Lietuvos Respublikos indėlių draudimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2001, Nr. 23-760

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

INDĖLIŲ DRAUDIMO

ĮSTATYMAS

2001 m. vasario 27 d. Nr. IX-192

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1 straipsnis.

Įstatymo paskirtis

Šis

įstatymas nustato indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka įsteigtuose komerciniuose bankuose (toliau – komerciniai bankai), Lietuvos

Respublikoje įsteigtuose užsienio bankų filialuose (skyriuose) (toliau –

skyriai) bei Centrinėje kredito unijoje ir kredito unijose (toliau – kredito

unijos), draudimo tvarką ir šių indėlių kompensavimo dydį.

2 straipsnis.

Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1.

Draudėjas – komercinis bankas, skyrių įsteigęs užsienio bankas (toliau –

bankai) arba kredito unija, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantys draudimo

įmokas valstybės įmonei Indėlių draudimo fondui (toliau – Fondas).

2.

Indėlininkas – fizinis arba juridinis asmuo, arba įmonė, neturinti

juridinio asmens teisių, laikantys indėlius komerciniuose bankuose,

skyriuose ir kredito unijose, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šio

įstatymo 3 straipsnio 6 dalies 1–5 punktus negali būti draudimo objektais. Kai

reikalavimo teises į pinigines lėšas pagal sutartis turi asmenų grupė,

kiekvienas jos asmuo laikomas indėlininku ir lėšos padalijamos kiekvienam iš jų

lygiomis dalimis, jeigu sutartyse, iš kurių atsiranda jų reikalavimo teisės, ar

teismų sprendimuose nenustatyta kitaip.

3.

Indėlis – indėlininko piniginių lėšų, laikomų komerciniame banke,

skyriuje arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos

sutartis, ir kitų piniginių lėšų, į kurias indėlininkas turi reikalavimo

teises, atsirandančias iš kredito įstaigos atliekamų finansinių operacijų su

indėliais (išskyrus reikalavimo teises pagal indėlio pasaugos sutartis), suma.

4.

Draudimo įmoka – draudėjo įmoka į Fondą, mokama šio įstatymo nustatyta

tvarka.

5.

Draudimo išmoka – šiame įstatyme nustatyta pinigų suma, į kurią indėlininkas

turi teisę draudiminio įvykio atveju.

6.

Draudiminis įvykis – bankroto bylos iškėlimas kredito unijai ar bankui

arba sprendimo dėl bankinės ar kitos kreditinės veiklos nutraukimo priėmimas,

kai kredito unija ar bankas negali atsiskaityti su kreditoriais.

suma – draudžiamo indėlio suma.

ANTRASIS

SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO

SĄLYGOS

3 straipsnis.

Draudimo objektas ir draudimo suma

objektas yra indėlininkų indėliai litais ir užsienio valiuta – Jungtinių

Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos šalių nacionalinėmis

valiutomis (toliau – užsienio valiuta).

2.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus indėlius Fonde privalo apdrausti komerciniai

bankai, kredito unijos ir užsienio bankai, Lietuvos Respublikoje įsteigę

skyrius, kuriuose laikomi indėliai nėra apdraudžiami (kompensuojami) arba

kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės, kurios

jurisdikcijai priklauso skyrių įsteigęs bankas, teisės aktus.

3.

Jeigu skyriuje laikomi indėliai yra apdraudžiami (kompensuojami) arba kitaip

užtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau Fondo

taryba nustato, kad šios indėlių apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios

saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme, tai

skyrių įsteigęs užsienio bankas privalo papildomai apdrausti skyriuje laikomus

indėlininkų indėlius Fondo tarybos nustatyta ir „Valstybės žiniose“ paskelbta

tvarka. Papildomai draudžiami tik tie indėliai, kurių apdraudimo (kompensavimo)

arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos pagal užsienio valstybės teisės aktus

yra blogesnės, negu nustatyta šiame įstatyme. Indėliai, kurie yra

neapdraudžiami (nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal

užsienio valstybės teisės aktus, turi būti apdraudžiami pagal šį įstatymą.

4.

Skyriuje laikomų indėlių apdraudimo (kompensavimo) arba kitokios saugumo užtikrinimo

sąlygos negali būti geresnės, negu nustatyta šio įstatymo.

draudimo sąlygos negali būti konkurencijos priemonė, naudojama reklamoje.

6.

Draudimo

objektu negali būti:

1)

Lietuvos banko indėliai;

2)

Fondo indėliai;

3) viešojo

administravimo institucijų ir įstaigų indėliai;

4) kredito

įstaigų indėliai;

5) pensijų

fondų, pensijų fondų valdymo įmonių, investicinių bendrovių, investicinių

bendrovių valdymo įmonių, finansų maklerio įmonių, investicijų valdymo ir

konsultavimo įmonių, taip pat įmonių, kurios verčiasi lizingu (finansine

nuoma), ir draudimo įmonių indėliai;

6) to paties

draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai ir įsipareigojimai, susiję su

jos akceptuotais bei paprastaisiais vekseliais.

7.

Draudimo suma yra lygi indėlininko indėliui, buvusiam komerciniame banke,

skyriuje arba kredito unijoje draudiminio įvykio dieną, tačiau ji negali būti

didesnė kaip:

1) 45 000 litų –

nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos;

2) 50 000 litų –

nuo 2004 metų sausio 1 dienos;

3) 60 000 litų –

nuo 2007 metų sausio 1 dienos;

4) 20 000 eurų atitinkanti suma litais – nuo 2008 metų

sausio 1 dienos.

8.

Papildomai apdraudžiamo indėlio draudimo suma yra lygi indėlio ir sumos, kuri

yra išmokama indėlininkui pagal užsienio valstybės teisės aktus, skirtumui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-534,

2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 90-3145 (2001-10-24)

4 straipsnis. Draudimo

įmoka

įmoka yra skaičiuojama nuo indėlininkų sąskaitose, atidarytose pagal banko

indėlio ir (arba) banko sąskaitos sutartis, esančių lėšų litais ir (ar)

užsienio valiuta sumos,

laikomos kredito unijose, komerciniuose bankuose ir skyriuose, kuriuose laikomi

indėliai nėra kompensuojami arba kitaip apsaugomi pagal užsienio valstybės,

kurios jurisdikcijai priklauso skyrių įsteigęs užsienio bankas, teisės aktus.

Šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju papildomai draudžiant indėlius,

draudimo įmoka yra skaičiuojama nuo sumos, kurią sudaro papildomai draudžiamų

indėlių sąskaitose, atidarytose pagal banko indėlio ir (arba)

banko sąskaitos sutartis, esančių lėšų ir išmokų, mokėtinų indėlininkams pagal

užsienio valstybės teisės aktus, skirtumas.

įmokos metinė norma, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą atvejį, yra:

1) komerciniams

bankams, skyriams – 0,45 procento;

2) kredito

unijoms  – 0,2 procento.

turi teisę keisti draudimo įmokos normą:

1)

kai Fondo kapitalo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 3

procentai, bet neviršija 4 procentų. Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma

šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė

kaip 0,045 procento, šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams –

0,025 procento;

2) kai Fondo

kapitalo ir visų draudžiamų indėlių santykis tampa didesnis negu 4 procentai.

Šiuo atveju metinė draudimo įmokos norma šio straipsnio 2 dalies 1

punkte nurodytiems draudėjams neturi būti mažesnė kaip 0,001 procento,

šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytiems draudėjams – 0,0005 procento.

4.

Komerciniai bankai, įgiję teisę priimti indėlius, 3

straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais užsienio bankai, įsteigę skyrius,

turinčius teisę priimti indėlius, į Fondo sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę)

5000 litų draudimo įmoką. Kredito unijos, turinčios teisę priimti indėlius, ir

naujai įsteigtosios, įgijusios teisę priimti indėlius, Fondo tarybos nustatyta

tvarka į Fondo sąskaitą sumoka pirmąją (avansinę) 500 litų draudimo įmoką.

Kitas draudimo įmokas apskaičiuoja draudėjas, vadovaudamasis šio straipsnio 1

ir 2 dalių nuostatomis, ir moka jas į Fondo sąskaitą kiekvieną mėnesį.

įmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus, draudimo įmokos normos

pakeitimus nustato Fondo taryba ir skelbia „Valstybės žiniose“.

draudėjas per Fondo tarybos nustatytą terminą nesumoka draudimo įmokos arba jos

dalies į Fondo sąskaitą, už kiekvieną pavėluotą dieną yra skaičiuojami

delspinigiai. Delspinigių dydį nustato Fondo taryba, atsižvelgdama į vidutinę

praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą, mokamą už Vyriausybės ne

ilgiau kaip vieneriems metams litais išleistas obligacijas. Delspinigiai

apskaičiuojami ir mokami Fondo tarybos patvirtinta delspinigių už laiku

nesumokėtą draudimo įmoką skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Jeigu draudėjas

nesumoka draudimo įmokų, reikiama suma ir delspinigiai iš jo išieškomi Lietuvos

Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

dienos, kurią draudėjui įvyksta draudiminis įvykis arba Fondo taryba nutraukia

draudėjo indėlių draudimą, draudimo įmokos nebemokamos. Šiuo atveju iki

draudiminio įvykio dienos arba iki draudimo nutraukimo dienos nesumokėtos

Fondui draudimo įmokos dalis laikoma draudėjo įsiskolinimu Fondui, o

delspinigiai, nustatyti šio straipsnio 6 dalyje, nėra skaičiuojami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-534,

2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 90-3145 (2001-10-24)

5 straipsnis.

Draudimo išmoka

įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos.

išmokų indėlininkams dydžiai:

1) 100 procentų indėlio iki 10

000 litų – nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos iki 2007 metų gruodžio 31

dienos;

2) 90 procentų

indėlio nuo 10 000 litų iki 45 000 litų – nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos

iki 2003 metų gruodžio 31 dienos;

3) 90 procentų

indėlio nuo 10 000 litų iki 50 000 litų – nuo 2004 metų sausio

1 dienos iki 2006 metų gruodžio 31 dienos;

4) 90 procentų

indėlio nuo 10 000 litų iki 60 000 litų – nuo 2007 metų sausio

1 dienos iki 2007 metų gruodžio 31 dienos;

5) nuo 2008 metų

sausio 1 dienos:

indėlio iki 2 500 eurų atitinkančios sumos litais;

indėlio nuo 2 500 eurų atitinkančios sumos litais iki 20 000 eurų atitinkančios

sumos litais.

apskaičiuojamos pagal draudiminio įvykio dieną Lietuvos banko nustatytą lito ir

užsienio valiutos santykį.

4.

Draudimo išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos.

Fondo taryba gali pratęsti šį terminą ne daugiau kaip 2 kartus ir kiekvieną

kartą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Indėlininko teisės gauti draudimo išmoką

terminas galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo  draudiminio įvykio dienos. Draudimo

išmokos indėlininkams išmokamos be apribojimų, išskyrus šio įstatymo 6

straipsnyje nurodytus atvejus.

5.

Draudėjo indėlininkams draudimo išmoką apskaičiuoja ir moka Fondas,

remdamasis draudėjo draudiminio įvykio dienos duomenimis apie indėlininkus, jų

indėlius ir apie papildomai apdraustų indėlių sumas. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir

išmokėjimo tvarką nustato Fondo taryba ir paskelbia „Valstybės žiniose“.

6.

Kai Fondas draudimo išmokas draudėjo indėlininkams išmoka, draudėjas Fondo

nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus indėlininkams Fondo nurodytomis

sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Fondui.

7.

Indėlininkas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo išmoka, netenka

teisių reikalauti iš banko ar kredito unijos draudimo išmokos dydžio pinigų

sumos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-534,

2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 90-3145 (2001-10-24)

6 straipsnis.

Draudimo išmokų apribojimai

išmokos nemokamos už:

1) indėlius,

kurie teismų sprendimu pripažinti įgytais neteisėtu būdu;

2) indėlius, į

kuriuos reikalavimų teisės pagal sutartis yra perleistos po draudiminio įvykio

dienos;

3)

banko ir kredito unijos administracijos vadovų, banko ir kredito unijos filialų

(skyrių) vadovų, tarybos (stebėtojų tarybos) ir valdybos narių indėlius;

asmenų, turinčių ne mažesnę kaip 5 procentų banko akcinio kapitalo dalį,

indėlius; banko revizijos tarybos narių (revizorių), kredito unijos revizorių

ir asmenų, atliekančių nepriklausomą banko ar kredito unijos auditą, indėlius;

asmenų, kurie ne mažiau kaip 5 procentus banko akcinio kapitalo turinčiose

įmonėse turi daugiau kaip 50 procentų kapitalo dalį, indėlius; šiame punkte

nurodytų asmenų vaikų, sutuoktinių ir tėvų indėlius;

4)

banko arba kredito unijos paskolos gavėjo indėlius, jeigu jie ne didesni už jo

įsipareigojimus (negrąžintas paskolas su palūkanomis). Jeigu banko arba kredito

unijos paskolos gavėjo indėlis yra didesnis už šio gavėjo įsipareigojimus

(negrąžintas paskolas su palūkanomis), draudimo suma skaičiuojama iš indėlio

atimant įsipareigojimus, bet negali būti didesnė, negu nurodyta šio įstatymo 3

straipsnio 7 dalyje;

5) anoniminėse

ir užkoduotose sąskaitose laikomus indėlius;

6) indėlius,

kuriems draudėjas yra nustatęs palūkanų normą, daugiau kaip du kartus

viršijančią adekvatiems indėliams toje pačioje kredito įstaigoje nustatytą

palūkanų normą.

2.

Indėlininkams, dėl kurių indėlių lėšų įsigijimo teisėtumo kreiptasi į

teisėsaugos institucijas ar teismus, tačiau dar nepriimtas sprendimas, Fondo

taryba sustabdo draudimo išmokų mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo.

7

straipsnis. Draudimo nutraukimas

1.

Fondo taryba be išankstinio įspėjimo nutraukia draudėjo indėlių draudimą, jeigu

draudėjo priežiūros institucija atšaukia draudėjo leidimą priimti indėlius.

Apie leidimo priimti indėlius atšaukimą priežiūros institucija privalo

informuoti Fondo tarybą tą pačią dieną, kurią buvo priimtas tas sprendimas.

2.

Jeigu draudėjas pažeidžia indėlių draudimo tvarką ir (arba) jo veikla kelia pavojų

Fondo likvidumui, Fondo taryba įspėja draudėją apie galimą indėlių draudimo

nutraukimą ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių. Apie draudėjo įspėjimą Fondo taryba

informuoja draudėjo priežiūros instituciją. Jeigu per 12 mėnesių po įspėjimo

draudėjas nepašalina indėlių draudimo tvarkos pažeidimų ir (arba) jo veikla

nepagerėja, Fondo tarybos sprendimu, suderintu su draudėjo priežiūros

institucija, draudėjo priimamų indėlių draudimas gali būti nutrauktas.

3.

Apie indėlių draudimo nutraukimą Fondas paskelbia „Valstybės žinių“ priede

„Informaciniai pranešimai“.

4.

Jeigu draudėjui, kuriam buvo nutrauktas indėlių draudimas, įvyksta draudiminis

įvykis, Fondas išmoka draudimo išmokas už indėlius, priimtus iki sprendimo apie

draudimo nutraukimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai

pranešimai“ ir negražintus iki draudiminio įvykio dienos.

TREČIASIS

SKIRSNIS

INDĖLIŲ DRAUDIMO

FONDAS

8 straipsnis.

Fondo statusas

1.

Fondas yra pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta ir Lietuvos Respublikos įstatymų

nustatyta tvarka įregistruota valstybės įmonė, turinti juridinio asmens teises,

savarankišką balansą bei sąskaitas bankuose, antspaudą su Lietuvos valstybės

herbu ir pavadinimu „Valstybės įmonė Indėlių draudimo fondas“. Jo steigėjo

funkcijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu vykdo Finansų ministerija.

2.

Fondas savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės

ir savivaldybės įmonių įstatymu ir kitais teisės aktais, jei šis įstatymas

nenustato ko kita, taip pat savo įstatais.

9 straipsnis.

Fondo įstatai

Fondo

įstatuose turi būti nurodytos Fondo funkcijos, tarybos ir administracijos

teisės bei pareigos, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės

įmonių įstatymo 6 straipsnyje nustatyti kiti reikalavimai. Fondo įstatus

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

10 straipsnis.

Fondo funkcijos

Įgyvendindamas

šį įstatymą, Fondas:

1) kaupia, valdo

šio įstatymo nustatyta tvarka surinktas lėšas ir jomis disponuoja;

2) apskaičiuoja

ir išmoka draudėjų indėlininkams draudimo išmokas;

3) įvertina

užsienio valstybių, kurių bankai steigia skyrius Lietuvos Respublikoje, indėlių

draudimų (kompensavimų)

arba kitokių indėlių saugumo užtikrinimo sąlygas;

4) tikrina, ar

bankai ir kredito unijos nepažeidžia šio įstatymo nustatytos indėlių

draudimo tvarkos;

5) vertina savo

riziką;

6) atlieka kitas

šiame įstatyme bei Fondo įstatuose nurodytas funkcijas.

11 straipsnis.

Fondo veikla

Fondas

draudžia indėlininkų indėlius, investuoja Fondo lėšas ir atlieka kitą Fondo

įstatuose nurodytą veiklą.

12 straipsnis.

Fondo teisės

Fondas turi

teisę:

1)

turėti sąskaitų komerciniuose bankuose bei skyriuose;

2) sudaryti

sutartis, prisiimti įsipareigojimus;

3)

disponuoti Fondo turtu įstatymų ir Fondo įstatų nustatyta tvarka;

4) nutraukti

indėlių draudimą šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytais atvejais;

5) tikrinti, ar

teisingai apskaičiuotos ir mokamos draudėjų draudimo įmokos;

6)

gauti iš draudėjo informaciją, reikalingą funkcijoms atlikti;

7)

gauti iš draudėjų priežiūros institucijų šią informaciją: apie draudėjams

pritaikytas poveikio priemones; apie leidimų priimti indėlius komerciniams

bankams, kredito unijoms, skyriams išdavimą ir atšaukimą; apie komerciniams

bankams, kredito unijoms išduotas licencijas bei skyriams išduotus leidimus;

8) imti paskolas

Fondo įsipareigojimams vykdyti;

9)

gauti likviduojamų banko arba kredito unijos, kuriuose indėlininkų indėliai

buvo apdrausti pagal šį įstatymą, turto dalį;

10) verstis kita

Fondo įstatuose nurodyta veikla.

13 straipsnis.

Fondo valdymas

organai yra taryba ir administracija.

2.

Fondo taryba sudaroma iš 5 narių. Juos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Finansų ministerija teikia 3 kandidatus, Lietuvos bankas – 2 kandidatus. Fondo

tarybos sutikimu posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti po 1 bankų

ir kredito unijų asociacijų atstovą. Fondo tarybos nariai dirba neatlygintinai.

3.

Fondo tarybos narių kadencija – 4 metai, kadencijų skaičius neribojamas. Fondo

tarybos nario kandidatūrą teikusi institucija gali jį atšaukti ir pasiūlyti

vietoj jo paskirti kitą kandidatą.

nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, nuolat gyvenantys

Lietuvos Respublikoje.

5.

Fondo tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas, o kai jo nėra, – tarybos

pirmininko pavaduotojas. Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją renka

Fondo taryba iš tarybos narių.

1)

skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo administracijos vadovą ir

vyriausiąjį finansininką;

2)

teikia steigėjui pasiūlymus dėl Fondo įstatų pakeitimo;

3) nustato

draudimo įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir terminus, delspinigių už laiku

nesumokėtą draudimo įmoką dydį bei delspinigių skaičiavimo ir mokėjimo tvarką;

4) nustato

draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką;

5) nustato Fondo

lėšų investavimo tvarką ir šalis, į kurių vyriausybių ir centrinių bankų

vertybinius popierius gali būti investuojamos Fondo lėšos;

6) priima

sprendimus dėl indėlių draudimo nutraukimo;

7) tvirtina

Fondo metinę finansinę atskaitomybę;

8) tvirtina

Fondo veiklos administravimo pajamų ir sąnaudų sąmatą;

9) priima

sprendimus dėl draudimo įmokos normos pakeitimo, nustato Fondo įsipareigojimams

vykdyti imamos paskolos dydį;

10) nustato, kas

yra Fondo komercinė paslaptis;

11) nagrinėja

draudėjų ir indėlininkų, kurie turi teisę į draudimo išmokas, pareiškimus dėl

administracijos veiksmų;

12)

nustato skyriuose laikomų indėlių papildomo draudimo tvarką;

13)

tvirtina Fondo administracijos ir darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo

tvarką bei Fondo administracijos vadovo ir vyriausiojo finansininko darbo

užmokestį;

14)

tvirtina Fondo pelno paskirstymą ;

15)

teikia steigėjui metinę ataskaitą apie savo ir Fondo veiklą;

16)

atlieka kitas šiame įstatyme ir Fondo įstatuose nustatytas funkcijas.

7.

Fondo administracija valdo Fondą jo įstatuose nustatyta tvarka.

8.

Administracijos veiklai vadovauja administracijos vadovas. Jis yra atskaitingas

tarybai ir steigėjui. Administracijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka sudaro

ir nutraukia darbo sutartis su Fondo darbuotojais. Jis turi teisę Fondo vardu

sudaryti sandorius, atstovauti Fondui valdžios bei valdymo institucijose,

teisme ir gali turėti kitų Fondo įstatuose nurodytų teisių.

9.

Administracijos vadovas ir darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka privalo atlyginti Fondui dėl savo kaltės padarytus nuostolius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-534,

2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 90-3145 (2001-10-24)

14 straipsnis.

Fondo komercinių paslapčių saugojimas

1.

Informacija, laikoma Fondo komercine paslaptimi, gali būti teikiama tik

įstatymų nustatytoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka.

2.

Už informacijos, laikomos Fondo komercine paslaptimi, paskleidimą Fondo tarybos

nariai ir darbuotojai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

15 straipsnis.

Fondo kapitalas

kapitalą sudaro įstatinis ir atsargos kapitalas.

įstatinis kapitalas yra 30 276 495 litai.

3.

Jeigu Fondo turtas tampa mažesnis už jo įsipareigojimus, Fondas nelaikomas

nemokiu, o įstatinis kapitalas iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio

atkuriamas iš Fondo pelno.

kapitalas sudaromas iš Fondo pelno, padengus Fondo nuostolius ir atkūrus Fondo

įstatinį kapitalą iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio.

privalo jam perduotą įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdyti,

naudoti ir disponuoti ilgalaikį materialųjį turtą apdrausti Lietuvos

Respublikoje įregistruotoje draudimo įmonėje.

16 straipsnis.

Fondo pajamos

Fondo pajamas

sudaro:

1) draudėjų draudimo įmokos;

2) delspinigiai;

3) Fondo

administravimo pajamos: lėšos, įstatymų nustatyta tvarka išieškotos iš

likviduojamo banko arba kredito unijos; pajamos iš Fondo lėšų investavimo;

pajamos, gautos iš kitos Fondo įstatuose nustatytos veiklos.

17 straipsnis.

Fondo sąnaudos

Fondo sąnaudas

sudaro:

1) draudimo

išmokos;

2) palūkanos už

Fondo imamas paskolas;

3) Fondo

administravimo sąnaudos: draudimo išmokų mokėjimo sąnaudos; investavimo

sąnaudos; Fondo administracijos ir darbuotojų išlaikymo sąnaudos; kitos

sąnaudos, susidariusios atliekant kitas Fondo įstatuose nustatytas funkcijas.

18 straipsnis.

Fondo finansinių metų rezultatas

1.

Finansinių metų rezultatas yra Fondo pelnas (nuostolis). Fondo pelno

paskirstymas turi būti patvirtintas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo

finansinių metų pabaigos.

gali būti naudojamas:

1) Fondo

nuostoliams padengti;

2) Fondo

įstatiniam kapitalui atkurti;

3) atsargos

kapitalui kaupti.

finansiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.

19 straipsnis.

Fondo lėšų investavimas

Fondo

lėšos gali būti investuojamos Fondo tarybos nustatyta tvarka į Fondo tarybos

nustatytų šalių vyriausybių ir centrinių bankų vertybinius popierius.

20 straipsnis.

Finansinės atskaitomybės skelbimas

Fondo

metinė finansinė atskaitomybė turi būti įstatų nustatyta tvarka viešai

paskelbta per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Prieš paskelbimą turi

būti atliktas finansinės atskaitomybės išorės auditas.

21

straipsnis. Fondo atleidimas nuo valstybės kapitalo draudimo ir palūkanų už

kapitalo

naudojimą

Fondas

atleidžiamas nuo valstybės kapitalo draudimo, išskyrus šio įstatymo 15

straipsnio 5 dalyje numatytą atvejį, ir palūkanų už valstybės kapitalo

naudojimą mokėjimo į valstybės biudžetą.

22

straipsnis. Fondo pabaiga ir pertvarkymas

Fondas

pasibaigia arba jis yra pertvarkomas atskiru Lietuvos Respublikos įstatymu ir

jo nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS

SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS

NUOSTATOS

23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir

atskirų nuostatų galiojimas

3 straipsnio 4 dalis įsigalioja Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos

nare.

2 straipsnio 2 dalies nuoroda „įmonė, neturinti juridinio asmens teisių“

galioja iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262)

įsigaliojimo dienos.

3.

Visas Fondo turtas, sukauptas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų

indėlių draudimo įstatymu, valdomas pagal šį įstatymą nuo jo įsigaliojimo.

įstatymo įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo

įstatymą apskaičiuotos, bet neišmokėtos gyventojams draudimo išmokos pagal šį

įstatymą neperskaičiuojamos ir toliau mokamos iš Fondo lėšų.

esantys komerciniame banke ir (ar) skyriuje, kurie draudėjais tapo pagal

Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą, laikomi apdraustais

pagal šį įstatymą nuo jo įsigaliojimo dienos.

24 straipsnis.

Įstatymo įgyvendinimas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos

pakeičia Fondo įstatus bei paskiria Fondo tarybos narius. Fondo tarybos nariai,

paskirti pagal Lietuvos Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymą, eina

pareigas tol, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė sudarys Fondo tarybą pagal šį

įstatymą.

25 straipsnis.

Įstatymų pripažinimas netekusiais galios

Nuo šio įstatymo

įsigaliojimo dienos pripažįstami netekusiais galios:

1) Lietuvos

Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 1-1);

2) Lietuvos

Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo

ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 14-354);

3) Lietuvos

Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 3, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo

ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 66-1596);

4) Lietuvos Respublikos

gyventojų indėlių draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin.,

1998, Nr. 115-3247);

5) Lietuvos

Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin.,

1999, Nr. 65-2087);

6) Lietuvos

Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo 2, 6, 14 straipsnių pakeitimo

įstatymas (Žin., 2000, Nr. 29-802);

7) Lietuvos

Respublikos gyventojų indėlių draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin.,

2000, Nr. 45-1290).

Skelbiu šį

Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.

IX-534,

2001-10-09, Žin., 2001, Nr. 90-3145 (2001-10-24)

INDĖLIŲ

DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

---

Pabaiga ***

Redagavo:

Aušrinė Trapinskienė (2001-10-24)

autrap@lrs.lt