LegalizePakeitimų istorija
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
76 versijos
· 2002-07-02
2025-01-02
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas
2025-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 121, 1
2024-05-31
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 27, 1
2024-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 20, 1
2023-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 17, 20
2022-11-10
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 17, 1,
2022-07-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 6, 4,
2022-06-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 20, 1
2022-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 6, 21,
2021-12-31
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 40
2021-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 6, 20,
2020-12-18
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 1
2020-07-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 38, 17
2020-02-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 17, 1
2020-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 34, 6,
2019-04-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1996,
2019-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 16, 34
2018-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2017-07-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 17
2017-05-31
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1996,
2017-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 34, 38
2016-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 17
2015-04-14
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2015-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2013-12-30
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2013-07-13
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2013-05-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 18
2013-05-07
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2012-11-24
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2012-07-14
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2012-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2011-07-13
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2010-12-11
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2010-10-23
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2010-04-10
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2010-03-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2009-12-28
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 16
2009-08-04
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 12
2009-03-05
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — art. 1
2008-12-30
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2008-06-03
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2008-04-24
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 15, 21
2008-02-05
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 17
2007-04-03
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2006-12-07
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2006-11-09
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2006-10-03
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 21, 17
2006-07-19
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 19, 21
2006-07-04
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 15, 19
2006-04-27
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 15, 19
2006-04-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 15, 19
2006-03-30
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-12-22
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-12-20
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-12-15
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-09-29
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-07-05
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-06-21
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2005-06-07
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2004-11-02
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-10-12
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 23
2004-08-23
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2004-06-15
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-04-29
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 12,
2004-04-08
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 1, 8,
2004-03-23
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-03-16
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-01-22
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2004-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
Pakeitimai 2004-01-01
@@ -970,13 +970,7 @@
palūkanoms;
2) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio
ne su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos
narių sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautoms pajamoms, kaip jos apibrėžtos
šio Įstatymo 14 straipsnyje;
2) [neteko galios nuo 2004-01-01]
3) sportininkų pajamoms, gautoms iš sporto
@@ -1006,11 +1000,11 @@
pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas
vykdant tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių
pajamų neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
7) pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant
tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų
neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
8)
@@ -1106,6 +1100,12 @@
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr.
IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
7
straipsnis.
@@ -1118,9 +1118,9 @@
2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų,
gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai
metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.
gautų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra
kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.
II SKYRIUS
@@ -1392,19 +1392,21 @@
2)
leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą
nuolatinę bazę, pajamų gavimu.
leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę
bazę, pajamų gavimu.
3.
Gyventojas turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 ir
(arba) 4 punkte nurodytų leidžiamų atskaitymų ir (arba) išlaidų. Gyventojo sprendimas
atimti arba neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų leidžiamų
atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios veiklos rūšių.
(arba) 4 punkte nurodytų leidžiamų atskaitymų ir (arba) išlaidų. Gyventojo
sprendimas atimti arba neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų
leidžiamų atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios
veiklos rūšių.
17
@@ -1416,13 +1418,13 @@
1)
pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui
arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias
išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba
vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka
asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams
@@ -1488,21 +1490,21 @@
8)
išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10 metų
ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat, nutraukus tokias gyvybės
draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės
draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų
įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar
kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal
gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų bei kurios
sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis
išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas ne trumpesnis kaip 10
metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat, nutraukus tokias
gyvybės draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias
gyvybės draudimo sutartis anksčiau kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos
grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio
lengvatos ar kuri buvo atimama iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos
pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų bei
kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis
gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal šias gyvybės draudimo sutartis mokamos
@@ -1554,2541 +1556,2557 @@
pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta
ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs
pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo
ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo
nuostatas;
1 dalies
11 punkto redakcija iki 2004 m. sausio 1 d.:
11) pensijos ir
rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš užsienio valstybių valstybinių
fondų;
12)
iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;
13)
palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto
dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su
gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias
paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas,
viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne
anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;
14)
palūkanos už vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus vertybinius
popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes
palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie
vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių
vertybinių popierių išleidimo dienos;
15)
palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos
Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje;
16)
palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius
popierius;
17)
palūkanos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito
įstaigose laikomus indėlius;
18)
pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
(toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;
19)
paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos
Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo
būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių); taip pat
iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma
(vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;
20)
ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23
punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio
Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu
nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per
mokestinį laikotarpį;
21)
ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą,
teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje,
jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto
pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
22)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai
popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
23)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų
įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir
klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti vertybiniai popieriai)
ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai
buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas
daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma
tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn
šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai laikomi
parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
24)
pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat
užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje,
ir gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus,
uogas, riešutus, vaistažoles);
25) ūkininko ir
jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos
Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta
tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą;
26)
teismų priteistos ir pagal vykdomuosius dokumentus išieškotos sumos
materialinei ir moralinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su
socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;
27)
teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;
28)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti
naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
lėšos;
29)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų
pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių
vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas
nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio
arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais,
suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;
30)
valstybės stipendija;
31)
premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar
savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos
administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos skirtos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei
premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų
organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų;
32)
sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai
(parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos,
asociacijos) ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto
šakų federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos,
dovanojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
33)
loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka vienetai, kurie Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos;
34)
iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 2
pagrindinių NPD;
35)
šios dalies 32 ir 33 punktuose nenurodyti 2 pagrindinių NPD vertės
neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to
paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;
36)
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu
gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;
37)
religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)
dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus
asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) išlaikymas;
38)
komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio
produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
39)
neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto
apmokestinto pelno, neviršijančios 12 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;
40) jūrininkų už darbą laivo reiso
metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio Įstatymo 14 straipsnyje;
41)
pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai
darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą
Lietuvos Respublikoje sudarytame pensijų fonde;
42)
gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų
įmokos į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus;
43)
iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas.
2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 10, 11,
12, 13, 14, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 29, 31, 34, 35, 37 ir 39 punktų nustatytos
lengvatos, taip pat 19 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų nei
sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai) gautoms pajamoms netaikomos,
jei gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar
kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1252,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
Nr.
IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
Nr.
IX-1790,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
Nr.
IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
18
straipsnis. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų
gavimu
1.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais
atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis
individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo
patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu
susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris
verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais
laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos
pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai
veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio Lietuvos
gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusius
leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jeigu gyventojas vykdo kelių aiškiai
skirtingų rūšių individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję
leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal
kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
4. Leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti
per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų.
5. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais,
turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei
kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos
dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė
yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus
reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo
būti nurodyta:
1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo
atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas,
pavardė ir asmens kodas;
2)
prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.
6.
Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų bei gyventojų atveju išlaidos
gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,
jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
7.
Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo
liudijimą, sporto bei atlikėjų veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais
ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.
19
straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos
turto
įsigijimo
kaina ir su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu
susijusios
išlaidos
1.
Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš
gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:
1) turto
įsigijimo kaina;
2) sumokėtas
komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu
arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.
2.
Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant
sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio
turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam
tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo
išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto
įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos
(įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).
3.
Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais
visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės
aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų
blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus
reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais
sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,
jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių,
rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais
atitinkamais dokumentais.
4.
Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų)
įsigijimo kaina yra lygi:
1)
visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio
nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė
yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas
turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį
atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)
2)
akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys,
pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.
5. Kai gyventojas parduoda
ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktų nurodytais atvejais gautas mainais į
įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų
nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo
vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai, buvusiai prieš pat perduodant
mainais šias akcijas (dalis, pajus).
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti ne individualios veiklos
turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.
20
straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis
pajamų
dydis
1. Pagrindinis
neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 290 litų
per mėnesį.
2. Šiems
nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji
pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–5 punktuose nustatytų
kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):
1) I grupės invalidams – 430 litų
per mėnesį;
2) II grupės invalidams – 380
litų per mėnesį;
3) asmenims,
auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius,
jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 430 litų per mėnesį,
be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46
litais;
4) motinai
(įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip
pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, augina
vienas (viena), – 335 litai per mėnesį, be to, už auginamą antrą ir kiekvieną
paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 53 litais;
5) žemės ūkio
veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės
ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip
pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams – 330
litų per mėnesį.
3.
NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo
prekių ir paslaugų kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD
taikomi pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1
dienos. Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos pranešimu.
4.
NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias
pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias
pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra Lietuvoje.
5.
NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos
prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.
6.
Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar
du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi
dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną
auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
(toliau – PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD. Šios dalies nuostatos
netaikomos šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems nuolatiniams Lietuvos
gyventojams.
7.
Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais
arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD,
dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę.
8.
Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio
laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio
mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio
laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.
9.
Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie
dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė
teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.
10. Metinis
neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam
gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio
atitinkamų mėnesių NPD dydžius ir, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas, atimamas pirmiausia iš su darbo santykiais arba jų
esmę atitinkančiais santykiais susijusių mokestinio laikotarpio pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jeigu taikytinas
MNPD yra didesnis už šias pajamas arba gyventojas tokių pajamų negavo,
netaikytas MNPD arba jo dalis atimami iš kitų pajamų. Šio Įstatymo 29
straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota
tame straipsnyje nustatyta tvarka.
11.
Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas
sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio
laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas, atimamas pirmiausia iš su darbo santykiais arba jų
esmę atitinkančiais santykiais susijusių mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių)
pajamų, kurios apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o
jeigu taikytinas MPNPD yra didesnis už šias pajamas arba gyventojas tokių
pajamų negavo, netaikytas MPNPD arba jo dalis atimami iš kitų pajamų. MPNPD
tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. Šio Įstatymo 29 straipsnyje
nustatytais atvejais iš pajamų atimama MPNPD dalis, apskaičiuota tame
straipsnyje nustatyta tvarka.
12.
Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD),
negrąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1321,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
21
straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos
1.
Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio
Lietuvos gyventojo išlaidos:
1)
savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) naudai sumokėtos
gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad
draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus
draudimo sutarties galiojimo terminui;
2)
savo ir sutuoktinio naudai sumokėtos pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje
sudarytus pensijų fondus;
3)
palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti,
sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše
nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms
institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo
turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, taip pat palūkanos, sumokėtos
finansų įmonei už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);
4) už studijas (kurias baigus įgyjamas
aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat
doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių
Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei už studijas sumokėta skolintomis
lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali
būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
2. Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų
studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas
arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas,
nurodytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis
minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti vienas iš tėvų (įtėvių) arba
globėjų.
3.
Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti
25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų
atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
4.
Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų
apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų
mokesčio deklaraciją.
5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio
vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose,
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, –
nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3
dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal
Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
V
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO APSKAIČIAVIMO, MOKĖJIMO, DEKLARAVIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA
22
straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką
1.
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios
pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases –
A ir B.
2.
A klasės pajamoms priskiriamos:
1)
iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš
nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus
azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės
vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto,
bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame
punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar
kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo
nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę
gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos
turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar
kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas
yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį
Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už
parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną,
netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir
2)
iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų
veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
3.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
23
straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir
sumokėjimo tvarka
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė
arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per
nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų
mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos
neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas
išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių
sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio
mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų
dalių sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio
paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio
mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų
mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.
2.
Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant
apmokestinamąsias pajamas.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba
nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę
bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo
mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo
sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po
atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų
mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
4.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio
mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į
biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki
to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė
išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
5. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio
mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per mėnesio, einančio
po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio straipsnio 1 dalyje
nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo
privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta paskutinė išmokos dalis,
15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio
mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos turi būti
sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesio
paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta vėliau negu to
mėnesio paskutinę dieną.
6.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per
mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį
mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios
pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos)
arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to
mėnesio 15 dienos).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
24
straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos
1.
Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį
pateikdamas deklaracijas.
2.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir
metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą
mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto
pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki
mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje
deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų
apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto
pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį
išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,
išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį
laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.
[2 dalis taikoma
deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas
išmokas]
3.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas,
deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su finansų ministru. Centrinis mokesčio
administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės
pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat
tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos
nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
25
straipsnis. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaravimo,
apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
1.
Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės
pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats
nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
2.
Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio
mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas
ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi
turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo
išdavimo
tvarka
Fiksuoto
dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.
Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
27
straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų
apskaičiavimas,
deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir
metinės
pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms,
pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to
mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio
Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą
asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už
praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio
laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų,
kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio
tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:
1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų
pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto
pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus
arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio
turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn
susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), kurioms
pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio
Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16
straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytas sumas, taip pat MNPD ir
(arba) MPNPD dalį, neviršijančią su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų
pajamų mokesčio tarifą;
2)
33 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų
pajamų daliai.
3.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio
deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1)
nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
2)
per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.
4.
Ūkininkas ir jo partneriai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų už ūkininko
ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės
ūkio veiklą, taip pat gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą
turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus
gyventoją, pageidaujantį gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą arba
piniginę socialinę paramą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją
nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam
atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo
nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto
deklaracija, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį
pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už
praėjusį mokestinį laikotarpį gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminais.
5.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti
metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
6.
Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų
mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat
tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos
metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.
7.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė
teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp
metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos
pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos)
pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje
nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
8.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų
pajamų, privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio
mokesčio administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta
informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų
akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba
išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir
buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.
9.
Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio
deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta
arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
10. Šio Įstatymo
29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės
pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
Nr.
IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
28
straipsnis. Fizinio asmens, tapusio nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų
mokesčio
nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
Jeigu
fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už
kalendorinius metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų
mokestis sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų
gruodžio 31 dienos.
29
straipsnis. Fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio
nuo
pajamų,
gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas
privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų
mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą
mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki
išvykimo dienos. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę
pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta
tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo
pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio
deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį
laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki išvykimo
dienos.
3.
Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis
apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
30
straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios
veiklos
per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir
sumokėjimo
tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio
nuo
individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus,
iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos
privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę
bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį
gautas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.
2.
Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų
deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per
mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi
būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų
mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos
pateikimo termino pabaigos.
3.
Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna
pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės pajamoms,
tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio dydžiu
mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę
bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
5.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms,
gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
31
straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės
pajamų,
nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,
deklaravimo
ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo
pajamų
mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo
30
straipsnyje, deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo
30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių
pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti
šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.
2.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos
formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su finansų ministru.
32
straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai kurių turto pardavimo pajamų
perskaičiavimas
1.
Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų
nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines
bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar
privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio
Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne
individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos,
netauriųjų metalų laužo pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių
šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis,
turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą
daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų
pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.
2.
Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai
pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas
pagrindžiantys dokumentai.
3.
Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.
4.
Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
VI
SKYRIUS
PAREIGOS,
ATSAKOMYBĖ
33
straipsnis. Išmokas išmokančio Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir
gyventojo
pareigos
1.
Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A
klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per
nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti
nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir
sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas
per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio
vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali
išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos
išduodamos per 10 darbo dienų nuo prašymo dienos.
2.
Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per
nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio
laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie
gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui
pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka
nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio
administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas
asmuo.
3.
Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo
tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui
pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su Finansų ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
34
straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
1.
Gyventojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai bei
metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.
2.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų
Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio
Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas
pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius.
3.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą
turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę
pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas
metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų mokestį
išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
4.
Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo
pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo
vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą
nuolatinę bazę Lietuvoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
35
straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas,
nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą
patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine
tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės
pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią
veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka.
3. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta
tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi
nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui
savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio
laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų,
pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio
laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną
nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje,
mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis
turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo
Lietuvoje dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas
praėjusiu mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo
gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu,
jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
36
straipsnis. Atsakomybė
1.
Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų
reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per
mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.
2.
Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS
37
straipsnis. Pajamų mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto
pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus
mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą
mokestinį laikotarpį gautų pajamų, jeigu su šia valstybe yra sudaryta ir
taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba ši valstybė įtraukta į
finansų ministro tvirtinamą sąrašą.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto
pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas,
mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra
sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą
įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos
į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas Pelno
mokesčio įstatyme nustatytas taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną
pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų mokestį nuo pozityviųjų pajamų.
3.
Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam
tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai
atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma.
4.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų
keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama
atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos.
5.
Atskaityti iš apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta
tvarka leidžiama tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio
administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį
laikotarpį gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio
arba jam tapataus mokesčio sumą.
VIII SKYRIUS
MOKESČIO
ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ
38
straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas
1.
Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis,
taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;
3)
jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš
šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo
santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą
pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą
mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje
pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.
2.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir
sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje
nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo
(išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas
pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios
teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1)
nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios
teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, –
į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų
išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota)
mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis
gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba
gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos
savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis,
įskaitomi į valstybės biudžetą.
5.
Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė
nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų
sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio
straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
6. Mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų
mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę
gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:
1)
savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją
vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma
pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;
2)
atitinkamo mokestinio laikotarpio metinėje pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis,
išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų
mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant
pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo
balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo
mėnesiais;
3)
pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas
nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo
mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu
mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių
laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių
biudžetus patikslinimai;
4)
2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio
sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų
mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies
3 punkte, nedaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
39
straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai Vyriausybei
1.
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2. Šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 punkto nuostatos dėl akcijų kainų skirtumo, apmokėto
pinigais, ir 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis
mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės
aktus parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo
įsigaliojimo.
4.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:
1)
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin.,
1990, Nr. 31-742; 1991, Nr. 6-170, Nr. 19-501, Nr. 22-569; 1992, Nr. 7-150, Nr.
14-388; 1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr.
34-814, Nr. 44-1077; 1996, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464,
Nr. 71-1716, Nr. 73-1747; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr.
8-162, Nr. 90-2481; 1999, Nr. 19-515, Nr. 33-947, Nr. 55-1770, Nr. 60-1950, Nr.
66-2121, Nr. 109-3174, Nr. 113-3290; 2000, Nr. 5-127, Nr. 34-955, Nr. 53-1522,
Nr. 64-1911, 1943, Nr. 84-2534, Nr. 89-2747, Nr. 90-2781, Nr. 113-3603; 2001,
Nr. 39-1329,
Nr. 41-1421, Nr. 62-2217, 2236, Nr. 110-3993, 3994, Nr. 111-4023; 2002, Nr.
62-2492);
2)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);
3)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);
4)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų
papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 1-3) 2 straipsnis;
5)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos
fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1990,
Nr. 31-743);
6)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ pirmojo punkto taikymo“
(Žin., 1991, Nr. 5-141);
7)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio
įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 6-169);
8)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1991, Nr. 22-570);
9)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ 8 punkto pakeitimo“
(Žin., 1991, Nr. 22-571);
10)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl minimalaus gyvenimo
lygio ir fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamojo minimumo“ (Žin.,
1991, Nr. 20-523);
11)
pensijos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš užsienio valstybių valstybinių
fondų;
1 dalies
11 punkto redakcija nuo 2004 m. sausio 1 d.:
11) pensijos ir
rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš užsienio valstybių valstybinių
fondų;
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos
įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo
įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-151);
12)
iš gyvybės draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr.
14-389);
13)
palūkanos, gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto
dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su
gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias
paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas,
viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne
anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo
pakeitimo ir papildymo“ taikymo“ (Žin., 1993, Nr. 31-717);
14)
palūkanos už vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus vertybinius
popierius, jeigu už šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes
palūkanas negu kitiems tų pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie
vertybiniai popieriai pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių
vertybinių popierių išleidimo dienos;
15)
palūkanos, mokamos gyventojams, dalyvaujantiems Lietuvos Respublikos
Vyriausybės pasiūlytoje taupymo programoje;
16)
palūkanos už Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius
popierius;
17)
palūkanos už Lietuvos banko licencijas turinčiose banko ir kitose kredito
įstaigose laikomus indėlius;
18)
pajamos, gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo
(toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;
19)
paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos
Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo
būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių); taip pat
iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma
(vertė), neviršijanti 24 pagrindinių NPD;
20)
ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamų, gautų pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 ir 23
punktuose nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio
Įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu
nuosavybėn susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD per
mokestinį laikotarpį;
21)
ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą,
teisiškai įregistruotą Lietuvoje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje,
jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto
pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
22)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai
popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
23)
pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius,
įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų
įsigijimo dienos (parduodant dalį to paties emitento tos pačios rūšies ir
klasės vertybinių popierių, kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn ankščiausiai įsigyti vertybiniai popieriai)
ir gyventojas 3 metus iki mokestinio laikotarpio, kuriame vertybiniai popieriai
buvo parduoti arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos nebuvo savininkas
daugiau kaip 10 procentų vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami
arba kitaip perleidžiami nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata
netaikoma tuo atveju, kai akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia
nuosavybėn šių akcijų emitentui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai
popieriai laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
24)
pajamos, gautos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat
užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje,
ir gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus,
uogas, riešutus, vaistažoles);
25) ūkininko ir
jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos
Respublikos ūkininko ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta
tvarka, vykdomą žemės ūkio veiklą;
26)
teismų priteistos ir pagal vykdomuosius dokumentus išieškotos sumos
materialinei ir moralinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų, susijusių su
socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas pagal Lietuvos
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;
27)
teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;
28)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti
naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
lėšos;
29)
mokymo įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos
Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų
pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių
vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas
nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio
arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais,
suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;
30)
valstybės stipendija;
31)
premijos, skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar
savivaldybių biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos
administracinio padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos skirtos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei
premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų
organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų;
32)
sporto varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai
(parolimpiniai) komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos)
ar šių federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų
federacijos (sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
33)
loterijų laimėjimai, jeigu juos išmoka vienetai, kurie Lietuvos Respublikos
įstatymų nustatyta tvarka moka mokestį nuo loterijų apyvartos;
34)
iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 2
pagrindinių NPD;
35)
šios dalies 32 ir 33 punktuose nenurodyti 2 pagrindinių NPD vertės
neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir laimėjimai, jeigu jie iš to
paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį;
36)
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu
gautos ir šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;
37)
religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų)
dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus
asmenis, atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) išlaikymas;
38)
komercinio kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio
produkciją reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
39)
neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto
apmokestinto pelno, neviršijančios 12 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;
40) jūrininkų, įrašytų į laivo, plaukiojančio
su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, įgulos narių
sąrašą, už darbą laivo reiso metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio
Įstatymo 14 straipsnyje;
41)
pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai
darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą
Lietuvos Respublikoje sudarytame pensijų fonde;
42)
gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos ir pensijų
įmokos į Lietuvos Respublikoje sudarytus pensijų fondus;
43)
iš pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas.
2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8, 10, 11,
12, 13, 14, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 29, 31, 34, 35, 37 ir 39 punktų nustatytos
lengvatos, taip pat 19 punkte nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų nei
sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) ir tėvai (įtėviai) gautoms pajamoms netaikomos,
jei gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio vienetų, įregistruotų ar
kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar gyventojų, kurių nuolatinė
gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo
pakeitimo“ įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr.59-1145).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1252,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24), įsigalioja nuo 2003-01-01
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1321,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo
nuostatos taikomos apmokestinant gyventojo pajamas, gautas po 2003 m. sausio 1
d.
Jeigu
apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios buvo apskaičiuotos už 2003
m. sausio mėnesį, buvo pritaikytas mažesnis NPD, negu nustatytas šiame
Įstatyme, nepritaikyta šiuo Įstatymu nustatyto NPD dalis gali būti pritaikyta
apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios bus apskaičiuotos už 2003 m.
vasario ar vėlesnius mėnesius.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 33 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS
ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, DRAUDIMO ĮSTATYMO,
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO, GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1790,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
18
straipsnis. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų
gavimu
1.
Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais
atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis
individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo
patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu
susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris
verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais
laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos
pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai
veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio
Lietuvos gyventojo su individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu
susijusius leidžiamus atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Jeigu gyventojas vykdo kelių aiškiai
skirtingų rūšių individualią veiklą, su tokios veiklos pajamų gavimu susiję
leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal
kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
4. Leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti
per tą mokestinį laikotarpį faktiškai gautų individualios veiklos pajamų.
5. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais,
turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei
kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos
dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė
yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, – atitinkančiais keliamus
reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose privalo
būti nurodyta:
1) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo
atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo) vardas,
pavardė ir asmens kodas;
2)
prekių ar paslaugų pirkėjo (gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.
6.
Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų bei gyventojų atveju išlaidos
gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,
jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
7.
Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo
liudijimą, sporto bei atlikėjų veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais
ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.
19
straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos
turto
įsigijimo
kaina ir su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu
susijusios
išlaidos
1.
Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš
gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:
1) turto
įsigijimo kaina;
2) sumokėtas
komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto pardavimu
arba kitokiu perleidimu nuosavybėn.
2.
Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą,
įskaitant sumokėtus komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas,
susijusius su šio turto įsigijimu, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis
(įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto
rekonstravimo išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties
gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo ir
rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą
dalį).
3.
Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais
visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės
aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų
blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus
reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais
sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,
jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių,
rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįstas šių sumų sumokėjimą patvirtinančiais
atitinkamais dokumentais.
4.
Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų)
įsigijimo kaina yra lygi:
1)
visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio
nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė
yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas
turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį
atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)
2)
akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys,
pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.
5. Kai gyventojas parduoda
ar kitaip perleidžia nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 ir 8 punktų nurodytais atvejais gautas mainais į
įsigyjamojo vieneto akcijas (dalis, pajus), parduodamų ar kitaip perleidžiamų
nuosavybėn akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi turėtų įsigyjamojo
vieneto akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kainai, buvusiai prieš pat perduodant
mainais šias akcijas (dalis, pajus).
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti ne individualios veiklos
turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.
20
straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis
pajamų
dydis
1. Pagrindinis
neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 290 litų
per mėnesį.
2. Šiems
nuolatiniams Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji
pajamų dydžiai (jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–5 punktuose nustatytų
kriterijų, taikomas didžiausias individualus NPD):
1) I grupės invalidams – 430 litų
per mėnesį;
2) II grupės invalidams – 380
litų per mėnesį;
3) asmenims,
auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius,
jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 430 litų per mėnesį,
be to, už ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 46
litais;
4) motinai
(įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip
pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, augina
vienas (viena), – 335 litai per mėnesį, be to, už auginamą antrą ir kiekvieną
paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 53 litais;
5) žemės ūkio
veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės
ūkio produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip
pat ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams – 330
litų per mėnesį.
3.
NPD indeksuojami mokestiniam laikotarpiui pasibaigus taikant metinį vartojimo
prekių ir paslaugų kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1. Indeksuoti NPD
taikomi pajamoms, gautoms nuo einamojo mokestinio laikotarpio trečio mėnesio 1
dienos. Indeksuoti NPD skelbiami Finansų ministerijos pranešimu.
4.
NPD taikomas apskaičiuojant nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias
pajamas. Apskaičiuojant nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias
pajamas, pagrindinis NPD taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra
Lietuvoje.
5.
NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas, kai gyventojas pateikia laisvos formos
prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje.
6.
Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar
du vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi
dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, už kiekvieną
auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
(toliau – PNPD), kuris lygus 0,1 pagrindinio NPD. Šios dalies nuostatos
netaikomos šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems nuolatiniams Lietuvos
gyventojams.
7.
Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas toje pajamų, susijusių su darbo santykiais
arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, kur taikomas NPD,
dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 24 straipsnio 2
dalis taikoma
deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas
išmokas.
8.
Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio
laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio
mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tą mokestinio
laikotarpio mėnesį galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.
9.
Atsiradus arba pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šie
dydžiai pradedami arba nustojami taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė
teisė į juos, mėnesį gautų pajamų.
10. Metinis
neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD) nustatomas sudedant tam
gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus mokestinio laikotarpio
atitinkamų mėnesių NPD dydžius ir, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas, atimamas pirmiausia iš su darbo santykiais arba jų
esmę atitinkančiais santykiais susijusių mokestinio laikotarpio pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jeigu taikytinas
MNPD yra didesnis už šias pajamas arba gyventojas tokių pajamų negavo,
netaikytas MNPD arba jo dalis atimami iš kitų pajamų. Šio Įstatymo 29
straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD dalis, apskaičiuota
tame straipsnyje nustatyta tvarka.
11.
Metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MPNPD) nustatomas
sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio
laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD ir, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio
apmokestinamąsias pajamas, atimamas pirmiausia iš su darbo santykiais arba jų
esmę atitinkančiais santykiais susijusių mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių)
pajamų, kurios apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o
jeigu taikytinas MPNPD yra didesnis už šias pajamas arba gyventojas tokių
pajamų negavo, netaikytas MPNPD arba jo dalis atimami iš kitų pajamų. MPNPD
tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. Šio Įstatymo 29 straipsnyje
nustatytais atvejais iš pajamų atimama MPNPD dalis, apskaičiuota tame
straipsnyje nustatyta tvarka.
12.
Neigiamas skirtumas, susidaręs iš pajamų atėmus NPD ir PNPD (ar MNPD ir MPNPD),
negrąžinamas ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliamas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1321,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
21
straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos
1.
Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio
Lietuvos gyventojo išlaidos:
1)
savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) naudai sumokėtos
gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad
draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus
draudimo sutarties galiojimo terminui;
2)
savo ir sutuoktinio naudai sumokėtos pensijų įmokos į Lietuvos Respublikoje
sudarytus pensijų fondus;
3)
palūkanos už paimtą kreditą gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti,
sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba finansų ministro sąraše
nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms finansinėms
institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) paketo
turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, taip pat palūkanos, sumokėtos
finansų įmonei už gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą);
4) už studijas (kurias baigus įgyjamas
aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat
doktorantūros bei meno aspirantūros studijos) studijuojančių nuolatinių
Lietuvos gyventojų sumokėtos sumos. Jei už studijas sumokėta skolintomis
lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito įstaigos paskola), tai iš pajamų gali
būti atimta per mokestinį laikotarpį grąžinta šios paskolos dalis.
2. Tais atvejais, kai ne vyresnis kaip 26 metų
studijuojantis nuolatinis Lietuvos gyventojas nėra pajamų mokesčio mokėtojas
arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas,
nurodytas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis
minėto punkto nuostatų gali iš savo pajamų atimti vienas iš tėvų (įtėvių) arba
globėjų.
3.
Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti
25 procentų sumos, apskaičiuotos iš visų mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų
atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas.
4.
Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų
apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų
mokesčio deklaraciją.
5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos
netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio
vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose,
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, –
nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3
dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal
Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
V
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO APSKAIČIAVIMO, MOKĖJIMO, DEKLARAVIMO IR GRĄŽINIMO TVARKA
22
straipsnis. Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką
1.
Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios
pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases –
A ir B.
2.
A klasės pajamoms priskiriamos:
1)
iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš
nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus
azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės
vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto,
bei šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas, taip pat šiame
punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto pardavimo ar
kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo
nuolatinę buveinę bei iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę
gautos sporto veiklos, atlikėjų veiklos, taip pat ne individualios veiklos
turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos už parduotą ar
kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal
Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas
yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamąjį daiktą, esantį
Lietuvoje, bei individualios ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už
parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną,
netauriųjų metalų laužą, taip pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir
2)
iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjų
veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai.
3.
B klasės pajamoms priskiriamos visos A klasei nepriskiriamos pajamos.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
23
straipsnis. Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir
sumokėjimo tvarka
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė
arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per
nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų
mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos
neapmokestinamosioms pajamoms. Jei su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios išmokos už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį mokamos dalimis, tai pajamų mokestis išskaičiuojamas
išmokant paskutinę šios išmokos dalį (nuo bendros už tą mėnesį išmokėtų dalių
sumos), išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo mokestinio laikotarpio gruodžio
mėnesį, kai pajamų mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių
sumos, jeigu paskutinė išmokos dalis bus išmokėta vėliau negu to mėnesio
paskutinę dieną. Jeigu paskutinė su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusi išmokos už atitinkamą mokestinio laikotarpio
mėnesį dalis neišmokėta per 10 darbo dienų tam mėnesiui pasibaigus, tai pajamų
mokestis turi būti apskaičiuotas nuo per tą mėnesį išmokėtų dalių sumos.
2.
Kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui dėl NPD taikymo, tai jam priklausantis NPD atimamas skaičiuojant
apmokestinamąsias pajamas.
3.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba
nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę
bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo
mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo
sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po
atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų
mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.
4.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir per tą atitinkamo mokestinio laikotarpio
mėnesį išmoka visą išmoką, tai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka
išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į
biudžetą iki to mėnesio 15 dienos (jeigu paskutinė išmokos dalis išmokėta iki
to mėnesio 15 dienos) arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė
išmokos dalis išmokėta po to mėnesio 15 dienos).
5. Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis išmokėta per
mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai šio
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, kurį išmokėta
paskutinė išmokos dalis, 15 dienos, išskyrus su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas, išmokamas už atitinkamo
mokestinio laikotarpio gruodžio mėnesį, kai pajamų mokestis nuo per tą mėnesį
išmokėtų dalių sumos turi būti sumokėtas į biudžetą iki atitinkamo mokestinio
laikotarpio gruodžio mėnesio paskutinės dienos, jeigu paskutinė išmokos dalis
išmokėta vėliau negu to mėnesio paskutinę dieną.
6.
Jei mokestį išskaičiuojantis asmuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio
laikotarpio mėnesį moka dalimis ir paskutinė išmokos dalis neišmokėta per
mėnesio, einančio po mėnesio, už kurį mokamos su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, 10 darbo dienų, tai laikoma, kad
šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka išskaičiuotą pajamų mokestį mokestį
išskaičiuojantis asmuo privalėjo sumokėti į biudžetą iki mėnesio, už kurį
mokamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios
pajamos, 15 dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta iki to mėnesio 15 dienos)
arba iki to mėnesio paskutinės dienos (jeigu paskutinė išmoka išmokėta po to
mėnesio 15 dienos).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
24
straipsnis. Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos
1.
Mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo
deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį
pateikdamas deklaracijas.
2.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir
metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį
išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų
mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki
mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje
deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų
apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto
pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį
išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms,
išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį
laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.
[2 dalis taikoma
deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas
išmokas]
3.
Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijų formas,
deklaracijų užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su finansų ministru. Centrinis mokesčio
administratorius turi teisę nustatyti pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės
pajamų, deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat
tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus išmokamos sumos
nedeklaruojamos pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų,
deklaracijoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
25
straipsnis. Nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaravimo,
apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka
1.
Pajamų mokestį nuo pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės
pajamoms, šio Įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats
nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo.
2.
Pajamų mokestis nuo per mokestinį laikotarpį gautų pajamų, pagal mokesčio
mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms, deklaruojamas, apskaičiuojamas
ir sumokamas šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka.
26
straipsnis. Fiksuoto pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria
verčiamasi
turint verslo liudijimą, sumokėjimas ir verslo liudijimo
išdavimo
tvarka
Fiksuoto
dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą.
Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
27
straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų
apskaičiavimas,
deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir
metinės
pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal
mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms,
pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to
mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio Įstatymo 28 straipsnyje
nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti
mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį
mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti praėjusio mokestinio laikotarpio
pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
2.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų,
kurioms pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio
tarifai, tai apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:
1) 15 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų
pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne individualios veiklos turto
pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju iš pajamų, gautų pardavus
arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, atimama šio
turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn
susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka), kurioms
pagal šio Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio
Lietuvos gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16
straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytas sumas, taip pat MNPD ir
(arba) MPNPD dalį, neviršijančią su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų
pajamų mokesčio tarifą;
2)
33 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų
pajamų daliai.
3.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio
deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1)
nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti MNPD ar MPNPD ir (arba) šio
Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
2)
per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasės pajamų.
4.
Ūkininkas ir jo partneriai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų už
ūkininko ūkyje, įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą
žemės ūkio veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją
nepaisant šio straipsnio 3 dalyje nustatytų išimčių.
5.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
veiklos, kuria vertėsi turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti
metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
6.
Metinės pajamų mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
Centrinis mokesčio administratorius turi teisę nustatyti metinėje pajamų
mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat
tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų dydį, kurio neviršijus gautos pajamos
nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje.
7.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė
teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp
metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos
pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos)
pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje
nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
8.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų pajamų,
privalo kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta
informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų
akcijas (dalis, pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba
išimtines teises jas įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir
buveinės adresas, kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių
ataskaitą privalo saugoti ne mažiau kaip 10 metų.
9.
Jeigu nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio
deklaracijoje apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta
arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
10. Šio Įstatymo
29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės
pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
28
straipsnis. Fizinio asmens, tapusio nuolatiniu Lietuvos gyventoju, pajamų
mokesčio
nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
Jeigu
fizinis asmuo tapo nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4
straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, metinė pajamų mokesčio deklaracija už kalendorinius
metus, kuriais jis atvyko į Lietuvą, turi būti pateikta ir pajamų mokestis
sumokėtas ne vėliau kaip iki kitų po atvykimo kalendorinių metų gruodžio 31
dienos.
29
straipsnis. Fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio
nuo
pajamų,
gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir
pajamų
mokesčio sumokėjimas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje,
galutinai išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas
privalo pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų
mokesčio deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą
mokestinį laikotarpį iki išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki
išvykimo dienos. Toks nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę
pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta
tvarka, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2.
Fizinis asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio
3 dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo pateikti
fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją
ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki
išvykimo dienos, bei sumokėti pajamų mokestį iki išvykimo dienos.
3.
Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis
apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka.
30
straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios
veiklos
per nuolatinę bazę pajamų apskaičiavimo, deklaravimo ir
sumokėjimo
tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio
nuo
individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš
individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus,
iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos
privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę
bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį
gautas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio
Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.
2.
Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų
deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per
mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi
būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų
mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos
pateikimo termino pabaigos.
3.
Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna
pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės
pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio
dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per
nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką
nustato centrinis mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
5.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms,
gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
31
straipsnis. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės
pajamų,
nenurodytų šio Įstatymo 30 straipsnyje, apskaičiavimo,
deklaravimo
ir sumokėjimo tvarka. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo
pajamų
mokesčio nuo B klasės pajamų, nenurodytų šio Įstatymo
30
straipsnyje, deklaracija
1.
Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs šio Įstatymo
30 straipsnyje nenurodytų B klasės pajamoms priskiriamų pajamų, privalo nuo šių
pajamų apskaičiuoti pajamų mokestį ir sumokėti jį į biudžetą, taip pat pateikti
šio pajamų mokesčio deklaraciją ne vėliau kaip per 25 dienas nuo pajamų gavimo.
2.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų
deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato centrinis
mokesčio administratorius, suderinęs su finansų ministru.
32
straipsnis. Pajamų mokesčio nuo kai kurių turto pardavimo pajamų
perskaičiavimas
1.
Gyventojas, gavęs pajamų iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų
nuolatines buveines arba iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines
bazes už kilnojamojo daikto, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar
privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, už nekilnojamojo daikto, esančio
Lietuvoje, pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, taip pat ne
individualios veiklos pajamų už nenukirsto miško, apvaliosios medienos,
netauriųjų metalų laužo pardavimą arba kitokį perleidimą nuosavybėn, nuo kurių
šio Įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka buvo išskaičiuotas pajamų mokestis,
turi teisę kreiptis į mokesčio administratorių dėl pajamų mokesčio už parduotą
daiktą perskaičiavimo, t. y. kad būtų apskaičiuojamas pajamų mokestis iš gautų
pajamų atėmus šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas išlaidas.
2.
Mokesčio administratorius perskaičiuoja pajamų mokestį tik tuo atveju, kai
pateikiami šio Įstatymo 19 straipsnio reikalavimus atitinkantys išlaidas
pagrindžiantys dokumentai.
3.
Prašymai perskaičiuoti pajamų mokestį pateikiami centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta ir su finansų ministru suderinta tvarka.
4.
Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
VI
SKYRIUS
PAREIGOS,
ATSAKOMYBĖ
33
straipsnis. Išmokas išmokančio Lietuvos vieneto, nuolatinės buveinės ir
gyventojo
pareigos
1.
Gyventojams išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A
klasės pajamoms, išmokėję nuolatinis Lietuvos gyventojas, nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas per
nuolatinę buveinę gyventojo prašymu išduoda pažymas, kuriose turi būti
nurodytos apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos, taikytas NPD bei išskaičiuota ir
sumokėta pajamų mokesčio suma. Jei gyventojui išmokas išmoka užsienio vienetas
per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui išduoda užsienio
vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka nenuolatinis Lietuvos
gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas nuolatiniam gyventojui gali
išduoti tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas asmuo. Pažymos
išduodamos per 10 darbo dienų nuo prašymo dienos.
2.
Per mokestinį laikotarpį gyventojams išmokas, kurios pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskirtos B klasėms pajamoms, išmokėję Lietuvos vienetas, užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę ar nenuolatinis Lietuvos gyventojas per
nuolatinę bazę privalo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio
laikotarpio, vasario 1 dienos pateikti mokesčio administratoriui pažymas apie
gyventojams išmokėtas tokias išmokas. Jeigu gyventojui išmokas išmoka užsienio
vienetas per nuolatinę buveinę, tai šias pažymas mokesčio administratoriui
pateikia užsienio vieneto įgaliotas asmuo. Jei gyventojui išmokas išmoka
nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę, tai šias pažymas mokesčio
administratoriui pateikia tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas ar jo įgaliotas
asmuo.
3.
Pažymų apie apskaičiuotas ir išmokėtas išmokas formas, jų pildymo ir pateikimo
tvarką, sumos dydį, iki kurio neprivalu pateikti mokesčio administratoriui
pažymas apie gyventojams išmokėtas išmokas, nustato centrinis mokesčio
administratorius, suderinęs su Finansų ministerija.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
34
straipsnis. Mokesčio administratoriaus pareigos
1.
Gyventojams bei mokestį išskaičiuojantiems asmenims deklaracijų blankai bei
metodiniai jų pildymo nurodymai išduodami nemokamai.
2.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nuolatinio Lietuvos gyventojo mokestiniu laikotarpiu gautos pajamos ir nuo jų
Lietuvoje sumokėtas pajamų mokestis. Mokesčio administratorius nenuolatinio
Lietuvos gyventojo prašymu privalo išduoti pažymą, kurioje turi būti nurodytos
nenuolatinio Lietuvos gyventojo Lietuvoje gautos pajamos ir nuo jų sumokėtas
pajamų mokestis. Pažymų išdavimo tvarką nustato centrinis mokesčio
administratorius.
3.
Mokesčio administratorius nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymu, mokestiniam
laikotarpiui pasibaigus, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta
tvarka privalo pervesti Lietuvos vienetams, pagal Labdaros ir paramos įstatymą
turintiems teisę gauti paramą, iki 2 procentų pajamų mokesčio, mokėtino pagal
metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos, o jeigu nuolatinis Lietuvos
gyventojas metinės pajamų mokesčio deklaracijos neteikia, – iki 2 procentų
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuoto pajamų mokesčio sumos.
4.
Mokesčio administratorius gyventojo prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo
pateikimo dienos privalo išduoti pažymą apie nuolatinio Lietuvos gyventojo
vykdomą individualią veiklą arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo įregistruotą
nuolatinę bazę Lietuvoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
35
straipsnis. Mokesčio mokėtojo pareigos
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pasinaudojęs teise iš pajamų atimti išlaidas,
nurodytas šio Įstatymo 21 straipsnyje, privalo saugoti sumokėjimą
patvirtinančių dokumentų originalus arba jų nuorašus, patvirtintus notarine
tvarka, ne trumpiau kaip 10 metų po atitinkamo mokestinio laikotarpio metinės pajamų
mokesčio deklaracijos pateikimo.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią
veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka.
3. Nuolatinis Lietuvos
gyventojas privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka
nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui, su kuriuo yra susijęs darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, savivaldybę, kurioje jis turi
nuolatinę gyvenamąją vietą paskutinę mokestinio laikotarpio dieną. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas, gaudamas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais nesusijusių A klasės pajamų, privalo centrinio mokesčio
administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam asmeniui
savivaldybę, kurioje jis turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio
laikotarpio paskutinę dieną. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs pajamų,
pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų A klasės pajamoms, privalo centrinio
mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio
laikotarpio paskutinę dieną, jeigu turėjo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Jeigu praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną
nenuolatinis Lietuvos gyventojas neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvoje,
mokestį išskaičiuojančiam asmeniui privalo nurodyti savivaldybę, kurioje jis
turėjo gyvenamąją vietą praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinę buvimo Lietuvoje
dieną. Tuo atveju, jeigu nenuolatinis Lietuvos gyventojas praėjusiu
mokestiniu laikotarpiu Lietuvoje neturėjo
gyvenamosios vietos, jis privalo nurodyti mokestį išskaičiuojančiam
asmeniui savivaldybę, kurioje jis turi gyvenamąją vietą mokestiniu laikotarpiu,
jeigu jis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
36
straipsnis. Atsakomybė
1.
Jei gyventojas nesilaiko šio Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų
reikalavimų dėl prašymo taikyti NPD pateikimo ir dėl to buvo sumokėtas per
mažas pajamų mokestis, tai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų
nustatyta tvarka už šį pažeidimą atsako pats gyventojas.
2.
Už šio Įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai
Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII
SKYRIUS
PAJAMŲ
MOKESČIO, SUMOKĖTO UŽSIENIO VALSTYBĖSE, ATSKAITYMAS
37
straipsnis. Pajamų mokesčio, sumokėto užsienio valstybėse, atskaitymas
1.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas iš šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto
pajamų mokesčio sumos gali atskaityti pajamų mokesčio arba jam tapataus
mokesčio sumą, sumokėtą užsienio valstybėje nuo toje valstybėje per tą
mokestinį laikotarpį gautų pajamų, jeigu su šia valstybe yra sudaryta ir
taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis arba ši valstybė įtraukta į
finansų ministro tvirtinamą sąrašą.
2.
Nuolatinis Lietuvos gyventojas turi teisę nuo kontroliuojamojo užsienio vieneto
pozityviųjų pajamų, įskaitytų į nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamas,
mokesčio, sumokėto užsienio valstybėje, su kuria Lietuvos Respublika yra
sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį ir pagal kurios atitinkamą
įstatymą kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityviosios pajamos yra įtrauktos
į tos valstybės vieneto pajamas ir apmokestintos pagal analogiškas Pelno
mokesčio įstatyme nustatytas taisykles, dydžiu sumažinti į biudžetą mokėtiną
pagal šį Įstatymą apskaičiuotą pajamų mokestį nuo pozityviųjų pajamų.
3.
Jeigu nuo užsienio valstybėje gautų pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka
apskaičiuota pajamų mokesčio suma yra mažesnė negu pajamų mokesčio arba jam
tapataus mokesčio suma, sumokėta nuo tų pajamų užsienio valstybėje, tai
atskaitoma tik šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota pajamų mokesčio suma.
4.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per mokestinį laikotarpį gauna pajamų
keliose užsienio valstybėse, tai atskaitoma pajamų mokesčio suma apskaičiuojama
atskirai pagal kiekvieną valstybę, kurioje gautos pajamos.
5.
Atskaityti iš apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos šiame straipsnyje nustatyta
tvarka leidžiama tik tuo atveju, jeigu yra pateikti užsienio valstybės mokesčio
administratoriaus patvirtinti dokumentai apie toje valstybėje per tą mokestinį
laikotarpį gautas pajamas bei nuo jų apskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio
arba jam tapataus mokesčio sumą.
VIII SKYRIUS
MOKESČIO
ĮSKAITYMAS Į BIUDŽETĄ
38
straipsnis. Pajamų mokesčio įskaitymas
1.
Iki 2003 m. gruodžio 31 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis,
taip pat sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės,
kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba gyvena mokestį
išskaičiuojantis asmuo, biudžetą;
3)
jeigu Lietuvos vienetas turi padalinių kitų savivaldybių teritorijose, tai iš
šiuose padaliniuose dirbančių nuolatinių Lietuvos gyventojų gautų su darbo
santykiais susijusių arba joms prilygintų pajamų išskaičiuotą ir sumokėtą
pajamų mokestį, taip pat sumokėtą (išieškotą) nuo šių pajamų apskaičiuotą
mokestinę nepriemoką pagal mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijoje
pateiktus duomenis mokesčio administratorius perveda į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra minėti padaliniai, biudžetą.
2.
Nuo 2004 m. sausio 1 d. (imtinai) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos
savivaldybės, kurios teritorijoje jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą,
biudžetą;
2) mokestį išskaičiuojančio asmens išskaičiuotas ir
sumokėtas pajamų mokestis įskaitomas į tos savivaldybės, kurios teritorijoje
nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, biudžetą;
3) mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitoma taip, kaip nepriemokos sumokėjimo
(išieškojimo) momentu įskaitomas mokestį išskaičiuojančio asmens sumokamas
pajamų mokestis, o jeigu to nustatyti neįmanoma, – į savivaldybės, kurios
teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba turi gyvenamąją vietą
mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas
pajamų mokestis ir sumokėta (išieškota) mokestinė nepriemoka, taip pat pagal šį
Įstatymą mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui
išmokamų išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
tenkantys savivaldybių biudžetams, įskaitomi tokia tvarka:
1)
nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios
teritorijoje jis gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos Lietuvoje nėra, –
į tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra veiklos vykdymo vieta, biudžetą;
2)
mokestį išskaičiuojančio asmens nuo nenuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamų
išmokų išskaičiuotas ir sumokėtas pajamų mokestis bei sumokėta (išieškota)
mokestinė nepriemoka įskaitomi į tos savivaldybės, kurios teritorijoje jis
gyvena, biudžetą, jeigu gyvenamosios vietos ar veiklos vykdymo vietos nėra, – į
tos savivaldybės, kurios teritorijoje yra (privalo būti) įregistruotas arba
gyvena mokestį išskaičiuojantis asmuo, biudžetą.
4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo sumokėtas pajamų mokestis ir sumokėta
(išieškota) mokestinė nepriemoka, kurių negalima įskaityti į atitinkamos
savivaldybės biudžetą vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies nuostatomis,
įskaitomi į valstybės biudžetą.
5.
Po šio Įstatymo įsigaliojimo sumokėti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
savivaldybių biudžetams tenkantys fizinių asmenų pajamų mokestis bei mokestinė
nepriemoka, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės vienetų kaip vienetų
sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokesčio mokestinę nepriemoką, įskaitomi šio
straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.
6. Mokestį išskaičiuojančio asmens sumokėtas pajamų
mokestis įskaitomas į savivaldybės, kurioje gyventojas turi nuolatinę
gyvenamąją vietą arba gyvenamąją vietą, biudžetą tokia tvarka:
1)
savivaldybė, kurioje nuolatinis Lietuvos gyventojas turi nuolatinę gyvenamąją
vietą, o nenuolatinis Lietuvos gyventojas turi gyvenamąją vietą, nustatoma
pagal gyventojo mokestį išskaičiuojančiam asmeniui pateiktus duomenis;
2)
atitinkamo mokestinio laikotarpio metinėje pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A
klasės pajamų, deklaracijos dalyje, kurioje deklaruojamas pajamų mokestis,
išskaičiuotas iš pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpas, nustatytos praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų
mokesčio pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijos naudojamos įskaitant
pajamų mokestį, mokamą į biudžetą kitą mokestinį laikotarpį, pradedant nuo
balandžio mėnesio, taip pat dar vėlesnio mokestinio laikotarpio sausio–kovo
mėnesiais;
3)
pagal metines pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijas
nustačius faktines praėjusiu mokestiniu laikotarpiu išskaityto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas, ne vėliau kaip iki einamojo
mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos atliekami atitinkami praėjusiu
mokestiniu laikotarpiu sumokėto pajamų mokesčio, išskyrus ankstesnių mokestinių
laikotarpių sumokėtą (išieškotą) mokestinę nepriemoką, įskaitymo į savivaldybių
biudžetus patikslinimai;
4)
2004 metų mokestinio laikotarpio sausio–kovo mėnesiais mokamos pajamų mokesčio
sumos įskaitomos pagal 2003 metų III ketvirtį mokėto pajamų mokesčio
pasiskirstymo pagal savivaldybes proporcijas. 2003 metų sumokėto pajamų
mokesčio įskaitymo į savivaldybių biudžetus patikslinimai, numatyti šios dalies
3 punkte, nedaromi.
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS
NUOSTATOS
39
straipsnis. Įstatymo taikymas ir pasiūlymai Vyriausybei
1.
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
2. Šio Įstatymo 2
straipsnio 14 dalies 7 punkto nuostatos dėl akcijų kainų skirtumo, apmokėto
pinigais, ir 15 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2004 m. sausio 1 d.
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir centrinis
mokesčio administratorius visus šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės
aktus parengia ir patvirtina ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šio Įstatymo
įsigaliojimo.
4.
Nuo 2003 m. sausio 1 d. pripažįstami netekusiais galios:
1)
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas (Žin.,
1990, Nr. 31-742; 1991, Nr. 6-170, Nr. 19-501, Nr. 22-569; 1992, Nr. 7-150, Nr.
14-388; 1993, Nr. 30-681, Nr. 59-1144; 1994, Nr. 30-531, Nr. 58-1135; 1995, Nr.
34-814, Nr. 44-1077; 1996, Nr. 11-285, Nr. 35-858, Nr. 46-1104, Nr. 62-1464,
Nr. 71-1716, Nr. 73-1747; 1997, Nr. 28-662, Nr. 61-1443, Nr. 63-1474; 1998, Nr.
8-162, Nr. 90-2481; 1999, Nr. 19-515, Nr. 33-947, Nr. 55-1770, Nr. 60-1950, Nr.
66-2121, Nr. 109-3174, Nr. 113-3290; 2000, Nr. 5-127, Nr. 34-955, Nr. 53-1522,
Nr. 64-1911, 1943, Nr. 84-2534, Nr. 89-2747, Nr. 90-2781, Nr. 113-3603; 2001,
Nr. 39-1329,
Nr. 41-1421, Nr. 62-2217, 2236, Nr. 110-3993, 3994, Nr. 111-4023; 2002, Nr.
62-2492);
2)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 2-27);
3)
Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų
mokesčio laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1305);
4)
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų
papildymo“ (Žin., 1996, Nr. 1-3) 2 straipsnis;
5)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“
(Žin., 1990, Nr. 31-743);
6)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ pirmojo punkto taikymo“
(Žin., 1991, Nr. 5-141);
7)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 10 straipsnio
įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 6-169);
8)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1991, Nr.
22-570);
9)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių
asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo įsigaliojimo“ 8 punkto pakeitimo“
(Žin., 1991, Nr. 22-571);
10)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl minimalaus gyvenimo
lygio ir fizinių asmenų pajamų mokesčio neapmokestinamojo minimumo“ (Žin.,
1991, Nr. 20-523);
11)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr.
7-151);
12)
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl Lietuvos
Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio
laikinojo įstatymo pakeitimo ir papildymo“ įsigaliojimo“ (Žin., 1992, Nr.
14-389);
13)
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo
pakeitimo ir papildymo“ taikymo“ (Žin., 1993, Nr. 31-717);
14)
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo
pakeitimo“ įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr.59-1145).
Straipsnio
pakeitimai:
Nr.
IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
Skelbiu
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS
________________
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos
Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1252,
2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5539 (2002-12-24)
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1913,
2003-12-18, Žin., 2003, Nr. 123-5585 (2003-12-30)
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO
ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja
nuo 2003 m. sausio 1 d.
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1321,
2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 15-601 (2003-02-12)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio Įstatymo
nuostatos taikomos apmokestinant gyventojo pajamas, gautas po 2003 m. sausio 1
d.
Jeigu
apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios buvo apskaičiuotos už 2003
m. sausio mėnesį, buvo pritaikytas mažesnis NPD, negu nustatytas šiame
Įstatyme, nepritaikyta šiuo Įstatymu nustatyto NPD dalis gali būti pritaikyta
apskaičiuojant pajamų mokestį nuo su darbo santykiais arba jų esmę
atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kurios bus apskaičiuotos už 2003 m.
vasario ar vėlesnius mėnesius.
3.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1535,
2003-04-22, Žin., 2003, Nr. 42-1925 (2003-05-01)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1660,
2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3340 (2003-07-23)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 33 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas,
Įstatymas
Nr. IX-1708,
2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 75-3474 (2003-07-30)
PENSIJŲ SISTEMOS REFORMOS
ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, DRAUDIMO ĮSTATYMO,
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO, GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
6.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1790,
2003-10-16, Žin., 2003, Nr. 102-4586 (2003-10-31)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis
Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
7.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1848,
2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 116-5254 (2003-12-12)
GYVENTOJŲ
PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 20, 22, 23, 24, 27, 32, 34, 35, 38 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio
įstatymo 24 straipsnio 2 dalis taikoma
deklaruojant 2004 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais išmokėtas
išmokas.
ĮSTATYMO 6, 17, 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004
m. sausio 1 d.
***
@@ -4096,7 +4114,7 @@
Redagavo:
Aušra Bodin (2003-12-12)
Aušra Bodin (2003-12-31)
aubodi@lrs.lt
2003-11-25
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-10-16
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-07-04
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-07-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-04-22
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-01-28
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — arts. 12, 19
2003-01-01
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas — versión o
originali versija
Tekstas šią datą