Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymas

Pataisos pareigūnų atleidimo iš tarnybos tvarką nustato teisingumo ministras.

Šio straipsnio 2 dalies 15 ir 16 punktų nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kuriems pagal šio statuto 13 straipsnio 3 dalį nustatyta kadencija.

Pataisos pareigūnas tol, kol jam sukaks šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 15 punkte nustatytas amžius arba kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti šio statuto 13 straipsnio 2 arba 3 dalyje nurodytiems vadovams rašytinį prašymą dėl tarnybos pratęsimo. Šie vadovai gali įsakymu pataisos pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti pataisos pareigūnui nustatytų funkcijų atlikimą ir šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai. Kiekvieną kartą pataisos pareigūno tarnybą galima pratęsti ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.

Skiriant į pataisos pareigūno pareigas vyresnį kaip 55 metų asmenį, nustatomas ne ilgesnis kaip 3 metų jo tarnybos laikas ir šio pataisos pareigūno tarnybos laikas negali tęstis ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius. Šioje dalyje nurodyto pataisos pareigūno tarnybos laikas gali būti pratęsiamas šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka tol, kol baigsis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos laikas arba sueis šioje dalyje nurodyta tvarka nustatytas jo tarnybos pratęsimo terminas.

Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pataisos pareigūnams, kurie paskirti į pareigas nustatytai kadencijai.

Negalima atleisti pataisos pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu arba atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1, 3, 4, 5, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 24, 25 ir 26 punktus).

Atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 17 ir 19 punktus galima tik jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atleidimo dienos. Pataisos pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nėščiai pataisos pareigūnei (kai likviduojama įstaiga, kurioje tarnauja ši pataisos pareigūnė), pataisos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. Įspėjimas netenka galios, jeigu pasibaigus įspėjimo terminui praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant pataisos pareigūno laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko, ir pataisos pareigūnas neatleidžiamas iš tarnybos. Kai pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo data nukeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Nėščia pataisos pareigūnė, taip pat pataisos pareigūnas, auginantis vaiką (vaikus) iki 3 metų, negali būti atleisti iš tarnybos šio statuto 33 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 8, 19 ir 21 punktuose nurodytais pagrindais.

Atleisti pataisos pareigūną iš tarnybos pagal šio statuto 33 straipsnio 2 dalies 18, 19, 21 ir 22 punktus galima tik tuo atveju, kai jis nesutinka eiti kitų jam pasiūlytų pareigų Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose, išskyrus šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas, arba Kalėjimų departamente ar jam pavaldžioje įstaigoje nėra kitų pareigų, į kurias pataisos pareigūnas galėtų būti perkeltas.

Pataisos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje.

Pataisos pareigūnams mokami šie priedai:

Pataisos pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už tarnybinius rangus apskaičiavimo pagal valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį (toliau – bazinis dydis), kuris yra lygus Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintam atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, koeficientai:

Pataisos pareigūnams mokamos šios priemokos:

Šio straipsnio 4 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų priemokų dydis negali viršyti 50 procentų pareiginės algos, šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų priemokų dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

Pataisos pareigūnams, kuriems pavesta laikinai atlikti ir kito pataisos pareigūno, karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dalyvaujančio Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba vystomojo bendradarbiavimo projektuose ir teikiančio humanitarinę pagalbą, funkcijas, šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta priemoka gali būti mokama iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamų paramos teikimo projektų lėšų.

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje apmokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė pataisos pareigūnams, atsižvelgiant į pataisos pareigūno tarnybos stažą:

Ištarnavusiam iki 10 metų pataisos pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (vaikus) iki 18 metų, suteikiamos kasmetinės 35 kalendorinių dienų atostogos.

Pataisos pareigūnams kasmetinės atostogos suteikiamos už kalendorinius metus. Pirmaisiais kalendoriniais tarnybos metais atostogų trukmė apskaičiuojama proporcingai ištarnautam laikui.

Pataisos pareigūnams, tarnaujantiems laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, kuriose laikomi asmenys, sergantys pavojingomis infekcinėmis ligomis, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka ir sąlygomis šio straipsnio 1 dalyje nurodyta kasmetinių atostogų trukmė pailginama 10 kalendorinių dienų.

Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų svarbių aplinkybių gali būti suteikiamos pataisos pareigūną į pareigas paskyrusio vadovo ir pataisos pareigūno susitarimu.

Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka.

Pataisos pareigūnui, pagal šio statuto 16 straipsnį perkeliamam į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų atostogų dėl pataisos pareigūno perkėlimo į kitas pareigas. Už šį laikotarpį pataisos pareigūnui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Vidutinį mėnesinį darbo užmokestį moka įstaiga, į kurią pataisos pareigūnas perkeltas.

Kitos atostogų rūšys, trukmė ir suteikimo pataisos pareigūnams tvarka nustatyta šiame statute ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Pataisos pareigūno, žuvusio einant tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, šeimai išmokama vienkartinė 10 metų (120 mėnesių) žuvusio pataisos pareigūno darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas) nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu. Ši kompensacija lygiomis dalimis išmokama kiekvienam žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariui ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo gauti jo išlaikymą. Žuvęs pataisos pareigūnas laidojamas už valstybės lėšas, kurios negali viršyti 40 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos, arba jį laidojančiam asmeniui išmokama 40 bazinių socialinių išmokų dydžio piniginė kompensacija laidotuvių išlaidoms padengti. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė.

Žuvusio pataisos pareigūno šeimos nariais laikomi jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat jo vaikai (įvaikiai), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotose švietimo įstaigose pagal bendrojo ugdymo programą ar formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja pagal dieninių ar nuolatinių studijų programą, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai, žuvusiojo vaikai (įvaikiai), vyresni kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo vaikai, gimę po jo žūties, tėvas (įtėvis) ir motina (įmotė).

Pataisos pareigūnui, kuriam buvo sutrikdyta sveikata einant tarnybines pareigas, jeigu tai susiję su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai arba jeigu sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, atsižvelgiant į darbingumo lygį ar sveikatos sutrikdymo mastą, išmokama vienkartinė kompensacija (sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu):

Pataisos pareigūnui, kuriam buvo išmokėta kompensacija pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą ir kuriam vėliau dėl to paties sveikatos sutrikdymo nustatomas ir darbingumo lygio sumažėjimas, papildomai išmokamas pagal šio straipsnio 3 dalies 4, 5 arba 6 punktą išmokėtos kompensacijos ir šio straipsnio 3 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytos kompensacijos, atsižvelgiant į nustatytą darbingumo lygį, skirtumas.

Neteko galios 2017-12-01.

Didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija gali būti mokama dalimis, bet ne ilgiau negu per 12 mėnesių. Sprendimą dėl kompensacijos pataisos pareigūnui mokėjimo dalimis priima pataisos pareigūną į pareigas skyręs vadovas, atsižvelgdamas į pataisos pareigūno prašymą, jei šis prašymas buvo pateiktas, ir įstaigai skirtas valstybės biudžeto lėšas.

Pataisos pareigūno žūties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, numatytais šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal įvykio metu gautą jo darbo užmokestį.

Ar pataisos pareigūno žūtis arba sveikatos sutrikdymas susiję su tarnybinių pareigų ėjimu ar tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžioje įstaigoje, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pataisos pareigūno gyvybei ar sveikatai, ir kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma teisingumo ministro nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Pataisos pareigūno sveikatos sutrikdymo mastą teisės aktų nustatyta tvarka nustato Medicinos centras, vadovaudamasis Vyriausybės tvirtinamu pataisos pareigūnų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašu, Vyriausybės nustatyta tvarka, o darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pataisos pareigūnams kompensuojama materialinė žala, kurią jie patyrė dėl tarnybos ir kuri yra nustatyta įgalioto pareigūno ar valstybės institucijos atlikto tyrimo metu. Ši kompensacija mokama Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Pataisos pareigūnams užtikrinama papildoma valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sveikatos priežiūra, apimanti specializuotąją medicininę ekspertizę, prevencinę medicinos pagalbą, medicininę reabilitaciją, sveikatos grąžinamąjį ir antirecidyvinį gydymą po sužalojimo einant tarnybines pareigas, kai šis gydymas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prevencinę medicininę ir psichologinę reabilitaciją, psichologinės paramos, sveikatos ugdymo ir stiprinimo priemonių taikymą, taip pat iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto neapmokamą asmens sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, papildomai remiamą iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vidaus reikalų ministerijai. Pataisos pareigūnams užtikrinamos tokios pat apimties kaip ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnams teikiamos papildomos sveikatos priežiūros paslaugos.

Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliota institucija organizuoja šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pataisos pareigūnų sveikatos priežiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, taip pat naudodamasi pataisos pareigūnų tarnybos ir (arba) gyvenamųjų vietovių asmens sveikatos ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis.

Teisę į pataisos pareigūnams teikiamas iš valstybės biudžeto remiamas sveikatos priežiūros paslaugas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija, turi ir buvę pataisos pareigūnai – pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai.

Pataisos pareigūnų specializuotosios medicininės ekspertizės tvarką ir privalomo periodinio profilaktinio sveikatos patikrinimo tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrais.

Prievarta gali būti naudojama tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti. Pataisos pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes.

Pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą.

Prievartą pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais:

Pataisos pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:

Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pataisos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai.

Pataisos pareigūnas fizinės prievartos metu prieš asmenis gali naudoti specialiąsias priemones, kurių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

Jeigu nėra neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, fizinę prievartą ir specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:

Pataisos pareigūnas, panaudojęs prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Pataisos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos naudojimu. Pataisos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Pataisos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:

Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, ir tada, kai psichinė ir fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai.

Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą pataisos pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų pataisos pareigūno arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas.

Kai neišvengiamo pavojaus pataisos pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą panaudoti draudžiama:

Pataisos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie pataisos pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui.

Pataisos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamųjų ginklų naudojimu. Pataisos pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Jaunesniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją.

Pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) arba jam lygiavertį išsilavinimą.

Vyresniųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti aukštąjį universitetinį arba jam lygiavertį išsilavinimą.

Vyriausiųjų pataisos pareigūnų grandies pataisos pareigūnai turi turėti ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Kai pataisos pareigūnas laikinai negali eiti pareigų arba kai yra laisvos pataisos pareigūno pareigos, tačiau nėra galimybių kitais būdais tam tikrą laiką užtikrinti šioms pareigoms nustatytų funkcijų atlikimo, į šias pareigas gali būti laikinai perkeltas kitas pataisos pareigūnas (išskyrus pataisos pareigūną, paskirtą į pareigas, kurioms nustatyta kadencija).

Į pataisos pareigūno, laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas gali būti perkeliama, iki grįš negalintis eiti pareigų pataisos pareigūnas arba bus atleistas negalėjęs eiti pareigų pataisos pareigūnas.

Į laisvas pataisos pareigūno pareigas negali būti perkeliama ilgiau negu 6 mėnesiams ir toks perkėlimas į tas pačias pataisos pareigūno pareigas galimas ne dažniau kaip vieną kartą per 3 metus. Šis apribojimas netaikomas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pataisos pareigūno pareigas kitoje įstaigoje perkeliama įstaigų vadovams, skiriantiems į pareigas, suderinus šį klausimą ir laikinai perkeliamo pataisos pareigūno rašytiniu sutikimu. Be pataisos pareigūno rašytinio sutikimo į kitą įstaigą pataisos pareigūnas gali būti laikinai perkeliamas karo padėties, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Pataisos pareigūnas laikinai gali būti perkeliamas į kitas pataisos pareigūno pareigas, jeigu jis atitinka šios pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Šio statuto 16 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais pataisos pareigūną laikinai perkelti į kitas pataisos pareigūno pareigas draudžiama.

Pataisos pareigūnai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas laikinai perkeliami Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Duomenys apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą teikiami šį pataisos pareigūną į pareigas paskyrusiam vadovui.

Kai duomenis apie galimą pataisos pareigūno tarnybinį nusižengimą pateikęs asmuo motyvuotai prašo neatskleisti jo asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo, einamų pareigų ir kitų duomenų, leidžiančių nustatyti jo asmens tapatybę), tokį prašymą gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas vadovas nuo prašymo gavimo užtikrina gautų asmens duomenų konfidencialumą.

Pataisos pareigūnas gali pateikti rašytinį pasiūlymą jį į pareigas paskyrusiam vadovui, o į pareigas paskyręs vadovas gali pateikti rašytinį pasiūlymą pataisos pareigūnui dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu. Šalis, sutikdama su tokiu gautu pasiūlymu, per 7 kalendorines dienas turi apie tai raštu pranešti kitai šaliai. Per šį terminą nepranešus apie sutikimą su pasiūlymu dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu, laikoma, kad šis pasiūlymas atmestas.

Gavus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sutikimą, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame nurodoma, nuo kurio laiko pataisos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos, kurios, be kita ko, gali būti nustatytos kolektyvinėje sutartyje.

Pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede pataisos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamai pataisos pareigūno pareigybei nustatytų pareiginės algos koeficientų.

Pareiginės algos koeficiento vienetas yra bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.

Skiriant asmenį į pataisos pareigūno pareigas, pareiginė alga jam nustatoma taikant ne didesnį negu trečią, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei nustatyto žemiausiojo, šio statuto priede nustatytą pareiginės algos koeficientą. Asmeniui, ėjusiam šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas ir atrinktam eiti tas pačias arba kitas šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, gali būti taikomas jo turėtas pareiginės algos koeficientas, jei jis buvo didesnis negu trečias, skaičiuojant nuo tai pataisos pareigūno pareigybei šio statuto priede nustatyto žemiausiojo, pareiginės algos koeficientas ir nuo šio statuto 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų pareigų ėjimo praėjo ne daugiau kaip 6 mėnesiai.

Aukštesnis arba žemesnis šio statuto priede nustatytas pareiginės algos koeficientas tarnaujančiam pataisos pareigūnui taikomas šio statuto nustatyta tvarka atlikus jo tarnybinės veiklos vertinimą.

Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į aukštesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtas pareiginės algos koeficientas.

Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į to paties lygio pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis jam einant to paties lygio pareigas.

Pataisos pareigūnui, šio statuto nustatyta tvarka perkeltam į žemesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, kuris yra tokio paties dydžio kaip taikytasis iki perkėlimo, o jeigu tokio pareiginės algos koeficiento nėra arba pataisos pareigūnas perkeltas į žemesnes pareigas paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pataisos pareigūno pareigas, – artimiausią, bet mažesnį negu jo turėtasis pareiginės algos koeficientą.

Laikinai perkeliamam į aukštesnes pataisos pareigūno pareigas pataisos pareigūnui taikomas šio statuto priede šiai pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas, kuris yra artimiausias, bet didesnis negu jo turėtasis, o jeigu tokio nėra, – jo turėtas pareiginės algos koeficientas.

Laikinai perkeliamam į to paties lygio ar žemesnes pareigas pataisos pareigūnui mokama iki jo perkėlimo nustatytoji pareiginė alga.

Pataisos pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijant iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal pataisos pareigūno darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir gautą darbo valandos arba darbo dienos atlygį padauginant iš pataisos pareigūno dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.