Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Tipas Įstatymas

Publikavimas 2006-07-11

Būsena Galiojantis

Ministerija Lietuvos Respublikos Seimas

Šaltinis TAR

straipsniai 57

7) jei transliuojamų audiovizualinių kūrinių, tokių kaip vaidybiniai ar televizijos filmai (išskyrus serialus, kelių serijų filmus, pramogines programas ir dokumentinius filmus), trukmė yra ilgesnė negu 45 minutės, juos reklama gali pertraukti vieną kartą per 45 minutes; papildomai šių kūrinių transliaciją pertraukti reklamos intarpu galima tik tais atvejais, kai šių kūrinių trukmė ne mažiau kaip 20 minučių ilgesnė negu du ar daugiau nepertraukiami 45 minučių tarpai;

8) kai dėl reklamos ir (ar) teleparduotuvės pertraukiamos kitokio pobūdžio laidos, negu nurodytos šios dalies 6 punkte, po kiekvieno eilinio reklamos intarpo toje laidoje turi praeiti ne mažiau kaip 20 minučių;

9) įterpti reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas programas ar jų dalis draudžiama.

12.

Laida ar straipsnis, parengtas ir (ar) paskelbtas ne viešosios informacijos rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžia šią informaciją, užsakymu, turi būti atskirti nuo kitos viešosios informacijos tinkamai juos pažymint, nurodant jų užsakovą.

13.

Kaip laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų reklamai, kontroliuoja Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos, Konkurencijos taryba ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reglamentavimo institucijomis bei reklamos savitvarkos institucijomis.

14.

Reklamos verslo subjektų asociacijos turi specialiu reklamos kodeksu nustatyti papildomus etikos reikalavimus reklamai ir steigti savitvarkos institucijas, kurios prižiūrėtų, kaip laikomasi šių reikalavimų.

15.

Šio straipsnio nuostatos taikomos bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis transliuojamai reklamai.

16.

Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos skelbimo ir žymėjimo tvarką visuomenės informavimo priemonėse nustato Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.

40 straipsnis. Radijo ir televizijos programų ar laidų rėmimas

Jeigu programa ar laida yra visiškai ar iš dalies remiama, apie tai turi būti paskelbta laidos pradžioje arba pabaigoje, nurodant rėmėjo pavadinimą ar prekių ženklą, įvaizdį, veiklą ar jos produktus.

Rėmėjas neturi daryti įtakos remiamų programų, laidų turiniui ar transliavimo laikui.

Remiamose programose ar laidose, taip pat pristatant (skelbiant) rėmėją neturi būti skatinama parduoti, pirkti ar nuomoti rėmėjo ar trečiosios šalies gaminių ir naudotis paslaugomis, tuo tikslu remiamose laidose darant ypatingas reklamines nuorodas į šiuos gaminius ar paslaugas, išskyrus atvejus, kai tai daroma reklaminiuose intarpuose.

Programų ar laidų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra gaminti ir (ar) parduoti tabako gaminius.

Asmenys, kurie gamina vaistus ar verčiasi gydymu vaistais, gali remti programas, nurodydami savo pavadinimą ar prekių ženklą, bet negali reklamuoti gydymo vaistais ar vaistų, jeigu jie įsigyjami tik su receptu.

Negalima remti žinių ir aktualijų laidų.

TREČIASIS SKIRSNIS

ŽURNALISTŲ, VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

41 straipsnis. Žurnalistų pareigos

Žurnalistų pareigas nustato šis ir kiti įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

Žurnalistai turi:

1) teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje;

2) autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią informaciją jam pateikęs asmuo;

3) nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą;

4) vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų;

5) informaciją rinkti ir skelbti tik etiškais ir teisėtais būdais;

6) prašydamas informacijos, pristatyti savo pavardę, nurodyti savo darbovietę (visuomenės informavimo priemonę ir (ar) laidą, kuriai rengia reportažą, ir pareigas, taip pat įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskleisti visuomenės informavimo priemonėse;

7) nedaryti informacijos šaltiniui spaudimo ir nesiūlyti už informaciją atsilyginti;

8) prieš imdami interviu iš vaiko, gauti nors iš vieno jo tėvų, globėjų ar rūpintojų, taip pat paties vaiko sutikimą;

9) nenaudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją teikiantis privatus asmuo;

10) laikytis šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustatytų pareigų.

42 straipsnis. Pareiga teikti informaciją

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijoms turi neatlygintinai teikti informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo ir savitvarkos institucijoms teikiama informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.

Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teikti asmenims informaciją (įskaitant transliuotų laidų įrašus), kurios paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą arba pakenkė jų dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams. Prašymai teikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams pateikiami raštu. Už prašomos informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai gali imti mokestį. Jo dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos pagaminimo išlaidų.

Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, pateikiantiems informaciją šio straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardytiems subjektams, taikomos šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.

43 straipsnis. Visuomenės informavimo profesinė etika

Profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas (toliau – Kodeksas), Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.

Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas (toliau – Atstovų susirinkimas). Jį šaukia ir jame dalyvauja Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, šiame susirinkime taip pat dalyvauja ir kitų žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis susirinkimo darbo reglamentu. Jį Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos siūlymu Atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma.

44 straipsnis. Paskelbtos informacijos paneigimas

Visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos.

Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų.

Visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privalo jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu atveju jos skelbia minėtą paneigimą per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir savo pirmame leidinyje ar laidoje nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas – tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Visuomenės informavimo priemonė privalo paskelbti atsakymą, neatsižvelgdama į tai, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu, ar kito asmens vardu.

Jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus.

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė savo noru paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžiančios juridinio asmens dalykinę reputaciją, paneigimą.

Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3-5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.

V SKYRIUS

VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ VEIKLOS REGLAMENTAVIMO IR SAVITVARKOS INSTITUCIJOS

45 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje

Valstybės politikos visuomenės informavimo srityje įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

2) bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

3) bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;

4) teikia informaciją ir metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;

5) organizuoja konferencijas, seminarus, praktikumus visuomenės informavimo klausimais;

6) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;

7) atlieka kitas šio ir kitų įstatymų jai pavestas funkcijas visuomenės informavimo srityje.

Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.

46 straipsnis. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija. Komisija yra juridinis asmuo, ji turi savo antspaudą, atsiskaitomųjų sąskaitų banke.

Komisiją iš 15 narių, kuriuos į ją po vieną deleguoja Lietuvos žmogaus teisių centras, Lietuvos psichiatrų asociacija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žurnalistikos centras, LRT, Žurnalų leidėjų asociacija, Regioninės spaudos leidėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Komunikacijos ir reklamos agentūrų asociacija, tvirtina šių organizacijų atstovų susirinkimas (toliau – Susirinkimas). Komisijos nariai tvirtinami trejiems metams. Žurnalistų ir leidėjų organizacijos, kurios deleguoja savo atstovus į Komisiją, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia Susirinkimus, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip po tris delegatus iš kiekvienos iš šių organizacijų. Susirinkimas tvirtina Komisijos veiklos nuostatus.

Komisijos darbą organizuoja jos pirmininkas. Jį Komisija išsirenka iš savo narių vieniems metams.

Komisija atlieka šias funkcijas:

1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu;

2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę;

3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų;

4) prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą.

Į Komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.

Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir tokia pat kaip ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jei visuomenės informavimo rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą ir Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.

Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis dėl jų į teismą, tačiau privalo juos paskelbti šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.

Reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą užtikrina Fondas. Komisijos veikla gali būti finansuojama iš kitų viešųjų fondų lėšų, taip pat, vykdant pačių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų prašymus, iš pajamų už išankstinį jų skelbiamos informacijos įvertinimą, ar ji atitinka šį įstatymą ir Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą. Komisija turi teisę nustatyti įkainius už tokias paslaugas. Komisija informaciją apie savo veiklos metinį biudžetą skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.

47 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija

Komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir televizijos transliuotojų ir retransliuotojų veiklą reguliuojanti ir kontroliuojanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo ir televizijos transliavimo ir retransliavimo klausimais.

Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat pačios pasitvirtintais nuostatais.

Komisija yra viešasis juridinis asmuo, turi savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitų banke. Komisijos būstinė yra Vilniuje.

Komisiją sudaro 13 narių: vieną narį skiria Respublikos Prezidentas, tris narius – Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto teikimu, po vieną narį – Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Asmenys Komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi jį skyrusios valstybės institucijos kadencijas ar ne ilgiau kaip dvigubas nepertraukiamas jį skyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimų terminas. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos ar organizacijos priimtas sprendimas.

Komisijos narys negali būti atšauktas iš pareigų, kol nesibaigė jo įgaliojimų laikas, išskyrus atvejus, kai:

1) Komisijos narys atsistatydina;

2) Komisijos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės nedalyvauja Komisijos posėdžiuose;

3) Komisijos nariui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis;

4) Komisijos narys netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

5) Komisijos narys teismo pripažįstamas neveiksniu;

6) Komisijos narys dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;

7) Komisijos narys diskredituoja Komisijos nario vardą.

Tais atvejais, kai Komisijos narys atšaukiamas iš pareigų šio straipsnio numatytais pagrindais, Komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją ar jį skyrusią organizaciją, paskyrusią atšaukiamą Komisijos narį, prašydamas paskirti naują Komisijos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas atsistatydinęs ar atšauktas Komisijos narys, pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus skelbiama „Valstybės žiniose“ ir Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.

Komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai įsigalioja jį paskyrusios institucijos ar organizacijos valdymo organų sprendimas dėl naujo nario skyrimo.

Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su transliuotojais ar retransliuotojais darbo santykiais, taip pat transliuotojų ir retransliuotojų dalyviai. Transliuotojų ar retransliuotojų dalyviais negali būti ir Komisijos narių šeimos nariai. Politinių partijų nariai, išrinkti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.

Komisijos nariai visų Komisijos narių balsų dauguma dvejiems metams išsirenka Komisijos pirmininką.

10.

Pagrindinė Komisijos darbo forma – posėdžiai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba 1/3 Komisijos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama spaudoje arba Komisijos interneto tinklalapyje.

11.

Komisijos posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdis gali būti uždaras, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.

12.

Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl nuobaudų skyrimo, licencijos sąlygų pakeitimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma. Šie sprendimai, išskyrus sprendimus dėl licencijos sąlygų pakeitimo ir konkursų sąlygų, priimami slaptu balsavimu.

13.

Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas arba kitas Komisijos įgaliotas asmuo. Komisijos sprendimai – norminiai teisės aktai skelbiami „Valstybės žiniose“, sprendimai dėl konkursų paskelbimo, licencijų išdavimo, laikino licencijų galiojimo sustabdymo ir licencijų galiojimo panaikinimo skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Komisijos sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Kiti Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos tinklalapyje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Komisijos sprendimai transliuotojams ir retransliuotojams yra privalomi, juos asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo įsigaliojimo dienos.

14.

Komisijos funkcijoms atlikti sudaroma Komisijos administracija. Jai vadovauja administracijos direktorius. Komisijos nariu negali būti administracijos darbuotojas. Komisija administracijos direktorių skiria konkurso tvarka. Direktorius už administracijos veiklą kasmet atsiskaito Komisijai. Administracijos sudėtį ir darbuotojų skaičių tvirtina Komisija. Administracijos veikla organizuojama pagal Komisijos patvirtintus nuostatus.

15.

Komisijos veiklai finansuoti transliuotojai ir retransliuotojai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos, kas mėnesį privalo įmokėti į Komisijos sąskaitą 0,8 procento pajamų, gautų iš reklamos, abonentinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su transliavimu ir (ar) retransliavimu. Iš transliuotojų ar retransliuotojų, kurie per tris mėnesius po nustatyto termino neįmokėjo į Komisijos sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisija gali būti finansuojama ir iš kitų šaltinių: lėšų, gautų už paraiškų licencijoms gauti nagrinėjimą ir licencijų sąlygų pakeitimą, kitų užmokesčių už suteiktas paslaugas, paramos lėšų, leidybinės veiklos ir kt.

16.

Komisija kasmet rengia ir tvirtina planuojamų išlaidų sąmatą. Šią sąmatą ir jos vykdymo ataskaitą Komisija skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

17.

Komisijos pirmininkas už Komisijos veiklą kartą per metus atsiskaito Seimo plenariniame posėdyje ir pateikia Komisijos finansinės veiklos ataskaitą.

18.

Komisijos nariams ir administracijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra transliuotojų ir retransliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis.

48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija

Komisijos funkcijos:

1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengti Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją, kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba, vadovaujantis Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategija, rengti ir tvirtinti Radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strateginį planą;

2) šio įstatymo ir Transliavimo ir retransliavimo veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbti ir vykdyti konkursus transliavimo, retransliavimo licencijoms gauti, nustatyti šių konkursų ir licencijų sąlygas, išduoti licencijas, keisti licencijų sąlygas;

3) nustatyti užmokesčio už paraiškos licencijai gauti nagrinėjimą ir licencijų sąlygų pakeitimą dydį;

4) kartu su Vyriausybės įgaliota institucija visuomenės informavimo srityje tvirtinti užmokesčio už licenciją dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaujantis šiuo aprašu nustatyti užmokesčio už licenciją dydį;

5) kontroliuoti, kaip transliuotojai ir retransliuotojai, taip pat kiti asmenys, transliuojantys, retransliuojantys ar kitais būdais platinantys programas ar jų dalis elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, laikosi šio ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymų, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų sąlygų ir Komisijos priimtų sprendimų;

6) pagal savo kompetenciją vykdyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;

7) nustatyti įstatymų ir Europos Sąjungos reikalavimų programų sandarai ir turiniui, reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarką;

8) kontroliuoti, kaip transliuotojai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių masto transliuojamose programose, teisės rodyti laidas apie visuomenei itin reikšmingus įvykius, šio įstatymo 39 straipsnio 3, 5, 10, 11 ir 12 dalyse nustatytų reikalavimų reklamai, nuostatų dėl programų rėmimo;

9) kontroliuoti, kaip retransliuotojai laikosi šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl programų transliavimo, retransliavimo ir įstatymais nustatytų reikalavimų viešajai informacijai;

10) kontroliuojant įstatymų, Komisijos sprendimų, reglamentuojančių transliuotojų bei retransliuotojų veiklą, ir licencijų sąlygų laikymąsi, vykdyti transliuotojų ir retransliuotojų programų stebėseną (monitoringą);

11) transliuotojams ir retransliuotojams, taip pat kitiems asmenims, transliuojantiems, retransliuojantiems ar kitais būdais platinantiems programas ar jų dalis elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, taip pat duomenų perdavimo tinklais viešai platinamų programų rengėjams ir (ar) skleidėjams, pažeidusiems Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, šio įstatymo reikalavimus ar licencijų sąlygas, nevykdantiems Komisijos priimtų sprendimų ar įpareigojimų, įstatymų nustatyta tvarka taikyti šias nuobaudas: įspėjimus, Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas pinigines baudas, ne ilgiau kaip trims mėnesiams sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, kreiptis į teismą dėl informacinės visuomenės informavimo priemonių veiklos sustabdymo ar nutraukimo šio įstatymo nustatyta tvarka;

12) teikti siūlymus dėl transliuotojų ir retransliuotojų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų rengimo;

13) kreiptis dėl neteisėtos transliavimo ar retransliavimo veiklos nutraukimo;

14) šio įstatymo nustatyta tvarka sustabdyti užsienyje parengtų programų retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;

15) kaupti informaciją apie transliuotojus, retransliuotojus ir bendruosius priėmimo tinklus, analizuoti jų veiklą ir skelbti informaciją apie jų dalyvius, rengti informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;

16) kas dveji metai parengti ir pateikti Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, audiovizualinių paslaugų rinkos raidą, šalies audiovizualinio sektoriaus plėtros perspektyvas, pateikti joje statistinius duomenis apie visiems Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems transliuotojams privalomą pažangą įgyvendinant 38 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, taip pat nurodyti priežastis, kurios trukdo šias nuostatas įgyvendinti, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;

17) bendradarbiauti su Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauti Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

18) nustatyti transliuojamų ir (ar) retransliuojamų programų kodavimo tvarką;

19) atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Vykdydama šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytas funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų etikos inspektorius privalo šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas prašomu klausimu.

Komisija, vykdydama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:

1) neatlygintinai gauti iš transliuotojų ir retransliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį;

2) gauti iš transliuotojų, retransliuotojų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš įstaigų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;

3) gavus teismo leidimą atlikti patikrinimus vietoje;

4) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;

5) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;

6) organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitus renginius;

7) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

8) turėti kitas šio įstatymo, tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių transliavimo ir retransliavimo veiklą, ir 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo ir kitų teisės aktų nustatytas teises.

49 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius

Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos.

Žurnalistų etikos inspektorių penkeriems metams skiria Seimas Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teikimu. Tas pats asmuo žurnalistų etikos inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas žurnalistų etikos inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas žurnalistų etikos inspektorius.

Žurnalistų etikos inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją.

Žurnalistų etikos inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Žurnalistų etikos inspektorius ir jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, negali turėti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų akcijų. Savo kadencijos laikotarpiu žurnalistų etikos inspektorius negali dalyvauti politinėje veikloje.

Žurnalistų etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais.

Žurnalistų etikos inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo dienos.

Žurnalistų etikos inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal einamas pareigas ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

Žurnalistų etikos inspektoriui teikiamame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta:

1) pareiškėjo vardas, pavardė ir adresas;

2) visuomenės informavimo priemonė ir konkreti publikacija ar laida, kurioje buvo paskleista informacija, žeminanti pareiškėjo garbę ir orumą, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar nepilnamečių interesus;

3) kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į privatumą, kaip pakenkta nepilnamečių interesams;

4) prašymo žurnalistų etikos inspektoriui turinys, taip pat kokios formos išvados reikia pareiškėjui;

5) skundo ar pareiškimo surašymo data ir pareiškėjo parašas.

10.

Žurnalistų etikos inspektorius gautą skundą ar pareiškimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 30 dienų. Kai kuriais atvejais, esant būtinybei išsamiau patikrinti duomenis, skundo ar pareiškimo nagrinėjimas gali būti pratęstas iki trijų mėnesių nuo skundo ar pareiškimo gavimo dienos.

11.

Jei skundas ar pareiškimas yra pagrįstas, žurnalistų etikos inspektorius gali priimti vieną iš šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Su juo žurnalistų etikos inspektorius supažindina pareiškėją, viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus.

12.

Tais atvejais, kai skundas ar pareiškimas pripažįstamas nepagrįstu, žurnalistų etikos inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti pareiškėjui.

13.

Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra valstybės institucija, jai vadovauja žurnalistų etikos inspektorius.

14.

Žurnalistų etikos inspektoriaus ir jo vadovaujamos tarnybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete jai skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.

15.

Žurnalistų etikos inspektorius ir jo vadovaujama tarnyba veikia pagal Seimo patvirtintą Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos reglamentą.

50 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija

Žurnalistų etikos inspektorius atlieka šias funkcijas:

1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;

2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;

3) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus ir pareiškimus dėl jų asmens duomenų tvarkymo pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;

4) pagal savo kompetenciją atlieka Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą;

5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose įstatymuose nustatytų visuomenės informavimo principų, teikia valstybės institucijoms siūlymus, kaip tobulinti jų įgyvendinimą;

6) vadovaudamasis ekspertų išvadomis, priskiria spaudos leidinius, audiovizualinius kūrinius, radijo ir televizijos programas ar laidas, informacinės visuomenės informavimo priemones ar kitas visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms ir informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;

7) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

8) kas dveji metai rengia ir skelbia analitinę apžvalgą, skirtą visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gairėms nustatyti;

9) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programose.

Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje ir 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, žurnalistų etikos inspektorius gali priimti sprendimą:

1) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus apie pastebėtus visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti;

2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;

3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas bei Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;

4) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus;

5) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas.

Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Rezoliucinė žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje žurnalistų etikos inspektorius nustatė pažeidimą.

Žurnalistų etikos inspektorius turi teisę nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos funkcijoms atlikti.

Prie žurnalistų etikos inspektoriaus veikia grupė ekspertų, kurie teikia išvadas dėl spaudos leidinių, audiovizualinių kūrinių, radijo ir televizijos programų ar laidų, interneto svetainių ar kitų visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms. Ekspertų grupės sudėtį tvirtina žurnalistų etikos inspektorius. Ekspertai atsako už savo išvados teisingumą. Ekspertų grupė veikia pagal žurnalistų etikos inspektoriaus patvirtintą darbo reglamentą ir yra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Žurnalistų etikos inspektorius kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklą.

VI SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA

51 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir pareigūnų atsakomybė

Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas.

Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.

Informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjai už informacinės visuomenės informavimo priemonių turinį atsako Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos sustabdymas arba nutraukimas

Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus transliuotojus ir (ar) retransliuotojus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Priimdamas sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių – žurnalų redakcijoms.

Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.

53 straipsnis. Žalos atlyginimas

Žala, atsiradusi dėl šio įstatymo pažeidimų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

54 straipsnis. Atleidimas nuo žalos atlyginimo

Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo:

1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;

2) viešai pasakyta atviruose posėdžiuose, pasitarimuose, spaudos konferencijose, mitinguose ir kituose renginiuose, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;

3) anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse;

4) paskelbta tiesioginių radijo ar televizijos laidų dalyvių, nepavaldžių viešosios informacijos rengėjui;

5) paskelbta specialioje rinkimų laidoje, kurią rengė ne pats viešosios informacijos rengėjas;

6) paskelbta neanoniminiuose reklaminiuose skelbimuose;

7) pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

Lietuvos Respublikos

visuomenės informavimo įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 224).

1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/36/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 2 tomas, p. 321).

1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 21 tomas, p. 8).

2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OC 2004 m. L 364, p. 1).“

2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas ir jo dalininkai iki šio įstatymo įsigaliojimo pakeičia savo įstatus, kad atitiktų šio įstatymo nuostatas.

Valstybės institucijos ir įstaigos ir kitos šiame įstatyme nurodytos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo suderina jų veiklą reglamentuojančius įstatymo lydimuosius teisės aktus su šio įstatymo nuostatomis arba parengia reikiamus įstatymų pakeitimo, papildymo projektus.

3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.

Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją. TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).