Pakeitimų istorija

Suvestinė redakcija nuo 2001-07-25 iki 2004-02-13

3. Gaminys – kiekvienas gaminys, skirtas vartotojams ar gali būti jų vartojamas ir teikiamas už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, kai vykdoma komercinė veikla, nepaisant to, ar gaminys naujas, naudotas ar perdirbtas.

5. Saugus gaminys – bet koks gaminys, kurio vartojimas įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ir ilgalaikį vartojimą, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina bei laikoma atitinkančia aukštą vartotojų apsaugos lygį, įvertinant:

1) gaminio parametrus, jo sandarą, pakuotę, surinkimo ir naudojimo tvarką, priežiūrą vartojant;

2) poveikį kitiems gaminiams, jei yra pagrindas numatyti, kad jis bus vartojamas su kitais gaminiais;

3) gaminio pateikimą vartotojui, užrašus ant gaminio ar pakuotės, vartojimo ir sunaikinimo po vartojimo instrukciją ir kitą gamintojo pateiktą informaciją;

4) vartotojų grupes, ypač vaikus, kuriems gaminio vartojimas gali sukelti didesnę riziką.

6. Nesaugus produktas – vartotojams skirtas gaminys ar paslauga, kuris neatitinka šiame įstatyme saugiam gaminiui ar saugiai paslaugai nustatytų reikalavimų.

7. Saugi paslauga – kiekviena paslauga, kuri teikiama pagal numatytas sąlygas ir nepažeidžiant teisės aktuose paslaugai nustatytų saugos reikalavimų, jos teikimo metu ar po to nekelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatoma kaip leistina.

8. Gamintojas – teisės aktų nustatyta tvarka savo veiklą įregistravęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris:

1) pagamino gaminį arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu, arba gaminį perdirbo;

2) veikia kaip gamintojo atstovas arba, jei gamintojo atstovo nėra, – gaminį importuoja;

3) kaip gaminio tiekimo ar paslaugos teikimo proceso dalyvis gali daryti poveikį teikiamo į rinką gaminio saugai.

1. Į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Galimybė užtikrinti aukštesnį saugos lygį arba gauti kitus produktus, kuriuos vartojant yra mažesnė rizika negu leistina, neturi būti pagrindas priskirti produktą prie nesaugių, jeigu jis atitinka teisės aktuose nustatytus produktų saugos reikalavimus.

2. Gamintojas, platintojas ar paslaugos teikėjas, teikdami į rinką produktus, turi užtikrinti, kad produktas atitiktų konkrečių produktų saugą reglamentuojančių privalomųjų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus produktų saugos reikalavimus. Kai nėra konkretaus produkto saugą reglamentuojančio teisės akto, produktas laikomas saugiu, jei jis atitinka Lietuvos standartus, perimančius Europos standartus, o jei jų nėra – Lietuvos standartus ar technines specifikacijas arba produkto sauga vertinama atsižvelgiant į geros gamybos praktikos kodeksus, mokslo ir technologijų pažangą bei saugą, kurios vartotojas pagrįstai gali tikėtis.

7 straipsnis. Informacijos apie nesaugius produktus teikimas Europos Komisijai ir (ar) užsienio valstybėms

1. Kai Taryba nutaria ar valstybinės produktų saugos kontrolės institucijos (toliau – kontrolės institucijos) priima sprendimą taikyti priemones, apribojančias produkto pateikimą į rinką arba reikalaujančias pašalinti jį iš rinkos, apie tai jos privalo pranešti Europos Komisijai ar valstybių, su kuriomis sudarytos tai numatančios tarptautinės sutartys, institucijoms ir nurodyti priežastis, dėl kurių taiko rinkos ribojimo priemones. Šis reikalavimas netaikomas, kai taikomos rinkos ribojimo priemonės yra susijusios su vietinį poveikį turinčiu ir tik su Lietuvos Respublikos teritorija susijusiu įvykiu.

2. Kai Taryba nutaria ar kontrolės institucijos priima sprendimą taikyti ar taiko neatidėliotinas priemones, kuriomis draudžiama naudotis ar prekiauti produktu arba reikalaujama vykdyti išankstines prekybos produktu ar jo vartojimo sąlygas dėl to, kad produktas kelia rimtą ir tiesioginį pavojų vartotojų sveikatai ir saugai, šios institucijos nedelsdamos privalo apie tai pranešti Europos Komisijai ar valstybių, su kuriomis sudarytos tai numatančios tarptautinės sutartys, institucijoms. Šis reikalavimas netaikomas, jei pavojus kyla tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Taryba ar kontrolės institucijos gali teikti bet kokią turimą informaciją Europos Komisijai apie kilusį rimtą ir tiesioginį pavojų vartotojų sveikatai ir saugai dar prieš priimdamos sprendimą taikyti šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

2) tinkamai ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad jie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką;

3) sužinojęs, kad gaminys nesaugus, nedelsdamas informuoti apie tai vartotojus, Tarybą bei atitinkamos srities kontrolės institucijas ir Vyriausybės nustatyta tvarka pašalinti jį iš rinkos;

4) vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus;

5) įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui nesaugiu gaminiu padarytą žalą;

6) vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

2) teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad šie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką;

3) sužinojęs, kad gaminys nesaugus, nedelsdamas nutraukti gaminio pateikimą į rinką, informuoti gamintoją, vartotojus, Tarybą bei atitinkamos srities kontrolės instituciją ir Vyriausybės nustatyta tvarka pašalinti gaminį iš rinkos;

4) vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus;

5) įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui nesaugiu gaminiu padarytą žalą;

6) vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3) sužinojęs apie suteiktos paslaugos galimą riziką vartotojui, nedelsdamas nutraukti paslaugos teikimą ir informuoti vartotoją, Tarybą bei atitinkamos srities kontrolės instituciją;

4) vykdyti kontrolės institucijų nurodymus ir reikalavimus;

5) įstatymų nustatyta tvarka atlyginti vartotojui nesaugia paslauga padarytą žalą;

6) vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

VISUOMENINIŲ Vartotojų teisių gynimo organizacijų

teisės produktų saugos srityje

11 straipsnis. Visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų teisės produktų saugos srityje

Visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų teises produktų saugos srityje nustato Vartotojų teisių gynimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

3) nesaugių produktų pašalinimo iš rinkos ir gaminių sunaikinimo kontrolė;

2. Į netiesioginę produktų saugos kontrolę įeina statistinių duomenų apie nesaugių produktų gamybą, importą ir prekybą jais, taip pat informacijos apie bet kokius vartojimo rizikos didėjimą ar mažėjimą galinčius nulemti veiksnius rinkimas, kaupimas, apdorojimas ir analizė.

1) tikrinti, ar laikomasi produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų, kaupti duomenis produktų saugos klausimais;

1) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą dėl produktų saugos teisės aktų pažeidimų, jei šie produktai galėjo pakenkti ar pakenkė sveikatai arba dėl to ištiko mirtis;

2) užtikrinti iš produkto gamintojų, platintojų ar paslaugų teikėjų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.

15 straipsnis. Informacija, kuri nėra komercinė paslaptis

Šie produkto duomenys negali būti komercine paslaptimi:

1) produkto pavadinimas;

1. Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės (toliau – rinkos ribojimo priemonės) gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų, 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų ir 10 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų reikalavimus.

1. Taryba arba kontrolės institucijos šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindais turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka taikyti tokias rinkos ribojimo priemones:

1) nustatyti produkto prekybai išankstines sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti produkto saugą, ir reikalauti iš gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų informuoti vartotojus apie su šiuo produktu susijusią riziką;

2) laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus atlikta valstybinė produktų saugos ekspertizė, uždrausti teikti, siūlyti teikti į rinką ir demonstruoti produktą, kai yra aiškių požymių, kad jis yra nesaugus;

3) sustabdyti ar uždrausti bet kokį nesaugių produktų pateikimą į rinką, įpareigoti gamintoją, platintoją, paslaugos teikėją padaryti produktą nekenksmingą ar saugiai sunaikinti nesaugų produktą;

4) reikalauti nesaugų produktą pašalinti iš rinkos, o kai gamintojas, platintojas ar paslaugos teikėjas laiku nesiima tai padaryti arba kai gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo neįmanoma greitai nustatyti, kontrolės institucijoms pačioms pašalinti iš rinkos nesaugų produktą;

5) uždrausti reklamuoti nesaugų produktą ir pareikalauti nutraukti tokio produkto reklamą.

2. Visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina skubiai pranešti asmenims, kuriems jie yra taikomi. Jei yra galimybė, šiems asmenims leidžiama pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą. Jei dėl sprendimo vykdymo skubos tai nebuvo padaryta iš anksto, tokia galimybė suteikiama jau priėmus sprendimą.

3. Jei kontrolės institucija pati pašalina iš rinkos nesaugų produktą, jos patirtos išlaidos Tarybos nutarimu išieškomos iš gamintojo, platintojo ir paslaugos teikėjo ne ginčo tvarka.

4. Taryba ar kontrolės institucijos privalo informuoti platintojus, vartotojus bei visuomenines vartotojų teisių gynimo organizacijas apie sprendimus produktus pašalinti iš rinkos, siekiant paskatinti juos prisidėti prie tokių sprendimų įgyvendinimo.

5. Tarybos nutarimai arba kontrolės institucijų sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Gamintojai, platintojai ir paslaugų teikėjai privalo vykdyti Tarybos nutarimus arba kontrolės institucijų sprendimus nuo jų gavimo momento, jeigu sprendimas ar nutarimas nenustato vėlesnės datos.

Jeigu valstybinės produktų saugos ekspertizės tyrimais nustatoma, kad gaminių bandiniai ar paslaugos yra nesaugūs, tai laikoma nesaugia visa partija, iš kurios buvo paimti bandiniai ekspertizei, arba visos nuo paaiškėjimo momento paslaugų teikėjo suteiktos paslaugos.

1. Žala vartotojams, atsiradusi dėl nesaugių produktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

1. Gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką nesaugių gaminių, skiriama nuo 500 iki 5 000 litų bauda.

2. Gamintojui, platintojui, pateikusiems į rinką nesaugių gaminių po įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nevykdymo, skiriama nuo 3 000 iki 15 000 litų bauda.

3. Suteikusiam ar teikiančiam nesaugias paslaugas paslaugos teikėjui skiriama nuo 500 iki 2 500 litų bauda.

4. Suteikusiam ar teikiančiam nesaugią paslaugą po įpareigojimo nutraukti jos teikimą paslaugos teikėjui skiriama nuo 2 000 iki 10 000 litų bauda.

5. Šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenins, nevykdantiems Tarybos ar kontrolės institucijų reikalavimų pašalinti nesaugius produktus iš rinkos ar juos sunaikinti, skiriama nuo 5 000 iki 20 000 litų bauda.

6. Pateikusiems į rinką nesaugius produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo 5 000 iki 40 000 litų bauda.

7. Pateikusiems į rinką nesaugius produktus, jeigu šie produktai sukėlė vartotojo mirtį, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims skiriama nuo 20 000 iki 80 000 litų bauda.

1. Nesaugaus produkto gamintojas, platintojas ar nesaugios paslaugos teikėjas neatsako už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad:

1) jis nesaugaus produkto į rinką nepateikė;

2) produktas tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių;

3) tuo metu, kai nesaugus produktas buvo pateiktas į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą pavojų;

5) produkto nesaugias savybes nulėmė nenugalima jėga.

Šio įstatymo 23 straipsnyje numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu produktu pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė.