Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas

Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir kitos ministerijos.

Valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos mokslų akademija, Valstybinis studijų fondas, Studijų kokybės vertinimo centras, akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos.

Mokslo, technologijų ir inovacijų taryba padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą siekiant strateginių, sisteminių ir tarpinstitucinių sprendimų, kurių reikia mokslo, technologijų ir inovacijų politikai formuoti ir įgyvendinti, pagal Technologijų ir inovacijų įstatyme, šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją.

Lietuvos mokslų akademija yra biudžetinė įstaiga. Lietuvos mokslų akademiją steigia Seimas.

Lietuvos mokslų akademija atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus.

Lietuvos mokslų akademija vienija žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus, kurie yra jos nariai. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Lietuvos mokslų akademijos statutą tvirtina Seimas.

Aukščiausias Lietuvos mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Veiklai tarp Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas. Lietuvos mokslų akademijos prezidentą Lietuvos mokslų akademijos statuto nustatyta tvarka renka Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Lietuvos mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir jų vidinę struktūrą nustato Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato prezidiumas.

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius (toliau – kontrolierius) yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir su akademinės etikos nuostatų įgyvendinimu susijusių procedūrų pažeidimų (toliau šiame straipsnyje – tyrimas).

Kontrolierių 5 metų kadencijai skiria Seimas Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Tas pats asmuo kontrolieriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Lietuvos mokslo taryba kontrolieriaus kandidatūrą Seimui pateikia ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki kontrolieriaus kadencijos pabaigos.

Kontrolieriaus įgaliojimai nutrūksta, kai:

Kontrolierius atleidžiamas iš pareigų, kai:

Šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu atveju klausimą dėl kontrolieriaus įgaliojimų nutraukimo Seimas sprendžia tik tada, kai yra sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos išvada.

Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį ir vadovaujamo darbo patirties.

Kontrolieriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis arba skiriamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, taip pat su darbu kitose įstaigose, įmonėse, organizacijose. Kontrolierius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą ir dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose projektuose, kurie yra susiję su akademine etika ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – Tarnyba) veiklos tobulinimu ir kuriuose nedalyvauja Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys asmenys. Šios dalies nuostatos netaikomos šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytais atvejais.

Kai kontrolierius atostogauja arba dėl kitų priežasčių (ligos, komandiruotės ir pan.) negali eiti savo pareigų, Seimo valdybos sprendimu jį pavaduoja Seimo kontrolierius arba lygių galimybių kontrolierius, arba asmuo, atitinkantis kontrolieriui keliamus reikalavimus.

Nutrūkus kontrolieriaus įgaliojimams arba atleidus kontrolierių iš pareigų tol, kol į kontrolieriaus pareigas paskiriamas naujas kontrolierius, Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu gali pavesti laikinai eiti kontrolieriaus pareigas asmeniui, atitinkančiam kontrolieriui keliamus reikalavimus.

Pasibaigus kontrolieriaus įgaliojimų laikui, jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui, atleidžiamam iš pareigų, kai jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Kontrolieriui mirus, jo šeimai išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka. Šios išmokos mokamos iš Tarnybai skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Pasibaigus įgaliojimų laikui, kontrolieriui netaikomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyti apribojimai dirbti mokslo ir studijų institucijose, išskyrus vadovaujamas pareigas.

Kontrolieriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais.

Kontrolieriui teikiamame skunde turi būti nurodyta:

Kontrolierius skundą išnagrinėja ar tyrimą atlieka, priima sprendimą ir raštu informuoja pareiškėją ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo gavimo ar tyrimo pradėjimo dienos. Dėl skundo ar tyrimo aplinkybių sudėtingumo arba dėl to, kad nagrinėjant ar tiriant skundą prireikia gauti papildomos informacijos, skundo nagrinėjimo ar tyrimo ir sprendimo priėmimo terminas gali būti pratęstas du kartus po 4 mėnesius.

Skundui dėl akademinės etikos ar procedūrų pažeidimų su studijomis susijusioje veikloje pateikti nustatomas 6 mėnesių terminas nuo skundžiamų veiksmų padarymo ar skundžiamo sprendimo priėmimo. Skundai, pateikti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu kontrolierius nenusprendžia kitaip, vadovaudamasis Tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka.

Išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą:

Kontrolieriaus veiklą užtikrina Tarnyba. Tarnyba yra biudžetinė įstaiga. Tarnybos vadovas yra kontrolierius. Tarnybos nuostatus tvirtina Seimas.

Kontrolierius turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.

Kontrolierius kartą per metus, iki kovo 1 dienos, atsiskaito Seimui už praėjusius kalendorinius metus ir teikia Tarnybos veiklos ataskaitą.

Kontrolierius gali atsisakyti nagrinėti skundą dėl galimų akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimų ir, informavęs pareiškėją, perduoti šį skundą atitinkamai mokslo ir studijų institucijai, jeigu dėl tų pačių galimų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų nebuvo kreiptasi į atitinkamą mokslo ir studijų instituciją. Jeigu skundo nagrinėjimas gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, kontrolierius privalo apie tai informuoti Seimo valdybą ir pareikšti apie nusišalinimą. Tuo atveju, kai priimamas kontrolieriaus nusišalinimas ar jis nušalinamas nuo skundo nagrinėjimo, Seimo valdybos sprendimu skundui nagrinėti paskiriamas kitas kontrolierius ar akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui keliamus reikalavimus atitinkantis asmuo, kuris nagrinėja skundą šiame įstatyme ir Tarnybos nuostatuose nustatyta tvarka.

Kontrolieriaus sprendimai skelbiami Tarnybos interneto svetainėje.

Kontrolierius apie sprendime konstatuotus etikos ir (arba) procedūrų pažeidimus informuoja pareiškėją, atitinkamą mokslo ir studijų instituciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, prireikus atitinkamos mokslo ir studijų institucijos steigėją ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, taip pat kitus asmenis.

Mokslo ir studijų institucija per kontrolieriaus nustatytą terminą privalo pateikti kontrolieriui ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai informaciją, kokių veiksmų ėmėsi, atsižvelgusi į kontrolieriaus sprendimą.

Valstybinis studijų fondas yra biudžetinė įstaiga. Šį fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Valstybinis studijų fondas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja valstybės paskolas ir valstybės remiamas paskolas studentams, aukštojo mokslo socialinės dimensijos plėtros priemonių įgyvendinimą, taip pat kitą finansinę paramą studentams, atlieka kitas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme.

Studijų kokybės vertinimo centras yra biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Studijų kokybės vertinimo centras, atlikdamas išorinį vertinimą ir akreditavimą, skatina aukštųjų mokyklų veiklos kokybę ir, atlikdamas užsienio kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą bei informacijos teikimą, kuria palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas.

Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 11 narių. Po vieną Studijų kokybės vertinimo centro tarybos narį 6 metų kadencijai deleguoja Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, švietimo, mokslo ir sporto ministras, po du narius 6 metų kadencijai deleguoja universitetus, kolegijas vienijančios organizacijos, keturis narius 6 metų kadencijai deleguoja socialinius partnerius vienijančios organizacijos, vienas tarybos narys 2 metų kadencijai deleguojamas studentus vienijančios organizacijos. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto deleguojamas tarybos narys turi būti tarptautinis ekspertas, gyvenantis ir dirbantis ne Lietuvos Respublikoje. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo, mokslo ir sporto ministras. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.

Neteko galios nuo 2024-05-04

Ne rečiau kaip kas 5 metai atliekamas Studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis vertinimas. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

Studijų kokybės vertinimo centras kiekvienais metais viešai skelbia interneto svetainėje studijų kokybės vertinimo apibendrinimus.

Studijų kokybės vertinimo centras gali būti tarptautinių ne pelno siekiančių organizacijų, veikiančių su Studijų kokybės vertinimo centro veikla susijusiose srityse, narys.

Valstybinis universitetas turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir senatą, taip pat vienasmenį valdymo organą – rektorių.

Valstybinė kolegija turi turėti kolegialius valdymo organus – tarybą ir akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.

Valstybinės aukštosios mokyklos statute gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei aukštosios mokyklos valdymo organų kompetencijai, atlikti. Šių organų sudėtis, kompetencija, sudarymo ir atšaukimo tvarka nustatomos valstybinės aukštosios mokyklos statute.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos valdymą reglamentuoja šios aukštosios mokyklos steigimo dokumentai.

Valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra aukštosios mokyklos strateginių reikalų valdymo organas, užtikrinantis jos atskaitomybę visuomenei, socialinę atsakomybę bei sparčią ir veiksmingą reakciją į aplinkos pokyčius.

Aukštosios mokyklos taryba atlieka šias funkcijas:

Aukštosios mokyklos tarybą sudaro 9 arba 11 narių. Konkretus aukštosios mokyklos tarybos narių skaičius nustatytas aukštosios mokyklos statute. Vieną narį skiria ir atšaukia studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija), kiti akademinės bendruomenės nariai senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renka ir atšaukia atitinkamai ne daugiau kaip 4 arba 5 narius, priklausančius aukštosios mokyklos personalui. Senato (akademinės tarybos) nustatyta tvarka renkami ir atšaukiami atitinkamai 4 arba 5 nariai, nepriklausantys aukštosios mokyklos personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 3 arba 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu. Tarybos nariai renkami atskirai į kiekvieną iš atitinkamai 8 ar 10 vietų, senato (akademinės tarybos) apibrėžtų atsižvelgiant į skirtingus aukštosios mokyklos interesus. Tarybos sudėtį viešai skelbia senato (akademinės tarybos) pirmininkas.

Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos strateginių tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi tarybos kadencijas iš eilės.

Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Europos Parlamento nariai, Seimo ir Vyriausybės nariai, savivaldybių merai ir savivaldybių tarybų nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, taip pat aukštosios mokyklos darbuotojai, tiesiogiai pavaldūs rektoriui (direktoriui), bei įstaigų, įmonių ar organizacijų, kuriose aukštoji mokykla visuotiniame dalyvių susirinkime turi ne mažiau kaip 50 procentų visų juridinio asmens dalyvių balsų, vadovai ir jų pavaduotojai. Tarybos nariu negali būti senato (akademinės tarybos) narys.

Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos senato (akademinės tarybos) pirmininkas paskelbia naujai sudaromos tarybos sudėtį.

Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis aukštosios mokyklos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šio įstatymo nustatytas funkcijas.

Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti aukštosios mokyklos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai aukštosios mokyklos interneto svetainėje.

Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) gali dalyvauti tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo aukštosios mokyklos statute, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 7 dalyje nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą su prašymu atšaukti paskirtą tarybos narį.

Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki Tarybos kadencijos pabaigos, naują tarybos narį likusiam Tarybos kadencijos laikui šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.

Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma aukštosios mokyklos statute.

Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) užtikrina tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.

Valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) yra aukštosios mokyklos akademinių reikalų valdymo organas.

Aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) atlieka šias funkcijas:

Senatas (akademinė taryba) savo sprendimus skelbia aukštosios mokyklos interneto svetainėje.

Senatas (akademinė taryba) sudaromas (sudaroma) aukštosios mokyklos statute nustatyta tvarka ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto (kolegijos) administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.

Senato (akademinės tarybos) veiklą reglamentuoja aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) patvirtintas senato (akademinės tarybos) darbo reglamentas.

Senato (akademinės tarybos) pirmininku negali būti tos aukštosios mokyklos rektorius (direktorius).

Senatas (akademinė taryba) apie savo sprendimus aukštosios mokyklos statuto nustatyta tvarka informuoja aukštosios mokyklos bendruomenę ir kartą per metus jai atsiskaito už savo veiklą, pateikdamas praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.

Valstybinės aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra aukštosios mokyklos vienasmenis valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

Rektorius (direktorius) atlieka šias funkcijas:

Rektorių (direktorių) renka taryba aukštosios mokyklos tarybos nustatyta tvarka.

Taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus (direktoriaus) pareigoms eiti. Rektorius (direktorius) laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų tarybos narių.

Rektorius (direktorius) turi būti nepriekaištingos reputacijos, pedagoginės ir vadybinės patirties turintis asmuo, kuris turi mokslo arba meno daktaro laipsnį, arba yra pripažintas menininkas. Rektoriui (direktoriui) keliami kvalifikaciniai reikalavimai, ne žemesni kaip šiame straipsnyje nurodyti, nustatomi aukštosios mokyklos statute.

Su išrinktu rektoriumi (direktoriumi) jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį aukštosios mokyklos vardu pasirašo tarybos pirmininkas arba kitas tarybos įgaliotas asmuo.

Rektoriaus (direktoriaus) kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo tos pačios aukštosios mokyklos rektoriumi (direktoriumi) gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

Jeigu rektoriaus (direktoriaus) pateikta aukštosios mokyklos metinė veiklos ataskaita aukštosios mokyklos tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius (direktorius) gali būti atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip dviejų trečiųjų aukštosios mokyklos tarybos narių balsų dauguma.

Aukštosios mokyklos statutas yra steigimo dokumentas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi aukštoji mokykla.

Aukštosios mokyklos statuto turinio reikalavimus nustato šis įstatymas ir juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantys įstatymai. Papildomai aukštųjų mokyklų statutuose turi būti nustatyta:

Statute gali būti reglamentuojami ir kiti aukštosios mokyklos veiklos dalykai.

Valstybinio universiteto statutą Vyriausybės teikimu, atsižvelgęs į universiteto tarybos nuomonę, tvirtina Seimas, valstybinės kolegijos statutą – švietimo, mokslo ir sporto  ministro teikimu, atsižvelgusi į kolegijos tarybos nuomonę, tvirtina Vyriausybė.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos steigimo dokumentas priimamas ir keičiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

Mokslinių tyrimų institutas steigiamas Civilinio kodekso, šio įstatymo ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka.

Valstybinį mokslinių tyrimų institutą steigia Vyriausybė. Nevalstybinį mokslinių tyrimų institutą gali steigti Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai arba fiziniai asmenys, taip pat valstybės narės juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, fiziniai asmenys bei kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas gali būti steigiamas, kai reikia vykdyti valstybės, ūkio ar visuomenės plėtrai svarbius tam tikros krypties ilgalaikius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ir kai Vyriausybės įgaliota vertinimo institucija nustato, kad valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo projektas yra pagrįstas pakankamais materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ir yra įvykdyti kiti valstybiniams mokslinių tyrimų institutams keliami reikalavimai.

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarką, veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.

Valstybinių aukštųjų mokyklų reorganizavimą Vyriausybės nustatyta tvarka rengia ir įgyvendina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, bendradarbiaudama su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis.

Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę kreiptis į Vyriausybę su prašymu inicijuoti valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo procedūrą Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos ir senato nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos reorganizavimo priima Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos ir akademinės tarybos nuomonę.

Valstybinio universiteto reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Seimo pritarimą reorganizuoti valstybinį universitetą. Valstybinės kolegijos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti turint Vyriausybės pritarimą  reorganizuoti valstybinę kolegiją.

Seimo ar Vyriausybės nutarime dėl pritarimo reorganizuoti valstybinę aukštąją mokyklą turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, taip pat nurodomas terminas, per kurį reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia ir pateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projektą (išskyrus atvejus, kai įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas).

Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą skaidymo būdu, bent vienas iš juridinių asmenų, kuriems pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla, o kitų juridinių asmenų savininkė arba viena iš dalininkių – valstybė. Reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą jungimo būdu, juridinis asmuo, kuriam pereina reorganizuotos valstybinės aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, turi būti valstybinė aukštoji mokykla.

Jeigu reorganizuojant valstybinę aukštąją mokyklą padalijimo būdu įsteigiama nauja aukštoji mokykla, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Per Seimo ar Vyriausybės nutarime nurodytą terminą valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavime dalyvaujančių įstaigų valdymo organai teisės aktų nustatyta tvarka parengia valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygas ir po reorganizavimo veiksiančių įstaigų statutų (įstatų) projektus ir pateikia juos Vyriausybei. Jeigu įstaiga reorganizuojama prijungimo būdu ir po reorganizavimo tęsiančios veiklą aukštosios mokyklos statutas nekeičiamas, jo pakartotinai tvirtinti nereikia.

Jeigu reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organai nustatytu laiku neparengia ir nepateikia Vyriausybei valstybinės aukštosios mokyklos reorganizavimo sąlygų ir po reorganizavimo veiksiančios aukštosios mokyklos statuto projekto, juos rengia ir teikia Vyriausybei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, į šią veiklą įtraukdama reorganizavime dalyvaujančių ir reorganizuojamų įstaigų valdymo organus.

Sprendimą dėl valstybinio universiteto likvidavimo priima Seimas Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę. Sprendimą dėl valstybinės kolegijos likvidavimo priima Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu, įvertinusi kolegijos tarybos nuomonę.

Kai yra priimtas sprendimas likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs aukštosios mokyklos tarybos nuomonę, paskiria likvidatorių, kuris pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo planą ir grafiką likviduoja valstybinę aukštąją mokyklą. Valstybinės aukštosios mokyklos likvidavimo plane turi būti išdėstyti siūlymai dėl galimybių studentams tęsti studijas kitose aukštosiose mokyklose užtikrinimo, taip pat siūlymai dėl valstybinės aukštosios mokyklos turto naudojimo.

Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos valstybinės aukštosios mokyklos valdymo organai netenka įgaliojimų. Jų funkcijas atlieka likvidatorius.

Mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, šis įstatymas ir atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantis įstatymas.

Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė. Sprendimą dėl valstybinio mokslinių tyrimų instituto, kurio tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, pabaigos ir pertvarkymo priima Vyriausybė Seimui pritarus.

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, veikiantis kaip biudžetinė įstaiga, gali būti pertvarkomas į viešąją įstaigą.

Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas atitinka visus šiuos reikalavimus:

Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas, siekdami gauti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos dokumentų nagrinėjimas yra sustabdomas ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras ne vėliau kaip per 7 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento ir į Studijų kokybės vertinimo centro išvadas, priima sprendimą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo arba neišdavimo. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per šioje dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad leidimas nėra išduotas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras priima sprendimą neišduoti leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja, kad:

Gavusi leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.

Pasikeitus leidime vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, išskyrus duomenis, esančius Juridinių asmenų registre, aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi arba informacijos iš Juridinių asmenų registro gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą.

Leidimą gavusi institucija Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:

Švietimo, mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Sprendimas dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo nenumatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.

Panaikinus leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavusi aukštoji mokykla arba užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas praranda teisę vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.

Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, patikslinamas ir panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas neterminuotam laikui. Leidimas vykdyti su studijomis susijusią veiklą išduodamas, jeigu šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas atitinka šiuos reikalavimus:

Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai, siekdami gauti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pateikia atitiktį šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatytiems reikalavimams pagrindžiančius dokumentus. Jeigu pareiškėjas pateikia ne visus numatytus dokumentus, per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos dokumentų nagrinėjimas yra sustabdomas ir nustatomas ne ilgesnis kaip 20 darbo dienų terminas trūkumams pašalinti. Jeigu subjektas nustatytu laiku trūkumų nepašalina, administracinė procedūra nutraukiama.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į Valstybės saugumo departamento išvadą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų (patikslintų dokumentų) gavimo dienos priima sprendimą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo arba neišdavimo. Jeigu priimamas sprendimas neišduoti leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, pareiškėjui nurodomos leidimo neišdavimo priežastys. Jeigu į tinkamai įformintą prašymą dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo, pateiktą kartu su visais leidimui išduoti reikalingais dokumentais ir informacija, neatsakoma per šioje dalyje nustatytą terminą, laikoma, kad leidimas nėra išduotas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras neišduoda leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą, kai paaiškėja, kad:

Gavę leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduotu leidimu vykdyti su studijomis susijusią veiklą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras panaikina leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą paaiškėjus bent vienai iš šių aplinkybių:

Švietimo, mokslo ir sporto ministras per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą. Sprendimas dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigalioja nuo jo paskelbimo Teisės aktų registre dienos, jeigu pačiame įsakyme nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data.

Šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas subjektas įgyja teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą išdavimo paskelbimo Teisės aktų registre dienos. Panaikinus leidimą vykdyti su studijomis susijusią veiklą, leidimą gavęs subjektas Lietuvos Respublikoje praranda teisę vykdyti su studijomis susijusią veiklą nuo sprendimo dėl leidimo vykdyti su studijomis susijusią veiklą panaikinimo įsigaliojimo dienos.

Pasikeitus leidime vykdyti su studijomis susijusią veiklą nurodytiems duomenims, išskyrus duomenis, esančius Juridinių asmenų registre, šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo dienos informuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija per 5 darbo dienas nuo kreipimosi arba informacijos iš Juridinių asmenų registro gavimo dienos išduoda patikslintą leidimą šio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytam subjektui.

Aukštosios mokyklos turi užtikrinti mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę.

Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų vienovę universitetuose užtikrina dėstytojų ir studentų dalyvavimas moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje (meno veikloje), mokslo (meno) darbuotojų dalyvavimas studijų procese, mokslo žinių ir mokslinio (meninio) darbo įgūdžių perteikimas antrosios pakopos studijų programose bei doktorantūroje, universitetuose atliekami užsakomieji mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (meno) darbai verslui, nevalstybiniam ir viešajam sektoriui. Antrosios pakopos studijų vykdymas siejamas su universitete vykdomos mokslo (meno) veiklos rezultatais. Trečiosios pakopos studentams mokslinė tiriamoji (meno) veikla yra privaloma.

Kolegijose mokslo ir (arba) meno ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose, meno projektuose ir eksperimentinės plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.

Mokslo ir studijų institucijos atsako už mokslo ir (arba) meno veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Jos turi viešai skelbti savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėti kokybės kultūrą.

Mokslo ir (arba) meno veiklos ir studijų kokybė užtikrinama taikant priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, mokslo ir studijų institucijų vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą bei išorinį mokslo ir studijų institucijų įvertinimą ir (arba) akreditavimą.

Aukštųjų mokyklų studijų kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis. Mokslo kokybės užtikrinimas grindžiamas Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatomis.

Mokslo ir studijų institucijų veikla turi būti nuolat tobulinama, periodiškai atliekant veiklos savianalizę ir atsižvelgiant į aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų išorinio vertinimo rezultatus. Nevalstybinių mokslinių tyrimų institutų veikla vertinama švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

Išorinis studijų vertinimas, mokslo ir studijų institucijų vertinimas, taip pat Lietuvoje vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos ir doktorantūros vertinimas paprastai vykdomas lietuvių kalba. Tais atvejais, kai vertinant pasitelkiami ekspertai iš užsienio šalių, vertinimas gali būti vykdomas kita Europos Sąjungos oficialiąja kalba. Galutiniai vertinimo rezultatai pateikiami ir valstybine kalba.

Kiekviena mokslo ir studijų institucija privalo turėti vidinę pačios mokslo ir studijų institucijos patvirtintą veiklos kokybės užtikrinimo sistemą, numatyti veikimo būdus ir priemones, užtikrinančias jos teikiamo išsilavinimo ir mokslinių tyrimų kokybę.

Mokslo ir studijų institucija turi ne rečiau kaip kartą per metus supažindinti akademinę bendruomenę ir interneto svetainėje viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie mokslo (meno) veiklą, įsivertinimo rezultatus. Aukštosios mokyklos turi viešai skelbti tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, taip pat gali skelbti kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.

Išorinis studijų vertinimas apima pakopines studijas ir profesines studijas. Išorinio studijų vertinimo tikslai:

Išorinis studijų vertinimas apima visų tam tikros krypties studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizę aukštosios mokyklos atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenų pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Išorinį studijų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą. Išorinio studijų vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po išorinio studijų įvertinimo aukštoji mokykla, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.

Tam tikros krypties studijų akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad įvertintos studijų krypties konkrečios pakopos (tarp jų trumposios pakopos studijos) arba profesinės studijos atitinka joms nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis. Sprendimas dėl akreditavimo priimamas remiantis išorinio studijų vertinimo išvadomis, kiekvienos pakopos (vientisosioms ir profesinėms studijoms atskirai) krypties studijos (tarp jų trumposios pakopos studijos) akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 7 metus.

Aukštoji mokykla negali vykdyti neakredituotos studijų krypties studijų. Kai yra pagal tokią studijų kryptį studijuojančių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.

Valstybinių aukštųjų mokyklų studijos turi būti vertinamos ir akredituojamos atsižvelgus į valstybės ūkinės, socialinės, kultūrinės plėtros poreikius ir ateities raidos perspektyvą. Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Aukštųjų mokyklų studijų programos registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre Vyriausybės nustatyta tvarka.

Užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialai gali vykdyti tik tas studijų programas, kurios yra įvertintos aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūros, įtrauktos į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, arba agentūros, kuri yra tikroji Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė, pagal kilmės šalies studijų programų vertinimo tvarką ir (arba) akredituotos pagal tos šalies akreditavimo tvarką. Prieš pradedant įgyvendinti studijų programą užsienio valstybės aukštosios mokyklos filiale turi būti įvertintas to filialo pasirengimas įgyvendinti studijų programą Lietuvos Respublikoje. Pasirengimo įgyvendinti studijų programos išorinį vertinimą gali atlikti Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru. Užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas arba jo vykdomos studijų programos privalo būti periodiškai vertinamos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūros pagal užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo kilmės šalyje nustatytą tvarką, o atlikto vertinimo rezultatai turi būti pateikti Studijų kokybės vertinimo centrui ir Švietimo ir mokslo ministerijai.

Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tikslai:

Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas yra jo veiklos kokybės nustatymas, remiantis aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo atliktos savianalizės ir stebėsenos duomenimis, įtraukiant išorinius ekspertus iš užsienio šalių. Aukštosios mokyklos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras. Egzilio sąlygomis veikiančių aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybės vertinimo centras Vyriausybės nustatyta tvarka. Kunigų seminarijų išorinį vertinimą pagal Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo gaires ir nuostatas atlieka Šventojo Sosto bažnytinių universitetų ir fakultetų kokybės vertinimo ir skatinimo agentūra (AVEPRO). Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Aukštoji mokykla ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialas įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas. Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų, išskyrus egzilio sąlygomis veikiančias aukštąsias mokyklas, išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą, vertinamąsias sritis ir rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinį vertinimą Švietimo ir mokslo ministerija inicijuoja ne rečiau kaip kas 7 metus. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla įvertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po ankstesnio vertinimo išvadų paskelbimo.

Naujai įsteigtos aukštosios mokyklos ir užsienio valstybių aukštosios mokyklos filialo išorinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per metus nuo aukštosios mokyklos ar įsteigto užsienio valstybės aukštosios mokyklos filialo veiklos pradžios. Jeigu nustatomi esminiai kokybės trūkumai, pagal Aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytas vertinamąsias sritis, dėl kurių aukštoji mokykla vertinama neigiamai, pakartotinis vertinimas atliekamas ne vėliau kaip per 3 metus po pirmojo vertinimo išvadų paskelbimo.

Aukštosios mokyklos akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras patvirtina, kad aukštosios mokyklos veikla atitinka nustatytus rodiklius pagal vertinamąsias sritis ir pakartotinio išorinio aukštosios mokyklos vertinimo metu nenustatyta esminių kokybės trūkumų, dėl kurių aukštoji mokykla buvo įvertinta neigiamai.

Jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštoji mokykla ar užsienio aukštosios mokyklos filialas įvertinamas neigiamai, akreditacija nutrūksta ir švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 4 punktu, priima sprendimą panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą. Tais atvejais, kai valstybinėje aukštojoje mokykloje, kurios akreditacija nutrūksta, yra studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, švietimo ir mokslo ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes. Bet kokias iškilusias papildomas studentų finansines prievoles, susijusias su studijomis, dengia akreditaciją praradusi aukštoji mokykla.

Studijų sistemos sandara:

Pakopinės studijos gali būti šių pakopų: trumpoji – kvalifikacijai pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros penktąjį lygį įgyti, pirmoji ir antroji – kvalifikaciniam (profesinio bakalauro, bakalauro, profesinio magistro, magistro) laipsniui įgyti, trečioji – mokslo, meno daktaro laipsniui įgyti.

Trumposios pakopos studijos grindžiamos profesine praktika. Asmenims, baigusiems trumposios pakopos studijas, suteikiama kvalifikacija, suteikianti teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas.

Pirmosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Pirmosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip patenkinamo lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis, baigusiems universitetines studijas, – bakalauro kvalifikacinis laipsnis, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka antrojoje studijų pakopoje.

Antrosios pakopos koleginės studijos grindžiamos profesine praktika ir ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) taikomaisiais moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Antrosios pakopos universitetinės studijos grindžiamos ne žemesnio kaip gero lygio tam tikros (tam tikrų) mokslo (meno) krypties (krypčių) moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla  švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio magistro, baigusiems universitetines studijas, – magistro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) universiteto nustatyta tvarka tęsti studijas doktorantūroje.

Pagal Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartį dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje gali būti suteikiamas teologijos licenciato kvalifikacinis laipsnis. Studijas teologijos licenciato kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali vykdyti universitetai.

Teisės aktų nustatytais atvejais studijos magistro kvalifikaciniam laipsniui įgyti gali būti vientisosios – apimti universitetines pirmosios ir antrosios pakopų studijas.

Trečiosios pakopos studijos grindžiamos ne žemesnio kaip labai gero lygio tam tikros mokslo (meno) krypties moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra ir (arba) meno veikla švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytą atvejį. Asmenims, baigusiems trečiosios pakopos studijas (doktorantūrą) ir apgynusiems disertaciją, meno projektą, suteikiami mokslo daktaro, meno daktaro laipsniai. Doktorantūrą gali vykdyti doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos, taip pat doktorantūros teisę turinčios mokslo ir studijų institucijos kartu su doktorantūros teisės neturinčiomis mokslo ir studijų institucijomis ar įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis šio įstatymo 77 straipsnio 10 dalyje nurodytais atvejais. Doktorantūros teisę, tai yra teisę vykdyti doktorantūrą, organizuoti disertacijų (meno projektų) gynimą, teikti mokslo (meno) daktaro laipsnius, išduoti mokslo (meno) daktaro diplomus, suteikia švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra nustatomas atliekant šio įstatymo 751 straipsnio 2 dalyje nurodytą kas penkerius metus atliekamą ekspertinį mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kolegijų taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygis yra nustatomas atliekant kas 5 metus vykdomą ekspertinį taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą, remiantis taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, meno veiklos kokybės, ekonominio ir socialinio poveikio, veiklos perspektyvumo kriterijais, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis apskaičiuojamas nustačius mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos kokybės vertinimo balų reikšmes pagal atitinkamas mokslo (meno) kryptis ir vertinamas pagal penkių balų skalę, kur 5 balai reiškia, kad vykdomi puikaus lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 4 balai reiškia, kad vykdomi labai gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 3 balai reiškia, kad vykdomi gero lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 2 balai reiškia, kad vykdomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos lygis yra patenkinamas, 1 balas reiškia, kad vykdomi žemo lygio moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla, 0 balų reiškia, kad nevykdomi moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla. Jeigu nėra nė vienos aukštosios mokyklos, kurioje įvertintos mokslo (meno) krypties moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (arba) meno veikla atitiktų šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytus reikalavimus, švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali nustatyti vienoje ar keliose mokslo ir studijų institucijose tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemones. Šios priemonės įgyvendinamos vadovaujantis šio įstatymo 831 straipsnio nuostatomis. Tai pačiai aukštajai mokyklai antrą kartą tos pačios mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo priemonės  gali būti taikomos ne anksčiau kaip po 5 metų. Sudariusios specialiąsias sutartis, aukštosios mokyklos gali vykdyti studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas studijuoti pagal tų mokslo (meno) krypčių, dėl kurių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos stiprinimo susitarta, studijų programas. Pasibaigus sutarties galiojimo laikotarpiui, atliekamas pakartotinis tos mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimas. Jeigu atlikus pakartotinį mokslo (meno) krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veiklos vertinimą paaiškėja, kad aukštosios mokyklos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir (arba) meno veikla neatitinka šio straipsnio 5 ir 8 dalyse nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla nebegali vykdyti studentų priėmimo į aukštąją mokyklą studijuoti pagal tos krypties ir pakopos studijų programą.