 yra mažesnė už dydį S2, suapvalintą dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV1 + S2 (pensijų kaupimo dalyviams – pagal formulę AV2 + S2).

Jei duomenų apie asmens stažą iki 1994 m. sausio 1 d. nėra, jo įgytais apskaitos vienetais 2017 m. gruodžio 31 d. laikomas dydis AV1 tol, kol asmuo pateiks duomenis apie stažą iki 1994 metų patvirtinančius dokumentus, o juos pateikus, apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą formulę.

Jei asmuo pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą buvo pasirinkęs dalyvavimą pensijų kaupime, apskaitos vienetų skaičius apskaičiuojamas pagal formulę AV2 + (AV1 : S1) · S2, kurioje:

Jei dalmuo AV1 : S1 ir (arba) dalmuo AV2 : S1 yra didesnis už 5, dydis AV1 nustatomas S1 padauginus iš 5 ir (arba) dydis AV2 nustatomas S1 padauginus iš 5.