LegalizeLietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas
Redagavo: Ramun? L??ait? (1997
Suvestinė redakcija nuo 2021-11-13
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 14-352, i. k. 0961010ISTA00I-1179
TAR pastaba. Įstatymo Nr. XIV-608 nuostatos dėl iš trečiųjų užsienio valstybių į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuojamų kultūros vertybių importo licencijų išdavimo pagal 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/880 dėl kultūros vertybių įvežimo ir importo taikomos nuo tos dienos, kai Europos Komisija pagal šio reglamento 16 straipsnį paskelbia apie elektroninės sistemos veiklos pradžią.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 4, 14, 17, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymas
Nauja įstatymo redakcija nuo 2009-07-01:
Nr. X-1682, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3183 (2008-07-17)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS
ĮSTATYMAS
1996 m. sausio 23 d. Nr. I-1179
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
4 straipsnis. Subjektai, vykdantys kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, ir jų funkcijos
Valstybinės kultūros paveldo komisijos kompetenciją kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje nustato Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija):
1) dalyvauja formuojant ir įgyvendinant kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos politiką, atsižvelgdama į Valstybinės kultūros paveldo komisijos teikiamus siūlymus;
2) rengia įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, projektus;
3) nustato siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus, tvirtina kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento ir kilnojamosios kultūros vertybės paso formą, taip pat šių dokumentų pildymo ir išdavimo taisykles;
4) Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos teikimu restauratoriams suteikia kvalifikacines kategorijas;
5) tvirtina Restauravimo tarybos nuostatus ir jos sudėtį, Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos tarybos nuostatus ir jos sudėtį, Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
6) nustato kilnojamųjų kultūros vertybių (išskyrus Nacionalinio dokumentų fondo dokumentus) tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarką;
7) dalyvauja formuojant neteisėtai iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių paieškos politiką, nustato paieškos darbų kryptis ir prioritetus;
8) koordinuoja Lietuvai reikšmingų kultūros objektų užsienyje paiešką, grąžinimą ir pristatymą visuomenei;
9) skiria lėšų neleistoms išvežti iš Lietuvos Respublikos kilnojamosioms kultūros vertybėms ir antikvariniams daiktams išpirkti;
10) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas):
1) įgyvendina valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Kultūros vertybių registrą, apsaugos politiką;
2) rengia teisės aktų, reglamentuojančių į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, projektus;
3) vykdo Kultūros vertybių registro tvarkymo įstaigos funkcijas;
4) rengia, tvirtina, pildo ir išduoda į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių pasus, kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentus;
5) tikrina, kaip laikomasi į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamento;
6) kreipiasi į teismą apginti viešąjį interesą dėl įrašytų į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų kultūros vertybių paėmimo visuomenės poreikiams, valstybės lėšų, skirtų į Kultūros vertybių registrą įrašytoms kilnojamosioms kultūros vertybėms tirti, restauruoti ir konservuoti, išieškojimo, taip pat dėl atlyginimo žalos, padarytos dėl netinkamo į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo, netinkamo saugojimo ir naudojimo;
7) finansuoja kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš Kultūros paveldo departamentui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą Kultūros paveldo departamentas gali pavesti biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2142, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-04, i. k. 2019-09047
8) išduoda leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus;
9) (neteko galios);
10) kontroliuoja, kaip laikomasi prekybos antikvariniais daiktais taisyklių;
11) kontroliuoja, kaip saugomos į Kultūros vertybių registrą įrašytos kilnojamosios kultūros vertybės;
12) kontroliuoja, kaip laikomasi į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarkos;
13) teikia kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų aukcionų rengėjams išvadas dėl aukcionuose parduodamų kultūros objektų išvežimo iš Lietuvos Respublikos sąlygų;
14) organizuoja Lietuvos Respublikoje dingusių ar pavogtų kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų įkainojimą, antikvarinių daiktų kultūrinės vertės nustatymą, pavogtų ar neteisėtai iš Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių įkainojimą;
15) organizuoja paveldimų antikvarinių meno kūrinių, meno kūrinių, kilnojamųjų kultūros vertybių įkainojimą, kartu su viešąja įstaiga Lietuvos prabavimo rūmais organizuoja paveldėtų antikvarinių tauriųjų metalų gaminių ir antikvarinių brangakmenių gaminių įkainojimą, išduoda asmenims Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytos formos pažymą apie paveldėto turto vertę;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-335, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12777
16) organizuoja ir finansuoja Lietuvai reikšmingų kultūros objektų, esančių užsienyje, paiešką ir grąžinimą, istorinės apžvalgos rengimą, kaupia ir sistemina informaciją apie juos, organizuoja ir finansuoja leidinių apie Lietuvai reikšmingus kultūros objektus užsienyje leidimą;
17) Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais surašo administracinių nusižengimų protokolus, pagal kompetenciją nagrinėja administracinių nusižengimų bylas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2618, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24192
18) kultūros ministro nustatyta tvarka išduoda iš trečiųjų užsienio valstybių į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuojamų kultūros vertybių importo licencijas Reglamente (ES) 2019/880 nustatytais atvejais;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
19) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Lietuvos vyriausiojo archyvaro kompetenciją kilnojamųjų kultūros vertybių – dokumentų apsaugos srityje nustato Dokumentų ir archyvų įstatymas.
Neteko galios.
Savivaldybės kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srityje:
1) atsako už savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą;
2) rengia, finansuoja ir įgyvendina savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo, restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo programas;
3) pagal kompetenciją atlieka kituose įstatymuose ir teisės aktuose nustatytas funkcijas.
Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos Restauravimo taryba, Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisija, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos taryba ir Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija atlieka joms jų nuostatuose priskirtas funkcijas kultūros vertybių apsaugos srityje, o jų narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1755, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20736
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-780, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2643 (2010-05-11)
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
TREČIASIS SKIRSNIS
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSKAITA
5 straipsnis. Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita
Šio įstatymo 3 straipsnyje išvardyti kilnojamieji daiktai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti įtraukiami į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, kurią sudaro:
1) muziejų ir bibliotekų kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentai;
2) Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentai;
3) Kultūros vertybių registras.
Kilnojamųjų kultūros vertybių, saugomų muziejuose ir bibliotekose, apskaitos tvarką nustato kultūros ministras.
Dokumentų, kurie yra kilnojamosios kultūros vertybės ir priklauso Nacionaliniam dokumentų fondui, apskaitą ir saugojimą reglamentuoja Dokumentų ir archyvų įstatymas ir kiti teisės aktai.
Kultūros vertybių registras tvarkomas Valstybės registrų įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, šio įstatymo, Kultūros vertybių registro nuostatų, kuriuos tvirtina Vyriausybė, ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujančioji Kultūros vertybių registro tvarkymo įstaiga yra Kultūros ministerija, o tvarkymo įstaiga – Kultūros paveldo departamentas.
Jeigu kilnojamoji kultūros vertybė negrąžinamai išvežama iš Lietuvos Respublikos pagal tarptautines sutartis šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytais atvejais, iš valstybinės apskaitos ji neišbraukiama, tačiau jai nebetaikomi šio įstatymo apsaugos reikalavimai, o duomenys apie ją saugomi duomenų bazės archyve neterminuotai.
7 straipsnis. Juridinių asmenų kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, sąrašai
Juridinių asmenų, išskyrus muziejus, bibliotekas ir valstybės archyvus, kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę (vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, muzikos instrumentai ir kt.), įtraukiami į tų juridinių asmenų apskaitą atskirai. Šio turto įtraukimo į apskaitą tvarką nustato Kultūros ministerija, suderinusi su Finansų ministerija.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos funkcijas atliekantys subjektai turi teisę patikrinti kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, sąrašus, juose įrašytus kilnojamuosius daiktus ir minėtus kilnojamuosius daiktus, turinčius kultūrinę vertę, šio įstatymo nustatyta tvarka siūlyti įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ, ĮRAŠYTŲ Į KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRĄ, SAUGOJIMAS
9 straipsnis. Kultūros paminklai
Kilnojamąsias kultūros vertybes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą ir turinčias ypatingą kultūrinę vertę, kultūros ministro siūlymu, pateiktu remiantis Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos išvadomis, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, Vyriausybė nutarimu skelbia kultūros paminklais.
Sprendimas dėl kilnojamosios kultūros vertybės paskelbimo kultūros paminklu gali būti panaikintas Vyriausybės nutarimu, laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos.
10 straipsnis. Kompensavimas kilnojamųjų kultūros vertybių savininkams
Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių savininkams kompensuojama šioms vertybėms išsaugoti reikalingų tyrimo, konservavimo, restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo darbų išlaidų dalis, jei šių kilnojamųjų kultūros vertybių savininkai arba valdytojai jas eksponuoja ar kitaip daro prieinamas visuomenei. Kompensavimo tvarką nustato Kultūros ministerija.
11 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimas, konservavimas ir restauravimas
Tirti, konservuoti ir restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat vertybę, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektus gali tik Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai, turintys atitinkamas kvalifikacines kategorijas. Europos Sąjungos valstybės narės subjektų, įgijusių teisę teikti atitinkamas paslaugas savo valstybėje narėje, profesinė kvalifikacija pripažįstama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2726, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26896
Restauravimo taryba tvirtina kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimo, konservavimo ir restauravimo programas, kontroliuoja darbų procesą ir kokybę ir priima darbą.
Neteko galios.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-780, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2643 (2010-05-11)
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
PENKTASIS SKIRSNIS
KULTŪROS OBJEKTŲ SAVININKŲ IR VALDYTOJŲ PASIKEITIMAS
12 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, nuosavybės ir valdymo teisių įgijimas
Į Kultūros vertybių registrą įrašytos kilnojamosios kultūros vertybės savininkas, norėdamas ją parduoti ar kitaip perduoti, privalo įspėti būsimą savininką arba valdytoją apie šios vertybės statusą ir kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento reikalavimus. Sudaręs sandorį, kilnojamosios kultūros vertybės buvęs savininkas per 15 dienų privalo raštu informuoti Kultūros paveldo departamentą apie savininko arba valdytojo pasikeitimą. Buvęs savininkas perduoda naujajam savininkui kilnojamosios kultūros vertybės pasą ir kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentą, o valdytojui – minėtų dokumentų kopijas. Perdavimo metu buvęs savininkas ir naujasis savininkas arba valdytojas surašo kilnojamosios kultūros vertybės būklės įvertinimo aktą.
Sudaręs sandorį arba įstatymų nustatytais kitais pagrindais įgijęs nuosavybės teisę, naujasis kilnojamosios kultūros vertybės savininkas per 15 dienų privalo pateikti Kultūros paveldo departamentui kilnojamosios kultūros vertybės nuosavybę patvirtinančius dokumentus, būklės įvertinimo aktą ir kilnojamosios kultūros vertybės pasą.
Kultūros paveldo departamentas įrašo į kilnojamosios kultūros vertybės pasą naująjį savininką ir jam išduoda šios vertybės apsaugos reglamentą.
Visi žemėje, jos paviršiuje, vandenyje, pastatuose ir statiniuose arba jų dalyse rasti šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę, kurių savininkas ar valdytojas negali būti nustatytas arba pagal įstatymus yra netekę teisės į juos, pereina valstybės nuosavybėn. Ieškoti tokių daiktų, vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais arba bet kokia kita paieškos įranga, gali tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyti atestuoti tyrėjai. Asmenys, atsitiktinai radę šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytus kilnojamuosius daiktus, privalo per savaitę juos pateikti įvertinti Kultūros paveldo departamentui. Už istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę turinčius radinius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išmokamas atlyginimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-780, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2643 (2010-05-11)
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
13 straipsnis. Prekyba antikvariniais daiktais
Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija, ar jų filialai ir (arba) trečiosiose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialai Lietuvos Respublikoje (toliau – ūkio subjektas) prekiauti antikvariniais daiktais, įrašytais į Kultūros vertybių registrą ar sukurtais (pagamintais) iki 1800 metų, gali gavę Kultūros paveldo departamento išduotą licenciją (toliau – licencija). Šie reikalavimai taikomi ir parduodant antikvarinius daiktus elektroninėmis priemonėmis. Licencijų išdavimo tvarką ir prekybos antikvariniais daiktais tvarką nustato Vyriausybė. Licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka, licencijas išduoda, apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo sustabdymą panaikina ir licencijos galiojimą panaikina Kultūros paveldo departamentas Vyriausybės nustatyta licencijų išdavimo tvarka. Pirkti, parduoti, mainyti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai archeologinius radinius ar kitaip perleisti nuosavybės arba valdymo teises į juos draudžiama, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką, taip pat archeologinius radinius, kurie perleidžiami nacionaliniam, respublikiniam ar savivaldybės muziejui, arba tarp šių muziejų yra perduodami ir priimami laikinam ar ilgam saugojimui, arba pagal šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatas išmokamas atlyginimas asmenims už atsitiktinai rastus archeologinius radinius, turinčius istorinę, kultūrinę ar archeologinę vertę, arba pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 5 dalį atlyginama už visuomenės poreikiams paimamus lobius, kuriuose yra archeologinių radinių. Įvežant į Lietuvos Respubliką užsienio valstybėse teisėtai įgytus archeologinius radinius, būtina turėti ir iki išvežimo iš Lietuvos Respublikos saugoti jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kuriuose būtų nurodytas įsigyto archeologinio radinio pavadinimas, individualūs jo požymiai, įsigijimo vieta, data.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2726, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26896
Kultūros paveldo departamentas turi teisę 20 darbo dienų sustabdyti antikvarinio daikto pardavimą, jeigu pagal Kultūros paveldo departamento direktoriaus patvirtintas Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles (toliau – Patikrinimų taisyklės), vykdant ūkio subjekto planinį arba neplaninį patikrinimą, kyla įtarimas dėl jo įsigijimo teisėtumo arba svarbos Lietuvos kultūros paveldui. Antikvarinio daikto pardavimo sustabdymas įforminamas Patikrinimų taisyklėse nustatyta tvarka surašant patikrinimo aktą. Jeigu per 20 darbo dienų Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad antikvarinis daiktas atitinka Kultūros ministerijos patvirtintus siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus, jis savininko sutikimu gali būti valstybės išperkamas Vyriausybės nustatyta tvarka arba šio įstatymo nustatyta tvarka savininko sutikimu įrašomas į Kultūros vertybių registrą. Jeigu per antikvarinio daikto pardavimo sustabdymo terminą nustatoma, kad antikvarinis daiktas galėjo būti įgytas neteisėtai, Kultūros paveldo departamentas surinktą informaciją ir medžiagą įstatymų nustatyta tvarka perduoda teisėsaugos institucijoms.
Muziejams ir bibliotekoms, kurių savininkė (dalininkė) yra valstybė ar savivaldybė, ir valstybinės archyvų sistemos įstaigoms – valstybės archyvams – prekybos antikvariniais daiktais nustatyta tvarka suteikiama pirmumo teisė įsigyti į Kultūros vertybių registrą įrašytas kilnojamąsias kultūros vertybes iš asmenų, prekiaujančių antikvariniais daiktais.
Prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir antikvariniais daiktais gali būti vykdoma aukcionuose. Aukcionai vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-780, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2643 (2010-05-11)
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
14 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimas iš Lietuvos Respublikos
Vyriausybė, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 116/2009 I priede nustatytas kultūros objektų kategorijas, patvirtina Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisykles ir Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų, kuriuos išvežant iš Lietuvos Respublikos būtina turėti Kultūros paveldo departamento išduotą leidimą, sąrašus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Kilnojamosios kultūros vertybės ir antikvariniai daiktai, įrašyti į Vyriausybės patvirtintus sąrašus, gali būti išvežami tik turint leidimą. Leidimą išduoda Kultūros paveldo departamentas. Šioms kilnojamosioms kultūros vertybėms, išskyrus vertybes, įtrauktas į muziejų ir bibliotekų kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos dokumentus, ir antikvariniams daiktams įkainoti, antikvarinių daiktų kultūrinei vertei nustatyti ir išvadoms dėl leidimų juos išvežti išdavimo pateikti sudaroma Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos taryba. Sprendimas dėl leidimo išvežti turi būti priimtas per 15 darbo dienų nuo rašytinio prašymo pateikimo dienos. Vyriausybės nustatyta tvarka terminas sprendimui dėl leidimo išvežti priimti gali būti pratęstas iki 30 darbo dienų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Leidimas negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos antikvarinį daiktą neišduodamas, jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos taryba nustato, kad norimas išvežti antikvarinis daiktas atitinka šiuos reikšmingumo Lietuvos kultūros paveldui nustatymo kriterijus:
1) retas arba yra tikimybė, kad gali tapti retas;
2) ypač reprezentacinis nacionalinio kultūros paveldo požiūriu;
3) glaudžiai susijęs su vertinga kultūrine aplinka;
4) susijęs su įžymiais žmonėmis arba šalies istoriniais įvykiais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Jeigu leidimas negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos antikvarinį daiktą neišduodamas, kultūrinę vertę turintis antikvarinis daiktas savininko sutikimu gali būti siūlomas įrašyti į Kultūros vertybių registrą arba Vyriausybės nustatyta tvarka per 2 metus valstybės išperkamas. Jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos taryba nustato, kad norimas išvežti antikvarinis daiktas nėra reikšmingas Lietuvos kultūros paveldui, savininko prašymu išduodamas leidimas šį antikvarinį daiktą išvežti negrąžinamai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2726, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26896
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Jeigu leidimas negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos antikvarinį daiktą neišduodamas, šio straipsnio 4 dalies reikalavimai netaikomi, jeigu šie daiktai iš Lietuvos Respublikos išvežami ribotam laikui, t. y. į kultūros ir meno renginius arba restauruoti, remontuoti, turint renginio organizatoriaus kvietimą arba parodos, renginio ar restauravimo, remontavimo sutartis.
Dokumentų išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarką nustato Dokumentų ir archyvų įstatymas.
Į Kultūros vertybių registrą įrašytą arba muziejuje ar bibliotekoje saugomą kilnojamąją kultūros vertybę iš Lietuvos Respublikos negrąžinamai išvežti draudžiama. Ji gali būti išvežta tik laikinai (iš Europos Sąjungos muitų teritorijos – iki 3 metų, į kitas Europos Sąjungos valstybes nares – pareiškėjo nurodytam laikui, bet ne ilgesniam kaip 10 metų), turint Kultūros paveldo departamento išduotą leidimą. Kultūros paveldo departamentas, gavęs rašytinį motyvuotą prašymą dėl šio termino pratęsimo, turi teisę jį pratęsti iki 12 mėnesių. Jeigu Kultūros paveldo departamentas yra nustatęs, per kiek laiko grąžinti laikinai išvežtas kilnojamąsias kultūros vertybes, jų savininkas per mėnesį nuo jų grąžinimo į Lietuvos Respubliką turi apie tai raštu pranešti Kultūros paveldo departamentui. Leidimo negrąžinamai išvežti arba leidimo laikinai išvežti iš Lietuvos Respublikos kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius daiktus galiojimo laikas – ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo. Jeigu išduoto leidimo galiojimo laikas baigiasi leidimu nepasinaudojus, pareiškėjas jį privalo grąžinti Kultūros paveldo departamentui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2726, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26896
Negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos kilnojamąją kultūros vertybę galima tik pagal tarptautines sutartis kilnojamųjų kultūros vertybių mainų atveju, kai Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad mainais gaunama kilnojamoji kultūros vertybė yra ne mažiau reikšminga Lietuvos kultūros paveldui negu atiduodama kilnojamoji kultūros vertybė.
Į Kultūros vertybių registrą įrašyti arba muziejuje ar bibliotekoje saugomi ypatingi rankraštiniai religiniai tekstai (toros), perrašinėti išimtinai apeigų paskirčiai ir tapatinami su apeigomis, Vyriausybei priėmus atitinkamą nutarimą, gali būti negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos apeigų tikslams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
16 straipsnis. Kultūros objektų grąžinimas Europos Sąjungos valstybėms narėms
Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybių narių išvežti į Lietuvos Respubliką kultūros objektai grąžinami tai valstybei, kuri kreipiasi dėl jų grąžinimo, kai Lietuvos Respublikos teismas priima atitinkamą sprendimą. Prašančioji valstybė narė ieškinį teismui gali pareikšti dėl kultūros objekto, kuris buvo neteisėtai išvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos nuo 1993 m. sausio 1 d., praėjus ne daugiau kaip 30 metų nuo kultūros objekto neteisėto išvežimo iš prašančiosios valstybės narės teritorijos.
Ieškinys dėl grąžinimo gali būti pareikštas Lietuvos Respublikos teismui ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kai prašančioji valstybė narė, sužinojo kultūros objekto buvimo vietą, jo savininko ar valdytojo tapatybę. Prašančioji valstybė narė, kuri kreipiasi dėl kultūros objekto grąžinimo, kartu su ieškiniu turi pateikti:
1) dokumentą, kuriame aprašomas daiktas ir konstatuojama, kad tai yra kultūros objektas;
2) prašančiosios valstybės narės įgaliotų valdžios institucijų pareiškimą, kad šis kultūros objektas buvo neteisėtai išvežtas iš jos teritorijos.
Europos Sąjungos valstybės narės ieškinys dėl kultūros objektų grąžinimo gali būti pareiškiamas praėjus ne daugiau kaip 75 metams nuo kultūros objekto neteisėto išvežimo iš Europos Sąjungos valstybės narės, kuri dėl to kreipėsi, teritorijos tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėse narėse kultūros objektai sudaro visuomeninių kolekcijų dalį arba priklauso bažnytinių ar kitų religinių apeigų įstaigų inventoriams, kuriems taikomos ypatingos apsaugos nuostatos pagal atitinkamus Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus. Lietuvos Respublikos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis sudarytuose dvišaliuose susitarimuose gali būti numatytas ilgesnis kaip 75 metų terminas grąžinimo procesui pradėti.
Teismo procesas dėl grąžinimo negali būti pradėtas, jeigu tuo momentu, kai jis turi būti pradėtas, kultūros objekto išvežimas iš prašančiosios valstybės narės teritorijos nebėra neteisėtas.
Lietuvos Respublikos teismas priima sprendimą grąžinti prašančiajai valstybei narei neteisėtai išvežtą kultūros objektą ir jo savininkui ir (arba) valdytojui iš prašančiosios valstybės narės priteisia tokią kompensaciją, kuri pagal bylos aplinkybes laikoma teisinga, jeigu šis savininkas ir (arba) valdytojas įrodo, kad įsigydamas kultūros objektą buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus. Nustatant, ar savininkas ir (arba) valdytojas buvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, atsižvelgiama į visas kultūros objekto įsigijimo aplinkybes, visų pirma į kultūros objekto kilmės dokumentus, leidimus išvežti, kurių reikia pagal prašančiosios valstybės narės teisės aktus, savininko ir (arba) valdytojo reputaciją, sumokėtą kainą, į tai, ar savininkas ir (arba) valdytojas ieškojo informacijos kuriame nors prieinamame pavogtų kultūros objektų registre, ir į visą kitą svarbią informaciją, kurią jis būtų galėjęs pagrįstai gauti, arba į tai, ar jis ėmėsi bet kokių kitų veiksmų, kurių tokiomis aplinkybėmis būtų ėmęsis protingas asmuo. Dovanojimo arba paveldėjimo atveju savininko ir (arba) valdytojo padėtis nėra palankesnė negu asmens, iš kurio jis tą kultūros objektą tuo būdu įsigijo.
Teisinga kompensacija mokama, dėl teismo sprendimo vykdymo ir neteisėtai išvežto kultūros objekto fizinio išsaugojimo patirtos išlaidos padengiamos nepažeidžiant prašančiosios valstybės narės teisės imtis tinkamų veiksmų ir atsiimti šias sumas iš asmenų, atsakingų už tokį neteisėtai išvežto kultūros objekto išvežimą iš jos teritorijos.
Grąžinus kultūros objektą, nuosavybės teisę į jį reglamentuoja prašančiosios valstybės narės teisė.
Šis įstatymas nedaro poveikio teismo procesui civilinėje arba baudžiamojoje byloje, kurį pagal Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės aktus gali pradėti prašančioji valstybė narė ir (arba) pavogto kultūros objekto savininkas.part_aeb3dc9ed63e48799d628b7ff7968f20
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-780, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2643 (2010-05-11)
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2726, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26896
17 straipsnis. Kultūros objektų grąžinimas trečiosioms užsienio valstybėms ir iš trečiųjų užsienio valstybių
Neteisėtai iš trečiųjų užsienio valstybių išvežti kultūros objektai, esantys Lietuvos Respublikoje, trečiosioms užsienio valstybėms grąžinami vadovaujantis dvišalių sutarčių, Europos Sąjungos sudarytų sutarčių ar tarptautinių sutarčių, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir trečioji užsienio valstybė, kuri kreipėsi dėl kultūros objektų grąžinimo, nuostatomis. Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias užsienio valstybes išvežti kultūros objektai grąžinami vadovaujantis dvišalių sutarčių, Europos Sąjungos sudarytų sutarčių ar tarptautinių sutarčių, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir trečioji užsienio valstybė, nuostatomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2726, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26896
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
19 straipsnis. Atsakomybė už Įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 116/2009 dėl kultūros vertybių eksporto.
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/60/ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012.
2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/880 dėl kultūros vertybių įvežimo ir importo.
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-325, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1550 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 7, 11, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-447, 97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2442 (97.10.29)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 9, 21, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1970, 00.10.03, Žin., 2000, Nr.87-2655 (00.10.18)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-384, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr. 57-2028 (2001-07-04)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1286, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 9, 23, 24, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1874, 2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5572 (2003-12-30)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2161, 2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 73-2513 (2004-04-30)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 2, 3, 13, 14, 24 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR 14 STRAIPSNIO 9 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA GALIOS ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2534, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6294 (2004-11-26)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 7, 9, 14, 15, 18, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 8 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1682, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3183 (2008-07-17)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-780, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2643 (2010-05-11)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 4, 6, 11, 12, 13, 16, 18 STRAIPSNIŲ IR SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas, išskyrus 10 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010-07-01.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 4, 6, 7, 11, 12, 13, 14, 16 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1293, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-20, i. k. 2014-17212
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1 straipsniu įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2618, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24192
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2726, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26896
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 11, 13, 14, 16, 17, 18 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1755, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20736
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2142, 2019-05-30, paskelbta TAR 2019-06-04, i. k. 2019-09047
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-335, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12777
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 2, 4, 14, 17, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 15-1 straipsniu įstatymas
20 straipsnis. Valstybės
parama kilnojamųjų kultūros vertybių, įrašytų į Registrą,
savininkams
Iš valstybės biudžeto
pagal Kultūros ministerijos patvirtintas programas finansuojama:
1) Lietuvos kultūros
paminklais paskelbtų kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo, konservavimo,
restauravimo ir apsaugos priemonių įrengimo darbai;
2) įrašytų į Registrą
kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimo darbai ir 50 procentų restauravimo ir
konservavimo darbų;
3) įrašytų į Registrą
kilnojamųjų kultūros vertybių, rodomų valstybės institucijų organizuotose
parodose, transportavimas ir draudimas.
Eksponuojamų ar kitaip
prieinamų visuomenei įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių
savininkams kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondo nuostatų nustatyta
tvarka iš kultūros vertybių apsaugos fondo lėšų kompensuojama šioms vertybėms
išsaugoti reikalingų konservavimo, restauravimo ir tyrimo darbų išlaidų dalis.
Jeigu dėl savininko
kaltės kilnojamoji kultūros vertybė iš dalies ar visiškai sunaikinama ar kitaip
prarandama jos vertė, iš savininko gali būti išieškotos valstybės lėšos, įdėtos
į restauravimą, konservavimą, tyrimą ir apsaugos priemonių įrengimą.
21 straipsnis.
Kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimas ir restauravimas
Konservuoti
ir restauruoti kilnojamąsias kultūros vertybes gali tik Kultūros ministerijos
atestavimo komisijos atestuoti restauratoriai.
Kilnojamosios
kultūros vertybės restauravimo ir konservavimo programą tvirtina, darbų procesą
ir kokybę kontroliuoja bei darbą priima restauravimo taryba.
Konservavimo
ir restauravimo tvarką nustato Kultūros ministerija, o kontroliuoja, kaip jos
laikomasi, Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-447,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2442 (97.10.29)
V. SANDORIAI DĖL
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ, KILNOJAMŲJŲ
KULTŪROS
VERTYBIŲ IŠVEŽIMAS IŠ LIETUVOS RESPUBLIKOS
IR ĮVEŽIMAS Į
LIETUVOS RESPUBLIKĄ
22 straipsnis. Sandoriai dėl
įrašytų į Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių
Įrašytos į Registrą
kilnojamosios kultūros vertybės savininkas, norėdamas ją parduoti ar kitaip
perleisti, privalo įspėti būsimą savininką apie šios vertybės statusą ir
apsaugos reglamento reikalavimus.
Sandoriai dėl įrašytų į
Registrą kilnojamųjų kultūros vertybių turi būti sudaryti raštu ir per mėnesį
įregistruoti Kultūros vertybių apsaugos departamente, kuris įrašo į kilnojamosios
kultūros vertybės pasą naująjį savininką ir jam išduoda šios vertybės apsaugos
reglamentą.
Sandoris dėl
kilnojamosios kultūros vertybės, sudarytas nesilaikant šio straipsnio
reikalavimų, negalioja.
24 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių bei
antikvarinių daiktų išvežimas iš Lietuvos Respublikos ir neteisėtai iš Europos
Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimas
Kilnojamųjų
kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir
neteisėtai išvežtų iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos kultūros
objektų grąžinimo tvarkas nustato Vyriausybė.
Kilnojamosioms kultūros
vertybėms ir antikvariniams daiktams, kuriems išvežti pagal Vyriausybės
patvirtintą sąrašą reikia leidimo, leidimą išduoda Kultūros vertybių apsaugos
departamentas. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kultūrinei
vertei nustatyti ir jiems įkainoti kultūros ministras sudaro kilnojamųjų
kultūros vertybių išvežimo ekspertų tarybą. Sprendimas dėl leidimo išvežti turi
būti priimtas per 15 parų nuo kreipimosi dienos. Kultūros ministras turi teisę
pratęsti terminą iki 30 parų.
Jeigu
ekspertų taryba nustato, kad norimas išvežti daiktas yra meno vertybė arba
antikvarinis daiktas, kurio nebuvimas Lietuvoje nuskurdintų Lietuvos kultūros
paveldą, leidimas negrąžinamai išvežti šį daiktą neduodamas. Šiuo atveju meno
vertybė arba antikvarinis daiktas, savininkui sutikus, gali būti įrašomas į
Registrą arba valstybės išperkamas. Tokią meno vertybę arba antikvarinį daiktą
Kultūros vertybių apsaugos departamentas gali leisti laikinai (iki 3 metų)
išvežti kultūrinių mainų ar kitiems tikslams. Jeigu ekspertų taryba nustato,
kad norimas išvežti daiktas yra nereikšmingas Lietuvos kultūros paveldui,
savininko prašymu išduodamas leidimas šį daiktą išvežti negrąžinamai arba
laikinai (iki 3 metų).
Archyvinių dokumentų
išvežimo ir įvežimo tvarką nustato Archyvų įstatymas.
Archyviniams dokumentams
leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos išduoda Lietuvos archyvų
departamentas.
Į Registrą
įrašytą arba valstybiniame muziejuje ar bibliotekoje saugomą kilnojamąją
kultūros vertybę iš Lietuvos Respublikos visam laikui išvežti draudžiama. Ji
gali būti išvežta tik laikinai (iki 3 metų), turint Kultūros vertybių apsaugos
departamento išduotą leidimą. Tokia kilnojamoji kultūros vertybė, Valstybinei
kultūros paveldo komisijai sutikus, iš Lietuvos Respublikos negrąžinamai gali
būti išvežta tik pagal tarpvalstybinius susitarimus:
1) kilnojamųjų
kultūros vertybių mainų atveju, kai kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo
ekspertų komisija nustato, kad mainais gaunama kilnojamoji kultūros vertybė
neabejotinai reikšmingesnė Lietuvos kultūrai negu atiduodama kilnojamoji
kultūros vertybė;
2) kilnojamosios
kultūros vertybės grąžinimo valstybei, iš kurios buvo neteisėtai išvežta,
atveju.
Į Registrą
įrašyti arba valstybiniame muziejuje ar bibliotekoje saugomi ypatingi
rankraštiniai religiniai tekstai (toros), perrašinėti išimtinai apeigų
paskirčiai ir tapatinami su apeiga, Vyriausybei įstatymo nustatyta tvarka priėmus
atitinkamą nutarimą, gali būti negrąžinamai išvežti iš Lietuvos Respublikos
apeigų tikslams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
gali būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimas dėl
laikinai įvežamų į Lietuvos Respubliką užsienio valstybių kilnojamųjų kultūros
vertybių.
Pavogtos ar
neteisėtai iš užsienio valstybių – UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar
neteisėtai išvežtų kultūros objektų narių išvežtos kilnojamosios kultūros
vertybės ir antikvariniai daiktai užsienio valstybei, kuri kreipiasi dėl jų
grąžinimo, grąžinami, kai Lietuvos Respublikos teismas priima atitinkamą
sprendimą. Visais atvejais ieškiniai ar reikalavimai gali būti pareiškiami
praėjus ne daugiau kaip 50 metų nuo to laiko, kai objektas buvo pavogtas, arba
jei pasibaigus objekto laikino išvežimo leidime nurodytam terminui jis nebuvo
grąžintas besikreipiančiai užsienio valstybei ar neteisėtai išvežtas iš
besikreipiančios užsienio valstybės teritorijos. Užsienio valstybės įgaliota
institucija į Kultūros ministeriją gali kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo
tos dienos, kurią besikreipianti užsienio valstybė nustatė kilnojamųjų kultūros
vertybių ir antikvarinių daiktų buvimo vietą ir jų valdytojo arba naudotojo
tapatybę.
Pavogtos ar
neteisėtai iš užsienio valstybių – Europos Sąjungos narių išvežtos
kilnojamosios kultūros vertybės ir antikvariniai daiktai užsienio valstybei,
kuri kreipiasi dėl jų grąžinimo, grąžinami, kai Lietuvos Respublikos teismas
priima atitinkamą sprendimą. Visais atvejais tokia byla gali būti keliama
praėjus ne daugiau kaip 30 metų nuo objekto neteisėto išvežimo iš
besikreipiančios užsienio valstybės teritorijos. Užsienio valstybės įgaliota
institucija į Kultūros ministeriją gali kreiptis ne vėliau kaip per vienerius
metus nuo tos dienos, kurią besikreipianti užsienio valstybė nustatė
kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų buvimo vietą ir jų
valdytojo arba naudotojo tapatybę.
Pavogtos ar
neteisėtai iš užsienio valstybių, nesančių nei Europos Sąjungos narėmis, nei UNIDROIT
konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų narėmis,
išvežtos kilnojamosios kultūros vertybės ir antikvariniai daiktai užsienio
valstybei, kuri kreipiasi dėl jų grąžinimo, grąžinami, kai Lietuvos Respublikos
teismas priima atitinkamą sprendimą. Užsienio valstybės įgaliota institucija
gali kreiptis laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų
ieškinio senaties terminų, jei kitaip nenustato tarptautinės sutartys, kurių
narės yra Lietuvos Respublika ir besikreipianti užsienio valstybė.
Byla dėl
grąžinimo nekeliama, jei jos iškėlimo proceso metu kilnojamosios kultūros
vertybės ar antikvarinio daikto išvežimas iš besikreipiančios užsienio
valstybės teritorijos jau nėra laikomas neteisėtu.
Tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėse narėse kultūros
objektai sudaro neatskiriamą valstybei, savivaldybėms, visuomeninėms
organizacijoms nuosavybės teise priklausančių kolekcijų, įtrauktų į muziejų,
archyvų arba bibliotekų saugomų kolekcijų inventorinius sąrašus, dalį, taip pat
bažnytinėms kilnojamosioms kultūros vertybėms tose valstybėse narėse, kur joms
taikomos ypatingos apsaugos nuostatos pagal atitinkamos valstybės įstatymus,
byla dėl grąžinimo gali būti keliama praėjus ne daugiau kaip 75 metams nuo
objekto neteisėto išvežimo iš besikreipiančios Europos Sąjungos valstybės narės
teritorijos, išskyrus atvejus, kai tokioms byloms kai kuriose valstybėse narėse
netaikomas joks laiko apribojimas, ir atvejus, kai tarp valstybių narių yra
sudarytos dvišalės sutartys, nustatančios ilgesnį negu 75 metų laiką. Europos
Sąjungos valstybės narės įgaliota institucija į Kultūros ministeriją gali
kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kai besikreipiančioji
Europos Sąjungos valstybė narė nustatė kultūros objektų buvimo vietą ir jų
valdytojo arba naudotojo tapatybę.
Tais
atvejais, kai valstybėse – UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai
išvežtų kultūros objektų narėse kultūros objektai sudaro neatskiriamą
valstybei, savivaldybėms, visuomeninėms organizacijoms nuosavybės teise
priklausančių kolekcijų, įtrauktų į muziejų, archyvų arba bibliotekų saugomų
kolekcijų inventorinius sąrašus, dalį, taip pat bažnytinėms kilnojamosioms
kultūros vertybėms tose valstybėse narėse, kur joms taikomos ypatingos apsaugos
nuostatos pagal atitinkamos valstybės įstatymus, byloms dėl grąžinimo netaikomi
jokie laiko apribojimai. Valstybės narės įgaliota institucija į Kultūros
ministeriją gali kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kai
besikreipiančioji valstybė narė nustatė kultūros objektų buvimo vietą ir jų
valdytojo arba naudotojo tapatybę.
Užsienio
valstybės įgaliota institucija su ieškiniu dėl pavogtų kilnojamųjų kultūros
vertybių ir antikvarinių daiktų išreikalavimo (grąžinimo) arba su reikalavimu
grąžinti neteisėtai išvežtas kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius
daiktus šiame straipsnyje nustatytais terminais kreipiasi į Lietuvos
Respublikos kultūros ministeriją; ši yra Lietuvos Respublikos institucija,
priimanti ieškinius dėl pavogtų kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių
daiktų išreikalavimo (grąžinimo) arba reikalavimus grąžinti kilnojamąsias
kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus ir pateikianti juos Lietuvos
Respublikos teismams.
Dėl
neteisėtai išvežtų iš Lietuvos Respublikos teritorijos kilnojamųjų kultūros
vertybių ir antikvarinių daiktų išreikalavimo (grąžinimo) į Europos Sąjungos
valstybės narės įgaliotą instituciją su reikalavimu grąžinti neteisėtai
išvežtus iš Lietuvos Respublikos teritorijos kilnojamąsias kultūros vertybes ir
antikvarinius daiktus kreipiasi ir jų susigrąžinimu rūpinasi Kultūros
ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1970, 00.10.03, Žin., 2000,
Nr.87-2655 (00.10.18)
Nr. IX-1286,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
Nr. IX-2161,
2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 73-2513 (2004-04-30)
Nr. IX-2534,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6294 (2004-11-26)
25
straipsnis. Neteko
galios nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1286,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
VI. KILNOJAMŲJŲ
KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS FINANSAVIMAS
26
straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos finansavimas
Kilnojamųjų kultūros
vertybių apsauga finansuojama iš šių vertybių savininkų, valdytojų ar naudotojų
lėšų.
Iš valstybės biudžeto
finansuojama:
1) valstybinių saugyklų ir
kitų su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusių įstaigų išlaikymas;
2) valstybei priklausančių
kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių įrengimas, tyrimas,
konservavimas, restauravimas;
3) kilnojamųjų kultūros
vertybių valstybinė apskaita;
4) kilnojamųjų kultūros
vertybių išpirkimas, priverstinis paėmimas ir šio įstatymo 20 straipsnio
pirmojoje dalyje numatyti kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir
restauravimo darbai, apsaugos priemonių įrengimas, kilnojamųjų kultūros
vertybių transportavimas ir draudimas;
5) kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos valstybės programų įgyvendinimas;
6) neteisėtai
išvežtų ar pavogtų kilnojamųjų kultūros vertybių paieška ir sugrąžinimas;
7) kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugą užtikrinančių valstybės institucijų išlaikymas.
Iš savivaldybių biudžetų
finansuojama:
1) savivaldybių įsteigtų
saugyklų ir kitų su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusių įstaigų
išlaikymas;
2) savivaldybei
priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių įrengimas,
kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimas, konservavimas, restauravimas;
3) kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos savivaldybės programos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1286,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
27
straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondas
Prie Kultūros
ministerijos steigiamas kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondas, kurio
nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Fondo lėšas
sudaro:
1)
baudos už kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, prekybos antikvariniais
daiktais, kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo taisyklių
pažeidimus;
2) valstybės
biudžeto tiksliniai asignavimai;
3) lėšos, gautos
realizavus konfiskuotas kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius
daiktus;
4) valstybės,
savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų parama;
5) kitos
teisėtai įgytos lėšos.
Fondas:
1) finansuoja norimų išvežti
ar parduoti kilnojamųjų kultūros vertybių pirkimą valstybinėms saugykloms;
2) kompensuoja į Registrą
įrašytų eksponuojamų ar kitaip prieinamų visuomenei kilnojamųjų kultūros
vertybių savininkams konservavimo, restauravimo ir tyrimo darbų išlaidas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-384, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr.
57-2028 (2001-07-04)
VII. ATSAKOMYBĖ
UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ
28
straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimą
Asmenys, pažeidę šį
įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Lietuvos Respublikos
kilnojamųjų
kultūros
vertybių
apsaugos
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyva 93/7/EEB dėl
neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo.
1997 m. vasario 17 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 96/100/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvos 93/7/EEB
dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų
grąžinimo priedą.
2001 m.
birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/38/EB, iš dalies
pakeičianti Tarybos direktyvą 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės
teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo.
Įstatymas papildytas priedu:
Nr. IX-1286,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
Priedo pakeitimai:
Nr. IX-2161,
2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 73-2513 (2004-04-30)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-325,
97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1550 (97.07.09)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 7, 11, 14
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
VIII-447,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2442 (97.10.29)
LIETUVOS
RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 9, 21, 23
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1970, 00.10.03, Žin., 2000,
Nr.87-2655 (00.10.18)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 24
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-384, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr.
57-2028 (2001-07-04)
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 27
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1286,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
KILNOJAMŲJŲ
KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 1, 2, 9, 23, 24, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
PAPILDYMO, 25 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO
PRIEDU ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1874,
2003-12-09, Žin., 2003, Nr. 123-5572 (2003-12-30)
KILNOJAMŲJŲ
KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2161, 2004-04-22,
Žin., 2004, Nr. 73-2513 (2004-04-30)
KILNOJAMŲJŲ
KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 2, 3, 13, 14, 24 STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO
PRIEDO PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR 14 STRAIPSNIO 9 DALIES PRIPAŽINIMO NETEKUSIA
GALIOS ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-2534,
2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6294 (2004-11-26)
KILNOJAMŲJŲ
KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO 7, 9, 14, 15, 18, 23, 24 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR 8 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Pabaiga ***
Redagavo:
Aušrinė Trapinskienė (2004-12-02)
autrap@lrs.lt
25 straipsnis. Neteko galios
nuo 2002 m. gruodžio 24 d.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1286,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
VI. KILNOJAMŲJŲ
KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS FINANSAVIMAS
26 straipsnis. Kilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos finansavimas
Kilnojamųjų kultūros
vertybių apsauga finansuojama iš šių vertybių savininkų, valdytojų ar naudotojų
lėšų.
Iš valstybės biudžeto
finansuojama:
1) valstybinių saugyklų ir
kitų su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusių įstaigų išlaikymas;
2) valstybei priklausančių
kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių įrengimas, tyrimas,
konservavimas, restauravimas;
3) kilnojamųjų kultūros
vertybių valstybinė apskaita;
4) kilnojamųjų kultūros
vertybių išpirkimas, priverstinis paėmimas ir šio įstatymo 20 straipsnio
pirmojoje dalyje numatyti kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir
restauravimo darbai, apsaugos priemonių įrengimas, kilnojamųjų kultūros
vertybių transportavimas ir draudimas;
5) kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos valstybės programų įgyvendinimas;
6) neteisėtai
išvežtų ar pavogtų kilnojamųjų kultūros vertybių paieška ir sugrąžinimas;
7) kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugą užtikrinančių valstybės institucijų išlaikymas.
Iš savivaldybių biudžetų
finansuojama:
1) savivaldybių įsteigtų
saugyklų ir kitų su kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga susijusių įstaigų
išlaikymas;
2) savivaldybei
priklausančių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos priemonių įrengimas,
kilnojamųjų kultūros vertybių tyrimas, konservavimas, restauravimas;
3) kilnojamųjų kultūros
vertybių apsaugos savivaldybės programos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-1286,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
27 straipsnis. Kilnojamųjų
kultūros vertybių apsaugos fondas
Prie Kultūros
ministerijos steigiamas kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos fondas, kurio
nuostatus tvirtina Vyriausybė.
Fondo lėšas sudaro:
1)
baudos už kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, prekybos antikvariniais
daiktais, kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimo ir restauravimo taisyklių
pažeidimus;
2) valstybės
biudžeto tiksliniai asignavimai;
3) lėšos, gautos
realizavus konfiskuotas kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius
daiktus;
4) valstybės,
savivaldybių, fizinių ir juridinių asmenų parama;
5) kitos
teisėtai įgytos lėšos.
Fondas:
1) finansuoja norimų išvežti
ar parduoti kilnojamųjų kultūros vertybių pirkimą valstybinėms saugykloms;
2) kompensuoja į Registrą
įrašytų eksponuojamų ar kitaip prieinamų visuomenei kilnojamųjų kultūros
vertybių savininkams konservavimo, restauravimo ir tyrimo darbų išlaidas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-384, 2001-06-19, Žin., 2001, Nr.
57-2028 (2001-07-04)
VII. ATSAKOMYBĖ
UŽ ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ
18 straipsnis. Kultūros ministerijos veiksmai vykdant kultūros objektų grąžinimą
Kultūros ministerija yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, priimanti šio įstatymo 16 ir 17 straipsniuose nurodytų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų užsienio valstybių prašymus dėl neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimo.
Kultūros ministerija, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai ar tarptautinės sutartys, kurių šalys yra Lietuvos Respublika ir Europos Sąjungos valstybė narė, kuri kreipėsi dėl kultūros objektų grąžinimo, ar trečioji užsienio valstybė, nustato kitaip:
1) prašančiosios valstybės narės prašymu ieško neteisėtai iš jos teritorijos išvežto kultūros objekto, identifikuodama jo savininko arba valdytojo tapatybę;
2) praneša suinteresuotoms valstybėms apie Lietuvos Respublikos teritorijoje rastą kultūros objektą, jeigu yra pagrindas manyti, kad jis buvo neteisėtai išvežtas iš Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės teritorijos;
3) bendradarbiaudama su prašančiąja valstybe nare imasi reikiamų priemonių, kad neteisėtai išvežtas kultūros objektas būtų išsaugotas fiziškai;
4) sudaro sąlygas prašančiosios valstybės narės įgaliotoms valdžios institucijoms patikrinti, ar atitinkamas kilnojamasis daiktas yra kultūros objektas, su sąlyga, kad patikrinimas atliekamas per 6 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos. Per nurodytą laiką neatlikus šio patikrinimo, šio straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai netaikomi;
TAR pastaba. 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikomas prašančiosios valstybės narės įgaliotoms valdžios institucijoms, kurios Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą pranešimą gavo po įstatymo Nr. XII-2726 įsigaliojimo (2017-01-01).
5) bendradarbiauja su prašančiąja valstybe nare kultūros objektų grąžinimo klausimais;
6) imasi reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią bet kokiam veiksmui, kuriuo siekiama išvengti kultūros objekto grąžinimo procedūros;
7) tarpininkauja prašančiajai valstybei narei ir savininkui (arba) valdytojui kultūros objektų grąžinimo klausimais;
8) informuoja kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotas valdžios institucijas apie prašančiosios valstybės narės iškeltą bylą dėl atitinkamo kultūros objekto grąžinimo.
Kultūros ministerija turi teisę iš prašančiosios valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės reikalauti kompensacijos už grąžinamus prašančiajai valstybei narei ar trečiajai užsienio valstybei kultūros objektus, įtrauktus į muziejų, bibliotekų ir Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentus.
Kultūros ministerija kreipiasi su prašymu į Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės įgaliotą instituciją dėl neteisėtai iš Lietuvos Respublikos teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, informuoja, kad buvo pradėtas teismo procesas siekiant užtikrinti atitinkamo kultūros objekto grąžinimą, nurodo teismo proceso pradėjimo pagrindą ir rūpinasi kultūros objektų susigrąžinimu. Europos Sąjungos valstybės narės teismui priėmus sprendimą grąžinti Lietuvos Respublikai neteisėtai išvežtą kultūros objektą ir priteisus teisingą kompensaciją esamam kultūros objekto savininkui ir (arba) valdytojui, Lietuvos Respublika kompensaciją sumoka atgavusi neteisėtai išvežtą kultūros objektą. Lietuvos Respublika taip pat padengia sprendimo grąžinti neteisėtai išvežtą kultūros objektą vykdymo ir neteisėtai išvežto kultūros objekto fizinio išsaugojimo išlaidas. Kompensacijos už neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Kultūros ministerija, siekdama bendradarbiauti ir konsultuotis su Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotomis valdžios institucijomis, naudojasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas), nustatytu specialiai kultūros vertybėms pritaikytu Vidaus rinkos informacinės sistemos (toliau – IMI) moduliu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Informacija IMI modulyje keičiamasi laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytų asmens duomenų ir privatumo apsaugos teisinių nuostatų.
Kultūros ministerija šio įstatymo priede nurodytų įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teikia Europos Komisijai ataskaitas dėl šio įstatymo įgyvendinimo.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-780, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2643 (2010-05-11)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2726, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26896
AŠTUNTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis.
Prekyba antikvariniais daiktais
Prekiauti
antikvariniais daiktais galima tik gavus Kultūros vertybių apsaugos
departamento išduotą licenciją (leidimą). Licencijų (leidimų) išdavimo tvarką
nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Prekybos
antikvariniais daiktais taisykles nustato Vyriausybė.
Prekybą
antikvariniais daiktais kontroliuoja Kultūros vertybių apsaugos departamentas
ir savivaldybė. Patikrinti, kaip laikomasi prekybos antikvariniais daiktais
taisyklių, taip pat turi teisę Valstybinė paminklosaugos komisija.
Kultūros
vertybių apsaugos departamentas turi teisę sulaikyti 15 dienų antikvarinio
daikto pardavimą antikvariniais daiktais prekiaujančioje parduotuvėje. Jeigu
per minėtas 15 dienų ekspertai nustato, kad antikvarinis daiktas yra
kilnojamoji kultūros vertybė, ji gali būti valstybės išperkama arba savininko
sutikimu įrašoma į Registrą.
Valstybinėms
saugykloms suteikiama pirmumo teisė įsigyti įrašytas į Registrą kilnojamąsias
kultūros vertybes parduotuvėse, prekiaujančiose antikvariniais daiktais, bei
aukcionuose. Aukcionuose valstybinės saugyklos neturi teisės varžytis dėl
kainos. Paskelbus galutinę kultūros vertybės kainą, valstybinės saugyklos
atstovas turi teisę šią vertybę nupirkti.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-447,
97.10.14, Žin., 1997, Nr.97-2442 (97.10.29)
Nr. IX-1286,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
24
straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių bei antikvarinių daiktų išvežimas iš
Lietuvos Respublikos ir neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės
teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimas
Kilnojamųjų
kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos ir
neteisėtai išvežtų iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos kultūros
objektų grąžinimo tvarkas nustato Vyriausybė.
Kilnojamosioms kultūros
vertybėms ir antikvariniams daiktams, kuriems išvežti pagal Vyriausybės
patvirtintą sąrašą reikia leidimo, leidimą išduoda Kultūros vertybių apsaugos
departamentas. Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų kultūrinei
vertei nustatyti ir jiems įkainoti kultūros ministras sudaro kilnojamųjų
kultūros vertybių išvežimo ekspertų tarybą. Sprendimas dėl leidimo išvežti turi
būti priimtas per 15 parų nuo kreipimosi dienos. Kultūros ministras turi teisę
pratęsti terminą iki 30 parų.
Jeigu
ekspertų taryba nustato, kad norimas išvežti daiktas yra meno vertybė arba
antikvarinis daiktas, kurio nebuvimas Lietuvoje nuskurdintų Lietuvos kultūros
paveldą, leidimas negrąžinamai išvežti šį daiktą neduodamas. Šiuo atveju meno
vertybė arba antikvarinis daiktas, savininkui sutikus, gali būti įrašomas į
Registrą arba valstybės išperkamas. Tokią meno vertybę arba antikvarinį daiktą
Kultūros vertybių apsaugos departamentas gali leisti laikinai (iki 3 metų)
išvežti kultūrinių mainų ar kitiems tikslams. Jeigu ekspertų taryba nustato,
kad norimas išvežti daiktas yra nereikšmingas Lietuvos kultūros paveldui,
savininko prašymu išduodamas leidimas šį daiktą išvežti negrąžinamai arba
laikinai (iki 3 metų).
Archyvinių dokumentų
išvežimo ir įvežimo tvarką nustato Archyvų įstatymas.
Archyviniams dokumentams
leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos išduoda Lietuvos archyvų departamentas.
Į Registrą įrašytą arba valstybiniame muziejuje
ar bibliotekoje saugomą kilnojamąją kultūros vertybę iš Lietuvos Respublikos
visam laikui išvežti draudžiama. Ji gali būti išvežta tik laikinai (iki 3
metų), turint Kultūros vertybių apsaugos departamento išduotą leidimą. Tokia
kilnojamoji kultūros vertybė, Valstybinei paminklosaugos komisijai sutikus, iš
Lietuvos Respublikos negrąžinamai gali būti išvežta tik pagal tarpvalstybinius
susitarimus:
1) kilnojamųjų kultūros vertybių mainų atveju, kai
kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ekspertų komisija nustato, kad mainais
gaunama kilnojamoji kultūros vertybė neabejotinai reikšmingesnė Lietuvos
kultūrai negu atiduodama kilnojamoji kultūros vertybė;
2) kilnojamosios kultūros vertybės grąžinimo valstybei,
iš kurios buvo neteisėtai išvežta, atveju.
Į Registrą
įrašyti arba valstybiniame muziejuje ar bibliotekoje saugomi ypatingi
rankraštiniai religiniai tekstai (toros), perrašinėti išimtinai apeigų
paskirčiai ir tapatinami su apeiga, Vyriausybei įstatymo nustatyta tvarka
priėmus atitinkamą nutarimą, gali būti negrąžinamai išvežti iš Lietuvos
Respublikos apeigų tikslams.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
gali būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimas dėl
laikinai įvežamų į Lietuvos Respubliką užsienio valstybių kilnojamųjų kultūros
vertybių.
Pavogtos ar
neteisėtai iš užsienio valstybių – UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar
neteisėtai išvežtų kultūros objektų narių išvežtos kilnojamosios kultūros
vertybės ir antikvariniai daiktai užsienio valstybei, kuri kreipiasi dėl jų
grąžinimo, grąžinami, kai Lietuvos Respublikos teismas priima atitinkamą
sprendimą. Visais atvejais ieškiniai ar reikalavimai gali būti pareiškiami
praėjus ne daugiau kaip 50 metų nuo to laiko, kai objektas buvo pavogtas, arba
jei pasibaigus objekto laikino išvežimo leidime nurodytam terminui jis nebuvo
grąžintas besikreipiančiai užsienio valstybei ar neteisėtai išvežtas iš
besikreipiančios užsienio valstybės teritorijos. Užsienio valstybės įgaliota
institucija į Kultūros ministeriją gali kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo
tos dienos, kurią besikreipianti užsienio valstybė nustatė kilnojamųjų kultūros
vertybių ir antikvarinių daiktų buvimo vietą ir jų valdytojo arba naudotojo
tapatybę.
Pavogtos ar
neteisėtai iš užsienio valstybių – Europos Sąjungos narių išvežtos
kilnojamosios kultūros vertybės ir antikvariniai daiktai užsienio valstybei,
kuri kreipiasi dėl jų grąžinimo, grąžinami, kai Lietuvos Respublikos teismas
priima atitinkamą sprendimą. Visais atvejais tokia byla gali būti keliama
praėjus ne daugiau kaip 30 metų nuo objekto neteisėto išvežimo iš
besikreipiančios užsienio valstybės teritorijos. Užsienio valstybės įgaliota
institucija į Kultūros ministeriją gali kreiptis ne vėliau kaip per vienerius
metus nuo tos dienos, kurią besikreipianti užsienio valstybė nustatė
kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų buvimo vietą ir jų
valdytojo arba naudotojo tapatybę.
Pavogtos ar
neteisėtai iš užsienio valstybių, nesančių nei Europos Sąjungos narėmis, nei
UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai išvežtų kultūros objektų
narėmis, išvežtos kilnojamosios kultūros vertybės ir antikvariniai daiktai
užsienio valstybei, kuri kreipiasi dėl jų grąžinimo, grąžinami, kai Lietuvos
Respublikos teismas priima atitinkamą sprendimą. Užsienio valstybės įgaliota
institucija gali kreiptis laikydamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
nustatytų ieškinio senaties terminų, jei kitaip nenustato tarptautinės
sutartys, kurių narės yra Lietuvos Respublika ir besikreipianti užsienio
valstybė.
Byla dėl
grąžinimo nekeliama, jei jos iškėlimo proceso metu kilnojamosios kultūros
vertybės ar antikvarinio daikto išvežimas iš besikreipiančios užsienio
valstybės teritorijos jau nėra laikomas neteisėtu.
Tais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėse narėse kultūros
objektai sudaro neatskiriamą valstybei, savivaldybėms, visuomeninėms
organizacijoms nuosavybės teise priklausančių kolekcijų, įtrauktų į muziejų,
archyvų arba bibliotekų saugomų kolekcijų inventorinius sąrašus, dalį, taip pat
bažnytinėms kilnojamosioms kultūros vertybėms tose valstybėse narėse, kur joms
taikomos ypatingos apsaugos nuostatos pagal atitinkamos valstybės įstatymus,
byla dėl grąžinimo gali būti keliama praėjus ne daugiau kaip 75 metams nuo
objekto neteisėto išvežimo iš besikreipiančios Europos Sąjungos valstybės narės
teritorijos, išskyrus atvejus, kai tokioms byloms kai kuriose valstybėse narėse
netaikomas joks laiko apribojimas, ir atvejus, kai tarp valstybių narių yra
sudarytos dvišalės sutartys, nustatančios ilgesnį negu 75 metų laiką. Europos
Sąjungos valstybės narės įgaliota institucija į Kultūros ministeriją gali
kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kai besikreipiančioji
Europos Sąjungos valstybė narė nustatė kultūros objektų buvimo vietą ir jų
valdytojo arba naudotojo tapatybę.
14 Tais
atvejais, kai valstybėse – UNIDROIT konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai
išvežtų kultūros objektų narėse kultūros objektai sudaro neatskiriamą
valstybei, savivaldybėms, visuomeninėms organizacijoms nuosavybės teise
priklausančių kolekcijų, įtrauktų į muziejų, archyvų arba bibliotekų saugomų
kolekcijų inventorinius sąrašus, dalį, taip pat bažnytinėms kilnojamosioms
kultūros vertybėms tose valstybėse narėse, kur joms taikomos ypatingos apsaugos
nuostatos pagal atitinkamos valstybės įstatymus, byloms dėl grąžinimo netaikomi
jokie laiko apribojimai. Valstybės narės įgaliota institucija į Kultūros
ministeriją gali kreiptis ne vėliau kaip per 3 metus nuo tos dienos, kai
besikreipiančioji valstybė narė nustatė kultūros objektų buvimo vietą ir jų
valdytojo arba naudotojo tapatybę.
Užsienio
valstybės įgaliota institucija su ieškiniu dėl pavogtų kilnojamųjų kultūros
vertybių ir antikvarinių daiktų išreikalavimo (grąžinimo) arba su reikalavimu
grąžinti neteisėtai išvežtas kilnojamąsias kultūros vertybes ir antikvarinius
daiktus šiame straipsnyje nustatytais terminais kreipiasi į Lietuvos
Respublikos kultūros ministeriją; ši yra Lietuvos Respublikos institucija,
priimanti ieškinius dėl pavogtų kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių
daiktų išreikalavimo (grąžinimo) arba reikalavimus grąžinti kilnojamąsias
kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus ir pateikianti juos Lietuvos
Respublikos teismams.
Dėl
neteisėtai išvežtų iš Lietuvos Respublikos teritorijos kilnojamųjų kultūros
vertybių ir antikvarinių daiktų išreikalavimo (grąžinimo) į Europos Sąjungos
valstybės narės įgaliotą instituciją su reikalavimu grąžinti neteisėtai
išvežtus iš Lietuvos Respublikos teritorijos kilnojamąsias kultūros vertybes ir
antikvarinius daiktus kreipiasi ir jų susigrąžinimu rūpinasi Kultūros
ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. VIII-1970, 00.10.03, Žin., 2000,
Nr.87-2655 (00.10.18)
Nr. IX-1286,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5559 (2002-12-24)
Nr. IX-2161,
2004-04-22, Žin., 2004, Nr. 73-2513 (2004-04-30)
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas nustato kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos administravimą, kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą, saugojimą, kultūros objektų savininkų ir valdytojų pasikeitimą, kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimą iš Lietuvos Respublikos ir įvežimą į Lietuvos Respubliką, neteisėtai išvežtų iš užsienio kultūros objektų grąžinimą.
Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-780, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2643 (2010-05-11)
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai ar jų dalys, nesvarbu, kokia jų kultūrinė vertė.
Europos Sąjungos valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė arba Europos ekonominės erdvės valstybė.
Kilnojamosios kultūros vertybės – pagal paskirtį ir prigimtį kilnojamieji žmogaus veiklos medžiaginiai kūriniai ir kiti kilnojamieji daiktai, turintys kultūrinę vertę ir įtraukti į valstybinę kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitą.
Kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas – dokumentas, nustatantis saugojimo, priežiūros ir naudojimo reikalavimus konkrečiai kilnojamajai kultūros vertybei.
Kilnojamosios kultūros vertybės pasas – dokumentas, kuriame įrašomi pagrindiniai duomenys apie kilnojamąją kultūros vertybę, kultūros ministro įsakymo įrašyti vertybę į Kultūros vertybių registrą išrašas, fotonuotraukos ar (ir) kita vizualinė medžiaga, informacija apie atliktus restauravimo ir konservavimo darbus, buvimo vietos ir savininkų pasikeitimus.
Kilnojamųjų kultūros vertybių apsauga – visuma techninių ir organizacinių priemonių, kuriomis siekiama kilnojamąsias kultūros vertybes išsaugoti dabartinei ir ateities kartoms.
Konservavimas – tyrimais pagrįsti veiksmai, kurių tikslas – sustabdyti naikinantį ar žalingą poveikį kilnojamajai kultūros vertybei ir sutvirtinti autentiškumo požymius, apsaugoti kilnojamąją kultūros vertybę nuo savaiminio gedimo.
Kultūrinė vertė – kilnojamojo daikto ar jo dalies savybė, vertinga etniniu, archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu, estetiniu, memorialiniu ar kitu požiūriu.
Kultūros objektas – kilnojamoji kultūros vertybė, kitas kilnojamasis daiktas, turintis kultūrinę vertę, ar kilnojamasis daiktas, Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal nacionalinės teisės aktus arba administracines procedūras priskirtas nacionalinėms meno, istorijos ar archeologijos vertybėms.
Kultūros objekto grąžinimas – fizinis kultūros objekto grąžinimas į prašančiosios valstybės narės teritoriją.
Kultūros paminklas – kilnojamoji kultūros vertybė, įrašyta į Kultūros vertybių registrą, turinti ypatingą kultūrinę vertę, šio įstatymo nustatyta tvarka paskelbta kultūros paminklu.
Neteisėtai iš Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės ar trečiosios užsienio valstybės teritorijos išvežti kultūros objektai – kultūros objektai, išvežti pažeidžiant Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos valstybės narės arba trečiosios užsienio valstybės nacionalinių vertybių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, Reglamentą (EB) Nr. 116/2009 arba, pasibaigus kultūros objektų teisėto laikino išvežimo laikotarpiui, negrąžinti į Lietuvos Respubliką, Europos Sąjungos valstybę narę arba trečiąją užsienio valstybę arba negrąžinti pažeidus kitą tokį laikiną išvežimą reglamentuojančią sąlygą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Prašančioji valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, iš kurios teritorijos kultūros objektas neteisėtai išvežtas.
Restauravimas – tyrimais pagrįsti veiksmai, kurių tikslas – atskleisti kultūrinę vertę pašalinant pažeidimus, gedimus, užkonservuojant ir atkuriant trūkstamas dalis.
Trečioji užsienio valstybė – bet kuri užsienio valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
Valstybinė kilnojamųjų kultūros vertybių apskaita – kilnojamojo daikto, turinčio kultūrinę vertę, įrašymas į Kultūros vertybių registrą, į muziejų ir bibliotekų, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir į muziejų ir bibliotekų, kurių dalininkai yra valstybė ar savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys, (toliau – muziejai ir bibliotekos) ir Nacionalinio dokumentų fondo apskaitos dokumentus, kultūros vertybių duomenų tvarkymas ir saugojimas.
Visuomeninės kolekcijos – kolekcijos, kurios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ar savivaldybėms arba pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus apibrėžiamos kaip visuomeninės, priklauso Europos Sąjungos valstybei narei arba Europos Sąjungos valstybių narių vietinės ar regioninės valdžios institucijai, arba Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigtam ir pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus viešuoju laikomam juridiniam asmeniui, kurio savininkė arba dalyvė yra valstybė (jos institucijos) arba vietinės ar regioninės valdžios institucija arba kuriam daugiau negu pusę finansavimo skiria valstybės ar regioninės ar vietos valdžios institucijos.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme ir Reglamente (ES) 2019/880.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-608, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23530
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2726, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26896
3 straipsnis. Kultūros objektai
Kultūros objektai:
1) archeologiniai radiniai;
2) etninės kultūros medžiaginiai pavyzdžiai;
3) kilnojamieji daiktai, susiję su svarbiausiais istoriniais įvykiais, visuomenės, kultūros, karo, sporto, religijų istorija, įžymių žmonių gyvenimu;
4) šaunamieji ir nešaunamieji ginklai;
5) vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai;
6) muzikos instrumentai;
7) inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos, knygos ir kiti leidiniai;
8) kilnojamieji daiktai, turintys numizmatinę, sfragistinę, heraldinę ar filatelinę vertę, faleristika, ordinai ir medaliai;
9) mokslo, technikos ar technologijos istoriją apibūdinantys kilnojamieji daiktai;
10) kolekcijos, rinkiniai, komplektai ar kitokie dariniai kaip visuma, nesvarbu, kokia atskirų dalių vertė ir rūšis; kolekcijos, reikšmingos paleontologiniu, zoologiniu, botaniniu ar anatominiu požiūriu;
11) meninių, istorinių ar religinių objektų dalys;
12) fotografijos ir kino juostos, jų negatyvai;
13) dokumentai, sukurti ant bet kokio pagrindo;
14) antikvariniai daiktai.
ANTRASIS SKIRSNIS
KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS
ADMINISTRAVIMAS
6 straipsnis. Kilnojamųjų daiktų, turinčių kultūrinę vertę, įrašymas į Kultūros vertybių registrą ir kilnojamųjų kultūros vertybių išbraukimas iš jo
Kultūros ministras, remdamasis Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos išvada, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, priima sprendimą įrašyti į Kultūros vertybių registrą arba išbraukti iš Kultūros vertybių registro šio įstatymo 3 straipsnyje išvardytus kilnojamuosius daiktus, atitinkančius Kultūros ministerijos nustatytus į Kultūros vertybių registrą įrašomų kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus.
Išimties atvejais, kai gresia šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyto kilnojamojo daikto sunaikinimas arba kitoks jo praradimas, kultūros ministras turi teisę šį daiktą įrašyti į Kultūros vertybių registrą, remdamasis Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisijos išvada dėl šio daikto atitikties į Kultūros vertybių registrą įrašomų kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijams nesilaikydamas šio straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos ir Kultūros paveldo departamento išvada dėl daikto sunaikinimo arba kitokio praradimo grėsmės.
Kilnojamąjį daiktą įrašyti į Kultūros vertybių registrą gali siūlyti savininkas, Valstybinė kultūros paveldo komisija, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos vyriausiasis archyvaras, savivaldybė. Jeigu kilnojamasis daiktas į Kultūros vertybių registrą neįrašomas, kultūros ministras siūlymą pateikusiam asmeniui arba institucijai turi pateikti motyvuotą atsakymą.
Įrašytos į Kultūros vertybių registrą kilnojamosios kultūros vertybės savininkui išduodamas kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamentas ir kilnojamosios kultūros vertybės pasas.
Kilnojamasis daiktas, nepriklausantis valstybei, gali būti įrašomas į Kultūros vertybių registrą tik savininko sutikimu, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus.
Kilnojamosios kultūros vertybės, įrašytos į Kultūros vertybių registrą, gali būti išbrauktos iš Kultūros vertybių registro, jeigu jas įsigyja muziejai, bibliotekos, valstybės archyvai. Kilnojamoji kultūros vertybė iš valstybinės kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos neišbraukiama, tačiau jai netaikomi šio įstatymo apsaugos reikalavimai, jeigu Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija nustato, kad kilnojamoji kultūros vertybė:
1) sunyko arba buvo sunaikinta;
2) neturi arba neteko kultūrinės vertės.
Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši, išskyrus asmens duomenis. Kilnojamosios kultūros vertybės savininkas gali uždrausti skelbti esančios Kultūros vertybių registre kilnojamosios kultūros vertybės adresą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-780, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2643 (2010-05-11)
Nr. XI-1977, 2012-04-19, Žin., 2012, Nr. 53-2638 (2012-05-08)
8 straipsnis. Kilnojamųjų kultūros vertybių saugojimas
Šis dokumentas nepakeičia oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Neprisiimame atsakomybės už galimus netikslumus, atsiradusius perkeliant originalą į šį formatą.
Šis tekstas skelbiamas pagal paties šaltinio TAR pakartotinio naudojimo sąlygas, o ne pagal Legalize ar viešosios srities licenciją.
TAR
Creative Commons Priskyrimas 4.0 tarptautinė (CC BY 4.0)
Duomenų šaltinis: Teisės aktų registras (TAR), Lietuvos atvirų duomenų portalas (data.gov.lt). Licencija: CC BY 4.0 (https://creativecommons.org/licenses/by/4.0/deed.lt). Duomenys gali būti pakeisti (konvertuoti į Markdown formatą).