Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas

Įstatymas skelbtas: Žin., 2000, Nr. 47-1342

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2000 m. gegužės 23 d. Nr. VIII-1697

Vilnius

1 straipsnis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimas

Patvirtinti

Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (pridedamas).

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo

priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           VALDAS

ADAMKUS

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos

2000 m. gegužės 23 d.

įstatymu

Nr.VIII-1697

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ

TYRIMŲ TARNYBOS

S T A T U T A S

PIRMASIS

SKIRSNIS

BENDROSIOS

NUOSTATOS

1

straipsnis. Statuto paskirtis

Specialiųjų

tyrimų tarnybos statutas (toliau - Statutas) nustato pagrindinius tarnybos

Specialiųjų tyrimų tarnyboje principus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų

skyrimo ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, paskatinimus,

atsakomybę, prievartos panaudojimo sąlygas ir tvarką bei socialines garantijas.

2

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisinio statuso

reglamentavimas

Specialiųjų

tyrimų tarnybos pareigūnų statusą reglamentuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos

įstatymas, šis statutas ir kiti teisės aktai. Tais atvejais, kai kituose

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų teisinį statusą reglamentuojančiuose

įstatymuose yra nustatoma kitokia šios tarnybos pareigūno teisinė padėtis, nei

numato Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas ar šis statutas, yra taikomos

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo ar šio statuto normos.

ANTRASIS

SKIRSNIS

TARNYBOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOJE ORGANIZAVIMAS

3

straipsnis. Reikalavimai asmenims, skiriamiems į Specialiųjų tyrimų tarnybą

1.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnais gali būti skiriami

nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 20 metų Lietuvos Respublikos

piliečiai, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka           atlikę

privalomąją pradinę karo tarnybą arba įstatymų nustatyta tvarka atleisti nuo

jos, mokantys valstybinę kalbą, taip pat tinkantys konkrečioms pareigoms

pagal išsilavinimą, intelekto ir moralines savybes, dalykinį ir fizinį

pasirengimą bei sveikatos būklę.

2.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotojais gali būti skiriami

tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį teisinį

išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų teisinio darbo stažą.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinių vadovais, tardytojais ir kvotėjais gali

būti skiriami tik asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą.

tyrimų tarnybos pareigūnais negali būti skiriami asmenys, nurodyti Valstybės

tarnybos įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje.

skiriami į Specialiųjų tyrimų tarnybą pareigūnais, privalo pasitikrinti

sveikatos būklę ir pateikti išvadą dėl tinkamumo tarnybai. Sveikatos tikrinimo

tvarką bei medicininius reikalavimus skiriamiesiems nustato Specialiųjų tyrimų

tarnybos direktorius suderinęs su Sveikatos apsaugos ministru.

4

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas

tyrimų tarnybos pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas, paskirtas į

tam tikras pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir turintis administracinius

įgaliojimus pagal pareigas pavaldiems ar nepavaldiems asmenims.

duodami teisėti nurodymai yra privalomi visiems asmenims.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas privalo vykdyti aukštesniojo pagal

pavaldumą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno įsakymus ar nurodymus. Apie

gautą įsakymą ar nurodymą, prieštaraujantį įstatymui, jis turi nedelsdamas

pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui. Apie Specialiųjų tyrimų

tarnybos direktoriaus duotą įsakymą ar nurodymą, aiškiai prieštaraujantį

įstatymui, nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui.

tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje asmeniui gali būti nustatomas iki 6

mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu pareiginės algos priedai ir

priemokos nemokami. Jeigu bandomuoju laikotarpiu asmuo neatleidžiamas iš

pareigų, laikoma, kad jo tarnyba įvertinta teigiamai. Respublikos Prezidento

skiriamiems pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.

5

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareiginiai laipsniai, pareigybės ir

kvalifikacinės

kategorijos

tyrimų tarnybos pareigūnams suteikiami šie pareiginiai laipsniai:

1) ypatingasis

specialusis agentas;

2) vyriausiasis

specialusis agentas;

3) vyresnysis

specialusis agentas;

4) specialusis

agentas;

5) specialusis

agentas patarėjas;

6) vyresnysis

agentas;

7) agentas;

8) jaunesnysis

agentas.

2.

Pareiginis laipsnis gali atitikti pareigybę.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrą ir etatų sąrašą tvirtina Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktorius.

į Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų profesinio pasirengimo lygį,

specialybę, tarnybos stažą bei tarnybinės veiklos rezultatus, jiems suteikiamos

šios kvalifikacinės kategorijos: 3-ioji, 2-oji ir 1-oji. Reikalavimus

kvalifikacinėms kategorijoms gauti ir šių kategorijų suteikimo tvarką nustato

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

5.

Ypatingojo specialiojo agento laipsnis ir 1-oji kvalifikacinė kategorija

suteikiami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui, skiriant jį į šias

pareigas.

6.

Vyriausiojo specialiojo agento laipsnis suteikiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriaus pavaduotojams, skiriant juos į šias pareigas.

7.

Padalinių vadovams suteikiami vyresniojo specialiojo agento, o jų pavaduotojams

ir poskyrių vadovams - specialiojo agento laipsniai.

6

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno priesaika

paskirtas į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas,

prisiekia Lietuvos valstybei šiais žodžiais:

„Aš, (vardas,

pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (-ė),

prisiekiu

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų

įstatymų, kovoti su korupcija, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;

pasižadu būti

teisingu ir sąžiningu pareigūnu, tinkamai atlikti man pavestas pareigas.

Tepadeda man

Dievas.“

galima ir be paskutiniojo sakinio.

tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos

Prezidentas, o kitų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų - Specialiųjų tyrimų

tarnybos direktorius.

lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūnų tarnybos bylose.

asmuo negali dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje pareigūnu.

7

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybinis pažymėjimas,

tarnybinis

ženklas ir specialioji apranga

1.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai turi tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį

ženklą ir gali turėti specialiąją aprangą. Tarnybinio pažymėjimo, tarnybinio

ženklo ir specialiosios aprangos pavyzdžius tvirtina Vyriausybė.

apranga išduodama ir dėvima Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus

patvirtinta tvarka.

8

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų skyrimas į tarnybą

Specialiųjų

tyrimų

tarnyboje, atleidimas iš jos bei personalo rezervas

1.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus, išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento,

skiria į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje bei atleidžia iš jos Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktorius.

2.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiais

pagrindais:

1) savo noru;

2) įsiteisėjus

apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą

nusikalstamą veiką;

3) netekęs

Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) atestavimo

komisijos sprendimu pripažintas netinkamu tęsti tarnybą;

5) sulaužęs

priesaiką;

6) dėl sveikatos

būklės, esant atitinkamai medicinos komisijos išvadai;

7) šalių

susitarimu;

8) išrinkus ar

paskyrus į kitas pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 56 straipsnio

1 dalies 4 punkte;

9)

nepatenkinamai įvertinus tarnybą bandomuoju laikotarpiu;

10) paaiškėjus

Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 15 straipsnyje ar Valstybės tarnybos

įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodytai aplinkybei;

11) paskyrus

tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos;

12) paaiškėjus,

kad priimant į tarnybą buvo suklastoti dokumentai;

13) paaiškėjus,

kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti neatitinkantys tikrovės

duomenys, dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą.

pareigūnai gali būti atleidžiami iš tarnybos šiais pagrindais:

1) sulaukę šio

statuto 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus ar ištarnavę įstatymų

nustatytą laikotarpį vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės

saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinei pensijai

gauti;

2) dėl laikinojo

nedarbingumo neatvykę į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės

arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutiniuosius 12 mėnesių ir

jeigu neatvykimas nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu

sveikatos sutrikimu, atsiradusiu vykdant tarnybines pareigas;

3) mažinant

pareiginių etatų skaičių dėl darbo organizavimo pakeitimų;

4) įstatymų

nustatytais atvejais į tarnybą grįžus pirmiau dirbusiam pareigūnui.

4.

Atleidimo iš tarnybos tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

5.

Ginčai dėl pareigūnų atleidimo sprendžiami Administracinių bylų teisenos

įstatymo nustatyta tvarka.

6.

Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti sudaromas personalo rezervas. Jo

nuostatus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

9

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos

kėlimas

gali būti rengiami, taip pat gali kelti kvalifikaciją Lietuvos ir užsienio

valstybių mokslo, mokymo bei kitose įstaigose.

2.

Kvalifikacijos kėlimo laikotarpiu pareigūnams taikomos socialinės garantijos,

numatytos šiame statute.

3.

Pareigūnų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktorius.

TREČIASIS

SKIRSNIS

SPECIALIŲJŲ

TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ PASKATINIMAI, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI, NUOBAUDOS IR

ATSAKOMYBĖ

10 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų

paskatinimai ir apdovanojimai

tyrimų tarnybos direktorius už pavyzdingą tarnybą pareigūnus gali paskatinti:

1) pareikšdamas

padėką;

2) suteikdamas

piniginę premiją;

3) įteikdamas

Specialiųjų tyrimų tarnybos garbės ženklą;

4) įteikdamas

vardinę dovaną;

5) įteikdamas

vardinį ginklą.

ypatingus nuopelnus tarnyboje gali būti pristatyti valstybės

apdovanojimui.

paskatinimai ir apdovanojimai įrašomi į jų tarnybos bylas ir valstybės

tarnautojų registrą.

tyrimų tarnybos garbės ženklo nuostatus tvirtina Specialiųjų

tyrimų tarnybos direktorius.

11

straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1.

Šio statuto nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus Specialiųjų tyrimų

tarnybos pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1)      įspėjimas

žodžiu;

2)      pastaba;

3)      papeikimas;

4)      griežtas

papeikimas;

5)      pareiginio

laipsnio pažeminimas;

6)      perkėlimas į

žemesnes pareigas;

7)      pareiginės algos

sumažinimas nuo 1 iki 3 mėnesių, bet ne daugiau kaip 30 procentų;

8)      atleidimas iš

tarnybos.

nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda.

3.

Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiamas

Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui paskirtas nuobaudas, išskyrus pareikštas

žodžiu, įrašomi į tarnybos bylą ir valstybės tarnautojų registrą.

12

straipsnis. Sunkūs nusižengimai

nusižengimais laikomos Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnyje numatytos

veikos. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams

tarnybinio šaunamojo ginklo praradimas yra sunkus nusižengimas.

nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo priežastis, aplinkybes, kilusias

pasekmes ir baustino pareigūno charakteristiką, skiriama viena iš šių

tarnybinių nuobaudų:

1) griežtas

papeikimas;

2) pareiginio

laipsnio pažeminimas;

3) perkėlimas į

žemesnes pareigas;

4) pareiginės

algos sumažinimas nuo 2 iki 3 mėnesių, bet ne daugiau kaip 30 procentų;

5) atleidimas iš

tarnybos.

13

straipsnis. Vidutiniai nusižengimai

1.

Vidutiniais nusižengimais laikomos Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnyje

numatytos veikos. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tarnybinio ženklo ar

tarnybinio pažymėjimo praradimas yra vidutinis nusižengimas.

2.

Už šiame straipsnyje nurodytus nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo

priežastis, aplinkybes, sukeltas pasekmes ir baustino pareigūno

charakteristiką, skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

1) papeikimas;

2) griežtas

papeikimas;

3) pareiginio

laipsnio pažeminimas;

4) perkėlimas į

žemesnes pareigas;

5) pareiginės

algos sumažinimas nuo 1 iki 2 mėnesių, bet ne daugiau kaip 20 procentų.

14

straipsnis. Lengvi nusižengimai

1.

Lengvi nusižengimai yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno veiksmai ar

elgesys, kuriais nežymiai pažeidžiama nustatyta tarnybos tvarka.

2.

Už lengvus nusižengimus, atsižvelgiant į jų padarymo priežastis, aplinkybes,

sukeltas pasekmes ir baustino pareigūno charakteristiką, skiriama viena iš šių

tarnybinių nuobaudų:

1) įspėjimas

žodžiu;

2) pastaba;

3) papeikimas;

4) pareiginės

algos sumažinimas 1 mėnesį, bet ne daugiau kaip 10 procentų.

15 straipsnis. Pareigūnų tarnybinių nusižengimų

tyrimo subjektai ir nuobaudų

skyrimo

tvarka

tarnybinių nusižengimų tyrimą atlikti turi teisę Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktorius, jo įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta komisija. Pripažinti

pareigūną sulaužiusiu priesaiką gali tik Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriaus sudaryta komisija. Komisijos sprendimą tvirtina Respublikos

Prezidentas.

tyrimo, nuobaudų skyrimo bei jų išnykimo tvarką nustato Valstybės tarnybos

įstatymas.

16 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno

nušalinimas nuo pareigų

tyrimų tarnybos pareigūnas, įtariamas padaręs sunkų tarnybinį nusižengimą, gali

būti nušalintas nuo pareigų, kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas

atitinkamas sprendimas.

tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę nušalinti pareigūną

nuo pareigų. Direktorių ir jo pavaduotojus nušalinti nuo pareigų turi teisę

Respublikos Prezidentas Seimo sudarytos komisijos teikimu.

užmokestis nušalinimo metu nemokamas.

Pripažinus, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas nepadarė tarnybinio

nusižengimo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam išmokamas darbo

užmokestis už laikotarpį, per kurį jis nebuvo mokamas dėl nušalinimo nuo

pareigų.

nuo pareigų Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas grąžina tarnybinį pažymėjimą,

ženklą ir ginklą bei specialiąsias priemones Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktoriaus nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ

GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS

PRIEVARTOS

NAUDOJIMAS

17

straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos

pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant

kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir

kitais atvejais, saugant bei ginant asmens, visuomenės, valstybės teisėtus

interesus. Prievarta, galinti sukelti kūno sužalojimus ar mirtį, gali būti

naudojama tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to,

kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Prievartos

rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas

atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias

teisės pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, Specialiųjų tyrimų tarnybos

pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

tyrimų tarnybos pareigūnas įstatymų nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali

panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias

medžiagas.

3.

Psichinė prievarta šiame statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą

nedelsiant panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones ar šaunamąjį

ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas bei

įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti

tik esant šio statuto 19 straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms.

prievarta šiame statute suprantama kaip:

1) bet kokio

pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;

2)

specialiųjų priemonių, t. y. ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo

priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų

įstatymų leidžiamų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu

patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių panaudojimas.

fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas

privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti

teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar

kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

tyrimų tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai

tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta,

specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas.

tyrimų tarnybos pareigūnas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio statuto

reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn

netraukiamas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos ar jos padalinio pareigūno panaudotos prievartos

asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, šios tarnybos ar jos padalinio

vadovas apie tai privalo informuoti prokurorą.

18

straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas

1.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai

gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2)

sulaikydamas teisės

pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;

3)

vykstant pasikėsinimui į Specialiųjų tyrimų tarnybos kontroliuojamą ar saugomą

objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios

ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turtą, taip

pat kai būtina juos atgauti;

4)

masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji

tvarka, metu;

5) esant

tarnybiniam būtinumui sulaikyti transporto

priemonę vairuojantį asmenį.

veiksmus bei specialiąsias priemones prieš nėščias moteris, taip pat prieš

invalidus ar nepilnamečius, kai šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba

aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi

pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

19

straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

tyrimų tarnybos pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti

šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.

2.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą

prieš asmenį tokiais atvejais:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai

gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas nusikaltimą padariusį asmenį, kuris

aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip

pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą

padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo

neįmanoma nuginkluoti;

3) vykstant

pasikėsinimui į šaunamąjį ginklą ar kai būtina atremti saugomų objektų

užpuolimą, jeigu kyla pavojus asmens gyvybei;

4) kai būtina

išlaisvinti įkaitus, užkirsti kelią teroro aktams;

5) pabėgimo iš

įkalinimo vietų ar riaušių jose metu.

tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš

transporto priemonę, kai jos vairuotojas nepaklūsta išankstiniam akivaizdžiai

išreikštam Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno reikalavimui sustoti, o

tolesnis jos vairavimas gali sukelti grėsmę eismo saugumui ar žmonėms.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį

ginklą prieš transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo ir

būtinosios ginties atvejais.

naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti

pašaliniai asmenys, prieš nėščias moteris, taip pat prieš invalidus,

nepilnamečius, jei šie asmenų požymiai pareigūnui yra žinomi arba

aiškiai matomi, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi

pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

tyrimų tarnybos pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir

parengti jį naudojimui, jeigu jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti

jį panaudoti.

pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę

iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti

pagalbą.

20 straipsnis.

Sprogstamųjų medžiagų naudojimas

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas

turi teisę panaudoti sprogstamąsias medžiagas sprogstamiesiems įtaisams

sunaikinti, patekti į patalpą (vietą), kur laikomi įkaitai ar daroma kita

nusikalstama veika.

PENKTASIS

SKIRSNIS

SPECIALIŲJŲ

TYRIMŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

21

straipsnis. Socialinių garantijų taikymo pagrindai

Tarnybos

Specialiųjų tyrimų tarnyboje ypatumai - padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai,

sugriežtinta atsakomybė, nenormuota darbo diena bei įvairūs su tarnyba susiję

apribojimai - šios tarnybos pareigūnams yra kompensuojami įstatymuose

numatytomis papildomomis socialinėmis garantijomis.

22

straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atostogos

1.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma

atsižvelgiant į tarnybos stažą, apskaičiuojamą šio statuto 23 straipsnio

nustatyta tvarka:

1)

iki 10 metų - 30 kalendorinių dienų;

2)

nuo 10 iki 15 metų - 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20 metų - 40 kalendorinių dienų;

4)

20 metų ir daugiau - 45 kalendorinės dienos.

2.

Pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė pirmaisiais kalendoriniais tarnybos

metais nustatoma skaičiuojant po dvi su puse dienos už kiekvieną dirbtą visą

mėnesį nuo priėmimo dienos iki metų pabaigos. Jeigu šios

atostogos trumpesnės nei 10 dienų, pareigūno prašymu jos gali būti

suteikiamos kartu su kitų metų kasmetinėmis

atostogomis.

3.

Pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteiktos iš karto visos arba

dalimis, tačiau viena nepertraukiama atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip

14 kalendorinių dienų.

4.

Įstatymų nustatyta tvarka Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams gali būti

suteikiamos tikslinės atostogos.

5.

Dėl svarbių priežasčių Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius gali suteikti

pareigūnams papildomas mokamas atostogas iki 10 kalendorinių dienų.

23 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų

darbo užmokestis ir kitos su

tarnybos

santykiais susijusios išmokos

tyrimų tarnybos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už

pareiginį laipsnį, tarnybos stažą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat

priemokos. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų

ir kitų pareigūnų darbo užmokesčio ir kitų išmokų dydį bei mokėjimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai. Pareiginės algos priedų bei priemokų

apskaičiavimo tvarką Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams jų laikino

nedarbingumo, atostogų, mokymosi laikotarpiu, laikinai einant pareigas ir

kitais atvejais nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, suderinęs su

socialinės apsaugos ir darbo ministru.

tyrimų tarnybos pareigūnams, vykdantiems operatyvinę veiklą, nustatoma nuo 10 iki 30 procentų pareiginės algos dydžio

priemoka.

pareigūnams priemokų skyrimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos

direktorius.

pareigūnams nustatomi šie pareiginės algos priedo už pareiginius laipsnius

dydžiai:

1) ypatingajam specialiajam agentui - 50

procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

2) vyriausiajam specialiajam agentui -

45 procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

3) vyresniajam specialiajam agentui - 40

procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

4) specialiajam agentui - 35 procentų

minimalios mėnesinės algos dydžio;

5) specialiajam agentui patarėjui - 30

procentų minimalios mėnesinės algos dydžio;

6) vyresniajam agentui - 25 procentų

minimalios mėnesinės algos dydžio;

7) agentui - 20 procentų minimalios

mėnesinės algos dydžio;

8) jaunesniajam agentui - 15 procentų

minimalios mėnesinės algos dydžio.

pareigūnams nustatomi šie pareiginės algos priedo už tarnybos stažą dydžiai:

1) nuo 1 iki 3 metų - 5 procentų

pareiginės algos dydžio;

2) nuo 3 iki 5 metų - 10 procentų

pareiginės algos dydžio;

3) nuo 5 iki 10 metų - 20 procentų

pareiginės algos dydžio;

4) nuo 10 iki 15 metų - 25 procentų

pareiginės algos dydžio;

5) nuo 15 iki 20 metų - 30 procentų

pareiginės algos dydžio.

ištarnautus po 20 metų tarnybos, procentinis priedas didinamas 5 procentais,

bet ne daugiau kaip 50 procentų.

tyrimų tarnybos pareigūno tarnybos stažą įskaitoma:

1) tarnybos

laikas, numatytas Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo,

krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo

16 straipsnyje;

2) tarnybos

Specialiųjų tyrimų tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigas dienos;

3) tarnybos

Specialiųjų tyrimų tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos laikas nuo

paskyrimo į pareigas dienos, jei pareigūnas raštiškai sutiko būti perkeltas į

Specialiųjų tyrimų tarnybą.

pareigūnams nustatomi šie pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją

dydžiai:

1) 1-osios kvalifikacinės kategorijos -

25 procentų pareiginės algos dydžio;

2) 2-osios kvalifikacinės kategorijos -

15 procentų pareiginės algos dydžio;

3) 3-iosios kvalifikacinės kategorijos -

10 procentų pareiginės algos dydžio.

9.

Priemokos už pareigybės aprašyme nenurodytą ar įprastą darbo krūvį viršijančią

veiklą, taip pat darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis ir

pavojingomis darbo sąlygomis mokamos Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės

aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio

pakeitimai:

Nr. IX-270, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1341 (2001 05 09)

24

straipsnis. Kompensacijos ir pašalpos

1.

Pareigūnui mirus dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jo šeimai -

nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 16 metų, taip pat

besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose

skyriuose vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 24 metai, sutuoktiniui,

mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai - bei nedarbingiems

asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę

gauti jo išlaikymą, per 1 metus nuo pareigūno mirties dėl jo tarnybos

Specialiųjų tyrimų tarnyboje lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo

užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Pareigūnas, miręs dėl tarnybos

Specialiųjų tyrimų tarnyboje, laidojamas valstybės lėšomis.

pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus mirusiu, laikoma, jog jis yra

pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas mirusiu dėl tarnybos, jeigu

neįrodyta kitaip, ir jo šeimai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo

išlaikomi arba nurodytą dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo pareigūno

pripažinimo nežinia kur esančiu ar jo paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį

lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio pašalpa, bet neviršijant

120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio sumos.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, kuris buvo sužeistas vykdydamas

tarnybines pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia

medicinos komisijos išvadą, jam nedelsiant išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12

iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio

kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos:

1) I grupės

invalidams dėl sužeidimo - 60 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

2) II grupės

invalidams dėl sužeidimo - 48 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

3) III grupės

invalidams dėl sužeidimo - 36 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

4) sunkaus

sužeidimo (suluošinimo) atveju - 24 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

5) apysunkio

sužeidimo (suluošinimo) atveju - 18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

6) lengvo

sužeidimo (suluošinimo) atveju - 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio.

sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį, taip pat jei dėl sužeidimo liko

sveikatos pakitimų ar sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, teisės aktų nustatyta

tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens

sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija.

pareigūną dirbti į kitą vietovę, jam ir jo šeimos nariams Specialiųjų tyrimų

tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka padengiamos kelionės, turto pervežimo

išlaidos, išmokami dienpinigiai bei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio

dydžio vienkartinė pašalpa.

auginančioms Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų šeimoms taikomos įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatytos socialinės garantijos.

7.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka Specialiųjų tyrimų

tarnybos pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie patiria dėl

tarnybos.

25 straipsnis. Išmokos pareigūnams, atleidžiamiems

iš Specialiųjų tyrimų tarnybos

tyrimų tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4

punkto, 12 straipsnio 2 dalies ar šio statuto 8 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 3

dalies 1 arba 3 punkto nustatytais pagrindais, išmokama dviejų paskutinių

mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

dydžio išeitinė pašalpa pareigūnams, turintiems daugiau kaip 5 metus tarnybos

stažo, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų - du kartus, daugiau kaip

20 metų - tris kartus.

3.

Pareigūnams, atleistiems iš darbo pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 5 punktą ar šio statuto 8 straipsnio 2 dalies 7

punktą, išmokama iki 6 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

4.

Pareigūnams, atleistiems iš pareigų ir pervestiems į Specialiųjų tyrimų

tarnybos personalo rezervą iki jų paskyrimo į naujas pareigas, darbo užmokestis mokamas vieną mėnesį.

26 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų

aprūpinimas gyvenamosiomis

patalpomis

pareigūnams, tarnybos atlikimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos,

Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikiami tarnybiniai butai.

pareigūnams, tarnybos atlikimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos,

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos

gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos: mokama 3 minimalių gyvenimo lygių išmoka.

kaip 5 metų tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje stažą, gali gauti lengvatinį

kreditą gyvenamajam būstui statyti ar pirkti. Lengvatinių kreditų skyrimo tvarką

ir sąlygas nustato Vyriausybė.

27

straipsnis. Pareigūnų valstybinė pensija

1.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, turintys ne mažesnį kaip 5 metų stažą

Specialiųjų tyrimų tarnyboje, įgyja teisę į valstybės pensiją ištarnavę:

1) iki

vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai - iki 50 metų amžiaus;

2) vyriausieji

specialieji agentai - iki 55 metų amžiaus;

3) ypatingasis

specialusis agentas - iki 60 metų amžiaus.

tyrimų tarnybos pareigūno sutikimu jo tarnybos laikas gali būti pratęstas.

Tarnybos laiką pratęsia asmuo, įgaliotas skirti pareigūną į pareigas ir

atleisti iš jų, nurodydamas tarnybos pratęsimo terminą.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno valstybinė pensija yra ne mažesnė kaip

pusė jo paskutinio mėnesio darbo užmokesčio. Specialiųjų tyrimų tarnybos

pareigūnų valstybinės pensijos skyrimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės

aktai.

28

straipsnis. Kitos socialinės garantijos

reabilitacijos dėl sužeidimo ar kitų sveikatos sutrikimų, patirtų tarnyboje,

gydymosi išlaidos kompensuojamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2.

Pareigūnui, panaudojusiam tarnybinį ginklą prieš asmenį, suteikiama psichologo

konsultacija. Esant specialisto rekomendacijai, pareigūnas siunčiamas

medicininei-psichologinei reabilitacijai.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams dėl sunkios materialinės padėties,

ligos, šeimos nario mirties ir kitais atvejais teisės aktų nustatyta tvarka

gali būti suteikiama vienkartinė materialinė parama.

4.

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams taikomos ir kitos teisėsaugos įstaigų

darbuotojams nustatytos socialinės garantijos.

---

Pakeitimai:

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-270, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr.

39-1341 (2001 05 09)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ

TARNYBOS STATUTO 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

Redagavo: Aušrinė

Trapinskienė (2001 05 15)

autrap@lrs.lt