Lietuvos Respublikos notariato įstatymas

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243

103 straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai

Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:

1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas;

2) atleisti notarą, notaro atstovą ar kandidatą į notarus (asesorių) nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;

3) paskirti notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) drausminę nuobaudą;

4) teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų;

5) teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų, jeigu notaro atstovu buvo paskirtas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą.

Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) paskirtas drausmines nuobaudas. Pažeidimas laikomas mažareikšmiu, jeigu tai yra smulkus, formalus šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro priimtų ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių notarų veiklą, ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimas, kuriuo nepadaryta esminė žala, ir notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) nutraukė pažeidimą.

Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo.

Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimą teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną.

Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, o šį sprendimą apskundus, – įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Notarų garbės teismo sprendimas paliktas galioti.

Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus atvejus, kai apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą ar kandidatą į notarus (asesorių) iš pareigų arba sprendimas teikti Notarų rūmų prezidentui siūlymą atleisti notaro atstovą iš pareigų.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1977, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16905

Nr. XIII-3215, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15752

Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559

Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684

104 straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas

Notarų garbės teismas gali skirti notarui vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą;

3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių.

Notarų garbės teismas gali skirti notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) vieną iš šių drausminių nuobaudų:

1) pareikšti pastabą;

2) pareikšti papeikimą.

Notarui, notaro atstovui ar kandidatui į notarus (asesoriui) papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka.

Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus.

Notarų garbės teismas notaro, notaro atstovo ar kandidato į notarus (asesoriaus) prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras, notaro atstovas ar kandidatas į notarus (asesorius) neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą jam nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559

Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684

203 straipsnis. Notarų teikiamos aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugos

Notarai Civilinio kodekso, šio įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugas, išskyrus turtą, kurio aukciono organizatoriumi ir vykdytoju pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus notaras būti negali.

Aukcionų organizavimo ir vykdymo paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti notarinius veiksmus. Notaras privalo teikti pirmenybę notarinių veiksmų atlikimui.

Aukcionai organizuojami ir vykdomi informacinių technologijų priemonėmis.

Organizuojant ir vykdant aukcionus imamasi priemonių, kad būtų užtikrinama patikimas asmens tapatybės nustatymas, konfidencialumas, tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas ir naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.

Aukciono dalyvio mokestis mokamas į notaro depozitinę sąskaitą.

Aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka nustatyta Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisyklėse. Šiose taisyklėse nurodomos aukciono organizatoriaus teisės ir pareigos, aukciono objekto įsigijimo ir apmokėjimo tvarka, aukciono dalyvio mokesčio mokėjimo, jo grąžinimo sąlygos ir tvarka, aptariamos kitos organizuojant ir vykdant aukcioną reikšmingos aplinkybės. Notarų organizuojamų ir vykdomų elektroninių aukcionų taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3355, 2020-11-05, paskelbta TAR 2020-11-18, i. k. 2020-24243

281 straipsnis. Notarų nuotoliniu būdu atliekami notariniai veiksmai

Notarai nuotoliniu būdu gali atlikti notarinius veiksmus, išskyrus testamentų tvirtinimą ir šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nurodytus notarinius veiksmus.

Notarai nuotoliniu būdu atlieka notarinius veiksmus vadovaudamiesi tomis pačiomis notarų veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis, kaip ir juos atlikdami šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Asmeniui paprašius atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu, dėl notarinio veiksmo atlikimo būdo sprendžia notaras. Siekdamas užtikrinti asmens teisėtų interesų apsaugą ar notarinių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nuostatų įgyvendinimą, notaras gali neatlikti notarinio veiksmo nuotoliniu būdu, nors ir turi galimybę užtikrinti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytas sąlygas. Šiuo atveju notaras informuoja asmenį, kad jo prašomas notarinis veiksmas gali būti atliktas šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nuotoliniu būdu neskundžiamas.

Notarai gali nuotoliniu būdu atlikti notarinius veiksmus, jeigu užtikrina, kad bus laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių asmens tapatybės nustatymą, reikalavimų nustatant asmens tapatybę, gali nuotoliniu būdu išaiškinti notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes ir įsitikinti asmens valia, kuri patvirtinama kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Notarai imasi priemonių, kad būtų užtikrinta notaro tvarkomos elektroninės informacijos sauga ir kibernetinis saugumas, naudojamos tinkamos techninės ir organizacinės asmens duomenų tvarkymo priemonės, sudarytos techninės galimybės tinkamai perduoti duomenis informacinėms sistemoms. Šios priemonės užtikrinamos naudojantis bendra Notarų rūmų informacinių technologijų platforma.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-204, 2021-03-23, paskelbta TAR 2021-03-31, i. k. 2021-06548

282 straipsnis. Notarų mišriuoju būdu atliekami notariniai veiksmai

Tais atvejais, kai vienas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 28 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka notaro biure, o kitas notarinio veiksmo dalyvis notarinį veiksmą atlieka šio įstatymo 281 straipsnyje nustatyta tvarka nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas), notaras privalo sudaryti sąlygas visiems notarinio veiksmo dalyviams netrukdomai bendrauti su notaru ir tarpusavyje ir sudaryti galimybes notarinio veiksmo dalyviams pasirašyti dokumentus per kuo trumpesnį laiką.

Atliekant notarinius veiksmus mišriuoju būdu, notarinio veiksmo dalyvių fizinė buvimo vieta, notarinio veiksmo dalyvių, notaro dokumentų pasirašymo, tvirtinimo ir liudijimo vieta ir laikas, formatas ir laikmenos gali nesutapti.

Tais atvejais, kai notarinis veiksmas atliekamas mišriuoju būdu, notaras kiekvieno sandorio dalyvio pasirašytus atskirus sandorio dokumentus saugo teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų apskaitą, tvarkymą ir saugojimą, nustatyta tvarka, o sandorio šalims išduoda notaro patvirtintą sandorio dokumentą be notarinio veiksmo dalyvių parašų. Toks notaro patvirtintas sandorio dokumentas išduodamas elektroninės formos. Notaras taip pat gali išduoti notaro patvirtinto sandorio elektroninio dokumento popierinį nuorašą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559

65 straipsnis. Notarų rūmai. Notarų rūmų statuto priėmimo tvarka

Lietuvos Respublikos notarai vienijasi į Notarų rūmus. Notarų rūmai yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje.

Kiekvienas notaras yra Notarų rūmų narys.

Notarų rūmai yra juridinis asmuo.

Notarų rūmų statutą priima Notarų rūmų narių susirinkimas (toliau – Notarų rūmų susirinkimas) ir tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

66 straipsnis. Notarų rūmų uždaviniai

Notarų rūmų uždaviniai yra:

1) įgyvendinti notarų savivaldą ir atstovauti notarų interesams;

2) koordinuoti ir prižiūrėti notarų veiklą;

3) rūpintis notarų teisinės kultūros ir kvalifikacijos kėlimu;

4) vienodinti notarinę praktiką;

5) įgyvendinti kitus šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir kituose teisės aktuose nustatytus uždavinius.

Šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodytam uždaviniui įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis (įskaitant asmens duomenis), taip pat gali reikalauti iš notarų informacijos apie atliktus notarinius veiksmus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684

67 straipsnis. Notarų rūmų funkcijos

Notarų rūmai, įgyvendindami savo uždavinius, atlieka šias funkcijas:

1) atstovauja notarų interesams ir juos gina Lietuvos Respublikos valstybinės valdžios ir valdymo, užsienio valstybių institucijose, tarptautinėse ir kitose organizacijose;

2) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos, užsienio valstybių ir tarptautinėmis organizacijomis;

3) rengia norminių teisės aktų, susijusių su notarų veikla, projektus ir teikia juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, taip pat teikia valstybės institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl notarų veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo;

4) teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pasiūlymus dėl notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skaičiaus, notarų ir kandidatų į notarus (asesorių) skyrimo, atleidimo ir veiklos teritorijos;

5) organizuoja notaro praktikos atlikimą;

6) kontroliuoja, kaip notarai atlieka savo funkcijas, organizuoja notarų biurų darbą, laikosi profesinės etikos reikalavimų;

7) organizuoja notarų, kandidatų į notarus (asesorių) kvalifikacijos kėlimą;

8) vykdo notarų atestavimą;

9) imasi notarinės praktikos vienodinimo priemonių;

10) organizuoja ir kontroliuoja notaro profesinės veiklos metu rengiamų dokumentų valdymą, užtikrina jų saugojimą ir naudojimą pasibaigus notaro įgaliojimams;

11) nustatyta tvarka draudžia notarus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu;

12) įgyvendina bendros Notarų rūmų informacinių technologijų platformos savininko teises ir atlieka šios platformos savininko pareigas;

13) išduoda notaro pažymėjimus;

14) atlieka kitas šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Notarų rūmų funkcijoms atlikti iš notarų imamas mokestis, kurio dydį nustato Notarų rūmų susirinkimas.

68 straipsnis. Notarų rūmų organai

Pagrindiniai Notarų rūmų organai yra:

1) Notarų rūmų susirinkimas;

2) Notarų rūmų prezidiumas;

3) Notarų rūmų prezidentas;

4) Notarų garbės teismas;

5) Notarų atestacijos komisija.

Notarų rūmai gali turėti ir kitų organų, nurodytų Notarų rūmų statute.

Notarų rūmų valdymo organai yra Notarų rūmų prezidiumas ir Notarų rūmų prezidentas.

69 straipsnis. Notarų rūmų susirinkimas

Notarų rūmų susirinkimas šaukiamas Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ne rečiau kaip du kartus per metus. Neeilinis Notarų rūmų susirinkimas gali būti sušauktas bet kuriuo metu Notarų rūmų prezidiumo nutarimu arba kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/5 visų Notarų rūmų narių.

Notarų rūmų susirinkimas:

1) priima Notarų rūmų statutą, jį keičia;

2) nustato pagrindines Notarų rūmų veiklos perspektyvas ir kryptis;

3) Notarų rūmų statute nustatyta tvarka skiria (renka) ir atšaukia Notarų rūmų organus;

4) tvirtina ir keičia Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodeksą;

5) sprendžia kitus Notarų rūmų statute numatytus klausimus.

Notarų rūmų susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų Notarų rūmų narių.

70 straipsnis. Notarų rūmų prezidiumas

Notarų rūmų prezidiumas yra kolegialus Notarų rūmų valdymo organas. Notarų rūmų prezidiumą sudaro aštuoni nariai, kuriuos iš notarų ketveriems metams renka (skiria) Notarų rūmų susirinkimas.

Notarų rūmų prezidiumo įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti šiame įstatyme, Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente.

Notarų rūmų prezidiumo nariai tuo pačiu metu negali būti Notarų garbės teismo, Notarų atestacijos komisijos, o Notarų rūmų statute nustatytais atvejais – ir kitų Notarų rūmų organų nariais.

Notarų rūmų prezidiumas, atlikdamas Notarų rūmams priskirtas funkcijas:

1) užtikrina tinkamą Notarų rūmų funkcijų atlikimą;

2) užtikrina Notarų rūmų susirinkimo nutarimų vykdymą;

3) valdo, naudoja Notarų rūmų turtą ir disponuoja juo neviršydamas Notarų rūmų susirinkimo patvirtintos pajamų ir išlaidų sąmatos;

4) tvirtina Notarų rūmų administracijos darbo reglamentą, struktūrą, darbuotojų skaičių, jų funkcijas ir atlyginimus;

5) atlieka kitas Notarų rūmų statute ir Notarų rūmų prezidiumo darbo reglamente nustatytas funkcijas.

Atlikdamas savo funkcijas, Notarų rūmų prezidiumas priima nutarimus.

72 straipsnis. Kontrolinis patikrinimas

Kontrolinio patikrinimo pagrindas gali būti tokie nesąžiningos profesinės veiklos veiksmai, kurių patikrinti kitomis kontrolės priemonėmis nėra galimybės arba tai padaryti ypač sudėtinga:

1)    išankstinis, klientų teisę laisvai pasirinkti notarą pažeidžiantis notaro susitarimas su fiziniu arba juridiniu asmeniu dėl klientų siuntimo pas tam tikrą notarą;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų įkainių dydžių neatitinkančių įkainių taikymas klientams ar klientų pritraukimas dovanomis;

3) bet kokios formos atlyginimas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris atsiunčia pas notarą klientų.

Gavus informacijos apie notaro ar notaro atstovo nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, sprendimą dėl kontrolinio patikrinimo atlikimo priima Notarų rūmų prezidiumas nutarimu. Jeigu gaunama šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta informacija apie šio prezidiumo nario nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, dėl kontrolinio patikrinimo sprendžiama tam Notarų rūmų prezidiumo nariui nedalyvaujant.

Informacija apie kontrolinį patikrinimą negali būti teikiama tikrinamam notarui, notaro atstovui ir su patikrinimu nesusijusiems asmenims, kol toks patikrinimas nėra baigtas, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai šią informaciją privaloma pateikti.

Atliekant kontrolinį patikrinimą gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Nutarimo dėl kontrolinio patikrinimo kopija tikrintam notarui ar notaro atstovui pateikiama iš karto atlikus šį patikrinimą.

Kontrolinį patikrinimą atliekančiam asmeniui draudžiama provokuoti notarą ar notaro atstovą atlikti veiksmus, prieštaraujančius teisės aktų reikalavimams.

Atliekant kontrolinį patikrinimą nustačius galimus nesąžiningos profesinės veiklos veiksmus, šio patikrinimo medžiaga perduodama Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, o šis priima sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo notarui ar notaro atstovui.

Atliekant kontrolinį patikrinimą nustačius kitų, nei šiame straipsnyje numatyti, galimų notaro profesinės veiklos pažeidimų, šio patikrinimo medžiaga perduodama Notarų rūmų prezidiumui, o šis, įvertinęs šią medžiagą, sprendžia, ar yra pagrindas notarui inicijuoti drausmės bylos iškėlimą ar neeilinės atestacijos vykdymą.

Kontrolinio patikrinimo tvarką, suderinęs su Notarų rūmais, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684

73 straipsnis. Notarų atestacijos komisija

Notarų atestacijos komisija sudaroma Notarų rūmų prezidiumo nutarimu ketveriems metams iš septynių narių, iš kurių šešis narius – notarus skiria Notarų rūmai, vieną narį – visuomenės atstovą skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdo ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro skiriamas narys – visuomenės atstovas turi turėti socialinių mokslų srities teisės krypties mokslo daktaro laipsnį, atitikti šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą. Notarų atestacijos komisijos nariu asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

Notarų atestacijos komisijos pirmininką skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo ar Notarų garbės teismo narys. Šios komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių.

Notarų atestacijos komisijos nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje su notaro profesine veikla ar asmens duomenimis susijusią informaciją, kurią sužinojo veikdami kaip šios komisijos nariai. Paskirtas Notarų atestacijos komisijos narys iki pirmojo šios komisijos posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų atestacijos komisijos narys nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo ar nebeatitinka šio įstatymo 3 straipsnio trečiojoje dalyje nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, jis nebegali dalyvauti šios komisijos veikloje. Notarų rūmų prezidiumas pašalina šį Notarų atestacijos komisijos narį iš komisijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio komisijos nario pašalinimo dienos paskiriamas naujas Notarų atestacijos komisijos narys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684

Papildyta skyriumi:

Nr. XIV-1714, 2022-12-20, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27559

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                    VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1992 m. rugsėjo 15 d.

Nr. I-2882

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-597, 94.09.22, Žin., 1994, Nr. 78-1463 (94.10.07)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-960, 95.06.20, Žin., 1995, Nr. 53-1304 (95.06.28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1470, 96.07.11, Žin., 1996, Nr. 68-1645 (96.07.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-302, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1533 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-737, 98.05.14, Žin., 1998, Nr.49-1329 (98.05.27)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1045, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-509 (99.02.24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR NOTARIATO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO IR 3 STRAIPSNIO 2 PUNKTO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1097, 99.03.23, Žin., 1999, Nr.32-903 (99.04.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1108, 99.03.25, Žin., 1999, Nr.32-905 (99.04.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1225, 99.06.15, Žin., 1999, Nr.57-1831 (99.06.30)

LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO 3 IR 23 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-371, 2001-06-12, Žin., 2001, Nr. 55-1943 (2001-06-27)

NOTARIATO ĮSTATYMO 20, 26, 27, 31, 45, 46, 47, 48, 51 STRAIPSNIŲ IR IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktus, įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, t.y. nuo 2001 m. liepos 1 d.

Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktai įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.64 straipsnio įsigaliojimo.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-778, 2002-03-12, Žin., 2002, Nr. 31-1126 (2002-03-27)

NOTARIATO ĮSTATYMO 7 IR 7(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1311, 2003-01-23, Žin., 2003, Nr. 15-598 (2003-02-12)

NOTARIATO ĮSTATYMO 2, 3, 6, 7, 9, 10, 11, 13, 16, 17, 20, 22, 23, 25, 27, 28, 31, 32, 36, 37, 40, 41, 43, 44, 51, 53, 56, 57, 59, 60 STRAIPSNIŲ IR II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1), 6(2), 15(1), 22(1), 27(1) STRAIPSNIAIS IR 58, 63, 64 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

521 straipsnis. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas pagal Europos paveldėjimo pažymėjimą

Kai kitoje valstybėje išduotame Europos paveldėjimo pažymėjime nenurodyti turto identifikavimo duomenys, būtini įpėdinio turtinei teisei į Lietuvos Respublikoje esantį turtą įregistruoti valstybės registruose, notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą, jei sutuoktinių turto teisiniam režimui taikoma Lietuvos teisė.

Šiame straipsnyje nurodytu atveju išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti naudojami tik kartu su Europos paveldėjimo pažymėjimu.

Paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimo išdavimas šiame straipsnyje nurodytu atveju nereiškia 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 71 straipsnyje nurodyto Europos paveldėjimo pažymėjimo ištaisymo, pakeitimo ar panaikinimo.

Šiame straipsnyje nurodytas Europos paveldėjimo pažymėjimas suprantamas taip, kaip apibrėžiamas Reglamente Nr. 650/2012.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-3057, 2024-11-07, paskelbta TAR 2024-11-12, i. k. 2024-19684